Šventės išvakarėse ją kalbino publicistas Donatas Puslys

Šventės išvakarėse ją kalbino publicistas Donatas Puslys
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus organizuoja virtualias paskaitas:
pabėgimo iš Panerių istorija ir Lietuva Žako Lipščico prisiminimuose.
„Esu skulptorius iš Lietuvos“, – taip prisistatydavo skulptorius Žakas Lipšicas (Jacques Lipchitz, 1891-1973), atidarydamas parodas garsiausiuose pasaulio muziejuose ir galerijose, nors Lietuva tuo metu pasaulio žemėlapyje apskritai neegzistavo. Apie Lietuvos vaizdinį Ž. Lipšico prisiminimuose, jo ryšius su Lietuvos menininkais ir intelektualais, papasakos skulptoriaus kūrybos ir memorialinio palikimo tyrinėtoja muziejininkė Aušra Rožankevičiūtė.
Balandžio 28 d. 15.00 val. paspauskite ant nurodytos nuorodos ir palaukite, kol bus patvirtintas jūsų dalyvavimas:
Virtualaus susitikimo ID (Meeting ID): 781 3821 0199
Prisijungimo slaptažodis: 6YSTki
Gegužės 5 d. 15.00 val.
Panerių pabėgimo tunelis: plėšiko, inžinieriaus ir elektriko istorija
Panerių masinių žudynių vietoje nuo 1943 m. naciams siekus nuslėpti nusikaltimų pėdsakus buvo įkalinta 80 kalinių, kurie turėjo ekshumuoti ir deginti sušaudytųjų palaikus. Įgyvendinus šį vokiečių pareigūnų sumanymą taip pat būtų buvę sušaudyti ir kaliniai, tačiau jiems kilo idėja gelbėtis išsikasant požeminį tunelį, vedusį už įkalinimo vietos aptvėrimo ribų.
1944 m. ilgesniu nei 30 metrų tuneliu pabėgo dalis brigados narių, tarp kurių buvo ir pagrindiniai šio pabėgimo plano iniciatoriai: brangenybių plėšikas, inžinierius bei elektrikas. Paskaitoje muziejininkas istorikas Mantas Šikšnianas detaliau atskleis gelbėjimosi eigą bei minėtų brigados narių vaidmenį pabėgimo organizavime.
Gegužės 5 d. 15.00 val. paspauskite ant nurodytos nuorodos ir palaukite, kol bus patvirtintas jūsų dalyvavimas:
Virtualaus susitikimo ID (Meeting ID): 776 0246 9559
Prisijungimo slaptažodis: 005691
Gerbiamieji,
Laisvės ir tiesos šviesoje nuoširdžiai sveikinu visą Lietuvos žydų bendruomenę
Izraelio Nepriklausomybės dienos proga!
Džiugios ir gražios Nepriklausomybės šventės!
Prof. Vladas Algirdas Bumelis
Izraelio Valstybės garbės konsulas Lietuvoje
Izraelio ambasadorius Lietuvai Yossi Levi sveikina visus su Izraelio Nepriklausomybės diena! Šventės išvakarėse jį kalbino publicistas Donatas Puslys
Žydu dainų ir šokių ansamblis ,,FAJERLECH” sveikina Izraelį su gimtadieniu ir mielai dalinasi 2019 m. ansamblio jubiliejinių gastrolių Izraelyje programos ištrauka.

Izraeliečiai pradėjo švęsti Nepriklausomybės dieną, sveikindami medicinos personalą. Deglų uždegimo ceremonija vyksta be auditorijos, pagerbiami gydytojai, slaugytojos ir savanoriai, kovojantys su virusu; atšaukta daugybė fejerverkų; oro pajėgų lėktuvai skraido virš ligoninių. Lakūnas nufilmavo visą vaizdą, dėkodamas medikams už jų 24 val. įtemtą darbą kasdien.

