Beigelių krautuvėlė

Tolerancija nėra tikslas, o tiesiog tarpinė stotelė darnos link

Tolerancija nėra tikslas, o tiesiog tarpinė stotelė darnos link

Minėdami Tarptautinę Tolerancijos Dieną subūrėme grupę unikalių ir įdomių žmonių, kurie atvirai dalinsis, ką jiems reiškia būti kiek kitokiais, žaviai išskirtiniais Lietuvoje. Pašnekovai atskleis patirtus jautrius gyvenimo iššūkius ir puoselėjamus lūkesčius ateities Lietuvai.

Švęskime toleranciją, harmoniją ir darną! Įprasminkime tai per meno ir bendruomeniškumo kūrimą.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir bičiuliai lapkričio 16 d. mini Tarptautinę Tolerancijos Dieną ir kviečia į unikalų visos dienos vyksmą virtualioje erdvėje. Tai muzikiniai pasirodymai, meditacijos ir jogos užsiėmimai, sveiko maisto gaminimo pamokos, pokalbiai ir diskusijos apie žmogiškojo ryšio puoselėjimą, harmoningą bei tolerantišką gyvenimą bendruomenėse bei pasaulyje.

Diskusijos dalyviai:

  1. Faina Kukliansky – LŽB pirmininkė, advokatė ir lobistė;
  2. Jurgis Didžiulis – atlikėjas, visuomenės veikėjas;
  3. Erica Jennings – atlikėja, žmogaus teisių aktyvistė;
  4. Monika Ošmianskienė –žmogaus ir neįgaliųjų teisių aktyvistė, Laisvės partijos steigėja ir valdybos narė, frakcijos seniūnė;
  5. Algimantas Davidavičius – lektorius, mokytojas, filosofas;
  6. Jūratė Juškaitė- Žmogaus teisių centro atstovė, komunikacijos vadovė;
  7. Tomas Byčkovas –  Gyvūnų teises saugančios organizacijos „Tušti narvai“ atstovas;
  8. Vladimir Simonko – visuomenininkas, Lietuvos gėjų lygos pirmininkas;
  9. Saulius Leonavičius – šiuolaikinio meno kūrėjas, vaizduojamųjų menų daktaras;
  10. Escedar Maštavičienė -Iš Etiopijos kilusi ir Lietuvoje gyvenanti verslininkė;
  11. Živile Diawara – „Loftas“ bendraįkūrėja, kūrybininkė, strategijos vadovė ir kūrybinių industrijų ekspertė;
  12. Viktoras Diawara –Menų fabriko „Loftas“ įkūrėjas atlikėjas ir prodiuseris;
  13. Svetlana Novopolskaja – romų visuomenės centro direktorė;
  14. Rafael Gimelstein –„Darna“ organizatorius, muzikantas ir prodiuseris.

ENG

While celebrating the International Tolerance Day we have gathered a group of people who will openly share what it means to be different whilst living in  Lithuania. The participants will reveal the sensitive life challenges they have experienced and the cherished expectations for the future of Lithuania.

Discussion Participants:

  1. Faina Kukliansky – chair of the LJC, lawyer and lobbyist;
  2. Jurgis Didžiulis – performer, public figure;
  3. Erica Jennings – performer, human rights activist;
  4. Monika Ošmianskienė – human and disabled rights activist, founder of the Freedom Party (Laisvės partija) and member of the board, elder of the faction;
  5. Algimantas Davidavičius – lecturer, teacher, philosopher;
  6. Jūratė Juškaitė – representative of the Human Rights Center, Head of Communication;
  7. Tomas Byčkovas – representative of the animal rights protection organization “Empty Cages” (Tušti narvai);
  8. Vladimir Simonko – public figure, chairman of the Lithuanian Gay League;
  9. Saulius Leonavičius – creator of contemporary art, doctor of fine arts;
  10. Escedar Maštavičienė – an entrepreneur from Ethiopia who is living in Lithuania;
  11. Živile Diawara – Loftas co-founder, creator, strategy manager and expert in creative industries;
  12. Viktoras Diawara – founder of the Art Factory “Loft”, performer and producer;
  13. Svetlana Novopolskaya – director of the Roma Community Center;
  14. Rafael Gimelstein – organizer of the “Darna”, musician and producer.

 

Vokiečiai! Ginkitės! Nepirkite iš žydų!

Vokiečiai! Ginkitės! Nepirkite iš žydų!

Minintn kraupius Krištolinės nakties*įvykius, TABLETMAG skelbia siaubo kupinus B’nai B’rith Berlyno organizacijos narių laiškus savo giminaičiams JAV.

*(vok. Kristallnacht) – masinės žudynės 1938 m. lapkričio 9-10 d. naktimis, kai Vokietijos naciai planingai puolė žydus ir naikino bei grobė jų turtą.

Kai 1933 m. Sausio 30 d. Vokietijoje į valdžią atėjo Adolfas Hitleris, jis įgijo įgaliojimus įgyvendinti savo rasistinę ideologiją Vokietijos žydų atžvilgiu, kurių tada buvo 535 000 iš 67 milijonų gyventojų.

