Žydų bendruomenės visame pasaulyje ruošiasi švęsti vieną svarbiausių žydų švenčių – Pesachą. Ne išimtis ir Lietuvos žydų bendruomenės. Štai kaip rengiasi šventei Klaipėdos žydų bendruomenė.
Raimondo Savicko parodos atidarymas!
Klaipėdos žydų bendruomenė ruošiasi Pesacho šventei
Pristatytas Vilniaus sinagogų žemėlapis
„Kai mes kalbame apie žydų kultūrinį paveldą, mes neturime omenyje svetimos tautos, kuri gyveno nutolusi nuo visko ir vieną dieną nusprendė išsikelti. Mes kalbame apie tai, kas buvo Lietuvoje, apie lietuvių tautos paveldą, ne tik žydų“, – sakė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas. Penktadienį ambasadoriaus rezidencijoje vyko Vilniaus sinagogų žemėlapio pristatymas, kurio vienas iš tikslų – parodyti, kad žydų ir lietuvių tautų istorijos yra neatsiejamos.
Iš 135 sinagogų liko tik 1 veikianti Iš viso žemėlapyje pažymėtos net 135 sinagogų vietos, kurios veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Daugiausia žydų maldos namų būta sostinės senamiestyje, aplink Didžiąją Vilniaus sinagogą Žydų bei aplinkinėse – Vokiečių, Gaono, Stiklių – gatvėse. Ten galima suskaičiuoti daugiau nei 30 sinagogų, bet šiandien nė vienas iš šių pastatų neišliko: sinagogos buvo sugriautos, vietoje jų pastatyti kiti pastatai arba pertvarkytos erdvės.
Kvietimas į Pesacho Sederį visai šeimai!
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina
Pesacho šventės proga
Ir kviečia Jus į Pesacho Sederį visai šeimai!
Šventė vyks 2017 m. balandžio 15 d. 17.00 val.
Viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuva“ (Konstitucijos g. 20, Vilnius)
Bilieto kaina 12 eur.
Papildoma informacija ir bilietai nuo balandžio 4 iki 12 dienos:
Tel. 867881514 Žana Skudovičienė, 865952604 Julija Lipšic
LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimas Pesacho šventės proga
“Pesachas – puikus metas padėkoti Aukščiausiajam už tai, jog prieš daugelį metų ir žydai išsilaisvino iš vergijos, padėkoti už tai, ką turime dabar, kartu tai metas pagalvoti apie ateitį.
Geriau nelaukti, kol manai pabirs iš dangaus, o patiems padirbėti.Tai turėtų daryti visi bendruomenės žydai. Tardama žodį “bendruomenė”, naudoju jį plačiąja prasme. Visada sakiau, kad mūsų bendruomenės sąvoka platesnė už narystę. Tačiau pastaruoju metu lyg kažko surežisuoti (o scenarijus, deja, gana klišinis) į bendruomenę ėmė plūsti nematyti neregėti nariai. Nemanėme, kad Vilniuje tiek žydų. Kadangi Vilniaus bendruomenės nariai gauna po nemokamą pakelį macų, – jų gali net pritrūkti.
Labai tikimės iš naujųjų narių ne tik būti aktyviems rinkimų į Vilniaus bendruomenės pirmininko postą metu, bet ir kasdieninėje veikloje. Kaip sakydavo mano senelė “niekas per nosį neįlenda”. Reikia užsidirbti, o ne laukti ištiesta ar pakelta ranka stebuklo, kuris gali ir nepasikartoti.
Linkiu visiems gražios Pesacho šventės!
Ukmergės žydų bendruomenės sveikinimas
Izraelio ir Lietuvos diplomatinių santykių 25-mečio proga sužaliuos ąžuoliukų giraitė IZRAELITA
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė maloniai kviečia prisijungti prie Izraelio Valstybės ambasados, LR Aplinkos ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės iniciatyvos –
minint Izraelio ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo 25-metį kartu vykti į ąžuoliukų giraitės Izraelita sodinimo šventę!
Šventė vyks Vilniaus raj., netoli Rukainių.
