Kauno žydų bendruomenėje svečiavosi JAV ambasados darbuotojai

Kauno žydų bendruomenėje svečiavosi JAV ambasados darbuotojai

Kauno žydų bendruomenė sulaukė garbingo vizito: joje lankėsi JAV ambasados Lietuvoje atstovė Renata Dromantaitė ir patarėjas politikos ir ekonomikos klausimais Ted Janis (Nuotraukoje iš kairės). Susitikimo su KŽB pirmininku Gercu Žaku metu svečiai domėjosi kasdieniu bendruomenės gyvenimu, jos vykdoma veikla, santykiais su miesto valdžia, kapinių tvarkymo klausimais, ateities projektais, glaudesnio bendravimo ir bendradarbiavimo galimybėmis. Susitikimui skirtas laikas prabėgo be galo greitai ir įdomiai, liko dar daug neišsakytų minčių ir neaptartų klausimų, kurie, bus gvildenami kitų planuojamų apsilankymu metu. Ambasados atstovai išreiškė norą ir ketinimą dalyvauti Petrašiūnų žydų žudynių ir Inteligentų akcijos IV forte minėjime rugpjūčio pabaigoje.

Žydės nužudymas Prancūzijoje pakurstė diskusijas dėl terorizmo apibrėžimo

Žydės nužudymas Prancūzijoje pakurstė diskusijas dėl terorizmo apibrėžimo

Balandžio 4 dieną šiaurės rytų Paryžiuje buvo nužudyta 65 metų amžiaus ortodoksė žydė. Užpuolikas moterį mirtinai sumušė, vėliau jos kūną nusviedė po balkonu greta esančiame kieme. Šis nusikaltimas Prancūzijoje paskatino aršias diskusijas dėl termino „teroristinis išpuolis“ apibrėžimo, praneša „The Washington Post“.
Kaltinimai šiuo žiauru nusikaltimu pateikti S.Halimi kaimynui iš žemutinio aukšto – 27 metų amžiaus Kobiliui Traore, prancūziškų ir malietiškų šaknų turinčiam musulmonui. Prancūzijos pareigūnai S.Halimi nužudymą traktavo kaip su terorizmu nesusijusį nusikaltimą, todėl žydų bendruomenė nedelsdama ėmė protestuoti. Audringą vietos žydų reakciją dar labiau pakurstė kaimyno liudijimas, kad, puldamas S.Halimi, vienintelę tame pastate gyvenusią žydę, K.Traore šaukė „Allahu akbar“ („Alachas yra didis“).

Praeitą savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, keletą mėnesių visiškai ignoravęs šį klausimą, pažadėjo „aiškumą dėl S.Halimi nužudymo“.

Skaityti plačiau
Plakatai su besibučiuojančiais žydu ir musulmone Roterdame sukėlė skandalą

Plakatai su besibučiuojančiais žydu ir musulmone Roterdame sukėlė skandalą

Olandų kampanija, raginanti žmones laisvai rinktis, ką mylėti, sulaukė didelio pasipriešinimo ir grasinimų, išprovokavo vandalizmą ir smurtą.

Šalyje, kur sekso žaislai eksponuojami vitrinose, o TV dažnai šmėžuoja nuogi kūnai, plakatas, kuriame pavaizduota apsirengusi, heteroseksuali besibučiuojanti pora tarsi ir neturėtų sukelti skandalo.

Bet būtent ši nuotrauka – socialinės kampanijos už įvairovę Olandijoje dalis – sukėlė aršius debatus ir netgi išprovokavo vandalizmo aktus. Priežastis: moterys šiuose plakatuose dėvi musulmonų galvos apdangalus, taip pat ir toji, kuri bučiuojasi su vyru, dėvinčiu kipą.

Atsirado tokių, kurie plakatą priėmė kaip provokaciją, skirtą užminti musulmonams ir kitoms mažumoms ant jautrių vietų. Pasak palaikančiųjų (įskaitant kai kuriuos žinomus Olandijos Žydų bendruomenės narius), kampanija atkreipia dėmesį, jog būtina kovoti su radikalizmu ir prievarta musulmonų bendruomenėje.

