Vakarykštis sniegas

Vakarykštis sniegas

Dokumentika, 2013, 96 Min., Vokietija / Izraelis
Režisierė ir scenarijaus autorė: Yael Reuveny

Dokumentinis filmas pasakoja žydų, sesers ir brolio Michlos ir Faivkės Švarcų, istoriją. Jaunystėje jie liko gyvi per holokaustą ir pasibaigus karui ketino susitikti Lodzėje, Lenkijoje. Tačiau ten prasilenkus jų keliai išsiskyrė – visiems laikams. Abu buvo įsitikinę, kad brolio ar sesers nebėra gyvo, kad nieko iš šeimos nebeliko. Michla sukūrė šeimą Izraelyje, o jos brolis Faivkė apsigyveno Vokietijoje – ten pat, kur buvo uždarytas konclageryje. Jis pakeitė pavardę, vedė vokietę. Tik po kelių dešimtmečių į Berlyną persikėlusi Michlos anūkė aptiko ženklų, atvedusių pas močiutės brolį, kurį šeima seniai buvo išbraukusi iš gyvųjų sąrašo. Deja, broliui ir seseriai nebebuvo lemta susitikti: Faivkė mirė 1987 m., Michla 2001-aisiais. Tačiau anūkė aiškinosi toliau, lankėsi ten, kur gyveno močiutės brolis, kalbėjosi su jo šeima ir draugais.

Goethe’s institutas – tai Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros institutas, veikiantis daugelyje pasaulio šalių. Jis skatina vokiečių kalbos mokymąsi užsienyje ir puoselėja tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą.

Vokiečių kino dienos 2016

Apie Šabo reikšmę šiuolaikiniam žmogui A. J. Heschelio knygoje

 

Vilniaus knygų mugėje iškilmingai pristatyta knyga ,,Šabas“, kurią parašė Abraham Joshua Heschel. Knyga apie Šabą ir jo reikšmę šiuolaikiniam žmogui. Iš anglų kalbos vertė Asta Leskauskaitė. 

Leidykla „Katalikų pasaulio leidiniai“ pakvietė skaitytojus pažinti Šabo dvasingumą, suprasti jo svarbą šiuolaikiniam žmogui. Knygos pristatymas mugėje, dalyvaujant garbingiems ir žinomiems žmonėms, kuriuos matote nuotraukoje, yra svarbus įvykis žydams ir lietuviams, nes tai žingsnis link geresnio tarpusavio supratimo, pagarbos ir susikalbėjimo.

Knyga Šabas pristat

Nuotraukoje iš kairės į dešinę: Darius Degutis, Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams, buvęs Lietuvos ambasadorius Izraelyje, Shimshon Daniel Izakson, Vilniaus rabinas, Gintaras Grušas,Vilniaus arkivyskupas, Simas Levinas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės socialinio centro ir religinės bendruomenės vadovas.

Abrahamas Joshua Heschelis (1907– 1972) – garsus žydų teologas ir mąstytojas, rabinas. Gimė Lenkijoje, keletą metų jaunystėje gyveno Vilniuje. 1927 metais baigė Vilniaus Matematikos ir gamtos mokslų gimnaziją. Tuo laiku priklausė žydų literatų ir menininkų grupei Jung Vilne (Jaunasis Vilnius). Vėliau studijavo universitete Berlyne, dirbo Vokietijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje. 1940 metais persikėlė gyventi į JAV. Parašė knygų filosofijos, teologijos, žydų kultūros ir istorijos temomis.Šabas – viena gražiausių garsaus žydų teologo ir mąstytojo, rabino Abrahamo Joshua Heschelio (1907–1972) knygų.

Ką slepia kunigo didvyrio praeitis: kas prisidėjo prie 1200 Molėtų žydų sunaikinimo?

