

Raimondo Savicko parodos atidarymas!



Kai Lietuva išsivadavo iš Tarybų sąjungos, visi pašaipiai pažvelgė į Tarptautinę moters dieną, tarsi ji būtų buvusi tarybinė šventė. Tačiau iš tiesų šios dienos ištakos daug tolimesnės. Šios šventės užuomazgų galima rasti dar Antikos laikais.
Aptinkama žinių, kad tam tikrą dieną Graikijoje moterys reikalaudavo ypatingo savo vyrų dėmesio. Netgi kariaujantys vyrai tą dieną turėdavo nutraukti visus karus ir būti su savo moterimis.
Tikroji Tarptautinė moters diena atsirado dėl politinių priežasčių. 1899 m. socialdemokratė Klara Cetkin pirmoji pradėjo kovoti dėl lygių moterų ir vyrų teisių. 1907 m. jos iniciatyva Štutgarte buvo surengta pirmoji tarptautinė moterų konferencija. Konferencijos metu nuspręsta įkurti tarptautinę moterų organizaciją, kovojančią už moterų teises

Seimo kanceliarijos nuotrauka
(BNS). Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovė Diana Varnaitė siūlo numatyti atskirą finansavimą žydų paveldo tvarkymui. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis idėjai pritaria.
„Mes manytumėme, kad būtų tikslinga didinti finansavimą, aš išsakiau Seimo pirmininkui ir lūkesčius, kad galbūt vertėtų mums visiems kartu, su Kultūros ministerijos vadovybe padiskutuoti apie (…) atskirą eilutę žydų paveldui, ne tik sinagogoms, nes mes turime labai unikalių paminklų, pavyzdžiui, Telšiuose buvusios religinės mokyklos – ješivos pastatas. Tai objektai, kuriais mes turėtumėme didžiuotis kaip mūsų palikimu ir kurie darytų mūsų regionus patrauklesnius, pritrauktų turistų“, – BNS sakė D.Varnaitė po trečiadienį vykusio susitikimo su Seimo vadovu.
Seimo pirmininko atstovė spaudai Dalia Vencevičienė sakė, kad V.Pranckietis išsakė tam pritarimą. „Turime kryptį į paveldą, į jo tvarkybą. Pirmininkas sveikintų idėją, jei Kultūros ministerija priimtų sprendimą dėl atskiros biudžeto eilutės“, – BNS sakė ji.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dėkoja visiems, kurie savo darbu prisidėjo, organizuodami „Beigelių krautuvėlės“ dalyvavimą istorinėje Kaziuko mugėje 2017, kurios ištakos siekia XVII a. pradžią.
Už sėkmingą darbą Kaziuko mugėje Ačiū: Dovilei Rūkaitei, Rokui Dobrovolskiui, Rivai Portnajai, Valentinai Kot-Osipian, Gražinai Pečkuvienei, Michailui Tarasovui, savanorių komandai: Simonai, Geoffui Vasil, Netai ir Naomi Alon, Esterai Reches, Vincentui Dobrovolskiui, Astai Rainytei ir dukrai, Elzei Rasimavičiūtei, Justei Čeičytei, Elenai Grašytei, Danielai Mendelevič, Akvilei Ferguson.
Neatskiriama Kazimiero atlaidų dalimi visada buvo „kermošius“, prekyba ir pasilinksminimai. Visiems vilniečiams ši pavasario šventė yra savo miesto tradicijos puoselėjimas, malonumas pirkti arba pelningai prekiauti ir įdomiai praleisti laiką. Prekiaujantiems dabar kaip ir beveik prieš tris šimtus metų reikėjo gerų idėjų, laiko, pastangų ir nuotaikos.

Sekmadienio popietė Kaziuko mugėje, „Beigelių krautuvėlėje“, įsikūrusioje Vilniaus Rotušėje praūžė kvapniai ir skaniai. Vilniečiai ir svečiai puikiai įvertino žydišką sultinį su maca kneidelach ir spėjame, kad gaminsime dažniau.







