YIVO vakarėlis Lietuvos žydų bendruomenėje

YIVO vakarėlis Lietuvos žydų bendruomenėje

Po dienos trukmės konferencijos Lietuvos Seime sekmadienį, rugsėjo 20d. pažymint 90-ąsias  YIVO įkūrimo Vilniuje metines. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pakvietė visus organizatorius ir dalyvius į, ta proga LŽB buveinėje Vilniuje surengtą, padėkos vakarienę.LŽB pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė pasveikino svečius jidiš ir lietuvių kalbomis po to pakvietė YIVO ir LŽB darbuotojus prie dovanų – specialiai YIVO metams išleisto 5776m. žydų kalendoriaus.

Svečiai buvo vaišinami karštais patiekalais, raudonu ir baltu vynu, degtine.Lietuvos žydų ansamblis Fayerlakh pasveikino visus su savo smagiu žydišku repertuaru, publika šoko didelėje salėje ratu. Kai kurios poros šiek tiek vėliau šoko scenoje. Be YIVO ir LŽB darbuotojų, Izraelio ambasadoriaus Lietuvai Amiro Maimono visus sveikino su YIVO gimtadieniu ir Seimo narys Emanuelis Zingeris.

Seminaras apie Holokaustą Jaunimo mokyklos moksleiviams ir mokytojams

Seminaras apie Holokaustą Jaunimo mokyklos moksleiviams ir mokytojams

Sausio 23 d., tęsiant renginių, skirtų Lietuvos žydų Holokausto minėjimui, pagal Geros valios fondo finansuojamą projektą buvo organizuotas seminaras, skirtas Jaunimo mokyklos mokytojams ir moksleiviams. Panevėžio m. bendruomenės patalpose Ramygalos g. 18 susirinko 30 vyresnių klasių moksleivių ir 6 mokytojai. Istorijos ir politologijos mokytoja Sigita Ulkytė papasakojo susirinkusiems Panevėžio žydų istoriją ir paaiškino mokiniams, kodėl reikia domėtis Holokausto istorija. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman supažindino visus su Panevėžio geto istoriją, pabrėždamas, kad geto gyvavo tik 40 dienų. Vėliau visi jo gyventojai buvo nužudyti.Aplink Panevėžio, Kernavės ir Žaliosios girios miškuose, buvo nužudyti 13,5 tūkst. žydų. Panašų likimą turėjo Pasvalio ir Biržų geto.

Jie skirtingai nuo Vilniaus ar Kauno geto, gyveno labai trumpai ir buvo tik tarpinė grandis, žudant Aukštaitijos regiono žydus. Tiek vaikai, tiek mokytojai labai įdėmiai klausė pasakojimų apie žydų istoriją. Vėliau seminaro dalyviams buvo parodytas dokumentinis filmas apie Aušvicą ir Birkenau bei žydų mergaitės Chanelės, išgelbėtos iš geto, gyvenimo istorija „Tai todėl, kad mes žydai“ (JAD Vašem tarptautinės mokyklos medžiaga).

„Angelo prisilietimas“-. Mareko Tomaszo Pawłowskio 2015 m. filmo pristatymas LŽB

„Angelo prisilietimas“-. Mareko Tomaszo Pawłowskio 2015 m. filmo pristatymas LŽB

Lietuvos žydų genocido dienai skirtų renginių programoje Mareko Tomaszo Pawłowskio 2015 m.  dokumentinio filmo „Dotknięcie Anioła“ („Angelo prisilietimas“) pristatymas ir peržiūra – dar kartą grąžina į Holokausto laikus. Keliasdešimt minučių – neįprastai jautraus, įtaigaus ir šiek tiek kitaip papasakoto vieno žmogaus individualus Holokausto išgyvenimas, tačiau po filmo žiūrovui šis išgyvenimas tampa labai asmenišku.

Lenkijos žydas Henrykas Schoenker, lankydamasis Lenkijos vietose, kuriose dar gyva karo šmėkla, stulbinančiai detaliai pasakoja apie savo šeimą, slapstymąsi, pastangas išvengti sunaikinimo. Stebuklas, bet ir nežmoniškoje aplinkoje atsiranda angelų – žmonių, kurie gelbsti. Henryko istorija tarsi atgyja. Jis pasakoja, užgaudamas pačias jautriausias stygas kaip verkiantis smuikas. Emocionaliame liudijime panaudota archyvinė medžiaga bei neįprasti kinematografijos būdai.

Skaityti plačiau
Panevėžyje paminėta Holokausto diena

Panevėžyje paminėta Holokausto diena

2015 m. rugsėjo 22 d. Panevėžyje vyko Lietuvos žydų genocido aukų dienos minėjimas. Šį diena Lietuvoje minima nuo 1994-ųjų. Ji žymi datą, kada 1943 m. likviduotas Vilniaus getas ir buvo sušaudyta dalis jo gyventojų, kiti išvežti į koncentracijos stovyklas. Panevėžio getas sunaikintas 1941 m. rugpjūčio 15 d., sušaudžius 13,5 tūkst. žydų. Skaičiuojama, kad iki II pasaulinio karo Lietuvoje gyvenusi žydų bendruomenė sudarė nuo ketvirtadalio iki pusės miestų ir miestelių bendruomenių. Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos duomenimis, per karą sunaikinta 200 tūkst. žydų. Tai yra 92-94 proc. Lietuvos žydų bendruomenės. Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių žudynių vietų ir tiek pat senųjų žydų kapinių. Žydų kapinėse prie paminklo “Liūdinti žydų motina” susirinko Panevėžio miesto ir rajono valdžios atstovai, miesto gimnazistai ir Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai.

„Šiandien minime Lietuvos žydų genocido aukų dieną. Kiekvienam lietuviui ši diena liudija beprasmę mūsų piliečių netektį. Tuomet praradome svarbią Lietuvos dalį – žmones, kovojusius už Lietuvos nepriklausomybę ir ją kūrusius, mylėjusius ją ir garsinusius savo pasiekimais. Taigi išsaugokime istorinę atmintį, nulenkime galvas prieš tuos, kurių netekome, o savo darbais bei pilietine pozicija užtikrinkime, kad tokios tragedijos daugiau niekada nepasikartotų“, – sakė meras Rytis Mykolas Račkauskas. Panevėžio rajono vicemeras Antanas Pocius pabrėžė, jog visada smagiau švęsti, negu minėti tokius įvykius. “Aš nenorėčiau, būdamas lietuvis, kad mane sušaudytų vien dėl to, kad esu lietuvis. O čia buvo padaryta būtent taip”, – pabrėžė vicemeras.

Skaityti plačiau
LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky kalba Prezidentūroje Gelbėtojų apdovanojimo ceremonijoje

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky kalba Prezidentūroje Gelbėtojų apdovanojimo ceremonijoje

 

“Mus slegia begalinė širdgėla, kai tampame liudininkais gėdingų scenų, kai banditėliai viduryje gatvės muša ir spardo moteris ir senyvo amžiaus žmones… Aš stoviu prie lango draskomas begalinio įniršio. Akyse susitvenkia ašaros: visas mūsų  bejėgiškumas, visas mūsų vienišumas gimsta gatvėje.  Nėra nė vieno, kuris stotų mūsų pusėn. O mes patys esame tokie bejėgiai, tokie bejėgiai… Gyvenimas tampa nepakeliamai sunkus.” Tai ištrauka iš berniuko Icchoko Rudaševskio dienoraščio, aprašančio karo pradžią Vilniuje, dar iki to laiko, kai žydai buvo izoliuoti getuose, o tūkstančiai jau buvo sunaikinti.

Tačiau ne visi buvo abejingi žydus ištikusiai tragedijai.

Man didelė garbė būti čia, kartu tarti vardus tų, kuriuos pelnytai galima vadinti Lietuvos tautos šviesuliais ir didvyriais. Žydai niekada nepamirš savo gelbėtojų, savo geradarių.

Šie ypatingi žmonės net tik išgelbėjo savo draugų, kaimynų, ar visai nepažįstamų žmonių, kurie nepadarė nieko… tik buvo žydais, gyvybes.  

Skaityti plačiau
Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės kalba Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje Panerių memoriale 2015 m. rugsėjo 22 d.

Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės kalba Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje Panerių memoriale 2015 m. rugsėjo 22 d.

Gerbiamieji minėjimo dalyviai,

minimų tragiškų įvykių liudininkai,

nukentėjusiųjų artimieji,

virš mūsų galvų šiandien oriai ošia pušys. Kaip ir kiekvieną rudenį liudijančios mūsų gyvąją atmintį. Atmintį, kurį neslopsta. Atmintį, kuri amžinai liks skausmingu randu ne tik žydų, bet ir lietuvių tautos istorijoje. Nes Lietuvos žydų istorija ir Lietuvos žydų atmintis yra dalis Lietuvos istorijos. Žydų kartų kartos, kaip tos pušys, buvo tvirtai šaknimis įaugusios į Lietuvos žemę. O sostinę Vilnių jie pagarbiai vadino savąja Šiaurės Jeruzale.

Skaityti plačiau Skaityti plačiau
Žydus gelbėjusi lietuvė: „Viską pamenu lyg vakar“

Žydus gelbėjusi lietuvė: „Viską pamenu lyg vakar“

Minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną pagerbti ir žydų šeimas nuo karo pražūties gelbėję lietuviai.

Per Prezidentūroje surengtą iškilmingą ceremoniją prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi asmenis, kurie nepaisydami mirtino pavojaus sau ir savo šeimai Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus.

Šiemet skirti 47 apdovanojimai, tiesa, tik šeši iš jų įteikti dar gyviems šiurpių įvykių liudininkams.   „Kasmet susitinkame pagerbti ir padėkoti tiems žmonėms, jų šeimoms ir jų palikuonims už tai, ką sugebėjo ir išdrįso padaryti ir gelbėjo žmonių gyvybes. Pagerbiame savo piliečius, kurie rizikavo savo gyvybe, kad išgelbėtų kitą“, – kalbėjo prezidentė ir pridūrė, kad nepaisant karo baisumų nepraradę žmogiško taurumo lietuviai darė tai, kad atrodė yra neįmanoma. „Tegul tai būna ryžto ir meilės artimui pavyzdžiu, nes to reikia mums visiems“, – kalbėjo Dalia Grybauskaitė.

Skaityti plačiau

Seimo pirmininkė L.Graužinienė ir Vyriausybės kancleris pagerbė žydų genocido aukas Paneriuose

Vilnius, rugsėjo 22 d. (BNS). Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis antradienį pagerbė žydų genocido aukas Panerių memoriale.

Sakydama kalbą L.Graužinienė pabrėžė, kad žydų tautos Holokausto kančios turi būti žinomos, suvoktos ir priimtos kaip neatskiriama praeities dalis, o išlikusių gyvųjų stiprybė turi tapti žmogiškojo orumo pamoka.

„Pamiršti, išbraukti ar ignoruoti šiuos išgyvenimus būtų tas pats, kas pateisinti įvykdytus nusikaltimus. Todėl mes skiriame daug dėmesio, kad šį istorijos puslapį pažintų jaunoji Lietuvos karta”, – kalbėjo Seimo pirmininkė vykusioje Holokausto aukų pagerbimo ceremonijoje, surengtoje Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos išvakarėse.

Parlamento vadovė sakė, kad Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena yra įpareigojimas visiems, šiandien gyvenantiems laisvės bei demokratijos principais valdomoje valstybėje, kad praeitis nepasikartotų.

Skaityti plačiau
„YIVO: Nuo jidiš akademijos Vilniuje iki pasaulinės institucijos“

„YIVO: Nuo jidiš akademijos Vilniuje iki pasaulinės institucijos“

Rugsėjo 20d. Seimo III rūmų Konferencijų salėje vyko konferencija „YIVO: Nuo jidiš akademijos Vilniuje iki pasaulinės institucijos“, skirta YIVO (Žydų mokslinių tyrimų institutas) 90-osioms metinėms ir Lietuvos žydų genocido aukų dienai paminėti. Renginio metu YIVO vykdantysis direktorius, garsūs Lietuvos, JAV ir Izraelio akademikai ir tyrinėtojai pristatė pranešimus apie YIVO istoriją ir ateities perspektyvas, supažindino su instituto įkūrimo ir veiklos politiniu, socialiniu ir kultūriniu kontekstu.

>>Akimirkos

LRT Radijo Naujienų tarnybos laidoje,,Ryto garsuose“, skambėjusi žydų mokslinių tyrimų instituto YIVO įsteigimo 90-mečiui paminėti.

1925-aisiais Vilniuje atidarytas JIVO tapo didžiausiu jidiš mokslinių tyrimų centru pasaulyje, kuris tyrė ir rinko medžiagą apie Rytų Europos žydų gyvenimą, kultūrą, literatūrą, kalbą ir istoriją.  Iki Antrojo Pasaulinio karo Vilniuje veikęs JIVO tapo žydų kultūros centru ir litvakų pasididžiavimu. Nors dalis Vilniuje saugotų knygų ir dokumentų Antrojo Pasaulinio karo metais buvo sunaikinta, dalį archyvų pavyko išsaugoti  ir perkelti į  per karą centrine JIVO būstine tapusį Niujorką. Šiandien JIVO išlieka vienu svarbiausiu žydų tyrimų institutu, kurio kolekciją šiuo metu sudaro beveik 400 tūkstančių knygų ir periodinių leidinių bei 24 milijonai dokumentų, fotografijų, garso ir vaizdo įrašų. Kodėl JIVO buvo įkurtas būtent Vilniuje ir koks šiandieninis jidiš vaidmuo? Apie tai plačiau pasakoja Indrė Anskaitytė.

Žydų gelbėtojai liudija žmogiškumą

Žydų gelbėtojai liudija žmogiškumą

Antradienis, rugsėjo 22 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Žydų genocido atminimo dienos proga apdovanojo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi asmenis, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido.

„Didžiuojamės drąsuoliais, sugebėjusiais paminti egoizmą, nepaisyti savisaugos instinkto ir padaryti, kaip atrodė, neįmanomus dalykus. Dabar galime pasakyti, kad tai buvo neįkainojama“, – sakė šalies vadovė.

Pasak Prezidentės, padėti nacių persekiojamiems žmonėms buvo nepaprastai kilni, žydus per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjusių lietuvių misija. Ji buvo vienas tauriausių ženklų, parodžiusių draugystę tarp daugybę metų gražiai sugyvenusių lietuvių ir žydų.

Nors dabar nebėra daugybės tų, kurie apdovanojami, Prezidentė pabrėžė, kad savo žygdarbiu jie visada išliks gyvi kiekvieno širdyje. Tai turėtų įkvėpti ir suteikti jėgų visada ir visur ginti mūsų laisvę, saugoti žmogų ir puoselėti demokratiją.

Šalies vadovė nuoširdžiai padėkojo visiems, kurie nualinti karo ir persekiojimų gelbėjo gyvybes ir liudijo žmogiškumą, taip pat tiems, kurie puoselėja šį garbingą atminimą.

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais Prezidentės dekretu apdovanoti 47 asmenys.

Prezidentės spaudos tarnyba
Skaityti plačiau Skaityti plačiau
Seimo Pirmininko pavaduotojas, ERK pirmininkas G. Kirkilas: YIVO – neįkainuojama Lietuvos ir pasaulio žydų kultūros dalis

Seimo Pirmininko pavaduotojas, ERK pirmininkas G. Kirkilas: YIVO – neįkainuojama Lietuvos ir pasaulio žydų kultūros dalis

SEIMO LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJOS (LSDP) FRAKCIJOS PRANEŠIMAS

2015 m. rugsėjo 21 d.

Seimo Pirmininko pavaduotojas, ERK pirmininkas G. Kirkilas: YIVO – neįkainuojama Lietuvos ir pasaulio žydų kultūros dalis

Rugsėjo 20 d., sekmadienį, Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas Gediminas Kirkilas savo sveikinimo kalboje YIVO (Žydų mokslinių tyrimų instituto) 90 – jųjų metinių proga Seime pabrėžė YIVO instituto ir litvakų indėlį į Lietuvos mokslą, kultūrą ir visuomenės gyvenimą.

Jis pacitavo prieš dvejus metus Lietuvoje viešėjusio tuometinio Izraelio valstybės Prezidento, Nobelio premijos laureato Šimono Pereso žodžius apie apie jidiš kalbą ir litvakus: „Negali būti žydu nepabuvęs lietuviu. Lietuva – jidiš kalbos motina, todėl sakoma: litvakas. Litvakas – ne tik geografinė sąvoka, tai – charakteris ir kultūra. Litvakai garsūs dėl jų ypatingo charakterio – jie niekada nenusileis nei kitam, nei sau“.  

Skaityti plačiau

Žmonių kaulų – daugiau, negu grybų

Salantiškis kraštotyrininkas, Lietuvos kultūros paveldo draugijos įkūrėjas Paulius Vaniuchinas, sumanęs Salantuose įamžinti miesto žydų atminimą, ėmėsi įdėmiai tyrinėti vietoves, susijusias su šios tautos istorija. Prasibrovęs į miškingais brūzgynais virtusias senąsias žydų kapines Žvainiuose, tyrinėtojas nustėro, po kojomis išvydęs žmonių kaulais nusėtą žemę.

Žvėrys iškapstė kapus

Darsyk į atokias Žvainių kapines trumpam iš Didžiosios Britanijos, kur šiuo metu gyvena, sugrįžęs P. Vaniuchinas išsirengė praėjusį penktadienį.

Skaityti plačiau

Prezidentės apdovanoti žydų gelbėtojai prisimena Holokausto siaubą

BNS

Vilnius, rugsėjo 22 d. (BNS). Antradienį, Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse, prezidentė apdovanojo 47 asmenis, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido. Dauguma jų apdovanoti po mirties.

„Dabar tarp mūsų nebėra daugybės tų, kuriuos apdovanojame, bet savo žygdarbiu jie visada išliks gyvi kiekvieno mūsų širdyje. Tai mūsų pareiga taip pat. Linkiu, kad tai įkvėptų ir suteiktų kiekvienam jėgų visada ir visur ginti mūsų laisvę, saugoti žmogų ir puoselėti demokratiją“, – ceremonijoje kalbėjo Lietuvos vadovė.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad žydai niekada nepamirš savo geradarių, o žydų gelbėtojus vadino Lietuvos tautos šviesuliais ir didvyriais.„Gelbėdami nekaltų žydų gyvybes nuo katastrofos, šie žmonės kartu gelbėjo savo šeimos, savo, savo tautos orumą“, – teigė F.Kukliansky.

Skaityti plačiau

Rugsėjo 22d. Vilniuje ir penkių Lietuvos miestų viešosiose erdvėse skaitomi Holokausto aukų vardai.

LRT Radijas populiariausioje laidoje ,,Ryto garsai” pirmuosius nužudytų jonaviškių žydų vardus ryte perskaitė  iš Izraelio garsus rašytojas Grigorijus Kanovičius.

Vilniuje iniciatyva VARDAI rengiama jau penktą kartą ir pirmąsyk Vilniaus geto kalinių sąrašai bus skaitomi dviejose vietose: Vilniaus geto bibliotekos kieme ir kino centre „Skalvija“. Savo miestuose nužudytų žydų vardus pasikeisdami skaitys ir Jonavos, Molėtų, Švėkšnos bei Jurbarko gyventojai.

 Antrojo pasaulinio karo metais sunaikinti 90 procentų iš 220 tūkstančių Lietuvoje gyvenusių žydų, o VARDŲ organizatoriai kviečia prisiminti ne tik statistiką. „Tai yra mūsų istorija, mūsų atmintis, kurią siekta naikinti kartu su žmonėmis. Kai savo balsu tari vardus, pavardes ir profesijas tų žmonių, kurie čia gyveno, nebegali apsimesti, kad jų nebuvo“, – sako atviros piliečių iniciatyvos rengėjai.

Įprastai VARDŲ renginyje dalyvauja visi norintieji, nuo moksleivių iki tų žmonių, kurie patys prisimena skaudų Lietuvos istorijos laikotarpį. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Vilniuje Holokaustą išgyvenusi buvusi Vilniaus geto kalinė Fania Jocheles-Brancovski perskaitė savo šeimos vardus. „Po jos šis vardų sąrašas nebėra tik popierius su juodomis raidėmis ir skaičiais, koks buvo anksčiau“, vėliau pasidalino viena skaitytojų.

„Aš tikiuosi, kad tokie skaitymai dar daugiau priartins mus prie istorinės tiesos, kurios neįmanoma paslėpti ar iškreipti“, – taip į žinią, kad jo gimtajame mieste Jonavoje bus pirmą kartą skaitomi nužudytųjų žydų vardai, reagavo rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Grigorijus Kanovičius, kurio kūryba daugybei skaitytojų padeda geriau suprasti ir žydų gyvenimo Lietuvoje kasdienybę, ir itin sudėtingą Holokausto laikotarpį

Naujienos iš Kauno bendruomenės

Naujienos iš Kauno bendruomenės

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius rugsėjo 11 dieną Sugiharos namuose Kaune surengtoje neformalioje diskusijoje aptarė švietėjiškus projektus, pristatančius Čijunės Sugiharos nuveiktus darbus, bendradarbiavimo su Užsienio reikalų ministerija perspektyvas, poreikį plačiau supažindinti plačiąją visuomenę, ypač jaunimą, su Č. Sugiharos ir kitų diplomatų, gelbėjusių gyvybes, palikimu.
„Č. Sugiharos liudytos atjauta ir drąsa ypač aktualios ir šių dienų kontekste. Tai neįkainojamas humanizmo pavyzdys, sujungiantis praeitį su dabartimi“, – sakė L. Linkevičius.
Neformalioje diskusijoje su Lietuvos diplomatijos vadovu dalyvavo Japonijos ambasados Lietuvoje diplomatai, viešosios įstaigos „Sugiharos fondas Diplomatai už gyvybę“ valdybos nariai ir Sugiharos namų darbuotojai,  Kauno miesto savivaldybės ir Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro atstovai, Kauno žydų bendruomenės nariai.
Skaityti plačiau
Rugsėjo 21d. Kauno IX forto muziejuje pagerbtos žydų genocido aukos

Rugsėjo 21d. Kauno IX forto muziejuje pagerbtos žydų genocido aukos

Pirmadienį Kauno IX forto muziejuje vyko Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos minėjimas. Renginyje dalyvavo Užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius, mero pavaduotojas Vasilijus Popovas, žydų genocido aukų artimieji ir kiti garbūs visuomenės veikėjai.

„Kiekvieni metai tolina mus nuo tų tragiškų įvykių. Šios vietos neleidžia mums pamiršti ypatingai skaudaus istorijos puslapio, kur buvo masiškai žudomi žydų tautybės žmonės. Šiandien nereikėtų kalbėti daug, geriau patylėti prisiminti ir įvertinti tai ką patyrė šie žmonės“, – kalbėjo vicemeras V. Popovas.

„Mes negalime pamiršti to kas įvyko. Svarbu prisiminti savo praeitį, ypač jaunimui, kurių šiandien su mumis yra nemažai ir tai tik parodo, kad jie nebus priešiški jokioms kitoms tautybėms ir jų tikėjimui“, – teigė žydų bendruomenės pirmininkas Žakas Gercas.

Nuo 1994-ųjų metų visoje Lietuvoje pradėta minėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Ši diena yra susijusi su Vilniaus geto likvidavimu 1943 m. rugsėjo 23 d., kai didžioji dalis geto kalinių buvo sušaudyti, o kita dalis išvežti iš Lietuvos į koncentracijos stovyklas.

Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo gyveno didelė žydų bendruomenė – apie 215 000–220 000 žmonių. Per Antrąjį pasaulinį karą, Holokausto laikotarpiu, Lietuvoje buvo sunaikinta didžioji Lietuvos žydų dalis. Tai skaudus Lietuvos istorijos puslapis.

Daugiau nuotraukų