

Ypatingas Šabas Kauno žydų bendruomenėje



Rugsėjo 29 dieną Panevėžio miesto žydų bendruomenė Parko kavinėje atšventė Rosh ha Shana su puikia nuotaika,šviesios ateities viltimi. Šventė prasidėjo žvakių uždegimu, o Gennady Kofman perskaičius maldą, skirtą Naujų 5780 žydų metams, Michailas Grafman pūtė šofarą.
Bendruomenės nariai vaišinosi tradiciniais patiekalais: obuoliais su medumi, granatais, įdaryta žuvimi, apvalia chala, simbolizuojančią senųjų metų pabaigą ir Naujųjų pradžią. Vaikams buvo įteiktos dovanėlės, per šventę jie daugiau sužinojo apie žydų tradicijas. Šventės pabaigoje buvo dalinami Naujųjų metų kalendoriai, kuriuos išleido Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.
Gennady Kofman perskaitė Izraelio valstybės J.E prezidento Reuven Rivlin ir Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje J.E Yossi Levy sveikinimus. Taip pat gauti sveikinimai iš Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky bei regionų bendruomenių pirmininkų. Visi sveikinantys linkėjo, kad Naujieji būtų saldūs, turtingi, laimingi ir sveiki, kad pasaulyje visi žydai būtų vieningi.
Panevėžio miesto žydų bendruomenė sutiko naujus metus su puikia nuotaika, šviesios ateities viltimi bei linkėdami visiems gerumo, taikos ir sveikatos.

Bernardinai.lt Donatas Puslys
Praėjusį ketvirtadienį startavo kasmėnesinis ciklas „Pokalbiai ne apie teatrą“, kurį rengia Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir Vilniaus politikos analizės institutas. Pirmoji ciklo diskusija buvo skirta istorinės atminties tematikai, kuri tapo itin aktuali nuvilnijus visuomenę supriešinusioms audringoms diskusijoms dėl Jono Noreikos atminimo lentos ir Kazio Škirpos gatvės pavadinimo likimų. Ar iš tiesų, tariant vokiečių istorinės atminties tyrinėtojos Aleidos Assman žodžiais, galima daryti išvadą, kad gyvename neprigirdinčiųjų dialogo ir rusenančio pilietinio atsiminimų karo laiku? Apie tai Donatas Puslys kalbėjosi su mokytoju, visuomenininku Vytautu Toleikiu ir publiciste, kultūros veikėja Liudvika Pociūniene.
Pokalbis sutapo su ta diena, kai žymūs Lietuvos istorikai – Alvydas Nikžentaitis, Šarūnas Liekis, Vasilijus Safronovas, Nerijus Šepetys – kreipėsi prezidentą Gitaną Nausėdą su savo siūlymais dėl atminimo politinio reguliavimo Lietuvoje. Šiame kreipimesi buvo akcentuota, kad visuomenėse paraleliai egzistuoja daugybė dažnai viena kitą ignoruojančių ar konfliktuojančių atminčių, o nesutarimai tarp jų turėtų būti sprendžiami viešųjų diskusijų metu, kai bendradarbiaujant visuomenės atstovams, politikams ir profesionaliems istorikams yra siekiama visuomenės konsensuso, tik po kurio galima imtis atminimo įamžinimo veiksmų.
Istorikai apibrėžė siekiamybę, o V. Toleikis savo tekste „Vargas dėl atminties, vargas ir dėl proto“ apibūdino dabartinę istorinės atminties puoselėjimo situaciją. Kas lėmė tokį jo verdiktą?

