manoteises.lt Nuotraukos ir teksto autorė – Daumantė Baranauskaitė
Prieš daugiau nei septynis dešimtmečius iš Kauno pajudėjo pirmieji gyvuliniai vagonai. Viename iš jų į tolstantį tėvą žiūrėjo keturmetis Iseris Šliomovičius. Žydas Iseris, jo dvynio brolio, sesers ir motinos laukė tremtis Sibire. Dar Lietuvai esant nepriklausomai valstybei, Šliomovičiai tarpusavyje kalbėjo jidiš, tačiau su vaikais bendraudavo rusų kalba – kad šie rusų kalba kalbėtų be akcento. Kaip parodė tolesni įvykiai, vaikams jie padarė didelę paslaugą. Mažai kam žinoma, kad 1941 metais kartu su lietuviais buvo tremiami ir Lietuvos žydai.
Net ir nedidelė Jūsų parama šiandien gali padėti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei daryti didelius darbus rytoj. Žydų bendruomenė Lietuvoje turi 700 metų siekiančias šaknis… Deja, po Holokausto tik labai menka jos dalis išliko. Nors ir nedidelė, dabartinė žydų bendruomenė yra labai aktyvi bei deda dideles pastangas į žydiško identiteto, tradicijų ir kultūros puoselėjimą, Holokausto aukų atminimo įamžinimą, savo narių socialinį aprūpinimą bei tolerancijos visuomenėje sklaidą.
Jūs taip pat galite prisidėti atkuriant nors nedidelę dalį legendinės Lietuvos Jeruzalės – atlikite savo mitzvah (gerą darbą) jau dabar!
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės planuose:
Teikti didesnę socialinę paramą mažiau pasiturintiems regioninių bendruomenių nariams bei nacizmo aukoms.
Tvarkyti pelėsio pažeistą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės buveinės Pylimo g. 4 stogą, pro kurį pradėjo lyti.
Įkurti košerinę valgyklą bendruomenės patalpose – žinoma, ji būtų atvira visiems košerinio maisto mėgėjams!
Įkurti ikimokyklinio švietimo instituciją, kuri diegtų žydiškas vertybes darželio auklėtiniams nuo pat mažumės.
Savo patalpose įrengti žydiškos literatūros biblioteką, atvirą LŽB nariams ir visiems kitiems lankytojams.
Stiprinti vienintelės veikiančios Vilniaus sinagogos apsaugą – Vilniaus sinagoga – viena labiausiai neapsaugotų Europoje, taip pat planuojama skirti lėšų jos remonto darbams.
Toliau rūpintis žydų paveldo objektais – autentiškų medinių Lietuvos sinagogų išlikimu,Vilniaus Gėlių g. esančios buvusios sinagogos pastato tvarkymo darbais bei pritaikymu..
Stiprinti jidiš kalbos vartojimą, organizuoti jidiš kalbos ir istorijos kursus Lietuvoje.
Bendruomenei reikia naujo pianino – visi koncertai, vykstantys bendruomenės patalpose yra visiems atviri ir nemokami, tačiau atlikėjams reikalingas naujas instrumentas.
Mes siekiame pažaboti antisemitizmą, kylantį dėl nežinojimo – vykdome tolerancijos kampaniją, kuria norime pritraukti kuo daugiau žmonių Lietuvos žydų istorijos ir paveldo pažinimui.
Kaip aukoti? Tai paprasta: paramą galite pervesti į LŽB sąskaitą:
Gavėjas: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
Sąskaitos nr. LT09 7044 0600 0090 7953 Pervesdami lėšas galite nurodyti, kokiam konkrečiam tikslui skiriate paramą.
Skambinkite, teiraukitės tel.: (8 5) 2613 003, el. paštu info@lzb.lt
Nuotraukoje:A. Suckeverio eilėraščius skaito dr. M.Kvietkauskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius
Rugsėjo 4 d. Vilniuje vyko smagios Europos žydų kultūros dienos su klezmerių muzika, žymiausių poetų, rašiusių jidiš, eilėmis. Džiaugėmės tikra, gerai organizuota linksma švente!
