LŽB pirmininkės susitikimas su Seimo pirmininke

LŽB pirmininkės susitikimas su Seimo pirmininke

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė  birželio 17d. susitiko su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, kuri padėkojo Seimui už priimtus palankius žydams ir jų gelbėtojams įstatymus. Tą pačią dieną parlamentas priėmė pataisas, kurios žydų gelbėtojams įtvirtino galimybę gauti valstybinę pensiją.

Bendruomenės pirmininkė susitikime papasakojo apie Lietuvos žydų bendruomenės kasdienybę ir planus. Seimo pirmininkė  L.Graužinienė pažadėjo apsilankyti bendruomenėje ir daugiau domėtis jos reikalais.

Joninės arba Vidurvasario šventė drauge su Baltijos ir Skandinavijos šalimis

 

Baltijos jūros regionas tapo vienu sėkmingiausių bendradarbiavimo pavyzdžių visoje Europoje, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šiaurės šalių Vidurvasario šventėje dalyvavusi prezidentė pabrėžė Baltijos ir Šiaurės šalių panašumą ir linkėjo dar artimesnių santykių.

„Šiaurės ir Baltijos šalių regiono valstybes vienija ne tik bendri politiniai ar energetiniai tikslai, bet ir panašūs papročiai bei tradicijos. Ne veltui šis regionas tapo vienas sėkmingiausių ir stipriausių šalių bendradarbiavimo pavyzdžiu visoje Europoje. Linkiu, kad Baltijos jūros regioną sietų ne tik politiniai ar ekonominiai ryšiai, bet ir kasdieniai draugiški mūsų žmonių santykiai“, – sakė šalies vadovė.

Joninės arba Vidurvasario šventė drauge su Baltijos ir Skandinavijos šalimis Lietuvoje švenčiama antrus metus iš eilės.

Skaityti plačiau

Gešer

Istorija: Klubas „Gešer“ (iš hebrajų kalbos – tiltas) skirtas vidutinio amžiaus žmonėms. Savo veiklą jis pradėjo 2002 m., vėliau Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose buvo įkurti „Gešer“ klubo filialai, nuolat bendradarbiaujama su užsienio partneriais.

Klubo veikla: Pagrindinis klubo tikslas – puoselėti žydišką identitetą. Klubas siūlo įvairias programas, kuriomis siekiama, kad žmonės prisimintų ištakas, save pripažintų žydų tautos ir kultūros dalimi. Klubas organizuoja judaizmo kursus su rabinu Ch. Burštein. „Gešer“ rūpinasi kultūros, švietimo, sporto ir religijos puoselėjimu, rengia šventinius vakarus, paskaitas ir seminarus apie žydų kultūrą, tradicijas ir istoriją, organizuoja anglų kalbos, hebrajų, kompiuterinio raštingumo kursus, dramos užsiėmimus, mokosi šokti populiarius Izraelio ir žydų tautinius šokius, vykdo sportinę veiklą (baseinas, futbolas, krepšinis, joga). Kiekvieną penktadienį klubo nariai kartu sutinka Šabą, kartą per mėnesį rengiamos judaizmo, psichologijos, sociologijos ar kitokios paskaitos. Organizuojami susitikimai su visuomenės ir politikos veikėjais, mokslo ir meno atstovais, lankomi teatrai, muziejai, rengiamos ekskursijos.

Kontaktai: Klubo „Gešer“ koordinatorė Junona Bertznitski, el. p. junonab@yahoo.com tel. 8 (5) 2613003

Žydų bendruomenė: Lietuvos valdžia išreiškė pozityvų požiūrį į bendrapiliečius

Vilnius, birželio 17 d. (BNS). Įteisindama galimybę žydų gelbėtojams gauti valstybinę pensiją, Lietuva pagaliau parodė teigiamą požiūrį į savo piliečius, sako Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB).

Antradienį viešu pranešimu ji padėkojo už Seimo priimtas įstatymo pataisas, kuriomis žydų gelbėtojai Holokausto metu prilyginti laisvės kovų dalyviams.

„Pagaliau Lietuvos valdžia išreiškė savo pozityvų požiūrį į bendrapiliečius žydus ir atsižvelgė į jų, daugelį metų kartotą, prašymą parodyti didesnį dėmėsį ir paremti žydus gelbėjusius žmones Holokausto metu, nes jie atliko žygdarbį. Tai buvo humaniškas, labai pavojingas ir didvyriškas poelgis, žvelgiant mirčiai į akis, kuriam nedaugelis ryždavosi. Mes lenkiame galvas pries šiuos žmones, daugelio jų šviesų atminimą“, – rašoma bendruomenės pranešime.

LŽB bendruomenės nuomone, Seimo sprendimas yra „dar vienas svarbus žingsnis į istorinės tiesos pripažinimą dėl Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje vykusio Holokausto“.

Seimas antradienį papildė Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymą, žydų gelbėtojams suteikdamas laisvės kovų dalyvio statusą bei tuo pačiu – teisę į valstybinę pensiją.

Numatoma, kad pataisa įsigalioja nuo liepos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, holokausto aukų gelbėtojų valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai reikės apie 860 tūkst. litų.