Po kovo 5 d. Reichstago (parlamento) rinkimų naujoji Vokietijos vyriausybė panaikino smurto prieš žydus suvaržymus, o nacių galvažudžiai užpuolė žydus ir piktybiškai mušė juos didžiųjų Vokietijos miestų gatvėse. Per kelis mėnesius nacių vyriausybė išleido daugybę potvarkių ir reglamentų, kurie faktiškai pašalino žydus iš Vokietijos ekonominio gyvenimo ir profesijų, siekdami priversti žydus palikti Vokietiją.

Vokietijos žydai negalėjo tuo patikėti, buvo šokiruoti. Jų visiškas sumišimas ir siaubas buvo užfiksuoti dienoraščiuose ir atsiminimuose. Kitas svarbus šaltinis yra privatūs laiškai, kuriuos Vokietijos žydai siuntė užsienyje gyvenantiems giminaičiams. Šie laiškai išreiškia vyrų ir moterų reakcijas ir emocijas į šiurpą keliančius įvykius, vykstančius kasdien.

Jei vaikiai užkandžiui į mokyklą neša kiaušinyje keptą chalą – jų seneliai tikrai litvakai!

Jei vaikiai užkandžiui į mokyklą neša kiaušinyje keptą chalą – jų seneliai tikrai litvakai!

Iš ciklo “Mano žydiška kelionė”

Žydiško maisto kelias

Paruošė Dovilė Rūkaitė

Žydiška duona – jos minkymas, kepimas, palaiminimas ir dalijimasis – yra beveik kiekvienos žydų šventės dalis.

Žydų, Dievo ir duonos ryšys aiškiai išdėstytas Toroje. Tačiau niekur žydų šventraščiuose nerašyta, kad chala yra pinta, saldi, geltona, skaniai trapi duona, tokia, kokia yra žinoma daugumai Amerikos žydų, kilusi iš turtingos Rytų Europos kepimo tradicijos.

Žydai išsibarstę po visą pasaulį – taip pat ir jų duona. Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos bendruomenėse kepama paprastesne duona Šabatui. Ne tokia saldi ji geriau tinka valgyti su aštriais, ugningais ir sūriais regiono patiekalais. Kepamos ir saldžios ir aštrios, su medumi, džiovintais vaisiais kmynai, sezamais. Per Chanuką kepama riebesnė – su alyvuogių aliejumi.

„Kad tai irgi gali būti chala, man buvo apreiškimas“, – sako Jessamyn Waldman Rodriguez, Hot Bread Kitchen  įkūrėja Manhetene, užaugusi Toronte ir sužinojusi apie „alternatyvias“ chalas žydų kepimo klasėje.

Sefardiška chala

Kepkime chalas kartu! Skelbiame receptus

Kepkime chalas kartu! Skelbiame receptus

 

Vakare, lapkričio 6 d. saulei nusileidus  Šabatą pasitikime kartu su Vilniaus žydų religinės bendruomenės vadovu Simu Levinu ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky su anūke Estera. Chalas mokys kepti Beigelių krautuvėlės vyriausioji kepėja Riva Portnaja. Mus sveikina Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Yossef Levy,  Šiaulių krašto žydų bendruomenė, pasaulinio chalų kepimo kartu projekto Shabbos project iniciatorius Rabinas Dr. Warren Goldstein.

Lauksime jūsų nuo 15.15 val. socialiniuose tinkluose – dalinkitės ir pažymėkite savo Šabato akimirkas #Šabasnamuose 

Tegu sugrįžta Šabatas namo – ten kur jam ir vieta.

 

„Beigelių krautuvėlės“ penktadienio Chala

RECEPTAS

1 kg miltų (persijokite)

2 kiaušiniai

1/3 stiklinės aliejaus

30 gr mielių

1,2 stiklinės vandens

1 šaukštelis druskos

2-3 šaukštai cukraus

Mieles ir cukrų įmaišykite į kelis šaukštus šilto vandens, palaukite kol pakils.

Į kalną miltų įmuškite kiaušinius, pilkite mieles, vandenį, aliejų, priedus – viską gerai suminkykite, kol masė nebelips prie dubens kraštų, jei reikia – pridėkite dar miltų.

Sudėkite tešlą, uždenkite rankšluosčiu ir šiltai palikite, kad pakiltų.

Po 30-40 min. ją šiek tiek paspaudykite, padalinkite į du gabalus, paskui iš jų suformuokite po 3 juostas ir supinkite į kasas. Paruoštus kepiniu dėkite į riebalais pateptą skardą, uždenkite rankšluosčiu ir palikite pakilti valandai.

Kiaušinį suplakite , patepkite pynutes. Barstykite jas aguonomis arba sezamais. T

Taip pat galite atskiras juostas barstyti zatar prieskoniu ir kitais.

Orkaitę įkaitinkite iki 190 laipsnių. Kepkite apie 20-25 min. kol gražiai paruduos.

Šabato eiga ir maldos anglų ir hebrajų kalbomis: https://bit.ly/2QutF5s

Renginį organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Šis edukacija parengta įgyvendinant projektą Žydų litvakų kulinarinio paveldo sąsajos su pasaulio virtuvėmis. Už paramą dėkojame Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Už paramą dėkojame ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos už galimybę skleisti žydiškos muzikos skambesį mūsų siužetuose.

Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: #ManoŽydiškaKelionė #ŽydųKultūrosMetai #ŽyduKultūrosDiena  #Šabasnamuose 

#KeepingItTogether #GeroŠabato #PenktadienioChala

Daugiau informacijos: Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt

Tegu sugrįžta Šabatas namo – ten kur jam ir vieta

Tegu sugrįžta Šabatas namo – ten kur jam ir vieta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia kepti chalas kartu su milijonais pasaulio žydų ir prisijungti prie iniciatyvos #ŠabasNamuose

Šių metų chalų kepimo šventė pasaulio žydų bendruomenėse bus švenčiama kiek kitaip. Šimtus tūkstančių moterų ir merginų jungiantys renginiai stadionuose, aikštėse ir bendruomenėse nevyks – chalos bus kepamos namuose, akimirkomis kviečiama dalintis socialiniuose tinkluose.

Šiais nepaprastais pasaulinės pandemijos laikais uždarius miestus, uždraudus susirinkimus seneliai nebeapkabina anūkų, o visą darbo dieną dirbantys tėvai tapo etatiniais mokytojais. Tačiau vienintelis pastovus šiame chaose išliko Šabato šventimas.

Ironiška tiesa yra tai, kad šiais metais mes galime būti arčiau vienas kito nei bet kada anksčiau. Nesvarbu, ar kur esame – Amsterdame, Niujorke ar Johanesburge – visi esame namuose.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia pasitikti pasaulio žydus vienijantį Šabatą kartu.

Šiemet, lapkričio 6 d. – penktadienio popietę kviečiame kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene kepti chalas, dalintis bendruomeniškumo ir žydiškos tradicijos šiluma. Prie kampanijos prisijungia Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija, kviečiame Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių žydų bendruomenes.

 

 

Vakare, saulei nusileidus  Šabatą pasitikti kartu su Vilniaus žydų religinės bendruomenės vadovu Simu Levinu ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky su anūke Estera.

Susitikime prie virtualaus Šabato stalo ZOOMe! Registracija būtina.

ČIA >> https://bit.ly/3jDS9VQ

Tegu sugrįžta Šabatas namo – ten kur jam ir vieta.

Viso pasaulio žydai šiemet, jau septintus metus iš eilės rengs chalos kepimo ir Šabo sutikimo vakarus savo bendruomenėse. Šiame užburiančiame renginyje dalyvauja tūkstančiai pasaulio miestų, o Vilnius – vienas jų. Prie pasaulinio “The Shabbos Project” ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pirmą kartą prisijungė 2016 m. rengdama nepaprastą žydiškos duonos – chalos kepimo vakarą, kartu su bendruomenės nariais ir brangiais draugais.

Chala – tai ypatinga, Šabui ir šventėms žydų šeimose kepama duona. Visa paruošimo, atplėšimo ir kepimo reikšmė glaudžiai siejasi su tradicijom ir religija. Pavadinimas pirmiausia reiškė kepalėlį ar paplotėlį iš atskirto atnašai pirmosios tešlos gabalėlio, kaip rašoma Tanakhe, knygoje Bamidbar (Skaičių), ir tai vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“. (Bamidbar 15:20)

Renginį organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: #ManoŽydiškaKelionė #ŽydųKultūrosMetai #ŽyduKultūrosDiena  #Šabasnamuose 

#KeepingItTogether #GeroŠabato #PenktadienioChala

Daugiau informacijos: Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt

 

Žydiškos silkės kelias

Žydiškos silkės kelias

 

Paruošė Dovilė Rūkaitė

Ar galite įsivaizduoti, jog silkės istorija skaičiuojama daugiau nei tūkstantį metų. Ją nuodugniai dokumentuoja „silkės maniakai“, clupea harengus mėgėjai, kurie jaučia aistrą mažoms, druskingoms žuvims. Ir dėl rimtų priežasčių – ši maža žuvytė turi ilgą istoriją, įtakojančią pasaulio geopolitiką ir ekonomikos istoriją jau 1000 metų. Silkių kaulai buvo rasti neolito laikų Skandinavijos kapuose. Islandijos pirkliai jau X amžiuje eksportavo į Europą džiovintas, sūdytas žuvis.

“Hanzos sąjunga, viduramžių ekonominė gildija, atsirado todėl, kad vokiečiai turėjo druskos, kurios skandinavai troško kaip savo silkių konservanto, o britų ir olandų jūreivystės galia formavosi ir laikėsi dėl silkės prekybos[1]“.

Lietuva ir Norvegija 2020 m. minint #ŽydųKultūrosMetus galėtų surengti silkės ragautųjų vakarėlį skirtą 200 m. silkės kelio jubiliejui. Ant stalo puikuotųsi tuzinas tiek lietuviškos, tiek žydiškos, tiek norvegiškos silkės patiekalų. Pasirodo XIX a. pradžioje silkės paliko Baltijos jūrą ir mūsų protėviai Lietuvoje buvo priversti ieškoti, iš kur gauti silkių. Užsimezgė ryšiai su Norvegijos miestu Stavangeriu, iš kurio šimtai laivų nuo 1815 iki 1870 metų aprūpindavo Baltijos jūros uostus silkėmis. Būtent silkėms šis miestas turi būti dėkingas už savo suklestėjimą – iki tol buvęs varganas ir menkai apgyvendintas, per 60 metų jis tapo ketvirtuoju didžiausiu Norvegijos miestu su 25 000 gyventojų.