Spalio 6 d. (sekmadienį) kviečiame kartu prisiminti Švenčionių netektį – pagerbti Holokausto aukas.
11 val. – atminties renginys prie “Menoros” skulptūros Švenčionių miesto parke.
12 val. – Holokausto aukų pagerbimas žydų masinių žudynių vietoje – Švenčionėlių poligone, Platumų kaime.
LŽB autobusas į minėjimo renginius išvyks spalio 6 d. (sekmadienį) 9 val. nuo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, Pylimo g. 4
Registracija telefonu: +370 5 261 3003 arba info@lzb.lt
Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisej Šapiro

Rugsėjo 23 dieną mūsų šalis minėjo Lietuvos žydų genocido dieną. Būtent tą dieną 1943 m.
buvo galutinai likviduotas Vilniaus getas, kuriame per dvejus metus iš 50 tūkstančių žydų liko
vos pora tūkstančių. Per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje iš viso žuvo 200 tūkstančių žydų
tautybės žmonių, o tai beveik 90% visų Lietuvoje gyvenusių žydų. Šie siaubingi istoriniai įvykiai
negali būti užmiršti, todėl privalo būti viešinami, minimi ir prisimenami,- kalbėjo Švenčionių žydų
bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro susirinkusiems Švenčionių Zigmo Žemaičio
gimnazijos vienuoliktokams. Susirinkę vyresniųjų klasių mokiniai atidžiai klausėsi Švenčionių
žydų bendruomenės pirmininko pasakojimo apie Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės
pastangomis išleisto Icchoko Rudaševskio dienoraštį, kaip jis buvo surastas.
Prireikė septyniasdešimt penkerių metų, kol Vilniaus gete rašytas paauglio Icchoko
Rudaševskio dienoraštis, nuo 1953 m. skaitomas jidiš ir kitomis kalbomis, vėl grįžo į Lietuvą ir
prakalbo lietuviškai.

Vytautas Bruveris ,,Lietuvos rytas”
Ar visi sovietų okupantų nužudyti žmonės, kurių pavardės buvo iškaltos ant pastato pačiame Vilniaus centre, nusipelnė tokios išskirtinės pagarbos? Taip klausti verčia tyrėjų turimi dokumentai, su kuriais susipažino ir „Lietuvos rytas“. Talkino žudant žydus ir atimant jų turtą. Žudė ir prievartavo sovietinių kolaborantų šeimų narius – moteris ir vaikus. Buvo plėšikas, bet vaidino partizaną. Daugiausia kariavo nacių pusėje ir jų kariuomenėje. Tokie šiurpūs šešėliai temdo biografiją ne vieno asmens, kurių pavardės iškaltos ant sostinės Gedimino prospekte, priešais Lukiškių aikštę, esančių buvusių KGB rūmų fasado.
Ima aiškėti, jog sovietinių okupantų nužudytus žmones taip išskirtinai pagerbęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), ko gero, paskubėjo – kai kurie įamžintieji gali būti to neverti. Taip leidžia teigti paties centro turimi dokumentai.

Artėjant Tarptautinei mokytojų dienai Vilniaus meras Remigijus Šimašius apdovanojo metų mokytojus. Iš 42 komisijai pateiktų paraiškų komisija atrinko ir renginio metu apdovanojo 11 geriausių sostinės mokytojų.
„Švietimas neabejotinai yra viena svarbiausių ne tik Vilniaus, bet ir valstybės sričių. Siekiame skatinti Vilniaus mokyklų ir aukštojo mokslo įstaigų bendradarbiavimą kuriant šiuolaikiškos mokyklos idėją. Jūs esate labai svarbus ne tik kasdienių pergalių, bet ir bendrų didelių tikslų bei permainų variklis. Didžiuojuosi prieš save matydamas tiek savo srities profesionalų, kurie kasdien ugdo savarankiškas, laisvas ir atsakingas asmenybes“, – mokytojus sveikino Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Apdovanota Šolomo Aleichemo Ort gimnazijos mokytoja Rasą Belgerienė.
Šiemet už profesionalumą, darbus ir pasiekimus Vilniaus meras pasveikino ir apdovanojo Užupio gimnazijos mokytoją Andrių Chmieliauską, Antakalnio progimnazijos mokytoją Danutę Šapalienę, lopšelio-darželio „Saulėtekis“ mokytoją Danutę Urbšienę, Simono Daukanto gimnazijos mokytoją Danutę Pilypavičiūtę, lopšelio-darželio „Lazdynėlis“ mokytoją Jurgita Jurevičienė, „Žaros“ gimnazijos mokytoją Jūratę Baltrušaitienę, Šolomo Aleichemo Ort gimnazijos mokytoją Rasą Belgerienę, lopšelio-darželio „Rūta“ mokytoją Ritą Stulpinienę, Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokytoją Stepą Miką, „Šilo“ mokyklos mokytoją Vaidą Maziukienę ir Jono Pauliaus II gimnazijos mokytoją Viktorą Lozovskį.