Medelius sodinsime balandžio 21 d. 9.45 val. Išvykstame 8.55 val. nuo Pylimo g. 4
Dalyvių skaičiui ir automobilių statymui šalia renginio vietos taikomi apribojimai. Todėl norinčius vykti LŽB transportu, maloniai kviečiame registruotis
iki balandžio 16 d. el. p. info@lzb.lt; tel. +370 672 40942 (galite rašyti SMS nurodydami savo vardą ir pavardę). LŽB transportu galės vykti tik užsiregistravę dalyviai.
*Renginio dalyvių maloniai prašome pasirūpinti tinkama apranga bei avalyne.
Panevėžyje vyko koncertas, skirtas Velykoms ir Pesacho šventei
Balandžio 6 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenė kartu su Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės – Bitės viešąja biblioteka, pasitinkant Velykas ir žydų Pesacho šventę, organizavo koncertą „Iš užmirštos knygos“. Bibliotekos kuluaruose koncertavo Lietuvoje žinomi artistai – Judita Leitaitė (mecosopranas), Borisas Trauba (smuikas) ir Rūta Mikelaitytė – Kašubienė (fortepijonas). Panevėžio m. meras Rytis Mykolas Račkauskas ir mero pavaduotojas Petras Luomanas iškilmingai paskelbė renginį atidarytu. Koncerto pradžioje skambėjo dainos, skirtos pavasariui, vėliau Judita Leitaitė atliko lietuvių liaudies dainas, o senąsias Vilniaus krašto žydų dainas – jidiš kalba. Koncerto pabaigoje skambėjo kompozitoriaus A.Šenderovo versija.
Sausakimša salė ūžė nuo aplodismentų. Artistai buvo prašomi pakartoti dar ir dar kartą. Atsidėkodami už nuostabų koncertą, klausytojai atlikėjams įteikė pavasarinių gėlių. Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman pasveikino visus susirinkusius su artėjančiomis šventėmis ir palinkėjo sveikatos, ramybės ir supratimo.
Ukmergės kraštotyros muziejuje – fotografijų paroda – „Mūsų Molėtų žydai“
Kovo 29 dieną Ukmergės rajono žydų bendruomenė dalyvavo knygos „Mūsų Molėtų žydai“ ir fotografijų parodos pristatyme. Knygą pristatė Molėtų krašto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė. Parodoje eksponuojamos senosios fotografijos surinktos iš Molėtų krašto muziejaus fondų, LMA Vrubleskių bibliotekos ir žmonių asmeninių albumų.
Paroda eksponuojama Ukmergės kraštotyros muziejuje kovo 24 – gegužės 1 dienomis.
Jakovo Bunkos Labdaros ir Paramos Fondas pradėjo 2017 atminties medžių sodinimo sezoną.
Štetlų atminties sodas yra Medsėdžių kaime, Platelių seniūnijoje, Plungės rajone, Nacionalinio Žemaitijos Parko teritorijoje.Kviečiame aplankyti!
Vilniaus Šolomo Aleichemo žydų ORT gimnazijoje ruošiamasi Sederiui
Nuotraukoje:. Rabinas Sh L. Izakson pasakoja vyresniųjų klasių moksleiviams apie Pesacho tradicijų svarbą.
Balandžio 10d. žydai visame pasaulyje švęs vieną svarbiausių žydų švenčių – Pesachą. Vakare, po saulėlydžio kiekviena žydų bendruomenė ar šeima susirinks prie šventinio Pesacho Sederio stalo. Sederio vakaras yra gili tradicija, be kurios Pesacho šventė neįsivaizduojama, tradicija egzistuoja tiek pat, kiek ir pati žydų tauta. Tam tikra prasme, Pesachas – žydų tautos gimimo šventė. Sederis – ne tik sena tradicija, bet ir įsakymas.
Pirmadienį, balandžio 3d. Vilniaus Šolomo Aleichemo žydų ORT gimnazijoje vyko didysis Pesacho Sederis, kurį galima vadinti pasirengimu tikrajam Sederiui. Pasak rabino Šimšono Danielo Izaksono, Sederio vakarienė rengiama pirmą ir antrą Pesacho vakarą, daug šeimų su vaikais švenčia namuose, be to šiuo metu vaikams prasideda atostogas, todėl tikslinga paruošti mokinius Pesacho šventei, priminti, paaiškinti jiems protėvių tradicijas, kad jie geriau suprastų žydų tautos istoriją.
