R. Karpio Kalėdos trise: tradicija nebūtinai turi būti pagrįsta religiniais įsitikinimais

R. Karpio Kalėdos trise: tradicija nebūtinai turi būti pagrįsta religiniais įsitikinimais

Ramus Kūčių vakaras dažnam menininkui būna pirma galimybė iš tiesų atsipūsti po šventinio maratono, – tokia ta sunkioji šios profesijos pusė. Ne išimtis – ir Rafailas Karpis šiemet Kalėdų šventes pasitinkantis jau trise: su žmona ir dukrele. Šie metai Rafailui buvo iš tiesų gausūs įvykių ir darbų, o kiek dar jų laukia artėjančiais metais… Vienas jų – vasario 5, 7 dienomis į Vilniaus Kongresų rūmų sceną grįžtantis visų simpatijas pavergęs Rafailo Vampyras, operoje jaunimui „Jonas ir Greta“. Belaukdami šio įspūdingo susitikimo, ruošdami operines dovanas jauniesiems bei kitus Kalėdų siurprizus, kalbėjomės su Rafailu apie jo pirmąsias Šv. Kalėdas trise.

Skaitykite Delfi.lt

 

Chanuka – ypatinga šventė vaikams

Chanuka – ypatinga šventė vaikams

 Panevėžio žydų bendruomenė Chanukos žvakes uždegė šventiškoje aplinkoje, iškilmingai, skambant  Chanukos melodijų garsams. Pagrindiniais šio įvykio herojais buvo vaikai. Jie linksminosi, žaidė tradicinį Chanukos žaidimą vilkeliu (dreideliu) ir gavo dovanų Chanukos pinigus. Visi ragavo bulvinių blynų (latkių) ir spurgų su uogiene. Reikšdami padėką savo tėvams bei šventės svečiams, vaikai surengė koncertą, improvizuodami dainavo karaokę. Šventė puikiai pavyko !

 Kitą dieną – 22 gruodžio Panevėžio dailės galerijoje įvyko specialiai ta proga planuotas šventinis koncertas, skirtas Chanukai ir katalikų Šv. Kalėdoms. Šiemet sutapo ne tik abiejų švenčių datos, bet ir istoriniai, stebuklais apipinti įvykiai, kurie buvo prieš du tūkstančius metų. Šią dovaną – koncertą "Muzika — tiltas, jungiantis visas tautas“ Panevėžio miestui organizavo žydų bendruomenė drauge su Meno galerija. Daugelio konkursų ir festivalių laureatas maestro smuikininkas Borisas Traubas ir puki pianistė Eglė Minčiūnaitė pristatė savo programą. Koncerto pradžioje susirinkę garbingi svečiai ir miesto tarybos nariai uždegė Chanukos žvakes ir Šv.Kalėdų eglutę, visi klausėsi pasakojimo apie Chanukos istoriją ir tradicijas.

Akimirkos:

LRT Chanukos koncertas 2014

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dėkoja LRT televizijai už Šventinį Chanukos koncertą 2014 12 22. Dėkojame visiems šios laidos rengėjams už sumanymą, už dėmėsį bendruomenei, šventišką atmosferą ir profesionalumą.

Žiūrėkite  įrašą

med

 

Užuojauta

Lietuvos žydų bendruomenė liūdi dėl gruodžio 14 dieną anapilin išėjusio paveldosaugininko, gimusio Dzūkijoje, tačiau visą gyvenimą budėjusio Sūduvos krašto paveldo sargyboje, jautraus ir oraus žmogaus, draugo, kolegos Algio Miliaus, prisidėjusio saugant žydų paveldą. Nuoširdi užuojauta Algio artimiesiems.

Algis Milius (1961 06 20-2014 12 14)

 

Chanuka  Kaune

Chanuka Kaune

Gruodžio  mėnesio 21 d. kavinėje-muzikiniame klube “Punto Jazz” Kauno Žydų Bendruomenė šventė  Chanuką –  šviesos ir laisvės ,žydų tautos kovos už savo tikėjimą šventę.

 Susirinko  daugiau kaip 100 Kauno Žydų Bendruomenės narių su šeimomis.Pakili,džiaugsminga šventinė nuotaika vyravo visą vakarą.

Susirinkusiuosius su švente pasveikino KŽB pirmininkas Gercas Žakas.Šventė prasidėjo tradiciniu menoros įžiebimu kurį atliko Kauno Chasidų sinagogos religinės bendruomenės seniūnas Iseris Šreibergas.
Šventinę atmosferą padėjo sukurti ir palaikyti žydų dainų ir šokių ansamblis iš Baltarusijos, Lydos miesto „Lechaim" .Muzikantai su nuotaikinga,uždegančia,prisotinta tautinio kolorito programa nepaliko abejingu nei vieno šventės dalyvio.

