Beigelių krautuvėlė

Kaimynai romai – Inesa ir Ištvanas

Siauroje sostinės senamiesčio gatvelėje juodu prasilenkia kasryt. Plačiai nusišypso vienas kitam, persimeta keliais sakiniais ir neria į dienos rutiną.

Viena garsiausių Lietuvos florisčių Inesa Borkovska ir romų kilmės dainininkas Ištvanas Kvikas save vadina kaimynais, mat moters gėlių butikas ir vyro restoranėlis “Gypsy Lounge & Grill “prieš kurį laiką įsikūrė vienas priešais kitą. Nuo tada juodu tapo gerais bičiuliais.

“Greitai įsitikinau, kad romai gyvena kaip viena didelė šeima, o jų patiekaluose visada yra kažkokios paslapties ar egzotinių prieskonių, kurių Ištvanas, kaip virtuvės šefas iki šiol neatskleidžia. Man tikrai teko laužyti galvoje susikurtus stereotipus apie romus – nors iš šono veiksmas, vykstantis restorane atrodė garsus ir chaotiškas, tačiau išragavus patiekalus, įsitikinau, kad jie gali būti labai skanūs ir estetiškai pateikti, – šypsosi meile gėlėms gyvenanti ir tuo jau suaugusį sūnų užkrėtusi vilnietė. – Romus apibūdinčiau kaip itin iškalbingus, daug energijos turinčius žmones. Jų restoranas tapo tikrų tikriausiu visų mūsų gatvės traukos centru. Jų dominuojantis ir ekspresyvus bendravimo būdas tapo atsvara mums, kurie pripratę prie ramios šiaurietiškos kultūros. Būtent tuo jie ir žavūs.”

Inesa mėgsta klausyti žmonių istorijų, o Ištvanas nevengia dalintis savosiomis. Ko gero, mažai kas žino, kad vienas žinomiausių ir matomiausių mūsų šalies romų jaučia ypatingą ryšį su žydų kultūra. Vos 15-os šeimą sukūręs Ištvanas yra daugiavaikis tėvas, o seneliu tapo būdamas tik 33 metų. “Mums su žmona niekaip nepavyko sulaukti dukros. Ir tuomet per gastroles Latvijoje pataikiau į žydų šventę Chanuką. Rabinas kažkodėl kaip tik man suteikė didžiulę garbę uždegti vieną Menoros žvakę sinagogoje. Degant ją galvoje šmėstelėjo mintis, bet tikrai ne priekaištas: „Dieve, tu taip ir nebeleidai mums sulaukti daugiau vaikų…“ Netrukus paskambino žmona ir pasakė, kad pasidarė nėštumo testą, o šis parodė, jog ji laukiasi! Dukrai norėjau suteikti būtinai žydišką vardą, tad pavadinau ją Sara.”

Tai dar viena dviejų žmonių pažinties istorija, parodanti, kad ištrynus bet kokias tautiškumo ar socialines ribas, mes visi, galų galiausiai, esame žmonės.

 

Lietuvos žydų bendruomenė dalinasi jautriomis ir tikromis #MūsųBendruomenių istorijomis saugančiomis istorinę atmintį. Kviečiame dalintis jomis ir Jus, mieli sekėjai. Atsiųskite istoriją, prisiminimą ir būtinai nuotraukas, žmonių, daiktų, pastatų, gamtovaizdžių ar vaizdiniu iliustracijas. Rašykite info@lzb.lt

#SupportedByEVZ #MūsųBendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding #AtmintisAtsakomybeAteitis

Viešoji įstaiga Romų visuomenės centras EVZ Foundation

#KinderTiš – Vaikų stalas sugrįžta!

#KinderTiš – Vaikų stalas sugrįžta!

Mieli  bendruomenės vaikai ir bičiuliai, esame labai pasiilgę šurmulio ir klegesio prie puodų ir viryklių! O jūs?

Startuoja antras  #KinderTiš vaikų sekmadieninės mokyklėlės cikals.

Artėja Pesach – viena svarbiausių ir didžiausių žydų švenčių.

Garbės reikalas yra žinoti ne tik jos prasmę, bet ir mokėti pasiruošti Pesach šventės sederiui. Apie Pesach tradicijas ir prasmę kviečiame pasikalbėti  balandžio 14 d. nuo 16.00 val. Beigelių krautuvėlėje.

O kaip gi be kulinarinės pamokėlės tik apie Pesach patiekalus ir Kearą?!

Kartu gaminsime macų kugelį ir prisiminsime kaip kepti Chremzelach.