Nepriklausomybės dienos šventinė ceremonija, minint 72 metus nuo Izraelio šalies įkūrimo, surengta be didelės minios dėl koronaviruso apribojimų, nes izraeliečiai buvo priversti švęsti namuose.
Nuotraukoje:Izraelio vėliavos puošia gyvenamąjį namą Jeruzalėje 72-osios Izraelio Nepriklausomybės dienos proga, 2020 m. Balandžio 29 d. („The Times of Israel“.)
„Mes niekada nešventėme tokios Nepriklausomybės dienos. Mes fizine prasme esame toli vienas nuo kito, bet niekada nebuvome artimesni “, – vaizdo įraše kalbėjo ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, girdamas medicinos personalą ir saugumo pajėgas, kurios laikosi taisyklių. „Ateis diena, kai apsikabinimai grįš … Bet mes dar negalime to daryti, nes pandemija vis dar čia”, – sakė jis vaizdo įraše prieš deglų įžiebimo ceremoniją.
Uždegdamas fakelą Nepriklausomybės dienos išvakarėse surengtoje ceremonijoje Kneseto spykeris Benny Gantzas kalbėjo apie šalies vienybę, sakė, kad izraeliečiai turi pasiruošti dar sunkesnėms dienoms, ragino sukurti „naują moralinį šalies veidą“.
Minint 72-ąją Nepriklausomybės dieną, reiktų prisiminti, kad Izraelio valstybę kūrė, už ją kovojo, stiprino daug Lietuvos žydų. Prisiminkime, kad Lietuvoje 20amž. pradžioje gyvavo stiprus sionizmo judėjimas, nemažai žydų suspėjo išvykti Izraelį, dar iki oficialiai paskelbiant jį žydų valstybe. Po Holokausto, sovietinėje Lietuvoje žydai negalėjo legaliai išvykti, nors nemažai jų sugebėjo išbėgti per Lenkiją. Likusieji svajojo ir laukė, kada jiems bus leista repatrijuoti į išsvajotą žydų žemę. Apie 1970 metus prasidėjo Lietuvos žydų persikėlimas į Izraelį, išvyko daug išsilavinusių, įvairių profesijų žmonių, kuriuos Izraelyje iki šiol vadina elitu.


Gerbiami tėveliai ir mieli mūsų vaikai!
Kviečiame kartu atšvęsti Izraelio Nepriklausomybės dieną.
Veiksmas vyks ZOOM balandžio 29 d. 16:00 val.
Registruokitės pildydami trumpą anketą https://bit.ly/2XZ3nwG
Arba rašydami laišką sofja@lzb.lt
Prieš renginį atsiųsime prisijungimui reikalingą informaciją.
Renginio anonsas Facebook’e >>ČIA
Šiandien Izraelyje, eidamas 97-uosius metus, mirė Mošė Kuklianskis, Fainos Kukliansky tėvo, prof. Samuelio Kuklianskio vyriausias brolis. Šeimos galva.
Faina Kukliansky savo Facebooke reiškia “nuoširdžią užuojautą dėdės vaikams Aleksandui, Zinaidai bei Lilijanai, anūkams ir proanūkiams. Mūsų didelė šeima neteko iškilios asmenybės, kuri išgyveno Holokaustą, buvo puikus Lietuvos žydų istorijos liudytojas, chemikas ir “teisingas” žmogus. Taip jis pats mėgdavo apibūdinti kitus žmones. Po to, kai mano senelė Zinaida, Mošės, Samuelio ir Annos mama buvo nužudyta, o pats Mošė buvo išvarytas darbams pas vietinius ūkininkus, jam grįžus namo, mano tėvelis Samuelis čiupdavo jam už rankos ir bučiuodavo ją. Mošė klausdavo: “Ko tu džiaugiesi, juk mūsų mamos nebėra”, mano tėvas, kuriam tuo metu buvo 11 metų, atsakydavo: “Aš laimingas, kad tu esi”. Ir man bei mano vaikams ir anūkams Mošė buvo kaip tėvas ir senelis, kaip ir visi mano dėdės ir tetos buvo man kaip tėvai, o pusbroliai ir puseserės, kaip broliai ir seserys. Labai liūdna, kad išėjo paskutinis mūsų šeimos vyresnės kartos atstovas.”
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė užjaučia Fainą Kukliansky dėl mylimo dėdės Mošė Kukliansky mirties, taip pat nuoširdžią užuojautą reiškiame velionio Mošės vaikams ir visiems šeimos nariams
Prieš keletą metų sukurtas dokumentinis filmas „Gyvybės ir kančių duobė“ (“The Pit of Life and Torment“), kuriame Mošė Kukliansky pasakoja dramatišką šeimos išsigelbėjimo istoriją. Šie kadrai visada liks su mumis.

