Paskutinis Kalvarijos žydas Maušius Segalis

Paskutinis Kalvarijos žydas Maušius Segalis

Kasmet sausio pabaigoje minime Tarptautinę Holokausto aukų dieną, prisimename prieš 78-erius metus dar gyvavusią didelę Lietuvos žydų bendruomenę. Miesteliuose jau seniai nebeliko žydų,  liko žydų paveldas, jų statyti senamiesčiai, sinagogos, liko žudynių vietos ir kapinės. Šį kartą paskutinis Kalvarijos žydas Maušius Segalis pasakoja apie savo gyvenimą ir ką jam reiškia Holokausto aukų atminimo diena.

Maušius Segalis su anūku prie Kalvarijos sinagogos. Foto Mildos Rūkaitės

M. Segalis: Man svarbu prisiminti, juk tai visos buvusios kažkada gausios žuvusios bendruomenės paminėjimo diena. Daug metų mes žydai rinkdavomės rugsėjo 1d. prie kapinių, nes tą dieną visus Marijampolės žydus nužudė. Tai buvo anksčiau, dabar jau nebėra žydų nei Kalvarijoj, nei Marijampolėje.

-Ką jūs prisimenat, ką matėt vaiku būdamas, gal Jums mama pasakojo?

Tėvą 1941 rugsėjo 1d. varė šaudyti kartu su manimi. Jį nušovė, o mane mažą mama išgriebė iš duobės Marijampolėje po šaudymo.

Mamos viena sesuo buvo ištekėjusi už vietinio vokiečio, jis su mano tėvu  susitarė, kad mane atiduotų jų šeimai. Vokietis bandė išgelbėti tėvą nuo žudynių, „padarė dokumentus“, kad jis priėmė krikštą, bet nepadėjo…

-Kas šaudė? Naciai ar vietiniai žmonės?

O kas gi kitas? Vietiniai. Vokietis Marijampolės komendantas tik prižiūrėjo. Žydai kasė duobes patys. Trys kanalai buvo iškasti. Sušaudyti 8 tūkstančiai žydų ir du tūkstančiai kitataučių. Vienu žodžiu 10 tūkst. buvo sušaudyti.

Tai vyko 1941 rugsėjo 1d., sekmadienį, kai pradėjo…Kelias dienas šaudė. Šešupės upė krauju tekėjo.

-O Jūsų mama liko gyva?

Mano mama – lietuvė,  1942m. ją išvežė darbams į Vokietiją, ji paliko mane savo draugei, buvau pusantrų metukų.

Kai po karo 1945m. mama parvažiavo iš Vokietijos, aš jos negalėjau priimti kaip mamos, neprisiminiau, nepažinojau. Labai sunkiai mane prisijaukino. Pasakojo man, kas aš esu, nors dar jai negrįžus, jau žinojau, kad esu žydas, kaimynai pasakė, vadindavo mane „apipjaustytu“.

Mano mama buvo jauna graži, jos pavardė – Segalienė, ji ištekėjo už antro vyro ir tapo Miliauskiene. Patėvis man davė savo pavardę, jis mane augino, tapau Miliausku, nenorėjau jo skaudinti, keisdamas pavardę į savąjąSegalio. Mes buvom sutarę su patėviu, jei jis pirmas mirs, aš atsiimu savo pavardę. Taip ir įvyko.

16-kos metų sulaukęs, iš Lietuvos pasitraukiau. Išvažiavau sovietmečiu su „putiovka“ (kelialapiu) į Kazachstaną, kaip tada sakydavo, „savarankiškai dirbti“.

Toli nuo gimtųjų namų buvau 15 metų, dirbau, tarnavau armijoje. Grįžau, vedžiau Marijampolėje savo mylimą moterį Marytę, kuri užaugo Kalvarijoje, pažinojau ją nuo vaikystės, draugavom, gyveno name prie Kalvarijos sinagogų komplekso, visai šalia. Čia iki karo žydai gyveno, meldėsi, dirbo, linksminosi. Mano tėvai dirbo aliejaus fabrike pas Manaškę, taip jį visi vadino.

-Papasakokit, ką žinot, kokia buvo Kalvarija iki Holokausto? Vien jau sinagogų kompleksas rodo, kad kadaise čia būta tikro įdomaus žydų gyvenimo.

Žydų Kalvarijoje iki žudynių buvo daugiau negu lietuvių. Beveik visos parduotuvės priklausė žydams, pramonės dirbtuvėlės – žydams, abu miestelio gydytojai buvo žydai ir advokatas – žydas. Miestelio centre stovėjo „oleiniča“ (aliejaus fabrikas). Aliejų spaudė iš linų sėmenų. Nedidelis buvo fabrikas. Dar limonadinė buvo. Vyresni žmonės dar supranta, kad žydai visą Kalvariją iki karo laikė.

Mano senelis, tėvo tėvas buvo žydų kapinių sargu. Tėvas turėjo  seserį, ji su mažu vaiku sušaudyta, visi giminės sušaudyti.

-Kaip toliau Kalvarijos miestelis gyveno, juk žmonės žinojo, kas žydus kaimynus šaudė?

Liko žydų namai su turtu.  Namai ir dabar dar stovi. Ko nepasiėmė vokietis, pasiėmė lietuvis. Vieni pabėgo su vokiečiais, kiti vėl kažkur išėjo. Dabar jau nėra tokių, likusių iš anų laikų.

-Apie išlikusių Kalvarijoje sinagogų  tvarkymą, ar kas prisimena, ar gyventojams jos rūpi? Kol kas  žinoma, kad daugumos kalvarijiečių nedomina šansas unikalų paveldą išsaugoti ateities kartoms?

M.S.:Sinagogos kaip stovėjo taip ir tebestovi apleistos. Gyvenu Kalvarijoje nuo 1970 metų. Į valstybės saugomų kultūros vertybių sąrašą įtrauktas Kalvarijos sinagogų kompleksas yra unikalus paveldas. Reikia jį tvarkyti.

Mane jaudulys sinagogoj apima, kai kartais atvažiuoja kas koncertuoti, išgirstu žydų melodiją.

Maušius Segalis centre, jo žmona Marytė antra iš dešinės po Lenkijos ansamblio “Vocal Varshe” koncerto Kalvarijos sinagogoje su daininikais 2018 .

Vaikystėje nebuvo kam pasakoti apie žydus ir jų gyvenimą. Niekas tada apie tai nekalbėdavo, bijojo žmonės.

-Ką manot, ar Marijampolės ir Kalvarijos gyventojai kada nors pradės giliau  domėtis čia gyvenusių žydų istorija, bus atgaivinta žmonių  atmintis?

Galiu pasakyti, kad žmonės kažkaip labiau toleruoja žydus negu anksčiau. Žydų neliko, tai ir kapinių dabar niekas netvarko. Kalvarijos mokykloje turėjom mokytoją pavarde Totorius, kuris su mokiniais tvarkydavo, vaikus organizuodavo, paminklai  ir kapinės buvo prižiūrimi, bet išėjus mokytojui į pensiją, daugiau niekam nerūpi. Antkapiai išvartyti.

Visi juos pažinojo, namus užėmė. Gal juos graužia sąžinė. Namai stovi, gyvena lietuviai, manydami, kad taip turėjo būti. Aš manau, kad ateity prisiminimai apie čia gyvenusius žydus išnyks…nebent atsiras naujų jaunimo judėjimų…

– Stebitės, kodėl žmonės nesidomi savo gimtinės istorija?

Kiti kad ir žino, – nenori žinoti. Antisemitizmas gyvuoja.

Maušiui Segaliui kaip ir visiems išgyvenusiems Holokaustą, padeda ir juo rūpinasi Lietuvos žydų bendruomenė. Kalvarijoje gali jį sutikti vaikštantį su lazda.  Šiuo metu vyras namuose slaugo pasiligojusią žmoną Marytę, ją prieš kelis mėnesius ištiko insultas.

Maušių Segalį kalbino I.Rūkienė

Tora – gyvenimo šaltinis

Tora – gyvenimo šaltinis

Kvietimas rusų kalba žemiau.

Maloniai kviečiame visus į Nataljos Cheifec viešą paskaitą rusų kalba!
Atėję Jūs galėsite sužinoti:
• Kas yra rašytinė ir žodinė Tora;
• Kodėl Tora buvo duota žydų tautai;
• Kodėl Toros dovanojimas įvyko žydams išėjus iš Egipto būtent dykumoje;
• Kodėl žydai studijuoja Torą visą gyvenimą.
Jūs išgirsite daugelį kitų įdomių faktų bei komentarų, kurie padės suprasti šventosios Knygos reikšmę ir begalybę.

Dalyvaukime Pasaulio žydų kongreso (WJC) kampanijoje, skirtoje Holokausto aukų atminimui.

Dalyvaukime Pasaulio žydų kongreso (WJC) kampanijoje, skirtoje Holokausto aukų atminimui.

Lietuvos žydų bendruomenė kviečia Lietuvos visuomenę prisijungti prie tarptautinės Pasaulio žydų kongreso atminties iniciatyvos #WeRemember.
Nusifotografuokite su ženklu #WeRemember ar#MesPrisimename ir skleiskite šią žinią socialinėse tinkluose arba siųskite nuotrauką tiesiai į weremember@wjc.org.

Prisimindami Holokaustą, tapkite Lietuvos veidu ir balsu kovoje su neapykanta.
#LietuvaPrisimena — with Faina Kukliansky.

Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimo renginiai

Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimo renginiai

Sausio 25 d. 10.30 -15.30|PENKTADIENIS| VIešbutis “Artis”, Totorių g. 23|
Tarptautinės Holokausto dienos Konferencija skirta kovai su diskriminacija
Parodos “Lietuva.Lite.Lita. Vienas amžius iš septynių” pristatymas
Registracija www.lzb.lt, info@lzb.lt [Anglų-lietuvių kalbos, vertimas]

Organizatoriai – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Sausio 27 d. 14.00|SEKMADIENIS| Kino teatras “Pasaka”, Didžioji salė  Šv. Ignoto g. 4|
Filmo „Testamentas” peržiūra. Įėjimas laisvas. Filmo originalo kalba – hebrajų (su lietuviškais subtitrais).

„Testamentas” – filmas pasakojantis apie Holokausto tyrėją Yoel, kuris yra įsitraukęs į teisinę
kovą dėl žiaurių žydų žudynių Lensdorfe, įvykusių Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje. Įtakinga pramoninkų šeima, kurios gimtojoje žemėje  vyko žudynės, planuoja įgyvendinti didelės apimties nekilnojamo turto projektą žudynių vietoje. Yoel įtaria, kad vienas iš statybų tikslų – amžiams palaidoti įvykių atmintį, tačiau tam, kad projektas būtų sustabdytas, jam trūksta įrodymų.

Renginio partneriai – LR Ambasada Izraelio valstybėje, Izraelio Ambasada Lietuvos Respublikoje


Sausio 29 d. 14.00|ANTRADIENIS|Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Jašos Heifetzo salė, Pylimo g. 4.
Dokumentinio filmo “Who Will Write Our History” (liet. Kas rašys mūsų istorija?) peržiūra

JAV kino festivaliuose laurus pelniusi Nancy Spielber ir Robertos Grossman dokumentika įtaigiai ir jautriai nukelia žiūrovą į Varšuvos geto realybę ir pasakoja apie pogrindžio pasipriešinimo judėjimo dalyvių kovą už būtį ir orumą. Daugiau informacijos – http://whowillwriteourhistory.com/

Renginio partneris – Pasaulio žydų kongresas (World Jewish Congress)

Sausio 29 d. 18.00|ANTRADIENIS|Šv. Jonų bažnyčia, Šv. Jono 12|

LEIB GLANZ oratorijos HOLOKAUSTO NAKTIS pasaulinė premjera

Chorui, orkestrui ir solistams aranžavo JAV kompozitorius Josephas Nessas

Atlikėjai: Choras „Vilnius“ (vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas), Kaliningrado simfoninis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Arkady Feldman), Maskvos žydų sinagogos vyrų kapela (meno vadovas Alexander Tsaliuk), Kaliningrado muzikinio teatro choras (meno vadovas Konstantin Belonogov), Kaliningrado choras „Kirilica“ (meno vadovė Marina Bukova), Kantorius Daniel Mutlu (JAV), aktorė Elzė Gudavičiūtė, dirigentas Arkady Feldman


Koncertas skirtas Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai bei 120-osioms kompozitoriaus Leibo Glantzo (1898–2018) gimimo metinėms paminėti. Bus skaitomos ištraukos iš Nobelio premijos laureato Elie Wieselio knygos „Naktis“.
Organizatoriai – www.chorasvilnius.lt, bilietai – https://www.tiketa.lt/

Brutalaus sovietizmo išniekinti žydų antkapiai grįš į amžinosios rimties vietą

Brutalaus sovietizmo išniekinti žydų antkapiai grįš į amžinosios rimties vietą

 

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) ilgametės pastangos davė apčiuopiamų rezultatų – sausio 18 d. prieš prasidedant Šabatui, buvo demontuoti Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios laiptai, kurie sovietų režimo metu buvo pastatyti naudojant žydų antkapinius paminklus.

Nuo  2013 m. LŽB pradėjo aktyviai bendradarbiauti  su Kultūros paveldo departamentu  ir Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija, inicijuodama patikrinimą dėl minėtos bažnyčios laiptų konstrukcijoms panaudotos medžiagos kilmės. Nustačius, kad laiptų konstrukcijojse buvo panaudoti žydų antkapiai (jų fragmentai) iš Užupio Senųjų žydų kapinių, LŽB nuolatos ragino atsakingas institucijas veikti: parengti Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios pastato (buv. “Kronikos” kino teatras) laiptų demontavimo projektinius sprendinius. Ši iniciatyva sutelkė ir didelį Lietuvos žydų bendruomenės intelektualų, visuomenininkų dėmesį – spręsti laiptų demontavimo klausimą ne kartą ragino ir šviesios atminties profesorius Leonidas Donskis.

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky dėkoja Kultūros paveldo departamentui ir Evangelikų reformatų konsistorijai už bendrą rūpestį siekiant užtikrinti deramą pagarbą istorinės žydų bendruomenės atminčiai. LŽB sieks, kad  tokie teigiami bendradarbiavimo pavyzdžiai būtų taikomi įgyvendinant kitas žydų paveldosaugos iniciatyvas.

Klaido Navicko paroda „Žydiški karpiniai“ Panevėžyje

Klaido Navicko paroda „Žydiški karpiniai“ Panevėžyje

2019 m. sausio 12 dieną Kultūros centre Panevėžio bendruomenių rūmų mažosios salės foje atidaryta Klaido Navicko paroda „Žydiški karpiniai“, kuri eksponuojama iki kovo mėnesio. Klaidas Navickas skyrė keletą metų žydų kultūros Lietuvoje ir pasaulyje tyrinėjimui bei sukūrė darbų ciklą šia tema.

Parodos organizatorius Panevėžyje dailės studijų vadovas Girmantas Rudokas pristatė Panevėžio žydų bendruomenės nariams ir Panevėžio visuomenei i unikalią parodą, kuri sukėlė didelį susidomėjimą visoje ir Lietuvoje. Svarbu pažymėti, kad žydų popieriaus karpiniai nuo visų kitų tautų karpinių skiriasi tuo, kad yra glaudžiai susiję su religija. Autorius darbuose perteikė tradicinius žydų karpinius Mizrach ir žydų tradicines šventes.

Klaidas Navickas gimė 1962 m. lapkričio 30 d. Raseiniuose. Gyvena Vilniuje, teisininkas, valstybės tarnautojas. Karpyti pradėjo 1988 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys nuo 1991 metų. 2005 m. buvo suteiktas meno kūrėjo statusas, 2009 m. K. Navickas pripažintas tradicinių amatų meistru. Navickas savo popieriaus karpinių personalines parodas surengė Japonijoje, Kinijoje, Varšuvoje, Filadelfijoje, Ukrainoje, Maskvoje ir Sankt-Peterburge, Baltarusijoje. Klaidas Navickas 2017 m. išleido knygą “Žydiški Klaido Navicko karpiniai”, kurioje aprašo apie žydų kultūrą, simbolius, žydų karpinių istoriją, žydų kalendorių, tradicines šventes, tradicines žydų vestuves, judėjų laidotuvių tradicijas. Navickas rašo: pažiūrėjau į žydus, jų tradicijas kaimyno lietuvio akimis ir pateikiu savo matymą kultūros, kurios anksčiau nepažinau. Dabar imu ją pažinti ir didžiuotis, kad tai yra graži Lietuvos kultūros dalis.

Būdamas svečiuose Panevėžio žydų bendruomenėje menininkas, dailės studijų vadovas Girmantas Rudokas sutarė su bendruomenės pirmininku Gennady Kofman stiprinti bendradarbiavimą žydų kultūros srityje. Ketinama paruošti bendrą foto ekspozicijos pristatymą Panevėžio visuomenei apie skulptorę panevėžietę žydę (litvakę) Mariją Dilon. Ateityje žadama imtis projektų apie Panevėžio žydų paveldą. Šiuo metu Kultūros rūmuose eksponuojama foto paroda “Panevėžio gatvės”, kurioje eksponuojamos ikikarinio Panevėžio ir jo gatvių nuotraukos su žydų pastatų paveldu.

 

Konferencija skirta Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai ir kovai su diskriminacija

Konferencija skirta Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai ir kovai su diskriminacija

Sausio 25 d., viešbutis “Artis”, Vilnius, Totorių g. 23, Lietuva
 [10.30 – 11 val. REGISTRACIJA]

11 val.
Sveikinimo žodžiai:

J.E. p. Linas Linkevičius, LR Užsienio reikalų ministras
Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė
Vida Montvydaitė, Tautinių mažumų departamento prie LRV direktorė
Julius Meinl, Pasaulio žydų kongreso specialusis komisaras kovai su antisemitizmu

Tu Bishvat – Medžių šventė

Tu Bishvat – Medžių šventė

Tariama: [tu biš švaat}, hebrajų kalba pažodžiui: 15-osios Shvat mėnesio diena. Tai žydų kalendoriaus mėnuo, kuris paprastai būna sausio ar vasario mėn. Ši šventė – „Naujieji medžių metai“, arba visų vaismedžių „gimtadienis“,  tarsi specialiai sukurtas šiuolaikiniams žydų aplinkosaugininkams. Tiesą sakant, yra senovės midrašas (rabinų mokymas), kuriame teigiama: “Kai Dievas vedė Adomą aplink Edeno sodą, Aukščiausiasis tarė: „Pažvelk į mano darbus. Pažiūrėkite, kaip nuostabu! Jūsų labui aš juos sukūriau. Prižiūrėkite, kad nepažeistumėte mano pasaulio, nes jei tai padarysite, niekas po jūsų jo nebepataisys.”

Tu Bishvat senovės laikais buvo tik kalendoriaus data, padedanti žydų ūkininkams tiksliai nustatyti, kada sulaiks derliaus ir kada bus galima jį valgyti ar parduoti.

Kai XIX a. pabaigoje pirmieji sionistai pradėjo grįžti į Izraelio žemę, Tu Bishvat tapo   proga švęsti savo medžių sodinimą, atkurti senovės Izraelio ekologiją ir skatinti žydų, kurie grįžta į savo protėvių tėvynę, sodų ir miškų auginimą ir žydėjimą.

Sveikiname Geršoną Taicą su 70-mečiu!

Sveikiname Geršoną Taicą su 70-mečiu!

Sveikiname Lietuvos žydų bendruomenės aktyvų narį su gražiu jubiliejumi!  Dauguma bendruomenės narių pažįsta ir gerbia Geršoną, proto žmogų, visada su šypsena, malonų ir įdomų pašnekovą, kupiną įvairių netikėtų klausimų ir pasiūlymų, visada vykdantį pažadus. Lektoriumo organizatorius, įsigilinęs į žydų istoriją ir nepakenčiantis paviršutiniško požiūrio, Geršonas savanoriškai prisiima bendruomenei naudingus darbus ir projektus, siekdamas geriausio rezultato.

Jubiliejaus proga norime Jums palinkėti džiaugsmo ir sėkmės iki 120! Kad svajonės nedingtų ir metai neskubėtų. Dėkojame už suteiktas žinias, už gerus patarimus, ir linkime dar daug įdomios veiklos, sveikatos, gražių akimirkų su artimaisiais, meilės ir šilumos.

Mazel tov!

 

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjunga užjaučia Rozetą Ramonienę netekus mylimo sūnaus Aldo.

Nelaimės akivaizdoje Jūsų ir Jūsų artimųjų širdį veriančio skausmo naštą tepadeda pakelti mūsų mintys.
Gedime kartu su Jumis.
“Mūsiškiai žydai muzikai” Dokumentinis filmas. Rež. Saulius Sondeckis.

“Mūsiškiai žydai muzikai” Dokumentinis filmas. Rež. Saulius Sondeckis.

Sauliaus Sondeckio jaun. filmas “Mūsiškiai žydai muzikai“ (2017 m.)  skirtas Anapilin išėjusio pasaulinio garso dirigento maestro Sauliaus Sondeckio atminimui. Filmas bus rodomas 2019. sausio 24-os vakarą 21:25val. per LRT PLIUS .


Filme prof. Saulius Sondeckis pasakoja apie muzikus litvakus, daug prisidėjusius prie Lietuvos muzikų ugdymo, profesionalaus meno kolektyvų brandos bei palikusių reikšmingą pėdsaką pasaulio muzikos istorijoje. Filme prisiminimais taip pat dalinasi S. Sondeckio kolegos, mokiniai D. Geringas, A.Šenderovas, S. Sondeckienė, V.Miškinis, L. Melnikas, B.Vasiliauskaitė-Šmitienė ir kt.

115 min. trukmės filme panaudota gausi dokumentinė, ikonografinė medžiaga, surinkta Lietuvos, Izraelio, JAV, Rusjos archyvuose, muziejuose, privačiuose archyvuose. Jame pristatomi 26 muzikai-litvakai nuo XX a. pirmosios pusės iki šių dienų.
Filme net 832 nuotraukos. Skamba 33 kompozitorių 50 kūrinių ištraukos.

Filmo gamybą rėmė “Geros valios fondas” GVF 

Panevėžio žydų bendruomenė kviečia paminėti Holokausto aukas

Panevėžio žydų bendruomenė kviečia paminėti Holokausto aukas

Nuotraukoje: paminklas Panevėžyje “Geto vartai” .

Panevėžio žydų bendruomenė kviečia 2019 m. sausio 27 dieną visus geros valios žmones dalyvauti renginyje, skirtame paminėti Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną

Šiai datai paminėti rengiama:

12 val.  Mitingas prie memorialo “Liūdinti žydų motina” (Atminties skveras, Vasario 16-osios g.)

12.30 val. Mitingo pratęsimas prie paminklo “Geto vartai” (Klaipėdos, Krekenavos gatvių kampas)

13.20 val. Panevėžio žydų bendruomenės patalpose (Ramygalos g. 18) diskusija apie Holokausto istoriją, priežastis ir vykdytojus.

Dokumentinio filmo apie Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklą peržiūra.

Didžiausia koncentracijos stovykla II pasaulinio karo metu, kurioje nužudyta 1,5 milijono žmonių.

Tokiu būdu Panevėžio žydų bendruomenė prisijungia prie Lietuvos žydų (litvakų) paskelbtos pasaulio žydų kongreso (WJC) akcijos, kuri skirta Holokausto aukų atminimui.

Renginio rėmėjai:    

„Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“

Kviečiame į kilnojamos parodos ir katalogo „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“ atidarymą sausio 24 d. 15.30 val. muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius). Renginys skiriamas Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai.

905 Lietuvos piliečiai yra pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusiais žydus. Europoje tokių asmenų – per 30 000. Sausio 24-ą, minint artėjančią Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus pristato dvi šiai temai skirtas parodas: „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“ bei „Tarp gyvenimo ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“.

 

 

Jaudinantys Lietuvos žydų gelbėtojų ir išgelbėtųjų likimai sugulė į kilnojamąją parodą „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“. Parodos atidarymo renginys vyks sausio 24 d. 15.30 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius). Dvi savaites parodą bus galima apžiūrėti muziejuje, o tuomet ji leisis į kelionę po Lietuvą – ją eksponuoti kviečiami kiti Lietuvos muziejai, kultūros centrai ir įstaigos.

Dr. S. Strelcovo knygos “Geri, blogi, vargdieniai: Č. Sugihara ir Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje” pristatymas

Dr. S. Strelcovo knygos “Geri, blogi, vargdieniai: Č. Sugihara ir Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje” pristatymas

 Kaune, Sugiharos namuose buvo pristatyta Dr. Simono Strelcovo knyga “Geri, blogi, vargdieniai: Č. Sugihara ir Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje”.
Nepaprastai įdomi istorija, kupina tarptautinių santykių peripetijų, aukščiausio rango politikų, diplomatų ir finansų pasaulio veikėjų, tačiau ne Sugiharos, ne pabėgėlių ir ne Lietuvos istorija. Ir jai reikalingas kitoks įdarbis ir kitokia šaltinių bazė, nei buvo surinkta medžiagos ruošiantis darbui” (Strelcovas, 2018)

Intriguojančioje knygoje „Geri, blogi, vargdieniai“ atsispindi dalis globalios Antrojo pasaulinio karo istorijos. Pasiremiant pirminiais šaltiniais analizuojama skaudi karo pabėgėlių, atsidūrusių Lietuvoje, istorija. 1939 – ųjų rudenį prasidėjo tragiška pabėgėlių odisėja, kuomet tūkstančiai Vokietijos ir SSSR užpultos Lenkijos piliečių rado laikiną prieglobstį Lietuvoje.Knygos pristatymas 2019 sausio 8d. prasidėjo autoriaus pasakojimu apie kelis metus trukusį knygos medžiagos rinkimo procesą; darbą su šaltiniais, iškilusius iššūkius bei įspūdžius.

Filmo „Riedėjo gniūžtė į pietus“ kūrėja: šaknų paieškų klausimas darosi vis aktualesnis

Didžioji dalis Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) gyvenančių žydų yra kilę iš Lietuvos, dauguma jų – iškilūs menininkai, verslininkai ar visuomenės veikėjai, buvo ir nobelistų bei žinomų aktorių, „Oskaro“ nominantas, portalui LRT.lt sako viena iš dokumentinio filmo „Riedėjo gniūžtė į pietus“ kūrėjų, žurnalistė ir dokumentinių istorijų pasakotoja Ieva Balsiūnaitė. Kai kurie filmo herojai gimė Lietuvoje, kai kurie – jau PAR, tad ir jų ryšys su šiuo kraštu labai skirtingas. Vyresnei kartai yra sunku suvokti, kaip visos gražios ir šiltos istorijos virto Holokaustu, tad apie tai herojai kalbėjo labai jautriai, emocionaliai ir atvirai, sako režisierė.
Motke Chabad ir jo geriausias juokelis* (žydiškas humoras)

Motke Chabad ir jo geriausias juokelis* (žydiškas humoras)

Pinchos Fridberg,
<an alter vilner id> [senas Vilniuje gimęs ir augęs žydas]

– Rebe, ar sugrįš laikai, kai žodžiai <Vilne un idiš> [Vilnius ir jidiš] bus vėl neatsiejami?
– <Saidn nor mit Mešijechn in einem> [Nebent, kartu su Mesiju].                                                                                            ***

Norite žinoti, ką veikia senas žydas po sočių skanių pietų?

Tai aš jums pasakysiu: jis gulasi <af a sofke> [<a sofke>  – mažybinė forma žodžio sofa, divanas] <un chapt a dreml> [neverčiamas žodžių junginys – idioma: <chapt> – gaudo, čiumpa, <a dreml> – snūduriavimas, snaudulys].

Ir kas toliau?

O toliau jis sapnuoja, kad …

Prieš porą dienų iš elektroninio pašto motke.chabad@gmail.com atėjo laiškas su neįtikėtinu pasiūlymu: jo autorius prašė įrodyti jam, kad aš, iš tiesų, esu <an alter vilner id>.  Aš jums nepasakočiau šios <bobe-maise>  [bobutės pasakos], jeigu ne būdas, kurio jis griebėsi, norėdamas tuo įsitikinti.

Jau iš trijų pirmų žodžių tapo aišku, kad autoriaus gimtoji kalba yra jidiš.

<Main tajerer reb> [mano brangus pone] Pinchosai!

<Mir iz kemat 80> [man beveik 80]. Aš <abisale> [šiek tiek] kalbu ir rašau lietuviškai. Mano pavardė – Chabad, vardas – Motke. Pagal žydišką tradiciją gavau tą vardą mano žymaus senelio garbei.

<Zaine vicn>  [jo juokeliai] sklido <gicher vi di hic in parovoz> [greičiau nei karštis garvežyje]. Jei pasakysite man žinomiausią iš jų, <ich vel gleibn, az ir zait an emeser> [aš patikėsiu, kad esate tikras] <vilner id>.

Kaip supratote, Motke užkabino jautriausią mano vietą, ir aš negalėjau jam neatsakyti. Štai ką aš jam parašiau:

<Brangus <reb Motke>!

Skaičiau Jūsų laišką, juokiausi, o akyse tvinko ašaros. <Cum groisn badojern> [dideliam apgailestavimui], senų vilniečių žydų , kurie kalba <mame-lošn> [jidiš], <kemat nit geblibn> [beveik neliko]. <Alte idiše Vilne> [senas žydiškas Vilnius] išėjo į nebūtį ir niekada nebegrįš. <Saidn nor mit Mešijechn in einem> [Nebent, kartu su Mesiju].

Tikiuosi, neapmaudaujate, kad viešinu Jūsų laišką.

Mano mama, tebūnie palaiminta jos atmintis, kuri gimė <in Vilne> dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, Jūsų senelio geriausiu juokeliu laikė šį:

– <Motke, zog nit trachtndik a lign, gib ich a rubl>.
– <Host gezogt, a du vest gebn cvei>.
[– Motke, sumeluok nesusimąstęs, duosiu rublį.
– Sakei, kad duosi du].

Dabar, Motke, Jūs tikite, kad aš esu <an emeser> [tikras] <vilner id>?

P.S. Siūlau, Motke, kartu prisiminti ir atgaivinti Jūsų senelio juokelius. Kad išlikę gyvi žydai juoktųsi. Juk ne kiekvienas iš jų sulauks Mesijaus atėjimo.

————————-

Pastaba.
Tik viena!!!
Bet užtai – didelė:

a) Rutai Bloshtein kartu su autoriumi pasisekė „konvertuoti“ „rusų-jidiš mišinį“ į „lietuvių-jidiš“. Rutos gimtoji kalba yra lietuvių, o autoriaus – jidiš.

b) Motke Chabad (tikrasis vardas Mordechajus Broinšveigas; mirė 1900 m.) – gerai žinomas žydų pasaulyje, gyvenęs Vilniuje, juokdarys ir aštrialiežuvis. Jo juokelius surinko ir išleido (<Maiselech vegn Motke Chabad> [Istorijos apie Motkę Chabadą], Vilnius, 1940) Š. Bastomskis (Shloyme Bastomski, Vilna, 1891–Paneriai, 1941).

с) trikampinese skliaustuose <> mes pateikiame žydiškų išsireiškimų transliteraciją lietuviškos abėcėlės  raidėmis, o šalia (laužtiniuose skliaustuose []) – jų vertimą.

d) Keleto žodžių ir išsireiškimų vertimas iš jidiš kalbos:

<rebe> – rabinas; kreipinys į rabiną;
<reb> – žodžio „ponas“ ekvivalentas;
<Vilne> – Vilnius;
<a id> – žydas, “a” – nežymimasis artikelis;
<a vilner id> – Vilniuje gimęs ir augęs žydas; iki karo žydų pasaulyje tai buvo “aukščiausia praba”

Julijana Zarchi, Kauno žydų bendruomenės narė, getininkė pasakoja savo gyvenimo istoriją

Julijana Zarchi, Kauno žydų bendruomenės narė, getininkė pasakoja savo gyvenimo istoriją

15min.lt

Būdama trimetė J. Zarchi, padedant žydų gelbėtojams, pabėgo iš geto ir taip išvengė mirties, o jos šeimos istorija, prasidėjusi Vokietijoje, galiausiai atvedė iki tolimojo Tadžikistano medvilnės laukų. Tai – Julijanos ir jos mamos tremties šalis. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratoriams apie savo šeimą pasakojusi J.Zarchi sako, kad jos šeimos likimą paženklino du praėjusiojo amžiaus režimai – nacizmas ir stalinizmas. Jos artimiausi šeimos nariai, išskyrus mamą, buvo nužudyti. „Visus nužudė naciai. Per tris kartus. Tiek maždaug buvo žudymų, – kalbėjo moteris. – Niekur nerandu savo giminaičių iš tėvo pusės, o į senatvę norisi ryšio. Nerandu nė vieno. O juk buvo didelė šeima, reta pavardė. Senelis, senelio broliai, seserys, daug vaikų“.


Nuotraukoje J.Zarchi dalyvauja Holokausto aukų pegerbimo ceremonijoje.