Laukiame jūsų, registruokitės: >>https://bit.ly/3x17OJc

O kol laukiame susitikimo, parašykite mums laišką, papasakokite apie savo šeimos Pesach tradicinius patiekalus ir ką labiausiai mėgstate.

Laukiami mažieji nuo 5 iki 12 metų.

Tikimės susitikti dažniau nes mus remia Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – ačiū!
Daugiau informacijos projects@lzb.lt

IKI

Kad jums, vaikai, niekada netektų to išgyventi…

“Kad jums, vaikai, niekada netektų to išgyventi, bet visais atvejais atminkite viena – išlikti žmogumi kitam žmogui yra svarbiausia”, – savo dukrai ir sūnui kartodavo šviesaus atminimo Bronislava Čiuberkytė. Šioje nuotraukoje – ji su vyru Petru savo vestuvių dieną.

Tačiau dar keleri metai atgal iki šios svarbios dienos, šios moters veide šypsena buvo reta. Tremtinio dukra su mama ir seserimi gyveno Latvijos pasienyje. Trys moterys pakaitomis išgąsčio kupinomis akimis žvelgė į už langų esančius miškus. Iš jų bet kurią akimirką galėjo atpėdinti JIE. Moterys bijojo garsiai ištarti, kad tie JIE – žydų ieškotojai, kaip pačios juos vadino.

Savo mažoje troboje jos saugojo paslaptį – nedideliame po medinėmis grindimis esančiame rūsyje jos glaudė žydaitę Ruthą ir jos mažylę dukrą.

“Žydukus slėpėme ir jais rūpinomės ne tik mes, bet ir kaimo kunigėlis bei dar pora trobų, – savo anūkams pasakojo Bronislava. – Rizikavome savo gyvybe, bet išlikome žmonėmis, dalinomės duonos kepalu, su lupena virta bulve ir kiekvienu gardesniu kąsniu, kurį pavykdavo parnešti namo.”

Po daugelio metų lietuvės ir žydaitės draugystę nutolino geografija. Bronislava gyvenimą susikūrė Šiauliuose, o Ruth su dukra persikėlė į Izraelį. Tačiau laikas neištrynė skaudžios šių moterų istorijos prisiminimų.

Po daugelio metų lietuvės anūkas Jeruzalėje susitiko su močiutės globotos žydų šeimos palikuoniais. Tai buvo naujos draugystės pradžia. Paženklinta širdį veriančia senelių istorija ir dar sykį pabrėžianti žmogiškumo svarbą.

Pasaulis tai turi išgirsti ir saugoti atmintį.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dalinasi jautriomis ir tikromis #MūsųBendruomenių istorijomis saugančiomis istorinę atmintį. Kviečiame dalintis jomis ir Jus, mieli sekėjai. Atsiųskite istoriją, prisiminimą ir būtinai nuotraukas, žmonių, daiktų, pastatų, gamtovaizdžių bei kitus vaizdiniu iliustracijoms. Rašykite info@lzb.lt  #SupportedByEVZ  #MūsųBendruomenės #OurCommunities  #CoalitionBuilding  #AtmintisAtsakomybeAteitis

 

LŽB su partneriais pradeda igyvendinti projektą S4Change

LŽB su partneriais pradeda igyvendinti projektą S4Change

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su koordinuojančiu partneriu  – Lietuvos žmogaus teisių centru ir partneriu Lietuvos sakaliukų sąjungos filialu „Padėk Pritapti“ – vykdo projektą  „S4Change“.

Projekto metu bus siekiama įvertinti antidiskriminavimo politiką Lietuvoje, pateikti išsamias rekomendacijas, didinti mokytojų bei jaunimo atsparumą antisemitiniams, romafobiniams ir ksenofobiniams naratyvams.

Projekto metu bus:

  • Atliekamas tyrimas ir vertinamas valstybės atsaką į šiuolaikines antisemitizmo, romafobijos ir ksenofobijos formas Lietuvoje;
  • Suformuluotos išsamios rekomendacijos valstybės institucijoms, skatinamas strateginis atsakas į diskriminaciją ir ksenofobiją;
  • Stiprinamas Lietuvos romų bendruomenė atsparumas neapykantos naratyvams, rengiamos dirbtuvės romų bendruomenės vaikams, jaunuoliams ir moterims;
  • Didinamas mokytojų ir mokinių atsparumas neapykantos naratyvams, ugdomas kritinis mąstymas, susijęs su antisemitizmu, romafobija ir knesnofobija, rengiami mokymai bei pildoma „Nepatogaus kino klasė“ edukatoriams reikalingais metodiniais įrankiais bei filmais;
  • Rengiama tarptautinė konferencija, skirta stiprinti valstybės strateginį atsaką į antisemitizmą, romafobiją bei ksenofobiją;
  • Didinamas visuomenės sąmoningumas komunikacijos priemonėmis.