Mindaugas Jackevičus, www.DELFI.lt 2016 m. vasario 25 d.

jonas-zvinys-70489814

Molėtuose kelią skinasi iniciatyva dalį Darbo gatvės pervadinti kunigo Jono Žvinio vardu – esą kaip galima abejoti prezidento apdovanoto asmens nuopelnais. Tačiau Lietuvos Ypatingajame archyve saugoma medžiaga kelia klausimų, ar J. Žvinio sąžinė švari: ar gali būti, kad jo organizuoti sukilėliai sušaudė apie 1200 Molėtų žydų?

Užupio žydų kapines ketinama skelbti valstybės saugomu objektu

Užupio žydų kapines ketinama skelbti valstybės saugomu objektu

Vasario 26 d. (BNS). Vilniaus žydų senąsias kapines siūloma skelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Šį  procesą inicijuoja Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė.

„Ten yra išlikusių antkapių, tam tikra valstybinė apsauga turi būti. Tos kapinės jau yra registre, jos yra kultūros paveldo vertybė. Registras taip sukonstruotas, kad pagal reikšmingumą arba valstybė, arba savivaldybė turi apsispręsti ir paskelbti objektus saugomais“, – BNS sakė KPD direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis. Anot jo, valstybės saugomoms kultūros vertybėms taikomi griežtesni saugojimo, finansavimo, priežiūros reikalavimai.

A.Degučio teigimu, Užupio žydų kapinių statuto keitimas nesusijęs su kaimynystėje įsikūrusių Laidojimo namų šeimininkų pageidavimu statyti krematoriumą. Vilniaus savivaldybė krematoriumi statyoms nepritaria.

„Tiesiogiai nesusiję su krematoriumu. Laidojimo namai yra už kapinių teritorijos, kitame sklype“, – tvirtino KPD direktorės pavaduotojas.

2014 metais 7,7 ha ploto sklypas Vilniaus Olandų gatvėje įregistruotas kaip Užupio žydų kapinės.

Uzupio kapines 2Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, senosios žydų kapinės Užupyje, Olandų gatvėje, veikė nuo 1828 iki 1940 metų, čia palaidota apie 70 tūkst. žydų. Kapinės sunaikintos sovietmečiu 1961-1963 metais ir tik kai kurių kultūros veikėjų, rašytojų ir kitų svarbių asmenų palaikai buvo perlaidoti į naująsias Sudervės kapines. Iš ten stovėjusių paminklinių antkapių buvo sumūryti laiptai į Tauro kalną, į Vingio parką ir į Klinikų ligoninę, daugelyje kitų vietų buvo galima rasti akmenų su žydiškais užrašais. 1990 metais laiptai į Tauro kalną ir daugelis kitų statinių buvo išardyti, o 1992-aisiais architektas Jaunutis Makariūnas Užupyje iš memorialinių akmenų pastatė paminklą.

Uzupio kapines1

 

Santaros ambasadorius

Santaros ambasadorius

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

  Vaikystėje žinomi vunderkindais, stebuklingais vaikais vadinti žmonės dažnai suspindėdavo ir kažkodėl vėliau dažnai jų žvaigždė liaudavosi džiuginusi. Kelias nuo betarpiško vaikiško žaidimo link ryškios saviraiškos dažnai nutrukdavo. Tačiau Lietuvos vunderkindo, pianisto, pedagogo, dirigento Chaimo Potašinsko (1924 – 2009) kelias, gąsdinęs baisingomis vilkduobėmis, nubrėžė ryškų reljefą Lietuvos kultūroje. Prigimties dovanos ir darbo vaisiai pasitarnavo tėvynei, žmonėms, jautusiems nediduko, besišypsančio žmogaus dalinamų santaros vaisių saldybę. Užaugintas didelis Chaimo medis šaknimis stipriai laikėsi savosios žemės stiprybės, o po vis naujai besiskleidžiančia lapija galėjo džiaugtis šios žemės vaikai, maestro užauginti kelių pokario kartų pianistai, koncertmeisteriai, Lietuvos operos ir baleto teatro dainininkai, orkestrantai, dainos mėgėjai.

90 Lietuvos baleto metų savo glėbyje suartino daug darbščių pasišventėlių, baleto artistų, režisierių, kompozitorių, dirigentų. Chaimas Potašinskas buvo vienas jų. 1949 metais, jau Vilniuje tapo Lietuvos operos ir baleto teatro dirigentu.  Pusę šimtmečio jį galima buvo matyti Lietuvos konservatorijoje. Profesionalams gebėjo neskaudžiai, tolerantiškai išsakyti tikslias pastabas, pagarbiai kolegoms ir studentams patarti, padėti. Nemėgo konfliktų. Nors buvo linksmas aštrialiežuvis, tačiau visur ieškojo santaros. Net nuoskaudas nešiojosi širdyje. Jis buvo laukiamas, dažniausiai paieškomas, prašomas dalyvauti  sunkiausiose naujų kūrinių perklausose, kuomet reikėdavo iš lapo, nerepetavus pateikti kūrinius ekspertuojančiai menininkų komisijai, pristatyti galimą nežinomos partitūros interpretaciją.

JOKŪBAS JACOVSKIS: „LIAUDŽIAI VISIŠKAI NEREIKIA PRIMITYVIŲ DALYKŲ“

Jokubas Jacovskis

Bernardinai.lt Austėja Mikuckytė

Su Jokūbu Jacovskiu susitinkame jam priklausančios grafinio dizaino ir leidybos įmonės „Inter Se“ biure. Akį patraukia į sieną besiramstantys jo kurti plakatai. Dauguma jų reklamuoja spektaklius. Tikriausiai meilė teatrui įaugusi į Jacovskių giminės kraują – Jokūbo brolis Adomas ir Adomo sūnus Marijus yra scenografai, sesuo Aleksandra – kostiumų dailininkė. Darbo kabinete lentynos lūžte lūžta nuo pašnekovo apipavidalintų knygų. Su J. Jacovskiu kalbamės apie knygos meno ir plakato kūrybos skirtumus, visagales taisykles bei knygos dailės situaciją Lietuvoje.

Papasakokite, ką daro knygos dailininkas, kad nepainiotume su iliustratoriumi.

Apskritai kyla klausimas, ar iliustratorius reikalingas. Geram tekstui, mano supratimu, nereikia iliustracijų. Nebent vaikiškoms knygoms. Knygos dailininkas, sutaręs su leidėju dėl formato, sudeda tekstą, iliustracijas, nuotraukas, jeigu jų yra, parenka šriftą. Knygos dailininkas organizuoja knygą. Ne visas knygas formatuoja dailininkas. Idealiu atveju, žinoma, kiekvieną knygą turėtų apipavidalinti dailininkas, bet pasaulis neidealus

Kviečiame į knygos apie “Makabi” klubą pristatymą

Kviečiame į knygos apie “Makabi” klubą pristatymą

Vasario 29 d. 17 val.V. Žeimanto knygos  ,,LIETUVOS SPORTO KLUBAS ”MAKABI” 1916 –2016″

pristatymas, kurį ves LSK ”Makabi”prezidentas Semionas Finkelšteinas.

Maloniai kviečiame dalyvauti. Pristatymas vyks Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4,  J. Heifetzo salėje (III a.)

Makabi knyga

 

Ukmergės senamiestyje – žydų krautuvininko portretas

Ukmergės senamiestyje – žydų krautuvininko portretas

Paklaidžioję po senamiesčio kiemelius, išvysime ir ant sienos nutapytą tarpukario žydų krautuvininką. Kaip pasakojo savivaldybės administracijos Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Julius Zareckas, šis piešinys atsirado Rytų Europos žydų kultūros centrui pasiūlius dalyvauti viename projektų. Jo tikslas – iš naujo atrasti žydų kultūrinį paveldą Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

„Piešinio autorius – vilnietis menininkas Jurgis Tarabilda, – sakė J. Zareckas. – Jis
iš autentiškos nuotraukos nutapė tuometinės parduotuvės savininko Taico portretą. Užrašas ivrito kalba skelbia, jog tai „Geležių parduotuvė“.

Kaziukas šiemet su žydų miesteliu

Kaziukas šiemet su žydų miesteliu

Vasario 25 d. (BNS). Šių metų Kaziuko mugėje, be tradicinių erdvių, pirmą kartą veiks Žydų miestelis. Nuo kovo 4-os iki 6-os dienos vyksiančioje mugėje šis miestelis įsikurs Rotušės aikštėje, kur bus galima pamatyti tiek tradicinius žydų amatus, tiek pavartyti žydų literatūros ar paragauti žydiško maisto.

„Žydų kainos bus su PVM ir derybomis“,- žurnalistams ketvirtadienį spaudos konferencijoje juokavo Žydų kultūros ir informacijos centro direktorius Algis Gurevičius. Žydų miestelyje koncertuos Vilniaus „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos mokiniai, Žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“. Žydų miestelis pagrindiniu Kaziuko mugės akcentu pasirinktas, nes daug žydų užsiėmė prekyba.„Lietuvą prekiauti išmokė žydai, tikriausiai niekas dėl to nesiginčys. Žydai užsiėmė amatais, Vilniuje XIXa. buvo registruota apie 70 žydų amatininkų cechų. Žydų miestelyje įsikurs virš dešimties žydų amatų palapinių, prekyvietės su žydiškais suvenyrais, knygynas, audinių parduotuvė, skalbykla bei gramofonų parduotuvė. Šalia visų šitų prekybinių dalykų bus galima paragauti žydų tradicinių valgių, saldumynų.

ANONSAS

Vasario 26, penktadienio rytą LRT TV laidoje ,, Labas rytas, Lietuva“ žiūrėkite reportažą iš ,,Beigelių krautuvėlės“ kavinės. Laidos rengėjai numato jį rodyti 6.20 ir 8.06 val.

Skanių pusryčių su beigeliais.

Apie mistiką judaizme

Apie mistiką judaizme

Mieli draugai,
Vasario 28 d. (sekmadienį) kviečiame Jus į Vilniaus choralinę sinagogą (Pylimo g. 39) dalyvauti paskaitoje
„Mistika judaizme“
pradžia 18 val.

Vilniaus rabinas Shimshon D. Izakson

Filmas apie poetą Osipą Mandelštamą

Vilniaus žydų viešoji biblioteka kviečia į filmo „Išsaugok mano kalbą amžiams(„Сохрани мою речь нaвсегдa“) apie įžymųjį rusų poetą Osipą Emiljevičių Mandelštamą premjerą. (Režisierius Roman Liberov, 2015, 84 min., Rusija, dokumentinis filmas apie poetą Osipą Mandelštamą, rusų k., liet. subt.)Renginys vyks 2016 m.  vasario 29 d. (pirmadienį), 17 val. 30 min. Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje, Gedimino pr. 24 (įėjimas iš Mažojo teatro kiemo), Vilniuje. Dalyvauja filmo kūrėjas režisierius Roman Liberov (Maskva).Šiais metais švenčiame 125-asias  Osipo Mandelštamo gimimo metines! Poeto prosenelis Jozefas, senelis Benjaminas ir tėvas Šancl – visi kilę iš Žagarės.

 

„SOCHNUT“ KVIEČIA SUSIPAŽINTI SU NAALE PROGRAMA

„SOCHNUT“ KVIEČIA SUSIPAŽINTI SU NAALE PROGRAMA, SKIRTA 8-9 kl. MOKINIAMS
Programa NAALE (НААЛЕ) suteikia galimybę 8-9 klasių (15-16 m.) mokiniams užbaigti vidurinę mokyklą Izraelyje ir gauti atestatą, atveriantį duris į prestižiškiausias mokymo įstaigas Izraelyje ir visame pasaulyje.

