Vasario 7d. sekmadienį 12 val. Pylimo g. 4, Jašos Heifetzo salėje (3 aukštas)
Dokumentinis filmas
Žydų laimė, Kibucas, Masada
V. Pozneris
Raimondo Savicko parodos atidarymas!
Lektoriumas
Vilniuje vėl pakvipo legendiniais žydų skanėstais
lrytas.lt – pirmasis vasario 4d. popietę pateikė išsamų reportažą apie LŽB ,,Beigelių kavinės” atidarymą su nuotraukomis.
Kažkada Šiaurės Jeruzale vadintas Vilnius po truputį susigrąžina prarastąją kultūros dalį. Pernai Vilniuje oficialiai atidaryta pirmoji Izraelio ambasada Lietuvoje, o vasario 4 dieną duris atvėrė ir nauja košerinio maisto kavinė „Beigelių krautuvėlė“.
Čia pagal griežtas judėjų taisykles, prižiūrint rabinui bus gaminamas košerinis maistas, vietoje kepami įvairūs tradiciniai žydiški skanumynai, o svarbiausia – beigeliai– dideli plikyti riestainiai, su kuriais dalis vilniečių ir miesto svečių jau spėjo susipažinti.
ALEKSANDRA JACOVSKYTĖ: „SVARBU, KAD MENAS NEBŪTŲ BEJĖGIŠKAS“
bernardinai.lt
Austėja Mikuckytė
Su kostiumų dailininke Aleksandra Jacovskyte susitinkame Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinyje „Tolerancijos centras“. Pašnekovė čia dirba parodų kuratore, jos kabinetą puošia įrėminti kostiumų eskizai. Su dailininke šnekučiuojamės apie glaudų autoriaus ir jo kūrinio ryšį, apmaudžias klaidas ir kūrybinius džiaugsmus, ieškome bejėgiško meno apibrėžimo.
Kada užsimezga ryšys tarp Jūsų ir Jūsų kūrinio? Ar tada, kai dar tik formuojasi idėja, ar tada, kai jau prisiliečiate prie medžiagų?
Tada, kai sužinau, kad reikia sukurti kostiumo eskizą, palaipsniui sąmonėje ir pasąmonėje visas procesas jau vyksta. Idėja gali išsivystyti darbo metu ir pasukti visai į kitą pusę nei įsivaizdavai. Jeigu tai užduotis, didžiausias darbas vyksta dar galvoje, dar neprisėdus prie medžiagų.
O jeigu kuri savarankiškai, be užduoties, nėra jokios atsakomybės užsakovui, tai būna labai įvairiai. Idėja gali gimti čia ir dabar. Tiesiog pradedi paišyti ir įsitrauki. Gali būti visiškai atsitiktinės aplinkybės, ne tavo aplinka, ne tavo rašomas stalas. Man taip yra buvę, ir visai neblogai pavykdavo.
Tai Jums galbūt artimesni piešiniai, kuriuos kuriate sau, o ne kostiumai, eskizuojami pagal užsakymą?
Net ir kuriant pagal užduotį, kostiumas tampa artimu, nes negali padaryti to, kas nėra tavo, ko tu neįsivaizduoji ir kas tau yra svetima. Susikuria visiškai asmeniškas ryšys. Kai pildai režisieriaus norą, vis tiek padarai pagal savo skonį ir savo supratimą. Mano supratimu, kostiumai turi netrukdyti bendrai atmosferai. Neturi dominuoti, bet turi būti išraiškingi.Man nesvarbu, kokia pjesė. Galiu netikėti tuo, kas vyksta pjesėje, bet turiu tikėti tuo, kuo galiu papildyti spektaklį.
A. OZAS: JUDAS YRA VISŲ ANTISEMITINIŲ STEREOTIPŲ ŠALTINIS
bernardinai.lt
Donatas Puslys
Paskutinėje pokalbio su žymiu Izraelio rašytoju Amosu Ozu dalyje kalbėjomės apie naujausią jo romaną „Judas“. Šis romanas paliečia ir biblinę istoriją apie Jėzaus išdaviką Judą Iskarijotą. „Aš nuo labai jaunų dienų žinau, kad Naujajame Testamente Judas yra viso tūkstantmečio krikščioniško antisemitizmo šaltinis – visa istorija apie 30 sidabrinių, pats žymiausias pabučiavimas visoje istorijoje – išdaviko pabučiavimas, kuriuo jis pardavė savo mokytoją, Dievo sūnų. Manau, kad tai yra nuodinga istorija, bjauri istorija,“ – teigė A. Ozas.