Pilnas projekto pavadinimas – „S4Change: Strategy for a change in anti-discrimination policies in Lithuania“. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos  Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos (angl. Citizens, Equality, Rights and Values programme) lėšomis.

Projekto įgyvendinimo trukmė: 2022 m. vasaris – 2024 m. sausis.

Startuoja naujas projektas stiprinantis romų bei žydų tautų istorinės atminties aktualizavimą visuomenėje

Startuoja naujas projektas stiprinantis romų bei žydų tautų istorinės atminties aktualizavimą visuomenėje

Jaunieji  romų ir žydų bendruomenių lyderiai už istorinės atminties ir teisingumo išsaugojimą

2021-ieji tarsi istorijos esencija priminė visas kančias ir nelaimes, kurias XX amžiuje teko išgyventi Lietuvos žmonėms, atsidūrusiems didžiųjų pasaulio galybių interesų kryžkelėje. Per visą Lietuvą nuvilnijo daugybė atminties renginių, konferencijų ir parodų. Vis dėlto dar nesame atlikę visų namų darbų, kad istorinės atminties išsaugojimas ir jaunosios kartos gilesnio istorinio pažinimo ugdymas neapsiribotų proginiais paminėjimais, bet taptų neatsiejama valstybinės politikos dalimi, kurioje įvairios institucijos dirbtų kryptingai ir koordinuotai, kad darniai ir pagal aiškią strategiją veiktų sujungti visuomeniniai ir valstybiniai resursai.

Skaityti plačiau
#ŽydiškiPašnekesiai kėlė aktualiausius žmogaus teisės klausimus

#ŽydiškiPašnekesiai kėlė aktualiausius žmogaus teisės klausimus

Lietuvos žydų (litvakų) bendruoemnėje vyko apvaliojo stalo diskusija: žmogaus teisių klausimai tautinių mažumų (Lietuvos žydų) srityje. Būdama aktyvi Žmogaus teisių organizacijų koalicijos narė, šiemet prisidėjusi prie šalies pažangos – šešėlinės ataskaitos rengimo JT, inicijavo bei pateikė LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Švietimo ir mokslo bei Žmogaus teisių komitetams išplėtotus siūlymus, kurie padėtų gerinti tautinių mažumų – konkrečiai žydų – žmogaus teisių padėtį Lietuvoje.
Su raštu galite susižpažinti čia: https://ztok.lt/…/LIETUVOS_ZYDU_BENDRUOMENE_PAGRINDINES…
Spalio 20 dieną, trečiadienį, 18 val., Beigelių krautuvėlėje (Pylimo g. 4) organizuota APVALIOJO STALO DISKUSIJA, kurioje aptarti LR Seimui teikti išplėtoti siūlymai tautinių mažumų srities (konkrečiai – Lietuvos žydijos) politikos priemonėms ar teisės aktams tobulinti.
Kviečiame žiūrėti įrašą!
Diskusijoje savo įžvalgomis dalinasi:
 Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė adv. Faina Kukliansky
 Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorė, psichologijos mokslų daktarė Ruth Reches
 LŽTC direktorė, žmogaus teisių ekspertė Jūratė Juškaitė
 Diplomatas Marius Janukonis
 Seimo narė, Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė
 Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius
 Moderuoja – Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius, publicistas, rašytojas dr. Justinas Žilinskas

 

Žmogaus teisių egzaminas Jungtinėse Tautose Lietuvai

Žmogaus teisių egzaminas Jungtinėse Tautose Lietuvai

Lietuvos laukia svarbus žmogaus teisių egzaminas. Šiemet šalies pažanga bus vertinama Jungtinių Tautų (JT) Visuotinės periodinės peržiūros metu. Lietuvai siekiant būti išrinktai į JT Žmogaus teisių tarybą, ši peržiūra ir jos rezultatai ypač svarbūs.
Šalies pažangos ataskaitą teiks valstybė ir bei nevyriausybinės organizacijos.
Šiemet pažangą įvertino bei išsamią šešėlinę ataskaitą parengė Žmogaus teisių organizacijų koalicija.
Šios pastabos kartu su valstybės atsakymais taip pat bus vertinami JT.
Kokie pasiekimai ir kokias problemas įvardijo žmogaus teisių ekspertai?
Spaudos konferencijoje apžvelgsime padėtį moterų teisių ir lyčių lygybės, negalios, LGBTI, migrantų, tautinių mažumų bei vaikų ir jaunimo teisių užtikrinimo srityje.
Dalyvauja:

