Labai atidžiai įsižiūrėję į JAV cento monetą, pastebėsite tai, ko greičiausiai niekad nesate matę: į tamsų prezidento A. Linkolno rankovės šešėlį įspaustus inicialus. Jie priklauso Viktorui Davidui Brenneriui – žydų kilmės graveriui, medalių ir monetų kūrėjui.

D. Breneris gimė Lietuvoje 1871-aisiais metais, į JAV emigravo 1890-aisiais ir čia tapo vienu geriausių šalies medalių kūrėjų. Tokiu geru, tiesą sakant, kad Brenerio sukurtas Linkolno cento dizainas – o Linkolnas buvo jo didvyris – patraukė prezidento T. Ruzvelto dėmesį. Moneta buvo skirta Linkolno 100-ojo gimtadienio įamžinimui 1909-aisiais metais. Iki tol nei viena amerikietiška moneta neturėjo panašumų į realų žmogų, visose buvo vaizduojamos tik alegorinės būtybės, pavyzdžiui, Laisvė. Tad iš tiesų gyvenusios asmenybės profilio atsiradimas ant pinigų buvo gana radikalus proveržis.

Vadinamasis Brenerio centas yra ilgiausiai eksploatuojamas dizainas monetų istorijoje. Nors įpusėjus pirmiesiems metams buvo kilęs sujudimas: žmonės skundėsi, kad Brenerio inicialai yra per dideli. Pats „New York Times“ kabinėjosi, klausdamas, kodėl gi ant cento neiškalus dar ir Brenerio adreso ar netgi atvaizdo? Po dešimties metų atnaujintame cento projekte VDB raidės jau buvo sumažintos, kur vos matomos slepiasi ir šiandien.

Šaltinis: Jewniverse

#AtmintisAtsakomybeAteitis

Straipsnis paruoštas remiant

Rugpjūčio 18-20 dienomis, Zarasų rajone, Antalieptėje įsikūrusiame Inovatorių slėnyje, jau 6 metus iš eilės vyko socialinių inovacijų festivalis – BiZzZ’17. Festivalis dalyvius kvietė klausytis įkvepiančių pranešimų bei diskutuoti, bendrauti ir kurti naujas, inovatyvias idėjas. Šiais metais festivalio epicentru tapo įvairovės ir integracijos tema festivalio dalyvius kvietė ieškoti novatoriškų idėjų ilgalaikėms socialinėms problemoms.

Beigelių krautuvėlę pristatė festivalyje Ramita Lisauskaitė.

Daugiau informacijos >>Čia

Europoje daugėjant migrantų, jos piliečių požiūris į etnines mažumas kinta ir progresuoja. Tačiau kaip jie jaustųsi, jei jų vaikas užmegztų romantiškus santykius su žmogumi iš kitokios kultūrinės terpės?

2015-aisiais metais Europos Komisija apklausė žmones iš 28-ių ES šalių narių ir uždavė jiems keletą klausimų, tarp kurių buvo ir šis. Susumavus rezultatus, išryškėjo įdomūs dalykai. 2017 m. rugpjūčio 12 d., tinklapio Reddit.com vartotojas, pasivadinęs Bezzleford, gerai žinomas statistinų (ir kartais humoristinių) žemėlapių kūrėjas, nusprendė vizualizuoti tyrimo išvadas. Ir žemėlapiai sparčiai paplito socialiniuose tinkluose. Šie žali ir raudoni atspalviai glumina, tačiau dar labiau sukrečia tai, jog jie atspindi vos 4 užduotus klausimus: kurioje šalyje tėvai labiausiai ar mažiausiai jaudintųsi, jei jų vaikai susitikinėtų su juodaodžiu, azijiečiu, musulmonu ar žydu.

Kita vertus, remiantis originaliu EK tyrimu, beveik pusė respondentų patikino, kad pritartų savo atžalos susitikinėjimui su romų tautybės ar net translyčiu žmogumi. Nors akivaizdu, kad diskriminacija kai kuriuose regionuose plačiai paplitusi, dauguma respondentų taip pat sutiktų su tuo, jog ginant mažumų teises reikėtų diegti naujas priemones. Tai įrodo, jog ES žmogaus teisių srityje vis dar yra puikus pavyzdys likusiam pasauliui.

Šaltinis: boredpanda

#AtmintisAtsakomybeAteitis

Straipsnis paruoštas remiant

1897-aisiais metais šešiolikmetė našlaitė žydaitė iš Lietuvos Lena Himmelstein atvyko į Niujorką ir gavo darbą drabužių fabrike už 1 dolerį per savaitę. Kai dar būdamas jaunas mirė jos pirmasis vyras Davidas Bryantas, Lena išlaikė save ir sūnų siūdama ir pardavinėdama sukneles. Kartą banke, kur ji teikė paraišką paskolai, ją netyčia pavadino „Lein“. Taip gimė drabužių linija „Lane Bryant“ (Lein Brajant), kuri gyvuoja iki šių dienų.

1907-aisiais metais klientė paprašė Lenos sukurti jai rūbą, tinkamą dėvėti nėštumo metu. Tai buvo negirdėta, mat tais laikais besilaukiančios moterys praktiškai izoliuodavosi nuo visuomenės iki pagimdydavo. Pasitelkusi elastingą medžiagą ir klostes, Lena sukūrė rūbą nėščiosioms. Jos suknelės žaibiškai išpopuliarėjo, nors Lenai teko pasukti galvą dėl kūrybiško reklamos pateikimo – juk tuo metu Amerikos visuomenei besilaukiančios moters figūra buvo tabu.

Neilgai trukus, ji išplėtė gamybą, pradėjusi kurti modelius didelių dydžių damoms. Rinka tokių buvo ištroškusi. Kartu su antruoju vyru bei verslo partneriu Albertu Malsinu, Lane Bryant išplaukė į naujus vandenis – ėmėsi prekiauti madingais didelių dydžių rūbais. Pora garsėjo progesyvumu – skatino savo darbuotojus tokiomis premijomis kaip draudimas ar pensija.

Pagarba bet kokioms kūno formoms ir darbuotojų poreikiams –  toks neturtingos našlaitės iš Lietuvos idėjinis palikimas, aktualus ir šiais laikais.

Šaltinis: Jewniverse

#AtmintisAtsakomybeAteitis

Straipsnis paruoštas remiant