Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus tolerancijos centre spektaklis “Nutildytos mūzos”

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus tolerancijos centre spektaklis “Nutildytos mūzos”

Gegužės 8 d. 17.30val. Tolerancijos centre asociacija „Rokiškio teatras“ pristato spektaklį “NUTILDYTOS MŪZOS”. Režisierė Neringa Danienė

Asociacija “Rokiškio teatras” ir Rokiškio krašto muziejus 2016-2017 m. bendradarbiavo projekte „Nutildytos mūzos“. Pagal muziejininkų surinktą medžiagą bei jaunos poetės Matildos Olkinaitės išlikusį dienoraštį buvo sukurtas scenarijus ir pastatytas spektaklis „Nutildytos mūzos“ apie Panemunėlyje tarpukaryje gyvenusių žydų Olkinų šeimos tragišką istoriją. „Nutildytos mūzos“ respublikinėje mėgėjų teatrų apžiūroje-šventėje „Atspindžiai“ ( dalyvavo 82 teatrai) pateko į geriausių 2015-2016 m. spektaklių dešimtuką. „Atspindžių“ komisija ir Lietuvos mėgėjų teatrų sąjunga nominavo pastatymą net penkioms statulėlių „Tegyvuoja teatras“ nominacijoms, vieną statulėlę spektaklio kūrėjai laimėjo.

Režisierė Neringa Danienė rašo, kad kuriant spektaklį paaiškėjo, kad Olkinų šeimos sušaudymo vieta miškuose netoli Kavoliškio žinoma tik apytikriai, visiškai apleista, niekaip nepažymėta. Jaunutės talentingos poetės Matildos Olkinaitės eilėraščių rinkinys taip niekada ir nebuvo išspausdintas. Tik 2008 m. Rokiškio krašto kultūros žurnalas „Prie Nemunėlio“ iš užmaršties prikėlė ir išspausdino per stebuklą išlikusio Matildos dienoraščio tekstus. Matildos eilėraščiai ir dienoraštis, ilgus metus slėpti po Panemunėlio bažnyčios altoriumi, šiuo metu saugomi prof. Irenos Veisaitės archyvuose. 

Kaune pristatyta Abraomui Mapu, hebrajų romano pradininkui pasaulyje skulptūrinė kompozicija

Kaune pristatyta Abraomui Mapu, hebrajų romano pradininkui pasaulyje skulptūrinė kompozicija

Kaune A. Mapu g. įsikūrusios galerijos “Ars et mundus” kieme ketvirtadienio vakarą visuomenei buvo pristatyta hebrajų romano pradininkui pasaulyje, Kaune gyvenusiam ir kūrusiam rašytojui Abraomui Mapu (1808–1867) skirta skulptūrinė kompozicija. Kompozicijos autoriui skulptoriui Martynui Gaubui pavyko sukurti be galo šiltą, valiūkišką, gerai nuteikiančią ir kviečiančią prisėsti šalia kadaise neatskiriama žydiškojo Kauno dalimi buvusio rašytojo figūrą.

Projekto sumanytojas ir pagrindinis jo variklis VŠĮ “Artkomas” bei Kauno menų inkubatoriaus projekto vadovas Olegas Darčanovas džiaugėsi, kad naujasis mažosios architektūros objektas Kaune sutraukė ne tik gausų žmonių būrį į jo pristatymo vakarą, bet ir vos tik pastatytas kaip magnetas pradėjo traukti praeivius, miestiečius ir miesto svečius. Tiek O. Darčanovas, tiek Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, tiek kiti kalbėtojai akcentavo, kad ši kompozicija – tai puikus bendruomenių – Kauno žydų, Senamiesčio, menininkų – draugystės ir įvairių institucijų – Kauno miesto savivaldybės, Geros valios fondo – bendradarbiavimo pavyzdys.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dėkojo Kauno m. savivaldybei už palankų požiūrį į litvakų paveldo įamžinimą, pastebėjo, kad A. Mapu yra žinomas ir vertinamas Izraelyje, kur net mažame miestelyje galima rasti jo vardu pavadintą gatvę, ir kalbėjo, kad Kaunas turi džiaugtis turėdamas tokią vieningą bendruomenę ir iniciatyvų, bendradarbiaujantį žydų bendruomenės pirmininką.

Paskaita “Teisingumas ir teismai pagal Torą”

Paskaita “Teisingumas ir teismai pagal Torą”

Kviečiame į Nataljos Cheifetc paskaitą apie žydų teismus ir teisingumo sampratą pagal Torą , kurios metu bus nagrinėjamos šios temos:
• Teisėjų atrankos kriterijai – reikalavimai teisėjams.
• Kaip apibrėžiama vagystė judaizme? 8 vagystės rūšys.
• Kokia bausmė laukia už tyčinį nužudymą ?
• Netyčinė žmogžudystė – kas tai?
• Kada žydų teisme skiriama mirties bausmė?
• Nusikaltėlis ar kurstytojas – kieno kaltė rimtesnė?
• Kas yra kyšis?
• Fizinių ir moralinių nuostolių kompensacija.
• Miestai prieglaudos – kam jos skirtos?
• Karo įstatymai.

Gegužės 16 d.  Pylimo g. 4 18,00 val. Vilniuje, II aukšto konferencijų salėje.
Registruokitės – paskaitos nemokamos. >>goo.gl/fer7PJ
Nuotraukoje Londono Beth Din veikęs 1937.

Pradėtos „Dingusio Štetlo“ muziejaus statybos

Pradėtos „Dingusio Štetlo“ muziejaus statybos

Muziejaus statybų pradžios ceremonijoje dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis, užsienio šalių diplomatai, vietos bendruomenės ir savivaldos atstovai. Atkurtas gyvenimas Pasak „Dingusio Štetlo“ projekto vadovo, Šeduvos žydų memorialinis fondo steigėjo Sergejaus Kanovičiaus, žymiausių pasaulio muziejininkų ir architektų kuriamas muziejus, remdamasis Šeduvos žydų istorija, papasakos ir primins panašių miestelių išnaikintų bendruomenių istoriją. Čia bus atkurtas kažkada vienos didžiausių Europoje žydų diasporos miestelių gyvenimas.

Muziejų atidaryti numatoma 2020 metų vasarą. „Žmogų galima nužudyti, atimti ir išdalinti jo turtą, sudeginti jo maldos namus, bet neįmanoma nužudyti atminties apie jį. Lietuvos žydai ir jų palikimas negali gyventi tik minėjimuose ir iškilmingose proginėse kalbose. Kad ir kokios gražios jos būtų. Po Lietuvos dangumi mes palikome pėdsakus. Ir šitas muziejus juos įamžins“, – sakė S. Kanovičius. Pasak jo, tarptautinė muziejų kurianti komanda „Dingusiame Štetle” atkuriamą istoriją pateiks suprantamai ir įtaigiai, naudojantis šiuolaikinėmis pažangiausiomis technologijomis. Siekiama, kad muziejus taptų traukos centru ne tik viso pasaulio žydams ir jų palikuonims, bet ir visai Europai.
Dingęs Štetlas“ jau įtrauktas į prestižinį Europos memorialinių vietų sąrašą, kurį pildo Berlyne esančio Holokausto memorialo informacinis centras. Bendras numatomas muziejaus plotas – beveik 3 tūkst. kv. metrų. Prikels iš užmaršties Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo žodyje ceremonijos dalyviams pabrėžta, kad „Dingęs Štetlas“ atkurs svarbią Lietuvos istorijos dalį apie didelę žydų bendruomenę ir tragišką jos likimą. „ Pasak D. Grybauskaitės, Šeduva, kaip ir daugybė kitų Lietuvos miestelių, prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo ir lietuvių, ir žydų namai. „Dingusio Štetlo“ muziejaus projektas iš užmaršties prikels buvusių kaimynų, draugų, pažįstamų vardus ir veidus, jų papročius ir tradicijas. Dėkoju visiems, kas ryžosi šiam dideliam darbui ir į Šeduvą grąžina Štetlo dvasią. Ji leis mums pažvelgti į visą žydų istoriją Lietuvoje ir širdimi išgyventi Holokausto tragediją. Tegul tai bus paminklas ir tiems, kurie čia niekada nebegrįš, ir amžinosioms žmogiškumo vertybėms“, – sakoma prezidentės sveikinimo žodyje. „Turime padaryti viską, kad istorija būtų užrašyta, pažymėta, o gyvenimas – tęstis. Lai visi pasaulio žmonės atvažiuoja ir pamato šį muziejų“, – sakė Seimo pirmininkas V. Pranckietis. Premjeras S. Skvernelis išreiškė apgailestavimą, kad bendrą lietuvių ir žydų istoriją apjuodino Holokaustas. „Tai yra mūsų tautos skausmas, iš kurio mokomės“, – sakė premjeras, užtikrinęs, kad Lietuvoje toliau bus skiriamas didelis dėmesys visuomenės švietimui apie skaudžiausius šalies istorijos puslapius. JAV ambasadorė Anne Hall ceremonijoje pabrėžė didelę Lietuvos pažangą, atkuriant žydų kultūros paveldą. „Unikalus „Dingusio Štetlo“ projektas ateities kartoms atneš supratimą, kas buvo prarasta“, – sakė ambasadorė.

Ūkio ministras susitiko su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius susitiko su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, pristatė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo paskirtį, turinį ir aptarė tam tikras formuluotes. Ministras pažymėjo, kad, siekiant išvengti nereikalingų interpretacijų ir įsiklausius į kai kurias papildomas pastabas, artimiausiu metu bus teikiamos įstatymo nuostatas patikslinančios pataisos.

„Džiaugiuosi atviru ir konstruktyviu pokalbiu su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke. Manau, kad būtina patikslinti šio įstatymo projektą taip, kad jis niekam nekeltų abejonių, nebūtų neteisingai interpretuojamas ir netaptų priemone iškraipyti istorinę tiesą. Atsižvelgdamas į tai, artimiausiu metu registruosiu reikiamas pataisas“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Kovo pabaigoje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje 93 Seimo nariai pritarė Vyriausybės teiktiems pakeitimams, 11 susilaikė, o prieštaraujančių nebuvo. Tiesa, galutinis nuostatų variantas buvo suformuluotas dar iki pradedant dirbti dabartinei Ūkio ministerijos politinei vadovybei.

Lietuvos žydų bendruomenės nerimą sukėlė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisos, kuriomis numatoma drausti mažmeninę prekybą prekėmis, kuriomis „iškraipomi Lietuvos istoriniai faktai, menkinama Lietuvos istorija, nepriklausomybė, teritorinis vientisumas ar konstitucinė santvarka“. Anot bendruomenės, tai skatintų eiti prie vienintelio, valstybiniu lygmeniu centralizuoto ir „priimtino“ Lietuvos istorijos įvykių vertinimo, kuris tarnautų ne tikrosios istorijos pažinimui, o taptų cenzūruota jos interpretacija.

„Labai vertinu turėtą galimybę su ministru aptarti vietinės ir tarptautinės žydų bendruomenės susirūpinimą dėl Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisų. Manau, kad pokalbio metu buvo įvertintos galimos grėsmės istorinei tiesai, o konstatavus, kad dabartinė įstatymo projekto redakcija yra taisytina, prieita prie abiem pusėms priimtinų sprendimo būdų. Įstatymo nuostatos turėtų būti formuluojamos taip, kad suteiktų kuo mažiau erdvės galimoms manipuliacijoms“, – teigia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Ankstesnės nuostatos į įstatymo projektą įrašytos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto iniciatyva, nariams konsultuojantis su Lietuvos kariuomenės, Vidaus reikalų ministerijos specialistais. Nuostatos suderintos su Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijų, mokslo ir kitų institucijų atstovais.

Lag Ba Omer šventė tvirtovėje prie Didžiulio ežero

Lag Ba Omer šventė tvirtovėje prie Didžiulio ežero

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Vilniaus žydų religinė bendruomenė pakvietė gegužės 3d. švęsti Lag Ba Omer prie Didžiulio ežero. Šventėje dalyvavo Izraelio ambasadorius Amir Maimon, LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, rabinas Šalomas Ber Krinskis.

Lag Ba Omer – žydų vienybės šventė pažymima linksmybėmis, šokiais ir dainomis bei maldomis Kūrėjui. Lag Ba Omer naktis – laužų naktis. Svarbiausias laužas uždegamas ant statinio stogo virš rabi Šimono bar Jochajaus kapo Meirono vietovėje, Aukštutinėje Galilėjoje. Pagrindinė priežastis, kodėl rabi Šimono bar Jochajaus mirties metinės pažymimos tokia forma –jam priskiriama knygos „Zohar“ autorystė.

Ši knyga ryškia šviesa apšviečia Toros išmintį, kuri, karaliaus Šlomo žodžiais, pati yra šviesos šaltinis: „Priedermė – žvakė, o Tora – šviesa“. O pranašo Jeremijo lūpomis pats Kūrėjas sako: „Nes tokie mano žodžiai – jie kaip ugnis!“

“Grįžtančios atminties” diplomą Izraelyje Esterai Klabinaitei Grobman įteikė VU rektorius prof. Artūras Žukauskas

Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas Izraelyje, Arado mieste, gegužės 1d. įteikė Vilniaus universiteto „Grįžtančios atminties“ diplomą Esterai Klabinaitei Grobman (98), išgyvenusiai Holokaustą, kalėjusiai Kauno gete ir Štuthofo koncentracijos stovykloje. Ji vienintelė iš Holokaustą patyrusių buvusių studentų yra gyva, jaunystėje svajojusi būti chemike, ji įstojo į universitetą studijuoti chemiją, bet mokytis teko tik vienerius metus, deja. 1941 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir Holokaustui, ji išbraukiama iš sąrašų už tautybę kaip žydė.

Nuotraukos Mildos Rūkaitės

Rektorius, gerbdamas Esteros Klabinaitės Grobman, nuvyko įteikti diplomo į Esteros namus Arado mieste. Diplomo įteikime taip pat dalyvavo Lietuvos ambasadorius Izraelyje Edminas Bagdonas, VU doc. dr. Jurgita Verbickienė, Esteros Klabinaitės Grobman sūnus su žmona, du anūkai ir proanūkas.

Rektorius prof. Artūras Žukauskas, įteikdamas diplomą, sakė: „ Tai mūsų duoklė buvusiems bendruomenės nariams, kurie buvo pašalinti iš Universiteto totalitarinių režimų ir šiandien mes grąžiname jų diplomus. Mūsų istorikai dirba ir ieško buvusių studentų įvairiais būdais Lietuvoje ir pasaulyje.“

Izraelio ambasadorius A.Maimon Šabatą pasitiko su Kauno žydų bendruomene

Izraelio ambasadorius A.Maimon Šabatą pasitiko su Kauno žydų bendruomene

Penktadienio vakarą Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon pasitiko Šabatą kartu su Kauno žydų bendruomene. Ambasadorius visus sužavėjo savo šiltu, neformaliu bendravimu, pakilia nuotaika, tobulėjančiomis lietuvių kalbos žiniomis ir vokaliniais sugebėjimais.

A. Maimon džiaugėsi Kaune atradęs puikią šeimynišką džiugią atmosferą, kurios jam dažnai pritrūksta penktadienio vakarais Lietuvoje, pasidalino savo nostalgija Šabatui Izraelyje, kai net nereikia žiūrėti į kalendorių, kad suprastum, kokia diena atėjo.

Panevėžio žydų bendruomenės padėka

Nuoširdžiai dėkojame už puikiai Vilniuje LŽB suorganizuotą šventę Izraelio 70-mečiui paminėti. Dėkojame už šiltą priėmimą, gerą nuotaiką ir saulėtą šiltą orą. 

Pagarbiai,

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman

LŽB surengė pikniką švęsdama Izraelio 70-metį

LŽB surengė pikniką švęsdama Izraelio 70-metį

Švęsdama Izraelio 70-metį Lietuvos Žydų bendruomenė surengė smagų ir nuoširdų pikniką Vilniaus senamiestyje. Džiaugėmės puikiu saulėtu oru ir pavasario žaluma. Giedojome Izraelio himną.

Gerą šventišką toną piknikui suteikė ansamblio „Fajerlech“ solistai, uždainavę žydiškas dainas. Šokti tradicinių šokių raginti nereikėjo, kojos pačios kvietė į ratą. Nuotaikingą šventės programą sukūrėme patys savo nuotaika, pasimėgavę vaišėmis.

Užuojauta gedinčioms Izraelio šeimoms

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia gilią užuojautą Izraelio gedinčioms šeimoms dėl 10-ies per potvynį žuvusių jaunuolių, kurių gyvybė užgeso per  staigius potvynius Pietų Izraelyje  netoli Negyvosios jūros.

Šie jaunuoliai , dalyvavo pasirengimo kariuomenei programoje, jie turėjo pradėti tarnybą Izraelio armijoje ir tradiciškai prieš armiją surengė žygį, kurio metu žuvo dėl smarkių liūčių kilusio potvynio,  šalies pietuose iš krantų išsiliejus dykumų upėms.

Sveikiname Etą Gurvičiūtę, sulaukus 98-erių!

Sveikiname Etą Gurvičiūtę, sulaukus 98-erių!

Šiandien ilgametei LŽB narei Etai Gurvičiūtei, kuri yra aktyvi bendruomenės narė ir daug metų dirbo bendruomenės konsultaciniame medicinos centre “EZRA“ , sukako 98 metai. Šiuo metu ponia Eta gyvena Senjorų globos namuose, kur ją aplankė ir pasveikino bendradarbės.

Linkime Etai Gurvičiūtei sveikatos, geros nuotaikos ir gyventi iki 120-ies metų!

Monumentas Janui Zwartendijkui – Kauno istorinės atminties sugrąžinimas

Po ketverių metų derinimo monumentą žydų gelbėtojui Kaune įgyvendinantys partneriai Lietuvoje ir Nyderlanduose teigia, kad tai – miesto atminties sugrąžinimas.
„Ši diena tikrai yra neeilinė. Kaunas yra kaip miestas-muziejus po atviru dangumi, kur yra ne vienas istorijos tarpsnio sluoksnis, ženklas, liudijantis vieną ar kitą laikotarpį. Manau, Kaunas yra ne kartą įrodęs, kad miestas yra stiprus tada, kai stiprus jo turinys ir kai miestas sugeba tą turinį parodyti kitiems“, – ketvirtadienį pristatant planuojamą monumentą kalbėjo Kauno vicemeras Simonas Kairys.

J. Zwartendijko išduotos „Kiurasao vizos“ sudarė galimybę Japonijos konsului Kaune Čiunei Sugiharai išduoti tranzitines Japonijos vizas, išgelbėjusias gyvybes keliems tūkstančiams žydų.

M. Mažvydo bibliotekoje paskaita „Holokausto atminties problema šiandieninėje Lietuvos istoriografijoje“

Balandžio 26 dieną 17:30 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į paskaitą „Holokausto atminties problema šiandieninėje Lietuvos istoriografijoje“, kurią skaitys Klaipėdos universiteto dėstytojas dr. Hektoras Vitkus.

Holokausto atminties tyrimai nuolat plėtojami įvairių šalių akademinėse institucijose. Lietuvoje ši tematika taip pat sulaukė įvairių mokslo sričių atstovų dėmesio ir kartais tampa visuomenės diskusijų objektu. Tačiau kol kas lieka atviras klausimas, kiek Holokausto atminties problematikos tyrimai yra pasistūmėję Lietuvos istorijos mokslo srityje. Todėl paskaitoje aptariamas gana specifinis ir pastaruoju metu aktualumo nestokojantis objektas – Holokausto atminties vieta šiandieninėje Lietuvos istoriografijoje.

Pranešėjas dr. H. Vitkus analizuos šiuos klausimus: kokios Holokausto atminties koncepcijos egzistuoja šiandieninėje Lietuvos istoriografijoje ir kokios jų sąsajos su pasaulinio lygmens Holokausto atminties teorinėmis prieigomis? Ar galima teigti, kad Holokausto atminties tyrimai yra tapę integralia Holokausto istoriografijos Lietuvoje dalimi? Gal esama pagrindo tvirtinti, kad Holokausto atminties tyrimai ir metodologinės jų galimybės dar nėra tinkamai įvertinti Lietuvos istorikų ir kol kas kaip savarankiška tyrimų imtis išlieka tik sociologijos ir psichologijos analitiniame lauke?

Susidomėjusius Holokausto atminties problematika maloniai kviečiame dalyvauti viešoje paskaitoje.

Senųjų Užupio žydų kapinių sutvarkymo projekto pasiūlymai

Senųjų Užupio žydų kapinių sutvarkymo projekto pasiūlymai

Vilniaus savivaldybė rengia Senųjų Užupio žydų kapinių arba Lietuvos Jeruzalės panteono sutvarkymo projekto pasiūlymus. Šiam tikslui savivaldybės projektavimo įmonė Vilniaus planas pasamdė architektę V. Sideraitę Alon, ji atliko teritorijos analizę ir pateikė pasiūlymus, kaip eksponuoti surinktus Vilniuje sovietų išniekintus buvusių žydų antkapių akmenis.

Sideraitės Alon vadovaujama kūrybinė grupė (S. Bakas – pagrindinio simbolio autorius, A. Šimanauskas – dizaineris/kūrybininkas, A. Perelmuter – architektė/konsultantė (Izraelis) pasiūlė projektą ARKA, kuriam vieningai pritarė Tarptautinė paveldo klausimų  ekspertų grupė, įsteigta prie LŽB, bei menininkai ir intelektualai – P. Morkus, M. Ivaškevičius, S.Beržinis, S. Valius, o taip pat Religinė žydų bendruomenė ir LR URM (projektas neabejotinai padėtų gerinti Lietuvos įvaizdį pasaulyje).

Projektas ARKA nesulaukė savivaldybės projektavimo įmonės Vilniaus planas pritarimo, vietoje jo bandoma siūlyti kitą projektą, kuris įamžintų sovietmečiu iškastą per žydų kapines gatvę tiksliau – griovį – Kirkuto alėją, bei nekurtų jokio stipraus semantinį ir emocinį krūvį turinčio paminklo, kuris nepalieka abejingo nei vieno žydų kultūra Lietuvoje besidominčio lankytojo, o tiesiog laiptų pakopomis paversti akmenys būtų sukomponuoti “tarsi antkapiai” dabartinės akmenų sandėliavimo aikštelės vietoje, taip “primenant” gyventojams skirtame sutvarkytame “parke”, kad kažkada čia buvo palaidoti ir žydai…

Remiantis tyrimų medžiaga šios kapinės yra tikras Lietuvos Jeruzalės panteonas, kur 1830-1940 m. buvo laidojama visa klestinti Vilniaus žydų bendruomenė, įskaitant pačius žymiausius jos atstovus: spaustuvininkų Romų šeima, religinis autoritetas rabinas Ch.O. Grodzenskis, C. Šabadas, J. Vygodskis, bankininko Bunimovičiaus šeima, gausybė kitų įžymybių menininkų (šalia likusių Vilniaus žydų bendruomenės narių), ir net pats Vilniaus Gaonas laikinai buvo čia perkeltas, sunaikinus Šnipiškių žydų kapines, o vėliau, sunaikinus ir Užupio žydų kapines, jo palaikai buvo perkelti į dabartines veikiančias Sudervės kelio žydų kapines.

Tiesa, kad pastačius laidojimo rūmus ir iškasus gatvę – griovį, bei dar kelias kapinių teritorijoje sovietmečiu iškastas gatves, kurios buvo užpiltos, įgyvendinus J. Makariūno projekto 1 etapą 1992m., apie 30-40 proc. palaidojimų buvo suniokota, tačiau likusieji vis dar ten guli, kapinės toje vietoje iki šiol nepanaikintos.

Šiandieninis Užupio kapinių vaizdas ir ARKOS projekto kompozicija

ARKA projektas