Monika Antanaitytė, teisininkė, Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL projektų vadovė;
Giedrė Blažytė, Diversity Development Group, tyrėja;
Kristina Rūkaitė, Lietuvos žmogaus teisių centras, projektų koordinatorė;
Vilana Pilinkaitė-Sotirovič, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė;
Aivaras Žilvinskas, teisininkas;

Spaudos konferenciją ves Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė.

Šešėlinė ataskaita parengta įgyvendinant projektą „Prioritetas gerovės valstybėje – žmogaus teisės“, kuris finansuojamas EEE finansinio mechanizmo lėšomis.

F. Kukliansky: Žydų gatvėse nemuša ir svastikų ant nugaros nepiešia, bet neapykantos vis dar daug

F. Kukliansky: Žydų gatvėse nemuša ir svastikų ant nugaros nepiešia, bet neapykantos vis dar daug

Žydų bendruomenės duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 5 tūkstančius žydų tautybės žmonių, kurie sudaro mažiau nei 1 proc. visų mūsų šalies gyventojų. Nepaisant nedidelio demografinio paplitimo Lietuvoje gyvenantys žydų bendruomenės nariai, kaip ir visame pasaulyje, vis dar susiduria su tolerancijos stoka bei neapykantos išraiškomis. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky teigimu, nors žydų gatvėse niekas nemuša ar svastikų ant nugarų nepiešia, žmogiškumo ir pagarbos galėtų būti kur kas daugiau.

Nestokodami piktų komentarų, siunčia atgal į Izraelį

„Trisdešimt metų nepriklausomybės praplėtė mūsų visuomenės akiratį ir padarė vienus kitiems pakantesnius. Keliaudami po užsienio šalis žmonės ėmė pažinti įvairovę ir suprasti, kad visi esame skirtingi. Vis tik viešojoje erdvėje pasirodžius teigiamai informacijai apie žydus ir šios bendruomenės Lietuvoje palaikymą, atsiranda nepamatuojamai daug šlykščių komentarų ir neapykantos kalbos“, – teigia F. Kukliansky.

Pašnekovė atskleidžia, kad savo gyvenime yra patyrusi ne vieną antisemitinį išpuolį, todėl niekada neleistų sau kito žmogaus laikyti prastesniu už save dėl tautybės, rasės ar kitokių savybių.

„Dar vaikystėje man teko patirti kitų vaikų patyčias ir kai kurių mokytojų antisemitinius pasisakymus, tačiau tada tai nebuvo laikoma nusikaltimu. Kuomet mano pačios vaikai augo, tai pat buvo visko – net ir fizinių veiksmų. Paskutinį išpuolį savo atžvilgiu patyriau praėjusiais metais, kuomet Seime sausio 13-ąją vienas iš pakviestų asmenų viešai pareiškė, kad aš su savo žydais važiuočiau į Izraelį. Labiausiai stebino tai, kad iš aplinkinių neatsirado tokių, kurie mane užstotų, priešingai – tarpusavyje gynė neapykantą kurstantį žmogų. Atpažinusi išpuolį sukėlusį žmogų, nunešiau jo nuotrauką į policiją, tačiau nebuvau aktyvi nukentėjusioji. Jis taip ir liko nenubaustas, bet aš ir nebereikalauju jo bausmės“, – prisimena F. Kukliansky.

Skaitykite visą straipsnį >>manoteisės.lt

Beigelių krautuvėlės naujienlaikraštis 2020 m.

Beigelių krautuvėlės naujienlaikraštis 2020 m.

Išleistas ilgai lauktas Beigelių krautuvėlės naujienlaikraščio numeris 2020 m. Prieš jus atsinaujinęs dizainas, 11 puslapių įdomybių ir tik nedidelė dalis vyksmo atspindžių per išties turiningus Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus.

Dalinkitės, skleiskite mūsų žinią 3 kalbomis! Malonaus skaitymo!

