Ar tikrai reikia nuo mažų dienų vaikams pasakoti apie Holokaustą?

Ar tikrai reikia nuo mažų dienų vaikams pasakoti apie Holokaustą?

Dalinamės Arielos Freedman – rašytojos, dėstytojos, žydės, šiuo metu gyvenančios Kanadoje – straipsniu.

Kai sūnui buvo dešimt, jis paprašė pagalbos ruošiant projektą mokyklai.

  • Man reikia apklausti šeimos narius, – pasakė jis man ir septynerių broliui. – Jei jums reikėtų skubiai palikti namus ir jūs nežinotumėte, ar galėsite grįžti, ką pasiimtumėte?
  • Lego! – daug nedvejojęs atsakė brolis.
  • Vėl mokotės apie Holokaustą? – toks buvo mano atsakymas.

Leidžiame vaikus į žydų mokyklą, kad jie išmoktų gimtosios kalbos, gilintųsi į tradicijas ir saviškių istoriją. Bet šitai man atrodo dar per anksti, per greit. Gimus pirmagimiui, mano gera draugė, ne žydė, padovanojo kūdikiui paveikslėlių knygą apie Holokaustą. Paveikslėlių! Ji buvo graži, juodai balta su geltonais akcentais – žvaigždele, kūdikio antklodėle. Aš ją paslėpiau. Išmesti atrodė negražu, bet nebuvo ši knygelė ir vakaro skaitymui.

Sveikiname gegužės mėnesio  LŽB bendruomenės jubiliatus!

Sveikiname gegužės mėnesio LŽB bendruomenės jubiliatus!

Vilniaus žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento nariai:
Basia Markus (1942 05 15)
Fania Brancovskaja (1922 05 22)
Jurijus Greismanas (1937 05 21)
Nelja Voronova (1937 05 05)
Mere Leja Zagin (1927 05 29)
Arkadijus Kogan (1937 05 24)
Ženia Sokolovskaja (1947 05 14)
Mira Imbrasas (1937 05 10)
Liudmila Kovner (1927 05 03)
Arkadij Kac (1947 05 07)
Sofja Vysockaja (1952 05 18)
Klaipėdos žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento narys:
 Michail Kravec (1952 05 12)
Socialinių programų departamento narys iš Visagino:
 Ilja Skulovič (1937 05 01)
  Socialinių programų departamento narė iš Šilutės:
 Galina Lopatkina (1937 05 15)
Arkadijus Vinokuras paskelbė apie savo kandidatūrą į VŽB pirmininkus

Arkadijus Vinokuras paskelbė apie savo kandidatūrą į VŽB pirmininkus

Pastaba- kandidato pranešimo rinkėjams tekstas neredaguotas

Vilniaus žydų bendruomenės nariams.
Arkadijus Vinokuras,
rašytojas, žurnalistas, aktorius
http://www.vinokuras.lt/cv/
arkadijus@vinokuras.lt

Sveiki.

Šiandien priėmiau nuodugniai apmąstytą, svarbų man ir mano šeimai nelengvą sprendimą – kandidatuoti į Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkus. Svarbiausia apsisprendimo priežastis yra vienintelio kandidato siekis užimti Vilniaus žydų bendruomenės (toliau VŽB) ir Lietuvos žydų (litvakų) -toliau LŽB pirmininko postus dedantis demokratu. Tikrovė yra kitokia: demokratinės rinkimų taisyklės pažeidžiamos. Vardan asmeninių ir grupinių interesų, nesiskaitant su jokiais demokratinių rinkimų principais, ciniškai skaldoma bendruomenė. Visai pamirštant, kad: bendruomenė nėra verslo įmonė, pirmininkas/ė nėra eilinis vadybininkas, o pirmininko postas nėra karjeros laiptas ar pragyvenimo šaltinis. Politine, kultūrine, socialine, galiausiai solidumo ir solidarumo prasme šis skaldymas nenaudingas nei vienam žydų bendruomenės nariui.

LŽB parama žydų gelbėtojams

LŽB parama žydų gelbėtojams

2017 metais Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės socialinių programų departamentas tęsia 2014 metais pradėtą projektą​​ „LŽB parama žydų gelbėtojams II pasaulinio karo metais“, kurį finansuoja VšĮ “Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas”.
Vardinius laiškus su nuoširdžiausiais sveikatos palinkėjimais gavo 76 Gelbėtojai. Šiais metais parama kiekvienam Gelbėtojui siekia​​ 326 Eur.

