“Mirtis ir kapinės – ne ta vieta žydams, kurią reikia puošti”, – apie žydų kapinių ir laidojimo tradicijas pasakojo Vilniaus universiteto dėstytoja bei vyresnioji Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos žydų knygų bibliografė dr. Lara Lempertienė. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje buvo daugiau kaip du šimtai veikiančių žydų kapinių. Šiuo metu veikiančios yra tik Vilniuje (Sudervės kelyje) ir Kaune. Visos kitos – gana apleistos. Prieš daugiau kaip dvejus metus įsikūrusi viešoji įstaiga “Maceva” pradėjo registruoti, fotografuoti dar išlikusius jų antkapius, dešifruoti jų epitafijas.

Prie sumanymo prisidėjo daug savanorių. Sudarytame litvakų kapinių kataloge šiuo metu yra 273 senosios kapinės. Projekto sumanytojai rėmėsi Lietuvos kultūros paveldo departamento informacija, tačiau aptiko dar ir naujų, į saugomų paminklų sąrašą neįtrauktų kapinių. Pasak VšĮ “Maceva” steigėjų Aleksandro Avramenko ir Sergejaus Kanovičiaus, internetiniame puslapyje litvak-cemetery.info visi litvakų ainiai galės surasti savo artimųjų poilsio vietas su vardais, pavardėmis ir datomis. Šios kapinės yra turtingos Lietuvos žydų istorijos liudytojos bei neatsiejama Lietuvos istorijos ir kultūros dalis. Ant paminklo – tik mirties data

Skaitykite lzinios.lt

Šiomis dienomis Kongresų rūmuose vyksta intensyvios repeticijos – spalio 31 d. čia rengiamas neeilinis koncertas. Pirmo ryškumo violončelės žvaigždė Gavriel Lipkind iš Izraelio su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru grieš kultinį Philipo Glasso Koncertą violončelei ir orkestrui Nr. 2 „Naqoyqatsi“.  Taip pat programoje – itin laukiama Broniaus Kutavičiaus „Epitafijos Orleano Mergelei“ pasaulinė premjera bei Rytų miesto skambesiais alsuojanti JAV kompozitoriaus Michaelo Gordono „Pekino harmonija“.

Publikos susidomėjimas šiuo koncertu itin didelis, bilietų liko visai nedaug. Originaliu mąstymu pasižymintį 37-erių žydų violončelininką Gavrielį Lipkindą galima būtų pavadinti antruoju Glennu Guldu. Anksti išgarsėjęs kaip vunderkindas – debiutavo aštuonerių, jau kaip garsenybė išvyko iš Izraelio aštuoniolikos, laimėjo daugelį prestižinių konkursų, koncertavo su garsiais orkestrais, – būdamas 25-erių nutarė pristabdyti savo sceninius pasirodymus. Jis trejus metus studijavo muziką, naujai peržvelgė atliekamą repertuarą ir užsidaręs savo paties įkurtoje įrašų studijoje, išleido du albumus (2006 m.). Įkūrė Lipkindo kvartetą, su kuriuo pradėjo taip pat aktyviai koncertuoti.

Skaitykite lzinios.lt

Po susitikimo su Izraelio prezidentu Reuvenu Rivlinu akademikas ir vienas žinomiausių Lietuvos verslininkų, UAB „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas Vladas Bumelis 15min.lt teigė, kad Izraelis tapo pasaulio inovacijų lyderiu, o Lietuvai reikia pasirinkti, kokiu keliu bus žengiama toliau – statomi dideli fabrikai, kuriuose dirbs minimalią algą gaunantys žmonės, ar kuriama žinių ekonomika.

Daugiau 15min.lt

Izraelio diplomatijos vadovas ketvirtadienį pasmerkė Švedijos vyriausybės sprendimą pripažinti Palestinos valstybę, sakydamas, kad jis pakenks pastangoms išspręsti konfliktą su palestiniečiais.

Švedijos vyriausybės sprendimas pripažinti palestiniečių valstybę yra apverktinas sprendimas, kuris tik sustiprins ekstremistinius elementus ir nepripažinimo politiką, kurios laikosi palestiniečiai“, – sakoma Izraelio užsienio reikalų ministro Avigdoro Liebermano pareiškime.

„Gėda, kad Švedijos vyriausybė pasirinko žengti šį deklaratyvų žingsnį, kuris daro daug žalos ir nesiteikia jokių privalumų“, – pridūrė jis.

„Švedijos vyriausybė privalo suprasti, kad santykiai Artimuosiuose Rytuose daug sudėtingesni negu prekybos tinklo IKEA surenkamieji baldai ir kad jie turi veikti atsakingai bei jautriai“, – pabrėžė A.Liebermanas.

15min.lt

Bendruomenėje vaišinama labdaros sriuba Sukkoto švetės proga:

Šią kalbą Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas pasakė Varšuvoje antradienį atidarant Lenkijos žydų istorijos muziejų.

Istorinės tragedijos akivaizdoje Romos imperatorius Titas Flavijus sugriovė Jeruzalę ir išvijo žydų tautą iš jos žemės. Gimiau viename iš diasporos miestų. Tačiau visą laiką apie save galvojau kaip apie žmogų, gimusį Jeruzalėje.“

Taip kalbėjo Bučače (kuris daugiausia laiko istorijoje priklausė Lenkijos karalystei) gimęs didingiausias žydų tautos rašytojas Shmuelis Yosefas Agnonas atsiimdamas Nobelio premiją už literatūrą.

Tačiau aš, Reuvenas, Yosefo Yoelio ir Rachelės Rivlins sūnus, stoviu čia prieš jus kaip dešimtasis Izraelio valstybės prezidentas, gimęs Jeruzalėje, proanūkis ir anūkas šios valstybės kūrėjų, gimusių Jeruzalėje.

Negaliu pasakyti: „Esu lenkas.“ Tačiau negaliu ir paneigti specialios vietos, kurią Lenkijos ir lenkiškos šaknys užima mano Jeruzalės šeimoje, giliai įsišaknijusioje į Lenkijos istoriją.

Skaitykite bernardinai.lt

Žydų tautą sudaro dvi etninės grupės – aškenaziai ir sefardai. Skirtinga ne tik šių žmonių, priklausančių šioms grupėms išvaizda, bet ir jų virtuvė. Aškenazių virtuvėje dominuoja patiekalai, kilę iš Šiaurės Europos. Gyvendamos atšiauriose sąlygose europiečių žydų – aškenazių moterys dėl gyvenimo ir klimatinių sąlygų maistą ruošė taupiai, kukliai, bet skaniai. Sefardų virtuvė, paveikta arabų ir Viduržemio jūros virtuvių, – turtingesnė prieskoniais bei riešutais, vaisiais.

Tačiau apskritai žydų virtuvė turi senas tradicijas. Tad, nepaisant skirtybių, abiejose kryptyse laikomasi košerinio maisto gaminimo taisyklių. Viename recepte nemaišomi mėsa ir pieno produktai, nevartojamos jūrų gėrybės. Anot žydų – valgymas – tarnavimo Dievui veiksmas. Žmogus gyvena ne tam, kad valgytų, bet valgo tam, kad gyventų pagal Dievo įstatymus.

Skaitykite Delfi.lt

Šių metų spalio 30 d. Parudaminio kaimo kapinėse (Vilniaus rajonas, Marijampolio seniūnija) bus šventinamas naujas paminklinis akmuo Pasaulio Tautų Teisuolei Polinai Tarasevič (gimė 1905 m., nužudyta 1943 m.). Anatolijaus Kasinskio (iki karo – Kazrielis Bernanas) liudijimu, Polina Tarasevič priglaudė ir slėpė jį su broliu ir motina Predtečenkos (dabar Biržiškės) kaime, Vilniaus rajone. Kažkam iš vietinių gyventojų išdavus, kartą naktį nacistai ir jų vietiniai pakalikai surengė gaudynes. Polina spėjo pasakyti Anatolijui, kad šis bėgtų į mišką, todėl jis išlikęs gyvas.

Tačiau ją pačią ir Anatolijaus motiną su broliu budeliai suėmė ir nuvežę į mišką sušaudė, o sodybą ir visą Polinos ūkį sudegino. Polinos giminaičiams kitą dieną pavyko slapčia atkasti jos kūną ir perlaidoti šalia jos motinos Parudaminio kapinėse.