Raimondo Savicko parodos atidarymas!
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia
Visą tiesą apie žydų žudymą turėjo pasakyti lietuviai, nes Lietuvos žydai šią tiesą nešioja savyje jau 70 metų.
Rūta Vanagaitė: apie žydų žudynėse dalyvavusius lietuvius vis dar bijoma kalbėti.
Rūta Vanagaitė įspėja, kad naujoji jos knyga apie žydų genocidą Lietuvoje 1941 metais „Mūsiškiai“ – ne kiekvienam. Nes čia, kaip teigia autorė, remiantis tikrais faktais ir autentiškais šaltiniais, pasakojama tokia istorija, kurios dažnas lietuvis nenori girdėti. O tuos įvykius vis dar prisimenantys liudininkai net ir po 25-erių Nepriklausomybės metų bijo apie juos kalbėti.
„Mūsiškiai“ – savotiška šoko terapija, skirta 75-osioms didžiųjų žydų žudynių metinėms, kuomet 1941-aisiais Lietuvoje buvo išžudyta beveik visa žydų bendruomenė. Iš viso 1941–1944 m. Lietuvoje buvo nužudyta apie 200 tūkst. Žydų, beveik visa bendruomenė. Lietuvos miškuose yra 227 masinių žydų žudynių vietos“, – taip apie knygą teigiama jos pasirodymui skirtame pranešime spaudai. Knyga pristatyta simbolinėje vietoje sostinės Vilniaus gatvėje. Pasak knygos autorės R.Vanagaitės, būtent šiame pastate buvo savanoriško „Ypatingojo būrio“ būstinė, gyvenamosios patalpos, ginklų sandėliai ir garažai. „40–50 savanorių lietuvių, šio būrio samdomų narių, iš šio namo beveik kasdien vykdavo į operacijas Paneriuose, Vilniaus apylinkėse ir Rytų Lietuvoje. Vien per tris mėnesius nuo 1941 m. rugsėjo 1 d. iki lapkričio 25 d. Paneriuose jie nužudė 18 898 žydus, o Vilniaus apygardoje – 13 501. Iš viso per okupacijos laikotarpį „Ypatingajame būryje“ tarnavo apie 500 Lietuvos vyrų“, – sakė naujosios knygos autorė.
Žydų kultūros paveldo tema tampa vis aktualesnė
Lietuvos Kultūros vertybių registrą papildė naujas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ─ Simno mūrinė sinagoga (Laisvės g. 4, Simnas) Alytaus rajone. Ši istorizmo laikotarpio sinagoga yra išlaikiusi beveik nepakitusias išorės formas. „Žydų kultūros paveldo tema pastaraisiais metais tampa vis aktualesnė. Miestų ir rajonų savivaldybės deda pastangas, kad jų teritorijoje esantis išlikęs žydų kultūros paveldas būtų žinomas, suvokiama jo vertė, kad jis būtų aktualizuojamas ir prikeliamas naujam gyvenimui. Tokių pozityvių pavyzdžių vis daugėja. Dažnai atokiau esantys miesteliai į didįjį pasaulio žemėlapį patenka per išlikusį žydų kultūros paveldą, taip sulaukdami turistų“, ─ teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.
Holokaustą išgyvenusi Kauno gete ir Štuthofo lageryje, Estera Klabinaitė Grobman (98m.) prisimena viską
Mildos Rūkaitės nuotrauka
Estera Klabinaitė Grobman gimė Kaune 1920m. lapkritį pasiturinčioje žydų šeimoje, kuri gyveno nuosavame name Vaisių g. Estera turėjo du brolius, namuose kartu gyveno trys kartos: seneliai, tėvai ir vaikai. Senelis dažnai sakydavo: ,,Aš – Geltonasis malūnininkas“, – nes jo plaukai buvo šviesūs ir turėjo savo malūną. Vietovės, kurioje stovėjo malūnas, pavadinimas – Klabiniai, todėl šeimos vyrų pavardė – Klabinas. Pasak Esteros, ši vieta buvo netoli Širvintų. Estera save vadina kauniete, jos tėvas ir mama Kaune turėjo nemažą kepyklą. Šviežia duona būdavo rytais išvežiojama dengtuose vežimuose, arkliais. Duoną kepdavo skanią, todėl verslas plėtėsi, ją veždavo į kelias miesto parduotuves. Estera prisimena senelę, kuri buvo rabino duktė ir labai dailiai rašė, šito anūkė negali pamiršti, nes pati nesugebėjo senelei prilygti.
Tėvas pagal šeimos tradiciją taip pat turėjo būti rabinas, jis tam buvo ruošiamas, tačiau vaiku būdamas, po stalu skaitydavo pasaulietines knygas ir pats lavinosi, labai daug skaitė. Estera meilę knygų skaitymui paveldėjo iš tėvo, ji iki šiol skaito keturiomis kalbomis: jidiš, lietuvių, rusų ir vokiečių, viskuo domisi.
KVIEČIAME PAMINĖTI TARPTAUTINĘ HOLOKAUSTO AUKŲ ATMINIMO DIENĄ VILNIAUS CHORALINĖJE SINAGOGOJE (PYLIMO G. 39)
2016 M. SAUSIO 27 D. 15 VAL.
Holokausto aukų pavardžių skaitymai, trumpi nukentėjusiųjų per Holokaustą atsiminimai bei malda už žuvusiuosius.
1945 metais sausio 27 –ąją buvo išlaisvintas didžiausias nacių mirties fabrikas – Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla Lenkijoje.
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 metų lapkričio 1 dienos rezoliucija paskelbė sausio 27-ąją Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Šioje rezoliucijoje atmetamas Holokausto neigimas, smerkiama diskriminacija ir prievarta religiniu ar etniniu pagrindu.Šoa buvo lūžis Pasaulio istorijoje, privertęs žmoniją prisiekti, kad niekada daugiau tai nepasikartotų.
Paminėtos Vlado Varčiko, žydų gelbėtojo, pedagogo, smuikininko 100-sios gimimo metinės
2016 m. sausio 17 d. Kauno žydų bendruomenė ir Sugiharos fondas “Diplomatai už gyvybę” pakvietė visus Vladą Varčiką pažinojusius ir norinčius pagerbti šį žymų žydų gelbėtoją, humanistą, pedagogą, smuikininką į jo 100-sioms gimimo metinėms skirtą koncertą, vykusį VDU Didžiojoje auloje. Į salę netilpo visi norintys, nors oras tą dieną viliojo mėgautis žiemos malonumais. Po įvadinio renginį vedusio dr. Lino Venckausko žodžio, koncertą žydiška melodija, atliekama “žydiško” instrumento klarneto, pradėjo Stasys Makštutis, Kauno žydų bendruomenės narys, Juozo Naujalio muzikos gimnazijos abiturientas, o jį šiltais prisiminimais apie V. Varčiką tęsė Stasio močiutė Elena Andriuškevičienė, šio drąsaus žmogaus dėka išgelbėta iš Kauno geto, o vėliau tapusi jo kolege.
Vokietijos žydų lyderiai: mums čia nebesaugu
Hamburgo žydų bendruomenės atstovas Daniel Killy sako, kad žydams Vokietijoje nesaugu, šiuo metu jie jaučia pavojų. Šalyje daugėja antisemitinių manifestacijų.
“Ne, mums čia nebesaugu” ,- D.Killy antradienį sakė Hamburgo žurnalistams. ,,Vokietijos valstybėje jaučiama valdžios dezintegracija, daugėja ekstremistinių dešiniųjų jėgų, valdžia praranda politinį pasitikėjimą. Žmonės bijo islamizacijos, – visa pastarojo meto padėtis prisidėjo prie žydų nesaugumo. ,,Hamburgo žydų bendruomenė turi beveik 2500 narių.
Vokietija priėmė daugiau nei vieną milijoną pabėgėlių iš musulmonų šalių. Vokietijos žydų lyderiai perspėjo apie augantį antisemitizmą, nes pabėgėliai socializavosi šalyse, persmelktose neapykanta žydams ir Izraeliui.
ES sutarė dėl pareiškimo Izraelio ir palestiniečių klausimu
BNS
Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė dėl pareiškimo į aklavietę patekusio Artimųjų Rytų taikos proceso ir žydų nausėdijų klausimu, kai buvo išspręsti nesutarimai dėl šio dokumento teksto, kuris, kai kurių Bendrijos narių nuomone, buvo per daug kritiškas Izraelio atžvilgiu. „Mes vienbalsiai pritarėme (pareiškimui), tai geras ir bendras pagrindas mūsų bendrai pozicijai ir mūsų angažavimuisi regione“, – sakė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini po užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje. Ir Izraelis, ir palestiniečių vadovybė santūriai pasveikino šį Bendrijos diplomatijos vadovų žingsnį. Priimtame dokumente reiškiamas gilus ES susirūpinimas dėl tebesitęsiančio smurto ir abi konflikto šalys raginamos prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. „ES griežtai smerkia teroristines atakas ir visų šalių smurtą bet kokiomis aplinkybėmis, įskaitant vaikų mirtį“, – sakoma pareiškime. „ES neabejoja, kad tik atkūrus politinį horizontą ir atnaujinus dialogą, gali būti sustabdytas smurtas“, – priduriama jame.
Ypatinga kulinarinės kelionės patirtis – Šabo vakarienė Izraelyje
Juk būna taip: pamatai šalį ir įsimyli. Galėtum keliauti ten kasmet, kasmet atrasti naujų vietų, naujų įspūdžių ir naujų skonių. Taip nutiko ir Lietuvos ambasadoriaus Izraelyje Dariaus Degučio žmonai, aistringai kulinarei Nidai Degutienei. Neseniai grįžusi iš gastronominės kelionės po mėgstamą šalį, Nida sako, kad tokioje kelionėje žmonės turi galimybę atsidurti vietinių namuose, prisiliesti prie jų buities, kartu sėdėti prie jų stalo ir klausytis jų istorijų.
Užuojauta
Su liūdesiu pranešame, kad sausio 18d. mirė LŽB narė Faina Duškina (1946 07 28 – 2016 01 18).
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia gilią užuojautą dukroms, netekusioms mamos: Marijai Duškinai – ansamblio “Fajerlach” dainininkei ir Jelizavetai Volynskajai, žentui Leonidui Volynskiui, anūkams bei visiems artimiesiems. Užjaučiame Fainos Duškinos seserį, ansamblio “Fajerlech vadovę Larisą Vyšniauskienę.
Atsisveikinti su velione galima sausio 20d. nuo 10.30 – 13.00 valandos Vilniaus laidojimo
rūmuose, Olandų g. 22.
Tarptautinė istorijos ekspertų komanda ves seminarą Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje
Minėdamas Tarptautinę Holokausto atminimo dieną – sausio 27-ąją – ir stiprindamas tarptautinius ryšius, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus sausio 20-22 d. rengia seminarą „Holokaustas, kolaboravimas ir masinės žudynės Lietuvoje“. Seminare, kuris vyks muziejaus Tolerancijos centre, dalyvaus 44 mokytojai iš įvairių Lietuvos regionų. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus partneriai organizuojant seminarą yra Šoa memorialas (Mémorial de la Shoah, Prancūzija) ir Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.
Pasak organizatorių, šis seminaras išsiskiria tuo, kad jame bus liečiamos ne tik Holokausto istorijos Europoje ir Lietuvoje, kolaboravimo, bet ir kitų masinių žudynių bei jų atminties temos. Mokytojams paskaitas skaitys pripažinti istorikai Philippe Boukara ir Georges Bensoussanas iš Šoa Memorialo, Christianas Ingrao ir Nicolas Werthas iš Šiuolaikinės istorijos instituto (Prancūzija), Tomislavas Dulicas iš Upsalos universiteto (Švedija), Christophas Dieckmannas iš Fritzo Bauerio instituto Vokietijoje, Alainas Blumas iš Prancūzų-rusų centro Maskvoje, prof. Saulius Sužiedėlis iš Millersvillio universiteto (JAV), o taip pat ir Lietuvos istorijos mokslų daktarai Arūnas Bubnys, Nerijus Šepetys, judaikos ekspertė dr. Lara Lempert.
Kviečiame į Holokausto dienos paminėjimo renginius Panevėžyje sausio 26d.12val.
2005 metų lapkričio 1 dieną Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją ir paragino kasmet pasaulyje sausio 27-ąją dieną minėti kaip tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Holokausto atminimas neatsiejamas nuo mūsų civilizacijos pamatus sudrebinusios tragedijos priežasčių tyrinėjimo, kaip ir nuo tolerancijos ir pagarbos vienas kitam ugdymo, užkertant kelią prietarams, antisemitizmui, neapykantos kurstymui. Lietuva yra Holokausto atminimo aljanso (IHRA) narė bei aktyviai dalyvauja tarptautinėse kovos su antisemitizmu programose.
1941 m. dar prieš naciams okupuojant Lietuvą, prasidėjo žydų žudymas. Per kelis mėnesius buvo sunaikinta didelė Lietuvos žydų bendruomenės dalis. Kiti kaip darbo jėga, pateko į miestuose įsteigtus getus. Dauguma getų naciai likvidavo po kelių mėnesių, o likę Vilniaus, Kauno ir Šiaulių – veikė 2-3 metus. Vilniaus getas buvo likviduotas 1943 m. rugsėjo 23 d. Didžioji geto gyventojų dalis buvo sušaudyti Paneriuose, kiti išsiųsti į koncentracijos stovyklas. Panevėžio getas buvo likviduotas 1941 m. rugpjūčio 15 d. Sušaudyta 13.5 tūkst. žydų. Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos tyrimų duomenimis, per karą buvo sunaikinta 200 tūkst. Žydų t. y. 92-94 % gyvenusios Lietuvoje žydų bendruomenės. Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių žudynių vietų ir tiek pat senųjų žydų kapinių.
Kaip Putinas pakvietė žydus grįžti į Rusiją
Delfi.lt M.Zingeris
Praėjusio amžiaus žydų anekdotas piešia tokį vaizdelį. Viduržemio jūroje priešpriešiais plaukia du jūrų laineriai – vienas į Europą, kitas į Izraelį.
Abu kupini žydų pabėgėlių. Nuo laivo, plaukiančio link Europos, pasigirsta balsas: „Ei! Kur plaukiate?“ Iš laivo, plaukiančio į Izraelį, atsklinda: „Į pažadėtąją žemę! O jūs kur?“ Tuomet iš laivo, plaukiančio priešinga kryptimi, Europon, ataidi: „Ir mes – į Pažadėtąją žemę!”
Prezidentui K.Griniui ir jo žmonai – Pasaulio tautų teisuolio vardai už žydų gelbėjimą
Sausio 17 d. (BNS). Prezidentui Kaziui Griniui ir jo žmonai suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai, įvertinant jų nuopelnus gelbėjant žydus nuo Holokausto. Tokį sprendimą priėmė Izraelio Jad Vašemo Holokausto memorialiniame muziejuje veikianti visuomeninė komisija.
K.Grinius ir jo žmona Kristina nacistinės Vokietijos okupacijos metais buvo priglaudę bičiulį Kauno geto kalinį Dmitrijų Gelperną. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus pranešė, kad apie šį apdovanojimą buvo informuotas gruodžio mėnesį. Lietuvoje K.Griniaus ir K.Griniuvienės indėlis gelbėjant žydus buvo įvertintas dar 1993 metais, kai jiems suteikti nacionaliniai apdovanojimai – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky BNS sekmadienį sakė, kad komisijos darbas Izraelyje užtruko ilgiau dėl to, kad nėra išlikę gyvų liudininkų, o Jad Vašemas kelia gana griežtus reikalavimus.
KAZYS GRINIUS (1866–1950) ir KRISTINA GRINIUVIENĖ (1896–1987) PASAULIO TAUTŲ TEISUOLIAI
Visuomeninė Pasaulio Tautų Teisuolių pripažinimo komisija, veikianti Jad Vašem Holokausto memorialiniame muziejuje, remdamasi buvusio Kauno geto kalinio, vieno iš Antifašistinės kovos organizacijos vadų Dmitrijaus Gelperno liudijimu, pripažino Kazį Grinių ir Kristiną Griniuvienę Pasaulio Tautų Teisuoliais. Ši žinia pasiekė Valstybinį Vilniaus Gaono žydų muziejų 2015-ųjų gruodį.
2016 metų gruodį bus minimos Lietuvos Prezidento, Steigiamojo Seimo komiteto pirmininko, Lietuvos Konstitucijos rengėjo, šeštojo Lietuvos Ministro Pirmininko, gydytojo, publicisto Kazio Griniaus 150-osios gimimo metinės. Todėl 2016-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Prezidento Kazio Griniaus atminimo metais.
Kazys Grinius gimė 1866 m. gruodžio 17 d. Marijampolės apskrityje, Sasnavos valsčiuje, Selemos Būdos kaime. 1887 m. baigė Marijampolės gimnaziją. Tais pačiais metais įstojo į Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. 1893 m. gavęs medicinos gydytojo laipsnį dirbo gydytoju laive Kaspijos jūroje. 1894 m. grįžo į Lietuvą. Marijampolėje vertėsi gydytojo praktika, aktyviai įsitraukė į lietuvių kultūrinę ir visuomeninę veiklą. Buvo vienas Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderių ir Varpininkų organizacijos vadovų.
Pirmasis pasaulinis karas K. Grinių su šeima nubloškė į Rusiją. 1896 m. jis buvo vedęs Joaną Pavalkytę, su kuria susilaukė sūnų Jurgio ir Kazio bei dukros Gražinos, (1918 m. žmoną ir dukrą Kislovodske žiauriai nužudė plėšikavę kareiviai).
1917 m. Voroneže K. Grinius tapo Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje nariu ir Tarybos pirmininku. 1919 m. vyko į Prancūziją, Taikos konferencijoje buvo pakviestas į Lietuvos laikinosios vyriausybės delegaciją, tapo Lietuvos repatriacinės komisijos pirmininku. Padėjo tautiečiams grįžti iš vokiečių nelaisvės į Lietuvą. Tų pat metų rudenį grįžo į Lietuvą, kur tuo metu jau buvo rengiamasi pirmiesiems demokratiniams Steigiamojo Seimo rinkimams.
Kazys Grinius – Steigiamojo Seimo, I, II ir III Seimo narys. Rūpinosi sveikatos apsaugos klausimais, gynė tautinių mažumų apsisprendimo laisvę, pilietines teises. Nuo 1920 m. birželio 19 d. iki 1922 m. vasario 2 d. vadovavo VI-ajam ministrų kabinetui.
1926 m. birželio 7 d. III Seimas išrinko Kazį Grinių Lietuvos Respublikos Prezidentu. Lietuvos Respublikai vadovavo iki 1926 m. gruodžio 17 dienos perversmo, kai perversmininkai privertė atsisakyti prezidento pareigų.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu: Iranas neatsisakė branduolinių ginklų ambicijų
BNS
Iranas vis tiek siekia įgyti karinius branduolinius pajėgumus, šeštadienį sakė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, kurio pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai buvo įgyvendintas Irano susitarimas su pasaulio galiomis dėl Teherano branduolinių pajėgumų sumažinimo.
„Net pasirašęs šį susitarimą, Iranas neatsisakė savo ambicijos įgyti branduolinių ginklų ir toliau veikia siekdamas destabilizuoti Artimuosius Rytus bei skleisti terorą visame pasaulyje, pažeisdamas savo tarptautinius įsipareigojimus“, – sakoma B.Netanyahu biuro paskelbtame pareiškime.
Premjeras sakė, kad Izraelis „stebės šio susitarimo įgyvendinimą ir perspės apie bet kokius pažeidimus“.
Izraelio ambasados Lietuvoje foto parodos „Popiežiaus Pranciškaus viešnagė Izraelyje 2014 m.“ iškilmingas atidarymas Panevėžyje
2016 m. sausio 14 d. panevėžiečiai pagaliau sulaukė ir susipažino su foto paroda, skirta Popiežiaus Pranciškaus viešnagei Izraelyje. Ekspoziciją atidaryta Izraelio ambasados Lietuvoje iniciatyva.Izraelio ambasadorius J. E. Amir Maimon, pristatydamas parodą, padėkojo susirinkusiems ir padėjusiems organizuoti renginį: Panevėžio m. žydų bendruomenei, Panevėžio vyskupijai, Panevėžio m.savivaldybei. Ambasadorius išreiškė viltį, kad prasidėjęs bendradarbiavimas ekonomikos, kultūros, medicinos, sporto ir edukacijos srityse bus tęsiamas ir ateityje.
Nuolatinių LŽB programų savaitės grafikas
Kviečiame į dr. A. Ambrulevičiūtės knygos “Prabilę namai: XIX a. Vokiečių gatvės eskizai”
Sausio 22 d. 18 val.
Žydų kultūros ir informacijos centre
Mėsinių g. 3, Vilnius
Fotomenininkės I. Giedraitienės fotoalbumo ir fotografijų parodos “Prisiminimų aidai” pristatymas
Sausio 14 d., Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės J. Heifetzo salėje įvyko fotomenininkės Irenos Giedraitienės fotoalbumo ir fotografijų parodos “Prisiminimų aidai” pristatymas. Albume ir parodoje užfiksuoti Lietuvos ir užsienio getuose ir koncentracijos stovyklose išgyvenusių asmenų bei žydų gelbėtojų portretai. Fotoalbume galima rasti ir geriausius I. Giedraitienės retrospektyvinių fotografijų darbus.
Renginio metu kalbėję F. Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, Y. Gidron, Izraelio valstybės ambasados Lietuvoje misijos vadovo pavaduotojas pabrėžė, kad parodoje užfiksuotos akimirkos ne tik puikiai atspindi žmonių charakterius, o užfiksuotos šypsenos suteikia optimizmo, bet dar ir viltingai nuteikiančios. Paroda primena ne tik skaudžius įvykius, įamžina Holokausto aukų ir išgyvenusiųjų atminimą, bet ir suteikia vilties, jog ateityje bus dar daugiau įgyvendintų projektų, pabrėžiančių žydų istoriją ir paveldą Lietuvoje.
Jafetas, Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos atstovas, dėkojo autorei už jos atliktą svarbų darbą, įamžinus Holokaustą išgyvenusius žmones nuotraukose – darbuose, kurie išliks ir ateičiai.