Pranešimas spaudai apie VšĮ “Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo” valdybos posėdį

2017 balandžio 27 d. Vilniuje vyks VšĮ “Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo” (toliau – GVF) valdybos posėdis.

GVF atsiradimas – svarbus įvykis ne tik Lietuvos žydams, bet ir Lietuvos valstybei kaip pirmas sėkmingas bandymas bent iš dalies kompensuoti bendrapiliečių žydų Holokausto patirtas netektis. Vadovaujantis priimtu įstatymu, numatyta iki 2023 metų iš Lietuvos valstybės biudžeto į GVF pervesti apie 37 mln. eurų kompensaciją, kuri skirta Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo projektams Lietuvoje finansuoti. Kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria apie 3,6 milijono eurų GVF kompensacijos įstatyme numatytiems tikslams. GVF nuo veiklos pradžios išsiplėtė ir tapo organizacija, siekianti, kad lėšos, skirtos Lietuvos žydams, būtų prasmingai ir tinkamai panaudotos.

Nuo 2014 m. GVF pradėjo skirti finansavimą projektams, atitinkantiems įstatyme numatytus tikslus, įgyvendinti. Taigi kasmet apie pusę iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės gaunamos sumos, apie 1,6 mln. eurų, GVF skiria projektams. Kita dalis sumos, apie 1,8 mln. eurų, yra atidedama ateities projektams finansuoti. GVF pirmininkai: Andrew Baker ir Faina Kukliansky užtikrina kokybišką fondo veiklą, o tą įrodo ir už 2016 metus Valstybės kontrolės atlikto audito išvada.

2017 m. balandžio 27 d. GVF valdybos posėdyje vienas svarbiausių klausimų – 2017 m. metinės piniginės kompensacijos paskirstymas pagal gautas paraiškas projektų vykdymui. GVF lėšų projektams paskirstymas vyksta pagal nustatytus kriterijus. GVF valdyba taip pat svarstys klausimus dėl atidėtų lėšų investavimo, pastatų, skirtų žydų bendruomenių veiklai palaikyti, įsigijimo, Vilniaus Didžiosios sinagogos išlikusių fragmentų išsaugojimo, planų kurti Lietuvos žydų istorijos muziejų, žudynių vietos Paneriuose įamžinimo ir deramos pagarbos užtikrinimo.

GVF dirba atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisės aktus bei tarptautinio veiklos audito išvadas ir rekomendacijas, todėl yra užtikrintos tinkamos paraiškų priėmimo, vertinimo ir tvirtinimo procedūros bei GVF valdymas. Tikimasi, kad atlikto audito rekomendacijos taps puikiu įrankiu, kuris padės įgyvendinti GVF siekį – tapti geriausiu projektų įgyvendinimui finansavimą skiriančios organizacijos praktikos pavyzdžiu.

Po 2017 m. balandžio 27 d. GVF valdybos posėdžio, žiniasklaidos atstovai nuo 14 val. yra kviečiami į spaudos konferenciją, vyksiančią Viešbutyje „Narutis“, I aukšto salėje (Židinio salė; Pilies g. 24, Vilnius). Spaudos konferencijoje dalyvaus GVF pirmininkai ir kiti valdybos nariai.

Balandžio 27 d. mūsų bendruomenės narė Eta Gurvičiūtė švenčia 97- ių metų sukaktį. Sveikiname!

Balandžio 27 d. mūsų bendruomenės narė Eta Gurvičiūtė švenčia 97- ių metų sukaktį. Sveikiname!

Ji buvo aktyvi bendruomenės narė, ilgą laiką dirbo LŽB medicinos konsultaciniame centre “Ezra”. Dabar Eta yra Senjorų socialiniuose globos namuose, Kalvarijų 323.

Mieloji Eta, Lietuvos žydų bendruomenė linki Jums geros sveikatos ir tiek širdies šilumos, kiek jos atidavėt kitiems, todėl daug jos vėliau ir sugrįžta. Skubantys metai tegu Jums atneša gerų jausmų, stiprybės ir vilties. Linkime gyventi iki 120!