Kviečiame prasmingai atšvęsti Grigorijaus Kanovičiaus, pasaulinės žydų literatūros klasiko, Lietuvos nacionalinės meno ir kultūros premijos laureato 90-mečio jubiliejų. Atšvęsti ypatingai – pateikiant žiūrovams kelių koncertų ciklą su pasaulinio lygio atlikėjais, kompozitoriais ir, žinoma, neužmirštama rašytojo kūryba.
Specialiai Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariams 40 % nuolaida bilietams.
Daugiau apie renginį >>Facebook renginyje

Rugsėjo 29 d., Sekmadienį Lietuvos (litvakų) bendruomenė susirinko į Vilniaus Choralinę sinagogą pasitikti vienos svarbiausių švenčių – Rosh Ha Shanach – Naujųjų metų.
Sinagogoje dalyvavo bendruomenės nariai, Izraelio ambasados atstovai, Lietuvos sostinės svečiai.Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas Simas Levinas priminė, kad svarbu vykdyti įsakymus ir palinkėjo visiems saldžių Naujųjų metų.
Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossi Levy džiaugėsi, sulaukęs Rosh Ha Shanah šventės su Lietuvos žydų bendruomene: „Aš džiaugiuosi būdamas tokioje gražioje, – vienintelėje veikiančioje sinagogoje Vilniuje. Deja, laimę, kurią šiandien visi patiriame švenčių proga, nustelbia praeities liūdesys, Lietuvos Jeruzalės praeitis. Tokią svarbią dieną mums visiems svarbu būti kartu, neturime pamiršti, kad esame viena tauta. Svarbu galvoti apie savo veiksmus, kuriuos prisiėmėme praėjusiais metais, kad būtume geresni naujaisiais, 5780 m. Noriu palinkėti kiekvienam iš jūsų sveikatos, gerovės, norų išsipildymo. Nepamirškit, kad turime būti vieningi. Vilnius turėtų būti visų žydų bendruomenių vienybės ir solidarumo pavyzdys. Shana Tova!“- sakė Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Yossi Levy.
Lietuvos žydų bendruomenės (litvakų) pirmininkė Faina Kuklansky pasveikino visus susirinkusius lietuvių kalba Lietuvos Jeruzalėje ir jidiš kalba, tada priminė, kad kiti metai yra Vilniaus Gaono ir litvakų istorijos metai : „Kiekvienas mūsų turime prisiminti turtingą ir tuo pačių tragišką žydų istoriją. Dabar sunku įsivaizduoti, kad prieš Holokaustą Vilniuje buvo daugiau nei šimtas sinagogų, o kiekviena sinagoga Rosh Ha shanah išvakarėse buvo pilnutėlė parapijiečių. Aš raginu jus visus dalyvauti Gaono metų ir Lietuvos žydų istorijos minėjime. Linkiu sveikatos, gerovės ir laimės. Ir kaip teisingai pasakė ambasadorius Yossi Levy, mes turime būti vieningi.“
Vienybės palinkėjimais į susirinkusiuosius kreipėsi Vilniaus choralinės sinagogos rabinas Sholomas Ber-Krynskis. Pagal tradiciją kiekvienas dalyvavęs šventėje, dovanų gavo 5780 kalendorių, kurį kasmet leidžia Lietuvos žydų bendruomenė. Šį kartą jis skirtas litvakų paveldui – sinagogoms.