Grigorijus Kanovičius. Padėkos kalba

Nacionalinės premijos laureato rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus kalba, jam suteikiant Jonavos garbės piliečio vardą..

Gerbiami jonaviečiai

Nuoširdžiai dėkoju Jums  už mano kūrybos ir veiklos įvertinimą.

Dėkoju Jonavos dangui, po kuriuo augau ir kuriame šykštuolė saulė šilde mano jaunas dienas.

Dėkoju neužmirstamajai Vilijai, kuri gaivino mano sielą ir mano vaikiškas svajones.

Skaitykite Bernardinai.lt

Panevėžyje paminėtas Amerikos žydų labdaros organizacijos JOINT šimtmetis

Panevėžyje paminėtas Amerikos žydų labdaros organizacijos JOINT šimtmetis

2014 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais buvo paminėtas Amerikos žydų labdaros organizacijos JOINT šimtmetis: Panevėžio miesto žydų bendruomenė iškilmingai atidengė paminklinę Stelą ir išleido knygą apie Amerikos žydų labdaros organizaciją Joint (American Jewish Joint Distribution Committee), skirta jos šimto metų veiklai Panevėžyje ir Lietuvoje paminėti.

JOINT labai daug prisidėjo atstatant Lietuvos ūkį, kuris stipriai nukentėjo per I pasaulinį karą. Organizacija padėdavo nevalstybiniams vaikų namams, suteikdavo prieglobstį žydų našlaičiams, palaikė žydų mokyklas, skatino religinę veiklą. Taip pat teikė piniginę pagalbą seniems žmonėms ir neįgaliesiems, skatino bendruomenines institucijas, iš dalies finansavo paminklų genocido aukoms statybas. Amerikos žydų labdaros organizaciją JOINT rėmė kultūrinę veiklą, subsidijavo žydų teatrus, skatino knygų ir laikraščių leidybą. Panevėžyje JOINT bendradarbiavimo tiek su verslininkais, tiek su pramoninkais. Taip pat rėmė jaunimą: skirdavo lėšų vaikų stovykloms, žiemos ir vasaros metu nuveždavo juos pailsėti į Palangą, rėmė švietimo įstaigų statybą bei padėjo jas išlaikyti. Apie visą tai rašoma šioje naujoje knygelėje. Pagrindinis tikslas – supažindinti Lietuvos visuomenę su šios labdaringos organizacijos veikla. Tai pirmas naujas istorijos puslapis, kuris bus studijuojamas šalies aukštosiose mokyklose. Knyga išleista dviem kalbom – lietuvių bei anglų, todėl ją galės skaityti tiek mokantys lietuvių kalbą, tiek ne.

Užuojauta

   Lietuvos  žydų (litvakų) bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą Mašai Grodnikienei, bendruomenės pirmininkės pavaduotojai, mirus jos mylimam tėvui ,

Lietuvos žydų bendruomenės veikėjui istorikui Solomonui  Atamukui.

   Atamukas gimė 1918 m. sausio 31 d. Jį atsiminsime kaip vieną Lietuvos žydų kultūros draugijos steigėjų.  1990 m. S.Atamukas išvyko gyventi į  Izraelį.  Daug tyrinėjęs ir rašęs apie Lietuvos žydus, 2001 metais jis išleido garsiausią savo knygą  ,,Lietuvos žydų kelias: nuo XIV a. iki XXI a. pr.“  Lietuvos žydai, per šimtmečius buvo savita ir garsi po visą pasaulį pasklidusios žydų tautos dalis. Jai skirta ši  knyga.Pirmą kartą taip vientisai ir kompleksiškai  buvo išnagrinėta 650 metų šalies žydų istorija.

Tebūnie šviesus Solomono Atamuko atminimas.

Panerių memorialo rekonstrukcijos idėjos konkursas baigėsi: atrinktas laimėtojas

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus 2014 metų birželį paskelbė Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti kompleksinio sutvarkymo idėjos konkursą. Per daugiau kaip du mėnesius sulaukta 16 idėjos projektų iš Lietuvos ir užsienio. Lapkričio 28 dieną paaiškėjo konkurso laimėtojas.

Juo tapo architektūrinės idėjos projektas „Šnabždesių miškas“ (autoriai architektai Jautra Bernotaitė, Ronaldas Pučka, Andrius Ropolas ir Paulius Vaitiekūnas). Jiems bus įteikta 10 tūkst. litų premija. Pasak muziejaus direktoriaus ir rašytojo Marko Zingerio, šis projektas buvo tarp tų, kurie geriausiai atliepė konkurso sąlygas: „Aš dėkingas visiems tarptautinio konkurso dalyviams, kiekvienam autoriui, kurie priėmė iššūkį, kurį galima pavadinti istoriniu. Konkursui buvo pateikta ir daugiau stiprių projektų, tačiau dėl griežtų viešųjų pirkimų sąlygų tarp laimingųjų jie nepateko,“– sakė Markas Zingeris.

Žydų bendruomenės pirmininkei F.Kukliansky – tarptautinis apdovanojimas

MILDAR-0138web

Vilnius, gruodžio 18 d. (BNS). Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkei Fainai Kukliansky skirtas YIVO Žydų mokslinių tyrimų instituto apdovanojimas už nuopelnus stiprinant žydų bendruomenę Lietuvoje.Už lyderystę taip pat įvertinta buvusi JAV ambasadorė Lietuvoje Anne E.Darse (En Ders), o viso gyvenimo nuopelnų apdovanojimas skirtas iš Švenčionių kilusiam ir Vilniaus gete kalėjusiam istorikui Ichakui Aradui.YIVO kasmet pagerbia žydų istorijos, kultūros sklaidai ir bendruomenėms nusipelniusius žmones iš viso pasaulio.

Šių metų apdovanojimai įteikti trečiadienį Niujorke, kur įsikūrusi instituto būstinė.F.Kukliansky anksčiau yra įvertinta Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimu – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.YIVO žydų mokslinių tyrimų institutas buvo įkurtas 1925 metais Vilniuje, tuometinėje Lenkijoje, kaip pirmoji Rytų Europos žydų pasaulietinio mokslo akademija. 1940 institutas perkėlė veiklą į Niujorką.Šiuo metu YIVO archyvą ir biblioteką sudaro 24 milijonai dokumentų ir daugiau kaip 385 tūkst. knygų, įskaitant pasaulyje didžiausią medžiagos jidiš kalba kolekciją.

Užsienio reikalų ministras pasveikino Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę, apdovanotą „Už tarnavimą bendruomenei“

 

Kvietimas

ch

Pirmadienį, gruodžio 22 d., LRT televizijoje vyks tiesioginė laida skirta Chanukai, taip patkoncertas, paruoštas “Auksinio balso” komandos.

Laidoje bus pasakojama apie Chanukos papročius, šventimą šeimoje, kalbėsime apie žymius litvakus, košerinį maistą ir kitomis temomis apie žydus.

Maloniai kviečiame prisijungti, dalyvauti ir laukiame Jūsų LRT televizijoje, S. Konarskio g. 49, 20:20 val. Laida draugiška ir vaikams – jiems bus kepami blynai.

Jeigu turite klausimų, galite pasiteirauti el. paštu: beigeliu.krautuvele@lzb.lt

Gesher klubas – LIMMUD 2015 apmokėjimas internetu

Gesher klubas – LIMMUD 2015 apmokėjimas internetu

Registracija į Limmud 2015 Vilniuje tęsiasi,
noriu pranešti, kad vietos Villon viešbūtyje baigėsi, šiuo metu galima registruotis į laukimo sąrašą.
Registraciją į Baltpark (Park Inn) ir dalyvavimą be nakvynės tesiasi Pylimo 4, 17-19 val.

Jau užsiregistravusiems siunčiu rekvizitus apmokėjimui – 

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
įm. k. 190722117
sąskaita LT09 7044 0600 0090 7953
AB SEB bankas

Mokėjimo paskirtis – LIMMUD 2015

Teatrališkas saikas

Kurdamas scenografiją Dalios Ibelhauptaitės režisuojamai Giuseppe’s Verdi operai „Trubadūras“ Marijus Jacovskis lieka ištikimas santūriai estetikai. Su Ieva Rekštyte scenos dailininkas kalbasi apie minimalizmą ir kompromisus teatre.

Iš šalies atrodo, kad jūs ir režisierė D. Ibelhauptaitė esate absoliučiai skirtingos teatrinės jausenos kūrėjai: jūs linkęs į minimalizmą scenoje, ji – į ištaigingumą. Kaip sekėsi bendradarbiauti statant „Trubadūrą“?

– Teatrinės estetikos skirtumai buvo ryškesni, kai prieš pusantrų metų statėme Mozarto operą „Visos jos tokios“. Tuomet šiek tiek užtruko, kol prisiderinome vienas prie kito. Tačiau juk skirtumai vieni kitus ne tik paneigia, bet ir papildo. Dirbant su „Trubadūru“ estetinių ginčų kyla kur kas mažiau, vienas kitą labiau jaučiam ir suprantam. Bent jau konkrečiu atveju tie skirtumai yra pranašumas – jie suteikia naujų impulsų ir išjudina mūsų nusistovėjusį supratimą. Galiausiai daug kas pasiekiama kompromisais. Pavyzdžiui, jeigu scenoje stovi stalas, man visiškai pakaktų ant jo matyti vandens stiklinę. Bet gal po ja patiesti servetėlę, o šalia padėti keletą laikraščių? O gal stalas turi būti visiškai tuščias?

Tad koks jūsų pasiektas kompromisas? Ar scenovaizdį pasirinkote prašmatnesnį, kaip įprasta šios operos pastatymams, ar nuosaikesnį?

Skaitykite IQ

Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose-virtuali paroda

Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose-virtuali paroda

KAUNO ŽYDŲ BENDRUOMENĖ ISTORIJOS ŠALTINIUOSE
 
           Parodos tikslas – atskleisti, kokią informaciją apie Kauno žydus ir jų vaidmenį miesto ir valstybės gyvenime nuo XVIII a. pab. iki Kauno geto likvidavimo 1944 m. galima rasti oficialių valstybės ir savivaldybės įstaigų, kurių dokumentai saugomi Kauno apskrities archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo bei Lietuvos ypatingojo archyvo fonduose.
 
KAUNO ŽYDŲ BENDRUOMENĖ GUBERNIJOS LAIKOTARPIU
 
          Aneksuotose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse gyvenusius žydus caro valdžia laikė nepatikimais valdiniais, darančiais blogą įtaką kaimynystėje gyvenantiems krikščionims, todėl siekė griežtai reglamentuoti, kontroliuoti ir reformuoti tradicinę žydų gyvenseną. Ši suvaržymų, griežtos kontrolės ir prievartinės integracijos į Rusijos imperijos visuomenę politika atsispindėjo daugybėje žydų gyvenimą reglamentuojančių įstatyminių aktų, kuriuos įgyvendinant Kauno miesto dūmoje ir valdyboje bei gubernijos įstaigose susiformavo gausūs dokumentų kompleksai. XIX a. juose figūruoja dvi – Kauno ir Vilijampolės žydų bendruomenės (iki 1844 m. – kahalai)…

Aplankykite virtualią parodą ČIA

LŽB bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky apie nueinančius 2014-uosius metus

MILDAR-0074-1web
    Palydint 2014, reikia prisiminti, kad Lietuvos žydų bendruomenė buvo sukurta prieš  25-erius metus, įdėta daug žmonių pastangų, kad bendruomenė taptų tokia, kokia ji šiandien. 2014 m. mūsų finansinė padėtis pagerėjo, tapome labiau nepriklausomi. Bendruomenė tapo kūrybingesnė laisvesnė, atsirado daugiau planų ir lūkesčių. Pagerėjusi finansinė padėtis leido įgyvendinti daugiau idėjų. Norėčiau pabrėžti, kad gauti restitucijos pinigai, kuriuos Lietuvos valstybė pradėjo mokėti  yra ne tam, kad juos sunaudotume per vieną dieną ir švaistytume. Niekas neišmokėjo mums iškart  visų 128 milj. Lėšos skiriamos palaipsniui, mes jas taupom, stengiamės iškart neišleisti.  Net ir leisdami su protu, mes patys sau esame šeimininkai.

Suprantame, kad pinigai turi pasiekti kiekvieną Lietuvos žydą, o kartais ir litvaką, gyvenantį užsienyje ir palaikantį glaudžius ryšius su Lietuva arba nukentėjusį nuo okupacinių režimų Lietuvoje. Mes stengiamės tenkinti viešuosius Lietuvos žydų lūkesčius, o tai yra labai plati sąvoka. Tie profesionalai, kurie dirba bendruomenėje, jie gali būti Lietuvoje ar užsienyje, dirba už atlyginimą, organizuodami socialinę paramą, rūpindamiesi žydais, gyvenančiais Lietuvoje ar užsienyje.  Tai yra patyrę žmonės, kurie gali šiandien laisviau  kūrybiškiau įgyvendinti planus, kadangi jie žino, ko  reikia Lietuvos žydams.

   2014-ieji buvo išbandymų metai ne tik Vilniaus, bet ir regionų žydų bendruomenėms: Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Ukmergės, Panevėžio, Švenčionių. Mums niekados neteko daryti to, ką darėme šiemet – tvarkytis patiems su restitucijos pinigais, kuriuos gavome šiemet.

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą Nachliel Dison dėl mylimos mamos mirties.

Nachliel Dison yra Pasaulio žydų restitucijos organizacijos vadovas (angl. World Jewish Restitution Organization), Lietuvos žydų paveldo fondo valdybos narys. Jis daug kartų lankėsi Lietuvoje kartu su žmona Elisheva, kurios senelis gyveno Lietuvoje. N. Dison tiek asmeniškai, tiek kaip organizacijos vadovas prisidėjo prie sėkmingų restitucijos klausimų Lietuvoje sprendimų.

Nachliel Dison ir artimiesiems nuoširdžiai linkime stiprybės sunkią netekties valandą.

Min Hashamayim Tenuchamu