Gargžduose rengiamos pirmosios šiemet „Atminties kelio“ eitynės

Gargžduose rengiamos pirmosios šiemet „Atminties kelio“ eitynės

Minint 80-ąsias Holokausto pradžios Lietuvoje metines  Gargžduose rengiamos pirmosios šiemet „Atminties kelio“ eitynės.

„Mums labai svarbu prisiminti istorijoje ir tuos etapus, kurie yra labai skaudūs. Per Holokaustą netekome daugybės savo bendrapiliečių žydų ir galime tik įsivaizduoti, koks būtų Lietuvos mokslinis, kultūrinis, ekonominis gyvenimas, jei Holokausto nebūtų atsitikę“, – išvakarėse žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

„Šita atmintis yra šventa, turime visada prisiminti, kad iš nekalbėjimo, įtarumo, susipriešinimo gimsta okupacijos ir genocidai, tam, kad niekada neleistumėme tam pasikartoti“, – teigė ji.

Lietuvos žydų (Litvakų) Bendruomenė kvietė prisijungti prie “Atminties kelio 1941 – 2021” eisenos, skirtos paminėti Holokausto Lietuvoje pradžios 80-ąsias metines.

Minėjime Gargžduose dalyvavo LŽB pirmininkė Faina Kukliansky Klaipėdos žydų bendruomenės ir Palangos žydų bendruomenės atstovai.

Dalyviai rinkosi buvusios Sinagogos vietoje (Kvietinių g 3, prie kino teatro “Minija”). Nuo čia Atminties kelio dalyvių eisena pajudėjo į Gargždų žydų žudynių vietą Klaipėdos g. (prie Autobusų stoties), kur įvyko aukų pagerbimo ceremonija

„Atminties kelio 1941–2021“ minėjimai – tai atminimo eitynės, kurios prasideda miestų centrinėse dalyse, kur anksčiau gyveno žydai ir baigiasi Holokausto aukų masinių žudynių vietose, pranešė Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.

Eitynių dalyviai nešasi akmenėlius su ant jų užrašytais čia gyvenusių žydų vardais – tai ir pagarba istoriškai susiklosčiusiai žydų tradicijai į kapines nešti akmenėlius, ir Holokausto aukų įasmeninimas.

 

Trispalvės alėja vėl virto K.Škirpos: ant lentelės užklijuotas senasis pavadinimas

Trispalvės alėja vėl virto K.Škirpos: ant lentelės užklijuotas senasis pavadinimas

 

 

Trečiadienį užfiksuota, kaip ant Trispalvės alėjos lentelės klijuojamas senasis pavadinimas – Kazio Škirpos. Vaizdo įraše matosi, kaip vyras lygina lipduką, o tada, matyt, apačioje stovintiems bičiuliams šypsosi ir rodo iškeltą nykštį. Tokių atvejų jau būta, tuomet lipduką nuėmė Vilniaus miesto savivaldybė. Tai žadama padaryti ir šįsyk. Šis vaizdas užfiksuotas trečiadienį apie pietus. Lipdukas užklijuotas ant alėjos pavadinimo lentelės, kuri kabo ant Taikomosios dailės muziejaus pastato, esančio Trispalvės alėjos ir Arsenalo gatvių sankirtoje. „Veiksime kaip ir praėjusius kartus – nuimsime lipduką, kreipsimės į pareigūnus“, – 15min teigė Vilniaus mero patarėjas Karolis Vaitkevičius. Panašių atvejų jau yra buvę – pernai pirmosiomis sausio dienomis toks lipdukas užklijuotas net dukart. Kaip tuomet BNS sakė buvęs savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, savivaldybė dukart parašė skundus prokuratūrai: „Vertiname šiuos veiksmus neigiamai“. Diplomato bei karininko K.Škirpos vardo alėją sostinės savivaldybė 2019 m. liepos pabaigoje pervadino į Trispalvės alėją. Tokį sprendimą Vilniaus valdžia grindė viešai deklaruotomis K.Škirpos antisemitinėmis pažiūromis. Trečiadienį taip pat Vytautas Sinica išplatino pranešimą, kuriame piktinamasi, kad neleista pakabinti atminimo lentos K.Škirpai. „Birželio 22 dieną vykusio Birželio sukilimo pagerbimo mitingo metu visuomenei pristatyta jaunimo sambūrio „Pro Patria“ lėšomis pagaminta atminimo lenta Sukilimo organizatoriui Kaziui Škirpai. Ją buvo numatyta pakabinti ant Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus pastato, kuriame K. Škirpa dirbo 1918 metais. Visgi lentos kabinti neleista – priešingai įprastoms procedūroms, policija įspėjo tokiu atveju įsikišianti ir nutrauksianti darbus jėga.

