Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino žydų bendruomenę Naujųjų metų proga

Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino žydų bendruomenę Naujųjų metų proga

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Lietuvos ir Europos žydų bendruomenes, Izraelio žmones ir visus pasaulyje, švenčiančius žydų Naujuosius metus Roš ha-šana.

„Siunčiu Jums savo sveikinimus iš Vilniaus, miesto, turinčio išskirtinę vietą žydų pasaulyje. Tai Šiaurės Jeruzalė, kuri gali didžiuotis buvusi judaizmo dvasiniu centru, išauginusi daug iškilių pasaulio asmenybių. Didžiuojuosi, kad kiti metai mūsų šalyje paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų metais“, – sveikindamas žydus Naujųjų metų proga teigė Prezidentas.

Šalies vadovas pasidžiaugė aktyvia Lietuvos žydų bendruomene, kuri yra didelis Lietuvos turtas. Visiems pasaulio žydams Prezidentas palinkėjo gražių ir saldžių švenčių, visokeriopos sėkmės ir gerovės.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė visiems linki laimingų ir saldžių metų!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei gerų,  saldžių ir laimingų metų linki LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossi Levy, ambasadoriaus pavaduotoja, Adi Cohen, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė. Švenčiant Naujuosius žydų metus, įprasta pasikviesti draugus ir gimines, kad kuo daugiau žmonių jaustųsi laimingi, laikytis micvos – tai žodis  reiškiantis žmogaus gerumo poelgį.

Per Roš ha Šana rengiama jauki šventė, kurios neatsiejama dalis yra granatas, apvali chala ir obuoliai. Obuolių gabaliukai yra mirkomi meduje, valgomi tradiciškai linkint gerų ir saldžių metų.

Prezidentas ir pirmoji ponia lankėsi Niujorko Žydų kultūros tyrimų institute

Prezidentas ir pirmoji ponia lankėsi Niujorko Žydų kultūros tyrimų institute

rugsėjo 26 d. (Niujorkas). Paskutinę vizito Niujorke dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė lankėsi Niujorko Žydų kultūros tyrimų institute (angl. YIVO), kur susipažino su instituto veikla, apžiūrėjo ekspozicijas, kartu su instituto direktoriumi Jonathanu Brentu ir bendruomene dalijosi mintimis apie žydų istoriją, kultūrą, folklorą.

1925 m. pirmasis Žydų kultūros tyrimų institutas įkurtas Vilniuje. Tai žymėjo kokybiškai visiškai naują etapą tradicinės žydų kultūros ir jidiš kalbos tyrimų ir puoselėjimo srityje.

Vilnius traktuotas kaip „jidiš pasaulio“ kultūros centras, tik Antrojo pasaulinio karo metais instituto pasauliniu centru tapo Amerikos JIVO filialas.

„Žydų istorija ir kultūra kūrė viso pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuvos, identitetą. Nuo 15 amžiaus lietuvių ir žydų bendruomenes vienija bendra turininga istorija. Vilnius net buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale. Lietuvos žydų veikla paliko neįkainojamą religinį ir filosofinį palikimą viso pasaulio žydų bendruomenei, kuris puoselėjimas Niujorko Žydų tyrimų institute YIVO“,  – sakė Prezidentas.

Niujorko Žydų kultūros tyrimų institute šalies vadovas pasidžiaugė tarptautine iniciatyva puoselėti žydų istorijos ir kultūros tyrimų centrų veiklą, taip pat jidiš akademijos Vilniuje projektu, kaip puikaus Lietuvos institucijų ir svarbios žydų institucijos bendradarbiavimo pavyzdžiu.

Prezidentas teigė, kad Lietuva ir toliau puoselės žydų bendruomenės istorinį ir kultūrinį paveldą. Kaip vieną iš pavyzdžių šalies vadovas paminėjo 2020 metais minimą didžiojo Lietuvos rabino, litvakų kultūrinio lyderio Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-ąsias gimimo metines. Joms paminėti 2020-uosius Lietuva paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais.  Šalies vadovas pakvietė Izraelio Prezidentą Reuveną Rivliną kitais metais apsilankyti Lietuvoje.