Ministrų kabinetas iš pradžių buvo pasiūlęs Seimui stabdyti įstatymo svarstymą dėl lėšų trūkumo, bet tokia Vyriausybės pozicija sulaukė pasmerkimo viešojoje erdvėje.

Kritikai atkreipė dėmesį, kad valdžia rado lėšų pakelti politikų ir valstybės tarnautojų algoms, bet nesutinka paremti žmonių, kurie gynė lietuvių tautos garbę karo metais. Tuomet Vyriausybė projektą persvarstė ir jam pritarė.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami vietos kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Karo metais buvo išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą.

Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras “Yad Vashem” už žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 865 lietuvius, sąrašas nuolat pildomas.

Priežiūros programa

Priežiūros programos

VAIKŲ PROGRAMA “JAD LE-JAD”

Programos aprašymas. Programos JAD LE-JAD tikslas yra padėti Lietuvoje gyvenantiems žydų vaikams (iki 18 metų amžiaus), kurie patiria įvairių socialinių sunkumų.
Socialinis centras (atsižvelgdamas į biudžeto galimybes) gali teikti šią pagalbą:

  • Maitinimo programos.
  • Medicinos paslaugos.
  • Apmokėti komunalines paslaugas.
  • Aprūpinti sezoniniais drabužiais.
  • Teikti lengvatų dalyvaujant vasaros renginiuose ir stovyklose.

Pagal JAD LE-JAD programą keturis kartus per metus vaikai švenčia tradicines žydiškas šventes, taip pat yra galimybė lankytis pas logopedą.

Teikimo kriterijai.

Gauti šios programos numatytą pagalbą, atsižvelgiant į socialinius ir materialinius rodiklius, gali  globotiniai, atitinkantys šias kategorijas:

  • Tautybė – asmenys, kurie pagal Sugrįžimo įstatymą pripažįstami žydais.
  • Amžius – vaikai iki 18 metų amžiaus (vidurinės mokyklos mokiniai).
  • Pajamos – asmenys, kurių pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1000 Lt.

Vaikai ir jų tėvai privalo dalyvauti LŽB ir SC renginiuose, kurie skatina žydiškumą ir integruoja juos į socialinę aplinką.

Pirmenybė teikiama:

  • Vaikams iš nepilnų šeimų (vieniša mama arba tėvas);
  • Vaikams, turintiems negalią;
  • Vaikams, kurių vienas arba abu tėvai nedarbingi (40–20 % darbingumas);
  • Našlaičiams.

Maitinimo programos:

  • Remiantis šia programa šeima gali įsigyti maisto prekių gavę „Food cards“ kortelę. Pinigų suma skiriama atsižvelgiant į socialinio centro rėmėjų skiriamų lėšų dydį.
  • Šeimoms, auginančioms 1 vaiką.
  • Šeimoms, auginančioms 2 vaikus.
  • Šeimoms, auginančioms 3 vaikus ir daugiau vaikų.

Kitos programos koordinuojamos pagal esamų dalyvių poreikį ir socialinio centro galimybes. Programos koordinatorė Sofija Sirvydienė, tel. (85) 2612114 el. paštassofijas@sc.lzb.lt

PROGRAMA „PRIEŽIŪRA NAMUOSE (PATRONAŽAS)“

Programos aprašymas. Programos „Priežiūra namuose“ tikslas – rūpintis asmenis, kuriems būtina padėti atlikti kasdienius buities darbus. Tarnyba teikia fizinę, socialinę ir moralinę paramą, leidžia globotiniams savarankiškai gyventi savo namuose ir palaikyti ryšį su bendruomene.

Patronažo paslaugas teikia priežiūros darbuotojai, kurie privalo:

  1. Užtikrinti individualią priežiūrą ir stebėti: padėti globotiniams apsirengti, pavalgyti, išgerti vaistų, laikytis asmeninės higienos; padėti judėti; stebėti globotinio sveikatos būklę.
  2. Padėti atlikti kasdienius buities darbus: tvarkyti namus, skalbti, gaminti valgį, apsipirkti, lydėti globotinį jam išėjus iš namų.Teikimo kriterijai.

Globotiniams ši programa teikiama atsižvelgiant į fizinę ir psichinę sveikatos būklę.

Programos koordinatorė. Sulamit Lev, tel. (85) 2121655

PROGRAMA „SKALBYKLA“ 

Programos aprašymas. Programa „Skalbykla“ skirta globotiniams, kurie dėl sunkios materialinės padėties neturi šiuolaikinių skalbimo mašinų ir negali naudotis komercinių skalbyklų paslaugomis. Skalbinius į Socialinį centrą atneša ir švarius atsiima patys globotiniai arba jų priežiūrą (patronažą) vykdantys darbuotojai. Paslaugas teikia profesionali miesto įmonė, su kuria Socialinis centras yra sudaręs sutartį.

