Viena iš Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Socialinio centro teikiamų paslaugų – prekybos centro kortelės suteikimas, į kurią kas mėnesį yra pervedamos lėšos taip suteikiant galimybę klientams įsigyti jiems reikalingų produktų.
Žydų gelbėtoja Stefanija Andriūnienė-Egan yra viena tokių klientų.
Lietuvos žydų bendruomenė labai džiaugiasi galėdama padėti savo nariams bei žydų gelbėtojams.
Informuojame, jog šiandien, 2015 m. rugpjūčio 14 d. įvyko neeilinis Vilniaus žydų religinės bendruomenės posėdis. Vilniaus žydų bendruomenės religinės tarybos sprendimu nutarta, jog pasibaigus sutarties su Chaim Burstein terminui jos nepratęsti ir paskirti Shmuel Yatom laikinai atlikti rabinui priskiriamas funkcijas, kol pareigas pradėtų eiti naujas rabinas.
Shmuel Levin
Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas
Rugpjūčio 22 d. startuosianti TJA lyčių studijų mokykla LYSA siūlo atvirų paskaitų ir kultūrinių renginių programą visiems!
Rugpjūčio 22 d., 19 val. bare “Artistai” kviesime į susitikimą su “Sangailės vasara” režisiere Alante Kavaite; (Facebook renginys)
Rugpjūčio 24 d. įžanginė konferencija LR Seime “Lyčių studijos ir sąveikinis požiūris marginalizuotų visuomenės grupių advokacijoje”, būtina registracija! (Registracija) (Facebook renginys)
Rugpjūčio 25 d.,11 val., Lietuvos žydų bendruomenė, Pylimo g. 4 LYSA vieša paskaita”Tarptautinis queer ir feministinis bendradarbiavimas: ar įmanomas globalus solidarumas?”; (Facebook renginys)
Rugpjūčio 26 d., 11 val. Lietuvos žydų bendruomenė, Pylimo g. 4, LYSA vieša paskaita: Socialinių judėjimų„NVO’izacija“ neoliberalioje Europos Sąjungoje ir galimos išeitys; (Facebook renginys)
Rugpjūčio 26 d., 17.10 val., kino teatras “Skalvija”, diskusija rengiama bendradarbiaujant su LGBT festivaliu “Kreivės”, “Kada Lietuvoje turėsime reprodukcinių ir seksualinių teisių judėjimą”?; (Facebook renginys)
Rugpjūčio 27 d. 9 val., Lietuvos žydų bendruomenė, Pylimo g. 4, LYSA vieša paskaita: Trans * aktyvizmas, judėjimai ir teorijos: kodėl ir kaip trans* klausimai yra susiję su visais”; (Facebook renginys)
Pilna vasaros mokykla LYSA programa jau greitai, žymėkitės renginius kalendoriuje!
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejus ir Jungtinės Karalystės ambasada Vilniuje maloniai jus kviečia į J u d a h P a s s o w fotografijų parodos
„Škotijos žydai. Bendruomenės identitetas ir ateitis“ atidarymą,
kuris vyks 2015 m. rugpjūčio mėn. 25 d., antradienį, 17.30 val.,
Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius).
Pirmą kartą Lietuvoje pristatoma unikali pasaulinius apdovanojimus pelniusio fotografo Judah Passow dokumentinių fotografijų paroda apie žydų gyvenimą Škotijoje. 2013 m. parengta paroda perteikia XXI a. pr. Škotijos žydų bendruomenės įvairiapusiškumą ir daugiasluoksniškumą. Škotijos žydų bendruomenė pradėjo formuotis apie XVII a., praturtindama šalį mokslininkais ir daktarais, teisėjais ir parlamento nariais, menininkais ir rašytojais, ūkininkais ir miškininkais, kiltų ir viskio gamintojais. Škotijos žydų bendruomenės istorija – tradicijų laikymasis, tuo pat metu įsiliejant į Škotijos kultūrą – parodoje pasakojama per šiuolaikinių šalies žydų identitetą, aprėpiantį turtingą paveldą, dabartį ir ateitį.
Paroda veiks iki 2015-10-05.
Parodos sudarytojas ir rėmėjas Michael Mail.
Kodėl tiek daug pykčio ir netiesos liejasi iš žinomo Izraelio leidinio Jerusalem Post straipsnio apie Šnipiškių kapines, kurias sovietai sunaikino 1950m. ir buvusius Sporto rūmus, statytus sovietmečiu, kuriuos dabar ketinama pertvarkyti į Kongresų centrą? Lietuvos Vyriausybė šį projektą ketina įgyvendinti, pritaikydama kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams, kartu sutvarkydama ir įamžindama Šnipiškių žydų kapinių teritoriją. Sprendimo įgyvendinimas derinamas su Europos žydų kapinių priežiūros komiteto atstovais, kurie prižiūrės vykdomus darbus.
Visi Vyriausybės veiksmai dėl minėto projekto yra koordinuojami su šiuo Rabinų komitetu. Jokios statybos apskritai nevykdomos, kol kas projektas tik svarstomas. Ten nestovi jokie antkapiai ir nesiruošiama statyti naujų statinių.
Įkvėpianti “Ilankos sodybos” gamta, padeda plenero dalyviams tapyti ir po kelių pamokų mokinių darbai tampa ryškesni ir drąsesni. O keramika vis ypatingesnė ir įvairesnė.
Po vakaro su filmu apie Modigliani ir žvaigždėtu dangumi, gaivus rytas ir labai kūrybiška atmosfera.
Šiandien baigėsi keramikos pamokos, dabar darbai turi išdžiūti ir bus išdegti.
Ir po pietų prasidėjo piešimo pamokos.
Turnyras vyks rugpjūčio 11-12 dienomis, jame susirungs keturios komandos iš Lietuvos bei Izraelio. Lietuvai atstovaus trys komandos: Vilniaus Šarūno Marčiulionio krepšinio akademija, Šiaulių „Saulės“ krepšinio akademija, Kauno „Perkūno“ krepšinio akademija, Izraeliui – Tel Avivo „Maccabi“ krepšinio klubas. Pirmąją dieną bus žaidžiami pusfinaliai, antrąją – varžomasi dėl bronzos medalių bei vyks finalinės rungtynės. Varžyboms teisėjaus Lietuvos krepšinio sirgaliams puikiai pažįstamas, gerbiamas bei vertinamas teisėjas – Romualdas Brazauskas.
Skaitykite daugiau
Jau antrus metus LŽB vykdo projektą „Parama žydų gelbėtojams II Pasaulinio karo metais“. Projektą kuravo LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, įgyvendino LŽB Socialinio centro pajėgos: Socialinio centro direktorius Simas Levinas, koordinatoriai Ema Jakobienė ir Michail Segal.
Žydų Gelbėtojai gyvena visoje Lietuvoje, todėl Socialinio centro komanda turėjo nelengvą užduotį atrasti juos visus. informuoti apie paramą, gauti jų sutikimus, organizuoti apskaitą, logistiką ir kitus įgyvendinimo reikalus.Keitėsi žmonių adresai, laiškai grįždavo atgal, kartais paiešką reikėdavo pradėti iš naujo vėl ir vėl. O ir laikas negailestingas – iš 110 gelbėtojų, kuriems buvo siųstas informacinis laiškas, gyvų buvo tik 96 adresatai…
Dabar su džiaugsmu galime informuoti, kad parama pasiekė visus 96 Gelbėtojus. Parama kiekvienam Gelbėtojui siekia 250 Eur. Bendra paramos vertė 24 000 Eur.
2015 m. rugpjūčio 17-26 d., Vilniuje trečius metus iš eilės vyksta dailininko Augustino Savicko atminimui skirti simpoziumai Vilniuje. Savicko paveikslų galerijoje vėl bus atidaryta tapybos plenero metu sukurtų darbų paroda.