Plakatai – dalis iniciatyvos, remiančios moteris, dažniausiai musulmones, kurios susiduria su prievarta, jei pasirenka partnerius, nesulaukiančius savo bendruomenės pritarimo. Plakatai su šūkiu „Olandijoje mes patys pasirenkame partnerius“, buvo išplatinti visame Roterdame.

Kituose plakatuose vaizduojamos poros, besibučiuojančios uostamiesčio simbolinio Erasmus tilto fone, – tai musulmonė ir šviesiaplaukis vaikinas; dvi moterys, iš kurių viena dėvi indišką sarį; taip pat indė ir juodaodis vyras.

Skaityti plačiau

Izraelio ambasados Lietuvoje kvietimas

Mieli draugai,

Rugpjūčio 27 d., sekmadienį, 11 val., jau trečius metus iš eilės Izraelio Ambasada švęs paskutinį vasaros savaitgalį

ir pasitiks artėjančius Žydų Naujuosius metus (Rosh – Hashana)

kartu su draugais minant dviračius Vilniaus gatvėmis, skambant šventinėms dainoms ir muzikai.

Kviečiame važiuoti kartu su mumis, pasikvieskite ir Jūsų šeimą, bendradarbius ir draugus!

Šiais metais važiuosime 10 km ir maršrutas tikrai nesudėtingas!

Visus, kurie negali važiuoti, tačiau nori prisijungti, kviečiame pasitikti dviratininkus prie Baltojo tilto 12 val.

Komandoms, kurios užsiregistruos  iki rugpjūčio 1 d., bus rezervuoti  šiai progai pagaminti marškinėliai – praneškite mums, kiek narių bus Jūsų komandoje ir kokių dydžių marškinėlių reikės. Paskubėkite, nes marškinėlių kiekis yra ribotas!

Iki pasimatymo Rotušės aikštėje!

Nuoširdžiai, Amir Maimon, Izraelio ambasadorius

 ir Izraelio Ambasada Konstitucijos pr. 7, LT-09308,Vilnius, Lithuania,

Tel.: +370-5-2502500

E-mail:  info@vilnius.mfa.gov.il

 *Prašome atvykti į Rotušės aikštę anksčiau, atsiimti dviračių lenteles ir pasiruošti – startuosime lygiai 11 val.  Ambasados komanda bus aikštėje nuo 10 val.

*Rekomenduojame devėti šalmus! 

Lietuvoje lankosi Jeruzalės Hebrajų universiteto ir Niujorko Žydų teologijos seminarijos profesorius David G. Roskies su žmona

Lietuvoje lankosi Jeruzalės Hebrajų universiteto ir Niujorko Žydų teologijos seminarijos profesorius David G. Roskies su žmona

Kaune lankėsi, skaitė paskaitas ir su Kauno žydų bendruomenės atstovais susitiko garsus Jeruzalės Hebrajų universiteto ir Niujorko Žydų teologijos seminarijos profesorius David G. Roskies su žmona. Svečiai domėjosi Kauno žydų bendruomenės gyvenimu ir žydiškuoju paveldu Kaune, aplankė žydiškąsias Kauno vietas, seniai norėtą pamatyti Sugiharos namų ekspoziciją, su kuria juos supažindino muziejaus direktorius, KŽB tarybos narys Simonas Dovidavičius, bei Žaliakalnio žydų kapines.

Niujorkiečiai bei kauniečiai bendravo ne tik anglų, bet ir jidiš kalba, šia galimybe ypač džiaugėsi KŽB pirmininkas Gercas Žakas, gimtosios kalbos įgūdžius tobulinantis kassavaitinėse jidiš pamokose, kurias veda ilgametė KŽB narė Feiga Koganskienė. Atsisveikindami garbūs svečiai džiaugėsi malonia pažintimi, dėkojo už parodytą dėmesį ir prasmingai praleistą laiką.