Užuojauta

Gegužės 17d. mirė Vaclovas Petras Baltusevičius, Kauno žydų bendruomenės
ir Socialinių programų departamento narys (1940 06 16 – 2017 05 17).Reiškiame nuoširdžią užuojautą artimiesiems.
Kviečiame į Judaikos tyrimų centro atidarymo renginius

Kviečiame į Judaikos tyrimų centro atidarymo renginius

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Judaikos tyrimų centras įsteigtas 2017 m. gegužės 3 d., tačiau oficialiai atidaromas gegužės 22 dieną.

Pagrindinė centro užduotis – užtikrinti žydų dokumentinio paveldo tyrimą, edukacinių-informacinių projektų organizavimą, išsamios informacijos apie jų rezultatus sklaidą. Centras yra atvira ir į edukacinį bendradarbiavimą orientuota įstaiga, aktyviai skleidžianti informaciją apie žydų dokumentinę kultūrą savo renginiuose, kultūrinėje šalies ir užsienio spaudoje, socialiniuose tinkluose, taip pat kaupianti modernių judaikos leidinių rinkinį.

Trumpai apie renginius:

Gegužės 22 d.
13 val. – Judaikos tyrimų centro atidarymas (V a., fojė)
14 val. – parodos „Strašuno bibliotekos žmonės ir knygos“ atidarymas (III a., Parodų salė)
Gegužės 23 d.
13 val. – Samuelio Kassowo (JAV) paskaita „Žydiškojo Vilniaus unikalumas“ (V a., Konferencijų salė)
14.30 val. – „YIVO Vilniaus projekto“ pristatymas (V a., Konferencijų salė)

http://www.lnb.lt/naujienos/2185-geguzes-22-23-d-judaikos-tyrimu-centro-atidarymas

Konkurso laureatei kelionė į Strasbūrą

Konkurso laureatei kelionė į Strasbūrą

2017m. gegužės 5 d. LGGRT kvietimu, Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos dešimtokė Viktorija Stundžytė, Ukmergės Tolerancijos ugdymo centro narė, dalyvavo respublikiniame konkurso „Laisvės ir kovų kančių keliais“ laureatų apdovanojime Vilniuje. Moksleivė su mokytojomis lankėsi Genocido aukų muziejuje, Seime ir Mokytojų namuose, kur buvo įteikti apdovanojimai. Viktorija taip pat buvo paskatinta  kelione į Strasbūrą.

Mokinė konkursui pateikė istoriją apie moterį, Stasę Ruzgytę- Staputienę, kuri būdama maža mergaitė,  netekusi mamos, įvaikinta, išgyveno  sovietinę ir nacistinę okupacijas. Visas darbas sugulė į 100 puslapių pasakojimą, kuriuos mokinei teko iššifruoti ir užrašyti.

Kaip prisipažįsta pati Viktorija, jai šis darbas yra neįkainojama patirtis, kurią galima panaudoti gyvenime labai dažnai ir taip pat priminti, kas dėjosi pasaulyje, savo vaikams ir vaikaičiams. „Klausydama įrašų kartais norėjau patekti į tas vietas, apie kurias pasakojo ši moteris,  bet kartais tiesiog norėdavau pabūti herojumi ir ištraukti visus tuos žmones iš ten, kad jiems nebereikėtų daugiau kentėti ir matyti to, ką matė visi įrašuose pasakojami žmonės“, – sako Viktorija Studžytė.

“Likimai” – prof. habil. dr. Leonido Melniko jubiliejinis vakaras Lietuvos žydų bendruomenėje

Tango garsai, maloni ir šilta jubiliato šypsena, linksma šventiška publikos nuotaika pilnutėlėje Jašos Heifetzo salėje,- taip prasidėjo Leonido Melniko, pianisto, vargonininko, muzikologo, habil. dr., LMTA katedros vedėjo, Senato pirmininko, profesoriaus 60-mečiui skirtas vakaras Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, kurios Tarybos nariu jis yra.