Sveikinimai Lidijai Kazminai 90-ojo jubiliejaus proga
Balandžio 4d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir bendruomenės kolektyvas pasveikino Vilniaus žydų bendruomenės bei Socialinių programų departamento dienos klubo narę Lidiją Kazminą, švenčiančią 90 metų jubiliejų. Jubiliatę sveikino ir geros sveikatos linkėjo visi, atėję pagerbti Lidijos.
Mazl tov!
KAUNO IX FORTO MUZIEJUS „UŽSIENIO ŠALIŲ PILIEČIAI ŽYDAI NUŽUDYTI KAUNO IX FORTE“
Ekspozicijos atidarymas 1939–1945 m. vykęs Antrasis pasaulinis karas tapo baisiausiu išgyvenimu žydų tautos istorijoje, kuomet jai iškilo realus fizinio sunaikinimo pavojus. XX a. modernioje Europos valstybėje gimė radikalios ir protu nesuvokiamos idėjos, kurių realizacija tapo daugiau nei šeši milijonai nutrauktų gyvybių ir dar daugiau dvasiškai suluošintų gyvenimų. Padaryta nepataisoma žala ne tik žydų tautos, bet ir viso pasaulio istorijai. Kauno IX fortas Antrojo pasaulinio karo metu buvo paverstas viena iš didžiausių masinių žudynių vietų nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje. 1941–1944 m. laikotarpiu čia buvo žudomi Lietuvos ir iš kitų Europos valstybių atvežti žydų tautybės asmenys: Austrijos, Čekoslovakijos, Lenkijos, Sovietų Sąjungos, Prancūzijos, Vokietijos. 1941 m. lapkričio 25 d. IX forte buvo sušaudyta beveik 3 tūkst. iš Berlyno, Miuncheno ir Frankfurto prie Maino perkeltų žydų. Paskutinė žinoma masinė užsienio šalių piliečių naikinimo akcija IX forte įvykdyta 1944 m. gegužės mėn. Iš Dransy koncentracijos stovyklos Prancūzijoje į Rytų Europą buvo išsiųsti 878 žydai – dauguma jų išlaipinti Kauno geležinkelio stotyje, nugabenti į IX fortą ir sušaudyti. Siekiant įamžinti šių žmonių atminimą Kauno IX forto muziejus parengė naują interaktyvią ekspoziciją, skirtą užsienio šalių piliečiams žydams, nužudytiems IX forte. Bendradarbiaujant su Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centru ekspozicija buvo pritaikyta lankytojams su klausos negalia.
Lietuvos „Makabiada“ skirta Lietuvos „Makabi“ 100 metų jubiliejui
2017 m. gegužės mėn. 21 d. Vilnius Tauro sporto mokykla, Žygio g. 46
PROGRAMA
12.00 val. KREPŠINIS (3×3)
BAUDŲ METIMO KONKURSAS
13.00 val. MAKABIADOS ATIDARYMAS
13.30 val. SALĖS FUTBOLAS
15.00 val. TINKLINIS
13.30-16 val. STALO TENISAS, ŠACHMATAI
16.30 val. ŠVENTINĖ VAKARIENĖ, APDOVANOJIMAI
Atsakingi asmenys:
Futbolas: Gercas Žakas
Krepšinis: Gercas Žakas
Tinklinis: Gercas Žakas
Stalo tenisas: Michailas Duškesas
Šachmatai: Daniel Dubrovin
Sekretorė: Olga Bliumenzon
Dalyvauja: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Ukmergės ir kitų miestų komandos. Makabiados vadovas – Lietuvos sporto klubo “Makabi” prezidentas Semionas Finkelšteinas. Makabiados vyr.teisėjas – Lietuvos sporto klubo “Makabi” vykdantysis direktorius M. Duškesas
P.S. Varžybų laikas ir vykdymo tvarka gali būti pakeisti, gavus visų komandų galutines paraiškas.
Romantinės komedijos apie Holokaustą režisierius: dar niekas taip nekalbėjo apie SS žudikus. Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“
Vokiečių režisierius Chrisas Krausas padarė tai, ko anksčiau nedrįso niekas – pastatė romantinę komediją apie Holokaustą. 15min jis pasakojo palietęs temas, kurios ilgą laiką, ypač tarp vokiečių, buvo tabu, taip pat pasiūlė naują požiūrį į tragiškus XX amžiaus istorijos įvykius.
„Kino pavasaryje“ pristatyta juosta „Vakarykštės gėlės“ pasakoja apie SS žudiko ir holokausto aukos palikuonių santykius. Abu veikėjai yra itin spalvingi: SS budelio anūkas Totila Blumenas (Larsas Eidingeris) yra cholerikas ir impotentas, o Aušvico aukos anūkė Zazė (Adèle Haenel) – impulsyvi ir ekscentriška, pakartotinai nusižudyti vis bandanti prancūzų studentė, pas Totilą atvažiuojanti atlikti praktikos.
Pranešimas spaudai: Kurkime strateginę žydų paveldo viziją, o ne disneilendą
Valstybinį Vilniaus Gaono žydų muziejų suglumino praėjusią savaitę spaudoje pasirodžiusi informacija apie valdžios institucijų ketinimus sostinėje steigti dar vieną žydų muziejų, užuot užtikrinus paramą jau vykdomiems projektams.
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, kurio padaliniai įsikūrę autentiškuose, glaudžiai su Vilniaus žydų istorija susijusiuose pastatuose, pastaruoju metu išgyvena intensyvų ir produktyvų laikotarpį. Čia vyksta aukščiausio lygio tarptautiniai renginiai, kaip kad Tarptautinio Holokausto atminties aljanso konferencija, surengta kovo 22-23 d., nuolat auga lankytojų skaičius. Istoriniuose pastatuose kuriamos naujos nuolatinės ekspozicijos: jau šį rudenį duris atvers litvako dailininko Samuelio Bako muziejus, netolimoje ateityje planuojama atidaryti Lietuvos žydų kultūros muziejų (Litvakų centrą) bei Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinį muziejų, kuriuo domisi pasaulinės muziejininkų organizacijos, kaip kad ICOM.
Pastarasis muziejus bus įkurtas istoriniame pastate Žemaitijos g., praėjusį mėnesį įtrauktame į Kultūros vertybių registrą. Čia prieškariu veikė viešoji „Meficei Haskala“ biblioteka, vėliau – Vilniaus geto biblioteka, kurioje vykdavo kultūriniai renginiai, rinkdavosi geto pasipriešinimo organizacijos dalyviai. 1945 m. Holokaustą išgyvenę žydai čia įkūrė Žydų muziejų, vėliau uždarytą sovietinės valdžios. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus istorinį bibliotekos pastatą ketina įveiklinti ir paskirti Holokausto edukacijai. Muziejui pasipildžius naujais padaliniais, bus sukurtas unikalus lankytojo kelias, leidžiantis pažinti žydišką Vilnių.
2017m. balandžio mėnesio jubiliatai
Vilniaus žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento nariai:
Jelizaveta Dobrovenskaja (1927 04 30)
Matvej Feigin (1932 04 28)
Lidija Kazmina (1927 04 01)
Jevgenija Kupina (1937 04 08)
Jevgenija Kuznecova (1937 04 03)
Ana Laužadienė (1937 04 17)
Ella Matiuchina (1937 04 10)
Leonid Rusak (1937 04 17)
Svetlana Sagaitienė (1967 04 22)
Genrichas Agranovskis (1937 04 16)
Emanuilis Moskovičius (1947 04 18)
LŽB Socialinių programų departamento klientams dalinami macai, 2017m.Vilnius
LŽB Socialinių programų departamento klientai macus galėjo atsiimti darbo dienomis nuo 2017m. kovo 21d. iki balandžio 4d. nuo 11.00 iki 15.00 val. I-ame aukšte. Visų veidai švyti, ar gali būti kitaip? Juk laukiam Pesacho su Jeruzalės macais!
