Naujoji Švedų Paideia (Europos Žydų studijų institutas Švedijoje) Projektų laboratorija kviečia registruotis.
Monika Antanaitytė, teisininkė, Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL projektų vadovė;
Giedrė Blažytė, Diversity Development Group, tyrėja;
Kristina Rūkaitė, Lietuvos žmogaus teisių centras, projektų koordinatorė;
Vilana Pilinkaitė-Sotirovič, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė;
Aivaras Žilvinskas, teisininkas;
Šešėlinė ataskaita parengta įgyvendinant projektą „Prioritetas gerovės valstybėje – žmogaus teisės“, kuris finansuojamas EEE finansinio mechanizmo lėšomis.
Žydų bendruomenės duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 5 tūkstančius žydų tautybės žmonių, kurie sudaro mažiau nei 1 proc. visų mūsų šalies gyventojų. Nepaisant nedidelio demografinio paplitimo Lietuvoje gyvenantys žydų bendruomenės nariai, kaip ir visame pasaulyje, vis dar susiduria su tolerancijos stoka bei neapykantos išraiškomis. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky teigimu, nors žydų gatvėse niekas nemuša ar svastikų ant nugarų nepiešia, žmogiškumo ir pagarbos galėtų būti kur kas daugiau.
Nestokodami piktų komentarų, siunčia atgal į Izraelį
„Trisdešimt metų nepriklausomybės praplėtė mūsų visuomenės akiratį ir padarė vienus kitiems pakantesnius. Keliaudami po užsienio šalis žmonės ėmė pažinti įvairovę ir suprasti, kad visi esame skirtingi. Vis tik viešojoje erdvėje pasirodžius teigiamai informacijai apie žydus ir šios bendruomenės Lietuvoje palaikymą, atsiranda nepamatuojamai daug šlykščių komentarų ir neapykantos kalbos“, – teigia F. Kukliansky.
Pašnekovė atskleidžia, kad savo gyvenime yra patyrusi ne vieną antisemitinį išpuolį, todėl niekada neleistų sau kito žmogaus laikyti prastesniu už save dėl tautybės, rasės ar kitokių savybių.
„Dar vaikystėje man teko patirti kitų vaikų patyčias ir kai kurių mokytojų antisemitinius pasisakymus, tačiau tada tai nebuvo laikoma nusikaltimu. Kuomet mano pačios vaikai augo, tai pat buvo visko – net ir fizinių veiksmų. Paskutinį išpuolį savo atžvilgiu patyriau praėjusiais metais, kuomet Seime sausio 13-ąją vienas iš pakviestų asmenų viešai pareiškė, kad aš su savo žydais važiuočiau į Izraelį. Labiausiai stebino tai, kad iš aplinkinių neatsirado tokių, kurie mane užstotų, priešingai – tarpusavyje gynė neapykantą kurstantį žmogų. Atpažinusi išpuolį sukėlusį žmogų, nunešiau jo nuotrauką į policiją, tačiau nebuvau aktyvi nukentėjusioji. Jis taip ir liko nenubaustas, bet aš ir nebereikalauju jo bausmės“, – prisimena F. Kukliansky.
Skaitykite visą straipsnį >>manoteisės.lt
Išleistas ilgai lauktas Beigelių krautuvėlės naujienlaikraščio numeris 2020 m. Prieš jus atsinaujinęs dizainas, 11 puslapių įdomybių ir tik nedidelė dalis vyksmo atspindžių per išties turiningus Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus.
Dalinkitės, skleiskite mūsų žinią 3 kalbomis! Malonaus skaitymo!
Beigelių krautuvėlė-LT-internet (2)Beigelių krautuvėlė-RU-internet
Prieš jus – medžiaga mokytojui. Tai skaidrės ir papildoma informacija, kuri jums padės pravesti dvi pamokas prieš anti-semitizmą bei prieš romofobiją vyresnių klasių moksleiviams ir jaunimui.
Šios medžiagos turinį kūrė ekspertės Dr. Ruth Reches, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorė ir Svetlana Novopolskaja, Romų visuomenės centro direktorė.
Jos daugelį metų betarpiškai dirba su dviem bendruomenėmis Lietuvoje.
Ruošiantis pamokoms rekomenduojame susisiekti su vietos romų ir žydų bendruomenių nariais ir pakviesti juos dalyvauti pamokose.