Kauniečiai paminėjo Judelio Ronderio mirties metines

Prabėgo jau metai, kai Kauno žydų bendruomenė neteko vieno seniausių ir garbingiausių savo narių – Judelio Ronderio. Jo atminimas buvo pagerbtas malda, prieš prasidedant Šabui, o vėliau vakarienės metu daugelis susirinkusiųjų dalinosi prisiminimais apie šį nepaprastą žmogų. Tai buvo labai inteligentiškas, šiltas, nuoširdus ir sąžiningas žmogus, šviesų protą ir išmintį išsaugojęs net sunkios kankinančios ligos patale, iki paskutiniųjų gyvenimo minučių. Jis buvo labai aktyvus, domėjosi daugybe dalykų ir inicijavo nemažai veiklų ir projektų. Dar gūdžiais sovietų laikais jis pirmas pradėjo ieškoti žydų gelbėtojų, pasakoti apie juos bei rūpintis jų pagerbimu bei pagalba jiems. Taip pat jis ieškojo ir žydų žudikų, pats, nebijodamas pasekmių, susisiekdavo su jais, mėgino belstis į jų sąžinę ir sutrikdyti jų ramų miegą. Jis buvo žydų saviveiklos pradininku Kaune, sovietų laikais įkūrė ir entuziastingai vadovavo dramos būreliui, kurio spektakliai sulaukdavo žiūrovų antplūdžio. Pasirodymai vykdavo jidiš kalba, todėl jis ieškojo aktorių, mokančių šia kalbą. Į kolektyvą buvo pakviestas ir vienu pagrindinių aktoriumi tapo dabartinis KŽB pirmininkas Gercas Žakas, kaip gerai mokantis jidiš. J. Ronderis rūpinosi savo tautiečių gerbūviu, pagalba sunkiau besiverčiantiems, jis užmezgė ryšius su vokiečių labdaros organizacijomis, įgavo didžiulį jų pasitikėjimą ir gaudavo lėšų materialinei pagalbai KŽB nariams.
Skaityti plačiau
Sveikiname Zinaidą Zaprudskają su garbingu 70 – ties metų jubiliejumi

Sveikiname Zinaidą Zaprudskają su garbingu 70 – ties metų jubiliejumi

Zinaida gimė 1947 metais  mišrioje ruso ir žydaitės šeimoje Jakšino kaime Tulos apskrityje. Mama Jevgenija Kuperšmit pradinių klasių mokytoja, tėvas Ivanas Grigorjevičius vairuotojas – traktoristas.1954 m. Zinaida pradėjo eiti į pirmą klasę, o 1964 m. baigė dešimt klasių. 1964 metais įstojo į finansų technikumą. 1966 m. ištekėjo už karininko Nikolajaus Zaprudskij ir iki 1975 metų gyveno Rusijoje. 1979 metais atvyko į Panevėžio miestą ir čia gyvena iki šiol. Turi du sūnus ir penkis anūkus.

Zinaida Zaprudskaja Panevėžio m. žydų bendruomenėje yra gerbiama ir mylima. Čia ji savanoriauja daugiau nei dešimt metų. Panevėžio žydų bendruomenėje Zinaida lankydavosi kiekvieną dieną ir padėdavo pirmininkui Gennady Kofman spręsti įvairius bendruomenės klausimus.

Nedažnai susirenkame švęsti  tokio garbingo jubiliejaus. 70 – ojo jubiliejaus proga sveikiname mūsų ilgametę bendruomenės narę Zinaidą Zaprudskają. Ne skaičiai nulemia metus, o darbai ir mintys, tuo, kuo praturtinam kitus, mokėdami save dalinti. Tad linkime visada likti tokia, kokią mes mylim ir pažystam, su šypsena ir gera nuotaika. Taip pat šiltus ir nuoširdžius sveikinimo žodžius tarė Panevėžyje lankęsis Socialinio departamento direktorius Michail Segal. Palinkėjo šios gražios ir prasmingos sukakties proga, kad kiekviena diena neštų sėkmę, džiaugsmą ir kuo geriausią nuotaiką.
Dar kartą gerbiamą Zinaidą Zaprudskaja sveikiname su garbingu jubiliejumi ir linkime sulaukti 120 metų!

Nuotraukos toliau.