Yom HaZikaron, karių pagerbimo dieną apie tarnybą Izraelio kariuomenėje prisimena ir dalinasi su mumis Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai.
Itzhakas Solomonas: ,, Tikiuosi, kad Izraelis nepatirs naujų karų … Turiu daug nuotraukų iš savo armijos gyvenimo”.
Itzhakas Solomonas atsiuntė nuotraukas iš ,,Yom Kippuro“ karo Sinajuje, kuriame pats dalyvavo
Izraelio karas su Egipto ir Sirijos koalicija 1973 m. spalio 6 d., žydų šventės Jom Kipuro metu, todėl karas iki šiol vadinamas „Jom Kipur“, kai Egipto ir Sirijos kariuomenės netikėtai užpuolė Izraelį. Jos judėjo pirmyn, užėmė Sinajaus pusiasalį ir Golano aukštumas, kurias Izraelis valdė nuo 1967 m., po Šešių dienų karo. Per pirmas 48 valandas, po to iniciatyvos ėmėsi Izraelis.
Antrą karo savaitę sirai buvo išstumti iš visų Golano aukštumų. Sinajuje Izraelis puolė tą priešų armijos dalį ir peržengė Sueco kanalą (kur buvo sena ugnies nutraukimo linija) ir taip paliko priešą be išteklių. Egiptas ir Sirija pabandė karine jėga atgauti teritorijas. Jų armijos pradėjo koordinuotą ataką 1973 m. spalio 6 d., žydų šventės Jom Kipuro metu. Sirijos pajėgos atakavo fortus, esančius Golano aukštumose, tuo pačiu metu egiptiečiai atakavo fortus, esančius prie Sueco kanalo ir Sinajaus pusiasalyje. Po dviejų savaičių mūšių, kai JAV oro keliu Izraeliui pradėjo tiekti amuniciją, Izraelis nustūmė priešus į jų pradines pozicijas.
Itzhakas Solomonas tikisi, kad Izraelis nepatirs naujų karų … Jis prisimena, kad Pergalė tapo karti, kai tiek daug jaunų karių prarado gyvybę gindami Tėvynę!
Vilniečiai Viljamas Žitkauskas ir Aleksandra Žitkauskienė išvyko į Izraelį mokytis, baigę mokslus, tarnavo Izraelio kariuomenėje. Tarnybai pasibaigus, jie sugrįžo į Vilnių.
Šiuo metu jauna Žitkauskų šeima yra aktyvūs Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai, auginantys 3 vaikus. Viljamas dirba Jerulitoje, turizmo, kelionių agentūroje, organizuojančioje keliones žydų tema į Baltijos šalis (Latviją, Estiją) ir Baltarusiją.
Žitkauskų šeima savanoriauja LŽB. Aleksandra ir Viljamas padeda organizuoti vaikų renginius ir keliones. Aleksandra vedė rankdarbių užsiėmimus vaikams.

