Raimondo Savicko parodos atidarymas!
Raštas dėl paminklinės lentos
Holokausto muziejus ir atminties Holokaustas
Kvailoka antraštė, pagalvojau parašęs. Nėra tokio Lietuvoje. Holokaustas buvo, o muziejaus nėra. Jau dvidešimt penkeri metai, kaip nėra. Jau net dvidešimt penkeri, kai jo nėra tada, kai jis turėtų būti. Savotiškas jubiliejus. Ciniškas ir makabriškas. Ciniškesnis nei tie ilgi dešimtmečiai, kai žodžio „Holokaustas“ negalima buvo nei ištarti, nei juolab rašyti didžiąja raide….
Pernai rudenį, padėdamas tvarkyti vienus užmirštus Lietuvos žydų kapus, buvau pakviestas aplankyti ir vieną pakelės mišką. Kaip ir daugelyje kitų Lietuvos miestelių pamiškių, šioji taip pat paženklinta kažkieno nuskeltu juodo marmuro stulpeliu, žyminčių vieną iš keli šimtų masinių Lietuvos žydų žudynių vietų. Kas šiais laikais vaikšto pagerbti žuvusių, jei ten nepastatomas mikrofonas ir nenutiesiamas kilimas? Vasarą ir ankstyvą rudenį galbūt užklysta grybautojai ir uogautojai, kai pastarieji nesilanko, vietinis dar neemigravęs jaunimas išlenkia kokį bambalį. Nebeapsilanko net metalo ieškotojai – visas metalines lenteles jau seniausiai pavogė.
Izraelis savo karius saugo nuo teismo
BNS
Izraelis neleis tempti jo karių į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT) dėl galimų kaltinimų karo nusikaltimais, sekmadienį sakė premjeras Benjaminas Netanyahu. „Mes neleisime Izraelio gynybinių pajėgų (IGP) karių ir karininkų tempti į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą Hagoje“, – sakė B.Netanyahu prasidedant savaitiniam vyriausybės posėdžiui, dvi dienos po to, kai palestiniečiai pateikė prieštaringai vertinamą paraišką prisijungti prie šio Teismo. Premjeras tai sakė Izraeliui įšaldžius pusės milijardo šekelių (106 mln. eurų) surinktų mokesčių pervedimą Palestinos savivaldai. Pasak pareigūnų, tai yra pirmas iš visos virtinės baudžiamųjų veiksmų po to palestiniečių žingsnio. Izraelis dažnai įšaldo lėšų pervedimą reaguodamas į palestiniečių diplomatinius ar politinius veiksmus, kuriuos laiko žalingais.
Skaitykite lzinios.lt
2015 metų Litvakų kultūros žemėlapio versija, išspausdinta Vilniuje
Dovidas Katzas, dėstęs Oksfordo, Jeilio ir Vilniaus universitetuose, dabar yra nepriklausomas mokslininkas, gyvenantis Vilniuje ir yra žinomas litvakų kultūros ir jidiš kalbos tyrinėtojas. 2015m. jis paskelbė elektroninę versiją bazinio tradicinės litvakų kultūros paplitimo vietų šiaurės Europoje ir LDK žemėlapį. Skirtingai nuo tautinių valstybių, litvakai niekada neturėjo jokio intereso užkariauti arba kontroliuoti šias teritorijas.
Jie laimingai gyveno kaip taiki tautinė mažuma su savo pasaulėžiūra apie juos supantį pasaulį, kalbėjo savo gimtąja jidiš kalba, natūraliai suteikdami jidiš pavadinimus kiekvienai jų gyvenamai vietovei . Šis žemėlapis skiriasi nuo tarmių žemėlapio, kurias autorius vadina litviš tarme su įvairiom vietovių dialekto įtakom. Žemėlapis yra grindžiamas gyventojų savivoka, juk jie save tapatino su Litvish kultūra. Reikia pridurti, kad žemėlapyje yra kelios mišrių tarmių sritys (prie Brisk / Bresto ir aplink Černobylį), kurios gali būti priskiriamos abiem tarmėm, be to yra dar didelės Litvish kolonijos, kurios nutyso iki pat Juodosios jūros, nes caras kolonizavo šias žemes 19-to amžiaus pradžioje. Kai kurie kaimai buvo pavadinti net ,, Nei-Kovne”(Naujuoju Kaunu). Pasak D.Kaco, žydų bendruomenės nebūtinai vadino save "litvakais".