Kartu tai buvo susitikimas iš renginių ciklo „Likimai“, kurio organizatorė, sumanytoja ir vedėja yra Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Maša Grodnikienė, ji prisiminė šviesaus atminimo L.Melniko tėvą, vaistininką Isają Melniką, kuriam tą pačią dieną būtų sukakę 110 metų. Žinomas vaistininkas, Vilniaus centrinėje (dabar Gedimino prospekte) ir Žvėryno vaistinėje dirbęs, tais laikais pats gaminęs vaistus, visų gerbiamas, Holokaustą Štuthofe ir Dachau išgyvenęs tėvas, ramus ir šiltas  žmogus, labai mėgo lankytis visuose koncertuose.  Sūnaus, Leonido Melniko gyvenime muzika prasidėjo, kai jį mama atvedė į „Ąžuoliuką“. Pirmoji mokytoja – garsioji pianistė pedagogė Nadežda Duksdulskaitė. „Visa vaikystė buvo nušviesta tėvų, pačių geriausių, išmintingiausių, – šeima išlieka labai svarbi“, – pasakojo apie save L.Melnikas, prieš pakviesdamas visus klausytis tango melodijų. Kartu su juo muzikavo smuikininkas Borisas Traubas, violončelininkas Valentinas Kaplūnas, akordeonu grojo Genadijus Savkovas.

Jubiliejiniame vakare dalyvavusi prof. Silvija Sondeckienė, garsi violončelininkė, pedagogė, vieno žymiausių šalies dirigentų profesoriaus Sauliaus Sondeckio žmona kalbėjo, kad L.Melnikas, dėstydamas LMTA, padovanojo studentams ir dėstytojams savo gyvenimo dalį, rašydamas apie kitus vertingas knygas. Jis daug metų rašė apie garsųjį maestro, šviesaus atminimo profesorių Saulių Sondeckį, ilgus vakarus sėdėdami, jie įdomiai šnekėdavosi. Knygos rašymas užtruko kelerius metus, nes po kiekvieno pokalbio telstą tekdavo papildyti nauju faktu, o tai reiškė naują atsiveriantį horizontą. Naujas faktas autoriui yra iššūkis, bet publika tą vakarą išgirdo L.Melniko svajonę – baigti  po metų labai laukiamą knygą, kurioje žodis bus paremtas faktais, nes viskas, ką S. Sondeckis darė, buvo daroma rimtai, todėl archyvų, dokumentų sukaupta labai daug, o siekiant perteikti visumą,  prireikė laiko…

„Bendravimas – ne dovana kitiems, tai dovana sau, nes bendraudamas su iškiliais žmonėmis pats pasisemi daug“, – kalbėjo L. Melnikas, prisimindamas laiką, praleistą su maestro S. Sondeckiu. „Rašau lengva kalba, aiškiai, nesistengiu rašyti storų knygų, kad žmonės jas norėtų skaityti“, – pakartojo profesorius L.Melnikas savo žmonos patarimą, kad knygos rašomos žmonėms  skaityti.

Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos prasminga išvyka į Kauną

Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos prasminga išvyka į Kauną

Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos TUC nariai ir TUC koordinatore Vida Pulkauninkienė, tęsdami pažintį su žydų gelbėtojais, gegužės 15d. lankėsi Sugiharos namuose muziejuje Kaune. Muziejuje nariai galėjo ne tik apžiūrėti memorialinę ekspoziciją, bet ir pamatyti 1939-1940 metų Kauno kino kroniką, virtualias Ch.Sugiharos veiklos Lietuvoje parodas, susipažinti su audiovizualine ekspozicija apie karo pabėgėlių kasdienybę Lietuvoje ir kelyje į išsigelbėjimą, pirmuosius žingsnius emigracijoje – Kobėje (Japonija), JAV, Naujojoje Zelandijoje ir kitur.
Č. Sugiharos vardas greta tuometinio Nyderlandų garbės konsulo Kaune Jano Zwartendijko ir kitų negausių pasaulio valstybių diplomatų, kurie ryžosi padėti mirties akivaizdoje atsidūrusiems Europos žydams, vardų primena dabarties kartoms grėsmes, slypinčias žmonijos prigimtyje, rodo tolerancijos, gerumo ir teisingumo pavyzdį. Ekskursijos gidas buvo muziejaus vadovas Simonas Dovidavičius.

Užuojauta mirus Margaretai Holzman

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su skausmu praneša, kad 2017 gegužės 14-ąją Vokietijoje, Dörverdene užgeso šviesios atminties Margaretos Holzman gyvybė. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Frumai Vitkinaitei-Kučinskienei, artimiems draugams ir visiems, pažinojusiems Margaretą.


