Sveikiname Gercą Žaką – Kauno žydų bendruomenės pirmininką, futbolo teisėją, trenerį, ekspertą su 65 – tuoju gimtadieniu. Nuoširdžiausi ir šilčiausi sveikinimai gimtadienio proga! Ilgų, sveikatos metų Jums, mes linkime energijos, įdomios veiklos ir šypsenos geros, plačios!
Mazel Tov!
Balandžio 29 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenės vaikai, lydimi suaugusiųjų lankėsi kilnojamame jungtiniame Čekijos – Lietuvos „Marcel & Odeta“ dviejų dalių cirke, skirtame visai šeimai. Nepakartojamoje cirko pasakoje dalyvavo virš 30 dresuotų egzotinių gyvūnų: liūtų, kupranugarių, Apalūzo žirgų, dresuoti poni arkliukai, bezdžionėlė, romantiški baltieji balandžiai. Didelį įspūdį paliko oro akrobatai, nuotaikingi klounai. Alisa žiūrovus nukėlė į stebuklų šalį, o muškietininkai kartu su visais prisiekė „vienas už visus ir visi už vieną“.
Sužavėti matytu reginiu buvo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Nieko nėra šiam pasaulyje nuostabiau, nei iš nuostabos išplėstos vaikų akys. Cirko artistai padovanojo nepakartojamą reginį, dalelę pasakos, kuri liko kiekvieno vaiko ir suaugusiojo širdyje.
15min
Kilus skandalui dėl su antisemitiniu atspalviu pateikto kvietimo į Naisių Užgavėnių šventę, interneto komentaruose pasipylė audringi atsiliepimai. Kai kurie komentatoriai gerokai peržengė ribas ir pradėjo įžeidinėti tautines mažumas.
Pamačiusi šią neapykantos kalbą susibūrė iniciatyvinė žmonių grupė, kuri pateikė Generalinei prokuratūrai pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia kartu švęsti
Izraelio Nepriklausomybės dieną!
Gegužės 2 d. 19 val. laukiame Jūsų gimnazijos stadione, Kraševskio g. 5.
Švęsime Nepriklausomybę su dainomis ir šokiais, Jūsų laukia Vilniaus aeroklubo pasirodymas, įvairūs atrakcionai, malonios dovanėlės.
Ragausime ledus, skaunausime saldumynų ir „Begelių krautuvėlės“ vaišių!
Šventės kulminacija – įspūdingas ugnies šou!
*Renginys vyks iki 21.30 val.
2017 balandžio 27 d. Vilniuje vyks VšĮ “Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo” (toliau – GVF) valdybos posėdis.
GVF atsiradimas – svarbus įvykis ne tik Lietuvos žydams, bet ir Lietuvos valstybei kaip pirmas sėkmingas bandymas bent iš dalies kompensuoti bendrapiliečių žydų Holokausto patirtas netektis. Vadovaujantis priimtu įstatymu, numatyta iki 2023 metų iš Lietuvos valstybės biudžeto į GVF pervesti apie 37 mln. eurų kompensaciją, kuri skirta Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo projektams Lietuvoje finansuoti. Kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria apie 3,6 milijono eurų GVF kompensacijos įstatyme numatytiems tikslams. GVF nuo veiklos pradžios išsiplėtė ir tapo organizacija, siekianti, kad lėšos, skirtos Lietuvos žydams, būtų prasmingai ir tinkamai panaudotos.
2017 m. balandžio 27 d. GVF valdybos posėdyje vienas svarbiausių klausimų – 2017 m. metinės piniginės kompensacijos paskirstymas pagal gautas paraiškas projektų vykdymui. GVF lėšų projektams paskirstymas vyksta pagal nustatytus kriterijus. GVF valdyba taip pat svarstys klausimus dėl atidėtų lėšų investavimo, pastatų, skirtų žydų bendruomenių veiklai palaikyti, įsigijimo, Vilniaus Didžiosios sinagogos išlikusių fragmentų išsaugojimo, planų kurti Lietuvos žydų istorijos muziejų, žudynių vietos Paneriuose įamžinimo ir deramos pagarbos užtikrinimo.
Yra sutarimas, kad žydų kapinės nėra tinkama vieta muziejui“, – po posėdžio kalbėjo Amerikos žydų komiteto atstovas Andrew Bakeris (Endriu Beikeris). „Mes manome, kad čia turėtų būti tam tikra kapavietės istorijos, žmonių, kurie buvo ten palaidoti, prezentacija“, – pridūrė jis. A.Bakeris yra kompensacijos už žydų religinių bendruomenių turtą lėšas valdančio Geros valios fondo valdybos pirmininkas. Pagal 2011 metais priimtą įstatymą Lietuva per dešimtmetį įsipareigojo išmokėti per 37 mln. eurų kompensaciją už totalitarinių režimų nusavintą turtą. Amerikos žydų komiteto atstovas tikisi, kad kapinių teritorija bus išsaugota kaip memorialinė vieta ar parkas.
Lietuvos žydų bendruomenės ir GVF valdybos pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad šiuo klausimu „nuomonė yra vieninga“. „Ta vieta, mūsų supratimu, nėra tinkama Lietuvos žydų istorijos muziejui“, – teigė ji.
Sovietinės okupacijos metais Sporto rūmai buvo pastatyti iki XVIII amžiaus veikusių senųjų sunaikintų Šnipiškių kapinių vietoje. Kapinėse buvo palaidota daug žydų kultūrai svarbių žmonių.
Gerbiamieji bendruomenės nariai,
Šį sekmadienį (2017-04-30) kviečiame Jus dalyvauti stalo teniso turnyre, vyksiančiame VŠĮ „Naujų žvaigždžių“ klubo sporto salėje Naugarduko g. 7, Viniuje.
Varžybų pradžia – 12.00
Dalyvavimas nemokamas, laukiami visi!
NŽ klubo direktorius Hen Alon
Pasiteiravimui +370 61375124
Samuel Bak Pucker Gallery
Vilnius išsirinko garbės pilietį – šis garbingas vardas suteiktas Samueliui Bakui, pasaulinę šlovę pelniusiam, išskirtinio talento litvakų dailininkui. S. Bakas tapo 15-uoju Vilniaus garbės piliečiu. Šis vardas suteikiamas už ypatingus nuopelnus Vilniui ir Lietuvai. S. Bako kandidatūrą pasiūlė Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejus. Šiemet Samuelis Bakas planuoja atvykti į Vilnių, ketindamas perduoti daugiau kaip 100 savo kūrybos darbų.
Dailininkas gimė Vilniuje, 1933 m. rugpjūčio 12 d. Būdamas 9-erių, su tėvais pateko į Vilniaus getą, kur buvo surengta pirmoji jo piešinių paroda. Nuo 1945 m. S. Bakas gyveno perkeltųjų asmenų stovykloje Vokietijoje, kur irgi tapė, 1948 m. emigravo į Izraelį, vėliau gyveno Prancūzijoje, Italijoje, Šveicarijoje, nuo 1993 m. dailininkas įsikūrė JAV, Vestone, Masačusetso valstijoje. Nuo 1959 m. dailininkas rengė personalines parodas įvairiausių pasaulio miestų galerijose ir muziejuose – Romoje, Londone, Paryžiuje, Monrealyje, Jeruzalėje. Pirmoji dailininko paroda Vilniuje buvo surengta 2001 metais. S. Bakas yra pelnęs Masačiusetso meno kolegijos vaizduojamosios dailės garbės daktaro laipsnį.
Samuelis Bakas Holokausto išgyvenimus perteikia savo paveiksluose.
Donatas Puslys, Bernardinai.lt
JAV istoriko, Jeilio universiteto istoriko Timothy Snyderio knyga „Juoda žemė. Holokaustas kaip istorija ir perspėjimas“ yra labai svarbi keliais aspektais. Viena vertus, ji puikiai išanalizuoja Adolfo Hitlerio politiką ir atskleidžia, kodėl yra klaidinga manyti jį buvus Vokietijos nacionalistu, kai iš tiesų jis buvo zoologinis anarchistas, kuriam buvo svarbiausia rasių kova ir stipresniųjų išlikimas atsiriekiant užtektinai vadinamojo Lebensraum. Puikiai išanalizuotos ir A. Hitlerio politinės inovacijos, kurios, vėliau eksportuotos į užkariautus kraštus, atnešė tragiškų padarinių – institucijų hibridizaciją, anarchijos eksportą, valstybių griovimą kuriant zonas, kuriose negalioja jokia teisė ir atsiveria kelias masinėms nupilietintų žmonių žudynėms, Vokietijos žydų globalizavimas antisemitinę kortą pasitelkiant propagandai, kad nacių karas yra antikolonijinė pastanga išvaduoti pasaulį nuo tariamo žydų dominavimo, karo sampratos pakeitimai atmetant visas konvencijas, virš kurių iškyla tik fiurerio valia siekti stipriausios rasės dominavimo.
Knygoje paneigiamas mitas, kad Vidurio ir Rytų Europos gyventojai buvo užkietėję antisemitai, kurie tik ir laukė progos suvesti sąskaitas su savo kaimynais žydais. Parodoma, kad Holokausto mastai siaubingiausi buvo tose teritorijose, kurios patyrė dvigubą – iš pradžių sovietinę, po to nacistinę – okupacijas. Naciai rinkdami vietinius kolaborantus puikiai išnaudojo politinius, socialinius ir ekonominius svertus, susiformavusius sovietinės priespaudos metu. T. Snyderis atskleidžia, kad Holokaustas buvo siaubingiausias ten, kur naciams, neretai su sovietų pagalba, pavyko sunaikinti valstybę, kartu atimant iš žmonių ir pilietybę, panaikinant teisę.
Paulius Gritėnas, 15min.
Ketvirtadienį Vilniuje vyko „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo“ valdybos susirinkimas. Jame spręsta dėl vyriausybės bendrapiliečiams žydams dėl Holokausto patirtų nuostolių skiriamų lėšų panaudojimo.
„Aptarti pakankamai jautrūs klausimai. Tokie, kaip Vilniaus Didžiosios sinagogos atstatymo klausimas, kapinių išsaugojimas, švietimas Holokausto tema“, – sakė valdybos pirmininkė, Lietuvos žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky. „Puiku, kad į Lietuvą sugrįžta didžiosios, pasaulinės žydų organizacijos. Daugelis jų turi litvakiškų šaknų“, – teigė F.Kukliansky, kreipdamasi į valdybos pirmininku tapusį Amerikos žydų komiteto direktorių tarptautiniams žydų reikalams Andrew Bakerį. Jis pabrėžė, kad Vilniaus Didžiosios sinagogos klausimas itin svarbus. „Vyksta daug diskusijų, kas bus toje vietoje, bet kad ir kas benutiktų, tai turėtų atspindėti tą istorinį ir kultūrinį momentą, kuris ten yra“, – sakė jis.
„Žinau, kad yra teisinių argumentų, kuriais pasinaudodami, mes galėtume pareikšti savo teises ir tapti tos vietos savininkais. Mūsų valdyba nusprendė, kad mes turėtume eiti tuo keliu“, – teigė A.Bakeris.
Vilnius, balandžio 27 d. (BNS). Vilniaus sporto rūmai, stovintys ant senųjų Šnipiškių žydų kapinių, nėra tinkama vieta žydų istorijos muziejui, teigia Lietuvos ir JAV žydų atstovai.
„Yra sutarimas, kad žydų kapinės nėra tinkama vieta muziejui“, – ketvirtadienį žurnalistams Vilniuje sakė Amerikos žydų komiteto atstovas Andrew Bakeris (Endriu Beikeris), užimantis aukštas pareigas kompensacijos už žydų turtą disponuojančiame fonde.
„Mes manome, kad čia turėtų būti tam tikra kapavietės istorijos, žmonių, kurie buvo ten palaidoti, prezentacija“, – pridūrė jis. A.Bakeris yra kompensacijos už žydų religinių bendruomenių turtą lėšas valdančio Geros valios fondo valdybos pirmininkas. Pagal 2011 metais priimtą įstatymą Lietuva per dešimtmetį įsipareigojo išmokėti per 37 mln. eurų kompensaciją už totalitarinių režimų nusavintą turtą.
Amerikos žydų komiteto atstovas tikisi, kad kapinių teritorija bus išsaugota kaip memorialinė vieta ar parkas.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad šiuo klausimu „nuomonė yra vieninga“. „Ta vieta, mūsų supratimu, nėra tinkama Lietuvos žydų istorijos muziejui“, – teigė ji.
Sovietinės okupacijos metais Sporto rūmai buvo pastatyti iki XVIII amžiaus veikusių senųjų sunaikintų Šnipiškių kapinių vietoje. Kapinėse buvo palaidota daug žydų kultūrai svarbių žmonių.
Laima Žemulienė, Elta
„Šiandienos GVF posėdžio klausimai buvo susiję su žydų paveldu ir jo naudojimu Lietuvoje. Tačiau yra klausimų, kuriuos GVF norėtų spręsti su Lietuvos Vyriausybe. Tai – Vilniaus Didžiosios sinagogos atstatymas, Žydų istorijos muziejaus atsiradimas Lietuvoje, kapinių išsaugojimas, švietimas, ypač – apie Holokaustą. Yra klausimų, kuriais tarptautinės žydų bendruomenės gali patarti, ir mes tais patarimais naudojamės. Daugelis tų bendruomenių žmonių turi litvakiškų šaknų. GVF bendrauja ne tik skirstant pinigus, bet ir su tarptautinėmis žydų organizacijomis“, – kalbėjo F. Kukliansky.
Vilniuje, Žydų gatvėje, stovėjusi Didžioji sinagoga buvo žydų bendruomenės centras.
„Aš žinau, kad yra tam tikrų teisinių niuansų, kuriais pasinaudodami, mes galėtume tapti tos vietos savininkais. Mūsų valdyba ir nusprendė, kad turėtume eiti tuo keliu. Pirmiausia mus domina, kaip ta vieta bus panaudota, pagerbta“, – sakė E. Beikeris.
E. Beikeris pabrėžė, kad žydų muziejaus klausimo Lietuvoje kol kas detaliai neanalizuoja, bet žino, kad vyksta įvairių diskusijų.
„Galbūt Kongresų centre (jis galbūt iškiltų Sporto rūmų vietoje, kurie pastatyti ant labai senų Šnipiškių žydų kapinių, su žeme sulygintų sovietmečiu – ELTA) ir galėtų būti vieta žydų muziejui, bet mes šiandien valdyboje tuo klausimu nepriėmėme jokio sprendimo. Tačiau yra sutarimas, kad senosiose žydų kapinėse neturėtų būti vieta žydų muziejui“, – pabrėžė E. Beikeris.
Gerbiamiej bendruomenės nariai,
Izraelio Vastybės Ambasada ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia paminėti
Yom Hazikaron – pagerbti žuvusius Izraelio Valstybės karius ir teroro aukas.
Minėjimas vyks Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4, šį sekmadienį,
balandžio 30 d. 19.30 val.
*prašome šio kvietimo neplatinti socialiniuose tinkluose.
*Atvykdami į minėjimą prašome turėti galiojantį asmens dokumentą.
Dėl dalyvavimo prašome atsakyti: +370 672 40942, info@lzb.lt
Vilnius, balandžio 27 d. (BNS). Kompensacijos už žydų religinių bendruomenių turtą lėšas valdantis Geros valios fondas ketvirtadienį paskirstys finansavimą projektams, aptars planus kurti Lietuvos žydų istorijos muziejų.
Fondo valdybos posėdyje taip pat bus aptariami klausimai dėl pastatų įsigijimo žydų bendruomenės veiklai, Vilniaus Didžiosios sinagogos išlikusių fragmentų išsaugojimo, žudynių vietos Paneriuose įamžinimo, pranešė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.
Geros valios fondas valdo valstybės kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą lėšas. Pagal 2011 metais priimtą Lietuvos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą Lietuva per dešimtmetį įsipareigojo išmokėti per 37 mln. eurų kompensaciją už totalitarinių režimų nusavintą turtą.
Kaip pažymima bendruomenės pranešime, kasmet Vyriausybė fondui skiria apie 3,6 milijono eurų. Pagal įstatymą, ši suma skiriama Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo projektams Lietuvoje finansuoti, o kita dalis atidedama ateities projektams.
Taip pat įsigaliojus įstatymui 869 tūkst. eurų buvo panaudota vienkartinei kompensacijai Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems šiuo metu užsienyje gyvenantiems žydams paremti. Kompensacijos buvo padalintos 1,5 tūkst. žmonių.
Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941–1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.
Vilnius, balandžio 26 d. (BNS). Vilniuje surengto Gyvųjų maršo Holokausto aukoms atminti dalyviai sako, kad prisimenant žydų žudynes reikia įvertinti tiek budelių nusikaltimus, tiek gelbėtojų žygdarbius.
Nuo Panerių geležinkelio stoties iki memorialo trečiadienį žygiavę dalyviai jau dešimtąjį kartą taip pagerbė dešimtis tūkstančių žydų, kurie nacių okupacijos metais šiuo maršrutu ėjo į mirtį.
„Šiandien mes taip pat pažymime ir dėkojame asmenims, kurie, nepaisant rizikos savo pačių, savo šeimų gyvybėmis, gelbėjo žydus. Dėkojame jiems ir lenkiame galvas“, – ceremonijoje sakė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas.
Anot jo, įrašas Panerių memoriale kalba apie nužudytus 70 tūkstančių žydų, tačiau „tai nėra išimtis, nes yra daugiau nei 200 kitų masinių žydų kapaviečių, kur yra įvykę tas pats“. Anot jo, labai svarbu atminti, kad žydų bendruomenė buvo ne tik „laikini gyventojai“, bet reikšmingai prisidėjo kuriantis Lietuvai ekonomikos, mokslo, technologijų, meno srityse.
„Už šių skaičių yra vardai, vardai asmenybių, šeimų, bendruomenių, kurie, kaip minėjo ministras pirmininkas, gyveno greta vieni kitų daugybę metų. Mūsų moralinė pareiga yra užtikrinti, kad visose tokiose vietose būtų pažymimi vardai, ne skaičiai“, – sakė A.Maimonas.
Amerikos žydų komiteto Tarptautinio departamento vadovas Andrew Baker (Endriu Beikeris) pažymėjo, kad atsakomybė už Holokausto nusikaltimus tenka naciams ir su jais kolaboravusiais asmenimis, tačiau atkreipė dėmesį ir į sovietų atsakomybę neišsaugant aukų atminimo. Jis pastebi, kad visoje buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje prie masinių kapaviečių tenurodoma, kad čia palaidoti „sovietų piliečiai, nužudyti vokiečių fašistų“, tačiau nėra nuorodų, jog čia nužudyti žydai Holokausto metu.
Jis taip pat akcentavo, kad žlugus komunizmui, tapo įmanoma „kritiškai peržiūrėti praeitį“, atsigręžti tiek į Holokausto, tiek į komunizmo aukas, taip pat atsirado galimybė įvertinti vaidmenį „ir vietinių kolaborantų, kaimynų, buvusių kaltininkais, taip pat ir gelbėtojų“. Eisenoje dalyvavęs premjeras Saulius Skvernelis taip pat pabrėžė, kad svarbu prisiminti ir asmenis, kurie žudė žydus bei liko abejingi Holokaustui, ir tuos, kurie juos gelbėjo. Anot jo, šiandien yra matomi nusikaltimai žmogiškumui, bet svarbu, kad būtų daugiau tų, kurie norėtų gelbėti ir tokia „masinė tragedija“ nepasikartos.
Holokaustą Išgyvenusi buvusi Vilniaus Geto kalinė Fania Brancovskaja sako, kad Europoje yra daug vietų, aplaistytų žydų krauju. „Kaip viena iš tų, kurie išgyvenusių Vilniaus getą, raginu: nepamirškite jų. Kol esame čia, privalome perduoti ateinančiai kartai, kad mūsų vaikai, anūkai ir proanūkiai to niekada nepamirštų, kad niekada neišblėstų žuvusiųjų garbė“, – kalbėjo F.Brancovskaja.
Gyvųjų maršas Lietuvos žydų bendruomenei reiškia, kad „mes – žydai gyvi, mes – aukų vaikai nepasiduodame neapykantai, smurtui ir žiaurumui, kad naciams ir jų parankiniams nepavyko nužudyti visų žydų“, teigiama bendruomenės pranešime.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno 220 tūkst. žydų. Nacių okupacijos metais išžudyta daugiau nei 90 procentų Lietuvos žydų.
Šiandien minime Yom Hashoa, pagal Izraelio Valstybės įstatymus, ši diena žymi nacionalinę Holokausto ir heroizmo atminimo dieną. Šią dieną Izraelis ir pasaulis mini Holokausto aukas ir didvyrius, kurie visomis išgalėmis priešinosi nacių vykdytai politikai.
Norėčiau pabrėžti, jog Holokausto atmintis, o kartu ir visa žydų istorija neapsiriboja vienos valstybės, vienos religijos, vienos tautos patirtimi. Izraelis mini šią dieną nuo 1953-ųjų, o čia, Lietuvoje, Paneriuose, minėdami Yom Hashoa, susirinkome jau dešimtąjį kartą. Pirmasis Yom Hashoa minėjimas vyko buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių bei žydų vilniečių palikuonių, asociacijos „Beit Vilna“ iniciatyva. Šiandien su mumis nėra „Beit Vilna“, tačiau Holokausto aukas kartu mini žydai iš viso pasaulio – Geros valios fondo tarybos nariai, dauguma turintys litvakiškų šaknų. Ačiū Jums už tiesiamus atminties tiltus tarp Lietuvos, Izraelio ir pasaulio.
Yom HaShoa primena ne tik apie masines žydų žudynes lietuvių rankomis vykdytas čia ar sistemingai vykusias fašistinėje Vokietijoje bei kitose valstybėse. Tai primena, kas mes, žydai, esame, jog net totalitarinis naikinimo mechanizmas nesugniuždė mūsų dvasios, mūsų tikėjimo, mūsų tapatybės.
Holokausto metu vyko didžiulis žydų pasipriešinimas pogrindyje, ne ką svarbesnė ir kova buvo su pačiu savimi – už savo orumą kančios ir mirties akivaizdoje. Eidami pasmerktųjų taku ir dabar mes kovojame – priešinamės abejingumui, užmarščiai, nežinojimui. Holokaustas neužbaigė žydų istorijos, 2017-aisiais tęsiasi Lietuvos žydų kelias istorinio teisingumo link, dar liko daugybė neatsakytų klausimų. Restitucija, Holokausto atmintis, žydų istorijos dėstymas Lietuvos mokyklose, Pasaulio Tautų Teisuolių įamžinimas ir žydų žudikų pasmerkimas bei paveldo išsaugojimas – tai tik keletas pavyzdžių, kurie įeis į XXI a. žydų ir visos Lietuvos istoriją.
Ką tik 70 000 pasmerktųjų mirčiai taku ėjo dar viena moksleivių karta, jauni ir vyresni, kai kurie dar menantys Holokaustą žydų bendruomenės nariai bei visi kiti, kuriems rūpi Holokausto atmintis. Esu be galo dėkinga visiems Jums.
Pagal Izraelio valstybės tradiciją, skambant sirenai, kviečiu pagerbti Holokausto aukų atminimą susikaupimo minute.
Prisijungti