Simpoziumas pradėtas 2013 metais ARTVILNIUS’13 meno mugėje, kai Savicko paveikslų galerijos stende veikė ekspozicija „Augustinas Savickas. Retrospektyva“ ir mugės konferencijų salėje vyko mokslinė konferencija, skirta Augustino Savicko atminimui, savo kelią tęsė 2014 metų birželio mėn., atidarant Augustino Savicko jubiliejinę parodą Vilniaus rotušėje “95 paveikslai iš Savicko paveikslų galerijos kolekcijos”. Kasmet vyko simpoziumų praktinė dalis – tarptautiniai tapybos plenerai. Per du metus viso dvidešimt vienas dailininkas iš Lietuvos ir užsienio tapė Vilniuje, o Savicko paveikslų galerijoje buvo pristatomos jų plenero metu sukurtų darbų parodos, išleisti parodų katalogai.
Susipažinkite – >>EŽKD lankstukas
Pirma LŽB plenero diena Įlankos sodyboje Molėtų rajone prasidėjo labai intensyviai. 40 žmonių susirinko kartu praleisti 5 dienas, kad patirtų tikrą kūrybos džiaugsmą. Kai kuriems tai pirmas sąlytis su tapyba ir keramika, o patyrusiems dailininkams – galimybė pasidalinti savo žiniomis ir kartu sukurti kelis tapybos darbus rojaus kampelyje ant Bebrusų ežero kranto. Pirmieji darbai nutapyti ir keramikos darbai nulipdyti. Menininkai atvyko iš skirtingų Lietuvos miestų, taip pat iš Izraelio. Visi kartu nuotaikingai ir oficialiai atidarė plenerą kartu su bendruomenės megstamais smuikininkais.
Iš 1788 prieškario Vyčio Kryžiaus ordininkų tik dviejų ar trijų asmenų biografijas ženklina žydšaudžių žymė. Kur kas daugiau būta tokių, kurie, nebodami pavojų savo gyvybėi, žydus gelbėjo. Žurnalistas, kolekcininkas, šešiatomio „Lietuvos karžygiai“ (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918–1940) bei kitų leidinių apie lietuviškus apdovanojimus autorius Vilius Kavaliauskas prieškario Vyčio Kryžiumi apdovanotų žmonių biografijas yra išnarstęs iki smulkmenų. „Istorijoje taip jau nutinka, kad žygdarbį ar kelis atlikęs asmuo, vėliau neišlaiko gyvenimo egzaminio. Tačiau tai visiškai nediskredituoja tos kovos, kurioje jis dalyvavo“, – įsitikinęs V. Kavaliauskas. Daug metų prieškario Lietuvos istorija besidomintis knygų autorius portalui lzinios.lt sakė galįs drąsiai teigti, kad tarp to meto Vyčio Kryžiaus ordininkų šio egzamino neįveikė labai mažas procentas. Mintį pakalbinti apdovanojimų žinovą davė pastaruoju metu netylančios diskusijos dėl Jono Noreikos-generolo Vėtros kai kurių biografijos momentų, taip pat atminimo įamžinimo. Tiesa, J. Noreikai Vyčio Kryžiaus ordinas buvo suteiktas jau po mirties, 1997 metais.
Daugiau skaitykite
© Lietuvos žinios
Kultūros paveldo departamentas (KPD) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydamas apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga pakeisti Kazio Škirpos gatvės pavadinimą ir nuimti šiam tarpukario veikėjui skirtą memorialinę lentą miesto centre. Šis paveldosaugininkų prašymas sukėlė nevienareikšmišką reakciją. Įtaria nusikaltimais žmoniškumui KPD Kauno skyriaus rašte merijai teigiama, jog K. Škirpa galbūt buvo vienas iš Tautos darbo apsaugos bataliono, atsakingo už tūkstančių žydų tautybės Lietuvos piliečių nužudymą, kūrėjų ir šios organizacijos vadų. „Manome, kad nusikaltimais žmoniškumui įtariamų asmenų vardais Kauno miesto gatvės neturėtų būti vadinamos, o memorialinės lentos, jeigu jos reikalingos, turėtų būti bent jau papildomos prierašais apie tokių asmenų įvykdytus nusikaltimus“, – sakoma paveldosaugininkų rašte.