Teikimo kriterijai. Numatytą šios programos pagalbą gali gauti šios kategorijos:

  • Vieniši globotiniai ir vienišos šeimos, buvę getų, koncentracijos stovyklų kaliniai, evakuoti asmenys, neturintys šiuolaikinių skalbimo mašinų.
  • Galimi išimtiniai atvejai, kuriuos privalo patvirtinti socialinė komisija.

Programos koordinatorė. Žana Skudovičienė (85) 2127061

PROGRAMA „SOS – SKUBI PAGALBA“

Programos aprašymas. Programa skirta Katastrofos aukų statusą turintiems globotiniams, kuriems reikalinga skubi pagalba. Pagalbą sudaro prekės ir paslaugos, bet ne materialinė parama.

Remiantis skubios pagalbos programa gali būti skiriamos šios prekės ir teikiamos medicinos ir kitos svarbios paslaugos:
MEDICINOS PASLAUGOS:

  • Vaistai, chirurginės operacijos, pagalba gulant į ligoninę (įskaitant gaunamas sauskelnes, patalynę, diagnostines diabeto juosteles), medicinos tyrimai, ambulatorinės gydymo rūšys, skubi stomatologo pagalba, klausos aparatai, akiniai, protezai;
  • Buitinės paskirties gydymo ir reabilitacijos įrangos įsigijimas;
  • Apmokamos kelionės į ligoninę.

KITOS PASLAUGOS:

  • Produktai ir komunalinės paslaugos: skubiai išduodami produktai, apmokami komunalinių paslaugų įsiskolinimai.
  • Žiemą teikiamos pagalbos rūšys: perkamos malkos, anglys, dujos, šildymo prietaisai, drabužiai, avalynė, antklodės.
  • Remontas (įskaitant pagalbą šalinant stichinių nelaimių padarinius): namo, buto remontas, statybinės medžiagos.
  • Namų ūkio reikmenų ir buitinių elektros prietaisų (viryklės, šaldytuvai, skalbimo mašinos, telefono aparatai ir kt.) pirkimas ir remontas.
  • Laidojimo išlaidų kompensavimas, jei velionis laidojamas pagal žydų tradicijas arba miręs asmuo buvo vienišas, artimi giminaičiai neturi materialinių galimybių apmokėti šias išlaidas.

BUITINĖ TECHNIKA

  • Visa pagal programą „SOS – skubi pagalba“ įsigyta buitinė technika privalo turėti registracijos numerį. Tokia buitinė technika netampa kliento nuosavybe, ji tik duodama jam naudotis neribotą laiką. Klientui mirus giminaičiai negali paveldėti velioniui naudoti skirtos technikos ar reikšti dėl jos pretenzijų. Buitinė technika grąžinama Socialiniam centrui.
  • Socialiniam centrui grąžinta veikianti buitinė technika gali būti perduota kitam klientui. Neveikianti buitinė technika kitam klientui gali būti duodama tik suremontuota.

Teikimo kriterijai. Programa skirta Katastrofos aukų statusą turintiems globotiniams. Programos koordinatorė. Ema Jakobienė, tel. (85) 2611251, el. paštas emaj@sc.lzb.lt

PROGRAMA „BUITINIS REMONTAS“

Programos aprašymas. Programa skirta siekiant  lanksčiai spręsti klausimus, susijusius su globotiniams reikalingu vienkartiniu, pirmos būtinybės, smulkiu buities remontu.

Teikimo kriterijai.

  • Smulkų remontą namuose atlieka savanoriai, turintys tokio pobūdžio darbo patirties.
  • Jei savo jėgomis suremontuoti globotiniams reikalingą įrangą neįmanoma, kviečiami profesionalūs meistrai.
  • Tokių paslaugų vertė nustatoma atsižvelgiant į biudžetą.
  • Paslaugos gavėjo pensija neturi viršyti 1200 Lt vienam šeimos nariui.
  • Paslaugos gavėjas turi buti remontuojamo buto savininkas.

Programos koordinatorė. Ema Jakobienė, tel. (85) 2611251 el. paštasemaj@sc.lzb.lt

PROGRAMA „ŽIEMOS PAGALBA“

Programos aprašymas. Šios programos tikslas yra padėti žmonėms įveikti žiemos sunkumus.

Socialinis centras iš dalies apmoka sąskaitas už šildymo paslaugas visiems, turintiems teisę gauti tokią pagalbą. Pinigai pervedami tiesiogiai į atitinkamų įstaigų sąskaitas, jei dėl šių išmokų Socialiniam centrui neteks susidurti su kokiomis nors juridinio arba mokestinio pobūdžio problemomis.

Teikimo kriterijai. Gauti numatytą pagalbą atsižvelgiant į socialinius ir materialinius rodiklius gali šių kategorijų globotinių:

  • Globotiniai, turintys Katastrofos aukos statusą.
  • Turintys ne daugiau kaip 52 m² ploto butą ir esantys šio būto savininkai.
  • Vieniši globotiniai, kurių grynosios pajamos neviršija 1500 Lt.
  • Vienišos šeimos, jei vienam šeimos nariui tenkančios grynosios pajamos neviršija 1200 Lt.