Skaityti plačiau
LŽB susitikimas su Maskvos akademinio Vachtangovo teatro aktoriais

LŽB susitikimas su Maskvos akademinio Vachtangovo teatro aktoriais

Praėjusią savaitę, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, pilnutėlėje salėje buvo  surengtas įsimintinas susitikimas su garsiais aktoriais iš Maskvos akademinio  Vachtangovo teatro, kurie vaidina režisieriaus Rimo Tumino spektaklyje “Nusišypsok mums, Viešpatie!”. Susitikime su LŽB dalyvavo aktoriai: Sergejus Makovetskis (Efraim Dudak), Aleksejus Guskovas (Shmule-Sender Lazarek), Jevgenijus Kniazevas, Viktoras Suhorukovas (Avner Rosental) Julia Rutberg (Ožkytė), Viktoras Dobronravovas (Hloyne-Geneh).Skliaustuose parašyti spektaklyje jų suvaidinti vaidmenys.

Praėjus dvidešimčiai metų nuo premjeros Vilniaus mažajame teatre, spektaklis 2014-aisiais buvo pastatytas Maskvoje, Jevgenijaus Vachtangovo teatre, kuriam R.Tuminas vadovauja nuo 2007 metų. Spektaklio gastrolės Lietuvoje skiriamos aktoriaus Vytauto Šapranausko atminimui. 2013 m. iš gyvenimo pasitraukęs aktorius taip ir nespėjo dar kartą įsikūnyti į Chloinės Genecho vaidmenį R. Tumino pastatyme Maskvoje. Valstybinio Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Nusišypsok mums, Viešpatie“ apkeliavo visą pasaulį, laimėjo nemažai prizų tarptautiniuose teatro festivaliuose, 1995 metais už jo režisūrą R.Tuminas pelnė geriausio Lietuvos režisieriaus titulą ir Kristoforo statulėlę (tokius pat apdovanojimus gavo ir spektaklio kompozitorius Faustas Latėnas bei Avnerį Rozentalį sukūręs Gediminas Girdvainis)

Naujoji „Nusišypsok mums, Viešpatie“ versija taip pat keliauja po pasaulį. Spektaklis buvo vaidinamas Niujorke, Toronte, Tel Avive.
Spektaklis pastatytas pagal Grigorijaus Kanovičiaus romaną jame pasakojama, kaip XX a. akmentašys ir našlys Efraimas Dudakas iš mažo Lietuvos miestelio keliauja į Vilnių, kur suimtas jo sūnus, šovęs į generalgubernatorių. Į kelionę jis išvyksta be ypatingos vilties padėti – jei pavyks, bent pasimatyti ir atsisveikinti. Su Efraimu vyksta ir jo kaimynas vandenvežys Šmulė Senderis. Jo sūnus – seniai Amerikoje, vairuoja automobilį, nerašo laiškų, o vaikaičių Džordžo ir Evos Šmulė nematė ir niekada nematys, tačiau prašo ant jo kapo užrašyti „misteris“. Prie jų prisideda nelaimingas, pusiau išprotėjęs Avneris Rozentalis – jo parduotuvėlė su cinamonu, razinomis ir kitais stebuklingais skanėstais sudegė, dabar jis vargšas ir svajoja tapti medžiu – geriausia klevu. Keliautojai, miestelio žydai, šioje kelionėje prasilenkė patys su savimi ir tapo beveik bibliniais herojais. Keliautojai sutinka visiškai realų arkliavagį Joselį-Čigoną, taborą, kuriame laidojama ir tuokiamasi su tokiu pačiu azartu, ir valdininką lenką su dviem damomis (juos „lydi“ garsusis Oginskio polonezas, papildantis Fausto Latėno muziką-melancholiją, be kurios Tumino spektakliai neįsivaizduojami).

Menininkai pasidalino savo mintimis apie sukurtus vaidmenis, apie G. Kanovičiaus kūrinį, apie darbą su R. Tuminu, apie įspūdžius, patirtus susitikus su Vilniaus publika, ir mielai atsakė į klausimus žydų bendruomenės auditorijai.

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky ir Socialinių programų koordinatorė Žana Skudovičienė įteikė svečiams iš Maskvos nedideles dovanėles atminimui apie susitikimą su žydų bendruomene.

