

Ypatingas Šabas Kauno žydų bendruomenėje


Kauno žydų bendruomenė 2015-06-26 d., penktadienį, 16:30 val. rengia Lietūkio garažo žudynių minėjimą prie šių žudynių aukoms skirto paminklo (Miško g. 1). Renginyje ketina dalyvauti Izraelio ambasadorius Lietuvoje, Izraelio ambasados darbuotojai. Kviečiame dalyvauti.

Birželio 19–liepos 20 d. Friedricho–Alexandro Erlangeno – Niurnbergo universiteto (FAU) bibliotekoje veiks keliaujanti Vilniuje leistų bei į jidiš kalbą verstų knygų paroda: „Vilne – Wilna – Wilno – Vilnius. Žydiškas Vilnius. Vokiečiakalbės literatūros leidėjai ir vertėjai į jidiš kalbą jų knygų atspindžiuose“.
Parodos atidaryme sveikinimo žodį tars Erlangeno miesto merė dr. Elisabeth Preuss, LR kultūros atašė Vokietijoje dr. Gabriele Žaidytė, FAU bibliotekos rankraščių ir retųjų leidinių skyriaus vedėja dr. Christina Hofmann–Randall, Naujos ir naujausios istorijos katedros vedėja prof. dr. Julia Obertreis, tirianti Rytų ir Centrinės Europos istoriją, bei kiti garbūs svečiai.

Šį savaitgalį Gesher klubas – pagal seną tradiciją – praleido prie ežero Pailgis.
Sezonas atidarytas – intelekto žaidimas sužaistas.
Šiais metais Irina Slucker paruošė įdomų ir sudėtingą žaidimą, sudarytą iš sunkių klausimų, šaradų, kompaso krypčių ir krosvordų.
Gesher klubo nariai pasiskirstė į tris komandas, dvi žaidėjų ir vieną žiūrovų. Viena žaidėjų komanda atliko visas užduotis ir atrado visas pasleptas vietas, tai jiems užtruko daugiau nei valandą.
Antroji komanda išėjo į mišką ir ilgai negrįžo. Jų nebuvo apie 2 valandas, bet užsispyrimas padėjo, ir jie taip-pat atspėjo visus klausimus ir mįsles.
Smagu kai su didžiulu azartu po mišką laksto suaugę žmonės. Dar kartą dėkojame žaidimo autorėi Irinai Slucker.
Ir laukiame naujų idėjų kitam sezonui.
Ačių visiems savanoriams ir visam Gesher klubui.
Šiltoje, beveik namų aplinkoje birželio 12 d. Panevėžio bendruomenės patalpose susirinko didelis narių būrys pasveikinoti gražaus jubiliejaus proga Jurijų Smirnovą, kuriam šiemet sukako 80-ešimt metų. Garbingo gimtadienio progą jubiliatą pasveikino Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai, Panevėžio m. tarybos nariai Galina Kuzmienė, Alfonsas Petrauskas. Specialiai pasveikinti Jurijaus atvyko Rožyno progimnazijos Tolerancijos ugdymo centro vadovė Genutė Žilytė, kuri palinkėjo ne tik daug sveikatos ir energijos, bet ir likti ateityje tolerantiškumo pavyzdžiu Lietuvos jaunimui.
Pskovo mieste gimusį vaiką į Lietuvą atvežė naciai ir įkalino su visa šeimą Panevėžio,o po to – Šiaulių koncentracinėje stovykloje. Jurijaus motinai pavyko sunaikinti dokumentus ir išgelbėti vaikus nuo mirties. Išgyvenusi visas pragaro kančias, šaltį, alkį ir skurdą, Jurijaus šeima sulaukė dienos, kai Sovietų Armija įžengė į Lietuvą ir pasiliko gyventi Panevėžyje su mama, broliais ir seserimis.

2015.06.22 d. 18 val.
Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifeco salėje
KONCERTAS „KALEIDOSKOPAS“
PROGRAMA
Gustav Mahler. Adagietto iš simfonijos Nr. 5 (Otto WIttenbecher’io aranžuotė).
Ernest Bloch. Improvizacija „Nigun“.
Muzikinė – literatūrinė kompozicija „KALEIDOSKOPAS“:
Ištraukos iš Cezario Kiuji (Cesar Cui) siuitos „Kaleidoskopas“, Op.50,
Ištraukos iš Jono Liniausko poezijos rinkinio „Kaleidoskopas“ (pagal C. Kiuji)
Atlikėjai: Smuikininkas Borisas Traubas ir Pianistė Eglė Perkumaitė
Koncerto vedėja: Audronė Žigaitytė, Koncerto pradžia 18 val.
Kaune šeštadienį žydų paminklas išterliotas svastika. Tai ne pirmas kartas, kai vykdomos antisemitinės provokacijos.
Apie 10 val. Miško gatvėje, ant paminklo žydams atminti, rasta mėlynais dažais nupiešta svastika ir užrašas, sekmadienį pranešė Policijos departamentas.
Tai ne pirmas kartas, kai išniekinami žydų paminklai. Svastika ne kartą buvo išpieštas paminklas, skirtas atminti buvusias žydų kapines Vilniuje, Šnipiškėse, taip pat paminklai Kaune ir Panevėžyje.