Grįžkime nuo politikos prie literatūros. Naujausia Jūsų knyga vadinas „Judas“. Pradėsiu nuo labai paprasto, tačiau man aktualiausio klausimo – kada galime laukti angliško knygos vertimo, nes mačiau, kad olandų kalba ši knyga jau yra.
Angliškas vertimas turėtų pasirodyti rugsėjo mėnesį. Galbūt jau yra lietuviškas vertimas, apie kurį irgi nieko nežinau (juokiasi, red. past.). „Judas“ jau pasirodė ne tik olandiškai, tačiau ir itališkai, vokiškai, ispaniškai, lenkiškai. Žinau, kad Varšuvoje ši knyga pateko ir į bestselerių sąrašus.
Man įdomu yra pats procesas, kurio metu gimsta knyga. Nuo ko viskas prasideda? Ar pradžioje turite pasakojimo įsivaizdavimą ir veikėjai gimsta tam, kad perteiktų visą tą pasakojimą? O gal priešingai, pradžioje yra keli veikėjai, nuo kurių ir pradeda rutuliotis visa pasakojimo gija?
Negaliu kalbėti už kitus, viskas prasideda nuo veikėjų, o ne nuo siužeto, ne nuo kokių nors atskirų scenų, idėjų ar žinių. Su savimi nešiojuosi kelis veikėjus, kurie nė nežinau, iš kur ateina, nes nesiremiu realaus gyvenimo pavyzdžiais. Ilgą laiką gyvenu kartu su tais veikėjais, kol pagaliau pradedu rašyti. Siužetas gimsta, kai tie skirtingi veikėjai užmezga santykius mano galvoje.
Netekome dirigento Sauliaus Sondeckio
Vasario 3d, eidamas 88-uosius, mirė dirigentas, orkestrų vadovas profesorius Saulius Sondeckis.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su giliu skausmu sutiko žinią apie Maestro Sauliaus Sondeckio mirtį. Bendruomenei tai reiškia garbės nario, ilgamečio bendruomenės draugo netektį. Maestro žavėjo savo profesionalumu, asmenybės šiltumu, nuoširdumu.
Žydiškai publikai puikiai pažįstamas bei gerbiamas Maestro Saulius Sondeckis, kilęs iš intelektualų žydų gelbėtojų šeimos, dalyvavo žydų bendruomenės rengiamuose kultūriniuose renginiuose nuo pat jos atkūrimo pradžios.
Nuoširdžiai užjaučiame žmoną prof. Silviją Sondeckienę, sūnus Saulių, Vytautą, Paulių Sondeckius ir jų šeimas.
Žydiškai publikai puikiai pažįstamas bei gerbiamas Maestro Saulius Sondeckis, kilęs iš intelektualų žydų gelbėtojų šeimos, dalyvavo žydų bendruomenės rengiamuose kultūriniuose renginiuose nuo pat jos atkūrimo pradžios.
Nuoširdžiai užjaučiame žmoną prof. Silviją Sondeckienę, sūnus Saulių, Vytautą, Paulių Sondeckius ir jų šeimas.
