LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky kalba Prezidentūroje Gelbėtojų apdovanojimo ceremonijoje

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky kalba Prezidentūroje Gelbėtojų apdovanojimo ceremonijoje

 

“Mus slegia begalinė širdgėla, kai tampame liudininkais gėdingų scenų, kai banditėliai viduryje gatvės muša ir spardo moteris ir senyvo amžiaus žmones… Aš stoviu prie lango draskomas begalinio įniršio. Akyse susitvenkia ašaros: visas mūsų  bejėgiškumas, visas mūsų vienišumas gimsta gatvėje.  Nėra nė vieno, kuris stotų mūsų pusėn. O mes patys esame tokie bejėgiai, tokie bejėgiai… Gyvenimas tampa nepakeliamai sunkus.” Tai ištrauka iš berniuko Icchoko Rudaševskio dienoraščio, aprašančio karo pradžią Vilniuje, dar iki to laiko, kai žydai buvo izoliuoti getuose, o tūkstančiai jau buvo sunaikinti.

Tačiau ne visi buvo abejingi žydus ištikusiai tragedijai.

Man didelė garbė būti čia, kartu tarti vardus tų, kuriuos pelnytai galima vadinti Lietuvos tautos šviesuliais ir didvyriais. Žydai niekada nepamirš savo gelbėtojų, savo geradarių.

Šie ypatingi žmonės net tik išgelbėjo savo draugų, kaimynų, ar visai nepažįstamų žmonių, kurie nepadarė nieko… tik buvo žydais, gyvybes.  

Skaityti plačiau
Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės kalba Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje Panerių memoriale 2015 m. rugsėjo 22 d.

Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės kalba Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje Panerių memoriale 2015 m. rugsėjo 22 d.

Gerbiamieji minėjimo dalyviai,

minimų tragiškų įvykių liudininkai,

nukentėjusiųjų artimieji,

virš mūsų galvų šiandien oriai ošia pušys. Kaip ir kiekvieną rudenį liudijančios mūsų gyvąją atmintį. Atmintį, kurį neslopsta. Atmintį, kuri amžinai liks skausmingu randu ne tik žydų, bet ir lietuvių tautos istorijoje. Nes Lietuvos žydų istorija ir Lietuvos žydų atmintis yra dalis Lietuvos istorijos. Žydų kartų kartos, kaip tos pušys, buvo tvirtai šaknimis įaugusios į Lietuvos žemę. O sostinę Vilnių jie pagarbiai vadino savąja Šiaurės Jeruzale.

Skaityti plačiau Skaityti plačiau
Žydus gelbėjusi lietuvė: „Viską pamenu lyg vakar“

Žydus gelbėjusi lietuvė: „Viską pamenu lyg vakar“

Minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną pagerbti ir žydų šeimas nuo karo pražūties gelbėję lietuviai.

Per Prezidentūroje surengtą iškilmingą ceremoniją prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi asmenis, kurie nepaisydami mirtino pavojaus sau ir savo šeimai Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus.

Šiemet skirti 47 apdovanojimai, tiesa, tik šeši iš jų įteikti dar gyviems šiurpių įvykių liudininkams.   „Kasmet susitinkame pagerbti ir padėkoti tiems žmonėms, jų šeimoms ir jų palikuonims už tai, ką sugebėjo ir išdrįso padaryti ir gelbėjo žmonių gyvybes. Pagerbiame savo piliečius, kurie rizikavo savo gyvybe, kad išgelbėtų kitą“, – kalbėjo prezidentė ir pridūrė, kad nepaisant karo baisumų nepraradę žmogiško taurumo lietuviai darė tai, kad atrodė yra neįmanoma. „Tegul tai būna ryžto ir meilės artimui pavyzdžiu, nes to reikia mums visiems“, – kalbėjo Dalia Grybauskaitė.

Skaityti plačiau

Seimo pirmininkė L.Graužinienė ir Vyriausybės kancleris pagerbė žydų genocido aukas Paneriuose

Vilnius, rugsėjo 22 d. (BNS). Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis antradienį pagerbė žydų genocido aukas Panerių memoriale.

Sakydama kalbą L.Graužinienė pabrėžė, kad žydų tautos Holokausto kančios turi būti žinomos, suvoktos ir priimtos kaip neatskiriama praeities dalis, o išlikusių gyvųjų stiprybė turi tapti žmogiškojo orumo pamoka.

„Pamiršti, išbraukti ar ignoruoti šiuos išgyvenimus būtų tas pats, kas pateisinti įvykdytus nusikaltimus. Todėl mes skiriame daug dėmesio, kad šį istorijos puslapį pažintų jaunoji Lietuvos karta”, – kalbėjo Seimo pirmininkė vykusioje Holokausto aukų pagerbimo ceremonijoje, surengtoje Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos išvakarėse.

Parlamento vadovė sakė, kad Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena yra įpareigojimas visiems, šiandien gyvenantiems laisvės bei demokratijos principais valdomoje valstybėje, kad praeitis nepasikartotų.

Skaityti plačiau
„YIVO: Nuo jidiš akademijos Vilniuje iki pasaulinės institucijos“

„YIVO: Nuo jidiš akademijos Vilniuje iki pasaulinės institucijos“

Rugsėjo 20d. Seimo III rūmų Konferencijų salėje vyko konferencija „YIVO: Nuo jidiš akademijos Vilniuje iki pasaulinės institucijos“, skirta YIVO (Žydų mokslinių tyrimų institutas) 90-osioms metinėms ir Lietuvos žydų genocido aukų dienai paminėti. Renginio metu YIVO vykdantysis direktorius, garsūs Lietuvos, JAV ir Izraelio akademikai ir tyrinėtojai pristatė pranešimus apie YIVO istoriją ir ateities perspektyvas, supažindino su instituto įkūrimo ir veiklos politiniu, socialiniu ir kultūriniu kontekstu.

>>Akimirkos

LRT Radijo Naujienų tarnybos laidoje,,Ryto garsuose“, skambėjusi žydų mokslinių tyrimų instituto YIVO įsteigimo 90-mečiui paminėti.

1925-aisiais Vilniuje atidarytas JIVO tapo didžiausiu jidiš mokslinių tyrimų centru pasaulyje, kuris tyrė ir rinko medžiagą apie Rytų Europos žydų gyvenimą, kultūrą, literatūrą, kalbą ir istoriją.  Iki Antrojo Pasaulinio karo Vilniuje veikęs JIVO tapo žydų kultūros centru ir litvakų pasididžiavimu. Nors dalis Vilniuje saugotų knygų ir dokumentų Antrojo Pasaulinio karo metais buvo sunaikinta, dalį archyvų pavyko išsaugoti  ir perkelti į  per karą centrine JIVO būstine tapusį Niujorką. Šiandien JIVO išlieka vienu svarbiausiu žydų tyrimų institutu, kurio kolekciją šiuo metu sudaro beveik 400 tūkstančių knygų ir periodinių leidinių bei 24 milijonai dokumentų, fotografijų, garso ir vaizdo įrašų. Kodėl JIVO buvo įkurtas būtent Vilniuje ir koks šiandieninis jidiš vaidmuo? Apie tai plačiau pasakoja Indrė Anskaitytė.

Žydų gelbėtojai liudija žmogiškumą

Žydų gelbėtojai liudija žmogiškumą

Antradienis, rugsėjo 22 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Žydų genocido atminimo dienos proga apdovanojo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi asmenis, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido.

„Didžiuojamės drąsuoliais, sugebėjusiais paminti egoizmą, nepaisyti savisaugos instinkto ir padaryti, kaip atrodė, neįmanomus dalykus. Dabar galime pasakyti, kad tai buvo neįkainojama“, – sakė šalies vadovė.

Pasak Prezidentės, padėti nacių persekiojamiems žmonėms buvo nepaprastai kilni, žydus per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjusių lietuvių misija. Ji buvo vienas tauriausių ženklų, parodžiusių draugystę tarp daugybę metų gražiai sugyvenusių lietuvių ir žydų.

Nors dabar nebėra daugybės tų, kurie apdovanojami, Prezidentė pabrėžė, kad savo žygdarbiu jie visada išliks gyvi kiekvieno širdyje. Tai turėtų įkvėpti ir suteikti jėgų visada ir visur ginti mūsų laisvę, saugoti žmogų ir puoselėti demokratiją.

Šalies vadovė nuoširdžiai padėkojo visiems, kurie nualinti karo ir persekiojimų gelbėjo gyvybes ir liudijo žmogiškumą, taip pat tiems, kurie puoselėja šį garbingą atminimą.

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais Prezidentės dekretu apdovanoti 47 asmenys.

Prezidentės spaudos tarnyba
Skaityti plačiau Skaityti plačiau
Seimo Pirmininko pavaduotojas, ERK pirmininkas G. Kirkilas: YIVO – neįkainuojama Lietuvos ir pasaulio žydų kultūros dalis

Seimo Pirmininko pavaduotojas, ERK pirmininkas G. Kirkilas: YIVO – neįkainuojama Lietuvos ir pasaulio žydų kultūros dalis

SEIMO LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJOS (LSDP) FRAKCIJOS PRANEŠIMAS

2015 m. rugsėjo 21 d.

Seimo Pirmininko pavaduotojas, ERK pirmininkas G. Kirkilas: YIVO – neįkainuojama Lietuvos ir pasaulio žydų kultūros dalis

Rugsėjo 20 d., sekmadienį, Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas Gediminas Kirkilas savo sveikinimo kalboje YIVO (Žydų mokslinių tyrimų instituto) 90 – jųjų metinių proga Seime pabrėžė YIVO instituto ir litvakų indėlį į Lietuvos mokslą, kultūrą ir visuomenės gyvenimą.

Jis pacitavo prieš dvejus metus Lietuvoje viešėjusio tuometinio Izraelio valstybės Prezidento, Nobelio premijos laureato Šimono Pereso žodžius apie apie jidiš kalbą ir litvakus: „Negali būti žydu nepabuvęs lietuviu. Lietuva – jidiš kalbos motina, todėl sakoma: litvakas. Litvakas – ne tik geografinė sąvoka, tai – charakteris ir kultūra. Litvakai garsūs dėl jų ypatingo charakterio – jie niekada nenusileis nei kitam, nei sau“.  

Skaityti plačiau

Žmonių kaulų – daugiau, negu grybų

Salantiškis kraštotyrininkas, Lietuvos kultūros paveldo draugijos įkūrėjas Paulius Vaniuchinas, sumanęs Salantuose įamžinti miesto žydų atminimą, ėmėsi įdėmiai tyrinėti vietoves, susijusias su šios tautos istorija. Prasibrovęs į miškingais brūzgynais virtusias senąsias žydų kapines Žvainiuose, tyrinėtojas nustėro, po kojomis išvydęs žmonių kaulais nusėtą žemę.

Žvėrys iškapstė kapus

Darsyk į atokias Žvainių kapines trumpam iš Didžiosios Britanijos, kur šiuo metu gyvena, sugrįžęs P. Vaniuchinas išsirengė praėjusį penktadienį.

Skaityti plačiau

Prezidentės apdovanoti žydų gelbėtojai prisimena Holokausto siaubą

BNS

Vilnius, rugsėjo 22 d. (BNS). Antradienį, Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse, prezidentė apdovanojo 47 asmenis, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido. Dauguma jų apdovanoti po mirties.

„Dabar tarp mūsų nebėra daugybės tų, kuriuos apdovanojame, bet savo žygdarbiu jie visada išliks gyvi kiekvieno mūsų širdyje. Tai mūsų pareiga taip pat. Linkiu, kad tai įkvėptų ir suteiktų kiekvienam jėgų visada ir visur ginti mūsų laisvę, saugoti žmogų ir puoselėti demokratiją“, – ceremonijoje kalbėjo Lietuvos vadovė.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad žydai niekada nepamirš savo geradarių, o žydų gelbėtojus vadino Lietuvos tautos šviesuliais ir didvyriais.„Gelbėdami nekaltų žydų gyvybes nuo katastrofos, šie žmonės kartu gelbėjo savo šeimos, savo, savo tautos orumą“, – teigė F.Kukliansky.

Skaityti plačiau

Rugsėjo 22d. Vilniuje ir penkių Lietuvos miestų viešosiose erdvėse skaitomi Holokausto aukų vardai.

LRT Radijas populiariausioje laidoje ,,Ryto garsai” pirmuosius nužudytų jonaviškių žydų vardus ryte perskaitė  iš Izraelio garsus rašytojas Grigorijus Kanovičius.

Vilniuje iniciatyva VARDAI rengiama jau penktą kartą ir pirmąsyk Vilniaus geto kalinių sąrašai bus skaitomi dviejose vietose: Vilniaus geto bibliotekos kieme ir kino centre „Skalvija“. Savo miestuose nužudytų žydų vardus pasikeisdami skaitys ir Jonavos, Molėtų, Švėkšnos bei Jurbarko gyventojai.

 Antrojo pasaulinio karo metais sunaikinti 90 procentų iš 220 tūkstančių Lietuvoje gyvenusių žydų, o VARDŲ organizatoriai kviečia prisiminti ne tik statistiką. „Tai yra mūsų istorija, mūsų atmintis, kurią siekta naikinti kartu su žmonėmis. Kai savo balsu tari vardus, pavardes ir profesijas tų žmonių, kurie čia gyveno, nebegali apsimesti, kad jų nebuvo“, – sako atviros piliečių iniciatyvos rengėjai.

Įprastai VARDŲ renginyje dalyvauja visi norintieji, nuo moksleivių iki tų žmonių, kurie patys prisimena skaudų Lietuvos istorijos laikotarpį. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Vilniuje Holokaustą išgyvenusi buvusi Vilniaus geto kalinė Fania Jocheles-Brancovski perskaitė savo šeimos vardus. „Po jos šis vardų sąrašas nebėra tik popierius su juodomis raidėmis ir skaičiais, koks buvo anksčiau“, vėliau pasidalino viena skaitytojų.

„Aš tikiuosi, kad tokie skaitymai dar daugiau priartins mus prie istorinės tiesos, kurios neįmanoma paslėpti ar iškreipti“, – taip į žinią, kad jo gimtajame mieste Jonavoje bus pirmą kartą skaitomi nužudytųjų žydų vardai, reagavo rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Grigorijus Kanovičius, kurio kūryba daugybei skaitytojų padeda geriau suprasti ir žydų gyvenimo Lietuvoje kasdienybę, ir itin sudėtingą Holokausto laikotarpį

Naujienos iš Kauno bendruomenės

Naujienos iš Kauno bendruomenės

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius rugsėjo 11 dieną Sugiharos namuose Kaune surengtoje neformalioje diskusijoje aptarė švietėjiškus projektus, pristatančius Čijunės Sugiharos nuveiktus darbus, bendradarbiavimo su Užsienio reikalų ministerija perspektyvas, poreikį plačiau supažindinti plačiąją visuomenę, ypač jaunimą, su Č. Sugiharos ir kitų diplomatų, gelbėjusių gyvybes, palikimu.
„Č. Sugiharos liudytos atjauta ir drąsa ypač aktualios ir šių dienų kontekste. Tai neįkainojamas humanizmo pavyzdys, sujungiantis praeitį su dabartimi“, – sakė L. Linkevičius.
Neformalioje diskusijoje su Lietuvos diplomatijos vadovu dalyvavo Japonijos ambasados Lietuvoje diplomatai, viešosios įstaigos „Sugiharos fondas Diplomatai už gyvybę“ valdybos nariai ir Sugiharos namų darbuotojai,  Kauno miesto savivaldybės ir Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro atstovai, Kauno žydų bendruomenės nariai.
Skaityti plačiau
Rugsėjo 21d. Kauno IX forto muziejuje pagerbtos žydų genocido aukos

Rugsėjo 21d. Kauno IX forto muziejuje pagerbtos žydų genocido aukos

Pirmadienį Kauno IX forto muziejuje vyko Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos minėjimas. Renginyje dalyvavo Užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius, mero pavaduotojas Vasilijus Popovas, žydų genocido aukų artimieji ir kiti garbūs visuomenės veikėjai.

„Kiekvieni metai tolina mus nuo tų tragiškų įvykių. Šios vietos neleidžia mums pamiršti ypatingai skaudaus istorijos puslapio, kur buvo masiškai žudomi žydų tautybės žmonės. Šiandien nereikėtų kalbėti daug, geriau patylėti prisiminti ir įvertinti tai ką patyrė šie žmonės“, – kalbėjo vicemeras V. Popovas.

„Mes negalime pamiršti to kas įvyko. Svarbu prisiminti savo praeitį, ypač jaunimui, kurių šiandien su mumis yra nemažai ir tai tik parodo, kad jie nebus priešiški jokioms kitoms tautybėms ir jų tikėjimui“, – teigė žydų bendruomenės pirmininkas Žakas Gercas.

Nuo 1994-ųjų metų visoje Lietuvoje pradėta minėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Ši diena yra susijusi su Vilniaus geto likvidavimu 1943 m. rugsėjo 23 d., kai didžioji dalis geto kalinių buvo sušaudyti, o kita dalis išvežti iš Lietuvos į koncentracijos stovyklas.

Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo gyveno didelė žydų bendruomenė – apie 215 000–220 000 žmonių. Per Antrąjį pasaulinį karą, Holokausto laikotarpiu, Lietuvoje buvo sunaikinta didžioji Lietuvos žydų dalis. Tai skaudus Lietuvos istorijos puslapis.

Daugiau nuotraukų

Vilniaus Bernardinų bažnyčioje – Holokausto aukų atminimui skirtas koncertas

Vilniaus Bernardinų bažnyčioje – Holokausto aukų atminimui skirtas koncertas

Rugsėjo 23 d. (trečiadienį) 19 val. Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje (Maironio g. 10) vyks tarptautinis koncertas „Griaunant tylą“, skirtas holokausto aukų atminimui. Renginį organizuoja VšĮ „Pax et Bonum“ ir projekto partneris „Forum Voix Etouffées“. Įėjimas nemokamas.

Pagerbiant nukentėjusių žydų menininkų atminimą, koncerto programoje numatytos trys premjeros:

– Karl Amadeus Hartmann (1905–1963) – Concerto funebre (gedulingas koncertas) altui ir styginių orkestrui 20’;

– Erwin Schulhoff (1894–1942) – Penki kūriniai styginiams 15’;

– Arvo Pärt (1935) – Stabat Mater chorui ir styginiams 25’.

Koncerte dalyvaus Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ (meno vadovas ir dirigentas Vaclovas Augustinas), Austrijos-Bulgarijos styginių orkestras „Camerata Orphica Les Orphéïstes“ (Razvan Hamza (altas), dirigentas Amaury du Closel).

Renginio vedėjas – Donatas Puslys

Skaityti plačiau
Seimo padėka LŽB narei Esfirai Bramson-Alpernienei

Seimo padėka LŽB narei Esfirai Bramson-Alpernienei

Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime vykusioje mokslinėje konferencijoje, skirtoje YIVO žydų tyrimų instituto 90-osioms metinėmas paminėti, LŽB narei Esfirai Bramson-Alpernienei įteiktas Seimo Padėkos raštas už jos indėlį į Lietuvos žydų kultūros vystymą ir išsaugojimą.

E.Bramson-Alpernienė 20 metų dirbo Lietuvos Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos skyriuje, tinkamai atstovaudama Lietuvos žydų kultūrą  įvairiuose tarptautiniuose moksliniuose forumuose. Ji parašė knygą “Judaikos šaltinis”, taip pat daug mokslinių straipsnių, parengė ekspozicijas apie unikalią jidiš kultūrą.
Sveikinimą Respublikos Seimo vardu perskaitė Seimo pirmininkės pavaduotojas Gediminas Kirkilas: “Jau 20 metų jūs palaikėte glaudžius ryšius su dabartiniu YIVO žydų tyrimų institutu Niujorke, tvarkėte ir skleidėte  unikalų jidiš kultūros paveldą Lietuvoje ir pasaulyje.  Seimo vadovybės vardu ir nuo savęs asmeniškai, dėkoju jums už taurų darbą ir linkiu geros sveikatos. “

Žydų istorijos medžiagą nuo sovietų išgelbėjo lietuvis

Žydų istorijos medžiagą nuo sovietų išgelbėjo lietuvis

Lrytas.lt

Vilnius 1925 m. buvo ideali vieta atidaryti žydų mokslo institutą JIVO, sako dabartinis Niujorke veikiančio instituto direktorius Jonathanas Brentas. Vėliau institutas susidūrė su sunkumais: šaltinius iš pradžių norėjo sunaikinti naciai, todėl juos teko slėpti, o paskui medžiagą nuo sovietų agresijos išgelbėjo lietuvis bibliotekininkas.

„Taigi visa ta medžiaga, kuri buvo išsaugota nuo nacių, turėjo būti sunaikina sovietų. Tačiau bibliotekininkas Antanas Ulpis nusprendė, kad ją reikia išsaugoti. Tai buvo neįtikėtinai drąsus poelgis. Jis kartu su kolegomis paėmė sunaikinti paruoštas knygas ir paslėpė Knygų rūmų rūsiuose. Ten knygos išgulėjo nuo 1948 m. iki 1988 m. A. Ulpis mirė 1987-aisiais, taip ir nesužinojęs išsaugotų knygų ateities“, – LRT RADIJUI pasakojo J.Brentas.

Profesorė Cecile Kuznitz iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Bardo koledžo tvirtina, kad būtent paprasti žmonės labiausiai prisidėjo prie medžiagos rinkimo pačioje pradžioje, nors instituto veiklos istorijoje galima rasti ir garsių pavardžių, pavyzdžiui, Alberto Einsteino ar Sigmundo Freudo.

Skaityti plačiau
Icchoko Rudaševskio dienoraščio skaitymai

Icchoko Rudaševskio dienoraščio skaitymai

 Vilniuje tęsiasi renginiai, skirti Žydų mokslinių tyrimų instituto YIVO 90-osioms metinėms. Sostinės koncertų salėje Piano.Lt vyko Icchoko Rudaševskio dienoraščio skaitymai lietuvių ir jidiš kalbomis. Juose dalyvavo YIVO instituto direktorius Jonathan Brent (JAV), Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė  Faina Kukliansky, buvusi Vilniaus geto kalinė, Vilniaus Jidiš instituto bibliotekininkė Fania Brancovskaja, vienos iš garsiausių pasaulio klezmerių grupės iš JAV “The Klezmatics“ ” solistas Lorin Sklamberg, dainavęs S. Kačerginskio, A. Suckeverio, A. Volkovskio dainas, kurias jie parašė, būdami Vilniaus gete. Vakare skambėjo unikalus įrašas – paties poeto A.Suckeverio jidiš  skaitytas eilėraštis.

   Sveikindama susirinkusius, F.Kukliansky pažymėjo, kaip svarbu, kad YIVO 90- metis švenčiamas Vilniuje “Lietuvos Jeruzalėje”, kur ir buvo įkurtas garsusis institutas, mieste, kuris davė pasauliui daug žinomų žydų mokslininkų, religijos lyderių, menininkų, muzikantų, politikų. “Mes džiaugiamės, kad LŽB yra viena iš šio minėjimo organizatorių ir partnerių. Bendruomenė brangina žydų kultūrą, jidiš kalbą. Renginiai pradedami I.Rudaševskio dienoraščiu, juo pagerbiame visų, per Holokaustą žuvusiųjų getuose ir koncentracijos stovyklose, vaikų atminimą“, – sakė F. Kukliansky.

Skaityti plačiau
Naujienos iš Panevėžio LŽB

Naujienos iš Panevėžio LŽB

2015 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio m. žydų bendruomenė kartu su Panevėžio Rožyno progimnazija, įgyvendindami Geros valios fondo projektą, tvarkė masines žydų žudynių vietas Žaliojoje girioje. Vadovaujant Tolerancijos ugdymo centro direktorei, istorijos mokytojai Genutei Žilytei, didelis jaunimo būrys tvarkė mišką, kur II Pasaulinio karo metais buvo sušaudyti 5 500 žydų. Gimnazija jau daug metų vykdo projektus, kurie susiję su regione gyvenusių žydų tragišku likimu. Šios mūsų istorijos dalies negalime pamiršti, todėl jaunimui būtina pasakoti apie nacių ir jų padėjėjų kruviną darbą. Minėtas projektas jungia ne tik edukacines istorijos pamokas, bet ir socialinius darbus, susijusius su tolerancijos ugdymu ir teigiamo požiūrio skatinimu kitataučių atžvilgiu.

Nuo 1994-ųjų metų visoje Lietuvoje pradėta minėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Ši diena yra susijusi su Vilniaus geto likvidavimu 1943 m. rugsėjo 23 d., kai didžioji dalis geto kalinių buvo sušaudyti, o kita dalis išvežti iš Lietuvos į koncentracijos stovyklas. Todėl daugiau kaip 40 vyresnių Panevėžio Rožyno progimnazijos klasių moksleivių ir Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai, minėdami tragišką datą, atvyko į Žaliąją girią pagerbti nužudytų žydų. Panevėžio Rožyno progimnazijos direktorė Aida Adiklienė – puikus pavyzdys, kaip reikia dirbti, skatinant toleranciją. Ji savo visokeriopu palaikymu skatina prisidėti prie tolerancijos projektų ir kitus progimnazijos mokytojus.