Russ & Daughters, 106 m. veikiantis žydiško maisto restoranų tinklas, MATIAS silkės dienos

Litvakų virtuvės valgiai ir Kupiškio žydų patiekalai

Litvakų virtuvės valgiai ir Kupiškio žydų patiekalai

Žydiškos kulinarinės kelionės

Autorė Dovilė Rūkaitė

Žydų Litvakų virtuvė vilioja savo įmantriais kvapais ir skoniais. Europos žydų kulinarinis  paveldas neįsivaizduojamas be beigelių, be jautienos troškinių, be kapotos silkės su obuoliais. Lietuvoje tai atpažįstama, kaip žydų litvakų virtuvė – labai įdomi ir gal net kiek paslaptinga, būdinga tik čia gyvenantiems žydams.  Norint atskleisti bent dalį šios paslapties žvelgiam į šventinį stalą. Ruduo – didžiųjų žydų švenčių metas.  Rosh Hashanah ir Yom Kippur, Sukkot, Simchat Tora tai šventės, kurias  švenčia viso pasaulio žydų bendruomenės. Visuose miestuose ir miesteliuose lankoma sinagoga, vyksta renginiai, gaminami specialūs šventiniai patiekalai.

Žydų šventinių patiekalų paieškos

Klaipėdos bendruomenė kėlė kultūrinės įvairovės klausimus

Klaipėdos bendruomenė kėlė kultūrinės įvairovės klausimus

Klaipėdoje, Tautinių kultūrų centre, vyko trečiasis koalicijų stiprinimo seminaras, kuriame dalyvavo  ne tik Klaipėdos žydų ir romų bendruomenių atstovai bet ir totorių, baltarusių bei rusų tautinių mažumų atstovai. Gvildenamos temos sulaukė daug klausimų ir susidomėjimo. Ypač įdomu buvo klausyti rašytojo, visuomenės veikėjo Vytauto Čepo pranešimo tema “Tautinės mažumos Lietuvoje: istorinė savimonė ir etninė savastis”.  Kas yra tautinė mažuma ir tautinė bendrija? Dažnai šios sąvokos yra sutapatinamos. Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja kalbėjo apie romų istorijos paraleles.

Paminklas Kretingoje gimusiam Tado Kosciuškos sukilėlių kariuomenės Žydų pulko vadui Berekui Joselevičiui

Paminklas Kretingoje gimusiam Tado Kosciuškos sukilėlių kariuomenės Žydų pulko vadui Berekui Joselevičiui

Istorinių faktų, skiriančių tautas, įvairių nuoskaudų turime pakankamai, šį kartą paieškokime faktų ir istorinių asmenybių jas vienijančių. Lankomės Klaipėdos žydų bendruomenėje.

 

Garsiausias visų laikų Kretingos litvakas Berekas Joselevičius gimė 1764 metų rugsėjo 17 d. viename iš Kretingos Žydų Naujamiesčio namų stovėjusių Akmenos upės saloje šalia miesto vandens malūno (dabartinės Birutės g. ir Malūno tako rajone), žydų prekybininko Juozapo (hebrajų kalba Josepo) šeimoje. Hebrajiškas vardas Ber Dov. Tuo metu dar nebuvo įvesta pavardžių sistema, vietoj jų buvo vartojama tėvavardžių forma, tad Berekas, Joselio sūnus, tapo Joselevičiumi (Juzelevičiumi).

Kokių vaikų kraują geria žydai?

Kokių vaikų kraują geria žydai?

Kaune vykusio Koalicijos formavimo seminaro 7 ŽINGSNIAI metu pristatyta daug emocijų ir diskusijų sukėlus tema – Žydų sudievinimas ir demonizavimas: antisemitiniai prietarai viešumoje?

Prietarai apie žydus neatsiejami nuo antisemitizmo, tačiau jie nėra antisemitizmo priežastis, – teigė seminare šią temą pristatę Eva ir Viktoras Tombakai.

„Žydas – smarvė, žydas – sukčius, makliorius, žydai – ne krikščionys, Kristų nukankino. Žydai ir po šiai dienai katalikų vaikus grobsto, užbadę jų kraują deda į macas. Žydai – išnaudotojai, siurbėlės, žydai sukūrė Covid virusą…“

Koalicijos stiprinimo seminaras Kaune – 7 ŽINGSNIAI

Koalicijos stiprinimo seminaras Kaune – 7 ŽINGSNIAI

Projektas “Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje” tęsiasi. Liepos 24 d. Kaune vyko Koalicijos formavimo seminaras 7 ŽINGSNIAI. Seminaro metu Kauno žydų bei romų bendruomenių nariai pristatė bendruomenėse iškilusias aktualias etninės diskriminacijos, stereotipinio neigiamo mąstymo problemas, teigiamos žiniasklaidos sklaidos apie tautines mažumas trūkumą ir galimus sprendimo būdus. Seminaro dalyviams bendrystės idėjų linkėjo Kauno miesto vicemeras Mantas Jurgutis, patirtimi kuriant daugiakultūrinį miestą, kuris burtų bendruomenes dalijosi doc. Aurelijus Zykas, Kauno – Japonijos draugystės asociacijos prezidentas, Sugiharos savaitės rengėjas. Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja bei Tautinių mažumų departamento tarpininkas, Romų intelektualų organizacijos vadovas Gopalas Michailovskis kalbėjo apie romų situaciją Lietuvoje, romų integracijos į visuomenę strategiją, romų istorijos paraleles, o Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė ir manoteises.lt redaktorė pristatė Žmogaus teisių organizacijų koalicija‘os veiklą .
PROGRAMA
Tautinės bendrijos kelia problemas ir ieško sprendimų formuojant koalicijas

Tautinės bendrijos kelia problemas ir ieško sprendimų formuojant koalicijas

 Štai tokios yra iškeltos problemos ir pirmųjų advokacijos mokymų Druskininkuose rezultatai įgyvendinat projektą Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje 2020 – žiūrėkite infografiką.

Šiuo projektu siekiama sustiprinti Žmogaus teisių koalicijos partnerių – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, Romų visuomenės centro ir Žmogaus teisių centro matomumą ir dalyvavimą pilietinės visuomenės iniciatyvose šešiuose Lietuvos regioniniuose centruose, kuriuose veikia žydų bendruomenės.

 

Švenčionių rajone tarpukaryje gyveno gausi žydų bendruomenė

Švenčionių rajone tarpukaryje gyveno gausi žydų bendruomenė

Švenčionys – daugiakultūrinis kraštas, kuriame be lietuvių gyvena lenkų, rusų, baltarusių, žydų ir kitų tautybių žmonių.

Švenčionių žydų bendruomenė buvo atkurta 2013 m. Jai vadovauja energingas, neseniai septyniasdešimtąjį jubiliejų paminėjęs, Švenčionyse gimęs, Moisiejus Šapiro.

Švenčionių rajone tarpukaryje gyveno gausi žydų bendruomenė. Tai liudija jau vien tai, kad Švenčionyse tuo metu buvo 5 sinagogos.

Žydai įkūrė vaistažolių fabriką, turėjo miesto centre odos perdirbimo dirbtuves. Visose gamybos srityse reiškėsi žydų verslo žmonių pastangos, iniciatyva ir patyrimas.

Iššūkiai daugiakultūrio miesto bendruomenei – kaip tai turėtų pasibaigt?

Iššūkiai daugiakultūrio miesto bendruomenei – kaip tai turėtų pasibaigt?

Gausiai vilniečių ir miesto svečių gausiai lankomame Rūdininkų g. skvero kampe stovi maža mergaitė, ant rankų laikanti katinėlį, o šalia jos pasirėmęs lazdele  – gydytojas. Mergaitė pakėlusi galvelę į gydytoją prašo katinėliui pagalbos, o gydytojas geraširdiškai šypsosi ir suprantame, kad tikrai jai padės. Tikriausiai daugelis iškart atpažįsta, kad tai žymaus skulptoriaus Romualdo Kvinto sukurtas paminklas nepaprastai gerbiamam Vilniaus gydytojui Cemachui Šabadui, tapusiam Kornelijaus Čiukovskio pasakų vaikams pagrindinio veikėjo – daktaro Aiskaudos – prototipu.

Šis paminklas gausiai lankomas ne tik į Lietuvą atvykstančių užsienio svečių bet ir pro šalį einančių miestelėnų, vaikų. Jo nuotraukos su užfiksuota pozityvia emocija per socialinius tinklus sklinda po visą pasaulį.

Žinia apie birželio 27 d., suniokotą paminklą žydų kultūros patriarchui suglumino ir nuliūdino. Atsakingos savivaldybės institucijos tuoj pat sureagavo paminklą bandydamos valyti. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius išplatino pranešimą smerkiantį įvykdytą vandalizmo aktą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kreipėsi į policiją prašydama ištirti šį nusikaltimą.

Deja… Ant skulptūrų išpilto ir liko srovelėmis nuvarvėjusio gelsvo skysčio pėdsakai.

Žiniasklaidoje kone kasdien skaitome šiurpą keliančią informaciją apie kenčiančius, apleistus vaikus, tai gal šis išpuolis prieš mažą mergaitę – kerštas visuomenei už sužalotą vaikystę. Gal tas, kuris suniokojo paminklą, pats buvo nemylimas, žmonių atstumtas, niekada nepatyrė gerumo, motiniškos meilės, gal jam niekas nesekė pasakų? Gal tai pykčio protrūkis už vaikystėje patirtas skriaudas?

Šiandien nuėjau prie vandalų nuniokotų paminklų Vilniaus Gaonui ir gydytojui Šabadui. Policija teigia pradėjusi tyrimą….

Posted by Faina Kukliansky on 2020 m. birželio 27 d., šeštadienis

 

O gal tai antisemitinis išpuolis – gydytojas C. Šabadas žydų tautybės žmogus. Tuo pačiu metu buvo suniokotas ir paminklas Vilniaus Gaonui Elijahu ben Solomonui Zalmanui, didžiausiam XVIII a. išminčiui, pasaulinio garso Toros ir Talmudo komentatoriui, išgarsinusiam Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę visame pasaulyje. Susidaro įspūdis, jog paminklų niokotojas turėtų būti nelaimingas, pilnas pykčio ir pagiežos aplinkiniams, miestui, nevertinantis kultūros, nežinantis, kad šie metai Lietuvoje paskelbti Vilniaus Gaono bei Lietuvos žydų istorijos metais. Juk bent kiek susipažinęs su Vilniaus praeitimi žmogus niekaip negalėtų taip negarbingai pasielgti.

O gal tai mūsų visuomenės nemokėjimas paaiškinti, kad Vilnius yra daugiakultūrinis, orus laisvų piliečių bendrabūvį telkiantis miestas, kuriame tobulai dera didinga istorija, įstabi gamta ir galimybė pačiam būti miesto kūrėju? Natūralu, kad iškart norisi paklausti: kam to reikėjo? kuo trukdo Vilnių garsinantys, puošiantys ir sutaurinantys paminklai?

Nebaudžiamas vandalizmas turi tendenciją plėstis. Nors visuomenė bandoma įtikinti, kad Lietuvoje požiūris į žydus, o kartu ir į žydų istoriją, keičiasi, tačiau nebaudžiamo vandalizmo atvejų ant paminklų, dažais išpurkštų svastikos ženklų ant sienų, internetinėje erdvėje antisemitinių, pasibaisėtinų, tautinę neapykantą kurstančių komentarų nemažėja.

Ikiteisminio tyrimo metu retai kada pavyksta nustatyti asmenybes ir niokotojai dažnai lieka nenubausti. Šis vandalizmo aktas – tai ne tik miesto paniekinimas, bet ir grėsmingo žmonių kiršinimo, smurto išraiška, šalies reputacijos sumenkinimas.

#MūsųBendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding  #AtmintisAtsakomybeAteitis

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą

“Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje  2020 m.

Šioje šalyje niekada nebūtų buvę Lietuvos Jeruzalės, jei ji nebūtų saugi ir tolerantiška vieta žydams

Šioje šalyje niekada nebūtų buvę Lietuvos Jeruzalės, jei ji nebūtų saugi ir tolerantiška vieta žydams

Dar prieš  karantiną ,,Beigelių krautuvėlėje” lankėsi svarbi  viešnia. Šis interviu  yra toks pat svarbus ir aktualus šiandien – padiskutuokime apie tautos teisę į savo nacionalinę virtuvę ir kokią svarbą tam teikia Lietuvoje gyvenantys žydai. Su nekantrumu laukiam ,,Beigelių krautuvėlės” atidarymo ir tikimės pratęsti diskusijas jau gyvai.

JAV ambasados Vilniuje kultūros atašė Meghan Luckett kalbino LŽB projektų vadovė Dovilė Rūkaitė

-Ar jums patinka beigeliai? Koks jūsų mėgstamiausias?

Taip, žinoma, mes mėgstame beigelius. Mano mėgstamiausi yra beigeliai „su viskuo“ (all bagels – su visais pabarstukais iškarto – aut. past.), mes juos perkame – jūsų kepyklėlėje, turguje ir valgome beveik  kiekvieną savaitę. Mes gaminame beigelius su keptais kiaušiniais, įvairiais prieskoniais ir viskuo, kas po ranka pasitaiko. Viena mūsų kolegė yra puiki kepėja, ji gamina mums naminius patiekalus. Kai mes jai parvežėm beigelių iš JAV, ji iškepė puikiausius beigelius „su viskuo“.  Mano žmona yra puiki virėja, ji kartais kepa beigelius, bet mes vis tiek perkame pas jus, nes jie labai geri.

-Papasakokite apie beigelių kultūrą. Beigelių šaknys yra čia, bet jie suklestėjo Amerikoj?

Aš esu iš Tuksono, Arizonos valstijos Amerikos pietvakariuose. Ten gyvena labai didelė žydų bendruomenė. Užaugau su keliomis žydų šeimomis, lankiau bar mitcvas, bat mitvcas. Daug laiko praleidau Žydų bendruomenės centre ir ten visada valgydavome beigelius su kreminiu sūriu, lašiša, beigel loks (beigelis su lašiša – jidiš- aut past.). JAV yra daugybė beigelinių. Tarp jų garsieji tinklai – Einstein Bros, Bruegger’s Bagels. Aš užaugau žinodama, kad beigeliai yra žydų kultūros dalis. Niujorkas ir Naujasis Džersis visada konkuruoja tarpusavyje, kas geriau gamina beigelius. Tačiau tik atvykus į Lietuvą, aš supratau, kad beigeliai gimė čia ir būtent čia prasidėjo jų istorija.

-Ar kada pagalvojot apie teisę į etninį maistą? Mes sakom, kad tai yra ta pati teisė, kaip ir žmogaus teisės. Ar žydai turi teisę kovoti už etninį maistą?

Žydiškojo Kauno ikona, mėgusi kurti Aleksote

Žydiškojo Kauno ikona, mėgusi kurti Aleksote

Apie Kaune gyvenusį ir kūrusį iškilų žydų bendruomenės atstovą Abraomą Mapu, kurio vardu pavadintoje gatvėje buvo pastatyta jo skulptūra, kauniečiai mažai težino. Tuo tarpu, Slabadoje, arba Slabodkoje (šiandien – Vilijampolė), tuomet Kauno priemiestyje, gimęs A. Mapu (1808–1867) laikomas originalaus pasaulietinio hebrajų kalba parašyto romano pradininku visame pasaulyje.

Gercas Žakas

Rašytojo vardas vienai Kauno senamiesčio gatvei suteiktas 1919-aisiais, sovietų okupacijos metais pakeistas. Tik 1989 metais A. Mapu gatvės pavadinimas buvo sugrąžintas. 2019 m. į A. Mapu gatvę grįžo ir A.Mapu skulptūra. Žaisminga, neįpareigojanti būti rimtam, greičiau – prisėsti ir iš tiesų susipažinti su istorine asmenybe, pasiklausyti rašytojo ar tiesiog pabūti šalia. Prie kompozicijos nugulė lietuvių, anglų ir rusų kalbomis tekstas apie A. Mapu ir jo kūrybą.