Žuvusių Izraelio karių vardai pagerbiami ant Jeruzalės senamiesčio sienų, kai Izraelis mini žuvusių karių ir teroro aukų atminimo dieną – 2020 m. Balandžio 27 d. Nuotrauka Yonatan Sindel
Yom HaZikaron – atminimo diena Izraelyje, skirta pagerbti visus karius izraeliečius, kurie žuvo kovodami, gindami Izraelio valstybę. Šią dieną Izraelis gedi ir prisimena kritusius žydus kareivius ir visas teroro metu prarastas gyvybes. Yom HaZikaron pagal žydų kalendorių, prasideda išvakarėse, 20 val. vakare.
Prezidentas Ruvenas Rivlinas su kariuomenės vadais, su apsauginėmis kaukėmis per nacionalinę kritusių Izraelio kareivių ir teroro aukų atminimo ceremoniją prie Raudų sienos Jeruzalėje, 2020 m. Balandžio 27 d.
Tuščioje aikštėje prie Raudų sienos prezidentas Rivlinas apgailestaudamas, kad per koronavirusą uždrausto masinio atminimo dienos minėjimą kalbėjo, kad „šiais metais mes negalime verkti kartu, tik prisimename, atiduodame pagarbą žuvusių izraeliečių atminimui“. Ceremonijoje pagerbiamii 23 861 mūšiuose kritę kareiviai ir teroro aukos. Nuotrauka Amos Ben Gershom
Išgirdę sireną, 20val. Izraelio piliečiai sustabdo viską, ką bedarytų, kad ir kur būtų, ir susikaupę atiduoda pagarbą žuvusiems. Važiuodami greitkeliais, žmonės stabdo savo automobilius kelio viduryje, išlipa ir atsistoję pagerbia žuvusius. Visos įstaigos nutraukia kelioms minutėms darbą, o vakarieniaujančios šeimos nutyla, kad galėtų minutę praleisti pagarbioje tyloje.
Dėl viruso baimės uždrausta lankytis memorialinėse vietose ir kapuose, taip pat ir žuvusiųjų šeimoms buvo uždrausta lankytis karinėse kapinėse ar memorialinėse vietose, o policija buvo dislokuota daugelyje vietų, užtverdama privažiavimo kelius ir įėjimus. Tačiau pareigūnams buvo liepta tik atgrasyti nuo vizitų. Jei vis dėlto žmonės iš artimųjų netekusių šeimų, ateitų ir nepaisytų įsakymų, policijai buvo liepta vengti fizinių konfrontacijų su tais, kurie vis dar pasiryžę pasiekti artimųjų kapus. Aukščiausiasis teismas atmetė paskutinės minutės peticiją, kurioje izraeliečiai prašė panaikinti draudimą, nusprendęs, kad nors ir skaudus, draudimas nebuvo neteisėtas.
Karių kapinės, kuriose palaidoti žuvę kariai.
Žydų tradicijos labai pabrėžia atminimą. Žydų maldos ir ritualai yra pilni priminimų apie D-vo stebuklus ir protėvių žygdarbius. Izraeliečiai prisiėmė asmeninę atsakomybę prisiminti tuos asmenis, kurie paaukojo savo gyvybes, kurie krito mūšiuose, kurie buvo persekiojimi ar tapo terorizmo aukomis ir kurie tragiškai mirė. Kiekviena Izraelio bendruomenė prisimena kritusius karius, teroro, Holokausto ir kitų istorinių tragedijų aukas.


