Jei Europoje gyvenantys žydai paklausytų Izraelio premjero Benjamino Netanyahu ir išvyktų į Izraelį, teroristai pasijustų nugalėtojais, mano Lietuvos ambasadorius UNESCO Arūnas Gelūnas.
Raimondo Savicko parodos atidarymas!
Arūnas Gelūnas: „Jei žydai paliktų Europą, teroristai pasijustų triumfavę“
Viršuliškėse, buvusioje Šolomo Aleichemo gimnazijoje, įsikurs 240 vietų darželis
Viršuliškėse (Justiniškių g. 65) po rekonstrukcijos dar šiemet duris atvers lopšelis-darželis, kuriame bus įkurta 240 naujų vietų mažiesiems vilniečiams.
rieš tai šiame pastate veikė Šolomo Aleichemo ORT gimnazija, o dar anksčiau čia buvo darželis, kuris netrukus bus atnaujinamas ir patalpos vėl sugrįš darželinukams.
Daugiau kaip 300 anksčiau čia besimokiusių Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos moksleivių šiuo metu kraustosi į atnaujintą J.I.Kraševskio g. 5 pastatą Žvėryno mikrorajone. Kaip ir buvo planuota, 2015 metų pradžioje, Žvėryne buvo baigta gimnazijai skirto pastato rekonstrukcija ir šiuo metu gimnazijos bendruomenė jau tvarkosi bei kuriasi naujoje vietoje.
Kaune – tautinio jaunimo eitynės
Artūras Morozovas, www.DELFI.lt
Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) penktus metus iš eilės rengia tautinio jaunimo eitynes Kaune. Eitynės prasidės tradiciškai – 14 val. Ramybės parke.
Eitynėse, kaip ir kasmet skamba šūkiai „Lietuva – lietuviams”, „Ne Rytams ir Vakarams, Lietuva – Lietuvos vaikams”, „Lietuva Lietuva”.
Kaip DELFI pasakojo LTJS valdybos pirmininkas Mindaugas Sidaravičius, šiais metais eitynės nebus niekuo išskirtinės, tiesiog skirtos Valstybės atkūrimo dienos šventei.
Izraelio premjeras ragina Europos žydus grįžti į savo šalį
Prancūziją savaitgalį sukrėtė antisemitinis išpuolis — Elzaso regione išniekinta mažiausiai 200 žydų kapų. Vandalai sugriovė antkapius ir apgadino memorialą Holokausto aukoms. Savaitgalį Izraelio premjeras paragino Europos žydus emigruoti į Izraelį.
Žydus baugina Europoje vėl atsivėrę randai
„Lietuvos rytas“
Praėjus 70 metų nuo holokausto pabaigos Europoje vėl kalbama apie augantį antisemitizmą. Po išpuolių Prancūzijoje ir savaitgalį nuaidėjusių šūvių Danijoje žydai jaučiasi vis nesaugesni ir tvirtina, kad politikai dėl jų stengėsi per mažai.
Kad neapykanta žydams Europoje veržiasi per kraštus, patys žydai kalba jau kurį laiką.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje vien praėjusį mėnesį nuskambėjo du teroro išpuoliai, kurių metu taikytasi į žydus.
Teroro šmėkla savaitgalį buvo atslinkusi ir į Kopenhagą, kur po išpuolio kavinėje teroristas kitu savo taikiniu pasirinko žydų sinagogą.
„Tai ciniškas teroro aktas“, – po savaitgalį Kopenhagoje įvykdytų išpuolių, kurių metu žuvo du žmonės, pareiškė Danijos premjerė Helle Thorning-Schmidt. Ji pažadėjo daryti viską, kad apsaugotų.
Naujienos iš Kauno LŽB
Kiekvienų metų pradžiuoje Kauno žydų bendruomenė pagerbia aktyviausius savo narius, savanoriškai ir nuoširdžiai padedančius organizuoti įvairius renginius, programas, entuziastingai dalyvaujančius bendruomenės, jos klubų veikloje, lankančius senyvus, ligotus bendruomenės narius. Tęsiant tradicijas, pirmąjį vasario šeštadienį kavinėje “Punto jazz” vyko savanotių pagerbimo vakaronė. Šiltoje, betarpiškoje aplinkoje buvo bendraujama, dalinamasi prisiminimais, kalbama apie ateities planus.
Už indėlį į bendruomenės veiklą savanoriai buvo apdovanoti geriausiomis dovanomis- knygomis apie žydų istoriją, gyvenimą, kultūrą, kuriomis, be jokios abejonės, visi buvo labai patenkinti.
Prancūzija žydams: nenorime, kad jūs išvyktumėte
BNS
Prancūzijos ministras pirmininkas Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas) paragino Prancūzijos žydus likti šalyje po šimtų žydų antkapių sugadinimo ir Izraelio premjero raginimo Europos žydams emigruoti į Izraelį.
„Mano žinia Prancūzijos žydams yra tokia: Prancūzija yra įskaudinta dėl jūsų ir Prancūzija nenori, kad jūs išvyktumėte, – sakė M.Vallsas.- Apgailestauju dėl Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu) pareiškimų… Prancūzijos žydų vieta yra Prancūzijoje“.
Sekmadienį Izraelio premjeras kreipėsi į Europos šalyse gyvenančius žydus, ragindamas juos emigruoti į Izraelį. B.Netanyahu sakė, kad vyriausybė aptars 46 mln. dolerių vertės planą, skirtą paskatinti Prancūzijoje, Belgijoje ir Ukrainoje gyvenančius žydus persikelti į Izraelį.
Savaitgalį apie 300 žydų kapų buvo nuniokota Prancūzijos šiaurės rytuose Sarejunjono mieste Elzase.
Rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus kalba, atsiimant Nacionalinę premiją Prezidentūroje, Vilniuje
Turiu nuoširdžiai prisipažinti, kad ši diena yra laimingiausia mano viso kūrybinio gyvenimo akimirka.
Lietuvos nacionalinė premija vainikuoja mano ilgamečio kūryinbio darbo pastangas – pastangas prikelti iš užmaršties mano tėvynainius, kurie tapo nuožmios ir kartais sąmoningos neapykantos aukomis tik todėl, kad buvo žydai.
Mano kūrybinės pastangos būtų nuėję perniek, jei jos nebūtų paremtos atmintimi – ne selektyvine atmintimi, ne ta, kuri privalo įsiteikti kuriai nors ideologijai, o ta, kuri atitinka istorinę tiesą.
Mano sagos apie litvakus nebūtų buvę, jei ne mano visų romanų bendraautorius, kurio nėra mano knygų viršeliuose. Visomis mano pergalėmis, visais džiaugsmais aš privalau dalytis su juo kaip su broliu – po lygiai. Nekamuosiu Jūsų spelionėmis. Tas bendraautorius visada buvo vienas – Lietuva.
Su Vasario 16-aja !
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė švenčia ir sveikina visus Lietuvos žmones su Vasario 16-aja, Lietuvos valstybės atkūrimo diena.
Linkime, kad patriotizmą visada lydėtų sveika nuovoka ir pagarba kitam žmogui.
Kuriant Lietuvos ateitį, linkime semtis patirties ir iš praeities, kultūrų įvairovė nėra naujųjų laikų išradimas, išmintingi LDK valdovai jau nuo seno įžvelgė šioje įvairovėje glūdintį potencialą. Todėl jau nuo senų laikų šiose žemėse klestėjo ir sugyveno įvairiausių tautybių žmonės.
Nuoširdžiai tikime, kad Lietuvoje meilę gimtajam kraštui ateityje lydės tolerancija, nuomonių ir tikėjimų laisvė, o Lietuva taps šalimi be diskriminacijos, ksenofobijos ir neapykantos – tvirta, garbinga, perspektyvi, tokia, kurios nesinori palikti ir į kurią visada norisi sugrįžti.
Mokykimės kartu, didžiuokimės praeities laimėjimais, tačiau nebijokime pripažinti ir klaidų, sutelkime jėgas, kad Lietuva augtų, tobulėtų ir stiprėtų.
Neteisėtas Lietuvos nacionaldemokratų mitingas prie Kauno Soboro buvo nušvilptas
Kauno miesto savivaldybė uždraudė sekmadienį rinktis ir per Laisvės alėją žygiuoti Lietuvos nacionaldemokratų partijos nariams. Tačiau nacionalistams tokie draudimai nė motais. Vis dėlto pasiekti savo tikslo jiems nepavyko: ant Soboro laiptų susirinkusius nacionaldemokratus ir jų vedlį Žilviną Razminą kauniečiai nušvilpė ir palydėjo šūksniais: „Lauk iš Kauno“, „Namo, namo, kolorado vabalai, namo“. Nesankcionuotas mitingas truko vos pusvalandį.
Kviečiame prisijungti prie socialinės akcijos “Pokyčių sparnai”!
2015 m. vasario 24 d. VšĮ “Psichikos sveikatos perspektyvos” V. Kudirkos aikštėje Vilniuje organizuoja socialinę akciją “Pokyčių sparnai”. Akcijos metu ketinama paleisti į dangų popierines gerves, kurios simbolizuos gyventojų sumažėjimą Lietuvos socialinės globos įstaigose. Aikštėje liks į dangų nepakilę tūkstančiai gervių – tiek asmenų šiuo metu vis dar gyvena socialinės globos įstaigose.
Daugiau informacijos:
https://www.facebook.com/events/353740541494431/
Iki pasimatymo!
Kvietimas į koncertą
Žydai prašo merą atšaukti nacionalistų eitynes
Edita Radzevičiūtė, www.DELFI.lt
Artėjant Vasario 16-ajai, vis daugiau grupuočių pateikia prašymus rengti eitynes miesto centre. Šį kartą net trys prieštaringai vertinamos organizacijos nori žygiuoti Laisvės alėja. Į tai atkreipė ir žydų bendruomenė, kuri ragina miesto vadovą nepritarti tokiems išsišokimams.
Šiais metais Kauno savivaldybė sulaukė trijų grupuočių prašymų leisti organizuoti eitynes. Nacionalistai savo puslapyje internete skelbia, kad eitynės įvyks sekmadienį, vasario 15 d.,13 val. Kaip skelbė portalas DELFI, prie šių eitynių nori jungtis tokios organizacijos kaip socialistinis liaudies „Frontas“ ir judėjimas „Vytis“. Tačiau savivaldybė leidimų eiti Laisvės alėja neišdavė, tačiau dar neaišku, ar organizatoriai nežygiuos kitu maršrutu.
Žydas afrikiečius girdys ir lietuviška degtine
Anot PAR litvako, lietuviškų produktų importas – labiau malonumas, o ne verslas
Marius Jokūbaitis („Lietuvos rytas“)
Lietuvos žydų palikuonis, valdantis tūkstančio restoranų tinklą, į Pietų Afrikos Respubliką jau pradėjo gabenti lietuvišką degtinę. Tolesniuose šio verslininko planuose – ir lietuviškas alus. Kai 2013 metais JAV prezidentas Barackas Obama ruošėsi su vizitu į Pietų Afrikos Respubliką (PAR), viename interviu pajuokavo matantis Amerikoje afrikiečių kultūros laimėjimus – netoli Baltųjų rūmų jis regėjęs „Nando’s“.
Gesher klubas – LIMMUD 2015
– ČIA Paskutinis LIMMUD 2015 programos variantas
– ČIA Vaikų programa
– ČIA Maldų laikas
– ČIA Naujo LIMMUD logotipo konkursas
Kas dar nesuspėjo užsiregistruoti – turi laiko iki pirmadienio vakaro –
dar galite sudalyvauti be nakvynės 20, 21, 22 d. – 45 Eurai, 21 diena – 25 Eurai.
Registravimuisi siųskite anketą e-mailu gesher.lita@gmail.com iki pirmadienio vasario 16 d.
http://www.limmud.eu/
Naujienos iš Panevėžio
Komisijos posėdis
2015 m. vasario 10 d. Panevėžio m. savivaldybėje įvyko pirmasis Komisijos, įkurtos dėl pastato Valančiaus g. 4, posėdis. Komisijos sudėtį sudaro Panevėžio miesto savivaldybės ir Panevėžio miesto žydų bendruomenės atstovai. Posėdžio metu buvo priimtas sprendimas teikti Panevėžio miesto Tarybai pasiūlymą svarstyti buvusios sinagogos (Valančiaus g. 4) pastato likimą.
Donatas Puslys. Tolerancija, pusės šekelio moneta ir padėka
Mintys po nominacijos tapti metų Tolerancijos žmogumi
Tikra likimo ironija, kad dar prieš kelis mėnesius kvočiau metų Tolerancijos žmonėmis pripažintas asmenybes apie tai, ką gi joms reiškia būti tolerantiškoms. Šiandien apie tai turiu kalbėti pats.
Pripažinsiu, kad tolerancija man buvo ir yra vienas iš tų ne visiškai aiškių terminų – viena vertus, tiek dažnai skambantis mūsų lūpose, kita vertus, dažnai įgyjantis tiek skirtingų prasmių, kad, kai išgirsti jį, iš karto norisi pasitikslinti, o ką gi konkrečiai kalbantysis turi mintyje. Vieni po tolerancija paslepia savo abejingumą esančiajam šalia, kitiems tai yra aktyvios kovos prieš atskirtį, diskriminaciją, nepakantą vėliava, dar kitiems – būdas sukandus dantis iškęsti kitą, nors ir kaip niežtėtų kibti į atlapus, išauklėti, atvesti į doros, tikrųjų vertybių, tiesos pažinimo kelią. Netrūksta ir tokių, kuriems tolerancija yra tarsi keiksmažodis, į kurį atsakoma tiradomis apie Briuselio tironiją, įvairiausio plauko liberastus ir tolerastus, kurie tik ir siekia viską dekonstruoti, išplauti, suniveliuoti.
Holokausto tyla
Lietuvos ir visos Rytų Europos politiniame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime nuo pokario laikų yra tarytum neliečiamų temų. Viena iš jų – holokaustas ir su juo susijusi nacionalinė kaltė. Turbūt dar ne vieną šimtmetį lietuviai bus nuolat ir iš naujo šokiruoti to, ką praeityje yra darę jų tėvynainiai, prisidėję prie masinių žydų deportacijų ir susidorojimo. Visuomenės reakcija į istorines kaltes gali būti įvairi: nuo oficialiojo politinio diskurso (valstybinio lygio atsiprašymo), meninių šios temos interpretacijų iki šios temos ignoravimo.
Nekelia abejonių tai, jog pačiai žydų nacijai Antrojo pasaulinio karo poveikis yra tylos zona. Juk ką daro žmogus, kuris pats ar jo artimieji yra patyrę genocidą?! Įvykiai buvo tokie stiprūs ir sunkūs, kad daugeliui apie tai tiesiog yra sunku kalbėti. Trauminės patirtys niekada nebūna susijusios su kalbos pertekliumi – sakyti reikia tik tai, dėl ko esi tikras, tai, kas nesukelia jokių emocijų ir yra susiję tik su daiktiškąja konkrečia tikrove.
Kita vertus, būtina suprasti, jog neturime teisės smerkti tų žydų, kurie apie savo tautos patirtą genocidą kalba garsiai ir daug. Kas gali ir jaučiasi turįs teisę nutildyti tiek kančios išgyvenusius žmones?! Iš tiesų kaip netoli nuo kaltinimų “holokausto industrija” iki pačių lietuvių paniekos savo tautiečiams tremtiniams, kurie kartais kai kam atrodo irgi per daug kalbantys ir pernelyg emocingi.
Organizacija, slapta padedanti Kremliui atkurti Sovietų imperiją
Vakaruose vis atsinaujinant neonacizmo apraiškoms, Maskvoje įsikūrusi organizacija „Pasaulis be nacizmo“ skelbiasi, kad jos pagrindinis tikslas – politinė Rytų Europos denacifikacija.
Organizacija taip pat siekia skatinti antifašistinės ideologijos sklaidą naujose nepriklausomose valstybėse (kalbama apie Sovietų Sąjungos sudėtyje buvusias valstybes – DELFI) ir, kas skamba dar kontroversiškiau, susilpninti Vakarų politines jėgas, tvirtinančias, kad sovietų ir nacių režimų nusikaltimai turėtų būti vertinami vienodai.
Iš pažiūros „Pasaulis be nacizmo“ turi visus su fanatizmu ir antisemitizmu kovojančiai tarptautinei nevyriausybinei organizacijai reikalingus atributus: konferencijas Europos sostinėse, tūkstančio puslapių ataskaitas su galybe duomenų, susirūpinusias lyderių kalbas, raginančias būti budriems. Tačiau po šiuo, regis, nepavojingu fasadu slepiasi visai ne altruistiniai tikslai: Kremliaus propagandos planas, kuriuo siekiama pasinaudoti iš tiesų norinčiais kovoti su ekstremizmu ir tautine neapykanta – ypač Amerikos žydais ir jų sąjungininkais. Kaip „Pasaulis be nacizmo“ siekia šių tikslų, analizuoja „The Daily Beast“.
Hebrajų kalbos pamokos Klaipėdoje
Klaipėdos žydų bendruomenėje prasidėjo hebrajų kalbos pamokos. Norinčiųjų mokytis prašoma prisidėti finansiškai. Taip pat prašoma metodinės paramos.
Visus norinčius mokyti pasirengusi Elena Rudštein.
Telefonas ir elektroninis paštas: +370616 77075 , elena_1979@inbox.ru