Mirė Moisejus Benderskis

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gedi netekus Kauno žydų bendruomenės nario Moisejaus Benderskio (1937-04-08 – 2017-08-11). Moisejus Benderskis praeityje buvo daugkartinis šachmatų uždavinių ir etiudų sprendimo varžybų nugalėtojas ir prizininkas.
Kauno žydų bendruomenė paminėjo Petrašiūnų žydų žudynių ir Inteligentų akcijos IV forte 76-ąsias metines

Kauno žydų bendruomenė paminėjo Petrašiūnų žydų žudynių ir Inteligentų akcijos IV forte 76-ąsias metines

Rugpjūčio 28 d. Kauno žydų bendruomenė paminėjo Petrašiūnų žydų žudynių ir Inteligentų akcijos IV forte 76-ąsias metines. Holokausto aukas be Kauno žydų bendruomenės narių atvyko pagerbti Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotoja Efrat Hochstetler, JAV ambasadorės pavaduotojas Howards Solomon su kolegomis, Kauno m. savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas, Petrašiūnų gyventojai, kai kurie jų buvę šių įvykių liudininkais, Kauno tvirtovės kolektyvo atstovai.

Kauno žydų bendruomenės pirmininko Gerco Žako, gerb. ambasadorių pavaduotojų pasisakymuose skambėjo mintys apie mūsų pareigą neužmiršti, prisiminti tam, kad šis siaubas niekada nepasikartotų, apie Holokaustą kaip didžiulę ne tik žydų, bet ir visos Lietuvos piliečių tragediją, kaip praradimą galimybių ir žmonių, galėjusių garsinti ir puoselėti savo gimtąją šalį, apie būtinybę įamžinti konkrečių žmonių, turėjusių vardąir pavardę, atminimą, o ne tik nurodyti apytikrius skaičius.  

Į Kauną sugrįžusi B. Shirin: „Sugiharos savaitė“ – tiltas tarp tautų

Į Kauną sugrįžusi B. Shirin: „Sugiharos savaitė“ – tiltas tarp tautų

Menininkės Bellos Shirin (iki emigruojant – Šifrisaitės) tėvai per stebuklą išgyveno Dachau koncentracijos stovykloje. Po karo įsikūrė Kaune, čia gimė ir augo duktė Bella. Septyniolikmetė su tėvais emigravo į Izraelį (1963 m.), tačiau visą laiką labai ilgėjosi gimtinės.

Pirmąsyk į Kauną vėl atvyko 2004-siais, o pernai sugrįžo visam laikui ir… pagaliau vėl pasijuto laiminga. Dabar menininkė gyvena šalia savo vaikystės gatvės – Laisvės alėjos – ir kasdien rūpinasi, kaip suartinti žydus ir lietuvius.

Netrukus kauniečiai turės ne vieną progą detaliau susipažinti su jaudinančia „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorės gyvenimo istorija. Rugsėjo 2 d. prasidedančiame nemokamų renginių festivalyje „Sugiharos savaitė“ Litvakų fotografijos centras pristatys fotokoliažą pagal B.Shirin šeimos istoriją, o pati menininkė pasirodys tą pačią dieną VDU didžiojoje salėje vyksiančiame Atidarymo koncerte bei kalbės rugsėjo 6 d. rengiamame Sugiharos simpoziume.

Paaiškino, ko laukti krepšinio sirgaliams Izraelyje: kai kada geriau nejuokauti

Europos vyrų krepšinio čempionato grupės etapo Lietuvos rinktinė vyks žaisti į Izraelį. Ką ten ras ją lydintys sirgaliai? Pasirodo, kitos šalies, kuri būtų taip susijusi su Lietuva, reikėtų ilgai ieškoti. Paskui krepšininkus į Tel Avivą skris apie 600 lietuvių ir stebės jų kovas su Gruzijos, Izraelio, Italijos, Ukrainos ir Vokietijos rinktinėmis. Ko laukti ten nuvykusiems lietuviams? Kad izraeliečiai su saugumu nejuokauja, žino visas pasaulis, bet Lietuvos ambasadorius Izraelyje Edminas Bagdonas teigia, jog to bijoti visai nereikia.

Sveikiname Larisą Vyšniauskienę su jubiliejumi!

Sveikiname Larisą Vyšniauskienę su jubiliejumi!

Sveikiname neblėstančio žydų šokių ir dainų ansamblio “Fajerlech” kūrybinio židinio sergėtoją Larisą Vyšniauskienę su 65 m. jubiliejumi!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė linki, kad Jūsų veide neblėstų šypsena, džiugintų kūrybinės pergalės ir įkvėpimas, o Jūsų gyvenimą lydėtų meilė ir darna.

Būkite laiminga, Larisa!

Lietuvos žydų bendruomenės atsikūrimo istorija. Pirmininkai.

1989 m. kovo 5 d. įvyko Lietuvos žydų kultūros draugijos steigiamasis susirinkimas,
jo metu išrinktas pirmasis bendruomenės Pirmininkas.

1989-1992 Grigorijus Kanovičius – rašytojas, Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas, Jonavos garbės pilietis, Lietuvos žydų Bendruomenės Garbės pirmininkas.
Šiuo metu gyvena Izraelyje.
Teisininkas Dr. Simonas Alperavičius, Z”L,  bendruomenės Pirmininku buvo 1992-2013.

Nuo 2013 metų Lietuvos žydų bendruomenei vadovauja advokatė Faina Kukliansky

Palangos kurorto muziejuje – mokslinė konferencija  „Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“

Palangos kurorto muziejuje – mokslinė konferencija „Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“

Nuotraukoje :Palangos vaistinė 1926m.

Rugsėjo 4 d. 10 val. Palangos kurorto muziejuje vyks mokslinė konferencija „Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“. Konferenciją muziejus rengia kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu (BRIAI).

Mūsų mieste žydai gyveno apie 500 metų ir visą tą laikotarpį kartu su visa bendruomene  stengėsi mažą kaimelį paversti klestinčiu miestu, o tarpukariu – klestinčiu kurortu: užsiiminėjo gintaro perdirbimu, kambarių nuoma, turėjo maitinimo ir gydymo įstaigas, krautuves, viešbučius ir pan. Žinoma ir kitų jų gyvenimo ir buities faktų, tačiau išsamiai tai nėra tyrinėta, todėl visas šis Palangos miesto žydų bendruomenės gyvenimo tarpsnis grimzta užmarštin.

Daug žydų palikimo yra sunaikinta gaisrų, žmonių veiklos, taip pat sovietmečiu vykdyto žydų kultūros naikinimo. Palangoje neliko sinagogos, sudegė ar sunyko beveik visi buvę prekybos ir panašūs pastatai.

Konferencijos siekis – supažindinti palangiškius ir miesto svečius su žydų bendruomenės gyvenimu ir asmenybėmis, atgaivinti prisiminimą apie juos, įvertinti žydų įtaką miesto raidai bei prisiminti ir pažvelgti į žinomus faktus iš naujo ir atrasti naujus.

Inicijuodamas konferenciją muziejus siekia skatinti istorikus tyrinėti, o visuomenę domėtis ir žinoti.

Konferencijoje pranešimus skaitys aštuoni pranešėjai: Palangos m. sav. Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė K. Litvinienė, dr. H. Vitkus ir prof. dr. V. Vareikis (BRIAI), dr. Krišs Kepenieks (Latvija) ir kiti.

Visi konferencijos pranešimai vėliau bus išleisti atskiroje knygoje lietuvių ir anglų kalbomis.

Konferencijos metu veiks Žemaitijoje išlikusias sinagogas pristatanti paroda.

Norinčius dalyvauti konferencijoje prašome iš anksto registruotis telefonu 8460 57216.

Maloniai kviečiame

Kauno žydų bendruomenės atstovai dalyvavo Prienų ir aplinkinių miestelių:Birštono, Stakliškių, Jiezno, Balbieriškio ir kt. žydų žudynių 76-ųjų metinių minėjime

Kauno žydų bendruomenės atstovai dalyvavo Prienų ir aplinkinių miestelių:Birštono, Stakliškių, Jiezno, Balbieriškio ir kt. žydų žudynių 76-ųjų metinių minėjime

Rugpjūčio 26 d. Kauno žydų bendruomenės atstovai dalyvavo Prienų ir aplinkinių miestelių (Birštono, Stakliškių, Jiezno, Balbieriškio ir kt.) žydų žudynių 76-ųjų metinių minėjime. Po gaivaus lietučio pasirodžiusi saulė nušviečia susirinkusiųjų veidus, liejasi liaunų mergaitės pirštų virkdomo akordeono garsai ir sunku patikėti, kad prieš 76-ius metus ši graži miško laukymė buvo pripildyta siaubo ir kančios. Apie protu nesuvokiamą žiaurumą, nacius ir jų vietinius talkininkus, nekaltas jų aukas, į nebūtį prievarta išėjusius savo kaimynus bei pareigą juos prisiminti jautriai kalbėjo šio reginio organizatoriai ir jų pagalbininkai: Prienų krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Visockas, Balbieriškio tolerancijos centro vadovas Rymantas Sidaravičius. Savo mintimis pasidalino ir padėką susirinkusiems į pagerbimo ceremoniją išreiškė KŽB pirmininkas Gercas Žakas. KŽB narė, buvusi Kauno geto kalinė Fruma Kučinskienė visiems priminė už širdies griebiančią vokiečių kompozitoriaus Edvino Geisto ir buvusios prieniškės pianistės Lydos Bagrianskytės meilės istoriją, jų bičiulius ir gelbėtojus – garsų Prienų gydytoją Juozą Brundzą ir kaunietį Františeką Vocelką. Minėjime dalyvavo ir geri KŽB bičiuliai – Balbieriškio pagrindinės mokyklos atstovai: direktorius Stasys Valančius, mokytoja Reda Valančienė ir jų mokiniai.
Rabino Mordechai Weits užsiėmimai

Rabino Mordechai Weits užsiėmimai

​Edukaciniai užsiėmimai su Rabinu Mordechai Weits:
1.Pokalbiai apie Toros savaitinius skyrius ​ ​- 08.29., 18 val. sinagogoje​  (II a. klasėje)
​2.Pasiruošimas judėjų rudens šventėms​ – 08.31., 18 val. sinagogoje (II a. klasėje).
Sveikiname Feliksą Puzemskį!

Sveikiname Feliksą Puzemskį!

KLAIPĖDOS miesto Tautinių mažumų tarybos prie Klaipėdos savivaldybės  pirmininku patvirtintas Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Feliksą su garbingu paskyrimu ir linki sėkmingo darbo naujose pareigose.

Vokietijos Prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, jo žmona Elke Buedenbender ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky Paneriuose pagerbė Holokausto aukas

Vokietijos Prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, jo žmona Elke Buedenbender ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky Paneriuose pagerbė Holokausto aukas

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris su žmona žmona Elke Buedenbender  rugpjūčio 25 d., penktadienį pagerbė Holokausto aukų atminimą Paneriuose drauge su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky.

Pasak F.Kukliansky, žydų bendruomenė dėkinga Vokietijos prezidentui už pareikštą pagarbą Holokausto aukoms, nes Paneriai yra visų nužudytų Lietuvos žydų simbolis“, ji taip pat pabrėžė, kad dėl Holokausto kaltas nacistinis režimas, o ne visi vokiečiai. LŽB pirmininkės F.Kukliansky manymu, šiandieninis Vokietijos požiūris į nacizmo nusikaltimus yra sektinas pavyzdys. Vokietija skiria daug lėšų Holokaustą Europoje išgyvenusiems žmonėms, jų sveikatai palaikyti ir kitoms reikmėms. Nukentėjusieji Lietuvos žydai taip pat gauna lėšas būtent iš Vokietijos, kurios skiriamos Holokaustą išgyvenusiems, dažnai Vokietijos pinigai paskirstomi per įvairias organizacijas,- tą svarbu žinoti visai Lietuvos žydų bendruomenei.

Lietuvos žydai jaučiasi dėkingi Vokietijos prezidentui už dėmesį Holokausto aukoms

Vilnius, rugpjūčio 24 d. (BNS). Vokietijos prezidentui Frankui Walteriui Steinmeieriui (Frankui Valteriui Šteinmejeriui) penktadienį planuojant pagerbti Holokausto aukų atminimą Paneriuose, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad toks dėmesys kelia dėkingumą ir džiaugsmą.

„Mes esame labai dėkingi už tą pagarbą, kuri yra išreiškiama, nes Paneriai vis dėlto yra visų nužudytų Lietuvos žydų simbolis“, – BNS sakė F.Kukliansky.

Ji taip pat pabrėžia, kad dėl Holokausto kaltas nacistinis režimas, o ne visi vokiečiai.

„Režimas pavertė kai kuriuos žmones gyvuliais, dėl to mes turime labai vertinti gelbėtojus, kad jie nepasidavė tam (…). Aš netgi turiu tokį dvilypį jausmą: man norisi ir atsiprašyti prezidento, kad aš visą gyvenimą buvau auklėjama taip, jog vokiečiai labai blogi, nes ne vokiečiai ar lietuviai blogi, o režimas yra blogas. Bet dėl to, kad prezidentas vyksta į Panerius išreikšti pagarbą taip brutaliai nužudytiems žmonėms, mes turime tik dėkoti ir džiaugtis“, – dėstė ji.

F.Kukliansky manymu, šiandieninis Vokietijos požiūris į nacizmo nusikaltimus yra sektinas pavyzdys.

Į Lietuvą su oficialiu vizitu ketvirtadienį atvykęs F.W.Steinmeieris penktadienį taip pat lankysis Rukloje, kur susitiks čia tarnaujančiais Vokietijos kariais.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti per 800 lietuvių.

Paminklas Žagarės žydų bendruomenės atminimui

Paminklas Žagarės žydų bendruomenės atminimui

Praėjusią savaitę – Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas  Litvakų atminimo sode, įsikūrusiame  Žemaitijos nacionaliniame parke, pastatė simbolinę “obelį”, skirtą Žagarės žydų bendruomenės atminimui. Iš metalo sukurtos medžio skulptūros autorius – liaudies meistras Artūras Platakis. Iškilmingoje paminklo atidarymo ceremonijoje Medsėdžio kaime, Platelių seniūnijoje, Plungės rajone dalyvavo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, rabinas Kalevas Krelinas, žydų gelbėtojų šeimos atstovas Leonas Levinskas.

Daugiau nuotraukų

2017 m. rugsėjo mėnesio renginiai Panevėžio žydų bendruomenėje

 

09.20 d. Panevėžio m. žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g. 18 vyks viktorina moksleiviams ,,Kas? Kur? Kada?“ Viktorinos tema „Holokausto įvykiai Lietuvoje“.

Pradžia 14 valandą. Dalyvaus  6 komandos iš M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos, K. Paltaroko gimnazijos, J. Balčikonio gimnazijos, Rožyno progimnazijos, Saulėtekio progimnazijos ir J. Miltinio gimnazijos. Iš kiekvienos komandos po 5 žmones ir  1-2 mokytojus iš kiekvienos mokymo įstaigos. Viso apie 35 dalyviai.

09.22 d. Roša ha Šana šventė  kavinėje  (preliminariai) „Rojaus paukštė“, Respublikos g. 4A. Pradžia 18 val.

 Registruotis iš anksto pas Zinaidą Zaprudskają iki rugsėjo mėn. 12 dienos. 

09.23 d. Žydų genocido dienos minėjimas.

13.00 val. Minėjimas,  Vasario 16-osios g. ATMINTIES SKVERE , prie memorialo „ Liūdinti žydų motina“.

13.30 val.  Išvykimas į Kurganavos mišką – masinę žydų naikinimo vietą.

14.00 val.  Išvykimas į Žaliojoje girioje esančią Holokausto atminties vietą.

14.30 val.  Dokumentinių filmų peržiūra apie Osvencimą Panevėžio m. žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g. 18.

Registracija pas Zinaidą Zaprudskają iki rugsėjo mėn. 12 dienos.

Autobusas užsakytas. 13.30 val. išvykimas nuo Atminties skvero.

Visus renginius remia Gerosios Valios fondas

Pasaulio tautų teisuolė Aldona Radzevičienė (Norvaišaitytė) švenčia 90-ies metų jubiliejų. Sveikiname!

Pasaulio tautų teisuolė Aldona Radzevičienė (Norvaišaitytė) švenčia 90-ies metų jubiliejų. Sveikiname!

Kauno žydų bendruomenę su Kauno apskrities žydų gelbėtojais sieja ne tik didžiulė pagarba ir dėkingumas, bet ir šilti bičiuliški ryšiai, susitinkama ne tik oficialiomis, bet ir įvairiomis asmeninėmis progomis. Rugpjūčio 20 d. KŽB primininkas Gercas Žakas ir KŽB gelbėtojų komiteto pirmininkė Judita Makevičienė buvo pakviesti į ypatingą šeimos šventę – Pasaulio tautų teisuolės Aldonos Radzevičienės (Norvaišaitytės) 90-ies metų jubiliejų. Smagu buvo matyti jubiliatę, kaip visada gerai nusiteikusią, žvalią, neieškančią žodžio kišenėje. Optimizmas, pozityvus mąstymas, tolerancija, humoro jausmas, geraširdiškumas, matyt, ir padėjo jai sulaukti tokio garbingo amžiaus. Ponia Aldona ne tik klausė jai skirtų pačių gražiausių žodžių, sveikinimų ir dainų, bet ir pati sukosi valso sūkuryje bei traukė dainą.