Žydų kultūros tyrimų institutas tyrinėja jidiš filologiją, žydų istoriją, kultūrą, ekonomiką, psichologiją, folklorą, kaupia jidiš spaudą, dokumentus. Jo garbės prezidiumo nariais yra buvę žymiausi pasaulio mokslininkai, visuomenės veikėjai – Albertas Einšteinas, Zigmundas Freudas, Edvardas Bernšteinas, Šimonas Dubnovas.

Paskutinę vizito dieną šalies vadovas ir pirmoji ponia planuoja aplankyti ir laisvės kovotojo Juozo Lukšo-Daumanto našlę Nijolę Braženaitę-Lukšienę-Paronetto.

Nuotraukos Roberto Dačkaus
Prezidento komunikacijos grupė
Izraelio ambasadorius sveikina su Naujaisiais žydų metais ir persiunčia Izraelio Prezidento Reuven Rivlin sveikinimus

Izraelio ambasadorius sveikina su Naujaisiais žydų metais ir persiunčia Izraelio Prezidento Reuven Rivlin sveikinimus

Mieli draugai,

Izraelio valstybės ambasadorius JE Yossi Levy nuoširdžiai sveikina Jus artėjančios Rosh Hashana šventės proga

ir persiunčia JE Prezidento Reuven Rivlin sveikinimus.

Linkime ramybės, susitelkimo bei laimingų ir saldžių 5780-ųjų metų!

Shana Tova U’metuka!

__________________________________________________

Embassy of Israel to Lithuania

rIVLIN Image_00061
 Kauno žydų bendruomenė pagerbė Holokausto aukų atminimą IX forto muziejaus memorialiniame komplekse

 Kauno žydų bendruomenė pagerbė Holokausto aukų atminimą IX forto muziejaus memorialiniame komplekse

2019 m. rugsėjo 23 d. rytą, minint Lietuvos žydų genocido dieną, Kauno žydų bendruomenė kartu su Kauno IX forto muziejaus kolektyvu pagerbė Holokausto aukų atminimą IX forto muziejaus memorialiniame komplekse. Pilietinėje iniciatyvoje – eisenoje „Atminties kelias“ dalyvavo ir Kauno moksleiviai, kultūros darbuotojai.
Minėjime savo meninę programą, dedikuotą tragiškiems II pasaulinio karo įvykiams, pristatė Sakartvelo atlikėjas Davit Kldiashvili, minėjimo dalyviai apžiūrėjo ir IX forte eksponuojamą Nerijaus Moncevičiaus piešinių parodą “Laikas keisti(s) mums”, vaizdų kalba provokuojančią mąstyti, atjausti, suprasti Holokausto, santykio su žydų tauta patirtį.
Po renginio IX forte grupė Kauno žydų bendruomenės narių vyko į Lietuvos žydų genocido dienos minėjimą Balbieriškyje, kuriame prisiminta ne tik Holokausto tragedija, bet ir turtingas, įvairiaspalvis žydų gyvenimas Lietuvos štetluose, pagerbtas Lietuvos savanoris, dviejų Vyčio kryžiaus ordinų kavalierius Volfas Kaganas.
Lietuvos žydų genocido aukų atminties diena

Lietuvos žydų genocido aukų atminties diena

Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos kraštotyrinės krypties ugdymas ne vien žodžiai, bet ir savo kojomis išmatuoti kilometrai gimtinės istoriniais keliais.

Rugsėjo 23-oji istorijoje žinoma kaip Lietuvos žydų genocido aukų atminties diena, todėl prisidėdami prie Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinių režimų nusikaltimams įvertinti iniciatyvos, pakvietę Kauno moksleivius, žygiavome “Atminties keliu” buvusia Geto teritorija Vilijampolėje. Sužinoti to baisaus laikotarpio įvykius trumpose stotelėse padėjo istorikas Deimantas Ramanauskas, kuris apžvelgė žydų dvasinį paveldą, atkreipė dėmesį į išlikusių žydų namų (dabar jau užkaltus) langus ir duris.