Skaityti plačiau

Liepos 27 d.: Davido G. Roskieso paskaita „Įsimylėję litvakai“

Litvakas yra ir tikras asmuo, ir stereotipas. Tikri litvakai įdarytą žuvį (orig. ) gamina su pipirais, o ne su cukrumi ir kalba specifiniu jidiš kalbos dialektu. Bet jie garsūs ir intelektualumu, racionalumu, asketiškumu, ir kitais elitiniais bruožais, dėl kurių su jais leisti laiką labai nuobodu. Kai kurie žydai netgi manė, kad litvakai yra „tseylem-kep“, t. y. galvose slepia krucifiksą.

Iš dviejų žymių litvakų šeimų kilęs garsus žydų kultūros istorikas, jidiš literatūros tyrinėtojas iš Jungtinių Amerikos Valstijų Davidas G. Roskiesas nusprendė mesti iššūkį šiems tautiniams stereotipams ir juos nugalėti. Kviečiame į paskaitą, kurioje, pasiremdamas medžiaga iš asmeninio pasakojimų ir dainų aruodo bei ilgamečiais Rytų Europos žydų kultūros tyrimais, profesorius D. G. Roskiesas pristatys litvakus kaip visame pasaulyje žinomus romantikus. Jis atskleis, kad litvakai parašė pačias pirmąsias šiuolaikines žydų meilės istorijas hebrajų ir jidiš kalbomis, kad jie mylėjo mokslą kaip niekas kitas ir tryško nuoširdžia meile Lietuvos kraštovaizdžiui. Šis meilės palikimas buvo toks stiprus, kad išliko net tada, kai žydai litvakai buvo beveik visiškai sunaikinti arba išsibarstė po pasaulį.

Paskaitą organizuoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centras, kuris 2017–2018 m. įgyvendina projektą „Žinių apie žydų kultūros paveldą stiprinimas: akademinių paskaitų serija“.

Paskaita vyks anglų kalba. Jos vertimą į lietuvių kalbą kiek vėliau rasite Judaikos tyrimų centro tinklaraštyje. Atvykite pasiklausyti įdomių, netikėtų ir, svarbiausia, tikrų istorijų.

 

Rugpjūčio 1 d.: moksleiviai pristatys patyčių prevencijai skirtą parodą

Rugpjūčio 1-ąją Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente vyks tarptautinio edukacinio projekto „Leiskite man būti savimi – Annes Frank gyvenimo istorija“ Lietuvoje pristatymas ir to paties pavadinimo parodos turas kartu su projekte dalyvaujančiais moksleiviais-gidais.

Liepos mėnesį bibliotekoje eksponuojamą dviejų dalių kilnojamąją parodą „Leiskite man būti savimi…“ sukūrė A. Frank namuose Amsterdame (Nyderlandai) veikianti jos atminimą puoselėjanti organizacija. Paroda skirta patyčių prevencijai, ji skatina susimąstyti apie pirmines ir pačias svarbiausias priežastis, kurios lėmė ir tebelemia nacizmo, kitų režimų neapykantos ideologijų sėkmę XX a. ir XXI a.

Pirmoji parodos dalis skirta A. Frank gyvenimo istorijai (nuo gimimo 1929 m. iki mirties Bergen-Belzeno koncentracijos stovykloje 1945 m.). Čia pateikiamos nuotraukos ir tekstai, pasakojantys apie mergaitę supusį pasaulį: Hitlerio iškilimą, Antrąjį pasaulinį karą, žydų persekiojimą ir kt. Lankytojams informacija apie Holokaustą ir Antrąjį pasaulinį karą pateikiama per A. Frank, rašiusios dienoraštį, gyvenimo istoriją. Antroji parodos dalis A. Frank istoriją susieja su šiandienos aktualijomis: pasakojamos šiuolaikinių jaunuolių istorijos, atskleidžiama, kaip paaugliai suvokia save, kaip juos mato ir vertina kiti. Parodoje aiškiai atskleidžiama, ką reiškia išankstinės nuostatos, kaip tai gali lemti socialinę atskirtį ar net diskriminaciją.

Kviečiame apsilankyti parodos uždaryme ir pasiklausyti moksleivių lūpomis pasakojamų istorijų.

Izraelio chorų koncertas

Izraelio chorų koncertas

Izraelio ambasada Lietuvoje pristatė Vilniaus Rotušėje trijų Izraelio chorų koncertą. Dalyvavo chorai:Ramot-Musikal, Shiran, Neve Shir Women’s.
Koncerto metu skambėjo žydų tradicinės bei šiomis dienomis populiarios melodijos.