Susitikimą su aktoriais inicijavo LŽB sporto klubo “Makabi” narys, Jakovo Bunkos labdaros fondo vadovas Daumantas Todesas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pranešimas spaudai apie Gyvųjų maršą

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pranešimas spaudai apie Gyvųjų maršą

 

2017 balandžio 26 d. trečiadienį, 16 val. Panerių memoriale dešimtąjį kartą eis Gyvųjų maršo procesija, kuria bus pagerbtas Holokausto aukų atminimas.

Gyvųjų maršas – eisena nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo – kelio dalis, kuria ėjo Vilniaus geto kaliniai prieš žudynes Panerių miške. Gyvųjų maršas Lietuvos žydų bendruomenei reiškia,  kad ,,mes – žydai gyvi, mes – aukų vaikai nepasiduodame neapykantai, smurtui ir žiaurumui, kad naciams ir jų parankiniams nepavyko nužudyti visų žydų“. Vilnietis poetas Vilniaus geto kalinys Hiršas Glikas parašė dainą, išreiškiančią ėjusių Panerių keliu jausmus: “Niekada nesakyk, kad eini paskutiniu savo keliu…”. Daina dabar vadinama Vilniaus geto himnu.

Dalyvaudami liūdnoje ceremonijoje Panerių miške, kur žemė dar tebesvyruoja po kojomis ir kaskart nesuvaldomai drėksta nuo ašarų akys, prisimename baisią tragediją, kuri čia įvyko, kai žudė tūkstančius dėl to, kad jie gimė žydais, nepasigailėdami šaudė kūdikius, vaikus, jaunus ir senolius. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno 220 tūkst. žydų. Nacių okupacijos metais išžudyta daugiau nei 90 proc. Po septynių dešimtmečių šiandien jau pripažįstama, kad Holokaustą išgyvenusių žmonių ir jų artimųjų skausmas yra visos Lietuvos tragedija.

Ar mūsų Lietuvos miesteliai šiandien būtų tokie ištuštėję, jei gyvi būtų Lietuvos štetlų žydai? Ar apie juos vis dar pašnibždomis kalbama ir prisimenama, kas įvyko? Gal ir miesteliuose vyks Gyvųjų maršai vardan atminimo tų, kuriuos, didelius ir mažus, žudė vien todėl kad netiko tautybė.

 Gyvųjų maršo ceremonija baigsis Vilniaus geto himnu, kurį atliks  ansamblio Fajerlach dainininkas Michailas Jablonskis, pritariant Borisui Kirzneriui. 

Tik niekad nesakyk, kad prieš akis

Tau plyti paskutinis tavo kelias

Ir kad diena skaisti – į švino debesį nugrimzta. 

Artyn lauktoji mūsų valanda,

Ir žingsniai muša būgną: mes jau čia.

Žinok, prašvis aušra ir mes atgimsim.

O žodžiai, parašyti mūs krauju,

Didysis bus slaptažodis dienų naujų. 

Sveikiname Jakovą Mendelevskį su garbingu 85-erių metų jubiliejumi !

Sveikiname Jakovą Mendelevskį su garbingu 85-erių metų jubiliejumi !

   Sveikina, daug sveikatos, laimės, ištvermės Jums linki Lietuvos žydų bendruomenė ir dovanoja gėles iš širdies… Žmogaus gyvenimas matuojamas ne metais, o nuveiktais darbais. Jūs esate gabus technokratas, kuriantis ir mąstantis, – padarėte daug naudingų, įsimintinų darbų, kuriais galite didžiuotis. Širdy susikaupė išmintis ir patyrimas, ir nueitų kelių rimtis. Linkime, kad skubantys metai Jums atneštų, džiaugsmą, namų šilumą ir viltį.

Linkime gyventi iki 120!

Jakovas Mendelevskis augo Ukmergėje, gražioje pasiturinčioje šeimoje. Jam buvo 9-eri, kai 1941 birželio 14d. ankstų rytą į duris pasibeldė ir liepė šeimai greitai susiruošti į tremtį. Tą rytą iš Ukmergės išvežė į tremtį daug žydų. Sunkvežimiu nuvežė į Jonavą, tėvą iškart atskyrė, Jakovą su mama ir broliu varė kaip ir kitus į gyvulinius vagonus ir išvežė. Tėvą suėmė ir teisė, jis gavo 10 metų Stalino lagerių pagal 58-tą straipsnį, jį išvežė į lagerį Krasnojarsko krašte.

Tėvas kalėjo Krasnojarsko krašte, o Jakovą su mama išvežė į Altajaus kraštą. Vagonas buvo pilnas žydų iš Ukmergės. Jis prisimena, kituose vagonuose buvo lietuviai, bet žydų buvo daugiau.

Nuo tada viskas pasikeitė, jis tapo Lietuvos  žydo tremtinio vaiku. Jakovas Mendelevskis apie savo vaikystę ir gyvenimą yra pasakojęs LŽB tinklapiui lzb.lt.

 „Kartą pavasarį tremtyje vietinis Medvedevkos gyventojas pasišaukė mane ir sako: „Štai tau gabalas žemės, sukask ją, o čia – maišas bulvių, pasodink jas“. Sukasiau, pasodinau kaip jis mane išmokė. Rudenį iškasiau labai daug didžiulių bulvių. Tik nebuvo, kur jų laikyti. Rūsys buvo prastas. Šalčiai žiemą siekdavo – 40 laipsnių, bulvės sušalo, bet aš gaminau maistą iš suledėjusių. Išmokau virti sriubą ir net iš lupenų kepti kotletus.

Po mokyklos baigimo išvažiavau mokyti į Rusiją,  į inžinerijos institutą. Jį baigęs, gavau paskyrimą į Vilniaus Žalgirio gamyklą dirbti konstruktoriumi, po to patekau į vyriausio konstruktoriaus skyrių, į konstruktorių biurą. Vėliau perėjau dirbti į Komunaro gamyklą vyriausiuoju konstruktoriumi. Bėgo metai. Sovietų sąjungos ministras paskyrė mane keturių gamyklų: Irkutsko, Jerevano, Vilniaus ir Odesos staklių gamyklų generaliniu konstruktoriumi. Turbūt mano technokrato galva buvo to verta. Projektavom stakles. Aš – nepartinis žydas anais laikais tapau vadovu. Visa, ką aš gyvenime patyriau, neišnyko iš mano atminties, aš daug supratau, suvokiau, todėl buvau nepartinis. Dalyvaudavau darbiniuose susitikimuose su garsiais Sovietų sąjungos mokslininkais, ministrais, gerai juos pažinojau. Gaminom stakles eksportui, o tai nebuvo paprasta. Prisimenu sukonstravau stakles, pagaminau ir išsiunčiau į Vokietijos miestą Acheną, kuriame buvo Vakarų Vokietijos mokslinis staklių institutas. Jie priėmė stakles kaip tinkamas eksportui į Europą. Po to dirbom daugelį metų su garsia Maho firma, kurios staklės atliko veiksmus pačios, be žmogaus. Komunare dirbau iki 2001 metų. Vilniaus Komunaro gamykla buvo taip pat labai aukšto lygio. Kartą atvyko JAV staklių gamintojų draugijos Europai atstovas. Vaikščiojom su juo po Komunaro gamyklą. Jis pasakė, kad viskas, ką pamatė pasiekta per kelis dešimtmečius, o sugriauta per mėnesį.

Skaityti plačiau
Yom Hashoah: Holokausto atminimo diena

Yom Hashoah: Holokausto atminimo diena

Pilnas Holokausto aukų paminėjimo dienos pavadinimas yra „Yom Hashoah Ve-Hagevurah“, pažodžiui – „Holokausto ir heroizmo atminimo diena“. Žydų kalendoriuje ji žymima 27 Nisano mėnesio dieną – tai savaitė po septintosios žydų Velykų dienos ir savaitė iki Yom Hazikaron (Kritusių Izraelio karių atminimo dienos). Kai 27-oji Nisano diena išpuola penktadieniais ar sekmadieniais, Yom Hashoah keliama į sekančią dieną, kad nesikirstų su Šabu. (Hebrajų kalendoriuje 27 diena niekad nesutampa su pačiu Šabu.)

2017-aisiais metais Yom Hashoah minima balandžio 24 d.

Šią dieną 1951-ųjų metų balandžio 12-tą dieną išrinko Knesetas (Izraelio parlamentas), tačiau žmonės ir žydų bendruomenės ją pažymi visame pasaulyje.

Skaityti plačiau
Spektaklis ” Nutildytos Mūzos” Panevėžyje

Spektaklis ” Nutildytos Mūzos” Panevėžyje

Balandžio 21 dieną Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje asociacija „Rokiškio teatras“ pristatė spektaklį „Nutildytos Mūzos“ (režisierė Neringa Danienė) Holokausto aukoms Pasaulyje paminėti. Spektaklis sukurtas pagal tikrus įvykius. Originalus  scenarijus parašytas remiantis jaunos žydaitės Matildos Olkinaitės dienoraščiu ir amžininkų atsiminimais. Jaudinanti istorija apie Rokiškio rajone Panemunėlyje gyvenusios vaistininko Naumo Olkino šeimos likimą, apie  ne laiku nutildytą vos pradėjusią skleistis jaunos talentingos poetės Matildos mūzą tampa ypač aktuali vis didėjančių pasaulinių grėsmių kontekste ir verčia susimąstyti apie karo beprasmybę ir šios dienos trapumą.

Panevėžio m. žydų bendruomenė, pakvietė į spektaklį ne tik dėl jo meninės vertės, bet ir kaip į edukacinę, kultūrinę jaunimo  auklėjimo priemonę ir švietimą,  supažindinančia su tamsiuoju Holokausto istorijos tarpsniu. Kvietimai buvo išsiųsti visoms Panevėžio m. mokymo įstaigoms, miesto tarybos nariams. Panevėžio m. Savivaldybės švietimo skyriaus vadovybės buvo pakartotinai paprašyta informaciją apie spektaklį išsiųsti mokymo įstaigoms, pridedant informaciją apie edukacinę renginio prasmę. Deja. Ne visos  švietimo įstaigos atkreipė dėmesį  į renginio aktualumą.

Skaityti plačiau
Apie naująjį Marko Zingerio romaną “Aš sėdėjau Stalinui ant kelių”

Apie naująjį Marko Zingerio romaną “Aš sėdėjau Stalinui ant kelių”

Svarbiausia knygos „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“ atsiradimo aplinkybė buvo ta, kad klinikose turėjau pasimatymą su mirtimi, ir tai nušvietė gyvenimo spektaklį, vykstantį už palatos langų, prasmingesne šviesa. Prisidėjo ir mano nuolatiniai, man įprastiniai apmąstymai apie Istoriją ir žmogaus likimą. Neminėsiu, kiek esu pametęs telefonų, lietsargių, banko kortelių. Tuo metu būdavau užsisklendęs ir, ko gero, savo šeimai sunkiai pakenčiamas. Šitie individualizmo ir egocentrizmo priepuoliai tęsėsi gal šešetą metų. Jeigu mano žmona per tą laiką būtų susiradusi meilužį, psichologiškai ją pateisinčiau.

Skaityti plačiau
Kaune vėl skambėjo grupės “Levita” muzika

Kaune vėl skambėjo grupės “Levita” muzika

Kauniečius, ketvirtadienio vakarą susirinkusius į “Punto Jazz” palėpę vėl džiugino šilta, nuoširdi ir melodinga grupės „Levita“ muzika. Nemažai klausytojų į koncertą atėjo, prisimindami pirmąjį grupės koncertą Kaune 2016 m. rugsėjo mėn. Tuomet nemokamą renginį artėjančių žydų Naujųjų metų proga miestiečiams dovanojo Kauno žydų bendruomenė, mat grupės vokalistė Vita Levina – Kauno žydų bendruomenės narė. „Levita“ atlieka grupės vokalistės Vitos Levinos kūrybos bei žinomų atlikėjų kūrinius, interpretuodami juos folk-pop-jazz stiliumi.
Skaityti plačiau
Izraelio ir Lietuvos diplomatinių santykių 25-mečio proga sužaliuos ąžuoliukų giraitė “Izraelita”

Izraelio ir Lietuvos diplomatinių santykių 25-mečio proga sužaliuos ąžuoliukų giraitė “Izraelita”

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė balandžio 21 d.  prisijungė prie Izraelio Valstybės ambasados, LR Aplinkos ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės iniciatyvos – minint Izraelio ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo 25-metį kartu vyko į ąžuoliukų giraitės “Izraelita” sodinimo šventę!


Šventė vyko Vilniaus raj., netoli Rukainių. Susirinko jauni ir pagyvenę, nepaisant šaltoko oro, visi atvyko tinkamai apsirengę ir dirbo su gera nuotaika ir šypsenom.
Medeliai pasodinti. Tegu girelė sužaliuoja, įamžindama svarbų istorinį Lietuvos ir Izraelio santykių užmezgimo įvykį!

Daugiau nuotraukų.

Skaityti plačiau

Tel Avive mirė Nechama Lifšicaitė, sovietinių žydų Alijos simbolis – praneša Izraelio TV

Izraelio Alija – Sugrįžimo įstatymas, kuris suteikia teisę diasporos žydams Izraelyje automatiškai gauti gyvenamąją vietą, Izraelio pilietybę sau ir palikuonims.
Išgyvenusi 90-metų, Tel Avive mirė legendinė dainininkė Nechama Lifšicaitė, Pasaulio jidiš kultūros tarybos pirminininkė. Gimusi Kaune, dainininkė buvo vadinama “Žydų lakštingala”, o po to tapo sovietinių žydų alijos simboliu. Apie Nechamą Lifšicaitę skaitykite daugiau kitame LŽB tinklapio straipsnyje, žemiau.

Netekome Nechamos Lifšicaitės

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė praneša apie Nechamos Lifšicaitės נחמה ליפשיץ mirtį ir reiškia nuoširdžią užuojauta velionės dukrai Rozai. Vyresnioji Lietuvos žydų kartą gerai prisimena Nechamos balsą, žavų lyrinį-koloratūrinį sopraną. Tardami užuojautos žodžius, mes sakome: tegul jai bus lengva žemė, o dainų įrašai dar ilgai primins puikią dainininkę ir įdomią asmenybę.

Nechama gimė 1927 m. Kaune. Augo šeimoje, kurioje buvo puoselėjamos žydiškos tradicijos. Mokėsi žydų mokykloje, kuriai 1921 – 1928 metais vadovavo jos tėvas Jehuda Cvi. Vėliau jis tapo gydytoju. Antrojo pasaulinio karo metais Nechama Lifšicaitė kartu su šeima pasitraukė į Sovietų sąjungą, gyveno Uzbekistane. Po karo grįžo į Kauną. 1946 – 1951 metais mokėsi ir baigė Vilniaus konservatoriją. Nuo 1956 metų koncertuose ji dainuodavo žydiškas dainas savo žaviu lyriniu-koloratūriniu sopranu jidiš kalba. Kaip rašo S. Atamukas: „Tiek Lietuvoje, tiek plačiojoje sąjungoje N. Lifšicaitė skleidė savo kultūros ištroškusiems žydams gaivinantį tautinį ir dvasinį peną. Nechamos dainos išreiškė giliausius Tarybų Sąjungos žydų išgyvenimus ir lūkesčius, jos sukrėsdavo ir sudvasindavo“.

Įveikti repertuaro sudarymo kliūtis sovietmečiu nebuvo paprasta, bet Nechamai Lifšicaitei pavyko savo gastrolių turą po daugelį sovietinių miestų paversti kultūros ir tautinės savimonės žadinimu. Nepaisant neigiamo oficialių įstaigų požiūrio į N. Lifshitz tautinę kultūrinę veiklą, 1958m. ji buvo apdovanota už ypatingą meno išraišką ir vokalinius sugebėjimus pirmojo laipsnio premija sovietinės muzikos meistrų konkurse ir gavo leidimą išvykti į užsienio turus. Ji gastroliavo Prancūzijoje, Belgijoje, Austrijoje. Išleistos dvi jos dainų įrašų plokštelės (1960-61m.), vėliau jų leidimas kelis kartus pakartotas.

1969m. Nechama Lifšicaitė emigravo su šeima į Izraelį, kur tais pačiais metais buvo išleisti dar du diskai su jos repertuaro įrašais. Jis dainuodavo įvairiuose miestuose ir kaimuose, per radiją ir televiziją. Jos pasirodymai scenoje sulaukdavo didelės sėkmės 1969-72m. dainininkės koncertinės kelionės siekė Jungtinę Karalystę, ji dainavo ir Kanados, JAV, Brazilijos, Venesuelos, Meksikos, ir Australijos scenose. Nuo 1976m. N.Lifšicaitė , nenutraukdama savo koncertinės veiklos, baigė bibliotekų kurso studijas Bar-Ilano universitete ir tapo Tel Avivo savivaldybės muzikos bibliotekos istorinio archyvo vadove.

Nuoširdi LŽB SPD globotinių padėka

Prieš pradedami švęsti Šabatą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Socialinių programų departamento (SPD) darbuotojai sulaukė malonios staigmenos – didžiulio šakočio.
Taip SPD darbuotojų pastangas įvertino klientai iš Raseinių, II-ojo Pasaulinio karo metu nuo pražūties išgelbėti broliai Antanas Kaplanas ir Leonas Janušauskis.
SPD aprūpina brolius anglimis būstui apsišildyti šaltuoju sezonu, padeda įsigyti reikalingų medikamentų bei maisto produktų.
Didžiuojamės savo globotiniais ir vertiname savo darbą išmanančius ir jam atsidavusius SPD darbuotojus.
Vaizdo rezultatas pagal užklausą „shabbat shalom“

Kėdainiuose ketinama pastatyti paminklą Vilniaus Gaonui

Kėdainių rajono vadovai paminklą Vilniaus Gaonui nusprendė pastatyti pabrėždami, kad šiame mieste būsimasis Vilniaus Gaonas (tuomet – dar paauglys žydų berniukas Elijas) ėjo mokslus pas vietos rabiną ir jau tuomet stebino savo išmintimi bei žiniomis. Sukurti skulptūrą patikėta skulptoriui Romualdui Kvintui, ji turėtų įamžinti berniuką Eliją.
Vilniuje veikia Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, šio asmens įamžinimui taip pat pastatytas paminklas-biustas senamiestyje, Sudervės žydų kapinėse Vilniuje yra jo kapas-mauzoliejus.

Skaityti plačiau
Schlissel challah

Schlissel challah

Kai kuriose žydų aškenazių bendruomenėse gyvuoja įdomi tradicija: pirmą penktadienį po Pesacho, o tai pirmas Šabas po Pesacho, kepti rakto formos chalą. Ši chala gali būti rakto formos arba su raktu pačioje chaloje, speciali chala yra vadinama “Schlissel Challah”,  schlissel – jidiš kalba – “raktas”. Tradicija  gyvuoja Lenkijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje.

Schlissel chala susijusi su Pesacho malda. Raktas primena  dangaus arba rojaus duris. Sakoma, kad per Pesachą viršutiniai dangaus vartai atsiveria, o po Pesacho jie užsidaro. Norėdami juos atidaryti, žydai įdeda raktą į Chalą.

Nuotraukose rakto formos chala kepta Beigelių krautuvėlėje specialiai pirmajam penktadieniui po Pesacho šventės.

Pakruojo medinėje sinagogoje atkuriamas unikalus interjeras!

Pakruojo medinėje sinagogoje atkuriamas unikalus interjeras!

EEE ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos administratoriai kviečia kartu su Opus Optimum restauratoriais pasidairyti po seniausios Lietuvoje medinės Pakruojo sinagogos interjerą! Pagal išlikusias fotografijas atkuriama unikali, primityvizmo stiliaus XIX a. skliauto tapyba, restauruojami ir atkuriami popieriniai sienų apmušalai. Darbai artėja į pabaigą, netrukus bus atidarymas! Pakruojo sinagogos atgaivinimui skiriama EEE parama ir valstybės biudžeto lėšos pagal Kultūros ministerijos įgyvendinamą programą.

Daugiau apie projektą Pakruojo r. savivaldybės internetinėje svetainėje:
Pakruojo sinagogos interjero atkūrimas