Senosiose Vilijampolės žydų kapinėse uždegėme žvakutes ir padėjome atminties akmenukus bei tylos minute pagerbėme tragedijos aukų atminimą.

Į savo mokyklas – Milikonių progimnaziją, “Santaros”, “Aušros”, A.Puškino, Kovo 11-sios  gimnazijas, Jono ir Petro Vileišių mokyklą mokiniai nusinešė žinią apie mūsų mieste gyvenusius, kūrusius, svajojusius tokius pat vaikus, jų tėvus ir senelius, kuriems pikta ranka atėmė jų gyvenimus. Gyvenkime taip, kad  tokių tragedijų niekada nebūtų

Pasaulį šiurpina melaginga naujiena: kaltina NATO tankus išniekinus Kauno žydų kapines

Pasaulį šiurpina melaginga naujiena: kaltina NATO tankus išniekinus Kauno žydų kapines

Žinutė atrodė dramatiška: išniekintos Kauno žydų kapinės – Lietuvoje dislokuoto ir Vokietijos vadovaujamo NATO bataliono kariai su tanku išniekino Kauno žydų kapines ir dar pripaišė svastikų. Bet iš tikrųjų tokia informacija tebuvo keliomis kalbomis paskleista melaginga naujiena, šokiravusi pačius Lietuvos žydus.

Trečiadienio vakarą keistų elektroninių laiškų sulaukė keli adresatai. Juose buvo ne itin rišliai, bet įskaitomai surašyta žinutė, kurią buvo nesunku suprasti.

Esą rugsėjo 22-iąją Žaliakalnio žydų kapinės Kaune buvo išniekintos, o „išsiaiškinti rezonansinį įvykį padėjo budri Kauno miesto gyventoja Aira Sesartytė“…

Vien tai, kad melaginga naujiena pasirodė tuo pat metu, kaip ir vertimai į anglų ir rusų kalbas, o taip pat ir peticijos keliuose tinklapiuose, tarp jų ir tarptautiniame change.org, rodo, kad tai buvo kryptinga ir ilgai planuota provokacija.

Septintų-devintų klasių mokinių tėvelių dėmesiui! Anglų kalbos mokymai

Septintų-devintų klasių mokinių tėvelių dėmesiui! Anglų kalbos mokymai

Septintų-devintų klasių mokinių tėvelių dėmesiui!

Nuo šių metų spalio mėnesio vyks papildomi anglų kalbos mokymai septintų – devintų klasių mokiniams.

Tikslas:

  1. padėti septintų ir aštuntų klasių mokiniams pasiruošti žengti į 9 klasę (pirmą gimnazijos klasę);
  2. devintų klasių mokiniams – padėti įtvirtinti jų žinias, nes dažnai vaikams labai sunku „išlaikyti pusiausvyrą“ peržengus į gimnazijos klasę, kur reikalavimai yra daug didesni.

Pagrindinės spragos dažniausiai būna gramatikos srityje, todėl didesnė siūlomų pamokų dalis bus skirta būtent anglų kalbos gramatikai (teorija + praktiniai užsiėmimai). Vaikai turės galimybę suprasti anglų kalbos gramatines struktūras bei praktikuotis, kaip jas naudoti.

Maksimalus mokinių skaičius grupėse – iki 12 mokinių.

Pamokų skaičius – 2 pamokos per savaitę.

Pamokas ves Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos anglų kalbos mokytojas Viačeslav Mlynkovskij.

Pamokos vyks Vilniaus žydų bendruomenės pastate, Pylimo g. 4, Vilnius, kur susisiekimas yra itin patogus.

Pamokų laikai:

Pirmadienis – 17:30;

Trečiadienis – 17:30.

Kaina: 48 EUR mėnesiui (8 pamokos). Mokant už kiekvieną pamoką atskirai – 7 EUR už pamoką.

Registruotis tel. 865205992 arba mlynkovskij@gmail.com. Mokytojas Viačeslav Mlynkovskij.

Vienuoliktų-dvyliktų klasių mokinių dėmesiui! Anglų kalbos mokymai

Vienuoliktų-dvyliktų klasių mokinių dėmesiui! Anglų kalbos mokymai

Vienuoliktų-dvyliktų klasių mokinių dėmesiui!