Dėkojame Politologijos mokslų profesorei Dovilei Budrytei už konstruktyvias įžvalgas ir pagalbą siekiant, kad etninės bendruomenių balsas Lietuvoje būtų girdimas ir matomas.
Šis leidinys sukurtas įgyvendinant projektą “Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje”.
Veiklas remia EVZ Foundation
Daugiau informacijos: Dovilė Rūkaitė, Projektų vadovė projects@lzb.lt
LBZ layout_interactive (1)
ANTISEMITIZMAS LIETUVOJE PREZENTACIJA_rgbb_compressed
#SkirtingiNeatskirti #CoalitionBuilding #MusuBendruomenes #AtmintisAtsakomybeAteitis
Projekto “Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje” diskusijoje vykusioje Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje kartu ieškojome Lietuvos žydų bei romų daugialypės atminties ir bendrystės pavyzdžių.
Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja apie Romų Genocido dieną:
„2020 m. pirm kartą vyko ceremoniją, kurią turėjo organizuoti LR Kultūros ministerija kaip atsakinga už šios datos paminėjimą. Tai buvo mažiausiai žmonių per visą tą laikotarpį, nes pasirodo koncepcijos kaip minėti tą dieną dar nėra. …Paneriuose (romų žudynių vietoje) susirinko vos keli žmonės, nes duomenų tikslių tai nėra. Iki šiol nėra tikslios žudynių vietos, tikslaus nužudytų žmonių skaičiaus Paneriuose, nors dabar jau tam tikri skaičiai atskleisti. Pavyzdžiui kiek romų žuvo Pravieniškėse iki šios nežinoma, nieks nežino kur ten yra ta žudynių vieta.“
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky:
„EVZ foundation projektas ir reikalingas tam, kad likę gyvi 3 mln. Lietuvos gyventojų paminėtų išnaikintą romų tautą, paminėtų Genocido dieną. Visuomenė turi žinoti ir paminėti specialią dieną ir žudynių vietos turi būti pažymėtos. Privalomas pagerbimas kiekvienam nužudytam žmogui.“
#SkirtingiNeatskirti #CoalitionBuilding #MusuBendruomenes #AtmintisAtsakomybeAteitis
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė šiemet ieško žydiškos virtuvės sąsajų su įvairių tautų virtuvėmis. Dėl sudėtingo pandemijos laikotarpio negalime susitikti gyvai, tačiau žinome, kad daugelis žydų virtuvės gerbėjų turi kuo pasidalinti.
Šį kartą gaminsime kultinį foršmaką ir silkę žydiškai. Receptai paprasti, turėkite silkės, rūgščių obuolių, džiuvesėlių, svogūnų virtų kiaušinių.
Žydiškai silkei turėkite razinų, tomatų pastos ir svogūnų.
Prieš pradedant žiūrėti kokius žydiškos silkės patiekalus gamins Beigelių krautuvėlės vyriausioji kepėja Riva Portnaja – kviečiame pasidalinti savo receptais, komentarais ir nuotraukomis.
Jei norėtumėte gaminti kartu ar atsųsti siužetą iš savo virtuvės – lauksime.
Rašykite čia >>#ManoŽydiškasReceptas
Kaip gaminame žiūrėkite video:
Šis edukacija parengta įgyvendinant projektą Žydų litvakų kulinarinio paveldo sąsajos su pasaulio virtuvėmis. Už paramą dėkojame Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Už paramą dėkojame ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos už galimybę skleisti žydiškos muzikos skambesį mūsų siužetuose.
Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: #ManoŽydiškaKelionė #ŽydųKultūrosMetai #ŽyduKultūrosDiena #Šabasnamuose
Žydiškos silkės kelias
Paruošė Dovilė Rūkaitė
Sakoma, kad Lietuvos žydai suvalgydavo bent po vieną silkę kasdien. Būtent todėl yra galybė receptų, kaip šeimininkės tas silkes ruošdavo: ir marinuodavo, ir kapodavo, ir kepdavo. Silkių kapotiniai, gardinti smulkintais svogūnais, obuoliais, džiūvėsiais, actu, grietine ar citrinų sultimis – vienas tradicinių litvakų patiekalų, visuomet užimantis garbingą vietą tarp kitų šventinių valgių. Lenkijos žydai šį patiekalą skanindavo cukrumi, o Pietų Afrikos litvakai į kapotų silkių mišinį įmaišo trupintų imbierinių arba paprastų saldžių sausainių.