Margareta Holzman gimė 1924 12 27 Tiuringijoje, Jenoje dailininkų Helenos ir Makso Holzmanų šeimoje. 1923 metais Margaretos tėvas Maksas Holzmanas su žmona Helena persikėlė gyventi į Lietuvą ir įsteigė “Pribačio“ knygyną bei leidyklą Kaune, tiesusius kultūros tiltus tarp Lietuvos ir Vakarų Europos.
„Pribačio“ knygynas tapo didžiuliu traukos centru ne tik Kauno inteligentijai, bet ir pabėgėliams iš nacistinės Vokietijos. Šiame knygyne buvo galima įsigyti Arnoldo Cveigo, Tomo Mano, Liono Foichtvangerio ir kitų žinomų Vokietijos rašytojų knygų, kurios Vokietijoje, į valdžią atėjus Hitleriui buvo uždraustos ir deginamos.
1936 metais Holzmanai atsisakė Vokietijos pilietybės, tapo nepriklausomos Lietuvos piliečiais. Deja, Lietuvos pilietybė neišgelbėjo Makso Holzmano ir vyresniosios Holzmanų dukters Marijos nuo žūties pirmaisiais karo mėnesiais Kaune. Įveikusios savo neviltį ir skausmą, Margareta ir jos motina Helena įsitraukė į Kauno geto žydų gelbėjimą. Jų bute Kaune nuolat gyvendavo po keletą Kauno geto pabėgėlių, kol jiems buvo surandamos saugesnės vietos. Karui pasibaigus, Helena Holzman įsidukrino išgelbėtą mergaitę Frumą Vitkinaitę, kurios tėvai ir brolis žuvo likviduojant Kauno getą. Fruma Vitkinaitė-Kučinskienė per visą savo gyvenimą, iki paskutiniųjų Helenos Holzman, o dabar jau ir Margaretos Holzman gyvenimo dienų, jautė jų abiejų nuoširdžią meilę, šilumą ir globą. Tik Helenos ir Margaretos Holzman dėka, Holokausto siaubą išgyvenusi maža mergaitė, sugebėjo pradėti pilnavertį gyvenimą iš naujo.
Karui pasibaigus, Margareta Holzman baigė Agronomijos fakultetą Lietuvos Žemės ūkio akademijoje, vėliau aspirantūrą Maskvoje Augalų fiziologijos institute, o sugrįžusi į Lietuvą, dirbo moksline bendradarbe Lietuvos MA Biologijos institute ir Kauno botanikos sode.
Po ilgų laukimo ir pastangų metų, 1965-aisiais Helenai ir Margaretai Holzman buvo leista emigruoti į jų gimtąją šalį, Vokietiją. Helena ir Margareta apsigyveno Giesene, kur Margareta ir toliau tęsė savo darbus pagal specialybę, o jos motina Helena sugrįžo prie savo jaunystės aistros – tapybos darbų. Deja, praėjus vos trims metams po ilgai laukto sugrįžimo į gimtąją šalį, Helena Holzman žuvo per autoavariją.
Didžiulis Margaretos Holzman nuopelnas – išsaugotas jos motinos Helenos dienoraštis, rašytojo Reinhardo Kaizerio dėka dienos šviesą išvydo pirmiausia Vokietijoje (knyga „Das Kind soll Leben“, 2000), vėliau ši knyga buvo išversta į daugelį kalbų.
2003 m. knyga „Šitas vaikas turi gyventi“ išleista lietuvių kalba, ji tapo atspirties tašku, kuriant dokumentinį filmą „Vilties etiudas“ (režisierė Lilija Kopač, scenarijaus bendraautorė Danutė Selčinskaja). Margareta Holzman savo namuose Giesene labai šiltai ir draugiškai priėmė dokumentinio filmo kūrėjų komandą. Atmintyje išliko nuostabios bendravimo akimirkos su Margareta, jos išraiškingas pasakojimas apie karo laikų įvykius Kaune, labai skaudžiai palietusius ir Holzmanų šeimą (dok. filmas „Vilties etiudas“,www.issigelbejesvaikas.lt)

Izraelio ambasadorius: žydų bendruomenei svarbiausia yra vienybė

Vilnius, gegužės 17 d. (BNS). Bet kuriai bendruomenei svarbiausia yra vienybė, sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, artėjant Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko rinkimams.

„Bet kuriai bendruomenei svarbiausia yra vienybė. Žydų bendruomenė Lietuvoje nėra gausi. Tikiu, kad jos nariai sugebės išspręsti visus nesutarimus, kad galėtų kartu imtis svarbiausių darbų“, – interviu „Lietuvos žinioms“ sakė diplomatas, paklaustas apie rinkimus žydų bendruomenėje.

Kauno žydų bendruomenė pagerbė Vladimiro Zubovo atminimą

Kauno žydų bendruomenė pagerbė Vladimiro Zubovo atminimą

Nuotraukoje: iš kairės KŽB gelbėtojų komiteto pirmininkė Judita Mackevičienė, Vladimiro Zubovo dukra Dalia Palukaitienė su vyru ir sūnumis, Gercas Žakas, Rokas Zubovas, Stein Skjervold, Aleksandras Rubinovas
Prieš 10 metų netekome garsios grafų Zubovų giminės ainio, M. K. Čiurlionio žento, žinomo architekto ir architektūros istorijos tyrinėtojo, Pasaulio tautų teisuolio Vladimiro Zubovo (1909-12-06 – 2007-05-12). Šis garbus žmogus suprojektavo visų kauniečių mėgiamą Ąžuolyno parką ir Dainų slėnio amfiteatrą, rašytojo B. Sruogos gyvenamąjį namą, paskelbė publikacijų apie Lietuvos baroką, Kauno senamiestį ir kt., dėstė Vytauto Didžiojo universitete ir Dailės institute. Baisiais karo metais, rizikuodamas savo ir savo artimųjų, savo vaikų gyvybėmis, kartu su žmona Danute Čiurlionyte Zuboviene ir jos mama rašytoja Sofija Kymantaite Čiurlioniene gelbėjo žydus. Pabėgėlius iš Kauno geto Zubovų – Čiurlionių namuose apgaubdavo nepaprasta šiluma, nuoširdumas ir rūpestis. Deja, ilgam likti šioje slėptuvėje buvo pavojinga, todėl V. Zubovas nuolat ieškodavo jiems saugesnio prieglobsčio, tuo tikslu važinėdavo dviračiu po kaimus, palaikė ryšius su savo draugu, vaikų gydytoju Petru Baubliu, “Lopšelio” našlaičių namų direktoriumi, kitais drąsiais, humaniškais žmonėmis. Jis nuolat globojo geto kalinius, stengdavosi parūpinti jiems maisto, gauti dokumentus. Tarp Vladimiro ir Danutės išgelbėtųjų – Anatolijaus Rozenbliumo, inžinieriaus, suprojektavusio Kauno halę ir daug kitų svarbių objektų, penkių asmenų šeima; gydytojas epidemiologas Leonas Gurevičius, maža mergytė Estera Elinaitė, vėliau tapusi garsia pianiste.
Pakruojo sinagoga kyla naujam gyvenimui

Pakruojo sinagoga kyla naujam gyvenimui

Lietuvos žinios

Penktadienį po restauracijos bus atidaryta Pakruojo žydų sinagoga, kurioje įsikurs Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka. Apie šio krašto žydų istoriją bei kultūrą primins restauruotos sinagogos moterų balkone įkurta nuolat veikianti ekspozicija.
Pakruojo žydų sinagoga, pastatyta 1801 metais, yra bene seniausia medinė sinagoga Lietuvoje. 1885 metais ji buvo remontuota ir perdažyta. 16 metrų ilgio ir 12 metrų pločio pastatas iki šių dienų išsaugojo dviejų pakopų keturšlaitį stogą. Anot specialistų, sinagogos eksterjerui įtakos turėjo lietuvių liaudies architektūros formos, interjere dominavo žydų menui būdingi dekoro elementai ir žydų etniniai simboliai, tapyboje – floros ir faunos motyvai. Itin puošnus ir įspūdingas buvęs šios sinagogos aron kodešas – trijų siaurėjančių į viršų tarpsnių, drožinėtas iš medžio ir dažytas.

Izraelio ambasadorius: ant Holokausto kapaviečių turėtų būti ne skaičiai, o žmonių vardai

Izraelio ambasadorius: ant Holokausto kapaviečių turėtų būti ne skaičiai, o žmonių vardai

Lietuvos žinios

Žydų bendruomenė šimtmečiais buvo neatskiriama Lietuvos dalimi, tačiau tai iki šiol ne visiškai įsisąmoninta. Kadaise klestėjusios bendruomenės paveldas nesulaukia pakankamai dėmesio. Apie tai, ar Lietuva draugiška žydams šalis, kaip klostosi mūsų savitarpio supratimas ir ko reikėtų, kad santykiai būtų dar geresni, LŽ kalbasi su Izraelio ambasadoriumi Amiru Maimonu.