Beigelių krautuvėlė-LT-internet (2)
 Beigelių krautuvėlė-EN-internet

 

Beigelių krautuvėlė-RU-internet
Medžiaga edukatoriams

Medžiaga edukatoriams

Prieš jus – medžiaga mokytojui. Tai skaidrės ir papildoma informacija, kuri jums padės pravesti dvi pamokas prieš anti-semitizmą bei prieš romofobiją vyresnių klasių moksleiviams ir jaunimui.
Šios medžiagos turinį kūrė ekspertės Dr. Ruth Reches, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorė ir Svetlana Novopolskaja, Romų visuomenės centro direktorė.
Jos daugelį metų betarpiškai dirba su dviem bendruomenėmis Lietuvoje.

Ruošiantis pamokoms rekomenduojame susisiekti su vietos romų ir žydų bendruomenių nariais ir pakviesti juos dalyvauti pamokose.

Dėkojame Politologijos mokslų profesorei Dovilei Budrytei už konstruktyvias įžvalgas ir pagalbą siekiant, kad etninės bendruomenių balsas Lietuvoje būtų girdimas ir matomas.

Šis leidinys sukurtas įgyvendinant projektą “Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje”.
Veiklas remia EVZ Foundation

Daugiau  informacijos: Dovilė Rūkaitė, Projektų vadovė projects@lzb.lt

Metodinė medžiaga edukatoriui:

 

LBZ layout_interactive (1)

 

Skaidrės pamokai:

 

ANTISEMITIZMAS LIETUVOJE PREZENTACIJA_rgbb_compressed

 

Download

 

#SkirtingiNeatskirti #CoalitionBuilding #MusuBendruomenes #AtmintisAtsakomybeAteitis

Tylioji istorija – Romų genocido atminimo diena

Tylioji istorija – Romų genocido atminimo diena

Projekto “Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje” diskusijoje vykusioje Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje kartu ieškojome Lietuvos žydų bei romų daugialypės atminties ir bendrystės pavyzdžių.

Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja apie Romų Genocido dieną:

„2020 m. pirm kartą vyko ceremoniją, kurią turėjo organizuoti LR Kultūros ministerija kaip atsakinga už šios datos paminėjimą. Tai buvo mažiausiai žmonių per visą tą laikotarpį, nes pasirodo koncepcijos kaip minėti tą dieną dar nėra. …Paneriuose (romų žudynių vietoje) susirinko vos keli žmonės, nes duomenų tikslių tai nėra. Iki šiol nėra tikslios žudynių vietos, tikslaus nužudytų žmonių skaičiaus Paneriuose, nors dabar jau tam tikri skaičiai atskleisti. Pavyzdžiui kiek romų žuvo Pravieniškėse iki šios nežinoma, nieks nežino kur ten yra ta žudynių vieta.“

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky:

„EVZ foundation  projektas ir reikalingas tam, kad likę gyvi 3 mln. Lietuvos gyventojų paminėtų išnaikintą romų tautą, paminėtų Genocido dieną. Visuomenė turi žinoti ir paminėti specialią dieną ir žudynių vietos turi būti pažymėtos. Privalomas pagerbimas kiekvienam nužudytam žmogui.“

 

#SkirtingiNeatskirti #CoalitionBuilding #MusuBendruomenes #AtmintisAtsakomybeAteitis

Žydiškos silkės receptai

Žydiškos silkės receptai

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė šiemet ieško žydiškos virtuvės sąsajų su įvairių tautų virtuvėmis. Dėl sudėtingo pandemijos laikotarpio negalime susitikti gyvai, tačiau žinome, kad daugelis  žydų virtuvės gerbėjų turi kuo pasidalinti.

Šį kartą gaminsime kultinį foršmaką ir silkę žydiškai. Receptai paprasti, turėkite silkės, rūgščių obuolių, džiuvesėlių, svogūnų virtų kiaušinių.

Žydiškai silkei turėkite razinų, tomatų pastos ir svogūnų.

Prieš pradedant žiūrėti kokius žydiškos silkės patiekalus gamins Beigelių krautuvėlės vyriausioji kepėja Riva Portnaja – kviečiame pasidalinti savo receptais, komentarais ir nuotraukomis.

Jei norėtumėte gaminti kartu ar atsųsti siužetą iš savo virtuvės – lauksime.

Rašykite čia >>#ManoŽydiškasReceptas

Kaip gaminame žiūrėkite video:

Šis edukacija parengta įgyvendinant projektą Žydų litvakų kulinarinio paveldo sąsajos su pasaulio virtuvėmis. Už paramą dėkojame Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Už paramą dėkojame ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos už galimybę skleisti žydiškos muzikos skambesį mūsų siužetuose.

Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: #ManoŽydiškaKelionė #ŽydųKultūrosMetai #ŽyduKultūrosDiena  #Šabasnamuose 

Kaip foršmakas tapo ne prancūzų o žydų patiekalu, o žydiška silkė yra lenkiška, o gal daniška?

Kaip foršmakas tapo ne prancūzų o žydų patiekalu, o žydiška silkė yra lenkiška, o gal daniška?

Žydiškos silkės kelias

Paruošė Dovilė Rūkaitė

Sakoma, kad Lietuvos žydai suvalgydavo bent po vieną silkę kasdien. Būtent todėl yra galybė receptų, kaip šeimininkės tas silkes ruošdavo: ir marinuodavo, ir kapodavo, ir kepdavo. Silkių kapotiniai, gardinti smulkintais svogūnais, obuoliais, džiūvėsiais, actu, grietine ar citrinų sultimis – vienas tradicinių litvakų patiekalų, visuomet užimantis garbingą vietą tarp kitų šventinių valgių. Lenkijos žydai šį patiekalą skanindavo cukrumi, o Pietų Afrikos litvakai į kapotų silkių mišinį įmaišo trupintų imbierinių arba paprastų saldžių sausainių.

Silkė įvairiomis pasaulio kalbomis:

Danų sild Norvegų sild
Olandų baring Lenkų sledz
Suomių silli, silakka Portugalų arenque
Prancūzų hareng Rusų seld
Vokiečių hering Ispanų arenque
Graikų régha Švedų sill
Islandų sild Turkų ringa
Italų aringa Jugoslavų heringa, sledy
Japonų nishin, kadoiwashi

Įdomūs faktai apie silkę:

Skaityti plačiau
Nereikėtų lyginti ar viena tauta kentėjo daugiau, o kita galbūt mažiau

Nereikėtų lyginti ar viena tauta kentėjo daugiau, o kita galbūt mažiau

Politologijos mokslų profesorė, JAV Džordžijos valstijos Gvineto koledžo dėstytoja Dovilė Budrytė apibendrinant projekto veiklas:

“EVZ foundation projekto dėka mes matome pradmenis šios būtent įvairiakryptės ir daugialypės atminties. Aš nesu girdėjusi, jog Lietuvos žydų bendruomenė sakytų, kad mums negalima pripažinti romų genocido, nes kažkaip čia bus sumenkinta mūsų atmintis. Tai yra judėjimas link tos įvairiakryptės atminties, bendruomenės supranta vieną kita, kalbasi su viena kita, supranta kad tos trauminės patirys  yra kažkuo panašios. Ne taip seniai akademiniame pasaulyje pripažintas romų genocidas. Ne taip seniai buvo keliamas klausimas ar tai buvo romų genocidas? Dabar tai pripažinta plačiai, kad tai buvo romų genocidas. Šiuo projektu matomas judėjimas teisinga linkme. Šios bendruomenės kalba apie savo traumines patirtis, bendradarbiauja. Man atrodo, kad labai svarbu, kad romų genocido atmintis tarptautiniu lygmeniu yra siejama su žmogaus teisų klausimais. Todėl šiuo atveju itin svarbu kalbėti apie Holokaustą ir sieti tai su žmogaus teisėmis, nes tai galėtų keisti visuomenės nuostatas, sužadintų žmonių jautrumą romams ir gal bent kažkiek sumažintų atskirtį, kuri yra ne tik tautinė, bet ir socialinė, ir ekonominė. Žinoma, nereikėtų lyginti: viena tauta kentėjo daugiau, kita galbūt mažiau. Yra aišku, kad romai dėl Holokausto nukentėjo daug ir labai. Tas faktas liko primirštas, apie jį nebuvo kalbama. Dėl to būtina atmintį gerinti, ir romų genocidas taip pat turėtų tapti Lietuvos istorijos dalimi.”


FOTO DOVILĖ BUDRYTĖ       © DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Tai diskusijos, vykusios Lietuvos žydų litvakų bendruoemnėje 2020.11.13  ir filmo „Juodasis paukštis. Romų genocido atmintis“ peržiūros metu.

#SkirtingiNeatskirti #CoalitionBuilding #MusuBendruomenes #AtmintisAtsakomybeAteitis

Kviečiam į filmo „Juodasis paukštis. Romų genocido atmintis“ peržiūrą

Kviečiam į filmo „Juodasis paukštis. Romų genocido atmintis“ peržiūrą

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Romų visuomenės centras bei Žmogaus teisių centras kviečia į filmo „Juodasis paukštis. Romų genocido atmintis“ peržiūrą bei diskusiją su autore Rūta Sinkevičiene.
Tai baigiamasis projekto renginys, bet ir premjiera – gyva transliacija.
Mūsų gyvenimus pakeitė pandemija, tad #LiekameNamuose ir susitinkame virtualioje Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės svetainėje.

Stebėkite gyvai, klausimus galėsite užduoti YOUTUBE platformoje.
Diskusijoje dalyvauja:
Rūta Sinkevičienė, žurnalistė, filmo scenarijaus autorė ir režisierė
Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė
Svetlana Novopolskaja, Romų visuomenės centro direktorė
Dovilė Budrytė, Georgia Gwinnett College Politologijos mokslų profesorė
Gercas Žakas, Kauno žydų bendruomenės vadovas
Diskusiją moderuoja:
VDU lektorius, filosofas Algirdas Davidavičius
Visus kviečiame dalyvauti. Lauksime klausimų ir komentarų nuo 15:30 val.
Šis virtualus renginys yra projekto
“Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje” dalis.
Veiklas remia EVZ Foundation
#CoalitionBuilding #MusuBendruomenes #AtmintisAtsakomybeAteitis
Partneriai:
Viešoji įstaiga Romų visuomenės centras
Lietuvos žmogaus teisių centras
Tolerancija nėra tikslas, o tiesiog tarpinė stotelė darnos link

Tolerancija nėra tikslas, o tiesiog tarpinė stotelė darnos link

Minėdami Tarptautinę Tolerancijos Dieną subūrėme grupę unikalių ir įdomių žmonių, kurie atvirai dalinsis, ką jiems reiškia būti kiek kitokiais, žaviai išskirtiniais Lietuvoje. Pašnekovai atskleis patirtus jautrius gyvenimo iššūkius ir puoselėjamus lūkesčius ateities Lietuvai.

Švęskime toleranciją, harmoniją ir darną! Įprasminkime tai per meno ir bendruomeniškumo kūrimą.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir bičiuliai lapkričio 16 d. mini Tarptautinę Tolerancijos Dieną ir kviečia į unikalų visos dienos vyksmą virtualioje erdvėje. Tai muzikiniai pasirodymai, meditacijos ir jogos užsiėmimai, sveiko maisto gaminimo pamokos, pokalbiai ir diskusijos apie žmogiškojo ryšio puoselėjimą, harmoningą bei tolerantišką gyvenimą bendruomenėse bei pasaulyje.

Diskusijos dalyviai:

  1. Faina Kukliansky – LŽB pirmininkė, advokatė ir lobistė;
  2. Jurgis Didžiulis – atlikėjas, visuomenės veikėjas;
  3. Erica Jennings – atlikėja, žmogaus teisių aktyvistė;
  4. Monika Ošmianskienė –žmogaus ir neįgaliųjų teisių aktyvistė, Laisvės partijos steigėja ir valdybos narė, frakcijos seniūnė;
  5. Algimantas Davidavičius – lektorius, mokytojas, filosofas;
  6. Jūratė Juškaitė- Žmogaus teisių centro atstovė, komunikacijos vadovė;
  7. Tomas Byčkovas –  Gyvūnų teises saugančios organizacijos „Tušti narvai“ atstovas;
  8. Vladimir Simonko – visuomenininkas, Lietuvos gėjų lygos pirmininkas;
  9. Saulius Leonavičius – šiuolaikinio meno kūrėjas, vaizduojamųjų menų daktaras;
  10. Escedar Maštavičienė -Iš Etiopijos kilusi ir Lietuvoje gyvenanti verslininkė;
  11. Živile Diawara – „Loftas“ bendraįkūrėja, kūrybininkė, strategijos vadovė ir kūrybinių industrijų ekspertė;
  12. Viktoras Diawara –Menų fabriko „Loftas“ įkūrėjas atlikėjas ir prodiuseris;
  13. Svetlana Novopolskaja – romų visuomenės centro direktorė;
  14. Rafael Gimelstein –„Darna“ organizatorius, muzikantas ir prodiuseris.

ENG

While celebrating the International Tolerance Day we have gathered a group of people who will openly share what it means to be different whilst living in  Lithuania. The participants will reveal the sensitive life challenges they have experienced and the cherished expectations for the future of Lithuania.

Discussion Participants:

  1. Faina Kukliansky – chair of the LJC, lawyer and lobbyist;
  2. Jurgis Didžiulis – performer, public figure;
  3. Erica Jennings – performer, human rights activist;
  4. Monika Ošmianskienė – human and disabled rights activist, founder of the Freedom Party (Laisvės partija) and member of the board, elder of the faction;
  5. Algimantas Davidavičius – lecturer, teacher, philosopher;
  6. Jūratė Juškaitė – representative of the Human Rights Center, Head of Communication;
  7. Tomas Byčkovas – representative of the animal rights protection organization “Empty Cages” (Tušti narvai);
  8. Vladimir Simonko – public figure, chairman of the Lithuanian Gay League;
  9. Saulius Leonavičius – creator of contemporary art, doctor of fine arts;
  10. Escedar Maštavičienė – an entrepreneur from Ethiopia who is living in Lithuania;
  11. Živile Diawara – Loftas co-founder, creator, strategy manager and expert in creative industries;
  12. Viktoras Diawara – founder of the Art Factory “Loft”, performer and producer;
  13. Svetlana Novopolskaya – director of the Roma Community Center;
  14. Rafael Gimelstein – organizer of the “Darna”, musician and producer.

 

Vokiečiai! Ginkitės! Nepirkite iš žydų!

Vokiečiai! Ginkitės! Nepirkite iš žydų!

Minintn kraupius Krištolinės nakties*įvykius, TABLETMAG skelbia siaubo kupinus B’nai B’rith Berlyno organizacijos narių laiškus savo giminaičiams JAV.

*(vok. Kristallnacht) – masinės žudynės 1938 m. lapkričio 9-10 d. naktimis, kai Vokietijos naciai planingai puolė žydus ir naikino bei grobė jų turtą.

Kai 1933 m. Sausio 30 d. Vokietijoje į valdžią atėjo Adolfas Hitleris, jis įgijo įgaliojimus įgyvendinti savo rasistinę ideologiją Vokietijos žydų atžvilgiu, kurių tada buvo 535 000 iš 67 milijonų gyventojų.

Po kovo 5 d. Reichstago (parlamento) rinkimų naujoji Vokietijos vyriausybė panaikino smurto prieš žydus suvaržymus, o nacių galvažudžiai užpuolė žydus ir piktybiškai mušė juos didžiųjų Vokietijos miestų gatvėse. Per kelis mėnesius nacių vyriausybė išleido daugybę potvarkių ir reglamentų, kurie faktiškai pašalino žydus iš Vokietijos ekonominio gyvenimo ir profesijų, siekdami priversti žydus palikti Vokietiją.

Vokietijos žydai negalėjo tuo patikėti, buvo šokiruoti. Jų visiškas sumišimas ir siaubas buvo užfiksuoti dienoraščiuose ir atsiminimuose. Kitas svarbus šaltinis yra privatūs laiškai, kuriuos Vokietijos žydai siuntė užsienyje gyvenantiems giminaičiams. Šie laiškai išreiškia vyrų ir moterų reakcijas ir emocijas į šiurpą keliančius įvykius, vykstančius kasdien.

Skaityti plačiau
Jei vaikiai užkandžiui į mokyklą neša kiaušinyje keptą chalą – jų seneliai tikrai litvakai!

Jei vaikiai užkandžiui į mokyklą neša kiaušinyje keptą chalą – jų seneliai tikrai litvakai!

Iš ciklo “Mano žydiška kelionė”

Žydiško maisto kelias

Paruošė Dovilė Rūkaitė

Žydiška duona – jos minkymas, kepimas, palaiminimas ir dalijimasis – yra beveik kiekvienos žydų šventės dalis.

Žydų, Dievo ir duonos ryšys aiškiai išdėstytas Toroje. Tačiau niekur žydų šventraščiuose nerašyta, kad chala yra pinta, saldi, geltona, skaniai trapi duona, tokia, kokia yra žinoma daugumai Amerikos žydų, kilusi iš turtingos Rytų Europos kepimo tradicijos.

Žydai išsibarstę po visą pasaulį – taip pat ir jų duona. Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos bendruomenėse kepama paprastesne duona Šabatui. Ne tokia saldi ji geriau tinka valgyti su aštriais, ugningais ir sūriais regiono patiekalais. Kepamos ir saldžios ir aštrios, su medumi, džiovintais vaisiais kmynai, sezamais. Per Chanuką kepama riebesnė – su alyvuogių aliejumi.

„Kad tai irgi gali būti chala, man buvo apreiškimas“, – sako Jessamyn Waldman Rodriguez, Hot Bread Kitchen  įkūrėja Manhetene, užaugusi Toronte ir sužinojusi apie „alternatyvias“ chalas žydų kepimo klasėje.

Sefardiška chala

Skaityti plačiau