Nuo šių metų spalio mėnesio vyks papildomi anglų kalbos mokymai vienuoliktų – dvyliktų klasių mokiniams.

Tikslas:

  1. padėti mokiniams pasiruošti egzaminams (valstybiniam, IELTS);
  2. sustiprinti bendras anglų kalbos žinias (gramatika, kalbėjimas, skaitymas).

Pagrindinės spragos dažniausiai būna gramatikos srityje, todėl didesnė siūlomų pamokų dalis bus skirta būtent anglų kalbos gramatikai (teorija + praktiniai užsiėmimai). Vaikai turės galimybę suprasti anglų kalbos gramatines struktūras bei praktikuotis, kaip jas naudoti.

Maksimalus mokinių skaičius grupėse – iki 12 mokinių.

Pamokų skaičius – 2 pamokos per savaitę.

Pamokas ves Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos anglų kalbos mokytojas Viačeslav Mlynkovskij.

Pamokos vyks Vilniaus žydų bendruomenės pastate, Pylimo g. 4, Vilnius, kur susisiekimas yra itin patogus.

Pamokų laikai:

Pirmadienis – 18:30;

Trečiadienis – 18:30.

Kaina: 48 EUR mėnesiui (8 pamokos). Mokant už kiekvieną pamoką atskirai – 7 EUR už pamoką.

Registruotis tel. 865205992 arba mlynkovskij@gmail.com. Mokytojas Viačeslav Mlynkovskij.

Žydų Naujųjų metų – Roš ha‘Šana tradicijos

Žydų Naujųjų metų – Roš ha‘Šana tradicijos

H“B

Pats ryškiausias Naujųjų metų – Roš ha‘Šana šventės akcentas – Šofaro pūtimas. Jis padarytas iš avino rago, jo garsus išgauti gana sudėtinga. Šofaras primena tikintiesiems apie artėjantį D-vo teismą. Dvi šventines dienas žydai renkasi į sinagogą ir skaito maldas.

Svarbi Roš ha‘Šana tradicija – nuėjus prie vandens telkinio iškratyti likučius iš drabužių kišenių ir taip simboliškai atsiriboti nuo užsilikusių nuodėmių. Skaitoma speciali malda. Šis ritualas vadinamas tašlich, (išmetimu).

Pagrindinės Roš ha‘Šana šventės vaišės granatas. Lietuvoje, kur jie neauga – pakeičiami obuoliais su medumi – kad metai būtų saldūs. O palinkėjimai „saldžių metų“ yra lyg ir privaloma linkėjimų dalis.

Dažnai svečiai vaišinami žuvimi ir būtinai su galva. Juk šventės pavadinimas Roš ha‘Shana ir reiškia „metų galva“. Būtinai šventiniam stalui kepama apskritos formos chala (duona), kuri simbolizuoja metų cikliškumą. Per Roš ha‘Šaną D-vas apspręs žmogaus likimą 5780 metams. Todėl priimta linkėti „Chatima tova“ (heb.) – gero įrašo į Gyvenimo knygą.

Dešimta Roš ha‘Šana diena – Teismo diena (Jom Kipur). Tai vienintelė metų diena, kai Tora kviečia žmogų niekuo neužsiimti, o tik analizuoti nugyventų metų poelgius. Tai laikas, kai 5780 metams bus priimtas galutinis žmogaus likimo sprendimas. Todėl žydai prieš šią dieną linki vieni kitiems „Gmar chatima tova“ (heb.) – gero galutinio įrašo.

Vilniaus žydų religinė bendruomenė, Lietuvos (litvakų) ŽB, Geros valios fondas sveikina su švente – Šana tova u‘metuka ir laukia jūsų sinagogoje!

Vilniaus žydų religinės bendruomenės  pirmininkas Simas Levin

Sveikinimai Roš ha-Šana proga

Sveikiname su Naujais 5780 metais!
Saldžių, turtingų ir gerų metų
Linki Jums Ambasadorė Lina Antanavičienė ir visas Lietuvos ambasados kolektyvas.
***
חג שמח!
שנה טובה ומתוקה!
מאחלים לכם שגרירה לינה אנטנביצ’יינה וכל צוות שגרירות ליטא.