Kviečiame susitikti su programos atstove Julija Krat, 2016 m. Kovo 3 d. 17.30 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4 (Konferencijų salė, II a.)

DAUGIAU INFORMACIJOS: Leonid +37069978839  leonid@sohnut.lv

Lietuvoje pradeda veikti rabinatas

Lietuvoje pradeda veikti rabinatas

Gerbiami LŽB nariai,

Lietuvoje pradeda veikti rabinatas, kurį palaiko Europos Rabinų Konferencija. Jis spręs visus aktualius klausimus, kurie aktualūs nuo žmogaus gimimo iki mirties:

  • apipjaustymas (brit mila)
  • vestuvės (Chupa) – (suderinta su Teisingumo ministerija);
  • žydiškos kilmės patvirtinimas;
  • pasirengimas gijurui;
  • civilinių aktų registravimas (suderinti su Teisingumo ministerija) ir t.t.

Priėmimas ir konsultacijos bus vykdomos LŽB arba sinagogoje, suderinus laiką  su rabinais Kalev Krelin ir Shimson Izakson. Telefonai ir detalesnė informacija bus paskelbta papildomai.

Religinės bendruomenės pirmininkas

Shmuel (Simas) Levin

Apie žydiškus motyvus, istorinius faktus ir lietuvišką tapatybę K.Sabaliauskaitės kūryboje

Apie žydiškus motyvus, istorinius faktus ir lietuvišką tapatybę K.Sabaliauskaitės kūryboje

LŽB vasario 17 d. vyko 24-asis – susitikimas iš ciklo „Likimai“, kurio tema – ,,Žydiški motyvai  rašytojos, menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės kūryboje“. Renginio moderatorius – mokytojas ir eseistas Vytautas Toleikis. Renginio sumanytoja ir vedėja – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė, kuri pristatydama susitikime dalyvaujančią rašytoją K.Sabaliauskaitę priminė, kad talentingą rašytoją pamilo ne tik lietuviai skaitytojai, dėl jos knygų iš proto kraustosi ir Latvija, ir  Lenkija.

Susitikimo moderatorius – mokytojas  eseistas Vytautas Toleikis, pradėdamas vakarą ir kreipdamasis į pilną salę susirinkusių žmonių, pasakė:,, Kristina grąžino Lietuvos istorijos atmintį. Grąžino 200 metų istoriją, kurios, dėl Šapokos paradigmos lietuvio sąmonėje nebuvo. ,,Silva Rerum”  yra mums netikėta istorijos sėkmė kaip tautai laimėtas loterijos bilietas. Mums pasisekė, kad Kristina grąžino šimtmečius istorijos. Autorės atmintis nėra selektyvinė, ji rašo apie viską, kas buvo, ir  apie lenkus, ir apie žydus kaip saviškius. Toks yra 21amž. žmogaus požiūris, kitoks jis būti negali“.

,,Likimų“ vakaro metu pokalbis sukosi apie žydų personažus, apie tai, kaip atėjo žydas  į Kristinos Sabaliauskaitės kūrinius, nes jis kitoks negu įprasta vaizduoti lietuvių literatūroje. K.Sabaliauskaitė pasirinko elitinę asmenybę gydytoją Aaroną Gordoną.

K.Sabaliauskaitė:

Atsakymas paprastas: todėl, kad aš esu vilnietė. Tikri normalūs vilniečiai užaugo tarp žydų ir lenkų vaikų. Kai žaidi kieme su vaikais, tai neklausi, kas jis yra, ar lenkas, rusas, ar  žydas, nes tas vaikas yra fainas ir tu su juo žaidi, arba jis – ,,gnyda“ ir nieko bendro su juo nenori  turėti. Viskas yra labai paprasta. Man žydai niekad nebuvo svetimi, buvo normalus bendravimas. Kaip gali rašyti apie Vilnių ir nerašyti apie žydus, tai tas pats kaip dramblio kambary nepastebėti. Žydai visada buvo organiška bendruomenės dalis,  tiek daug atnešusi ir dovanojusi, nerašyti apie ją, – neįmanoma.

Užuojauta netekus buvusio Vilniaus žydų bendruomenės pirmininko, kompozitoriaus Boriso Borisovo

B.Borisovas
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Vilniaus žydų bendruomenė gedi  buvusio Vilniaus žydų bendruomenės pirmininko, kompozitoriaus  Boriso Borisovo  1937-2016 netekties. Maestro išėjo 2016 m. vasario 14-ąją.
Borisas Borisovas buvo geriausiai pažįstamas kaip kompozitorius, tačiau taip pat žinomas kaip pianistas, dirigentas, pedagogas, daugybės publikacijų kultūros tema autorius bei visuomenės veikėjas. Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas įkūrė Jaschos Heifetzo fondą, surengė per 300 koncertų ir  penkis tarptautinius žydų muzikos festivalius „Šalom” Vilniuje (1994-98),

Nuo 2000 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Nuoširdžiai užjaučiame maestro artimuosius, draugus ir kolegas.
Žydų organizacijos pasiūlymai brangina Sporto rūmų atnaujinimą

Žydų organizacijos pasiūlymai brangina Sporto rūmų atnaujinimą

Vasario 21 d. (BNS). Žydų paveldu besirūpinančios organizacijos siūlymai atnaujinti senųjų kapinių vietoje esančius Sporto rūmus nekasinėjant žemės pabrangintų projektą 2 mln. eurų ir tai apsunkintų jo įgyvendinimą, sako Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus. „Kada buvo analizuojama, ar galima, ar negalima įrengti požeminį įvažiavimą, jų nuomone, tai patenka į tą vadinamą kapinių A dalį, kuri neturėtų būti liečiama, neturėtų būti judinama žemė. 2 mln. projektas pabrangtų. Ir mes dabar nežinome, kaip toliau bus elgiamasi, nes Turto bankas, kuris užsiima statybomis, turi per mažai pinigų, kad galėtų projektą realizuoti. Arba reikia ieškoti papildomų pinigų, arba tiesiog persvarstyti visą projektą – kaip bus, dar nėra priimta jokio sprendimo“, – BNS sakė vicekancleris.

Anot jo, Londone įsikūrusio Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto atstovas inžinierius Ariehas Kleinas, viešėjęs Vilniuje sausio pabaigoje su komiteto delegacija, pasiūlė planuojamą priestatą įrengti nejudinant žemės, ant kolonų. Žydų religiniai papročiai draudžia judinti žemėje dūlančius palaikus. Šie pakeitimai ir rūmų vidaus sutvarkymas papildomai ir kainuotų 2 mln. eurų.

Klaipėdos žydų bendruomenėje lankėsi rabinas Kalev Krelin

Klaipėdos žydų bendruomenėje lankėsi rabinas Kalev Krelin

Rabinas Kalev Krelin, paskirtas Lietuvos žydų bendruomenės Gaono pasekėjų, litvakiškos srovės rabinu pradėjo savo pažintį su regioninėmis žydų bendruomenėmis nuo kelionės į Klaipėdą. Uostamiesčio žydų bendruomenės pirmininkas Feliks Puzemskij pristatė rabiną susirinkusiems ir palinkėjo tęsti darbus Lietuvoje. Rabinas papasakojo apie save ir susipažino su bendruomenės siekiais ir problemomis. Rabinas Krelin dalinosi savo išmintimi ir vėliau meldėsi kartu su susirinkusiais. Savo geranoriškumu ir aiškiu minčių dėstymu rabinas paliko visai Klaipėdos žydų bendruomenei gerą įspūdį.