lrytas.lt
Kai galvoju apie lietuvišką antisemitizmą, pritrūksta logikos. Kaip galima nekęsti to, ko nėra? Juk Lietuvoje beveik neliko žydų. Tai tas pat, kaip bijoti ar nekęsti Ozo šalies burtininko, kad jis nedavė tau smegenų.
Juokinga, bet visai neseniai šiek tiek vyresnis žmogus man labai rimtai aiškino, kad Rusiją valdo žydai, o V.Putinas – tik jų marionetė. Galima numoti ranka, kad tai tik tamsuma, bet gal kaip tik tokioje tamsoje ir bręsta blogis? Nežinau.
Dar keisčiau, kad gali sutikti jaunų žmonių, kurie pilni tokio antisemitinio šūdo, nors niekada gyvenime nėra bendravę su žydu. Iš kur tai, ar tai koks nors archetipinis sutrikimas? Lietuviško antisemito kovinis rinkinys galutinai susiformavo 1939–1941 metais.
Prarastas Klaipėdos kraštas, sovietinė okupacija, tremtys, žudynės, nacių invazija, geros sąlygos ieškoti kaltininko. Ir štai mes iki šiol vis dar vargstame su tuo nelemtu antisemitizmu. Gal tai mūsų pasąmonėje? Genuose? Juk dabar negyvename okupacijos ar karo sąlygomis, iš kur tas anachronizmas?

Mindaugas Jackevičius, LRT.lt
Mes jums neįsakome, tik prašome paimti veidrodį ir į jį pasižiūrėti, atsiversti istorijos knygas ir patikrinti, kas atsitiko tamsiausiuose skyriuose. Tai išskirtiniame interviu LRT.lt sakė naujasis Izraelio ambasadorius Lietuvai Yossefas Levy. Jo nuomone, dauguma lietuvių nežino, kas karo metais atsitiko su Lietuvos žydais, – tai istorija, kuri nebuvo tinkamai papasakota.
Kartu jis akcentuoja, kad Izraelis niekuo šiandieninės Lietuvos nekaltina ir pabrėžia brandžius bei gerus valstybių santykius.
O generolo Jono Noreikos asmenybę Y. Levy apibūdino taip: „Jis nebuvo žudikas, bet kolaboravo su velniu.“
Prieš gerą mėnesį darbą Lietuvoje pradėjęs Y. Levy yra žinomas rašytojas, dirbęs ambasadoriumi Belgrade, ambasadose Berlyne, Bonoje, Varšuvoje. Interviu su naujuoju žydų valstybės ambasadoriumi – apie Lietuvos žydų likimą, šalių santykius ir intriguojančią knygą, kuri Lietuvos gyventojams atvers kitokį Izraelio ir jo ambasadoriaus veidą.
– Lietuvą rinkotės iš kelių pasiūlytų šalių. Kodėl pasirinkote būtent mūsų šalį? Ar jus su Lietuva kažkas sieja?
– Ambasadoriams įprasta pasirinkti šalį, kurioje jie nori tarnauti. Man pasiūlė kelias sostines Europoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje, aš pasirinkau Vilnių ir nė minutei nepasigailėjau.
Neturiu giminystės ryšių šioje pasaulio dalyje, kadangi mano tėvai kilę iš Irano ir Afganistano. Kaip žinote, Izraelio žydai skirstomi į aškenazius, kurie kilę iš Europos, ir sefardus, kurie vadinami žydais iš Ispanijos, nors neturi nieko bendra su dabartine Ispanija. Sefardai reiškia Rytų žydus – Viduržemio jūros, islamo pasaulio. Mano šeima kilusi iš Azijos.
Tačiau su Lietuva turėjau stiprų emocinį ryšį, jaučiau trauką šiai šaliai, nes čia gimė dauguma žydų idėjų, su kuriomis buvau supažindintas vaikystėje. Kalbu ir apie vietą, kurioje kūrė žydai – Šiaurės Jeruzalę. Kai tik išgirdau Vilniaus vardą, buvo aišku, kad vyksiu čia.
Izraelio ambasadorius Lietuvai Yossefas Levy / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
– Pone ambasadoriau, galima sakyti, į Lietuvą atvykote istoriniu metu: praėjus beveik 8 dešimtmečiams nuo Holokausto tragedijos, šalis diskutuoja, kaip įvertinti kai kurių veikėjų vaidmenį Holokauste. Koks jūsų požiūris į šį procesą?
– Vienas mano naujų draugų Vilniuje, Seimo narys Emanuelis Zingeris, pasakė: „Josi, tau teko sėkmė, o gal nesėkmė atvykti būtent dabar, pokyčių metu, kada Lietuva diskutuoja savo praeitį.“ Galbūt šis istorijos puslapis atverstas dabar. Aš stebiu. Tai žavus ir svarbus metas, nes tai jūsų, bet kartu ir mūsų istorija. Tarp mūsų šalių istorijų tiek bendrumų, ir kartu tiek nuotolių.
Mes esame jaunos šalys, turinčios gilias istorines šaknis, ir abi kenčiame dėl labai sunkių istorijų. Tai, kas nutiko mūsų žmonėms čia, manau, įpareigoja mus, Izraelio žydus, klausyti vidinio balso. Su dideliu susidomėjimu ir smalsumu stebiu, kas vyksta.
– Kaip manote, ar ne per vėlu tokiems istoriniams vertinimams? Juk praėjo beveik 80 metų.
– Praėjusią savaitę lankiausi Paneriuose. Nuo vaikystės šis vardas mane persekiojo, kai buvau 8 ar 9 metų, mokytojas man padavė lapą ir liepė skaityti eilėraštį „Shtiller Shtiller“ („Tyliai tyliai“, dar vadinamas „Panerių lopšine“, Shmerkes Kaczerginskio daina jidiš kalba – LRT.LT).
Prisimenu, tuomet skaitydamas neįsivaizdavau Panerių kaip vietos, kur mėlynas dangus, kur žalia žolė. Įsivaizdavau, kad ten vyrauja juoda, tamsi, mirties, agonijos, skausmo spalvos.
Praėjusią savaitę čia lankiausi kaip Izraelio ambasadorius. Ir tvardžiau ašaras, nes buvo sunku įsivaizduoti, kokie nežmoniški ir siaubingi dalykai vyko šiose duobėse, kur guli mano broliai ir sesės. Kaip ir dar 220 Lietuvos vietų.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Lietuvos ir Europos žydų bendruomenes, Izraelio žmones ir visus pasaulyje, švenčiančius žydų Naujuosius metus Roš ha-šana.
„Siunčiu Jums savo sveikinimus iš Vilniaus, miesto, turinčio išskirtinę vietą žydų pasaulyje. Tai Šiaurės Jeruzalė, kuri gali didžiuotis buvusi judaizmo dvasiniu centru, išauginusi daug iškilių pasaulio asmenybių. Didžiuojuosi, kad kiti metai mūsų šalyje paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų metais“, – sveikindamas žydus Naujųjų metų proga teigė Prezidentas.
Šalies vadovas pasidžiaugė aktyvia Lietuvos žydų bendruomene, kuri yra didelis Lietuvos turtas. Visiems pasaulio žydams Prezidentas palinkėjo gražių ir saldžių švenčių, visokeriopos sėkmės ir gerovės.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei gerų, saldžių ir laimingų metų linki LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossi Levy, ambasadoriaus pavaduotoja, Adi Cohen, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė. Švenčiant Naujuosius žydų metus, įprasta pasikviesti draugus ir gimines, kad kuo daugiau žmonių jaustųsi laimingi, laikytis micvos – tai žodis reiškiantis žmogaus gerumo poelgį.
Per Roš ha Šana rengiama jauki šventė, kurios neatsiejama dalis yra granatas, apvali chala ir obuoliai. Obuolių gabaliukai yra mirkomi meduje, valgomi tradiciškai linkint gerų ir saldžių metų.

Šiais metais Rugsėjo 23-iąją, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną ir Vilniaus geto likvidavimo 76-ąsias metines Panevėžio bendruomenės pirmininkas Genadij Kofman susitiko su Panevėžio Rožyno progimnazijos mokiniais. Pirmininkas pažymėjo, jog šio susitikimo tikslas
supažindinti vyresniųjų klasių moksleivius su Holokausto istorija, kuri atsiminimų pavidalu perteikta Vilniaus geto kalinio Icchoko Rudaševskio dienoraštyje.
15-mečio vilniečio Icchoko Rudaševskio šeimai per didįjį Vilniaus geto naikinimą 1943-iųjų rugsėjį pavyko išsigelbėti ir jie dvi savaites glaudėsi slėptuvėje Vilniaus senamiestyje Dysnos gatvėje, 4-ojo namo palėpėje. Tačiau jų slėptuvė buvo aptikta ir šeima sušaudyta Paneriuose. Vienintelė, kuriai pavyko išsigelbėti, Icchoko pusseserė Sorė, kuri ir atrado berniuko rašytą dienoraštį.
„Kai jie buvo sušaudyti Paneriuose, jo pusseserė Sorė išgyveno. Ją mama pastūmė bėgti į mišką, ir grįžo 1944 m. liepą į Vilnių, nuėjo į tą slėptuvę ir ten atrado pusbrolio knygelę. Perskaitė, nes šeima žinojo, kad jis nuolat rašo, bet slėpė. Ji pamatė, kad tai jų gyvenimo kronika. Ji rašė, kad kai skaitai, jis tarsi stovi prieš akis. Perdavė Avromui Suckeveriui, taip ta knygelė buvo išsaugota, pateko į Izraelį ir buvo publikuota“, – pasakojo bendruomenės pirmininkas.

rugsėjo 26 d. (Niujorkas). Paskutinę vizito Niujorke dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė lankėsi Niujorko Žydų kultūros tyrimų institute (angl. YIVO), kur susipažino su instituto veikla, apžiūrėjo ekspozicijas, kartu su instituto direktoriumi Jonathanu Brentu ir bendruomene dalijosi mintimis apie žydų istoriją, kultūrą, folklorą.
1925 m. pirmasis Žydų kultūros tyrimų institutas įkurtas Vilniuje. Tai žymėjo kokybiškai visiškai naują etapą tradicinės žydų kultūros ir jidiš kalbos tyrimų ir puoselėjimo srityje.
Vilnius traktuotas kaip „jidiš pasaulio“ kultūros centras, tik Antrojo pasaulinio karo metais instituto pasauliniu centru tapo Amerikos JIVO filialas.
„Žydų istorija ir kultūra kūrė viso pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuvos, identitetą. Nuo 15 amžiaus lietuvių ir žydų bendruomenes vienija bendra turininga istorija. Vilnius net buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale. Lietuvos žydų veikla paliko neįkainojamą religinį ir filosofinį palikimą viso pasaulio žydų bendruomenei, kuris puoselėjimas Niujorko Žydų tyrimų institute YIVO“, – sakė Prezidentas.
Niujorko Žydų kultūros tyrimų institute šalies vadovas pasidžiaugė tarptautine iniciatyva puoselėti žydų istorijos ir kultūros tyrimų centrų veiklą, taip pat jidiš akademijos Vilniuje projektu, kaip puikaus Lietuvos institucijų ir svarbios žydų institucijos bendradarbiavimo pavyzdžiu.
Prezidentas teigė, kad Lietuva ir toliau puoselės žydų bendruomenės istorinį ir kultūrinį paveldą. Kaip vieną iš pavyzdžių šalies vadovas paminėjo 2020 metais minimą didžiojo Lietuvos rabino, litvakų kultūrinio lyderio Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-ąsias gimimo metines. Joms paminėti 2020-uosius Lietuva paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Šalies vadovas pakvietė Izraelio Prezidentą Reuveną Rivliną kitais metais apsilankyti Lietuvoje.
Žydų kultūros tyrimų institutas tyrinėja jidiš filologiją, žydų istoriją, kultūrą, ekonomiką, psichologiją, folklorą, kaupia jidiš spaudą, dokumentus. Jo garbės prezidiumo nariais yra buvę žymiausi pasaulio mokslininkai, visuomenės veikėjai – Albertas Einšteinas, Zigmundas Freudas, Edvardas Bernšteinas, Šimonas Dubnovas.
Paskutinę vizito dieną šalies vadovas ir pirmoji ponia planuoja aplankyti ir laisvės kovotojo Juozo Lukšo-Daumanto našlę Nijolę Braženaitę-Lukšienę-Paronetto.