Šį projektą sumanė ir įgyvendino VŠĮ “Artkomas”- Kauno menų inkubatorius, Kauno žydų bendruomenė, bei Kauno savivaldybė. Naujasis mažosios architektūros objektas Kaune vos tik pastatytas kaip magnetas pradėjo traukti praeivius, miestiečius ir miesto svečius.

Iš kairės: Gercas Žakas, Josifas Buršteinas, Faina Kukliansky, Naum Gleizer.

Juk yra daug žmonių, kurie nelabai domisi žydų tautos istorija, kultūra, nėra dideli meno gerbėjai, bet ši linksma skulptūra per savo emocinę šilumą yra suvokiama, kelia pozytivias emocijas, norą domėtis galbūt ne tik šiuo žydų kilmės kauniečiu, bet ir žydų kultūra apskritai. A. Mapu skulptūrinė kompozicija – tai puikus bendruomenių – Kauno žydų, Senamiesčio, menininkų – draugystės ir įvairių institucijų – Kauno miesto savivaldybės, Geros valios fondo – bendradarbiavimo pavyzdys, puoselėjantis gyventojų tautinę toleranciją, istorinę atmintį, skatinantis kultūrinį dialogą.

#MūsųBendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding  #AtmintisAtsakomybeAteitis

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje  2020m.

Istorijos atodangos

Istorijos atodangos

Pasakojame apie Lietuvos žydų bendruomenes Lietuvoje ir pristatome  Panevėžio žydų gerąją patirtį prisidedant prie gimto miesto istorijos išsaugojimo bei bendruomeniškumo puoselėjimo.

Panevėžio žydai – integrali miesto bendruomenės dalis, per kelis šimtmečius įnešusi didžiulį įnašą į miesto ekonomiką, kultūrą ir minties raidą. Iki šių dienų išlikusi nedidelė, bet aktyvi Panevėžio žydų bendruomenė bei jos pirmininkas Gennady Kofman, memorialo pastatymo idėjos autorius, didžiuojasi per daugelį metų įdėtomis pastangomis informuojant visuomenę apie sunaikintą Panevėžio mieste žydų kultūrinį paveldą, senųjų žydų kapinių sutvarkymo svarbą bendradarbiaujant su miesto valdžios institucijomis, telkiant pasaulio Litvakų bendruomenės narius, renkant lėšas žydų kapinių memorialo Atminties skvere sukūrimui.

Gennady Kofman

Panevėžio mieste, Sietyno gatvėje nuo 17 a. amžiaus buvusiose žydų kapinėse buvo laidojami žydai miestelėnai, pramoninkai, verslininkai, mokytojai, gydytojai, žuvę žydai kariai savanoriai, specialioje atskiroje kapinių vietoje buvo laidojami rabinai.

1955 m. kapinės buvo uždarytos, tačiau jau 1966 metais buvo priimtas sprendimas kapines likviduoti taip parodant nepagarbą mirusiesiems bei Holokausto baisumus išgyvenusiems likusiems gyviems negausios žydų bendruomenės nariams.

Dalis antkapinių akmenų buvo panaudoti dekoratyvinei sienai įrengti kuomet buvo statomas Panevėžio dramos teatras, dalis antkapių buvo parduodami kaip statybinė medžiaga. Likviduotose kapinėse įsteigtas Sietyno skveras, kuriame nuo 1980 metų stovėjo skulptoriaus A. Pajuodžio skulptūra „Vėžys“ ir veikė fontanas. 1991 metais kapinių rytinėje dalyje pastatytas paminklinis akmuo (arch. Gintautas Survila). 1992 metais atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę šalia kapinių gyvenantys lietuviai panevėžiečiai kreipėsi į miesto valdžią su prašymu iš buvusių žydų kapinių iškelti skulptūrą „Vėžys“. Prašymas buvo išklausytas.

1998-ųjų rugsėjį, pažymint žydų genocido dieną, Panevėžio žydų bendruomenės bei miesto savivaldybės rūpesčiu Kurganavos miškelyje, laikantis žydų tradicijų, buvo užkasti mirusiųjų tautiečių išlikę antkapių akmenys.

Tik 2009 metais, po daugiau nei 10 metų aktyvios veiklos, Panevėžio žydų bendruomenės bei jos pirmininko Gennady Kofman pastangomis, bendradarbiaujant su Panevėžio miesto savivaldybe, sulaukus pritarimo bei finansinės paramos iš Pasaulio Litvakų fondo, “Amerikos fondo Lietuvos ir Latvijos žydams paremti“, Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės bei rėmėjų:  dr. Keith Kaye šeimos, dr. Charles B. Nam, Hovard ir Esther Margol, Michael Levy, Jenne Stutman, Martin Schaffel, Dan ir Janice Jacobs, panevėžiečio verslininko Jurij Grafman kilnaus poelgio dėka Atminties skvere (buv. Sietyno) buvo pastatytas memorialas Liūdinti žydų motina mirusiųjų atminimui (arch. Valdas Klimavičius, skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša).

LIŪDINTI ŽYDŲ MOTINA Autoriai: Tallat-Kelpša Vytautas Architektai: Klimavičius Valdas

Pasak Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, žydų kapinių vietų išsaugojimas ypač svarbus, atsižvelgiant į didėjantį pasaulyje antisemitizmą, taip pat skirtas jaunų žmonių švietimui. Kapinės, ar jų atminimo vietos dažnai yra paskutiniai apčiuopiami įrodymai apie šimtmečius Europos mietuose ir kaimuose, kuriuos sunaikino Holokaustas, gyvenusius žydus.

Atminties skvero įamžinimas – tai Panevėžio žydų bendruomenės bei jos pirmininko sėkmės istorija, kuomet glaudžiai ir sistemingai bendraujant su miesto valdžios institucijomis, reiškiant pilietinę poziciją tautinių mažumų paveldo išsaugojimo klausimais viešojoje erdvėje, telkiant ir informuojant pasaulyje išsibarščiusius tautiečius, galima pasiekti laukiamo rezultato.

#MūsųBendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding  #AtmintisAtsakomybeAteitis

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą “Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje  2020m.

 

Pasaulis mini Holokausto atminimo dieną Yom HaŠoa

Pasaulis mini Holokausto atminimo dieną Yom HaŠoa

Izraelio atminimo sirena: 04/20 19:45 val. skambant Izraelio Holokausto atminimo sirenai, įžiebiant žvakes bus skaitomas KADIŠ, klausomi išgyvenusių liūdiimai (anglų kalba).  Registracija ir daugiau informacijos >>spustelėkite čia.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės minėjimas: 04/21, antradienį 10:00 val. kviečiame visus prisijungti prie LŽB FACEBOOK paskyros ir virtualiai kartu su mumis paminėti Yom Ha Shoah (Jom HaŠoa). Įjungus sireną prašome visus minutei susikaupti ir prisiminti Holokauste žuvusius tautiečius. Daugiau informacijos >>čia

Yom Ha Shoah violončelės koncertas su Aaronu Friedu: 04/22, 1.00 val. (Lietuvos laiku) Transliuoja “My Jewish lerning”  Koncertą stebėkite per >>ZOOM>>

Yad Vashem: Izraelio nacionalinis Holokausto muziejus kviečia dalyvauti tarptautiniame  Holokausto aukų pavardžių skaityme ir dalintis vaizdo įrašu socialinėje žiniasklaidoje naudojant #RememberingFromHome #ShoahNames

Norėdami gauti daugiau informacijos, spustelėkite >>čia.

Virtualus gyvųjų maršas: Kasmetinis žygis iš Osvencimo į Birkenau vyksta ir šiais metais. 04/21, 19 val., (Lietuvos laiku) Transliacijoje Izraelio prezidento Reuveno Rivlino kalba ir Holokaustą išgyvenusių asmenų atsiminimai. Renginį galima tiesiogiai stebėti >>čia.

Holokausto centras žmonijai: Sietlo Holokausto švietimo centras 04/21 Vidurdienį (JAV laiku), surengs tiesioginę virtualią programą. Norėdami gauti daugiau informacijos, spustelėkite >>čia.

Mokykimės apie Shoah: „Šviesa iš tamsos“  04/20 – virtualus PESACHO Sederio  ritualas: istorija apeigos, dainos. Daugiau informacijos ir registracija >>ČIA

>>Daugiau  renginių visame pasaulyje 

Neleisti neapykantai laimėti. Interviu su Violeta Davoliūte

Neleisti neapykantai laimėti. Interviu su Violeta Davoliūte

Kartu su koronaviruso užkratu išplito ir jo šalutinis efektas – kaltųjų ieškojimas. Į Lietuvą grįžę „sėkmingo gyvenimo“ standarto neatitinkantys emigrantai premjero buvo įvardyti kaip tie „kurių žmonėmis pavadinti negalime“, kurie „kelia grėsmę mūsų sveikatai ir gyvybei.“ Ligoninei skirtas kaukes bandžiusi parduoti gydytoja sulaukė grasinimų būti sumušta ir išprievartauta.

Tuo tarpu JAV, kurių prezidentas ilgą laiką koronavirusą vadino „kinų virusu“, išaugo neapykantos nusikaltimų skaičius prieš Azijos-amerikiečius – tarsi jie būtų atsakingi už viruso plitimą.

Istorikei, Toronto universiteto daktarei, Holokausto tyrėjai Violetai Davoliūtei-Opgenorth tai jau atrodo matyta. „XIX a. viduryje, per choleros epidemiją, dėl ligos plitimo buvo kaltinami Rytų Europos žydai.“ Anot jos, kilus krizei, politikai ir kiti įtakos siekiantys žmonės siekia visuomenę padalinti į „mes“ ir „jie“.

Kaip tam nepasiduoti? Apie tai yra „Nyla“ podkasto pokalbis su p. Davoliūte. Su mokslininke kalbasi podkasto vedėjas Karolis Vyšniauskas.

 

Neleisti neapykantai laimėti. Interviu su Violeta Davoliūte

Norėdami išgirsti epizodą, paspauskite >>„Play“

Taip pat įrašą raskite podkastų programėlėse ir „Spotify“

Interviu paruoštas įgyvendinant projektą “Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje  2020m.