Warmest regards,
 Vadim Ryvlin
Executive director
Jewish Community of Estonia

Noriu padėkoti, kad esate drauge ir kartu, bendromis jėgomis, siekiame tai užtikrinti, bei sukurti vieningą ir tvarią visuomenę.

Kiekvieni metai pasitinka mus su naujais iššūkiais pasaulyje, darbuose, taip pat ir asmeniniame gyvenime. Sveikinu Jus su ateinančiais 5780 metais ir linkiu jums ramių, sėkmingų ir žinoma saldžių!!!

Šana tova umetuka!
Feliksas Puzemskis

Žydų šeimos ilgaamžiškumo paslaptys

Žydų šeimos ilgaamžiškumo paslaptys

Natalja Cheifec kviečia į Jūsų gausiausiai lankomą paskaitą apie moters ir vyro santykius žydų šeimoje.Nepraleiskite progos š.m. spalio 2d., II aukšto konferencijų salėje, 18:00 val.

Talmude rašoma: kai dievobaimingas vyras išteisina nedorą moterį, jis tampa nedoras, bet kai nedorėlis veda dievobaimingą moterį, jis tampa dievobaimingu.
Sužinokite daugiau apie moters ir vyro santykius judaizme kartu su lektore Natalja Cheifec. Ji atskleis žydiškos šeimos tvirtybės paslaptis bei skubių skyrybų aplinkybes, pasakos apie žydų vestuves, meilės sampratą judaizme, žydžių moterų vaisingumo stebuklus. 

Užsukite, laukiame jūsų! Renginys nemokamas.

Reginio anonsas Facebook’e

REGISTRUOKITĖS >>http://bit.ly/2WkMFV4 #NataljosPaskaita

Netekome Moisiejaus Preiso, išgyvenusio tris  Holokausto koncentracijos stovyklas

Netekome Moisiejaus Preiso, išgyvenusio tris Holokausto koncentracijos stovyklas

Š.m. rugsėjo 24 d. mirė  Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos narys, buvęs Kauno geto ir koncentracijos stovyklų Štuthofe, Aušvice, Dachau kalinys MOISIEJUS PREISAS, gimęs1930.02.27. Nuoširdžiai užuojaučiame sūnų Leonidą ir anūkus.
Moisiejus Preisas –  vienintelis žydas Lietuvoje, kalėjęs net trijose koncentracijos stovyklose – Štuthofe, Aušvice ir Dachau. M. Preisas savo akimis regėjo, kaip Kaune vaikus badė durtuvais, daužė naujagimių galvas į grindinį arba perplėšdavo pusiau. Jis matė, kaip koncentracijos stovykloje karininkas žmones kastuvėliu perskeldavo pusiau.

Nuotraukoje M.Preisas, sėdintis prie savo surinktų nuotraukų apie Holokaustą ir koncentracijos stovyklas.

Apie jį rašyta prieš kelerius metus LŽB tinklapyje ir pakartota Deilfi.lt

Rugsėjo 29 vakaras-Žydų Naujųjų metų – Roš ha Šana  išvakarės

Rugsėjo 29 vakaras-Žydų Naujųjų metų – Roš ha Šana  išvakarės

Izraelio ambasadorius  Yossi Levy,  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, architektė dizainerė Viktorija Sideraitė Alon su naujuoju kalendoriumi.

2020-5780 metus žymi visam žydiškajam pasauliui svarbios sukaktys – Vilniaus Gaono, didžiojo žydų išminčiaus, dvasinio lyderio, litvakų identiteto kūrėjo, 300  metų jubiliejus, pirmosios Vilniaus sinagogos, vėliau pavadintos Didžiąja, 580-metis. Vilniaus žydų maskilių religinei bendruomenei ( vėliau inicijavusiai Vilniaus Choralinės sinagogos Taharat ha Kodeš statybą) 2020-ieji taip pat dovanoja jubiliejų – 200 metų sukaktį.