Silkė įvairiomis pasaulio kalbomis:
| Danų | sild | Norvegų | sild |
| Olandų | baring | Lenkų | sledz |
| Suomių | silli, silakka | Portugalų | arenque |
| Prancūzų | hareng | Rusų | seld |
| Vokiečių | hering | Ispanų | arenque |
| Graikų | régha | Švedų | sill |
| Islandų | sild | Turkų | ringa |
| Italų | aringa | Jugoslavų | heringa, sledy |
| Japonų | nishin, kadoiwashi |
Įdomūs faktai apie silkę:
Politologijos mokslų profesorė, JAV Džordžijos valstijos Gvineto koledžo dėstytoja Dovilė Budrytė apibendrinant projekto veiklas:
“EVZ foundation projekto dėka mes matome pradmenis šios būtent įvairiakryptės ir daugialypės atminties. Aš nesu girdėjusi, jog Lietuvos žydų bendruomenė sakytų, kad mums negalima pripažinti romų genocido, nes kažkaip čia bus sumenkinta mūsų atmintis. Tai yra judėjimas link tos įvairiakryptės atminties, bendruomenės supranta vieną kita, kalbasi su viena kita, supranta kad tos trauminės patirys yra kažkuo panašios. Ne taip seniai akademiniame pasaulyje pripažintas romų genocidas. Ne taip seniai buvo keliamas klausimas ar tai buvo romų genocidas? Dabar tai pripažinta plačiai, kad tai buvo romų genocidas. Šiuo projektu matomas judėjimas teisinga linkme. Šios bendruomenės kalba apie savo traumines patirtis, bendradarbiauja. Man atrodo, kad labai svarbu, kad romų genocido atmintis tarptautiniu lygmeniu yra siejama su žmogaus teisų klausimais. Todėl šiuo atveju itin svarbu kalbėti apie Holokaustą ir sieti tai su žmogaus teisėmis, nes tai galėtų keisti visuomenės nuostatas, sužadintų žmonių jautrumą romams ir gal bent kažkiek sumažintų atskirtį, kuri yra ne tik tautinė, bet ir socialinė, ir ekonominė. Žinoma, nereikėtų lyginti: viena tauta kentėjo daugiau, kita galbūt mažiau. Yra aišku, kad romai dėl Holokausto nukentėjo daug ir labai. Tas faktas liko primirštas, apie jį nebuvo kalbama. Dėl to būtina atmintį gerinti, ir romų genocidas taip pat turėtų tapti Lietuvos istorijos dalimi.”
FOTO DOVILĖ BUDRYTĖ © DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Tai diskusijos, vykusios Lietuvos žydų litvakų bendruoemnėje 2020.11.13 ir filmo „Juodasis paukštis. Romų genocido atmintis“ peržiūros metu.
#SkirtingiNeatskirti #CoalitionBuilding #MusuBendruomenes #AtmintisAtsakomybeAteitis
Minėdami Tarptautinę Tolerancijos Dieną subūrėme grupę unikalių ir įdomių žmonių, kurie atvirai dalinsis, ką jiems reiškia būti kiek kitokiais, žaviai išskirtiniais Lietuvoje. Pašnekovai atskleis patirtus jautrius gyvenimo iššūkius ir puoselėjamus lūkesčius ateities Lietuvai.
Švęskime toleranciją, harmoniją ir darną! Įprasminkime tai per meno ir bendruomeniškumo kūrimą.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir bičiuliai lapkričio 16 d. mini Tarptautinę Tolerancijos Dieną ir kviečia į unikalų visos dienos vyksmą virtualioje erdvėje. Tai muzikiniai pasirodymai, meditacijos ir jogos užsiėmimai, sveiko maisto gaminimo pamokos, pokalbiai ir diskusijos apie žmogiškojo ryšio puoselėjimą, harmoningą bei tolerantišką gyvenimą bendruomenėse bei pasaulyje.
Diskusijos dalyviai:
ENG
While celebrating the International Tolerance Day we have gathered a group of people who will openly share what it means to be different whilst living in Lithuania. The participants will reveal the sensitive life challenges they have experienced and the cherished expectations for the future of Lithuania.
Discussion Participants:
Minintn kraupius Krištolinės nakties*įvykius, TABLETMAG skelbia siaubo kupinus B’nai B’rith Berlyno organizacijos narių laiškus savo giminaičiams JAV.