1941 metų birželio 14-osios naktį prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į atšiaurias Sovietų Sąjungos vietas. Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmuosius okupacijos metus ištremta apie 17 tūkst. žmonių.
Lietuvos žydai tremtiniai – nepapasakota istorija.Taip vadinosi dr. Violetos Davoliūtės paskaita apie žydų trėmimus.1941-aisiais metais sovietų vykdyti Lietuvos gyventojų trėmimai palietė visas etnines grupes, tarp jų ir žydų kilmės Lietuvos gyventojus. Pirkliai, tarnautojai, pramonininkai ir kiti sovietinio režimo priešais paženklinti Lietuvos žydai buvo su šeimomis tremiami į tolimus Sovietų Sąjungos regionus, kalinami lageriuose ir kalėjimuose. Ši tremčių istorijos dalis nėra plačiai ištyrinėta ir kol kas menkai žinoma Lietuvos visuomenei. Kaip Lietuvos žydai išgyveno tremtį? Kaip tarpusavyje bendravo įvairios etninės tremtinių grupės? Kaip ištremtieji Lietuvos žydai jautėsi grįžę į savo tėvynę Lietuvą ir neradę Holokausto sunaikintų šeimų ir bendruomenių?

LŽB foje Pylimo 4 veikia parodėlė, kviečianti susipažinti su vadovėliais ir ieškoti galimybės patiems ar kursuose mokytis hebrajų kalbos iš vadovėlių, esančių bibliotekose. Norinčių mokytis pastaruoju metu daugėja. Kai tik atsirado galimybė iš Vilniaus tiesiogiai nuskristi į Tel Avivą per pusketvirtos valandos, iškart išaugo skaičius žmonių, trokštančių keliauti ir pamatyti Šventąją Žemę. Kad kelionė būtų įdomesnė, gerai būtų mokėti kalbą. Poreikis mokytis yra, bet vadovėlių hebrajų – lietuvių kalbomis nėra. Hebrajų – rusų galima surasti. Štai ir parodėlėje tik hebrajų (ivrit) – rusų k. pradžiamoksliai, įvairūs žodynai, vadovėliai – viskas rusų kalba. Atėjo laikas svarstyti ir vadovėlio hebrajų – lietuvių k.vadovėlio poreikį.
Nuotraukose parodėlė spintoje žydų bendruomenėje.
Sudarytoja – Polina Pailis.

Aptarti tolimesnį objekto, reprezentuojančio žydų kultūros paveldą – sinagogos – likimą, padiskutuoti apie šio objekto sutvarkymo viziją ir projekto finansavimo šaltinius šiandien pas Alytaus miesto savivaldybės merą Vytautą Grigaravičių atvyko Lietuvos Respublikos kultūros viceministras dr. Romas Jarockis, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro patarėja Jurgita Bieliūnienė.
Susitikime dalyvavo mero pavaduotojas Tautvydas Tamulevičius, mero patarėja Vilija Ramanauskienė, tarybos narys Robertas Šarknickas, Miesto ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Tarasevičius, šio skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Jegelevičienė.
„Mus vienija žydų paveldo klausimai, todėl kartą per pusę metų mūsų neformali grupė važiuoja į regionus, kitus miestus. Alytuje yra žydų sinagoga, todėl atvykome čia. Siekiame, kad miestuose ir miesteliuose, kur žydų paveldas yra nepelnytai primirštas, būtų atgaivintas ir pritaikytas švietimo, kultūros ar kitai veiklai. Lietuvių ir žydų tautos ir kultūros yra persipynę, palikę gilų pėdsaką viena kitos kultūroje. Mūsų vizito tikslas – konsultuotis, pasitarti”, – sakė kultūros viceministras dr. Romas Jarockis.