Rotušės salė buvo pilnutėlė, net už jos ribų stovėjo žmonės. 3 Izraelio mėgėjų chorai – vienas geresnis už kitą, Rygos Chorų festivalyje apdovanoti sidabro ir aukso medaliais, atvyko koncertui į Vilnių. Susirinkusius žiūrovus užbūrė hebrajų kalba atliekamos dainos. Po kiekvienos dainos griaudėjo plojimai. Dainininkams dėkojo Izraelio ambasadorius Amir Maimonas, priminęs visiems, kad koncertas vyko žydų gyventame Vilniaus rajone, šalia buvusio Didžiojo ir Mažojo geto, kurių didžioji dauguma kalinių nužudyti Holokausto metu. Ambasadorius padėkojo, kad dainininkai dainavo ir jidiš – Lietuvos žydų gimtąja kalba, vieną dainą – Jemeno žydų, kuri pradžiugino ambasadorių A.Maimoną, nes jo šeima kilusi iš Jemeno.

 

Susibūrė Panevėžio m. žydų bendruomenės jaunimas

Susibūrė Panevėžio m. žydų bendruomenės jaunimas

Liepos 12 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenėje susirinko bendruomenės narių vaikai  kartu su tėvais. Į susirinkimą atvyko nedidelė grupė vaikų: Elena Kofman, Adomas Kofmanas, Dovydas Grafmanas, Dominyka ir Deimantė Dragašiūtės, Lukas ir Dominykas Šteimanas, kuri ir sudarė Panevėžio m. žydų bendruomenės jaunimo organizacijos aktyvą.  Buvo svarstomas jaunimo iniciatyvinės grupės sudarymo klausimas, planuojama suaktyvinti organizacinę, kultūrinę bei sportinę jaunimo veiklą. Susitikimo tikslas –pritraukti kuo daugiau bendruomenės jaunimo mokytis žydų tradicijų. Panevėžio m. žydų bendruomenėje yra įkurtas kambarys, kuriame surinkta religinė žydų atributika, literatūra, albumai, žurnalai. Yra multimedia, skirta filmų, lekcijų peržiūrai. Šiame kambaryje  pasiūlyta jaunimui imtis minėtos veiklos, savarankiškai mokytis judaizmo.

Susirinkimo metu buvo nuspręsta organizuoti kelionę rugpjūčio 5-6 dienomis į Latviją aplankyti Ventspilio miestą, susipažinti su Ventspilio žydų gyvenimu iki II pasaulinio karo ir jų tragiška istorija. Taip pat kelionės metu suplanuota aplankyti Joniškio miestą, kur yra restauruotos Raudonoji ir Baltoji sinagogos. Ventspilyje planuojama susitikti su vietine žydų bendruomene, kur susitarta pasirašyti bendradarbiavimo sutartį.

Kelionę remia GVF ir Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai. Prašome aktyviai dalyvauti.

         

Alytaus sinagoga keliama naujam gyvenimui

Alytaus sinagoga keliama naujam gyvenimui

Alytaus sinagogos rekonstrukcijos darbai juda į priekį. Tęsiami praėjusiais metais pradėti šio istorinio pastato rekonstrukcijos darbai. Pernai buvo sutvarkytas sinagogos stogas ir vidinė perdanga, o šiemet jau   restauruota apie 50 proc. šiaurinio, rytinės dalies ir dalies vakarinio sinagogos fasado, demontuotos senos betoninės grindys, iki reikiamo lygio atkastas gruntas, atidengti Moterų galerijos arkiniai langai, prie pietinio fasado cokolinės dalies, atkasta ir nuimta  kultūrinio sluoksnio dalis.

Šiemet planuojama užbaigti visus pradėtus darbus – restauruoti visą fasadą, išorinėse angose atidengti langus, nuimti likusią dalį grunto pietinėje, rytinėje ir iš dalies vakarinėje pastato dalyse, taip pat sutvarkyti pastato pamatus.  Visiems šiems sinagogos rekonstrukcijos darbams Alytaus miesto savivaldybės skyrė 30 tūkst. Eur, dar 118 tūkst. Eur – Kultūros paveldo departamentas.

Pasak Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotojos, atliekančios savivaldybės mero funkcijas, Valės Gibienės,  pasibaigus rekonstrukcijos darbams sinagogoje planuojama įrengti nedidelį žydų muziejų, o kitas šio istorinio pastato erdves pritaikyti kultūros ir edukacinėms reikmėms: „Ateityje šiose erdvėse  galėtų vykti konferencijos, parodos, edukaciniai užsiėmimai vaikams, galbūt kamerinės muzikos ar kino vakarai. Stengsimės šių erdvių įrengimo darbus atlikti minimaliomis sąnaudomis.” Anot mero pavaduotojos, planuojama, kad Alytaus sinagoga ateityje taps Alytaus kraštotyros muziejaus padaliniu.

Jeigu Alytaus sinagogos rekonstrukcijos darbai vyks sėkmingai, šio pastato rekonstrukcijos darbus planuojama baigti 2019 m. pabaigoje.

Alytaus savivaldybės Viešųjų ir užsienio ryšių skyriaus informacija

Pastatas, kurio Vilnius gali pavydėti Varšuvai: kodėl čia plūsta minios turistų?

DELFI.lt

Šiaurės Jeruzalė – taip nostaligiškai žydai vadina Lietuvos sostinę. Šimtmečius Lietuvoje gyvavusi žydų bendruomenė per Antrąjį pasaulinį karą buvo beveik išnaikinta. Tačiau religingi žydai iki šiol sako, kad yra trys Jeruzalės – Dangaus karalystėje, Izraelyje – tikroji šios šalies sostinė bei Vilna – Šiaurės Jeruzalė. Ne veltui Vilniuje mokė Elijahu Ben Salomonas Zalmanas, labiau žinomas, kaip Vilniaus Gaonas. Ir nors sostinėje veikia valstybinis Vilniaus Gaono pavadintas muziejus, kukliose išbarstytose erdvėse lankytojai gali susipažinti tik su trupinėliais tos turtingos litvakų istorijos dalimis. Tuo metu Varšuvoje, kurioje taip pat gyveno gausi žydų bendruomenė, žydų palikimas įamžintas ir įprasmintas įspūdingame Lenkijos žydų istorijos muziejuje. Kodėl tokio iki šiol nėra Vilniuje, mieste, kuris buvo tikrasis žydų kultūros centras ir kur, anot posakio, vertėdavo semtis išminties?

Skaityti plačiau
Graži gimtadienių šventimo tradicija Panevėžio žydų bendruomenėje

Graži gimtadienių šventimo tradicija Panevėžio žydų bendruomenėje

Panevėžio miesto žydų bendruomenė turi puikią tradiciją kiekvieną mėnesį minėti bendruomenės narių gimtadienius ir jubiliejus.  Liepos mėnesį  bendruomenės valdyba nusprendė pasveikinti  ne tik suaugusiuosius, senjorus, bet ir mažuosius bendruomenės narius. Švenčiančių savo gimtadienius šį mėnesį yra net dvylika:  Sveta Grafman, Simona Grafman, Sergėjus Darincevas, Gennady  Kofman, Lina Marcinkevičienė, Irmina Šteimanienė, Domas Šteimanas, Jovita Kelmaitė, Žana Narevič, Tomas Marijampolskis, Georgijus Amiton, Vanda Klug. Gimtadienių ir jubiliejų šventės švenčiamos bendruomenėje prie bendro vaišių stalo. Šventės metu pirmininkas Gennady Kofman visiems linki laimės, stiprios sveikatos, neblėstančios energijos, įteikia gėlių bei sveikinimo atvirukus.

85-erių žemaitė Joana Milašienė: „Iki šiol regiu atkastus žydų kūnus“

15min.lt

Holokausto liudininkė Joana Milašienė

Iki vokiečių ekspansijos Lietuvoje gyveno itin daug žydų tautybės žmonių. J.Milašienės teigimu, Darbėnuose tuo metu gyveno apie 600 žydų. Praktiškai visi jie buvo nužudyti. Būtent šiose apylinkėse yra dvi didelės žydų žudymo ir laidojimo vietos. Grįždama atgal mačiau, kaip visi žydai jau buvo suvaryti į šuolę (sinagoga), ta mergaitė taip pat. Būčiau parsivedus, gal ir būtų išgyvenusi ji, bet maža tebuvau – proto neturėjau. „Pažinojau Abių šeimą. Dukterų vardai buvo Esterkė ir Ribkė. Jie turėjo didelę krautuvę Darbėnuose. Ten su motina eidavome pirkti miltų, žuvies, suknelių. Tos seserys vesdavosi mane prie veidrodžio, kad būtinai medžiagos tiktų prie veido. Be to, už prekes galėdavai susimokėt tada, kada turėdavai pinigų. Ribkė mane mylėjo, saldainių duodavo. Pas mane neseniai buvo atvažiavęs žydas iš Amerikos, labai norėjo sužinoti, ar tos seserys neturėjo vaikų, bet atsakiau, jog nemačiau“, – pasakojo senolė. Ji aiškiai prisimena ir Holokausto pradžią: „Kai parėjo vokiečiai, dar savaitę kokią pabuvo tie žydai. Tuomet Darbėnuose juos suvarė į sinagogą – visus suėmė, nebeliko nei vieno, po to sušaudė ir užkasė. Ta vieta Darbėnuose – netoli geležinkelio.“

Skaityti plačiau
Atmintis ir Teisingumas. Kada žydams buvo atimta ir negrąžinta Lietuvos pilietybė?

Atmintis ir Teisingumas. Kada žydams buvo atimta ir negrąžinta Lietuvos pilietybė?

Migracijos departamento duomenimis, iš Lietuvos kilę žydai aktyviai naudojasi galimybe atkurti šalies pilietybę po 2016 m. liepą įsigaliojusių pataisų, leidžiančių jiems tai padaryti lengviau. Po to, kai pernai buvo pakeistas Pilietybės įstatymas, labai auga litvakams atkurtos pilietybės skaičiai. Seimas prieš metus priėmė Pilietybės įstatymo pataisas, jas pasirašė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prie pataisų inicijavimo ir įgyvendinimo ženkliai prisidėjo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky. Šios pataisos užtikrina tarpukariu iš Lietuvos išvykusių žydų bei jų palikuonių teisę atkurti Lietuvos pilietybę.

Daug litvakų žuvo per Holokaustą, kiti šiuo metu yra pasklidę visame pasaulyje. Daugelis jų identifikuoja save su Lietuva, bet yra netekę Lietuvos pilietybės. Iš tikrųjų šis klausimas yra ne vien moralinis, bet ir teisinis. Kalbame apie žydus, kurie išgyveno karą, Holokaustą. Jie buvo deportuoti, izoliuoti bei žudomi ne kaip Lietuvos piliečiai, o kaip žydai. Į Sibirą žmonės buvo tremiami dėl to, kad jie turėjo nuosavybės, ar buvo advokatai, gaisrininkai ir savanoriai. Todėl iškyla teisėtas klausimas, koks yra jų pilietybės netekimo momentas? 

Skaityti plačiau

Liepos 26–rugpjūčio 30 d.: pažintiniai Izraelio kino vakarai su Giedriumi Jokubauskiu

Ką žinote apie Izraelio kiną? Šis klausimas turbūt ne vieną priverstų raudonuoti. Galbūt iš bendro išprusimo bandytumėte atsakyti, kad tai – filmai apie Izraelio istoriją, krikščionybę, žydų ir arabų santykius. Tačiau retas kuris galėtų paminėti filmų pavadinimus, režisierių ar aktorių pavardes. Kultūriškai, istoriškai ir teritoriškai per tolimi kaimynai? Ką gi, laikas susipažinti. Laukiame jūsų Izraelio kino vakaruose, kurie prasidės liepos pabaigoje ir džiugins kiekvieną trečiadienį iki pat rugpjūčio pabaigos. Vakarus ves tarptautinių santykių specialistas Giedrius Jokubauskis.

Atkreipiame dėmesį, kad filmai bus rodomi originalo kalba su angliškais subtitrais.

Skaityti plačiau
Žemaitijos psichikos negalią turinčių žmonių klubas “Telšių atjauta” ir šią vasarą tvarko Telšių senąsias žydų kapines

Žemaitijos psichikos negalią turinčių žmonių klubas “Telšių atjauta” ir šią vasarą tvarko Telšių senąsias žydų kapines

Žemaitijos psichikos negalią turinčių žmonių klube „Telšių atjauta“ lankosi nariai, kurių negalia ir bėdos, apimančios socialinius, ekonominius įgūdžius bei sveikatą, trukdo pilnai integruotis į visuomenę ir gyventi orų gyvenimą. Siekdami suteikti kompleksinę pagalbą psichinę negalią turintiems žmonėms, klubas „Telšių atjauta“ organizuoja socialinio pobūdžio užimtumą, teikia psichologinę pagalbą bei paramą maistu.

Programas stengiamasi nuolat papildyti visuomenei naudinga veikla. Taip atsirado socialinis projektas „Pagražinkime mūsų Telšius“. Jo metu klubo nariai suvienija jėgas ir renka šiukšles Masčio ežero pakrantėse bei tvarko apleistas žydų, maro aukų kapines.

Skaityti plačiau
Užsienyje gyvenantys litvakai aktyviai naudojasi galimybe atkurti pilietybę

Užsienyje gyvenantys litvakai aktyviai naudojasi galimybe atkurti pilietybę

Vilnius, liepos 20 d. (BNS). Iš Lietuvos kilę žydai aktyviai naudojasi galimybe atkurti šalies pilietybę po pernai liepą įsigaliojusių pataisų, leidžiančių jiems tai padaryti lengviau, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.

Migracijos departamentas paskelbė, kad per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos pilietybę atkūrė 1131 asmuo. Pernai antrąjį 2016-ųjų pusmetį tokių asmenų buvo 912.

Institucijos vadovė Evelina Gudzinskaitė sako, kad tarp šių asmenų daugiausiai yra litvakų.

„Po to, kai pernai metais buvo pakeistas Pilietybės įstatymas, tai labai auga (atkurtos pilietybės) skaičiai. (…) Litvakų iš Izraelio ir Pietų Afrikos Respublikos yra dauguma, šita galimybe taip pat aktyviai naudojasi į Jungtines Amerikos Valstijas išvažiavę žmonės“, – BNS teigė E.Gudzinskaitė.

Pernai per pirmąjį pusmetį Lietuvos pilietybė buvo atkurta 481 asmenims. 2016 metų liepą įsigaliojo įstatymų pataisos, numatančios, kad Lietuvos pilietybę gali gauti tarpukario iš šalies išvykę asmenys ir jų palikuoniai.

Pilietybės įstatymas buvo pakeistas Migracijos departamentui ir teismams pradėjus atsisakyti atkurti pilietybę kai kuriems litvakams, kurie nepateikdavo įrodymų, kad būdavo persekiojami tarpukario Lietuvoje. Lietuvos pareigūnai skaičiuoja, kad Izraelyje gyvena apie 200 tūkst. lietuviškų šaknų turinčių žydų, o Pietų Afrikos Respublikoje – daugiau nei 70 tūkstančių.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti per 800 lietuvių.

Paroda „Strašuno bibliotekos žmonės ir knygos“ veiks iki liepos 28

Paroda „Strašuno bibliotekos žmonės ir knygos“ veiks iki liepos 28

Paskutinės dienos, kai galima aplankyti parodą „Strašuno bibliotekos žmonės ir knygos“, ji veiks iki liepos 28 dienos!

Tuo tarpu visus norinčius pamatyti unikalius dokumentus ar išgirsti įdomių faktų, istorijų, pavyzdžiui, kodėl Strašuno biblioteka – lyg didžiuliai suakmenėję smegenys, kviečiame į turą, kurį ves Centro vadovė Lara Lempertienė. Turo metu jūsų lauks diskusija.

Susitikime liepos 28 d. 15 val. Nacionalinėje bibliotekoje, parodų salėje, 3 a.

…See More