Padėka

LŽB pirmininkė F.Kukliansky sulaukė padėkos iš gelbėtojos anūkės.

Laba diena, mano močiutė Stasė Minelgienė  (turinti Pasaulio teisuolio vardą) prašė Jums padėkoti už kortelę, kurią gavo dovanų. Ir paprašė perduoti Jums labų dienų, sveikatos ir didžiausios sėkmės.
Pagarbiai jos anūkė N.Žvirblytė

 

Sveikiname Ilją Lempertą su 60-mečiu

Sveikiname Ilją Lempertą su 60-mečiu

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Ilją Lempertą su 60-mečiu ir linki, kad neapleistų energija sparnuota ir akys šilumą jaunatvišką vis skleistų. Ateina jubiliejai, nors nelaukiam, bet švęskim, džiaukimės gražiu gimtadieniu ir žaliuojančiu pavasariu.

Mazel Tov!

LIETUVOS ŽYDŲ (LITVAKŲ) BENDRUOMENĖS KLUBO „GEŠER“ KABBALAT ŠABAT

 

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės klubas “GEŠER” kviečia į tradicinį Šabato sutikimo vakarą,

kuris vyks jaukiame senamiesčio restoranėlyje

D‘ECO Bar&Restaurant (Dominikonų g. 15, Vilnius)

Šabato ceremonijoje dalyvauja

Vilniaus Rabinas Daniel Samson Izakson ir

Vienas ryškiausių Lietuvos džiazo pianistų

Artūras Anusauskas

 Vakaras vyks 2017 m. gegužės 19 d. 19.30 val. Bilieto kaina 10 Eur. Bilietai ir informacija darbo dienomis nuo 9.00 -18.00 val. Tel.: +370 678 81514 Žana Skudovičienė (Vietų skaičius ribotas)

Labdaringi “Mišos pusryčiai” Vilniaus sinagogoje

Labdaringi “Mišos pusryčiai” Vilniaus sinagogoje

Ši savaitė Lietuvos žydų bendruomenėje prasidėjo labdaringais pusryčiais sinagogoje, kurie skirti ne tik žydams, gali ateiti visi. Izraelio ambasadorius Amir Maimon, sužinojęs apie kasdien darbo dienomis ruošiamus pusryčius, uždavė klausimą, ar tai tik žydams ir labai apsidžiaugė, gavęs atsakymą kad ne tik, nes žydiška labdara skirta ne tik žydams.

LŽB socialinių programų departamento ilgametis globotinis – avišolom Moisiejus Fišmanas
prieš mirtį  paliko testamentą, kuriuo savo santaupas skyrė juo besirūpinusiai Lietuvos žydų bendruomenei.

Pagerbiant M. Fišmano poelgį, LŽB pirmininkė F. Kukliansky pasiūlė šiuos pinigus
skirti Vilniaus sinagogos poreikiams.

Kartu su VŽRB pirmininku S. Levinu, siekiant užtikrinti žydiškosios labdaros tradicijos tąsą, buvo nuspręsta panaudoti gautas lėšas nemokamų-labdaringų pusryčių sinagogos valgyklėlėje (Pylimo 39, 2 aukštas) organizavimui.

Moisiejus gyveno vienas ir apie 18 metų buvo socialinio departamento globotinis.
Bendruomenė ir jos nariai, ypač senjorų klubas, buvo jo antrieji namai ir artimiausi žmonės.

Atsiminsime jį kaip šviesų, visų mylimą ir gerbiamą žmogų.

Pirmą kartą ant sinagogos sienos kabos padėkos ir atminimo lentelė, skirta ne  filantropui iš užsienio, bet ilgamečiui dėkingam Bendruomenės nariui ir globotiniui.

Bendruomenėje visi jį vadino tiesiog Miša. Projektas “Mišos pusryčiai” prasidėjo pirmadienį,  gegužės 15 d.

Labdaringų pusryčių sinagogoje laikas – nuo pirmadienio iki penktadienio,  tarp 9 iki 10 valandos ryto.

Daugiau nuotraukų: