Kviečiame į filmo peržiūrą jau rytoj balandžio 10d.

Unikali  galimybė nemokamai pamatyti dokumentinį filmą
“MANOJI VILNĖ”

Filmo peržiūra vyks rytoj, antradienį, balandžio  10 d. 18 val., Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Jašos Heifetzo salėje.

 Filmo peržiūroje dalyvaus režisierius Saulius Beržinis, montažo režisierius Vytautas Gradeckas, fotografas Rimantas Dichavičius.

“Manoji Vilnė”   filmas-dokumentas, pasakojantis apie Vilniaus miesto žydų kultūrinį gyvenimą, likimą.Vakaro metu bus pristatoma grafiko OVIDIJAUS TALIJŪNO paroda M A N O L O G O S

Fortepijono virtuozo Dmitri Levkovich koncertas

Dmitri Levkovich (fortepijonas) Ukraina, Kanada

 Frédéric Chopin · 12 etiudų, op. 25
Frédéric Chopin · 12 etiudų, op. 10
Ukrainoje gimęs, Kanados ir Izraelio pilietybes turintis, bet Jungtinėse Valstijose gyvenantis pianistas Dmitri Levkovich (g. 1979) ne kartą pelnė kritikų liaupsių. Dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ muzikos apžvalgininkas rašė apie jo „neeilinį meninį rafinuotumą“, o žurnalas „American Record Guide“ pažymėjo, kad atlikėjas „suvokia muziką kur kas geriau negu dauguma jaunų pianistų“. Be to, Dmitri reiškiasi kaip kompozitorius, o jo sukurta muzika, pasak interneto leidinio „Broad Street Review“, pasižymi „širdimi išjaustomis melodijomis ir ryškiomis emocijų bangomis“.

 

Sugįžimai pažymi 20-metį koncertuodami Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

Balandžio 4d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje į  „SUGRĮŽIMŲ“ koncertą susirinko labai daug žmonių, publikos šūksniai „Bravo“, gėlės ir ilgai trunkantys plojimai rodė susižavėjimą atlikėjais. Prieš koncertą LŽB pirmininkė Faina Kukliansky dėkojo Liucijai Stulgienei, Muzikų rėmimo fondui, kuris kartu su žydų bendruomene, remiant Geros valios fondui organizavo tris koncertus ir Jašos Heifetzo salėje (trečias koncertas vyks balandžio 17d., sekite skelbimus). Ypatinga šventė publikai buvo dar ir dėl to, kad koncerte dalyvavo puiki temperamentinga ir su publika bendraujanti pianistė iš Izraelio Irena Friedman. Tenka tik apgailestauti, kad jos nepasveikino Izraelio ambasadorius.

Koncerte grojusi pianistė Irena Friedland savo karjerą plėtoja kaip solistė ir kamerinės muzikos atlikėja. Ji dalyvavo daugelyje festivalių, kamerinės muzikos koncertų ir rečitalių Lietuvoje, Izraelyje, Prancūzijoje, JAV ir kitose šalyse. Grojo su pagrindiniais orkestrais Izraelyje.  Pianistė jau daug metų dalyvauja kaip lektorė, tyrinėjanti įvairių garsų ir vizualinių menų sąveiką. Cikle, pavadintame „Matyti muziką ir girdėti spalvas”, tapybos ir skulptūros raida yra perteikiama jai pačiai skambinant fortepijonu.

Koncerte dainavo tenoras Juris Jope, Latvijos nacionalinio teatro solistas,  Latvijos nacionalinio dramos teatro aktorius, kuris šiuo metu baigia dar ir mokslus Lietuvos Muzikos akademijoje. Jis aktyviai dalyvauja Latvijos muzikiniame gyvenime, dirba su žymiais Latvijos kompozitoriais.

Austėja Lukaitė – profesionali dainininkė, universali artistė nes iš šiuolaikinio muzikos solisto, aktoriaus reikalaujama visko – ir gebėjimo šokti, vaidinti, dainuoti, ir būti gražia. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje operinį dainavimą studijavusi mergina vaidina „Domino“ teatre ir dainuoja miuzikle, nusifilmavo keliuose lietuviškuose ir užsienio filmuose, reklamose,  vaidino LNK seriale „Kriminalistai“, dalyvauja televizijos muzikiniuose projektuose.

Akompanavo pianistė Gražina Zalatorienė. Koncertą vedė muzikologas Vaclovas Juodpusis.

Siekis drausti „istoriją iškraipančias“ prekes gali pažeisti žodžio laisvę, sako kritikai

Siekis drausti „istoriją iškraipančias“ prekes gali pažeisti žodžio laisvę, sako kritikai

Vyriausybės pateiktomis vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisomis numatoma drausti mažmeninę prekybą prekėmis, kuriomis „iškraipomi Lietuvos istoriniai faktai, menkinama Lietuvos istorija, nepriklausomybė, teritorinis vientisumas ar konstitucinė santvarka“.

“Tokios pataisos be preciziško išaiškinimo kelią pagrįstą nerimą ir primena tamsius valdiškos cenzūros laikus. Istorija ir metraštininkystė yra skirtingi dalykai. Istorinė atmintis, ypač apie didžiausią mūsų šalies istorinę tragediją Holokaustą, besiformuojanti ir vargu ar galės kada tapti baigtine. Tokie stačiokiški Vyriausybės bandymai apsaugoti vartotojų teises kelia pagrįstą pasipiktinimą tarptautinėje žydų bendruomenėje. Europoje, kur aštrėja antisemitizmas , o ypač centrinėje rytų Europoje, kur priimami įstatymai dėl “tinkamos” istorijos interpretacijos, Lietuva privalo išlikti atvira ir demokratiška. Mūsų šalyje žodžio laisvė ir žmogaus teisės turi būti užtikrinamos taip pat aktyviai kaip ir šiomis pataisomis pasišauta kovoti už vartotojų teisių apsaugą.” – teigė Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Pirmininkė.

Netekome Saros Ginaitės-Rubinson

Netekome Saros Ginaitės-Rubinson

Su giliu liūdesiu pranešame, kad netekome Saros Ginaitės-Rubinson (1924 03 17 – 2018 04 02). Drąsios kovotojos už istorinės tiesos pripažinimą apie vykdytą Holokaustą Lietuvoje. Lietuvos žydai išgyvena dėl skaudžios netekties ir nuoširdžiai užjaučia artimuosius.

Sara Ginaitė gimė ir užaugo Kaune kaip ir jos tėvai bei seneliai. Ji buvo išauginta turtingoje šeimoje. Tėvas Yosefas Ginasas buvo inžinierius, baigęs mokslus Prancūzijoje, o jos motina Rebecca Virovitch mokslus tęsė Lietuvoje, bet juos baigti sutrukdė karas.

Iki Holokausto šeima niekada neplanavo palikti Lietuvos, tačiau 1941–1944 metais Lietuvoje įvykęs Holokaustas negrįžtamai pakeitė viską. Sarai Ginaitei išlikti padėjo sprendimas įsitraukti į pogrindinę antifašistinę veiklą Kauno gete, o vėliau – partizaninė kova prieš nacius Rūdninkų girioje. 1949 metais sėkmingai baigusi Vilniaus universitete ekonomikos studijas, S.Ginaitė beveik 40 metų dėstytojavo Lietuvoje ir Kanados Jorko universitete.

Kol profesorė Sara buvo gyva ir sveika ji skaitė daug paskaitų apie Holokaustą Lietuvoje, Kanadoje, kitose pasaulio šalyse. Prieš kelerius metus, atvykusi dalyvauti konferencijoje Lietuvoje ir kalbėdama Seime apie Holokaustą, ji  pabrėžė, kad Lietuvoje vis dar neatliekami išsamūs tyrimai, o oficialūs tyrimų centrai vengia visai atvirai kalbėti ir tirti Holokausto temą. S.Ginaitė nevengdavo žurnalistų ir dažnai pasisakydavo apie skausmingus išgyvenimus. Ji parašė “Atminimo knygą”, paremtą savo išgyvenimais.

Panevėžio žydų bendruomenė švenčia Pesachą

Panevėžio žydų bendruomenė švenčia Pesachą

„Pesach“ išvertus iš hebrajų kalbos reiškia „praėjo pro šalį“. Galvoje turimaS Biblijoje aprašytas vienas iš „Egipto bausmių“ epizodas. Kadangi faraonas atsisakė žydus išlaisvinti iš vergovės, jį ir visus jo šalies gyventojus užgriuvo baisios nelaimės. Paskutinė buvo kiekvienos šeimos pirmagimio mirtis. Bet žydų šis nuosprendis nepalietė, nelaimė neužklupo jų namų – tai yra Dievas „praėjo pro šalį“. Šiuo pasakojimu Gennady Kofman pradėjo pokalbį su Panevėžio Rožyno progimnazijos vyresniųjų klasių mokiniais.