Balandžio 27 dieną sukanka 100 metų bendruomenės narei Etai Gurvičiūtei. Šviesių minčių, gražia šypsena ir nesiskundžianti sveikata, šiandien ji priima sveikinimus.
Eta Gurvčiūtė iki Antrojo pasaulinio karo baigė Kauno Šolomo Aleichemo gimnaziją.
Ponią Etą prisimena LŽB senjorai, nes ji daug metų savanoriavo žydų bendruomenes medicinos centre. Veliau tapo Socialinio centro globotine. Šiuo metu ji savo dienas leidžia Senjorų socialinės globos namuose Vilniuje.
Sulaukėme dienos, kai galime sveikinti mūsų bendruomenės narę, švenčiančią 100 metų jubiliejų. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ruošėsi jos jubiliejui, planavo ,,Fajerlech“ ansamblio koncertą visiems globos namų gyventojams.
Jubiliejus švenčiamas koronaviruso metu, kai globos namai laikosi labai griežto karantino, tačiau bendruomenė dovaną įteikė, išimties tvarka buvo leista atvežti tik vazoninę gėlę ir sveikinimą.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės darbuotojas Michailas Tarasovas įteikė jubiliatei Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sveikinimą ir gėles.
Mieloji Eta, Lietuvos žydų bendruomenė linki Jums stiprios sveikatos ir tiek širdies šilumos, kiek jos atidavėt kitiems, Skubantys metai tegu Jums atneša malonių jausmų ir stiprybės. Laiminga būkit, mūsų Šimtamete! Mes norėtume dėmesiu Jus šiandien lepinti ir apipilti gražiausiais žodžiais iš visos širdies.
Gaila, kad švenčiame kukliai, be iškilmių, be koncerto. Bet tikime, kad kada nors, po karantino, galėsime visi susirinkti ir smagiai atšvęsti kaip pridera, su koncertu ir svečiais.
Ponia Eta perduoda, mums žodžius: kad „Jūs visi sulauktumėt 100 metų, nes čia gi taip lengva“!
Mazel tov!
Linkime gyventi iki 120-ies!

Balandžio 8 – 16 dienomis kartu su viso pasaulio žydais Panevėžio žydų bendruomenė šventė PESAH. Simboliška, kad šiais metais ši žydams svarbi ir daugiareikšmė šventė buvo švenčiama būtent koronaviruso pandemijos metu, kai visas pasaulis trokšta išsivaduoti nuo ligos. Juk PESAH – tai žydų tautos gimimo išvakarės – išsivadavimas iš Egipto vergijos, vieninga žydų tautos svajonė.
Šiuo sunkiu laikotarpiu bendruomenės nariai, būdami savo namuose, susivienijo maldoje, siekdami įveikti pasaulinę pandemiją, sukrėtusią visą pasaulį.
Lietuvos Žydų (Litvakų) bendruomenė padarė viską, kad Lietuvos žydų šeimos turėtų macos ir dovanų. Norim padėkoti Michailui Tarasovui, atvežusiam mums macą ir Rabinui Šolom Ber Krinsky už dovanas bei reikmenis skirtus Pesach šventei. Taip pat dėkojame visiems LŽB darbuotojams, kurie rūpinasi savo nariais.
Būtinai noriu padėkoti ir PŽB darbuotojams bei savanoriams už aktyvų dalyvavimą, kad Pesach šventė vyktų kuo sklandžiau. Karantino metu darbuotojai dirba sunkiomis sąlygomis, rizikuodami savo sveikata.
Suruošėme ir išdalinome gautus paketus iš LŽB, papildomai pridėdami dezinfekavimo bei apsaugos priemonių ir maisto produktų, stiprinančių imunitetą.
Už pagalbą nuoširdų ačiū tariu: Virginijai Barauskienei, Romanai Zubrickienei,
Alexander Elizarov, Albertui Savinčiui, Borisui Marijampolskiui.
Ruošiamės antrą kartą dalinti paketus PŽB nariams iš GVF ir kitų projekto lėšų. Į paketus bus sudėti ilgo galiojimo maisto produktai, arbata, saldainiai. Taip pat bus pridėtos ir apsauginės veido kaukės, higienos reikmenys bei skystis rankų dezinfekcijai.
Balandžio 20 dieną, skambant Izraelio Holokausto atminimo sirenai, visas pasaulis minėjo Katastrofos arba Yom HaŠoa dieną, skirtą žydų ir kitų tautybių žmonėms, žuvusiems Holokausto metu. PŽB šia proga uždegė atminimo žvakes ir skaitė Kadiš maldą.
Taip pat negalima nepaminėti ir Vilniaus Gaono 300-ųjų gimimo metinių. Tai Talmudo aiškintojas, Lietuviško judaizmo tradicijų saugotojas, ilgaamžės Lietuvių žydų kultūros istorijos simbolis. Jo dėka Lietuvos sostinė yra žinoma visame pasaulyje.
Šis sunkus karantino laikotarpis reikalauja savitarpio pagalbos, supratingumo ir kantrybės. Žydai bendrauja per Skypą, siunčia žinutes, linksmus ir nuotaikingus nutikimus. Palaiko vienas kitą, nes reikia daugiau teigiamų emocijų, juk psichologo pagalbos senjorams sunku sulaukti.
Tik būdami geros nuotaikos, lengvai įveiksime sunkumus.
Pristatome įdomią dainą, gerinančią nuotaiką.
Būkit sveiki, laikykitės visų Vyriausybės ir medikų rekomendacijų.
Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman

“Kupiškėnų mintys”
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tinklapis pradeda spausdinti Kupiškio žydų istoriją, kurią spausdina laikraštis “Kupiškėnų mintys”. Leidėja ir redaktorė Nomeda Simėnienė. Prisminimų apie Kupiškio 1. 444 žydų bendruomenę, gyvavusią iki Holokausto, gyvenusią šio, jidiš kalba vadinamo,- Kupišok štetle istorijos projektą „Jie gyveno šalia mūsų“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dėkoja, kupiškėnams, kad jie prisimena savo kaimynus žydus, taip pat dėkojame ir Panevėžio laikraščiui ,,Sekundė“, šiemet spausdinusiam įdomius straipsnius, atgaivinusius žydų veikos reikšmę ir asmenybes, padedant miesto žydų bendruomenei, prisiminti Panevėžio žydų turtingą istoriją.
Ačiū Lietuvos miestų ir miestelių žurnalistams, inicjuojantiems tokius projektus apie šimtmečius Lietuvoje gyvenusius žydus.
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 metais sausio 27-ąją paskelbė Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Buvo paskelbta rezoliucija, kurioje atmetamas Holokausto neigimas, smerkiama diskriminacija ir prievarta religiniu ar etniniu pagrindu.
Kasmet sausį prisimenamos ir įprasminamos per Antrąjį pasaulinį karą nacių vykdytų masinių žudynių aukos. Šią dieną 1945 metais buvo išlaisvinti Aušvico stovyklos mirtininkai: 7 tūkst. leisgyvių kalinių, iš jų – 130 vaikų. Nuo 1940 iki 1945 metų čia nužudyta daugiau nei 1,5 mln. žmonių: žydų, lenkų ir kitų tautybių žmonių iš visos Europos.
Aušra JONUŠYTĖ

Kupiškio centras 1932 metais. Dešinėje didžioji žydų sinagoga.
Juozo Karazijos nuotr. Kupiškio etnografijos muziejaus archyvas
Žudynėms vadovavo vokiečių žvalgybininkas
Skaudus ir tragiškas likimas, kaip ir visose nacių okupuotose teritorijose, ištiko ir Kupiškyje gyvenusias žydų šeimas, ir sovietinius aktyvistus.
Sovietų–nacių karo išvakarėse Kupiškyje gyveno apie pusantro tūkstančio žydų (pagal kitus šaltinius – 1200, arba 42 proc. miesto gyventojų), kurie beveik visi buvo nužudyti laisvamanių ir žydų kapinėse Kupiškyje.
Iš pradžių Kupiškio karo komendantu kelias dienas buvo vermachto majoras Hiubentalis. Pastarajam iš Kupiškio išvykus, 1941 m. liepos pirmomis dienomis miesto komendanto pareigos atiteko Kupiškio gimnazijos vokiečių kalbos mokytojui, vokiečių žvalgybininkui Verneriui Liovei. Jo padėjėjais buvo paskirti Kupiškio gimnazijos gimnazistai Petras Bernatavičius ir Antanas Jokantas. V. Liovės sekretore komendantūroje dirbo Kupiškio gimnazijos mokytoja Vilhelmina Kregždaitė. V. Liovė, įsikūręs Kupiškio valsčiaus savivaldybės pastate, jautėsi visateisis šeimininkas ir žmonių likimų valdytojas.