*(vok. Kristallnacht) – masinės žudynės 1938 m. lapkričio 9-10 d. naktimis, kai Vokietijos naciai planingai puolė žydus ir naikino bei grobė jų turtą.
Kai 1933 m. Sausio 30 d. Vokietijoje į valdžią atėjo Adolfas Hitleris, jis įgijo įgaliojimus įgyvendinti savo rasistinę ideologiją Vokietijos žydų atžvilgiu, kurių tada buvo 535 000 iš 67 milijonų gyventojų.
Po kovo 5 d. Reichstago (parlamento) rinkimų naujoji Vokietijos vyriausybė panaikino smurto prieš žydus suvaržymus, o nacių galvažudžiai užpuolė žydus ir piktybiškai mušė juos didžiųjų Vokietijos miestų gatvėse. Per kelis mėnesius nacių vyriausybė išleido daugybę potvarkių ir reglamentų, kurie faktiškai pašalino žydus iš Vokietijos ekonominio gyvenimo ir profesijų, siekdami priversti žydus palikti Vokietiją.
Vokietijos žydai negalėjo tuo patikėti, buvo šokiruoti. Jų visiškas sumišimas ir siaubas buvo užfiksuoti dienoraščiuose ir atsiminimuose. Kitas svarbus šaltinis yra privatūs laiškai, kuriuos Vokietijos žydai siuntė užsienyje gyvenantiems giminaičiams. Šie laiškai išreiškia vyrų ir moterų reakcijas ir emocijas į šiurpą keliančius įvykius, vykstančius kasdien.
Iš ciklo “Mano žydiška kelionė”
Žydiško maisto kelias
Paruošė Dovilė Rūkaitė
Žydiška duona – jos minkymas, kepimas, palaiminimas ir dalijimasis – yra beveik kiekvienos žydų šventės dalis.
Žydų, Dievo ir duonos ryšys aiškiai išdėstytas Toroje. Tačiau niekur žydų šventraščiuose nerašyta, kad chala yra pinta, saldi, geltona, skaniai trapi duona, tokia, kokia yra žinoma daugumai Amerikos žydų, kilusi iš turtingos Rytų Europos kepimo tradicijos.
Žydai išsibarstę po visą pasaulį – taip pat ir jų duona. Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos bendruomenėse kepama paprastesne duona Šabatui. Ne tokia saldi ji geriau tinka valgyti su aštriais, ugningais ir sūriais regiono patiekalais. Kepamos ir saldžios ir aštrios, su medumi, džiovintais vaisiais kmynai, sezamais. Per Chanuką kepama riebesnė – su alyvuogių aliejumi.
„Kad tai irgi gali būti chala, man buvo apreiškimas“, – sako Jessamyn Waldman Rodriguez, Hot Bread Kitchen įkūrėja Manhetene, užaugusi Toronte ir sužinojusi apie „alternatyvias“ chalas žydų kepimo klasėje.
Sefardiška chala
Vakare, lapkričio 6 d. saulei nusileidus Šabatą pasitikime kartu su Vilniaus žydų religinės bendruomenės vadovu Simu Levinu ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky su anūke Estera. Chalas mokys kepti Beigelių krautuvėlės vyriausioji kepėja Riva Portnaja. Mus sveikina Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Yossef Levy, Šiaulių krašto žydų bendruomenė, pasaulinio chalų kepimo kartu projekto Shabbos project iniciatorius Rabinas Dr. Warren Goldstein.
Lauksime jūsų nuo 15.15 val. socialiniuose tinkluose – dalinkitės ir pažymėkite savo Šabato akimirkas #Šabasnamuose
Tegu sugrįžta Šabatas namo – ten kur jam ir vieta.
„Beigelių krautuvėlės“ penktadienio Chala
RECEPTAS
1 kg miltų (persijokite)
2 kiaušiniai
1/3 stiklinės aliejaus
30 gr mielių
1,2 stiklinės vandens
1 šaukštelis druskos
2-3 šaukštai cukraus
Mieles ir cukrų įmaišykite į kelis šaukštus šilto vandens, palaukite kol pakils.
Į kalną miltų įmuškite kiaušinius, pilkite mieles, vandenį, aliejų, priedus – viską gerai suminkykite, kol masė nebelips prie dubens kraštų, jei reikia – pridėkite dar miltų.
Sudėkite tešlą, uždenkite rankšluosčiu ir šiltai palikite, kad pakiltų.