Šiandien susipažinti su naująja Alytaus miesto valdžia bei aptarti kultūros paveldo objekto – Alytaus sinagogos – atvyko Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, kultūros viceministras Romas Jarockis, Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Vyriausybės atstovė Lina Saulėnaitė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovė Jurgita Bieliūnienė.
Sinagogos klausimas keliamas nuolat, tačiau kol kas realių žingsnių būta nedaug. Anot miesto mero Vytauto Grigaravičiaus, projektas, kokia veikla turėtų būti vystoma sinagogoje, buvo ir anksčiau, tačiau dabar reikia šią idėją dar labiau išgryninti. Šalia sinagogos esančiame rabino name galėtų įsikurti muziejiniai eksponatai.

Pirmasis Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon tapo 21-ąja asmenybe susitikime ,, Likimai” , kuris vyko 2015m. birželio 9d. ,,Likimų” ciklą iniciavo ir organizavo LŽB pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė.
Pamatyti ir išgirsti ambasadorių A.Maimoną susirinko pilna salė, LŽB nariams – galimybė geriau pažinti šį patyrusį diplomatą.. LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, kreipdamasi į susirinkusius, priminė, kad Izraelio ambasada – istorinės žydų Tėvynės ambasada, ambasadorius nuoširdus ir tvirtas žmogus, su kuriuo galima pasitarti.
Ambasadorius Maimonas, spindintis pasitikėjimu, LŽB auditorijai pasakojo apie savo gyvenimą ir karjerą, apie prosenelį, atvykusį gyventi į Izraelį iš Jemeno, nes jį vedė meilė Sionui iš Jemene, kur gyveno daug žydų. Ambasadorius prisiminė, kaip 1948m. Izraelio kare žuvo dėdė, o tėvas verkė, ir tada buvo vienintelis kartas, kai jis matė verkiantį savo tėvą, kuris karo tarnybą Izraelyje baigė, būdamas generolu. Nors namie būdavo retai, sūnui darė didelę įtaką, todėl jis sekė tėvo pavyzdžiu ir pasirinko karinę tarnnybą. Ambasadorius Amiras Maimonas, kurio pasakojimas buvo sklandus su linksma šypsena ir charisma bei kartais žaviai mestelta pastaba su humoru, palietė keletą svarbiausių momentų savo karjeroje: kaip įstojo į karo akademiją, tarnavo parašiutininkų desanto pajėgose, dalyvavo pirmajame Libano kare, perėmė vadovavimą bataljonui , greitai kilo pagal rangą, tęsė mokslus – studijavo istoriją, įgijo bakalauro laipsnį ir galiausiai būdamas 30-ties pasuko į diplomatinę tarnybą. Tuo metu Izraelis ketino atidaryti ambasadą Etiopijoje, kurioje buvo didelė politinė ir ekonominė suirutė, nuo jos kentėjo toje šalyje gyvenantys ir norintys patekti į Izraelį žydai. Reikėjo karininko, sugebėsiančio su užduotimi susidoroti. Ambasadoriumi į Eiopiją paskirtas A.Maimonas 1991m. vykdė 20 tūkst. žydų skraidinimo operaciją ‘’Solomon”.

Visus mokslo metus noriai lankę vaikų klubus “ILAN” ir “DUBY” Kauno žydų bendruomenės vaikai nuotaikingai užbaigė 2014/2015 metų užsiėmimų ciklą laipiojimo centre “Miegantys drambliai”, daugeliui jų tai buvo pirmas toks smagus jėgų išbandymas, kopiant į “uolų” aukštumas.
Vaikučių tėvai ir KŽB pirmininkas Gercas Žakas dėkoja šauniems vadovams Aleksandrui ir Karinai už tai, kad vaikai visada nekantraudami laukia susitikimų su jais, pergyvena, jei negali į juos atvykti, kad jie užkrečia vaikus gera nuotaika, noru bendrauti ir pažinti. Taip pat Gercas Žakas dėkoja KŽB nariams Iseriui Šreibergui, Erikui Griškevičiui ir Ievai Černevičiūtei už pagalbą organizuojant užsiėmimus.

Tolerancijos kampanija „Beigelių krautuvėlė“ kviečia į susitikimą su prof. Marku Petuchausku – teatrologu, habilituotu menotyros daktaru, knygų apie teatro meną autoriumi.
Susitikimas įvyks Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Baltojoje salėje birželio 16 d. 17.30 val.
Profesorius dalinsis prisiminimais apie Vilniaus geto teatrą, jo spektaklius ir kūrėjus, lietuvių ir žydų kultūrų sąveiką. Bus pristatyta nauja knyga Price of Concord/Portraits of Artists/Interactions of Cultures. Vyks gyva diskusija.
Norinčius dalyvauti kviečiame registruotis el. paštu agne.zilinskaite@lzb.lt arba tel. +370 613 81889 iki birželio 15 d. 17 val.

Gerokai anksčiau nei išpopuliarėjo vegetarizmas Fania Lewando savo restorane Vilniuje gamindavo vegetariškus patiekalus ir net parašė apie tai kulinarinę knygą. Daugiau nei prieš septyniasdešimt metų F.Lewando iš daržovių gamino tradicinės žydų virtuvės patiekalų versijas ir net vegetariškus „burgerius“ (arba lietuviškai – suvožtinius).
Nuostabiam šios moters gamintų patiekalų skoniui neliko abejingos tokios įžymybės, kaip tapytojas Marcas Chagallas, palikęs atsiliepimą jos restorano svečių knygoje.
Knyga vos neišnyko
Vegetariškų receptų kulinarinę knygą „Vegetarinės mitybos knyga: 400 receptų, pagamintų vien iš daržovių“ F.Lewando parašė jidiš kalba. Knyga buvo išleista 1938 metais Vilniuje. Joje autorė pateikė 400 vegetariškų valgių receptų, kuriuos ji gamino savo unikaliame ir sėkmingai veikusiame restorane Vilniaus Vokiečių gatvėje.
Niujorke artimiausiais mėnesiais ketinama pradėti skaitmenizuoti Vilniuje iki Antrojo pasaulinio karo sukauptą unikalų Žydų mokslinių tyrimų instituto YIVO archyvą apie žydų gyvenimą Rytų Europoje iki Holokausto.
Dokumentus JAV didmiestyje įsikūrusiame institute šiuo metu konservuoja trys archyvarai ir dvi bibliotekininkės. Analogiški darbai vykdomi ir Vilniuje, kur išlikę apie trečdalis archyvo.
Įgyvendinus septynerių metų projektą, per Holokaustą išblaškyti dokumentai turėtų atgimti virtualioje bibliotekoje, jų aprašai bus pateikiami anglų ir lietuvių kalbomis.
„Ketiname sutvarkyti apie pusantro milijono dokumentų ir apie 10 tūkst. knygų ir sujungti šią medžiagą su tuo, ką turime Vilniuje,“ – interviu BNS Niujorke sakė instituto vykdantysis direktorius Jonathanas Brentas (Džonatanas Brentas).
Lietuvos diena

Visus mokslo metus noriai lankę vaikų klubus “ILAN” ir “DUBY” Kauno žydų bendruomenės vaikai nuotaikingai užbaigė 2014/2015 metų užsiėmimų ciklą laipiojimo centre “Miegantys drambliai”, daugeliui jų tai buvo pirmas toks smagus jėgų išbandymas, kopiant į “uolų” aukštumas.
Vaikučių tėvai ir KŽB pirmininkas Gercas Žakas dėkoja šauniems vadovams Aleksandrui ir Karinai už tai, kad vaikai visada nekantraudami laukia susitikimų su jais, pergyvena, jei negali į juos atvykti, kad jie užkrečia vaikus gera nuotaika, noru bendrauti ir pažinti. Taip pat Gercas Žakas dėkoja KŽB nariams Iseriui Šreibergui, Erikui Griškevičiui ir Ievai Černevičiūtei už pagalbą organizuojant užsiėmimus.
Ši transformatorinė Vilniuje pastatyta iš žydų antkapių – ant jų žydai be vardo ir pavardės bei gimimo ir mirties datų rašo ir daugiau informacijos.
Vilniaus meras tikisi, kad kitąmet transformatorinės neliks, taip pat ruošiamasi išardyti Evangelikų reformatų bažnyčios laiptus, kurie taip pat iš žydų antkapių. Kitose vietose, pavyzdžiui, prie poliklinikos ar mokyklos bus pastatytos atminties lentelės. Sostinės meras sako, kad reikia rasti kur antkapius padėti, nes savivaldybė kasmet išleidžia tūkstančius saugojimui antkapių, kurie buvo rasti anksčiau.
Ši transformatorinė Vilniuje pastatyta iš žydų antkapių – ant jų žydai be vardo ir pavardės bei gimimo ir mirties datų užrašo ir daugiau informacijos.
Vilniaus meras tikisi, kad kitąmet transformatorinės neliks, taip pat ruošiamasi išardyti. Evangelikų reformatų bažnyčios laiptus, kurie taip pat iš žydų antkapių. Kitose vietose, pavyzdžiui, prie poliklinikos ar mokyklos bus pastatytos atminties lentelės. Sostinės meras sako, kad reikia rasti kur antkapius padėti, nes savivaldybė kasmet išleidžia tūkstančius saugojimui antkapių, kurie buvo rasti anksčiau.