Ką aš paveldėjau iš Holokaustą išgyvenusios savo šeimos?
Dievas, tikėjimas ir tapatybė iš pelenų: pasakoja Holokaustą išgyvenusiųjų vaikai ir anūkai
Menachem Z Rosensaft – redaktorius, Elie Wieselio prologas.
Šiame svarbiame ir skvarbių minčių rinkinyje yra pamastymai, prisiminimai tų, kuriuos vadiname Holokausto liudininkų vaikais ir anūkais. 88 vyrai ir moterys iš viso pasaulio pasakoja savo asmeninius išgyvenimus, dažnai širdį draskančias istorijas. Kai jų tėvai ir seneliai paseno ir išėjo anapilin, šie subrendę vaikai ir anūkai prisimena beveik apčiuopiamos tamsos ir šešėlių baimę, persekiojusią juos vaikystėje ir tolesniame gyvenime. Visų rašiusiųjų apie šeimoje patirtus išgyvenimus buvo paprašyta papasakoti, kaip tėvų ar senelių elgesys ir kalbos formavo jų pačių tapatybę bei požiūrį į Dievą, tikėjimą, Judaizmą, žydų tautą, ir visą visuomenę. Tie atsakymai: vieni trumpi, kiti ilgesni, bet visi yra žiauriai atviri ir sąžiningi. Kam padėjo tikėjimas, jame jie rado vilties kibirkštėlę po pragariškų skerdynių, kiti visai nusisuko nuo religijos, nes prarado tikėjimą, o dar kiti sielvartauja, kad panašios tragedijos gali vėl pasikartoti, nepaisant iškilmingų kalbų "daugiau niekada". Skaitytojai gali susigraudinti, suprantama,bus liūdesio ašarų. Visos šio vertingo leidinio istorijos įkvepia, suteikia stiprybės ir jėgų.
Vieną iš 88 gyvenimo istorijų, kuri išspausdinta knygoje, pasakoja Faina Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.
Ką aš paveldėjau iš Holokaustą išgyvenusios savo šeimos?
autorė Faina Kukliansky, LŽB pirmininkė
Nuomonės svarbiausiais Šilutės r. kultūros paveldo klausimais sutapo
Gruodžio 10 d. Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė susitiko su Šilutės r. savivaldybės meru Vytautu Laurinaičiu ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičiene. Susitikimo metu aptarti opiausi Šilutės r. kultūros paveldo išsaugojimo klausimai. Šilutės r. meras Vytautas Laurinaitis pristatė ketinimus sutvarkyti Švėkšnos sinagogą ir pritaikyti ją kultūrinei, muziejinei, edukacinei paskirčiai. Direktorė Diana Varnaitė pažymėjo, kad labai svarbu, jog savivaldybė apsisprendė dėl Švėkšnos sinagogos panaudojimo vizijos ir pasidžiaugė, jog šis įsisenėjęs klausimas įgauna konkrečius kontūrus. Susitikimo metu pritarta, kad tikslinga siekti Europos Sąjungos finansinės paramos, kad istorinė Švėkšnos sinagoga būtų sutvarkyta ir panaudota vietos bendruomenės reikmėms bei pritaikyta lankymui.