Maestro S.Sondeckio atminimas ilgai išliks žydų bendruomenėje, su kuria didis dirigentas, inteligentiškas, plačios širdies charizmatiškas žmogus mielai bendraudavo. Per paskutinį susitikimą 2015 gegužės mėnesį benduomenės salė lūžo, visi atėjo pažiūrėti filmo apie garsųjį Lietuvos muziką prof. Saulių Sondeckį, filmą prodiusavo jo sūnus Saulius. Pats Maestro tuomet dėkojo tėvams už savo muzikinės karjeros sėkmę, sakydamas, jog pasakojimai apie jų gerus darbus ėjo iš lūpų į lūpas: mamos mokytojos labdaringa veikla, padedant neturtingiems mokiniams ir tėvo Šiaulių burmistro Jackaus Sondeckio žygdarbiai, gelbėjant žydus. Jackus Sondeckis už žydų gelbėjimą Jad Vašeme paskelbtas Pasaulio Teisuoliu. Lietuvos muzikai vertina S.Sondeckį kaip aukščiausios prabos Lietuvos menininką, gimusį praeitame šimtmetyje. Beveik metai iki išėjimo jis buvo visavertis scenos atlikėjas, nepaisant jo amžiaus. Per 50 metų kūrybinį laikotarpį profesorius S. Sondeckis dirigavo daugiau kaip 3 tūkst. koncertų beveik visose Europos šalyse, JAV, Japonijoje, Kuboje, Kanadoje, Taivanyje, Pietų Korėjoje.
S.Sondeckis gimė 1928 metų spalio 11 dieną Šiauliuose. 1948-1952 metais jis studijavo smuiką Lietuvos konservatorijoje pas profesorių Aleksandrą Livontą, vėliau smuiko studijas tęsė Maskvos konservatorijoje, kartu pas Igorį Markevičių studijavo dirigavimą. Kaip dirigentas S. Sondeckis pradėjo dirbti 1955 metais. Iš pradžių jis vadovavo M.K.Čiurlionio meno mokyklos moksleivių orkestrui. Mokyklos orkestro didžiausias laimėjimas – 1976 metų Herberto von Karajano jaunųjų orkestrų konkurse Berlyne gautas aukso medalis. 1960 metais maestro subūrė Lietuvos kamerinį orkestrą, su kuriuo koncertavo daugelyje pasaulio šalių ir vadovavo jam iki uždarymo 2004 metais. Jis taip pat yra vadovavęs Leningrado (dabartinio Sankt Peterburgo) valstybinio Ermitažo orkestrui, Lietuvos Baltijos kameriniam orkestrui, dirigavęs kameriniam orkestrui „Maskvos virtuozai“.
Profesorius yra apdovanotas Gedimino 5–ojo ir 1-ojo laipsnio ordinais, 1998 metais apdovanotas Vyriausybės premija, 1999 metais – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija, 2000 metais paskelbtas Šiaulių miesto garbės piliečiu, 2002 metais S.Sondeckiui įteiktas Sausio 13-osios atminimo medalis, Estijos Marijos žemės kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinas, 2003 metais – pirmos klasės Austrijos garbės kryžius. S.Sondeckio vardas suteiktas Šiaulių menų gimnazijai (buvusiai Šiaulių konservatorijai).
Tebūnie šviesus dirigento Sauliaus Sondeckio atminimas.
Prie Holokausto prisidėjusių asmenų sąrašą turėtų vertinti prokurorai – F.Kukliansky
Vilnius, vasario 2 d. (BNS). Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky siūlo, jog Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) turimą sąrašą asmenų, prisidėjusių prie žydų žudymo, perduotų įvertinti prokurorams.
LGGRTC vadovė Teresė Birutė Burauskaitė abejoja, ar toks tyrimas galėtų vykti bei mano, kad kreiptis į prokurorus turėtų ne centras, o Vyriausybė. „Mane tai (sąrašo paviešinimas) patenkintų, bet kaip į tai atsilieps šitų žmonių giminės, ar tai nebus jų teisių pažeidimas, jeigu jų kaltė nėra įrodyta? Aš perduočiau tokį sąrašą prokuratūrai – nusikaltimai neturi senaties, tegu atlieka tyrimą. Jau seniai šitą reikėjo padaryti“, – BNS sakė F.Kukliansky. „Aš galvoju, kad žmonės žinotų ne tik gelbėtojus, bet ir žudikų pavardes. Bet sąrašas gali būti publikuotas tik tada, kada šitų žmonių kaltė yra įrodyta. Tai turėtų būti taip, kaip leidžia įstatymas“, – pridūrė ji.
Vilniuje vėl kvepia žydiškais beigeliais!
Vasario 4 d. duris atvers nauja košerinio maisto kavinė ”Beigelių krautuvėlė”. Kavinėje pagal judėjų taisykles bus gaminamas košerinis maistas, įvairūs tradiciniai saldumynai. ”Beigelių krautuvėlės” trauka – vietoje kepti beigeliai ir iš jų gaminami sumuštiniai. Laikantis itin griežtų tradicijų, gaminimas vyks prižiūrint rabinui, įsisavinus košerinio maisto gaminimo taisykles.
Beigelis – tradicinis Europos žydų, jidiš kultūros kulinarinis gaminys -,,baronka”, kuri iškepta gali būti pjaunama pusiau ir daromas sumuštinis. Knygoje “Jidiš džiaugsmai” pateikiama versija, jog beigelių receptas buvo sukurtas Krokuvoje 17 amž. pradžioje, tuomet juos kepdavo kaip dovaną gimdančiai moteriai. Rašoma, kad beigelis simbolizavo “gyvenimo ratą”, nes yra apvalios formos. Baigelių populiarumas greitai augo, jie plito po kitas šalis, kur gyveno jidiš kalbantys žydai, greitai juos pamėgo Amerikoje, kur dabar kepama maždaug 5 mln. beigelių per dieną!
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky beigelius dažniausiai ragauja kelionėse po pasaulį ir mano, kad LŽB ,,Beigelių krautuvėlės“ kavinėje pasiseks juos iškepti tokius, kokie būdavo anksčiau ir dabar Lietuvoje yra – tikri tradiciniai žydiški. ,,Skaniausi beigeliai buvo vaikystėje ir jaunystėje, nes mes patys buvom jauni ir gražūs. Norėčiau, kad ir LŽB jaunimas sušuktų: kokie skanūs beigeliai! Žydų patiekalų receptus aš paveldėjau iš mamos, savaitgaliais gaminu tradicinius pietus: verdu sultinį iš naminės vištos, farširuoju žuvį“. Beigelius kepti dirbančiai advokatei laiko nepakanka, todėl juos pirks kavinėje.
Miša Jakobas, Šolomo Aleichemo žydų gimnazijos ORT direktorius prisimena vaikystę Telšiuose: ,,Niekada nebebus tokių beigelių, kokius valgiau vaikystėje kasdien. Karštus beigelius prisimenu. Tas kvapas, skanumas, traškumas, o kai užtepdavau sviestą, neapsakoma… Eidavau pirkti beigelių pas ponią Samsonienę kasdien ir švenčių dienomis. Karšti švieži – mmmm. Kol ateidavau namo, būtinai vieną suvalgydavau. Tik Niujorke radau tokius pat beigelius kaip gimtuosiuose Telšiuose būdavo 1956 m. Dingo viskas, pražuvo. Gerai, kad bando bendruomenėj kepti, tik viskas – ne tas. Tik improvizacija. Žydiška virtuvė kvepia, ji nuostabi, jos tokios nebebus niekada. ,,Nekabinkit man makaronų“,- vistiek bus nebe tas… Aš žinau, kokius produktus reikia naudoti, gaminant teiglech ir imberlech. Esu sužavėtas žydiška virtuve, ji kvepia, ji sultinga, dabar tokių kvapų nėra ir nebebus”.
Vasarį dirbti į Vilnių atvyksta 2 rabinai
Ilgiau nei pusę metų Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenės (LŽB) oficialiai neturėjo savo rabino. LŽB ir Lietuvos žydų religinė bendruomenė (LŽRB) paskelbė atvirą konkursą. Norą jame dalyvauti pareiškė virš 30 garbių pasaulio rabinų – iš JAV, Vokietijos, Anglijos, Izraelio, Baltarusijos, Latvijos, Rusijos. LŽB ir LŽRB pirmininkai dėkingi visiems rabinams, norėjusiems dirbti ir padėti. Mes dėkojame už parodytą dėmesį Lietuvos judėjams ir jų garbingai praeičiai.
LŽB ir LŽRB kėlė savo reikalavimus, turėjo aiškią ir realią viziją.
Dalis kandidatų buvo pakviesti į Vilnių prisistatyti bendruomenei, reikliai ir atidžiai vyko pažintiniai pokalbiai. Susipažinus, kilo mintis pakviesti 2 rabinus, kurie gali įkurti rabinatą, papildyti vienas kitą ir pateikti platų, judėjams reikalingų paslaugų spektrą, – organizuoti edukacinę veiklą, įtraukti į sinagogos veiklą jaunimą, organizuoti kolel-Tora (Toros ir tradicijų mokymo seminarus), atidaryti sekmadieninę vaikų mokyklėlę, teikti kašruto paslaugas, atlikti brit-milia, chupos ritualą, civilinių aktų registraciją sinagogoje, įsteigti mikvę.
Į Vilniaus sinagogos rabinų pareigas pakviesti rabinai KALEV KRELIN ir SHIMSON DANIEL IZAKSON.
LIETUVOS ŽYDŲ (LITVAKŲ) BENDRUOMENĖS PIRMININKĖ FAINA KUKLIANSKY APIE PASTARŲJŲ DIENŲ DISKUSIJAS HOLOKAUSTO TEMA
Pranešimas spaudai 2016 m. vasario 1 d.
„Prieš kelias dienas paminėjus Tarptautinę Holokausto dieną, Lietuvoje vėl įsiplieskė diskusijos Holokausto tema. Vaikystėje viską girdėjau šeimoje – pokalbių metu neretai atgydavo prisiminimai apie getą, į kurį uždarė, koncentracijos stovyklas, į kurias vežė, apie duobę, kurioje buvo slapstomasi. Bet Holokausto patirtis buvo tarsi vienas iš dalykų, skiriančių žydus nuo ne žydų. Mus žudė, o kiti tuo metu gyveno, ėjo į kiną, mokyklą, studijavo. Per kelis mėnėsius nužudyta visa Lietuvos žydų bendruomenė, daugiau kaip 200 000 žmonių. Juk mus daug kas skyrė visą mano gyvenimo laikotarpį, visą sovietmetį. Visada žinojome, kad mūsų galimybės ribotos ir kad mes kitokie.
Lietuvoje iki Holokausto tik lietuvių gyveno daugiau negu žydų, o dabar žydų bendruomenę tesudaro apie 5000 narių… Kiekvienas iš jų turi savo šeimos Holokausto istoriją. Ir tie, kurie gimė ir gyveno Lietuvoje, ir tie, kurie įsiliejo į Lietuvos žydų bendruomenę, atvykę iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos…Kiekvienas galėtų parašyti savo Holokausto istoriją, bet ne visi parašė. Valstybė turėjo daug galimybių paaiškinti savo piliečiams, ypatingai jaunajai kartai, apie žydų žudynes ir kas jas vykdė, ne mokslininkų ir politikų, bet paprasta, net ir vaikams suprantama, kalba. Prašėme daug metų ir turėjome daug bendrų planų kaip tą įgyvendinti. 75-eri metai praėjo, o Lietuva vis dar niekaip negali išrišti lietuvių dalyvavimo Holokauste temos.
Panevėžio m. žydų bendruomenės narė O.Nacickienė gavo Jad Vašem diplomą
Izraelyje, Jeruzalėje ant Atminimo kalno, 1953 m. buvo įkurtas Tautos atminimo institutas-muziejus Jad Vašem. Nuo pat įkūrimo dienos pagrindinis komplekso tikslas – išsaugoti Holokausto (Šoa) laikotarpio žydų istoriją. Edukologams, istorikams ir Tolerancijos centro vadovams iš viso pasaulio Jad Vašemas siūlo programas, sukurtas Tarptautinėje Holokausto dėstymo ir tyrimo mokykloje. 2015 m. minėta mokykla organizavo kursą apie Holokausto (Šoa) istoriją „Ir prisiminimų nėra baisesnių…“. Kartu su dalyviais iš viso pasaulio kursą klausė ir baigiamąjį darbą parengė Panevėžio m. žydų bendruomenės atstovė – Oksana Navickienė. Jai įteiktas diplomas, įrodantis sėkmingą kurso pabaigą. Dabar Oksana Navickienė gali skaityti paskaitas Holokausto temomis ne tik Panevėžio, bet ir visos Aukštaitijos mokiniams bei gimnazistams.
Ištiesta pagalbos ranka, gelbstinti žydus Holokausto metu
Apie ištiestą pagalbos ranką gelbstint žydus Holokausto metu Lietuvoje, patirtus mažus ir didelius stebuklus, kai pavykdavo išgelbėti žmogaus gyvybę, mokiniai kalbėjo sausio 27 –Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną Ariogalos gimnazijoje, vykusioje mokiniams ir mokytojams skirtoje konferencijoje. Šių metų renginio tema buvo „Kito žmogaus gelbėjimas – aukščiausia žmogiškumo vertybė“. Į Ariogalos gimnazijoje vykusį renginį atvyko mokiniai ir mokytojai iš mokyklų, kuriose veikia Tolerancijos ugdymo centrai. Konferencijos buvo gausus būrys svečių: Izraelio ambasadorius Lietuvoje – Amir Maimon, Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Dainius Junevičius, Raseinių rajono meras Algirdas Gricius, Kauno žydų bendruomenės atstovai su bendruomenės pirmininku Žaku Gercu, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman ir dar būrys svečių iš Raseinių rajono savivaldybės švietimo skyriaus bei įvairių institucijų. Renginio pradžioje kalbėjęs Izraelio ambasadorius pasidžiaugė galimybe aplankyti Ariogalos miestelį bei supažindino susirinkusius su Ariogalos žydų istorija iki Antrojo pasaulinio karo. Pasak ambasadoriaus, iš 27 veikusių verslo įmonių – 16 priklausė vietos žydams.
Kulautuvoje po mūrinėmis sienomis rasta medinė sinagoga
BNS Ardant mūrinės pastato sienas Kulautuvoje po jomis rasta medinė tarpukariu statyta sinagoga.
Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyrius griovimo darbus sustabdė, svarstoma, ką su radiniu daryti, rašo „Kauno diena“.KPD darbuotojai sako apie griovimo darbus sužinoję savaitgalį iš socialiniame tinkle „Facebook“ įkeltų nuotraukų. Paveldosaugininkai svarsto, kad sinagogą gali būti siūloma įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir gal net perkelti į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse.
1935 metais statyta Sinagoga per Antrąjį pasaulinį karą buvo paversta miestelio sandėliu, langai buvo užkalti. 1967-1968 metais atlikti pagrindiniai pastato rekonstrukcijos darbai.
R. VANAGAITĖS KNYGOS BENDRAAUTORIAI
Aut. Sergejus Kanovičius
Erzelis, kuris sukilo išsyk paskelbus ištrauką iš R. Vanagaitės knygos „Mūsiškiai“, yra tikrąja prasme fenomenalus. Paskelbta ištrauka viso labo yra Sauliaus Beržinio bene prieš du su puse dešimtmečio vieno iš daugelio filmuoto interviu su žydšaudžiu transkripcija. Apie pačią knygą ar jos vertę nieko nepasakantys dalykas.
Kiek vėliau pasirodė keletas interviu su pačia autore ir keli atsakymai į tuose interviu nuskambėjusius faktus. Rašytojai, istorikai, publicistai ir visuomenės žinomi ir dar nežinomi veikėjai, senesnės kartos dešinieji politikai ėmė išsyk aptarinėti ir vertinti neskaitytą knygą, kas ne kas ėmė lyginti ją su grožinės literatūros kūriniais, svarstyti metafizinės kaltės ir Holokausto poveikio visuomenei klausimus. Kai kuriems neskaitytojams pakako fakto, kad knygos pristatyme ir ją rašant dalyvavo žinomas Holokausto istorikas ir nacių medžiotojas Efraimas Zurofas – dešinieji neskaitytojai išsyk neskaitytą knygą pašventino Kremliaus provokacijos ir tautų kiršinimo lipduku. Nors kaip kiršinamos tautos, viešinant istorinius praeities faktus, niekas nepaaiškina. Viena konservatorių partijos senbuvė net susirūpino, kad knyga sugadins puikius Lietuvos ir Izraelio santykius, nors paaiškinti sąsajos tarp Lietuvos negebėjimo sugyventi su savo praeitimi ir užsienio politikos ji nesugebėjo.
Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena
Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena trečiadienį, sausio 27d. 1945 metais sausio 27 –ąją buvo išlaisvintas didžiausias nacių mirties fabrikas – Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla Lenkijoje.
Tarptautinė Holokausto aukų atminimo paminėta Vilniaus Choralinėje sinagogoje tylos minute, Vilniaus Holokausto aukų pavardžių skaitymu, kantoriaus Šmuelio Jatovo giedojimu ir malda už žuvusiuosius. Pavardes skaitė ir Šolomo Aleichemo žydų gimnazijos ORT moksleiviai, Izraelio ambasadorius A. Maimonas, UR viceministras M.Bekešius. Į susirinkusius sinagogoje kreipėsi LŽB bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, paraginusi melstis už brutaliai nužudytus Lietuvos žydus, pirmininkė pasigedo oficialios šalies vadovų reakcijos ir bent pagerbimo tylos minute, prisiminus žiaurias Lietuvos piliečių žydų žudynių aplinkybes.
Apie pirmųjų karo dienų 1941m. kraupias žudynes Šilalėje pasakojo Edmundas Zeligmanas, kurio akyse baltaraiščiai žudė tėvą, o kitą dieną daug žydų bendruomenės narių. Žudynės buvo tokios žiaurios, kad žemė negalėjo sugerti tiek žmonių kraujo, ir jis tekėjo į nedidelį upelį, kurio vanduo sruvo raudona spalva.
Nuotraukose pavardes skaitančiujų veidai.
Gintarės Foto
Lektoriumas LŽB
Lektoriumas sekmadienį, sausio 31d. 12.00 val.
Dokumentinis filmas-paskaita SUNITAI PRIEŠ ŠIITUS?
Aut. Georgijus Mirskis (1926-2016)
Pylimo g. 4, Jašos Heifetzo salėje (3 aukštas)
Ukmergės rajono savivaldybėje lankėsi Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas
Sausio 25 d. Ukmergės rajono savivaldybėje lankėsi Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Amiras Maimonas. Savivaldybėje su ambasadoriumi susitiko meras Rolandas Janickas, mero pavaduotoja Klavdija Stepanova, administracijos direktorius Stasys Jackūnas, direktoriaus pavaduotoja Agnė Balčiūnienė. Susitikime taip pat dalyvavo mero patarėja Laima Gambickienė, Strateginės plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Rima Boškevičienė, Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Lolita Gerulskienė, savivaldybės administracijos darbuotojai.
Ambasadorius sakė keliaudamas po Lietuvą patyręs, kad kiekviename mieste ar miestelyje jaučiama žydų kultūros įtaka ir jį džiuginančios tos vietos, kur šis indėlis nėra užmirštas.
Meras Rolandas Janickas pabrėžė, kad Ukmergės rajono savivaldybė palaiko glaudžius ryšius su žydų bendruomene, yra viena iš Žydų kultūros paveldo kelio, jungiančio gausų žydų kultūros paveldą visoje Lietuvoje, asociacijos steigėjų.Ambasadorius išreiškė idėją Ukmergėje surengti fotografijų parodą apie popiežiaus Pranciškaus kelionę į Izraelį, pritarė minčiai dėl Izraelio perkusininkų dalyvavimo Ukmergėje kasmet vykstančiame festivalyje.
Ukmergės Žydų bendruomenės naujienos
Sausio 25 dieną Dukstynos pagrindinėje mokykloje buvo atidaryta paroda „Ana Frank – istorija šiandienai“, kurią Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas atvežė iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus. Parodos atidaryme dalyvavo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon bei Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas, vyresnių klasių moksleiviai, mokyklos mokytojai, svečiai. Taip pat buvo pristatyta 2015 metais išleista knyga “Ukmergės žydų bendruomenės istorija” (autorius Julius Zareckas).
Pagrindinis parodos momentas akcentuojamas ties tragišku žydų vaiko likimu, vardu Ana Frank, kuri gimė 1929 m. birželio 12 dieną. Kartu su seserimi ir tėvais ji gyveno Vokietijoje, Frankfurte prie Maino. Kai į valdžią atėjo A.Hitleris, Anai buvo 3 metai. Šalyje prasidėjus žydų persekiojimui, Frankų šeima nusprendė ieškoti prieglobsčio užsienyje. Jie emigravo į Amsterdamą (Olandija). Ana ir sesuo Margo pradėjo lankyti mokyklą, greitai išmoko olandų kalbą, susirado draugų. Tačiau 1940 m. Olandiją okupavo Vokietijos kariuomenė ir prasidėjo žydų persekiojimai. „Pasibaigus 1940 m. gegužei, baigėsi ir geri laikai: iš pradžių atėjo karas, po to – kapituliacija, galiausiai įžengė vokiečiai, – tuomet prasidėjo mūsų, žydų, vargai“ (Ana Frank)
Tinklaraštis apie Izraelį iš Jeruzalės – kviečiame skaityti!
Apie Izraelį girdime dažnai, tačiau ar tikrai jį pažįstame? Izraelis kaip kelionių ir piligrimystės kryptis bei Izraelio-palestiniečių konfliktas –dvi dažniausiai žiniasklaidoje sutinkamos temos – neatskleidžia Izraelio visuomenės įvairovės, kultūros ir kalbos grožio bei religijų (Izraelyje gyvena ne tik žydai, bet ir krikščionys, musulmonai, drūzai ir bahajai) gausos. Dėl šių priežasčių praėjusių metų gruodį gimė Živilės Juonytės, „Beigelių krautuvėlės” žurnalo redaktorės, šiuo metu Jeruzalės Hebrajų universitete studijuojančios Izraelio studijas, tinklaraštis manojeruzale.lt.
„Šis tinklaraštis – mano kasdienio, bet nekasdieniško gyvenimo Jeruzalėje atspindys. Manau, kad Lietuvoje trūksta objektyvios ir pozityvios informacijos apie Izraelį. Nors čia gyvenu jau keturis mėnesius, bene kasdien atrandu ką nors naujo ir noriu šiais atradimais pasidalinti”, – teigia Živilė.
Kiekvieną sekmadienį atnaujinamą tinklaraštį kviečiame skaityti čia: www.manojeruzale.lt.
Lietuvoje minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena
Sausio 27 d. (BNS). Trečiadienį Lietuvoje Holokausto aukų atminimas bus pagerbtas skaitant jų vardus ir prisimenant žydų gelbėjimo istorijas. Vilniaus choralinėje sinagogoje rengiami Holokausto aukų vardų ir pavardžių skaitymai, čia taip pat bus meldžiamasi, prisiminimais dalinsis nukentėjusieji per Holokaustą.
Tuo metu Ariogalos gimnazijoje, Raseinių rajone, organizuojama nacionalinė moksleivių konferencija „Kito žmogaus gelbėjimas – aukščiausia žmogiškumo vertybė“. Čia moksleiviai pristatys dramatiškas nekaltų aukų gelbėjimo istorijas, autentiškais atsiminimais apie savo išsigelbėjimą dalysis žydų bendruomenių atstovai iš įvairių Lietuvos miestų, teigia konferenciją organizuojanti Tarptautinė istorinio teisingumo komisija.
Panevėžio žydų bendruomenė mini Pasaulinę Holokausto dieną
Apniūkusi ir lietinga 2016 metų sausio 26 diena Panevėžyje . Paminėti Holokausto dienos, buvusiose žydų kapinėse prie memorialo “Liūdinti žydų motina”, susirinko Panevėžio visuomenė, moksleivija ir žydų bendruomenės nariai.
Mitingą pradėjo Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, Jis kalbėjo, apie tai, kad abejingumas yra baisiausias nusikaltimas pasaulyje, dėl to žūsta nekalti žmonės. Lietuvos, kaip ir Europos žydų genocidas yra pasaulinė tragedija, kuri neturi pasikartoti. Saulėtekio progimnazijos TOC moksleiviai , kuriems vadovauja direktoriaus pavaduotoja Irena Gasiūnienė padėjo vainiką prie paminklo, o Rožyno progimnazijos moksleiviai uždegė atminimo žvakes.