MANO NUOŠIRDI PADĖKA JUMS!
KirkilasLŽB
Шановні друзі!
Єврейська конфедерація України щиро вітає вас із 300-річним ювілеєм Віленського Гаона, який є символом мудрості і духовності для євреїв усього світу.
Пам’ять про великого провідника кращих єврейських традицій і законів непідвладна часу й об’єднує цілі покоління євреїв.
Нехай геніальна спадщина Віленського Гаона допомагає Литовській єврейській громаді успішно розвиватися та примножувати традиції, закладені у його філософському вченні.
Єврейська конфедерація України

Balandžio 23 d. minimos Elijo ben Saliamono Zalmano, pasaulinio garso Toros ir Talmudo aiškintojo, dar žinomo Vilniaus Gaono vardu, 300-osios gimimo metinės. Šia proga organizuotas Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos ir Izraelio vadovo Reuveno Rivlino pokalbis konferenciniu ryšiu.
Pokalbio metu mūsų šalies vadovas išreiškė pagarbą Vilniaus Gaonui – žydų rabinui, gyvenusiam sostinėje ir garsinusiam ją pasaulyje kaip Šiaurės Jeruzalę. Jo garbei, o kartu ir minint turtingą 700 metų žydų istoriją Lietuvoje, 2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos minėjimo metais.
„Vilniaus Gaono intelektas ir erudicija lėmė, kad Vilnius tapo dvasiniu žydų centru Europoje, garsėjusiu visame pasaulyje. Jo dėka Vilnius atsidūrė pasaulio žemėlapyje kaip Toros ir Talmudo tyrinėjimų sostinė, o kartu ir judėjų religinis centras. Vilniaus Gaono mokymas, grįstas atkaklumu, kantrybe ir pasišventimu skleisti dvasinę stiprybę ir siekti išminties, įkvepia sunkiausiomis akimirkomis“, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas akcentavo, kad Lietuva išlieka namais gausiai litvakų bendruomenei, išsibarsčiusiai po visą pasaulį. Lietuvos žydų bendruomenė aktyviai palaiko ryšius su Izraelyje, JAV, Pietų Afrikoje, Prancūzijoje ir kitur gyvenančiais litvakais.
Pokalbyje Lietuvos ir Izraelio Prezidentai apžvelgė kovos su koronavirusu situaciją šalyse, aptarė ekonomikos atgaivinimo priemones. Sutarta, kad šis iššūkių kupinas laikotarpis pasaulyje reikalauja išskirtinio dėmesio tarptautiniams santykiams ir šalių solidarumui.
Pokalbio pabaigoje Prezidentas pasveikino Izraelį, pasitinkantį 72-ąsias nepriklausomybės metines, ir pakvietė Izraelio vadovą apsilankyti Lietuvoje.

Gerbiami tėveliai ir mieli mūsų vaikai !
Mes jūsų labai pasiilgom!
Kol visi saugiai #LiekameNamie, kviečiame pasitikti Šabatą susijungus virtualiai ZOOM platformoje.
Šiandiena 17:00 val. mūsų puikioji madrichė Mišel Caikova ves Šabato ceremoniją ir pasakos įdomiausias Šabo istorijas.
Registruokitės pildydami trumpą anketą https://bit.ly/2XZ3nwG
Arba rašydami laišką sofja@lzb.lt
Prisijungimo duomenis į ZOOM Šabatą atsiusime jums asmeniškai paštu!