Leidimo pakabinti lentą prašė keliolika iškiliausių antisovietinės rezistencijos dalyvių, Laisvės premijos laureatų ir kitų su atminimo įamžinimu susijusių asmenų. Mitingo organizatoriai teigia gerbiantys policiją, tačiau smerkiantys akivaizdžiai politinį sprendimą jėga stabdyti Kazio Škirpos pagerbimą ir laukiantys kuo skubesnio leidimo išdavimo“, – teigta pranešime. KOMENTARAI

Skaitykite daugiau: www.15min.lt

 

Užuojauta

Užuojauta

Birželio 22 d. mirė Vladimir Iskovič (1950 – 2021)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą vaikams ir artimiesiems.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
Virtuali diskusija: Holokausto vertinimas ir mūsų moralės vertinimas

Virtuali diskusija: Holokausto vertinimas ir mūsų moralės vertinimas

Prieš 80 metų, 1941 m. vasarą, prasidėjo vienas skaudžiausių Lietuvos istorijos etapų – Holokausto valstybėje pradžia. Šiuo laikotarpiu netekome šimtų tūkstančių mūsų valstybės bendrapiliečių, sudariusių ženklią Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų dalį. Žymint šią skaudžią 80-ies metų sukaktį, kuomet prasidėjo Holokaustas Lietuvoje, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė šių metų birželio 28 dieną rengia virtualią diskusiją „Holokausto vertinimas ir mūsų moralės būklė”.
Diskusijoje dalyvauja:
• Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė adv. Faina Kukliansky;
• Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys;
• Milersvilio universiteto istorijos profesorius emeritas Saulius Sužiedėlis;
• Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius, publicistas, rašytojas dr. Justinas Žilinskas;
• Dienraščio “Lietuvos rytas” apžvalgininkas, žurnalistas Vytautas Bruveris;
• Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos narys, apžvalgininkas, filosofas Paulius Gritėnas;
• Vilniaus politikos analizės instituto Medijų ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys.
Pokalbį moderuoja poetas, eseistas, “Dingusio Štetlo” muziejaus projekto iniciatorius, Šeduvos žydų memorialinio fondo vadovas Sergejus Kanovičius.
Diskusija vyks birželio 28 dieną, 19 val., ją tiesiogiai stebėkite Lietuvos žydų bendruomenės Facebook paskyroje.
Prie akmens žudynių aukoms atminti Palangos botanikos parke

Prie akmens žudynių aukoms atminti Palangos botanikos parke

Lietuvos žydų (Litvakų) Bendruomenė kartu su Palangos savivaldybe, Klaipėdos bei Palangos žydų bendruomenėmis susirinko į Holokausto aukų paminėjimą Palangoje prie akmens žudynių aukoms atminti Palangos botanikos parke.

Asmeninė Fainos Kukliansky paskyra

Palanga, 2021-06-22

 

Faina Kukliansky, Palanga 2021-06-22

Jie nebegali sugrįžti į mūsų gyvenimą…

Jie nebegali sugrįžti į mūsų gyvenimą…

Mums visiems reikia prisiminti visus nekaltai nužudytus mūsų tautiečius, kurie niekada nebesugrįš.

Panevėžio m. žydų bendruomenė kreipėsi į Panevėžio m. savivaldybės administraciją su prašymu atnaujinti (renovuoti) užrašus ant paminklų ir memorialinių lentų, skirtų žydų aukoms sunaikintoms Antrojo pasaulinio karo metu prieš 80 metų. Ant paminklo „Geto vartai“ jau atlikta užrašų renovacija.

Panevėžio m. bendruomenė  vykdo projekto ciklą „Tvarkome masinių žudynių vietas“ Holokausto pradžios 80-mečiui paminėti. Planuojame aplankyti visas masinių žydų žudynių vietas Panevėžio apskrityje.

Savo darbu ir indėliu norime ne tik prisiminti visą tragediją, įvykusią prieš 80 metų, bet ir parodyti pavyzdį atsakingiems savivaldybės darbuotojamas, kuriems ir priklauso pagal LR įstatymą prižiūrėti masines žudynių vietas ir žydų kapines. Šiais metais sutvarkyta Kurganavos  masinių žudynių vietos aplinka, bet dar liko išpjauti sausus medžius ir sutvarkyti tvorą.

PŽB  valdyba dėkoja  savanoriams ir darbuotojams : Albertui ir Virginijai Savinčiams, Jurijui Grafmanui, Timūrui Jerovickiui, Borisui Marijampolskiui, Onai Juospaitienei ir kitiems už dalyvavimą šiame projekte.

Tvarkymas vyks kitą mėnesį: PŽB nariai  važiuos  į Žaliosios girios, Ramygalos, Raguvos ir kitas masines žydų žudynių vietas.

 

 

Malda Vilniaus choralinėje sinagogoje

Malda Vilniaus choralinėje sinagogoje

Birželio 22 d. minime Holokausto Lietuvoje pradžią.
Vilniaus Choralinėje sinagogoje šiandiena uždegtos žvakės ir skaitoma malda už visus žuvusius ir nukentėjusius Holokausto metu. 2021 metais minime 80-ąsias metines nuo Holokausto pradžios Lietuvoje. Skirtingai nuo didžiosios Europos dalies, Lietuvoje Holokausto aukos buvo nužudytos netoli jų gyvenamosios vietos. Praktiškai per kelis 1941 m. vasaros ir rudens mėnesius buvo visiškai sunaikintos Lietuvos žydų bendruomenės. #Aštuoniasdešimt #Eighty

Vilniaus Choralinės Sinagogos kantorius Šmuelis Jatomas gieda maldą per Holokaustą žuvusiems žydams atminti.

80-ųjų metinių nuo Holokausto pradžios Lietuvoje minėjimo renginiai

80-ųjų metinių nuo Holokausto pradžios Lietuvoje minėjimo renginiai

MINĖJIMAS PALANGOJE

2021 metais minime 80-ąsias metines nuo Holokausto pradžios Lietuvoje. Skirtingai nuo didžiosios Europos dalies, Lietuvoje Holokausto aukos buvo nužudytos netoli jų gyvenamosios vietos. Praktiškai per kelis 1941 m. vasaros ir rudens mėnesius buvo visiškai sunaikintos Lietuvos žydų bendruomenės.

Lietuvos žydų (Litvakų) Bendruomenė kartu su Palangos savivaldybe, Klaipėdos bei Palangos žydų bendruomenėmis kviečia į pirmąjį Holokausto aukų paminėjimą Palangoje prie akmens žudynių aukoms atminti Palangos botanikos parke.

Birželio 22 d. (antradienį) 14 val.

MINĖJIMAS GARGŽDUOSE

Lietuvos žydų (Litvakų) Bendruomenė kviečia prisijungti prie “Atminties kelio 1941 – 2021” eisenos, skirtos paminėti Holokausto Lietuvoje pradžios 80-ąsias metines.

Paminėjimo renginys vyks 2021 m. birželio 23 d. (trečiadienį) Gargžduose.

Renginio pradžia 12 val.

Dalyviai kviečiami rinktis buvusios Sinagogos vietoje (Kvietinių g 3, prie kino teatro “Minija”). Nuo čia Atminties kelio dalyvių eisena pajudės į Gargždų žydų žudynių vietą Klaipėdos g. (prie Autobusų stoties), kur įvyks aukų pagerbimo ceremonija

Holokausto aukoms atminti – virtualus Atminties kalendorius

Holokausto aukoms atminti – virtualus Atminties kalendorius

 

Lietuvos žydų bendruomenės iniciatyva startuoja virtualus „Atminties kalendorius“, skirtas paminėti 80-ties metų nuo Holokausto Lietuvoje pradžios sukaktį ir kitus skaudžius to meto įvykius – tremtis, Antro pasaulinio karo pradžią. Pagrindinis dėmesys skiriamas gausios Lietuvoje gyvenusios žydų bendruomenės atminimui – „Atminties kalendorius“ dalinsis tikromis jų gyvenimo, žūties ar išsigelbėjimo istorijomis, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Atminties kalendorius“ socialiniame tinkle „Facebook“ iš praeities iškelia Lietuvoje gyvenusių žydų veidus ir vardus, pasakoja jų gyvenimo istorijas, kurių absoliuti dauguma baigėsi prieš 80 metų, 1941 m. vasarą – rudenį.

„Su „Atminties kalendoriumi“ nuosekliai keliausime laiku, diena iš dienos nusikeldami į skirtingas Lietuvos vietas ir susipažindami su ten gyvenusiais žmonėmis – daugelis jų buvo nužudyti prieš 80 metų. Mūsų tikslas buvo priminti apie jų gyvenimą, svajones, darbus, parodyti jų veidus ir ištarti vartus – tik mažiausia, ką galime padaryti“,

– sako iniciatyvos koordinatorė Rūta Ribinskaitė.

1941 m. birželio 21 d. nacistinė Vokietija pradeda Operaciją Barbarosą ir peržengia Lietuvos sienas – kartu tai ir puolimas prieš tuo metu Lietuvą jau okupavusią Sovietų Sąjungą. Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas Lietuvoje tampa ir žydų persekiojimo ir žudymo pradžia.

Prieš 80 metų žydų tautybės žmonės pateko į tų pačių istorinių ir politinių įvykių sūkurį kaip ir kiti Lietuvos gyventojai – žydai buvo tremiami į Sibirą, iš kur dalis taip ir negrįžo, žydai tapo Antro pasaulio karo pradžios liudininkais. Po to smogė Holokaustas. 1941 metų birželis, lygiai prieš 80 metų, yra šimtmečius Lietuvoje gyvenusios žydų bendruomenės pabaiga. Tada viskas pasikeitė. Taip, kaip buvo iki tada, jau niekad nebebus. Nuo birželio pabaigos beveik kas dieną Lietuva netekdavo ištisos bendruomenės: Palanga, Darbėnai, Skaudvilė, Švenčionys, Pilviškiai, Jonava, Kupiškis ir dešimtys kitų miestų per tris mėnesius neteko beveik visų savo žydų tautybės gyventojų.“, – sako Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė. Jau pirmosiomis karo dienomis įvairiose Lietuvos vietose vyksta išpuoliai prieš žydų tautybės asmenis – jie puolami gatvėse ir maldos namuose – sinagogose, kai kurie išpuoliai virsta žudynėmis. „Visiems gerai žinomos birželio 27 d. žudynės Kaune, Lietūkio garaže, tačiau tai nėra pirmasis kruvinas išpuolis prieš žydus. Ir tikrai ne paskutinis. „Atminties kalendoriuje“ dažniausiai fiksuojama mirties data – tokių dienų gražiais ir šiltais liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais yra bene kasdien. Kartais tą pačią dieną žudynės vyksta skirtingose Lietuvos dalyse“, – pasakoja R.Ribinskaitė. Ieškant informacijos, išlikusių nuotraukų ir istorijų, Lietuvos žydų bendruomenei padėjo Lietuvos muziejai, saugantys prieš 80 metų buvusio gyvenimo nuotrupas. Lietuvos žydų bendruomenė dėkoja visiems, kurie geranoriškai atsiliepė į prašymą ir kviečia toliau dalintis nuotraukomis ir istorijomis. „Kartu su bendruomene sunaikinta ir jų asmeniniai daiktai, nuotraukos. Net ir gausiai žydų gyventose vietovėse šiandien sunku rasti jų gyvenimo ženklų. Tačiau vis dar yra žmonių, kurie prisimena, todėl kviečiame juos dalintis savo atsiminimais ir istorijomis – juk prieš 80 metų jie neteko draugų, mylimųjų, kaimynų. Tai didelė trauma, kurią kaip tauta vis dar turime gydyti“, – sako F.Kukliansky.

Skaitykite www.15min.lt

Užuojauta

Užuojauta

Birželio 18 d. mirė Chanė Varkulevičienė (1934 – 2021)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą sūnui Rimantui.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
  Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų sąjunga
Užuojauta

Užuojauta

 2021.06.21 d. mirė Dveira Gražinskaja ( 1933-2021).
“Liūdime dėl netekties ir nuoširdžiai užjaučiame dukrą Galiną, velionės artimuosius ir gimines.”
  Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų sąjunga
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
Vilniaus žydų  viešoji biblioteka kviečia

Vilniaus žydų viešoji biblioteka kviečia

 

Birželio 21 d., 17:30 maloniai kviečiame į dokumentinio filmo apie Aleksandą Štromą premjerą Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje, Gedimino pr. 24, Vilniuje.
Dalyvauja filmo kūrėjai – Ona Bivenienė, Ilja Bereznickas, Saulius Sondeckis

Dalyvių skaičius ribotas, būtina išankstinė registracija el. paštu: info@vilnius-jewish-public-library.com , arba telefonu: (8-5) 219 77 48 nuo 11 iki 17 val. darbo dienomis.

Aleksandras Štromas – >>APIE

>>STRAIPSNIAI 

Mūsų adresas: Vilniaus žydų viešoji biblioteka, Gedimino pr. 24, Vilnius (įėjimas iš Mažojo teatro kiemo)

Registruokitės darbo valandomis telefonu arba visą parą el. paštu.

Telefono numeris:(8-5) 219 77 48
El. pašto adresas:info@vilnius-jewish-public-library.com

Renginio metu būtina laikytis karantino reikalavimų.

Panevėžyje  žymime Holokausto pradžios 80-metį

Panevėžyje  žymime Holokausto pradžios 80-metį

1941 m. birželio 22d. Lietuvoje taip pat ir Panevėžio apskrityje prasidėjo pragaras – Holokaustas (Šoa). Mes turime nepamiršti kaip litvakai gyveno XX a.,  tragedijos pradžioje ir kaip jų istorijos pasibaigė 1941m.

 Panevėžio apskrityje, kur gyveno žydai iki Antrojo Pasaulinio Karo, liko vietos  liudininkai, kur žydai buvo šaudomi. „…Dar ilgai nekaltai išžudytų žydų palikuonys vaizduotėje permąstys tas paskutines savo artimųjų akimirkas, stovint eilėje prie duobės. Įsivaizduos, kas tuo metu dėjosi jų galvose. Ir kokios  baisios laukimo valandos akistatoje su mirtimi…“

Pirmieji šaudymai Panevėžio apskrityje prasidėjo liepos  mėnesio pradžioje, tada ir buvo įkurtas getas  kiekviename mieste: Panevėžyje, Biržuose, Kupiškyje, Pasvalyje, Rokiškyje ir t.t .

Panevėžio miesto žydų bendruomenė bendradarbiaudama su Panevėžio skautais pradėjo ciklą  pagal Michailo Adomo ir Elenos Adelinos sumanymą: „Tvarkome masinių žudynių vietas“

Šį kartą tvarkymas prasidėjo birželio 9 d. Panevėžio rajone Kurganavos miške. Vyko talka, kurioje dalyvavo Panevėžio krašto skautai ir Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas. Panevėžio skautai susipažino su Holokausto tragedija Lietuvoje, Panevėžyje ir Panevėžio apskrityje.

Iš viso Lietuvoje buvo sušaudyta daugiau kaip 200 tūkstančių žydų (vaikų, moterų, pagyvenusių žmonių), o Panevėžio rajone per patį trumpiausią laiką, buvo sušaudyta 13,5 tūkstančių žydų.

Tvarkydami masinę žydų žudynių vietą Panevėžio krašto skautai pareiškė užuojautą žydų tautai už prarastas gyvybes.

Valentinas Brandišauskas. Žydų nuosavybės bei turto konfiskavimas ir naikinimas Lietuvoje

Valentinas Brandišauskas. Žydų nuosavybės bei turto konfiskavimas ir naikinimas Lietuvoje

Šaltinis: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Šiame straipsnyje pirmiausia mėginsime aptarti, kokio požiūrio į likusį žydų turtą laikėsi dviejų pagrindinių lietuvių valdžios institucijų – Laikinosios vyriausybės (toliau – LV) ir Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto (toliau – Komitetas), egzistavusių pirmaisiais Vokietijos ir TSRS karo mėnesiais, pareigūnai bei Lietuvos Katalikų Bažnyčios atstovai. Antra, vienos apskrities pavyzdžiu panagrinėsime žydų turto likimą Lietuvos provincijoje. Ar toks modelis galėtų būti pritaikytas ir kitiems Lietuvos regionams, parodys vėlesni tyrimai.

ĮVADAS

Lietuvos žydų turto likimo Antrojo pasaulinio karo metais tyrimas yra neatskiriama holokausto studijų dalis. Tačiau išsamesnių tekstų šia tema iki šiol neturime. Minėtina Emanuelio Zingerio publikacija, kurioje aprašomas Lietuvos žydų kultūros vertybių likimas bei aptariamos jų suradimo ir susigrąžinimo perspektyvos. Autorius rašė ir apie specialiai įkurtos institucijos – Rosenbergo štabo (jo uždavinys buvo išgabenti į Vokietiją okupuotų kraštų kultūros vertybes) pareigūnų veiklą Lietuvoje. Tačiau rimtesnių sekėjų šis tyrimas iki šiol nesulaukė. Kalbant apie žydų turto likimą provincijoje, galima paminėti Rimanto Zizo publikaciją apie Šilalės krašto žydų tragediją, kurioje jis kėlė ir likusio jų turto klausimą. Lietuvos, ir ne tik, tyrinėtojams turėtų būti vertinga kolegų iš Maskvos universiteto archyvinė publikacija apie žydų kultūros vertybių užimtose TSRS teritorijose inventorizaciją bei evakuavimą į Vokietijos gilumą. Džiugu, kad leidinio autoriai planuoja dar vieną tomą, kuris būsiąs skirtas Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Žinių apie žydų turto nusavinimą randame Martino Deano straipsnyje; jame išvardytos pagrindinės turto rūšys bei nusavinimą vykdžiusios institucijos nacių okupuotoje TSRS teritorijoje.

PAGRINDINIŲ LIETUVIŲ VALDŽIOS INSTITUCIJŲ IR KATALIKŲ BAŽNYČIOS ATSTOVŲ POZICIJA LIKUSIO ŽYDŲ TURTO ATŽVILGIU

Pagrindine lietuvių valdžios institucija, be abejo, laikytina Lietuvos laikinoji vyriausybė, egzistavusi vos šešias savaites (1941 m. birželio 23–rugpjūčio 5 d.). Ji jau pirmomis darbo dienomis deklaravo savo siekius, socialinės-ekonominės politikos gaires, ėmė rengti įvairius normatyvinius aktus. Deklaracijose bei įstatymuose atskiro dėmesio sulaukė ir žydai. Vyriausybė, birželio 30 d. posėdyje apsvarsčiusi „Deklaraciją ūkiniais ir socialiniais klausimais“, paskelbė, jog būtina įvykdyti denacionalizaciją ir grąžinti privatinę nuosavybę, tačiau ne be išimčių: „Žydams ir rusams priklausę turtai lieka neginčijama Lietuvos valstybės nuosavybe“, – teigiama deklaracijoje. Liepos 4 d. LV posėdyje ši formuluotė buvo pakoreguota – iš jos pašalinta diskriminacinė nuostata rusų tautybės gyventojų atžvilgiu, bet įrašytas buvęs tarybinis aktyvas: „Nacionalizuoti žydų turtai, o taip pat nacionalizuoti turtai, priklausę kitiems asmenims, aktingai veikusiems prieš lietuvių tautos interesus, lieka Lietuvos valstybės nuosavybe“. Panašios formuluotės išliko ir vyriausybės priimtuose Žemės, Miestų namų ir žemės sklypų, Prekybos ir viešojo maitinimo įmonių, Pramonės įmonių, Lietuvos jūrų ir upių prekybos laivyno denacionalizacijos įstatymuose. Žydams bei asmenims, „aktingai veikusiems prieš lietuvių tautos interesus“, jie neturėjo būti taikomi. Žydams nebuvo taikomi ir vyriausybės nutarimai dėl vertybinių popierių bei indėlių grąžinimo buvusiems savininkams. Jie atsidūrė tarp tų, kuriems buvo atsisakyta išduoti leidimus verstis prekyba ir t. t.

>>Visas straipsnis

Taip pat skaitykite : >>Valentinas Brandišauskas. Lietuvos žydų turto likimas Antrojo pasaulinio karo metai

Faina Kukliansky: Aštuonių dešimtmečių tiesos paieškos

Faina Kukliansky: Aštuonių dešimtmečių tiesos paieškos

Birželio 15 d. LR Seimas priėmė rezoliuciją Dėl didžiųjų netekčių ir pasipriešinimo totalitarinių režimų okupacijoms 80-ųjų metinių sukakties minėjimo, kurioje sakoma, kad „nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, naciai pradėjo vykdyti Lietuvos žydų genocidą, atvėrusį kelią masinėms žudynėms ir smurtui, lėmusį didžiosios dalies žydų bendruomenės netektį“.

Šioje formuluotėje trūksta vieno esminio elemento – priminimo, kad masinės žudynės buvo vykdomos su vietinių kolaborantų pagalba. Norite paprasčiau ir aiškiau? Lietuvos miestuose ir miesteliuose atsirado tokių žmonių, kurie dalyvavo žudant savo kaimynus žydus. Pasakyti dar kitaip?

>>Skaityti plačiau

Padėka iš Alytaus

Padėka iš Alytaus

Neseniai Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje apsilankę vaikai ir mokytoja siunčia padėką iš Alytaus:

„Noriu padėkoti Jums už puikią istorijos pamoką mano mokiniams – Alytaus ,,SAKALĖLIO” pradinės mokyklos trečiokams. Vaikai, grįžę į mokyklą, su susidomėjimu vartė Jūsų knygas, dalijosi įspūdžiais su tėveliais.

Ačiū už mums skirtą laiką!“

Geros vasaros linkėdama, pagarbiai mokytoja Vilma