Svarstytos ir Macikų koncentracijos stovyklos aktualijos. Vilma Griškevičienė supažindino su planais 2015 m. gegužės mėn. surengti tarptautinę konferenciją, kurioje bus pristatytos Macikų koncentracijos stovyklos tyrimų išvados ir diskutuojama apie sutvarkymą ir įamžinimą. Susitikimo dalyviai sutarė, kad tokio svarbaus lygmens istorinės atminties kompleksas turėtų susilaukti svaresnio valstybės dėmesio tiek finansiniu, tiek valdymo požiūriu. Direktorė Diana Varnaitė įsipareigojo 2015 m. parengti reikiamus apskaitos dokumentus.
LŽB sveikinimas
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės administracija, socialinio centro koordinatoriai, kitų padalinių vadovai
sveikina visus bendruomenės narius su Naujaisiais metais ir linki, kad 2015-ieji, pirmieji euro metai būtų ramesni ir turtingesni.
Visiems linkime geros sveikatos!
Ukrainos žydams – Lietuvos žydų parama
Itin sudėtingus laikus išgyvenančiai Ukrainos žydų bendruomenei palaikymą reiškia Lietuvos žydai. Praeitą savaitę dar nesibaigus vienai gražiausių žydiškų švenčių Chanukai, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tautiečiams Ukrainoje padovanojo 50 didžiulį pripažinimą Lietuvoje ir pasaulyje pelniusio rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus penkiatomių.
Knygų rinkinius perduoti padėjo Lietuvos Užsienio reikalų ministerija. Tikimasi, kad dovana kitos svaitės pradžioje jau turėtų pasiekti Ukrainos žydų bendruomenę.
Pasak Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, dovana – simbolinė ir labai ypatinga.
Logotipo konkursas
Kreipiamės į visus ištikimus Limmudų dalyvius, į žmones, galinčius ir norinčius pasidalinti savo kūryba! Jau 10 metų nesikeičia „Limmud Keshet Baltic“ logotipas. Taigi, įkopę į naują dešimtmetį –nutarėme pakeisti ir mūsų Limmudo simbolį konferencijai „Limmud 2016“.
Todėl skelbiame konkursą naujam „Limmud Keshet Baltic“ logotipui sukurti!
Konkurso nugalėtojas laimės nemokamą dalyvavimą „Limmud Keshet Baltic 2016“ dviems asmenims.
Savo pasiūlymus siųskite iki vasario 10 d. el. paštu: limmud_vilnius@yahoo.com
Eskizai priimami visuose populiariuose formatuose (JPG, PDF, TIFF ir t.t.).
Laukiame Jūsų kūrybos ir linkime sėkmės!:
Sveikinimas
Gerbiami kolegos,
Prabėgo dar vieni metai, palikdami ryškių prisiminimų apie prasmingus bendrus darbus, laiko tėkmėje sutiktus darbščius , kūrybingus žmones. Širdingai sveikiname Jus ir Jūsų artimuosius su artėjančiais Naujais Metais. Dėkojame, kad buvote ir esate kartu su mumis.
Stiprios sveikatos ir ramybės ,, išmintis telydi Jūsų sprendimus“.
Su nuoširdžiausiais linkėjimais,
Panevėžio m. žydų bendruomenės vardu,
Gennady Kofman
Rabinas J. Sacksas. Pažadai naujiesiems metams
Ar jau davėte kokių nors pažadų naujiesiems metams? Jei ne, pabandykite vadovautis šiomis gairėmis. Kiekvienas jų turi potencialo pakeisti jūsų gyvenimą.
1. Dėkokite. Kartą per dieną atraskite tylos akimirką, kurios metu išreikškite dėkingumą už tai, ką jau turite, o ne nekantravimą dėl to, ko dar nepasiekėte. Vien tai jau yra pusiaukelė į laimę. Mes jau turime daugumą laimingo gyvenimo ingredientų. Tiesiog esame linkę priimti juos kaip savaime suprantamus ir savo dėmesį sutelkiame į neįgyvendintus norus, neišpildytus troškimus. Dėkoti yra geriau, nei apsipirkinėti, o be to, tai yra ir pigiau.