Programos koordinatorė. Ema Jakobienė, tel. (85) 2611251 el. paštasemaj@sc.lzb.lt

PROGRAMA „ŠILTI NAMAI“ 

Programos aprašymas. Programa „Šilti namai“ skirta sudominti Socialinio centro globotinius ir suteikti jiems galimybę dalyvauti bendruomenės gyvenime. Į programą įtraukiami pensinio amžiaus žmonės, gyvenantys tolimuose miesto mikrorajonuose ir negalintys dalyvauti bendruomenės arba Socialinio centro organizuojamuose renginiuose ir susitikimuose. Susitikimų metu švenčiamos Šabo ir kitos žydiškos šventės, organizuojami bendrų interesų turinčių žmonių susitikimai, kurių metu siūlomos vaišės. Ruošiant vaišes laikomasi žydiškų tradicijų (košerinių principų).

Teikimo kriterijai.

  • Programos dalyviai yra Socialinio centro globotiniai.
  • „Šiltų namų“ susitikimai organizuojami vieno iš globotinių arba savanorio namuose.
  • Šiuose susitikimuose programos dalyviai privalo leisti dalyvauti programos koordinatoriui ir Socialinio centro rėmėjams, kad jie galėti susipažinti su jų veikla.
  • Programoje negali dalyvauti bendruomenės darbuotojai.
  • Su buto savininku-savanoriu sudaroma bendradarbiavimo sutartis.

Programos koordinatorė. Žana Skudovičienė (85) 2127061

Programų vaikams ir jaunimui tikslai

Jaunuoliams vedami užsiėmimai įvairiomis temomis – tobulinami bendravimo įgūdžiai, suteikiama žinių apie vaikų ir paauglių mąstysena ir elgseną, lavinamas kūrybiškumas, gilinamasi į žydų kultūrą, tradicijas ir istoriją.

Mokoma anglų kalbos, kompiuterinio raštingumo, vaikai piešia, lipdo, vyksta ritminės plastikos, kulinarijos, gimnastikos ir judriųjų žaidimų užsiėmimai. Itin didelis dėmesys skiriamas žydų tautos istorijai ir kultūrai, mažieji supažindinami su judėjiškomis tradicijomis, organizuojamos bendros Šabo ir Havdala ceremonijos, švenčiamos visos žydiškos šventės, stengiamasi, kad vaikai geriau pažintų žydų tradicijas.

Klubai skatina visapusišką vaikų vystymąsi ir intensyviai vykdo organizacinę, visuomeninę ir labdaringą veiklą – padeda pagyvenusiems ir neįgaliems žmonėms. Jaunimas aktyviai dalyvauja rengiant vaikų stovyklas, organizuoja ir mini žydų kalendorines ir religines šventes, lanko teatrus, parodas, ekskursijas, kasmet rengia Kultūros ir sporto dienas, kurių pagrindinis tikslas – sudominti jaunus žmones įvairiapuse judėjiška veikla.

 

 

Žydų istorija Lietuvoje

XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvos tautinio atgimimo sąjūdžio pradėta išsivadavimo iš sovietinės santvarkos kova sudarė sąlygas ir žydų tautiniam atgimimui. Imta ieškoti organizacijos formų. Daugelyje įstaigų, miestų kūrėsi žydų kultūros rėmimo grupės. 1988 m. rugpjūčio 25 d. oficialiai nutarta įkurti Lietuvos žydų kultūros draugiją, o 1989 m. kovo 5 d. įvyko draugijos steigiamasis susirinkimas. 1991 m. lapkričio 17 d. Vilniuje įvyko Lietuvos žydų bendruomenės steigiamoji konferencija, kurioje buvo priimtas nutarimas, kad atkuriama Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB), kuri išreikštų ne tik kultūrinius žydų poreikius, bet visapusiškai rūpintųsi visais žydų reikalais. Pagal LŽB įstatus bendruomenė atstovauja Lietuvos žydus, išreiškia jų valią, gina pilietinius, kultūrinius, religinius, turtinius jų interesus, gina žydus nuo bet kokių antisemitinių apraiškų ir bet kokios diskriminacijos.

LŽB, remdamasi tarptautiniu supratimu, grindžia gerus santykius su Lietuvoje gyvenančiais lietuviais ir kitų tautybių piliečiais. LŽB visokeriopai skatina žydų tautinės kultūros perimamumą ir tolesnę jos plėtotę, rūpinasi Lietuvos žydų tautinės savimonės ugdymu, jidiš ir hebrajų kalbos vartojimo atgaivinimu, žydų kultūrinio palikimo ir jo paminklų išsaugojimu. LŽB remia tolesnę žydų įstaigų  plėtrą, skatina jų veiklą, siekia atkurti ir puoselėti nacionalines tradicijas, organizuoja žydų švenčių ir atmintinų datų minėjimą.

Ypatingą dėmesį LŽB teikia žydų kapinių išsaugojimui, žydų kančių, žuvimo ir kovos vietoms įamžinti. LŽB skatina žydų jaunimo mokymąsi pasaulio žydų kultūros ir mokslo centruose, organizuoja susitikimus su žymiais Lietuvos ir užsienio šalių mokslo, meno, kultūros veikėjais, rengia seminarus žydų tautos istorijos tema. Nuo 1991m. LŽKD buvo pertvarkyta į LŽB. LŽB Pirmininku liko Grigorijus Kanovičius, kuris juo buvo iki 1993 m. rudens, kai išvyko į Izraelį. Nuo 1993 m. iki 2013 m. LŽB pirmininko pareigas ėjo dr. Simonas Alperavičius. Nuo 2013 m. balandžio mėn. LŽB pirmininkė yra Faina Kukliansky, o dr. Simonas Alperavičius tapo garbės pirmininku.

          Lietuvoje šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 5000 žydų. Siekiant kokybiškai plėtoti LŽB veiklą itin didelis dėmesys skiriamas  ne  tik materialinės ir socialinės aplinkos kūrimui, bet ir tautinių jausmų skatinimui, žydiškumo puoselėjimui. Kadaise, kai žydų Lietuvoje buvo daug, žydų kultūra, tautinė savimonė plėtojosi savaime, veikiama visos aplinkos. Dabar, kai jų teliko nedaug, norint išsaugoti žydiškumą, tautinį identitetą, kultūrą, reikia tai visokeriopai remti, būtina sudaryti galimybes žydams bendrauti ne tik su lietuvių ir kitomis kultūromis, bet ir su žydiškąja, supažindinti juos su žydų kultūros, pirmiausia Lietuvos žydų kultūros lobiais, kurie daugelį dešimtmečių buvo slopinami. Tai ypač svarbu dar ir dėl to, kad toji kultūra buvo suniokota – tad privalu atkurti visa, kas įmanoma. Tai mūsų pareiga ne tik Lietuvos žydijai, bet ir mūsų pareiga pasaulio žydijai, nes prarasti Lietuvos, Vilniaus žydų kultūrą jai būtų didžiulė netektis. Pagaliau išsaugoti žydiškumą, žydų kultūrą Lietuvoje mus skatina pareiga žuvusiesiems, kurie tą kultūrą kūrė; kita vertus, tai mūsų atsakas tiems, kurie norėjo ištrinti žydų ir žydų kultūros pėdsakus Lietuvoje. Tad kultūros ugdymas, rūpinimasis didžiuoju mūsų kultūros paveldu – vienas pagrindinių LŽB prioritetų.

Misija ir vizija

Misija

Suburti Lietuvoje ir po visą pasaulį pasklidusią Lietuvos žydų bendruomenę, puoselėti žydiškumą, saugoti tikrąsias litvakų kultūros tradicijas, vienyti visų amžiaus grupių žydus, kad čia skambėtų jidiš kalba, būtų švenčiamos žydiškos šventės, puoselėjamas tautos identitetas, visada būtų gyva istorinė Holokausto atmintis.

Vizija

Bendruomenė – tai namai, kuriuose kiekvienas Lietuvos žydas gali puoselėti savo žydiškumą, sulaukti paramos ir ištiesti pagalbos ranką artimui.

Bendruomenė – tai namai, kuriuose kiekvienas pasaulio žydas gali pažinti savo šaknis, litvakų istoriją, jų svarų indėlį į pasaulio mokslą ir kultūrą.

Bendruomenė – tai namai kiekvienam, norinčiam pažinti žydų kultūros išskirtinumą.

Bendruomenė – tai jaukūs namai, kuriuose kiekvienas yra laukiamas.

>>Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės įstatai

Lektoriumas

Istorija: Lektoriumas buvo įkurtas 1990 m. Vilniaus Šolomo Aleichemo žydų mokyklos pirmojo direktoriaus Simo Levino iniciatyva – jau 14 metų kiekvieną sekmadienį lektoriumas tęsia savo veiklą.

Klubo veikla: Lektoriume paskaitos ir susitikimai vyksta hebrajų, lietuvių ir rusų kalbomis. Svarbiausias tikslas – kultūrinė, švietėjiška veikla: paskaitos apie žydų kultūrą, tradicijas ir istoriją, ypač apie Vilniaus (Lietuvos Jeruzalės) paveldą, koncertai ir susitikimai su įdomiais žmonėmis. Paskaitas skaito kultūros, mokslo ir meno veikėjai. Lektoriume nagrinėjami Lietuvos žydų kultūros ir istorijos klausimai, pasakojama apie talentingus Lietuvos ir viso pasaulio žydus, didelis dėmesys skiriamas tautos istorijai, ypač Holokausto temai. Rengiamos paskaitos, skirtos visų antisemitizmo krypčių problemoms, lietuvių ir žydų tarpusavio santykiams nūdienos Lietuvoje.

Kontaktai: Lektoriumo koordinatorius Lionid Markovič,

el. p.community@litjews.org

tel. 8 (5) 2613003

Sveikinimas

Lietuvos žydų bendruomenė sveikina pirmąjį savo bendruomenės pirmininką rašytoją Grigorijų Kanovičių 85-erių metų jubiliejaus proga.

