Paminklas Kretingoje gimusiam Tado Kosciuškos sukilėlių kariuomenės Žydų pulko vadui Berekui Joselevičiui

Paminklas Kretingoje gimusiam Tado Kosciuškos sukilėlių kariuomenės Žydų pulko vadui Berekui Joselevičiui

Istorinių faktų, skiriančių tautas, įvairių nuoskaudų turime pakankamai, šį kartą paieškokime faktų ir istorinių asmenybių jas vienijančių. Lankomės Klaipėdos žydų bendruomenėje.

 

Garsiausias visų laikų Kretingos litvakas Berekas Joselevičius gimė 1764 metų rugsėjo 17 d. viename iš Kretingos Žydų Naujamiesčio namų stovėjusių Akmenos upės saloje šalia miesto vandens malūno (dabartinės Birutės g. ir Malūno tako rajone), žydų prekybininko Juozapo (hebrajų kalba Josepo) šeimoje. Hebrajiškas vardas Ber Dov. Tuo metu dar nebuvo įvesta pavardžių sistema, vietoj jų buvo vartojama tėvavardžių forma, tad Berekas, Joselio sūnus, tapo Joselevičiumi (Juzelevičiumi).

Manoma, kad mokslo pradmenis Dovas Beras ben Josepas įgijo Kretingos chedere – religinėje pradžios mokykloje, vėliau mokslus tęsė Telšiuose. Baigęs mokslus tapo Kretingos dvarininko ir Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio finansinių reikalų patikėtiniu, vertėsi arklių ir pašaro prekyba. Vyskupo pavedimu lankėsi Vienoje, Paryžiuje, Briuselyje, išmoko prancūzų ir vokiečių kalbas, susipažino su Prancūzijos revoliucijos idėjomis, Vakarų Europos kultūra. Prasidėjus 1794 m. Tado Kosčiuskos sukilimui su kitu žydu Juozapu Aronovičiumi paskelbė atsišaukimą jidiš kalba, kuriame ragino kilti į kovą prieš Rusijos imperijos kariuomenę. Jis suformavo pirmąjį modernioje istorijoje žydų kavalerijos pulką, vadovavo jam gindamas Varšuvą nuo rusų karvedžio Aleksandro Suvorovo vadovaujamos rusų kariuomenės. 1807 m., įkūrus Varšuvos kunigaikštystę, B. Joselevičius gavo pulkininko laipsnį, paskirtas ulonų eskadrono vadu, dalyvavo įvairiuose mūšiuose su Rusijos ir Prūsijos kariuomene. Po ilgo laiko Varšuvoje jį aplankė žmona Rifka, gyvenusi Kretingoje. B. Joselevičius įstojo į masonų ložę „Vieningieji broliai lenkai“.

1808 m. apdovanotas aukščiausiu Lenkijos kariniu apdovanojimu, karinės šlovės ordinu – Virtuti Militari už karinius nuopelnus 1807 m. mūšyje prie Friedlando. Mirė 1809 metų gegužės 5 dieną Kocke, Lenkijoje.

Legenda pasakoja, kad po didvyrio žūties iškilo dilema, kuriose kapinėse laidoti jo palaikus. Katalikų kunigas nenorėjo parapijos kapinėse laidoti žydo, o žydų rabinas pasakė karstą pastatyti dviem arkliais (kituose šaltiniuose – jaučiais) pakinkytame vežime ir kur gyvuliai sustos, ten palaidoti. Ant kapo buvo supilta kalva, pavadinta Bereko kalva.

Berekas Joselevičius palaidotas netoli Liublino, 1,5 km nuo Kocko, dešinėje kelio pusėje priešais Bialobžegi kaimą.

Įvairiuose Lenkijos miestuose B. Joselevičiaus vardu pavadinta apie 30 gatvių, jo žygius aprašė lenkų ir žydų rašytojai bei istorikai, mūšių paveiksluose jį vaizdavo tapytojai. 2009 m. Lenkijoje ir Izraelyje išleistas bendras abiejų valstybių pašto ženklas vaizduojantis Julijaus Kosako paveikslą (1893 m.) „B. Joselevičius mūšyje prie Kocko“ su užrašu „Žydų kovotojas už Lenkijos laisvę“.

Tai buvo pirmasis žydas, tapęs Lenkijos pulkininku ir štabo karininku, žuvusiu už jos nepriklausomybę.

Paminklo Berekui Joselevičiui pastatymas

Po nemažai laiko trukusių diskusijų su Kretingos valdžia dėl paminklo vietos parinkimo, Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininko Felikso Puzemskio iniciatyva 2015 m. buvo įamžintas šio Tado Kosciuškos sukilimo dalyvio, kovotojo už lietuvių ir lenkų laisvę, atminimas.

Žydų bendruomenė norėjo istorinės asmenybės, savo gyvenimu labiausiai nusipelniusios lietuvių tautai, įamžinimui parinkti vietą miesto centre, Rotušės aikštėje. Šalimais esanti Mėguvos gatvė turi nemažai sąsajų su žydų kultūra: buvusio „Mėguvos“ viešbučio vietoje stovėjo sinagoga, turgelyje išliko senosios žydų mikvos – ritualinių apsiplovimų vietos – pamatai, netoliese – senosios žydų kapinės“. Tačiau tuometinis Kretingos rajono savivaldybės meras J. Mažeika siūlė įsigilinti ir į istorinę medžiagą, pasidomėti jau esančių paminklų Rotušės aikštėje suderinamumu istoriniu bei architektūriniu požiūriu nesukeliant supriešinimo tarp žmonių. Deja, apie kadaise gyvavusią gausią žydų bendruomenę Kretingoje ir kituose rajono miesteliuose primena tik masinių žudynių vietos ir apleistos kapinės.

Atminimo stulpo pastatymo sprendimo priėmimą paspartino Vyriausybės nutarimas įpareigojantis Kretingos raj. savivaldybę mieste atidengti paminklinę lentą kovotojui už tautų laisvę B.Joselevičiui. Vieni tarybos nariai siūlė atminimo lentą pritvirtinti prie kurio nors istorinio Kretingos miesto pastato, kiti – B.Joselevičiaus vardu pavadinti gatvę. Savo paramą siūlė Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo vadovas Eugenijus Bunka. Be Vyriausybės nutarimo, įpareigojančio įamžinti garsaus karvedžio atminimą, Kretingos savivaldybė gavo ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky prašymą skirti organizacinę paramą. Atminimo stulpą norėta pastatyti iki 70-tųjų Vilniaus geto likvidavimo metinių. Sprendimas dėl paminklo vietos bei statybos dėl įvairiausių priežasčių užtruko itin ilgai. Tačiau bendras Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininko Felikso Puzemskio, žydų bendruomenės bei valstybinių organizacijų bendradarbiavimas davė rezultatų – 2015 m. Kretingoje, skvere prie Pedagogų švietimo centro, atidengtas paminklas (arch. Vytenis Mazurkevičius, skulpt. Gintautas Jonkus), skirtas įamžinti Kretingoje gimusio kovotojo už tautų laisvę ir nepriklausomybę, Lenkijos ir Prancūzijos nacionalinio didvyrio Bereko Joselevičiaus atminimą.

„Kovai už tautų laisvę ir nepriklausomybę savo gyvenimą paskyręs B.Joselevičius ir šiandien gali tapti vienu iš simbolių, vienijančių lietuvių, lenkų, prancūzų ir žydų tautas. Šis paminklas jam – padėka už Kretingos vardo garsinimą visame pasaulyje“, – paminklo atidengimo ceremonijoje kalbėjo Kretingos rajono garbės pilietis Antanas Vinkus.

#MūsųBendruomenė   s #OurCommunities #CoalitionBuilding  #AtmintisAtsakomybeAteitis

Projektą remia EVZ fondas, Vokietija. Iš dalies projektą remia „Geros valios fondas“, Lietuva.

Literatūra ir šaltiniai

  1. Berek Joselewicz [interaktyvus]. Iš Wikipedia (the free encyclopedia). Prieiga per internetą: <http://en.wikipedia.org/wiki/Berek_Joselewicz>.
  2. BENIUŠIS, Romualdas. Kretingiškis Berekas Joselevičius – legendinis kovotojas už tautų laisvę. Iš Bernardinai.lt [interaktyvus]. [Vilnius]: VšĮ Bernardinai.lt, 2013 sausio 25 [žiūrėta 2014 rugsėjo 9]. Prieiga per internetą: <http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-01-25-romualdas-beniusis-kretingiskis-berekas-joselevicius-legendinis-kovotojas-uz-tautu-laisve/94014
  3. Berekas Joselevičius. Iš Lietuvos žydų istorijos albumas [interaktyvus]. Vilnius: VšĮ Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras, [b.d.] [žiūrėta 2014 rugsėjo 10]. Prieiga per internetą: <http://www.lzia.lt/berekasjoselevicius.php>.
  4. PAČKAUSKIENĖ; Aušra, TOLEIKIS, Vytautas. Garsūs Lietuvos žydai. Vilnius, 2008, p. 50.
  5. RAILA, Eligijus. Berekas Joselewiczius – pirmasis žydas karininkas. Iš Orbis Lituaniae [interaktyvus]. Vilnius: VU, 2012. Prieiga per internetą: <http://m.ldkistorija.lt/index.php/istoriniai-faktai/berekas-joselewiczius-pirmasis-zydas-karininkas/1421>.