2. Pagirkite. Suraskite žmogų, kuris ką nors daro tinkamai, ir pagirkite jį už tai. Dauguma žmonių didžiąją laiko dalį yra tinkamai neįvertinami. Būti pripažintam, sulaukti padėkos, sveikinimo yra vienas iš labiausiai pakylėjančių dalykų, koks tik mums gali nutikti. Tad nelaukite, kol kas nors tai padarys jums, padarykite tai pats kitam. Tai padarys to žmogaus dieną ypatinga, taip pat prisidės ir prie to, kad geresnė bus ir jūsų diena.
Užsienio reikalų ministras: tiesioginės derybos – vienintelis būdas išspręsti Izraelio ir Palestinos konfliktą
Lietuva kartu su Jungtine Karalyste, Pietų Korėja, Ruanda ir Nigerija gruodžio 30 dieną Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje vykusiame balsavime dėl rezoliucijos dėl Izraelio ir Palestinos konflikto susilaikė. Rezoliucijai nepritarta, tik 8 JT Saugumo Tarybos narėms balsavus už. JAV ir Australija balsavo prieš rezoliucijos projektą.
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, Lietuva nuolat tvirtai pasisako už dviejų valstybių sprendimą, pagal kurį Izraelio ir Palestinos valstybės taikiai ir saugiai sugyventų viena šalia kitos. Vienintelis būdas išspręsti šį užsitęsusį konfliktą – atnaujinti tiesiogines derybas ir pasiekti susitarimą, kurio pagrindu Izraelis ir nepriklausoma bei demokratinė Palestinos valstybė viena šalia kitos taikiai ir saugiai gyvuotų, pripažindamos viena kitą.
S. Lozoraičio premija – LRT žurnalistui V. Karakorskiui
Sveikiname žurnalistą V. Karakorskį su garbinga S.Lozoraičio premija!
Aukščiausias Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) apdovanojimas už žurnalistinę veiklą – Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ 2014 metais paskirta LRT žurnalistui Vitalijui Karakorskiui.
Šis apdovanojimas jam skiriamas įvertinant tvirtą pilietinę poziciją, taip pat nuopelnus tolerancijai ir savitarpio supratimui tarp Lietuvos etninių bendrijų. Premija laureatui bus įteikta 2015 m. sausio 10 d. (šeštadienį) 12 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune (Vilniaus g. 33, Kaunas), rašoma LŽD pranešime spaudai.
Palestiniečių rezoliucija JT Saugumo Taryboje žlugo
Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba antradienį nepriėmė rezoliucijos dėl palestiniečių valstybingumo, kuriai kategoriškai nepritarė Jungtinės Valstijos.
Kinija, Prancūzija ir Rusija yra tarp aštuonių valstybių, balsavusių už šį tekstą, bet rezoliucija nesurinko būtinų devynių „taip“, kad būtų priimta 15 narių Saugumo Taryboje.
Australija ir Jungtinės Valstijos balsavo „prieš“, o penkios kitos šalys, tarp jų – Didžioji Britanija, susilaikė.
Ši palestiniečių parengta ir arabų šalių remta rezoliucija būtų turėjusi atverti kelią Palestinos valstybei su Rytų Jeruzale kaip jos sostine.
Joje numatytas 12 mėnesių terminas Izraeliui pasiekti galutinį taikos susitarimą su palestiniečiais ir raginama iki 2017 metų pabaigos Izraeliui visiškai pasitraukti iš palestiniečių teritorijų.
Užuojauta
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Jurijų Jurevičių, netekus mylimo sūnaus.
Linkime artimiesiems stiprybės šiuo sunkiu gyvenimo metu.
Užuojauta
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gedi, netekus ilgamečių narių
Dovydo Chosido ir Minos Bičkovskajos.