Panevėžio Rožyno progimnazijos, Tolerancijos ugdymo centro mokiniai kartu su mokytoja G. Žilyte, kovo 27 d. lankėsi Panevėžio Žydų bendruomenėje. Pasitinkant Pesacho šventę, atsirado tradicija sulaukti sveikinimų ne tik iš žydų draugų ir kolegų, bet ir iš lietuvių bendruomenės bei miesto jaunimo. Gimnazijos mokiniai žydų bendruomenei padovanojo savo rankomis pagamintų Pesacho šventei skirtų atvirukų  kolekciją.

Kalvarijos savivaldybė sieks sutvarkyti sinagogų kompleksą

Kalvarijos savivaldybė sieks sutvarkyti sinagogų kompleksą

Vilnius, balandžio 2 d. (BNS). Kalvarijos savivaldybės vadovai po susitikimo su Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) ir Kultūros paveldo departamento atstovais nusprendė nenutraukti sinagogų komplekso panaudos sutarties, kaip planavo, ir svarsto tęsti sinagogų atnaujinimą.

Susitikime Kalvarijos savivaldybei buvo pristatytos galimybės siekti finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, aptarta galimybė skirti lėšų iš Kultūros paveldo departamento.

Prieš kelerius metus LŽB buvo parengusi projektus sinagogų kompleksui tvarkyti, bendra darbų suma siekė beveik 2 mln. eurų, tačiau lėšų iki šiol nerasta.

2014 metais LŽB ir Kalvarijos savivaldybė pasirašė panaudos sutartį. Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, panaudos sutartimi Kalvarijos savivaldybė įsipareigojo pastatus saugoti ir tinkamai naudoti, o atsiradus finansinėms galimybėms pradėti pastatų restauravimą, siekiant pritaikyti juos kultūros, švietimo ir mokslo reikmėms, viešiesiems turizmo poreikiams bei kitai visuomeninei paskirčiai.

Institucijos nesusitaria, kur Vilniuje statyti paminklą žydų gelbėtojams

Institucijos nesusitaria, kur Vilniuje statyti paminklą žydų gelbėtojams

Nuotraukoje Lietuvos gelbėtojų, Pasaulio teisuolių vardai ant sienos, skirtos Lietuvai nuolatinėje ekspozicijoje JAV Holokausto memorialiniame muziejuje.

(BNS) Skirtingoms institucijoms nesusitariant dėl paminklo žydų gelbėtojams vietos Vilniuje, pozicijas bandys suderinti Vyriausybės atstovas.

Diskusijos dėl paminklo Pasaulio tautų teisuoliams tęsiasi jau kelerius metus, o įstaigos ir toliau priekaištauja viena kitai.

Lietuvos žydų bendruomenė siūlė paminklą statyti Onos Šimaitės gatvės kaimynystėje – Misionierių ir Maironio gatvių sankirtoje.Anot bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, vieta labai simboliška, nes į Misionierių vienuolyno kiemą 1943 metų rugsėjo 23 dieną, kai buvo likviduotas Vilniaus getas, tūkstančiai Vilniaus žydų atvesti paskutinei atrankai, ten nužudyti geto pasipriešinimo dalyviai. 

Užuojauta

Panevėžio miesto žydų bendruomenė liūdi dėl netikėtos Panevėžio miesto gydytojo Boriso Klugo mirties. Borisas Klugas yra gimęs 1953-03-13 Radviliškio mieste, žydų inteligentų šeimoje. Visą gyvenimą jis dirbo gydytoju respublikinėse ligoninėse ir gelbėjo žmonių gyvybes. Paskutiniais metais jis dirbo gydytoju – anesteziologu Respublikinėje Panevėžio miesto ligoninėje. Visos bendruomenės vardu reiškiame begalinę savo pagarbą ir užuojautą visiems Boriso Klugo artimiesiems dėl Boriso Klugo netekties.