Demografiniai tyrimai paprastai taikomi šiuolaikinės visuomenės procesams nusakyti. Tai svarbus visuomenės valdymo instrumentas. Nuo gimstamumo, mirtingumo ar migracijos rodiklių priklauso valstybių gerovė, o kartais – net jų išlikimas. Istorinės demografijos sritis gimė palyginti neseniai. Šiame interviu sužinosite, kaip istorikai ir istorinės demografijos tyrinėtojai sugeba suskaičiuoti prieš šimtus metų gyvenusius žmones. Kodėl valdovai įvairiais laikais, pradedant gubernatoriumi Kvirinijumi Judėjoje šeštaisiais mūsų eros metais, ne kartą mėgino kuo tiksliau surašyti žydų bendruomenę ir kodėl šios tautos atstovai iki šiol tiesiog paniškai bijo būti suskaičiuoti.
Tad kas yra istorinė demografija ir kam jos reikia? „Tai visiškai naujas dalykas, kurio tikslas – suprasti ankstesniųjų laikotarpių populiacijas, kai šaltiniai pakankamai skirtingi. Dirbama, mėginant pritaikyti įvairius metodus, gauti informaciją apie žmones, šeimas, namų ūkio struktūrą ir pan.“, – LRT Televizijos laidai „Mokslo ekspresas“ pasakoja istorikė dr. Jurgita Verbickienė. Žmonės „iššlavė“ maras, badas ir karas Bet iš kur gauti patikimą informaciją? Kartais praverčia archeologiniai duomenys. Pavyzdžiui, Viduržemio jūroje trečiajame amžiuje nuskendusių laivų liekanų buvo aptikta keturiasdešimt procentų mažiau, negu pirmajame mūsų eros amžiuje. Tai leido spėti, kad Romos imperija tuo metu išgyveno nuosmukį, o jos gyventojų sumažėjo nuo 70 iki 50 mln. Tačiau dažniausiai analizuojami rašytiniai šaltiniai.