ARTĖJANČIO PURIMO PROGA
į pavasarinį stalo teniso turnyrą
2017 03 05 (sekmadienį) 15.00 val.
Vilniaus S. Daukanto progimnazijoje (Naugarduko g. 7, Vilnius) Didžiojoje sporto salėje
Varžybų pradžia grupėse: nuo 15.00 val.. Registracija nuo 14.30 val.
Turnyre kviečiami dalyvauti visi norintys išbandyti jėgas.
LŽB nariams dalyvavimas nemokamas.
APDOVANOJIMAI :
I vietų nugalėtojai apdovanojami taurėmis.
II, III ir IV vietų bei paguodos turnyro laimėtojai – medaliais
visi – dalyvio diplomais.
Daugiau informacijos (ir išankstinė registracija) mob. +370 6137124
arba E.mail: stalotenisoklubas@yahoo.com
Projektą remia Geros valios fondas

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia vilniečius ir Kaziuko svečius sekmadienį vėlyvų pusryčių į Rotušės aikštėje per Kaziuką įsikūrusioje „Beigelių krautuvėlėje“, kur sekmadienį, kovo 5d. 11val. bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky įpils kultinio žydiško sultinio su macos kukuliais – maca kneidelach. Pirkit ir ragaukit, nes labai skanu!


Kaziuko mugės šurmulyje Beigelių krautuvėlė šiemet vilniečius vaišins kultiniu žydišku sultiniu su macos kukuliais – maca kneidelach. Aplankykite mus Rotušės aikštėje, ragaukite ne tik sultinio bet ir beigelių!
Skanaus! Sultinys su macų kukuliais – vilnietės Ninos Sondakaitės-Mandelštam receptas. Šiuo metu Nina su šeima gyvena Izraelyje.
½ stiklinės macų miltų (arba iš macų sugrūstų trupinių), ½ stiklinės virinto vandens, 1 kiaušinis, 1 šaukštas rapsų aliejaus arba vištos taukų, druska, pipirai.Sumaišyti macų miltus ar trupinius su vandeniu. Supilti plaktą kiaušinį, maišyti, įpilti aliejaus ar taukų.
Išvirti vištos sultinį.
Drėgnomis rankomis lipdyti kukulius iki 5 cm skersmens, virti sultinyje, bet jei norite, kad sultinys būtų skaidrus, kukulius išvirkite vandenyje ir po to sudėkite į lėkštę, užpilkite sultiniu.
Jei kukulių lieka, galima kitą dieną juos perpjauti pusiau ir kepti, valgyti su grietine.

Donatas Puslys, bernardinai.lt
A. B. Yehoshua yra laikomas vienu iš svarbiausių šiandienio Izraelio autorių. Pirmoji jo knyga lietuviškai kelia daug svarbių klausimų, pradedant žmonių virtimu paprasčiausiais ištekliais darbo rinkoje, imigrantų, svetimųjų padėtimi visuomenėje ir baigiant žiniasklaidos vaidmeniu. Vilniuje su antrąkart Lietuvoje viešėjusiu rašytoju kalbėjomės ne tik apie kūrybą, jį labiausiai įkvėpusius rašytojus, tačiau ir apie moralinę literatūros misiją šiandieniame pasaulyje bei Izraelio ir palestiniečių konfliktą.

2017-03-05, 13 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo 4, Konferencijų salėje II aukšte.
Tema: “Nuo čolnto iki šlimazlo, arba jidiš kalbos istorija”
Valentina Fedčenko


Mieli draugai,
kviečiame Jus į rabino Šimšono Danielio Isaacsono paskaitą “Paslaptys žydų šeimoje”. Paskaita – ketvirtadienį, kovo 2d. 18.35 val.
Vilniaus choralinėje sinagogoje (Vilnius,Pylimo g. 39)

Net ir modernioje Lietuvos visuomenėje vis dar yra žmonių tikinčių, kad jei šiais laikais žydai ir nemaišo į macus krikščionių kraujo, tai senovėje tikrai taip darė.
Aidanas Praleika lzinios.lt
Antisemitizmas gyvuoja turbūt tiek, kiek Europoje gyvena žydai. Lietuvos istorija – ne išimtis. Nepaisant paplitusio įsitikinimo, kad Lietuvos didžioji kunigaikštystė buvo be galo tolerantiška valstybė, žydams šis pakantumas negaliojo. Religinį antisemitizmą senesniais amžiais tarpukario Lietuvoje pakeitė ekonominis susipriešinimas, tačiau absurdiškiausia jo apraiška – mitai apie krikščionių kraują į macus maišančius žydus išlieka gyvi net ir modernioje visuomenėje.
15min.lt – Autorius: Paulius Gritėnas
Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas trečiadienį išplatino trumpą žinutę, kurioje priminė, kad ilgametė Lietuvos žydų istorija, sunaikinti paminklai, pavardės, darbai tik dabar atkuriami. „Mes palengva judame į priekį, kad išvestume žydų istoriją iš glūdumos. Ir mūsų dar laukia ilgas kelias … Kol kas žydai Lietuvoje dažniausiai prisimenami kitaip – kaip groteskiškos Užgavėnių kaukės“, – konstatavo jis, retoriškai paklausdamas, ar ne metas pritaikyti tradicijas taip, kad jos neįžeistų Lietuvos tautinių mažumų. Užgavėnės yra viena iš seniausių švenčių Lietuvoje, anksčiau turėjusi Ragučio pavadinimą. Nenuostabu, kad joje persipina daugybė stereotipinio mąstymo ir matymo kodų, kurie parodo, kaip supaprastintai mes žvelgėme į savo aplinką ir joje esančius kitokius žmones.

„Prieš mėnesį skaičiau antisemitinius aukšto Rusijos politiko pasisakymus. Galvojau, Lietuvoje nieko panašaus tikrai negali nutikti! Pasirodo gali“, – LŽ sakė televizijos laidos „Menora“ autorius, Stasio Lozoraičio premijos laureatas Vitalijus Karakorskis. Ryškiu antisemitiniu atspalviu prieš kelias dienas pagarsėjęs kvietimas švęsti Užgavėnes Naisiuose sukėlė nemažą rezonansą. Tačiau pasak televizijos laidų kūrėjo V. Karakorskio, reakcija buvo per menka – pasigendama aiškios visuomenės ir politikos autoritetų, o pirmiausia – įtakingiausio Seimo nario Ramūno Karbauskio pozicijos apie šį akibrokštą. Lietuvos ir Izraelio santykiai šiandien yra turbūt geriausi per visą valstybių bendravimo istoriją, o štai – prasiveržia tokie tiesiog archaiško antisemitizmo protrūkiai. Televizijos laidos „Menora“ autorius, Stasio Lozoraičio premijos laureatas V. Karakorskis LŽ sakė buvęs nustebintas šio akibrokšto.

Izraelyje jau pavasaris: žydi gėlės prie namų ir gatvėse. Noksta soduose prie namų mažieji apelsinai, iš kurių šeimininkės verda skanią uogienę, o šalia jų auga mažosios citrinos. Šaligatvius puošia apelsinmedžiai su vaisiais ir kvepiantys rozmarinų krūmai. Izraelio kurortai: Eilatas ir Negyvoji jūra pasitinka poilsiautojus, nes saulė šiuo metu – maloni ir dar nelabai kaitri.

Visos pavasario grožybės nuotraukose.

Vasario 28d. antradienį laukiame visų.
Užgavėnių proga „Beigelių krautuvėlėj“:
Žydai Lietuvos kviečia blynų ir kavos!

Nuotraukoje – Chackelis Lemchenas su žmona Ela savo namuose Šiauliuose apie 1929 m. Nuotr. iš VVGŽM rinkinių.
Kovo 7 d. (antradienį) 17.30 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus muziejininkė, filologė, jidiš literatūros tyrinėtoja Ilona Murauskaitė skaitys paskaitą „Chackelio Lemcheno asmenybė, leksikografijos darbai ir indėlis puoselėjant lietuvių kalbą“. Pasibaigus paskaitai, 18.15 val. pakviesime į garsiojo kalbininko sūnėno Rodo Freedmano dokumentinio filmo „Dėdė Chackelis“ (1999 m., 52 min.) peržiūrą. Renginys vyks muziejaus edukacijos salėje (Naugarduko g. 10, Vilnius). Maloniai kviečiame dalyvauti!