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dėkoja visiems, prisidėjusiems prie šventės organizavimo, aukojusiems savo laiką žydų bendruomenės labui. Ačiū „Beigelių krautuvėlės“ darbuotojoms, paruošusioms ypatingas žydiškas vaišes visiems. Tik sutelktomis pastangomis mūsų maža bendruomenė gali organizuoti tokio lygio šventes ir jomis džiaugtis drauge su būriu gerų draugų ir svečių. Ačiū negausiam būriui savanorių, kurie nuoširdžiai padėjo. Ačiū Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijai, ugdančiai mokinius, gerbiančius ir besidominčius savo šaknimis bei kultūra, europietiškas jaunas asmenybes, kurioms aktualios tolerancijos ir pilietiškumo sąvokos. Dėkoju gimnazijos mokiniams, dalyvavusiems šventėje.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) pakvietė visus į savo buveinę, Pylimo g. 4. Renginiai „Vilniuje vėl skamba jidiš!“ prasidėjo 10 val. pusryčiais „Beigelių krautuvėlėje“, po to Ruth Reches, „Iliustruoto hebrajų-lietuvių kalbų žodynėlio pradedantiesiems“ autorė pakvietė į hebrajų kalbos pamokėles vaikams ir tėveliams. Svečius sveikino bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Diana Varnaitė – Kultūros paveldo departamento direktorė. Jidiš instituto bibliotekininkė, Fania Brancovska, LŽB narė, išgyvenusi Holokaustą, jidiš skaitė poeto M.Kulbako eiles. Martynas Užpelkis – LŽB atstovas paveldui vedė viešą diskusiją apie „Lietuvos žydų nekilnojamojo paveldo išsaugojimą“. Gerą nuotaiką palaikė klezmeriai „Rakija Klezmer Orkestar“ Šventė baigėsi bohemiškoj aplinkoj „Beigelių kavinėje“ su Mindaugu Kvietkausku, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriumi, jis skaitė savo verstus garsaus poeto, vilniečio A. Suckeverio eilėraščius.
Esame dėkingi, kad šventės akimirkas fiksavoi LRT radijo ir televizijos žurnalistai.
Į reikšmingų renginių, pagerbiančių Holokausto aukas Lietuvoje, sąrašą įsiterps ir kino premjera. Rugsėjo 23 dieną kino teatruose pasirodys naujas, dar vieną svarbų Lietuvos istorijos puslapį verčiantis britų režisieriaus Roberto Mullano filmas „Gitel“. Drama į 1941-ųjų metų žydų žudynes žvelgia gyvybę išsaugojusios, bet artimuosius praradusios moters akimis.
Britų režisierius publikai jau gerai pažįstamas iš Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir jo žmonos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės meilės istoriją pasakojančio filmo „Laiškai Sofijai“ (2013). Daugiau nei keturiasdešimt dokumentinių filmų sukūręs režisierius, rašytojas, scenaristas R. Mullanas šįkart paliečia itin skaudžią – masinių 1941-ųjų metų žydų žudynių temą.
Gitel prisiminimais vis grįžta į gimtąjį Kauną, kuriame 1941-ųjų spalį, per vieną lemtingą dieną buvo nužudyta net dešimt tūkstančių žmonių. Tarp žuvusiųjų buvo ir jos tėvai bei mažosios seserys. Išgelbėta paprastos Lietuvos kaimo moters, Gitel visą gyvenimą jaučia kaltę – praeities vaiduokliai neduoda jai ramybės. Pažintis su skaudžią patirtį turinčiu Levu (Nikolajus Antonovas) suteikia Gitel drąsos stoti akistaton su kolektyvinės ir asmeninės istorijos demonais, atleisti sau ir patikėti, jog ir ji turi teisę į bent mažytį laimės gabalėlį.
Svarbu visiems girdėti kaip skamba jidiš. Daug yra labai įdomių patarlių.Mano bobutė sakydavo, kad „vienu užpakaliu negalima būti dviejuose jomarkuose“. Tahrichim – lininis audeklas, į kurį vyniodavo velionį laidotuvėms. Prisimenu savo turtingą dėdę, bet jis buvo šykštus. Reikėjo kažką voniai nupirkti, bet jis neperka. Aš jam sakau: “Dėde, tahrichim neturi kišenių, O ką laikom kišenėse? Pinigus. Kai tave laidoja, tai pinigų su savimi nepaimsi. Išgirdęs mano žodžius, dėdė iškart viską nupirko. Beje, kišenės jidiš „kešenes“.
Daugiau patarlių
Aš galvojau sekmadienį, kad važiuosiu pirmadienį, tačiau atidėjau, antradienį irgi nevažiavau, kadangi trečiadienį turgus. Ko gi aš važiuosiu ketvirtadienį, jei penktadienį Šabato išvakarės?
Dita Šperling skaito patarles jidiš vaizdo įrašui.
Kai pelė soti – tai miltai yra kartūs.
Niekas pakaušio nesikaso be priežasties. Jis turi rūpesčių arba utėlių.
Vienu užpakaliu negalima būti dviejuose jomarkuose
Viename žmoguje nebūna viskas idealu.
Kokie laikai- tokie ir žmonės.
Kai Dievas dalino protą, jis miegojo.
Pažadėti ir mylėti – pinigų nekainuoja
Parodyk kiaulei pirštą, ji norės visos rankos.
Čia tiek teisybės, kiek kamine šviesos.
Jis toks specialistas, kiek katė išmano apie mieles.
Nuo akmens duosiu tau minkštą dalį. (Nieko negausi)
Maži vaikai neduoda miegoti, o nuo didelių, tu pats nemiegosi.
Pokalbis prasideda nuo Ditos Šperling vaikystės Kaune, prieš Antrąjį pasaulinį karą, kai laikinojoje sostinėje gyveno labai daug žydų.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai ir su šypsena sveikina bendruomenės narę Evą Ščupak – gydytoją neuropatologę, daug laiko skyrusią savanorės darbui bendruomenėje, – su gražiu jubiliejumi – 75-mečiu!
Linkime Jums geros sveikatos ir ilgo ramaus gyvenimo! Džiaugsmo, laimės ne tik Jums, bet ir vaikams bei anūkams.
2017 metais sukaks 30 metų nuo XX amžiaus Paganiniu vadinto Jaschos Heifetzo mirties. Jo vardas pasaulio muzikos kultūroje neišdildomas, iki šiol nekyla abejonių – jis yra vienas tų, į kuriuos žavėdamosi žvelgs daugelis kartų. Deja, šis skambus vardas ne visada siejamas su Lietuva ir Vilniumi. O galėtų – juk meistras gimė ir pirmuosius be galo svarbius savo didžios karjeros žingsnius žengė būtent čia, Lietuvos Jeruzale vadinamame Vilniuje. Šį sezoną viskas bus kitaip. Jau dabar startuoja Jaschos Heifetzo smuikininkų konkurso internetinė registracija. Patys talentingiausi, drąsiausi ir ištvermingiausi smuikininkai iš viso pasaulio jau suskubo registruotis į šio prestižinio konkurso varžytuves – žinia pasiekė jaunuosius virtuozus iš beveik 100 pasaulio šalių. Registracija vyks visą rudenį. Tada dalyvių anketos ir atrankos vaizdo įrašai bus perduoti autoritetingai iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) profesorių sudarytai komisijai. 30 dalyvių – tik tiek bus vertų gyvai pasirodyti šiame kas ketverius rengiamame konkurse. Atrankos rezultatus rasite 2017 m. sausio 2 d. konkurso svetainėje
Sekmadienį Pivonijos šile tradiciškai paminėtas čia nužudytų ir palaidotų žydų atminimas. Į iškilmes susirinko Ukmergės žydų bendruomenės nariai bei jų tautiečiai iš Panevėžio, Vilniaus, Kauno, kitų miestų, atvyko rajono vadovai, Dukstynos pagrindinės mokyklos bendruomenės atstovai, būrelis ukmergiškių. Šiųmetinėse iškilmėse sulaukta ir ypač garbių svečių – pirmą kartą šioje Holokausto vietoje lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Vilniuje laikinasis reikalų patikėtinis Howard T. Solomon ir žydų bendruomenės rabinas Shimson Daniel Izakson.
Kaip ir kasmet pirmą rugsėjo sekmadienį, 12 valandą, Pivonijos šilo tylą perskrodė čaižus automobilių signalų kauksmas. Tai truko tik minutę, tačiau susirinkusieji mintimis spėjo nusikelti į 1941-ųjų rudenį, kuomet šioje vietoje į paskubomis iškastą milžinišką duobę šimtais gulė vaikai ir moterys, vyrai ir seneliai. Dabar čia tyliai ošia ir žuvusiųjų ramybę saugo šimtametės pušys. Prieš 75 metus pušyno tylą draskė šūviai ir mirštančiųjų aimanos. Tragiškas likimas čia ištiko dvylika tūkstančių aukų. Pivonijos šile nekaltai žuvo beveik visa Ukmergės žydų bendruomenė.
Per Holokaustą buvo išnaikinti beveik visi žydai Lietuvoje. Skamba teisingai, bet aš linkęs sakyti kitaip: per Holokaustą buvo išnaikinta žydiškoji Lietuvos visuomenės dalis. Atrodytų, tas pats, tačiau jaučiu esminį skirtumą, kuris parodo požiūrį į savo kraštą ir jo praeitį.Pirmuoju atveju pripažįstama, kad, be lietuvių, šitoje žemėje gyveno žydai, kurių neliko. Jų istorija baigėsi, o mūsų, bent kol kas, dar tęsiasi. Du skirtingi keliai. Antruoju atveju teigiame, kad žydai, būdami skirtingi nuo lietuvių, yra tos pačios Lietuvos dalis, – kaip ranka ir koja, būdamos skirtingos, yra to paties kūno dalys. Nors žydai gyveno savo ganėtinai uždaroje bendruomenėje, jų šimtametis buvimas ir darbas šalia pavertė juos Lietuvos dalimi. Atrodytų, paprasta tiesa, bet taip sunku ją priimti. Mat tada ateis metas aiškintis, kokia beprotybė buvo apėmusi Lietuvą, kad viena ranka kapojo kitą ir plėšė nuo jos stingstančių pirštų aukso žiedus.
Rugsėjo 4 d. Vilniuje tęsiasi Europos žydų kultūros dienos. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) kviečia į savo buveinę, Pylimo g. 4. Renginiai „Vilniuje vėl skamba jidiš!“ prasideda 10 val. pusryčiais „Beigelių krautuvėlėje“, po to Ruth Reches, „Iliustruoto hebrajų-lietuvių kalbų žodynėlio pradedantiesiems“ autorė kviečia į hebrajų kalbos pamokėles vaikams ir tėveliams. Svečius sveikins bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Diana Varnaitė, Kultūros paveldo departamento direktorė. Europos žydų kultūros dienų Lietuvoje renginius, kurie yra Europos Tarybos programos „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje” dalis, Lietuvoje koordinuoja (ir organizuoja) Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, bendradarbiaudamas su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėmis, miestų ir rajonų savivaldybėmis, muziejais, kitomis švietimo ir kultūros įstaigomis.
Kultūros dienos renginiai vykstantys Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės buveinėje, kur kasdien dirba Socialinių programų departamentas, organizuojama veikla vaikams ir jaunimui, dirbama su įvairiais istorijos, kultūros ir meno projektais. Namas Pylimo 4, svarbus paveldo objektas pačiame sostinės centre, pastatytas 1898-1901 m. paties projekto autoriaus T. Rostvorovskio lėšomis. Rekonstruotas 1915-1920 m. Čia veikė J.Eipšteino gimnazija, vėliau reorganizuota į „Tarbut’“ gimnaziją, suvaidinusią didelę reikšmę žydų švietime. Dabar čia įsikūręs Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, kuriam Kultūros ministerija patikėjimo teise jau seniai perdavė šį pastatą. Lietuvos žydų bendruomenė yra tik dalies pastato naudotoja, visiškai priklausanti nuo valstybės ir jos institucijų, tačiau savo lėšomis privalanti pastatą išlaikyti ir remontuoti. Nors visas pastatas yra laikomas kultūros paveldo objektu, valstybė rūpinasi tik jos institucijai priklausančia dalimi ir ją ketina remontuoti Europos sąjungos lėšomis, ir atsisako kitą pastato dalį perduoti žydų bendruomenei renovuoti.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės trečio aukšto patalpose veikla nevykdoma dėl prakiurusio stogo. Patalpos nuolat užliejamos. Valstybė bendruomenės patalpų remontui lėšų neskiria ir paveldo pastatu, kuriame vyksta svarbi visuomenei veikla, nesirūpina. LŽB pirmininkė Faina Kukliansky mano, kad per žydų kultūros paveldui skirtas dienas, būtina kalbėti ne tik apie su nužudyta bendruomene išnykusią brangią kalbą, bet ir apie išlikusiai žydų bendruomenei svarbius klausimus, kuriems valstybė yra visiškai abejinga.
Kulinarijos, kaip ir žmonijos, istorijoje aktualus yra išlikimo klausimas. Išlieka stipriausi ir skaniausi?! Bet kaip paaiškinti pilkai rausvos masės su morkos griežinėliu ant viršaus, sūraus ar saldoko skonio, kartais rožiniuose, o kartais nenusakomos spalvos drebučiuose įrėminto kukulio sėkmę? „Gefilte fiš“ – pasaulio virtuvėse įsitvirtinęs patiekalas: košerinio maisto lentynose galima rasti net kelis jo pavyzdžius ir nė viena šventė europiečių žydų namuose neapseina be šio valgio.
„Gefilte fiš“ – tai vienas iš kultinių aškenazių žydų patiekalų, išlaikęs šimtmečių bandymus ir išlikęs beveik nepakitęs iki mūsų dienų. Litvakai įdarytą žuvį ruošia taip: išdarinėja karpį arba lydeką, žuvies filė sumaišo su prieskoniais, prikemša į išdarinėtos žuvies odą arba jos juosteles ir išverda puode kartu su morkomis. Įdaryta žuvis atšaldoma žuvies sultinyje, kuris sustingsta į drebučius, puošiama morkų griežinėliais ir patiekiama šalta su krienais. Vilnietės žydės šeimininkės virdamos „gefilte fiš“ įdėdavo burokėlio gabaliukų, kad sultinys įgautų rausvą atspalvį ir įdomesnį skonį.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Pylimo g. 4, Vilnius
10.00 Pusryčiai su beigeliais „Boker Tov-בוקר טוב – A guten morgn-Labas rytas!“ Vieta: Beigelių krautuvėlė, I a.
11.00-11.45 Hebrajų kalbos pamokėlės vaikams ir tėveliams / Vieta: „Ilan“ klubas, II a.
Ruth Reches, „Iliustruoto hebrajų-lietuvių kalbų žodynėlio pradedantiesiems“ autorė. Susitinkame prie kavinės „Beigelių krautuvėlė“ I a. >>Išankstinė registracija būtina.
12.00-12.45 Rakija Klezmer Orkestar pasirodymas / Vieta: J. Heifetzo salė, III a.
13.00Priešpiečiai su beigeliais „Ze taim- זה טעים – Gešmak – Skanaus!“ – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narių receptai ir tarpukario periodinė spauda kavinėje Beigelių krautuvėlė, I a.
Rugsėjo 2-5 d. kviečiame dalyvauti visoje Lietuvoje vyksiančiuose Europos žydų kultūros dienos renginiuose. Juos jungianti tema ─ „Žydų kalbos”. Jūsų laukia tradiciniais tapę žydų nekilnojamojo kultūros paveldo pėdsakais vedantys pažintiniai pasivaikščiojimai, šių metų specifiką atspindinčios hebrajų kalbos ir kaligrafijos pamokėlės, diskusijos, parodos, koncertai, orientacinis žaidimas ir net pusryčiai su beigeliais!
„Lietuvoje, nepaisant sovietmečiu vykdyto materialios ir nematerialios žydų kultūros intensyvaus naikinimo, visgi turime nemažai išlikusio nekilnojamojo kultūros paveldo. Didesnioji jo dalis, ypač esanti ne Vilniuje ar kituose didesniuose Lietuvos miestuose, kaip sovietizacijos pasekmė, yra dar neatrasta, neatpažinta ir „neperskaityta“. Kviečiame atsigręžti į žydų kultūros paveldą, pamatyti ir suprasti, kad jis yra ne tik praeitis, bet ir mūsų ateities galimybė. Plėtodami pažinimą ir vystydami kultūrinį turizmą, galime pamažu įkvėpti naujo gyvybingumo mūsų miestams ir miesteliams“, ─ sako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.
Nuotraukoje Vilniaus Didžioji sinagoga, suniokota per Antrąjį Pasaulinį karą, ištisus amžius garsinusi Vilnių, pokaryje buvo sulyginta su žeme.
Vilnius, rugsėjo 2 d. (BNS). Penktadienį Lietuvoje prasideda Europos žydų kultūros dienos, suteiksiančios galimybę atrasti žydų paveldą. Įvairūs renginiai numatyti šešiolikoje Lietuvos miestų ir miestelių, pranešė Kultūros paveldo departamentas.
Sostinėje pasivaikščioti kvies specialūs maršrutai „Naujasis žydų pasaulis naujamiestyje“, „Užupio žydų senosios kapinės: praeities atspindžiai ir istorijos“, „Pasivaikščiojimas po literatūrinį žydiškąjį Vilnių“, kt. Tris koncertus surengs „Rakija Klezmer Orkestar“, vyks hebrajų kalbos pamokėlės vaikams ir tėvams.