 Mielas Grigorijau,

   Tegul gimtadienis būna kaip ta žydinti lietuviškos vasaros pieva prie jūsų gimtojo miestelio, pilna gaivių spalvų ir ramaus gražumo. Žmogaus gyvenimas matuojamas ne metais, o nuveiktais darbais. Jūs padarėte daug gerų darbų. Lietuvos žydų bendruomenė, kuriai vadovavote, dabar kuria rimtus planus, kaip atgaivinti jidiš kultūrą ir kalbą, nes mums ji svarbi. Mus džiugina, kad jūsų kūryba sulaukia daug skaitytojų, o knygos verčiamos ir sklinda po pasaulį.  Todėl dabar nuoširdžiai  linkime, kad skubantys metai  atneštų  jums sveikatos,  malonių akimirkų, namų šilumos ir vilties.

Mazl tov und biz 120!

Žydų gelbėtojai prilyginti Laisvės kovų dalyviams

Seimas plenariniame posėdyje priėmė Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo pataisas (projektas Nr. XIP-1968(4), kuriomis žydų gelbėtojai Holokausto metu prilyginti Laisvės kovų dalyviams. Už teisės akto pakeitimus balsavo 72 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras.

Vyriausybės išvadoje pažymima, kad žydų gelbėtojams pripažinus laisvės kovų dalyvio teisinį statusą, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai prireiks po 860 tūkst. litų, o žuvusiems žydų gelbėtojams pripažinus laisvės kovų dalyvio teisinį statusą – jų šeimos nariai įgis teisę gauti vienkartines pašalpas pagal Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro preliminariais duomenimis, 65 asmenys buvo nužudyti ar žuvo gelbėdami žydus holokausto metu, taigi jų šeimos narių vienkartinėms pašalpoms mokėti prireiks apie 1 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Seimo priimtos įstatymo pataisos įsigalios 2014 m. liepos 1 d.

 Lietuvos žydų bendruomenė dėkoja už priimtą Seimo sprendimą ir taria: ,,Pagaliau!”

Socialinio centro naujienos

“2014 m. birželio 11 d. – 13 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje Socialinis centras organizavo lankomosios priežiūros darbuotojų apmokymus – “Higienos įgūdžių lavinimas”. Juos vedė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Tai  privalomojo sveikatos mokymo dalis. Pernai ši organizacija pravedė mokymus Socialinio centro slaugytojams apie pirmosios pagalbos suteikimą.”
Akimirkos:

Vilniaus žydų bendruomenė

Vilniaus žydų bendruomenė

Kontaktinė informacija

Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, tel.: (8 5) 2613 003 el. p. fainakukliansky@takas.lt

>>Vilniaus žydų bendruomenės Valdybos nariai

Vilniaus žydų bendruomenės veikla

>>Vilniaus žydų bendruomenės įstatai

Vilniaus žydų bendruomenė šiuo metu turi daugiau nei 1600 registruotų narių bei vykdo aktyvią veiklą, skirtą įvairaus amžiaus žmonėms – nuo vaikų iki garbaus amžiaus senjorų. Šiuo metu bendruomenėje veikia vaikų, jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių užimtumo klubai „Dubi“, „Ilan“, „Knafaim“, „Gešer“, „Lektoriumas“, aktyviai vykdoma švietėjiška, socialinė veikla, visuomeniniai projektai, švenčiamos šventės, rengiami visuomenei atviri koncertai, filmų peržiūros, kiti kultūriniai-edukaciniai renginiai.

Vilniaus žydų istorija

Anot miesto legendos, kunigaikštis Gediminas Vilnios miestą įkūrė apie 1320 m., ir pakvietė įvairių religijų bei skirtingų gebėjimų žmones, tarp jų žydus, idant visos tautos drauge sukurtų naują miestą.  Tačiau legenda lieka legenda, o rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas po 200 metų, XVI amžiuje.

Reikėtų nepamiršti, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, daugmaž atitinkanti teritoriją, kurią žydai vadina Lita (jidiš Líte), buvo daug didesnė negu šiandienos Lietuvos Respublika. Ją sudarė didžioji dalis arba visa Baltarusija ir Latvija, nemažos dabartinės Lenkijos rytinės dalies, rytų Ukrainos, Rusijos vakarinės dalies teritorijos.

1388 ir 1389 m. kunigaikštis Vytautas Didysis (taip pat Witold, Vitovt) savo dekretu Bresto žydams suteikė privilegiją – jie paskelbti laisvais žmonėmis, pavaldžiais, kaip ir bajorai, Didžiajam Kunigaikščiui. Žydams buvo suteiktos gyvybės, nuosavybės apsaugos teisės ir galimybės laisvai važinėti, prekiauti, užsiimti finansine veikla ir kt. Ypatinga tolerancija parodyta religijai – ne tik pripažinta teisė išpažinti savo tikėjimą, švęsti religines šventes, bet ir paskelbta sinagogų, kapų apsauga nuo bet kokio pasikėsinimo. Šis dekretas tebėra vienas žymiausių dokumentų, liudijančių viduramžių Europos toleranciją.

Ilgus šimtmečius didžiausi Lietuvos žydų centrai buvo Gardinas (Grdno) ir Brisk (dabar Hrodna ir Brest, abu dabartinėje Baltarusijos teritorijoje); jidiš kalba šie miestai buvo vadinami Haródne ir Brisk d’Líte – Lietuvos Brisk / Bresta. Vilnos pakilimas (jidiš Vílne, aškenazių hebrajų Vílno, šiuolaikine hebrajų Vílna) iš pradžių buvo lėtas.

VilnaVilnaXVII amžiuje miestas tapo itin garsus dėl tradicinio žydų Talmudo mokslo, o jo vadovai dėjo daug pastangų, kad Vilnius taptų vienu „pagrindinių žydų miestų“. Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, Lenkijos karalystėje, ir po 1569 metų, kai pasirašius Liublino uniją buvo sukurta Lenkijos-Lietuvos valstybė,  žydų savivalda, priklausiusi krašto tarybai, buvo labai svarbi Rytų Europoje kuriant žydų „aukso amžių“. Tačiau prireikė daugelio metų, kol 1652 m. Vilna tapo vienu pagrindinių Lietuvos žydų miestų. Praėjus mažiau nei dešimtmečiui, 1661 m., Vilna tapo Lietuvos žydų kultūrine sostine. Jau XVII amžiaus pirmojoje pusėje Vilniuje buvo 40 žymių rabinų, nors žydų tada tegyveno apie 2500. Šabtajus Hakohenas, Mozė Rivkesas, Aaronas Samuelis Koidanoveris ir kiti dar gerokai iki Vilniaus Gaono pelnė Vilniui išminčių miesto vardą. Apogėjų pasiekė  XVIII amžiuje, kai jame gyveno ir dirbo Vilniaus Gaonas (Elijah ben Shlomo Zalman, Eylióhu ben Shloyme-Zalmen, 1720–1797). Vilnius tapo neginčijama žydiškumo sostine. Vilniaus Gaono santūrumas, gebėjimas atsiriboti nuo kasdienybės triukšmo ir skubėjimo, religiniai mokymai ir raštai, atkaklumas ir asketiškas gyvenimo būdas – visi šie bruožai vėliau tapo litvakus, ypač Vilnos litvakus, charakterizuojančiomis savybėmis.

Skaityti plačiau

Švenčionių žydų bendruomenė

 Švenčionių žydų bendruomenė įregistravo savo veiklą 2013 m. pabaigoje.

LŽB  tinklapiui bendruomenę pristato jos pirmininkas Moisiejus Šapiro

   Švenčionių bendruomenė dabar vienija žydus, gyvenančius ne tik Švenčionyse, bet ir Nemenčinėje, Pabradėje ir Arnionyse. Nors Švenčionėliuose neliko nė vieno žydo, kasmet visa bendruomenė suvažiuoja į Švenčionėlius paminėti netekties – 8 tūkstančių per Holokaustą ten sušaudytų žydų. ,,Čia mūsų ašaros, mūsų protėviai sušaudyti, ir mano močiutė ir mano diedukas. Kasmet pirmąjį spalio sekmadienį renkamės iš visų miestų: Vilniaus,  Kauno, Panevėžio, o iš Izraelio valstybės atskrenda iš šių vietų kilusieji, kad aplankytų  mums brangią gedulingą vietą“,-pasakoja žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro.

Švenčionyse gimęs Moisiejus, visų darugų vadinamas Miša, dabar gyvena Pabradėje. Jis – pensininkas, bet  tebedirba socialiniu darbuotoju ir kirpėju su neįgaliais vaikais Pabradės Vaikų globos namuose. Ten jis jau 38-erius metus, didžiausią darbo stažą turintis Vaikų globos namų darbuotojas.

Moisiejus Šapiro:

Mano tėvas buvo kirpėjas ir aš tapau plataus profilio kirpėju, juo dirbau Vilniaus ir Pabradės kirpyklose. Dabar vadovauju mūsų mažai žydų bendruomenei, kurioje yra 28 nariai. Aš ir mokytoja Galina Kozlova esame vyriausi nariai. Švenčionyse gyvena mūsų gerbiamas Moisiejus Preisas – Dachau ir Osvencimo koncentracijos stovyklų buvęs kalinys, kurį mes vadiname paskutiniu mohikanu. Mums padeda Lietuvos žydų bendruomenė ne tik dėmėsiu, bet maisto kortelėm senjorams ir jaunoms šeimoms. Vaikai dalyvauja kultūrinėse programose. Per didžiąsias žydų šventes atvažiuojam į Vilnių, į bendruomenės renginius. Aš pats žadu susitvarkyti šiemet savo namus taip, kad Švenčionių bendruomenės nariai galėtų pas mane rinktis bent jau per šventes.

   Mūsų laukia svarbus darbas- senųjų Švenčionių žydų kapinių restauravimas. Rėmėjai jau padėjo restauruoti Švenčionėlių žydų kapines. Pastaruoju metu kasmet sulaukiame daug svečių, kurie iš viso pasaulio suvažiuoja aplankyti protėvių kapų. Pernai amerikiečiai studentai ir jų profesorius atvyko tvarkyti kapinių savo jėgom.

   Anksčiau Švenčionių rajono žmonės bijodavo pasakyti, kur buvo šaudomi žydai, kur jų palaikai guli. Tik dabar žmonės išdrįsta papasakoti, ką jie žino, kas ir kur slėpė žydus, kas išdavė ir sušaudė. Dabar mes renkame istorijas drauge su muziejumi ir ketiname pažymėti visas žydų žudynių vietas. Visai neseniai ir aš gavau ilgą laišką, kuriame aprašyta, pas ką slėpėsi žydai, kas jiems padėdavo, juos gelbėjo. Renkame tokias istorijas, kurias pasakoja gelbėtojų vaikai, tikriname faktus, siekiame fiksuoti kuo daugiau Holokausto atsiminimų. Pernai lankiausi Izraelyje Jad Vašemo muziejuje, pats mačiau įamžintą gelbėtojų atminimą.

   Švenčionių getas buvo ten, kur dabar yra įrengtas miesto parkas. Prieš trejus metus žymus Švenčionių drožėjas Juozapas Jakštas išdrožė naują menorą iš ąžuolo, kuri pastatyta ir pašventinta miesto parke, nes senoji, kurią drožė ir padovanojo miestui beveik prieš 30  metų pradėjo irti. Menora saugo 8 tūkstančių per Holokaustą nužudytų nekaltų žydų atminimą. Juos į žudynių vietą Švenčionėliuose varė iš 22 mažų aplinkinių miestelių (štetlų) . Man svarbu, kad mums šventos sušaudymo vietos būtų ramios.

   Apie svarbiausius naujosios Švenčionių žydų bendruomenės darbus ir rūpesčius pasakojo bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro.

„CHARLIE 125“

 

16-asis susitikimas iš ciklo „Likimai“, skirtas vienam garsiausių XX a. aktorių ir režisierių, komedinio žanro atlikėjo Charlie Chaplin‘o 125-osioms gimimo metinėms paminėti „CHARLIE 125“.

Renginys vyko LŽB bendruomenėje birželio 10d.

Nebyliojo kino simbolis Čarlis Čaplinas savo unikaliu stiliumi iki šiol žavi ir traukia žiūrovą. Su niekuo negalėtume supainioti tų  juodų ūsų, šypseną keliančios eisenos, primenančios prisukamą žaislą, klasikinio silueto katiliuko, slepiančio vešlias garbanas, lazdelės ir sodriai pusmėnuliu paryškintų antakių. Visa tai asocijuojasi su legendinio Čarlio Spenserio Čaplino (Charlie Spencer Chaplin) asmeniu.

   Nuostabų artistizmą  Č.Čapline išugdė jo tėvai aktoriai. Buvo pasakojama, kaip jo motina dažnai stovėdavo prie lango savo bute Londone ir, žiūrėdama į praeivius, kopijuodavo praeivių judesius. Č.Čaplinas, žiūrėdamas į ją, išmoko išreikšti jausmus ir judesiais atskleisti žmogaus vidinę būseną. Čarlio vaikystė buvo sunki, tėvas buvo -alkoholikas, mama buvo  aktorė, tačiau dėl psichikos ligos turėjusi nutraukti karjerą.

Čarlis dar vaikystėje tapo našlaičiu, tačiau jam savotiškai pasisekė: nė į vieną Londono vaikų prieglaudą jis nepateko. Jį išgelbėjo gatvė, kurioje jis dainuodavo daineles ir parodijuodavo praeivius. Žmonės iš jo garsiai juokėsi ir už tai neblogai mokėjo. Čaplinas atsidūrė cirke, dar vėliau – teatro pantomimos trupėje. Vėliau Č.Čaplinas rašė: “Teatras, šokis, baletas – visur naudojama pantomima. Geresnės mokyklos kino aktoriui negali būti, kadangi kino esmė ir yra tylėjimas”. Aštuoniolikos metų Č.Čaplinas jau buvo profesionalus aktorius ir du kartus gastroliavo Amerikoje. . Čaplinas reformavo visą komedijos žanrą, situacijų komedijas pavertė charakterių komedijomis – būtent tokį vaidmenį įkūnijo Čarlis didžiojoje dalyje savo filmų, pavergdamas visų širdis.Nebebuvo juokiamasi iš personažo – buvo juokiamasi kartu su juo, nostalgija jungėsi su pasibaisėjimu socialine neteisybe. Būtent jo filmuose žiūrovai „gaudavo“ viską, ko siekia kiekvienas stebėtojas iš meno kūrinio. Čaplinas dovanoja meilės istoriją, painius nesusipratimus ir svarbiausia – laimingą pabaigą. Estetiškos ir iki skausmo visus lydinčios gyvenimiškos situacijos būdingos ir mūsų laiko žmogui.

Skaityti plačiau

Lietuvos sporto klubas ,,Makabi“

Semionas Finkelšteinas –klubo prezidentas – makabilita.finkelstein@gmail.com

Michailas Duškesas – vykdantysis direktorius – makabilita.duskes@gmail.com

Adresas: Pylimo 4, LT- 01117, Vilnius, Lietuva

Tel. +3706 10 10805, +3706 98 19999