Chanuka Kaune
Chanukos šventės metu Kaune viešėjo ir žydų bendruomenės renginyje grojo muzikantai iš Baltarusijos.
Žydų muzikos ansamblis Šalom (Shalom) iš Baltarusijos Lydos miesto dalyvauja žydų-krikščionių dialogo programoje “Shomer International”, kuri vyksta Lietuvoje ir Baltarusijoje. Ansamblis koncertuoja 18 metų, jame dalyvauja Lydos žydų bendruomenės nariai. Jie yra tapę klezmerių muzikos festivalių nugalėtojais Kijeve,Odesoje, Maskvoje ir Haifoje. Ansamblio repertuare: tradicinės žydų maldos, šokiai, autorinės šiuolaikinės dainos įvairiomis kalbomis (jidiš, hebrajų, baltarusių, rusų, anglų ir lenkų).
Smuikas – Michail Jakov Dvilanskij, klarnetas-Stas Miškel, akordeonas-Aleks Sobalevskij, Buben, dainininkė- Katerina Klimovič. Dialogo programos vadovas Jevgenij Kolodin.
Akimirkos:
Irena Veisaitė: „Tolerancija yra žmonijos išlikimo klausimas“
„Manau, kad tolerancijos klausimas yra žmonijos išlikimo klausimas, nes tolerancija padeda įveikti neapykantą, ji skatina pakantumą“, – teigia Irena Veistaitė. Kviečiame žiūrėti jau paskutiniąją pokalbių su metų tolerancijos žmonėmis ciklo laidą, kurioje su I. Veisaite kalbėjomės apie tai, ką gi šiandien reiškia taip dažnai visur girdimas terminas tolerancija, apie tai, kaip nepasiduoti neapykantai ir neleisti sau už blogą užmokėti tuo pačiu. Pasak I. Veisaitės, tolerancija nėra žiūrėjimas į kitą iš aukšto, nėra pozicijos neturėjimas, susitaikymas su šalia esančiu blogiu.
Čekijos žydai nenori šalyje matyti V. Putino
rytas.lt
Čekijos žydų bendruomenė sukilo prieš šalies valdžią, nusprendusią pakviesti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į Prahoje sausį vyksiantį holokausto minėjimo renginį. Priežastis – agresija Ukrainoje, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis „Prague Post“ ir „Jerusalem Post“ informacija.
Šios šalies prezidentas Petro Porošenka jau sutiko atvykti į Čekijos sostinėje vyksiantį 70-ųjų Osvencimo koncentracijos stovyklos išvadavimo metinių minėjimą. Saujelę leisgyvių kalinių išgelbėjo sovietinė Raudonoji armija.
Bet Čekijos prezidento Milošo Zemano sprendimą pakviesti ir Rusijos lyderį V.Putiną šalyje daug kas aršiai kritikuoja.
„Tikiuosi, kad jis neatvyks, bet tai tik mano asmeninė viltis.
Be to, manau, kad renginys turėtų būti surengtas Osvencime, o ne Prahoje“, – iš pradžių pasvarstė vyriausiasis Čekijos rabinas Karolis Sidonas.
LŽB senjorai švenčia Chanuką
Ypatingai iškilminga ir šilta Chanukos šventė vyko Lietuvos žydų bendruomenėje. Į ją susirinko 120 senjorų, LŽB socialinio centro globotinių. Chanukos žvakes kartu su pačiais vyriausiais bendruomenės nariais uždegė LŽB pirmininkė Faina Kukliansky.
Penktąją Chanukos žvakę uždegė Sara Kučkova, kuriai sukako 95 metai. Tai buvo tikras Chanukos stebuklas. Susirinkusiems grojo ir dainavo muzikinė grupė iš Latvijos “Chevre Hahomim”. Renginio organizatorė ir vedėja soc.centro koordinatorė Žana Skudovičienė.
Akimirkos: