Moksleiviai, bendradarbiai, miestiečiai, giminės, miestų ir gamtos vaizdai. Daug iki šiol nematytų vaizdų. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje jau veikia paroda „Tarpukario Lietuvos fotografų – M. Levi ir S. Bajer – palikimas“. Jos iniciatorė – 1978 m. iš Šiaulių su vyru į Niujorką išvykusi Faina Borovsky, kuriai parodą surengti padėjo Ukmergės kraštotyros muziejus. Mauša Levis (1886–1941) – p. Fainos senelis, o Simonas Bajeras (1893–1942) – senelės brolis.
Kaip rašoma parodos anotacijoje, iškart po Pirmojo pasaulinio karo Kaune dirbo vos keli fotografai, o 1918 m. prie jų prisijungė ir fotografas Simonas Bajeras, fotografijos studiją atidaręs Laisvės alėjoje 57 (čia veikė ir garsioji Perkovskio cukrainė, daug vėliau – populiari naktinė kavinė „Orbita“, – red. past.) . S. Bajeras buvo ne tik fotografas, bet ir fotokorespondentas, vienas to meto Lietuvos fotografų bendros veiklos iniciatorių ir organizatorių. Taip pat žinoma, kad apie 1918 m. Ukmergėje S. Bajeras kartu su M. Leviu atidarė fotografijos studiją „Baer ir Levi“. Nuo 1923 m. M. Levis tapo vieninteliu populiarios portretų, vinječių, grupinės fotografijos studijos savininku.
Faina Borovsky. Dainiaus Ščiukos nuotr.
„Prieš ketverius metus nusprendusi daugiau pasidomėti šeimos istorija nė nenutuokiau, kiek ir ko atrasiu“, – prieš pat parodos atidarymą pasakojo p. Faina. Jau po II pasaulinio karo gimusios moters tėvas daug apie giminės istoriją nebūdavo linkęs pasakoti, nes beveik visa ji, įskaitant ir abu fotografus, žuvo Holokauste – tai pats sužinojo tik po karo grįžęs į Lietuvą.
Neplanuotai su seniai pažįstamais šiauliečiais susitikusi Palangoje ji buvo supažindinta su Tarptautinio litvakų fotografijos centro įkūrėju britu Richardu Schofieldu („Kaunas pilnas kultūros“ interviu su Richardu rasite čia, – red. past.). Fotografas savo ruožtu išeivę iš Lietuvos nukreipė į akademiką Mindaugą Kaminską. Jis buvo rašęs mokslinį darbą apie komercinę fototgrafiją Kaume, kuriuo ir pasidalino su p. Faina. Ji savo giminaičio S. Bajero pavardę darbe suskaičiavo paminėtą net 19 kartų!
Tuomet prasidėjo pačių fotografijų paieškos. Parodos iniciatorė buvo maloniai nustebinta, kiek M. Levy ir S. Bajero darbų galima rasti Lietuvos muziejuose (tarp jų – ir Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje bei Maironio lietuvių literatūros muziejuje) kurių fondų darbuotojai sutiko pasidalinti skaitmeninėmis fotografijų kopijomis. Kai ką su vyru sugebėjo ir įsigyti iš kolekcionierių. Įdomi, nors ir nedidelė, ekspozicijos dalis – YIVO institute Niujrke rastos iškarpos iš tarpukario laikraščių, kurių straipsniams iliustruoti panaudotos S. Bajero fotografijos. Vienoje jų – su Brodvėjumi sulyginta Laisvės alėja, kitoje – savo darbais „apsiginklavę“ kibirų gamyklos darbuotojai.
Keliose dešimtyse parodoje eksponuojamų fotografijų – ir Bajerų bei Levių giminės atstovai (mūsų favoritas – paslaptingas gražuolis Mordechai), ir p. Fainai visai nepažįstami žmonės. Žinoma, įdomių draugystės ir giminystės ryšių renkant fotografijas tikrai pavyko atrasti. Tokie, kartais malonūs, kartais – ne tiek, netikėtumai – pats geriausias paskatinimas imti domėtis savo šeimos istorija. Fotografijų albumų juk turime ne vienas, bet ar visus nuotraukose užfiksuotus žmones galime identifikuoti? O gal padarytume kokį istorinį atradimą, jei atidžiau pasidomėtume?
Kauno rotušės rūsys – jau trečioji parodos stotelė. Ji eksponuota Ukmergėje, kur tarpukariu veikė S. Bajero ir M. Levio salonas, taip pat – Šiauliuose, Ch. Frenkelio viloje. Būtų malonu, kad paroda keliautų ir toliau – gal net iki Niujorko? Į dar nematytus laikinosios sostinės ir kitų Lietuvos miestų vaizdus Kauno miesto muziejuje pasidomėti galite iki pat 2019 m. sausio 2 d.
kaunomuziejus.lt
Kotryna Lingienė © Kaunas pilnas kultūros