Mieli draugai,
Izraelio valstybės ambasadorius JE Yossi Levy nuoširdžiai sveikina Jus artėjančios Rosh Hashana šventės proga
ir persiunčia JE Prezidento Reuven Rivlin sveikinimus.
Linkime ramybės, susitelkimo bei laimingų ir saldžių 5780-ųjų metų!
Shana Tova U’metuka!
__________________________________________________
Embassy of Israel to Lithuania
rIVLIN Image_00061

Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos kraštotyrinės krypties ugdymas ne vien žodžiai, bet ir savo kojomis išmatuoti kilometrai gimtinės istoriniais keliais.
Rugsėjo 23-oji istorijoje žinoma kaip Lietuvos žydų genocido aukų atminties diena, todėl prisidėdami prie Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinių režimų nusikaltimams įvertinti iniciatyvos, pakvietę Kauno moksleivius, žygiavome “Atminties keliu” buvusia Geto teritorija Vilijampolėje. Sužinoti to baisaus laikotarpio įvykius trumpose stotelėse padėjo istorikas Deimantas Ramanauskas, kuris apžvelgė žydų dvasinį paveldą, atkreipė dėmesį į išlikusių žydų namų (dabar jau užkaltus) langus ir duris.
Senosiose Vilijampolės žydų kapinėse uždegėme žvakutes ir padėjome atminties akmenukus bei tylos minute pagerbėme tragedijos aukų atminimą.
Į savo mokyklas – Milikonių progimnaziją, “Santaros”, “Aušros”, A.Puškino, Kovo 11-sios gimnazijas, Jono ir Petro Vileišių mokyklą mokiniai nusinešė žinią apie mūsų mieste gyvenusius, kūrusius, svajojusius tokius pat vaikus, jų tėvus ir senelius, kuriems pikta ranka atėmė jų gyvenimus. Gyvenkime taip, kad tokių tragedijų niekada nebūtų

Žinutė atrodė dramatiška: išniekintos Kauno žydų kapinės – Lietuvoje dislokuoto ir Vokietijos vadovaujamo NATO bataliono kariai su tanku išniekino Kauno žydų kapines ir dar pripaišė svastikų. Bet iš tikrųjų tokia informacija tebuvo keliomis kalbomis paskleista melaginga naujiena, šokiravusi pačius Lietuvos žydus.
Trečiadienio vakarą keistų elektroninių laiškų sulaukė keli adresatai. Juose buvo ne itin rišliai, bet įskaitomai surašyta žinutė, kurią buvo nesunku suprasti.
Esą rugsėjo 22-iąją Žaliakalnio žydų kapinės Kaune buvo išniekintos, o „išsiaiškinti rezonansinį įvykį padėjo budri Kauno miesto gyventoja Aira Sesartytė“…
Vien tai, kad melaginga naujiena pasirodė tuo pat metu, kaip ir vertimai į anglų ir rusų kalbas, o taip pat ir peticijos keliuose tinklapiuose, tarp jų ir tarptautiniame change.org, rodo, kad tai buvo kryptinga ir ilgai planuota provokacija.

Septintų-devintų klasių mokinių tėvelių dėmesiui!
Nuo šių metų spalio mėnesio vyks papildomi anglų kalbos mokymai septintų – devintų klasių mokiniams.
Tikslas:
Pagrindinės spragos dažniausiai būna gramatikos srityje, todėl didesnė siūlomų pamokų dalis bus skirta būtent anglų kalbos gramatikai (teorija + praktiniai užsiėmimai). Vaikai turės galimybę suprasti anglų kalbos gramatines struktūras bei praktikuotis, kaip jas naudoti.
Maksimalus mokinių skaičius grupėse – iki 12 mokinių.
Pamokų skaičius – 2 pamokos per savaitę.
Pamokas ves Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos anglų kalbos mokytojas Viačeslav Mlynkovskij.
Pamokos vyks Vilniaus žydų bendruomenės pastate, Pylimo g. 4, Vilnius, kur susisiekimas yra itin patogus.
Pamokų laikai:
Pirmadienis – 17:30;
Trečiadienis – 17:30.
Kaina: 48 EUR mėnesiui (8 pamokos). Mokant už kiekvieną pamoką atskirai – 7 EUR už pamoką.
Registruotis tel. 865205992 arba mlynkovskij@gmail.com. Mokytojas Viačeslav Mlynkovskij.