Daugiau skaitykite
© Lietuvos žinios
2015-08-08
Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama nereaguoti į Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus liepos 29 d. siūlymą svarstyti Kazio Škirpos gatvės pavadinimo tikslingumą ir nuimti arba pakeisti ant pastato Gedimino g. 25, Kaune Kaziui Škirpai skirtą memorialinę lenta bei nedaryti neatsakingų žingsnių. Savo siūlymą Kultūros paveldo departamentas motyvuoja prielaidomis, esą Kazys Škirpa yra susijęs žydų žudynėmis.
„Panaši sąsaja buvo eskaluojama su Laikinąja vyriausybe ir Birželio 23-ios sukilimu. Tačiau tiek Lietuvoje (birželio 23-oji – atmintina diena), tiek JAV, kur sukilimo byla buvo nagrinėjama su ypatingu dėmesiu, tas šešėlis sukilimui ir Laikinosios vyriausybė vadovui Juozui Brazaičiui buvo išsklaidytas. JAV atstovų rūmų Teisės komiteto Imigracijos pakomisės žydų tautybės pirmininkas Jashua Eilbergas 1975 metų sausio 13 d. oficialiai kreipėsi raštu į JAV Lietuvių bendruomenės krašto valdybos visuomeninių reikalų tarybos pirmininką Algimantą Gečį, informuodamas, kad kaltinimai J.Brazaičiui ir J.Šlepečiui yra nepagrįsti ir patikino, kad šis dokumentas padės sumažinti tas įtampas ir nusivylimus, kuriuos tie du vyrai ir jų draugai turėjo patirti“, – teigiama Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pranešime.
Jungtinių Valstijų komisija Amerikos paveldui užsienyje saugoti padėkojo Šiaulių merui, kad miestas atsisakė planų iškelti palaikus, kurie buvo rasti tiesiant kelią.
Komisijos pirmininkė Lesley Weiss pažymėjo, kad žydų religinės nuostatos draudžia atkasti žmogaus palaikus.
„Iškasimas būtų buvęs žmogaus orumo pažeidimas. Ačiū, kad imdamiesi greitų ir ryžtingų veiksmų, užtikrinote, kad tai neatsitiktų (…) Labai vertiname jūsų lyderystę ir supratimą šiuo svarbiu žmogaus teisių ir vertybių klausimu“, – rašoma jos laiške merui Artūrui Visockui.
Vyriausybinės komisijos pirmininkė, kurią 2011 metais į pareigas paskyrė prezidentas Barackas Obama pabrėžė, kad JAV rūpi žydų paveldas užsienyje.
„Esame imigrantų šalis, įskaitant Lietuvos žydų emigrantus (dalis kurių išgyveno Holokaustą) ir jų palikuonis, todėl JAV rūpi kitose šalyse esančių vietų, susijusių su jų piliečių paveldu, apsauga“, – teigė L.Weiss. Laiško kopiją paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Neseniai pasaulio spaudoje pasirodė informacija, kad iš Lietuvos deportuotas rabinas, rašoma, jog įvykis sietinas su Vyriausybės ketinimais statyti naujus statinius senosiose Šnipiškių žydų kapinėse. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė neigia šiuos gandus.
Pasak pirmininkės Fainos Kukliansky, niekas Chaimo Buršteino iš Lietuvos nedeportavo. ,,Jis gyvena Izraelyje, ne Lietuvoje. Nusipirkęs bilietus, Ch.Buršteinas vyko iš Lietuvos į Izraelį savo reikalais. Mums nėra žinoma, ar jo išvykimas kaip nors susijęs su Kongresų centro projektu, kurį Vyriausybė ketina įgyvendinti, pritaikydama kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams, kartu sutvarkydama ir įamžindama Šnipiškių žydų kapinių teritoriją. Tam pritarė ir Europos žydų kapinių priežiūros komiteto atstovai. Visi Vyriausybės veiksmai dėl minėto projekto yra koordinuojammi su šiuo Rabinų komitetu. Jokios statybos apskritai nevykdomos, kol kas projektas tik svarstomas. Ch.Buršteinas nėra Lietuvos pilietis ir neturi leidimo gyventi Lietuvoje. Jo šeima gyvena Izraelyje, todėl natūralu, jog daugiavaikės šeimos galva praleidžia didžiąją laiko dalį būtent ten.
Kaip mums tapo žinoma, pasienio pareigūnas turėdamas tam teisę, nusprendė patikrinti, ar trečiosios šalies pilietis Ch. Buršteinas neviršijo leistino buvimo laiko pagal Šengeno susitarimą. Patikra užima šiek tiek laiko. Spėjame, kad tai sukėlė Chaimo Buršteino reakciją ir jis pavadino patikrą pasikėsinimu jį deportuoti bei pasidalino savo įspūdžiais su pažįstamais jam žmonėmis ir žurnalistais.
Kaip mums žinoma, Ch. Buršteinas važinėdamas dažnai, naudojasi beviziu režimu. Tačiau bevizis režimas pagal Šengeną yra apribotas 90 dienų terminu 180 dienų laikotarpyje.”
Rugpjūčio 6–13 d. „Kino pavasario“ salėje – du šių metų festivalyje žiūrovų pamėgti Izraelio filmai. Tai – komedija „Nulis motyvacijos“ („Zero Motivation“, rež. Talya Lavie) ir drama „Šokantys arabai“ („Dancing Arabs“, rež. Eran Riklis). Kino kūrėjai ir Izraelio ambasados Lietuvoje atstovas dalijasi savo komentarais apie žydų ir palestiniečių santykius.
Pavojingasis lapų segiklis
„Nulis motyvacijos“ režisierė Talya Lavie nuo vaikystės žiūrėdavo labai daug karinių filmų, kurių pagrindą įprastai sudarydavo kovos scenos. Tad jai, baigus kino mokyklą, kilo mintis sukurti juostą apie karinę administraciją, kurios pavojingiausias ginklas – popieriaus lapų segiklis. Pati idėja nulėmė ir filmo žanrą. Komiškai vaizduodama biure sėdinčias karininkes, T. Lavie palietė ir opiausias šalies problemas. Už priverstinai armijoje atsidūrusių merginų nugarų vyksta karas, žūsta žmonės, tad moteriškame kolektyve verdančios intrigos, pykčiai atrodo dar beprasmiškesni, o kariaujančio Izraelio pasekmės komiškame fone iškyla dar kraupesniu pavidalu.
„Ar žinote, kokie yra tikrieji Izraelio armijos ginklai? Tai – popieriaus lapų segiklis, dokumentų naikiklis bei specifinis humoro jausmas. Būtent pastarasis ir lėmė filmo apie Izraelio smėlynuose tarnaujančias karininkes žanrą. Vienos pagrindinių komedijos „Nulis motyvacijos“ herojų tikslas – būti perkeltai į Tel Avivą. Ar pavyks jai laimėti kovą su kariuomenės administracija, sužinosite pažiūrėję filmą“, – sako Izraelio ambasados Lietuvoje atstovas, misijos vadovo pavaduotojas Yehuda Gidron.
Finišavo 14-os Europos „Makabi“ žaidynės Berlyne
Žaidynėse dalyvavo 2340 sportininkų iš 38 šalių, kurie varžėsi 19-je sporto šakų. Dvidešimt šeši Lietuvos „Makabi“ delegacijos nariai startavo penkiose sporto šakose, jaunių, suaugusių ir veteranų grupėse. Puikūs jaunųjų sportininkų pasiekimai. Plaukikė Jekaterina Gamper iškovojo tris bronzos medalius įvairių plaukimo stilių distancijose ir dar du: vieną aukso ir vieną sidabro estafetėse su kitų šalių sportininkais. Plaukikas Artiomas Perepelica iškovojo du bronzos medalius individualiose rungtyse ir vieną sidabro medalį estafetėje. Jaunoji stalo tenisininkė Vanessa Ražinskytė iškovojo du sidabro medalius: vieną individualiai ir vieną kartu su Anglijos stalo tenisininku. Viso Lietuvos jaunieji makabiečiai iškovojo 10 medalių.
Suaugusiųjų tarpe sėkmingiausiai varžėsi plaukikas Andrej Fadejev – 8 medaliai, iš jų – 3 aukso, badmintonininkas Alanas Plavinas – 2 aukso medaliai ( 1 individualiai, 1 poroje su Estijos sportininku) ir plaukikė Ela Pavinskienė – 3 bronzos medaliai.