Vilniaus universitetas kviečia į Atminties diplomų teikimo ceremoniją “Grįžtanti atmintis”
Kviečiame dalyvauti renginyje:
15.00 val. Vilniaus universiteto Atminties diplomų teikimo ceremonija – iniciatyva „Grįžtanti atmintis“ (VU Mažoji aula, Universiteto g. 3, Vilnius)
Žvelgiant į ateitį ir suvokiant šiandienos visuomenės lūkesčius, vertinant praeitį ir jaučiant atsakomybę už XX amžiaus prieškario bei pokario Lietuvoje ir konkrečiai Vilniaus universitete vykusius procesus ir priimtus sprendimus, Vilniaus universitetas pradeda moksliniu istoriniu tyrimu paremtą iniciatyvą Grįžtanti atmintis – Recovering Memory. Šia iniciatyva siekiama prisiminti ir pagerbti Vilniaus universiteto bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų veiksmų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto ir neteko galimybės baigti studijas bei įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą.
Iniciatyvos Grįžtanti atmintis – Recovering Memory tikslai:
JAV mirė legendinis rusų poetas J. Jevtušenka
BNS. Sovietų ir rusų poetas Jevgenijus Jevtušenka, kuris mirė šeštadienį, būdamas 84 metų amžiaus, savo tėvynėje ir užsienyje buvo gerbiamas už nonkonformizmą per „atšilimą“ po Stalino mirties, bet daugelį nuliūdino vėliau tapęs sovietų režimo stulpu.
„Babij Jaras“, emocingas, ne tik vokiškąjį, bet ir sovietinį antisemitizmą smerkiantis jo pasakojimas apie Ukrainos žydų žudynes netoli Kijevo 1941 metų rugsėjį, pelnė jam tarptautinį pripažinimą. Šią poemą jis skaitydavo per gastroles Sovietų Sąjungoje, dažnai – sausakimšuose futbolo stadionuose, pagal ją parašyta Dmitrjaus Šostakovičiaus muzika tapo jo 13-osios simfonijos dalimi.
Jo poemos „Zimos stotis“ (Stancija Zima, 1956) ir, visų pirma, „Babij Jaras“ (Babij Jar, 1961), išleistos iki jo 30-ojo gimtadienio, pavertė J.Jevtušenką sovietų liberalų didvyriu tuo trumpu meninio atvirumo periodu, kurį leido Staliną pakeitęs Nikita Chruščiovas.
Žiežmarių atnaujinamą sinagogą apžiūri AJC delegacijos nariai
Kaišiadorių meras V.Tomkus ir LŽB pirmininkė F.Kukliansky prie atnaujinamos Žiežmarių sinagogos 2017m. balandis.
Žiežmarių griūvanti medinė sinagoga atgimsta naujam gyvenimui. Holokausto metu ji paversta getu, į kurį buvo suvaryti ir uždaryti žydai, kuriuos vėliau sušaudė. Netoli sinagogos tebestovi daug išlikusių žydų namų, kurių savininkai nužudyti. Išlikusi medinė sinagoga yra vertingas paveldas, nors joje nebėra, kam melstis. Lietuvos žydų bendruomenė kreipėsi į Kaišiadorių merą ir tarybą dėl sinagogos atstatymo. Pasiūlymas iš pradžių nebuvo priimtas, taryba prieštaravo, reikėjo nemažai pastangų įtikinti, kad senoji sinagoga yra vertybė, kuria domėsis ne tik pasaulio žydai, į ją važiuos turistai, o miestelio žmonės naudosis ja savo reikmėms.
Kaišiadorių miesto taryba perėmė sinagogą 2015 m. panaudai ir kreipėsi į ES struktūrinius fondus dėl jos remonto. Valstybės biudžeto ir Geros valios fondo lėšomis buvo parengtas Žiežmarių sinagogos tvarkybos techninis projektas bei atlikti reikalingi tyrimai. Sutvarkius sinagogą, bus įamžintas Kaišiadoryse bei apylinkėse gyvenusių žydų atminimas, pastatas tarnaus šio krašto žmonių kultūrinėms reikmėms.
Sinagogos renovaciją apžiūri Lietuvoje viešinti Amerikos žydų komiteto delegacija.