Po 30-40 min. ją šiek tiek paspaudykite, padalinkite į du gabalus, paskui iš jų suformuokite po 3 juostas ir supinkite į kasas. Paruoštus kepiniu dėkite į riebalais pateptą skardą, uždenkite rankšluosčiu ir palikite pakilti valandai.
Kiaušinį suplakite , patepkite pynutes. Barstykite jas aguonomis arba sezamais. T
Taip pat galite atskiras juostas barstyti zatar prieskoniu ir kitais.
Orkaitę įkaitinkite iki 190 laipsnių. Kepkite apie 20-25 min. kol gražiai paruduos.
Šabato eiga ir maldos anglų ir hebrajų kalbomis: https://bit.ly/2QutF5s
Renginį organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Šis edukacija parengta įgyvendinant projektą Žydų litvakų kulinarinio paveldo sąsajos su pasaulio virtuvėmis. Už paramą dėkojame Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Už paramą dėkojame ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos už galimybę skleisti žydiškos muzikos skambesį mūsų siužetuose.
Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: #ManoŽydiškaKelionė #ŽydųKultūrosMetai #ŽyduKultūrosDiena #Šabasnamuose
#KeepingItTogether #GeroŠabato #PenktadienioChala
Daugiau informacijos: Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia kepti chalas kartu su milijonais pasaulio žydų ir prisijungti prie iniciatyvos #ŠabasNamuose
Šių metų chalų kepimo šventė pasaulio žydų bendruomenėse bus švenčiama kiek kitaip. Šimtus tūkstančių moterų ir merginų jungiantys renginiai stadionuose, aikštėse ir bendruomenėse nevyks – chalos bus kepamos namuose, akimirkomis kviečiama dalintis socialiniuose tinkluose.
Šiais nepaprastais pasaulinės pandemijos laikais uždarius miestus, uždraudus susirinkimus seneliai nebeapkabina anūkų, o visą darbo dieną dirbantys tėvai tapo etatiniais mokytojais. Tačiau vienintelis pastovus šiame chaose išliko Šabato šventimas.
Ironiška tiesa yra tai, kad šiais metais mes galime būti arčiau vienas kito nei bet kada anksčiau. Nesvarbu, ar kur esame – Amsterdame, Niujorke ar Johanesburge – visi esame namuose.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia pasitikti pasaulio žydus vienijantį Šabatą kartu.
Šiemet, lapkričio 6 d. – penktadienio popietę kviečiame kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene kepti chalas, dalintis bendruomeniškumo ir žydiškos tradicijos šiluma. Prie kampanijos prisijungia Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija, kviečiame Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių žydų bendruomenes.
Vakare, saulei nusileidus Šabatą pasitikti kartu su Vilniaus žydų religinės bendruomenės vadovu Simu Levinu ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky su anūke Estera.
Susitikime prie virtualaus Šabato stalo ZOOMe! Registracija būtina.
ČIA >> https://bit.ly/3jDS9VQ
Tegu sugrįžta Šabatas namo – ten kur jam ir vieta.
Viso pasaulio žydai šiemet, jau septintus metus iš eilės rengs chalos kepimo ir Šabo sutikimo vakarus savo bendruomenėse. Šiame užburiančiame renginyje dalyvauja tūkstančiai pasaulio miestų, o Vilnius – vienas jų. Prie pasaulinio “The Shabbos Project” ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pirmą kartą prisijungė 2016 m. rengdama nepaprastą žydiškos duonos – chalos kepimo vakarą, kartu su bendruomenės nariais ir brangiais draugais.
Chala – tai ypatinga, Šabui ir šventėms žydų šeimose kepama duona. Visa paruošimo, atplėšimo ir kepimo reikšmė glaudžiai siejasi su tradicijom ir religija. Pavadinimas pirmiausia reiškė kepalėlį ar paplotėlį iš atskirto atnašai pirmosios tešlos gabalėlio, kaip rašoma Tanakhe, knygoje Bamidbar (Skaičių), ir tai vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“. (Bamidbar 15:20)
Renginį organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.
Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: #ManoŽydiškaKelionė #ŽydųKultūrosMetai #ŽyduKultūrosDiena #Šabasnamuose
#KeepingItTogether #GeroŠabato #PenktadienioChala
Daugiau informacijos: Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt
Paruošė Dovilė Rūkaitė
Ar galite įsivaizduoti, jog silkės istorija skaičiuojama daugiau nei tūkstantį metų. Ją nuodugniai dokumentuoja „silkės maniakai“, clupea harengus mėgėjai, kurie jaučia aistrą mažoms, druskingoms žuvims. Ir dėl rimtų priežasčių – ši maža žuvytė turi ilgą istoriją, įtakojančią pasaulio geopolitiką ir ekonomikos istoriją jau 1000 metų. Silkių kaulai buvo rasti neolito laikų Skandinavijos kapuose. Islandijos pirkliai jau X amžiuje eksportavo į Europą džiovintas, sūdytas žuvis.
“Hanzos sąjunga, viduramžių ekonominė gildija, atsirado todėl, kad vokiečiai turėjo druskos, kurios skandinavai troško kaip savo silkių konservanto, o britų ir olandų jūreivystės galia formavosi ir laikėsi dėl silkės prekybos[1]“.
Lietuva ir Norvegija 2020 m. minint #ŽydųKultūrosMetus galėtų surengti silkės ragautųjų vakarėlį skirtą 200 m. silkės kelio jubiliejui. Ant stalo puikuotųsi tuzinas tiek lietuviškos, tiek žydiškos, tiek norvegiškos silkės patiekalų. Pasirodo XIX a. pradžioje silkės paliko Baltijos jūrą ir mūsų protėviai Lietuvoje buvo priversti ieškoti, iš kur gauti silkių. Užsimezgė ryšiai su Norvegijos miestu Stavangeriu, iš kurio šimtai laivų nuo 1815 iki 1870 metų aprūpindavo Baltijos jūros uostus silkėmis. Būtent silkėms šis miestas turi būti dėkingas už savo suklestėjimą – iki tol buvęs varganas ir menkai apgyvendintas, per 60 metų jis tapo ketvirtuoju didžiausiu Norvegijos miestu su 25 000 gyventojų.
Russ & Daughters, 106 m. veikiantis žydiško maisto restoranų tinklas, MATIAS silkės dienos
Žydiškos kulinarinės kelionės
Autorė Dovilė Rūkaitė
Žydų Litvakų virtuvė vilioja savo įmantriais kvapais ir skoniais. Europos žydų kulinarinis paveldas neįsivaizduojamas be beigelių, be jautienos troškinių, be kapotos silkės su obuoliais. Lietuvoje tai atpažįstama, kaip žydų litvakų virtuvė – labai įdomi ir gal net kiek paslaptinga, būdinga tik čia gyvenantiems žydams. Norint atskleisti bent dalį šios paslapties žvelgiam į šventinį stalą. Ruduo – didžiųjų žydų švenčių metas. Rosh Hashanah ir Yom Kippur, Sukkot, Simchat Tora tai šventės, kurias švenčia viso pasaulio žydų bendruomenės. Visuose miestuose ir miesteliuose lankoma sinagoga, vyksta renginiai, gaminami specialūs šventiniai patiekalai.
Žydų šventinių patiekalų paieškos
Klaipėdoje, Tautinių kultūrų centre, vyko trečiasis koalicijų stiprinimo seminaras, kuriame dalyvavo ne tik Klaipėdos žydų ir romų bendruomenių atstovai bet ir totorių, baltarusių bei rusų tautinių mažumų atstovai. Gvildenamos temos sulaukė daug klausimų ir susidomėjimo. Ypač įdomu buvo klausyti rašytojo, visuomenės veikėjo Vytauto Čepo pranešimo tema “Tautinės mažumos Lietuvoje: istorinė savimonė ir etninė savastis”. Kas yra tautinė mažuma ir tautinė bendrija? Dažnai šios sąvokos yra sutapatinamos. Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja kalbėjo apie romų istorijos paraleles.
Garsiausias visų laikų Kretingos litvakas Berekas Joselevičius gimė 1764 metų rugsėjo 17 d. viename iš Kretingos Žydų Naujamiesčio namų stovėjusių Akmenos upės saloje šalia miesto vandens malūno (dabartinės Birutės g. ir Malūno tako rajone), žydų prekybininko Juozapo (hebrajų kalba Josepo) šeimoje. Hebrajiškas vardas Ber Dov. Tuo metu dar nebuvo įvesta pavardžių sistema, vietoj jų buvo vartojama tėvavardžių forma, tad Berekas, Joselio sūnus, tapo Joselevičiumi (Juzelevičiumi).