Šiame kalendoriuje įamžinti neįkainojami judaizmo istoriją menantys monumentai – Lietuvos paveldas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky kviečia susitelkti bendram tikslui, nes tik drauge galime išsaugoti tą išlikusį nedidelį neįkainojamos vertės litvakų kultūrinį paveldą mūsų ainiams ir ateities kartoms.

Kviečiame Jus į A. Švedo knygos apie I. Veisaitę “Gyvenimas turėtų būti skaidrus” vertimo į rusų k. pristatymą

Kviečiame Jus į A. Švedo knygos apie I. Veisaitę “Gyvenimas turėtų būti skaidrus” vertimo į rusų k. pristatymą

Žydų bendruomenė “Vilnius – Lietuvos Jeruzalė” kviečia Jus į A. Švedo knygos apie I. Veisaitę “Gyvenimas turėtų būti skaidrus” vertimo į rusų k. (vertė A. Gerasimova) pristatymą, kuris vyks LŽB patalpose, Pylimo g. 4, 3 a. J. Heifeco salėje, rugsėjo 26 d., 15 val.
Dalyvaus knygos autoriai Aurimas Švedas ir Irena Veisaitė, moderuos Olga Ugriumova ir Daumantas Todesas. Renginys vyks rusų k.
Žydų bendruomenė “Vilnius – Lietuvos Jeruzalė”
Į Panevėžį – paskui kruviną Dovydo žvaigždę

Į Panevėžį – paskui kruviną Dovydo žvaigždę

Sekundė.lt . P. Židonio nuotr.

Aštuntą dešimtį perkopęs panevėžietis Jurijus Smirnovas vaikystę prisimena tik šautuvo taikiklyje. Daugybę kartų būdamas vaikas jis galėjo atsisveikinti su gyvybe nušautas, pakartas, užmuštas ar nunuodytas – dėl to, kad per Antrąjį pasaulinį karą buvo pažymėtas milijonų gyvybių krauju aplaistyta Dovydo žvaigžde.

Tik ši įtampos pilna istorija su laiminga pabaiga. „Panevėžyje aš jau 75-erius metus. Vokiečiai čia mane atvežė, kai dar neturėjau aštuonerių“, – tokiais žodžiais, giliai atsidusęs, ilgą ir filmo scenarijaus vertą pasakojimą pradėjo J. Smirnovas. Nedidukas, kresnas senukas rudomis akimis ir kaulėtomis rankomis, kurios viso pokalbio metu kartu su ištrykštančiomis ašaromis nejučia ima virpėti. „Man labai sunku apie tai kalbėti, nenorėjau ir dabar pasakotis, visko iš naujo išgyventi, grąžinti tą siaubą, baimę. Tokiomis akimirkomis jaučiuosi labai blogai“, – sunkiai alsuodamas atsiveria žydų tautybės vyras.

Vilniaus sinagogoje buvo skaitomi nužudytų Holokausto aukų vardai

Vilniaus sinagogoje buvo skaitomi nužudytų Holokausto aukų vardai

Per Antrąjį pasaulinį karą nacių ir jų pakalikai nužudė šešis milijonus žydų. Lietuvoje buvo sunaikinta beveik visa žydų bendruomenė visuose miestuose ir miesteliuose. Daugelyje vietų neliko nė vieno, kuris papasakotų ten gyvenusių žydų šeimų istoriją. Toks buvo nacių plano „galutinis žydų klausimo sprendimas“ Europoje.


23d. rugsėjo Lietuvoje buvo pažymėta tragiška data – Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. 1943 m. rugsėjo 23 d. Buvo pradėtas Vilniaus geto likvidavimas.

Iki 1943 m. rugsėjo pabaigos getas buvo galutinai likviduotas, kaliniai perkelti į koncentracijos stovyklas Estijoje, mirties bausmė įvykdyta Paneriuose arba išsiųsta į mirties stovyklas Lenkijoje.

Vilniaus choralinėje sinagogoje buvo skaitomos Šiaulių, Vilniaus, Kauno, Ukmergės ir kitų getų kalinių pavardės, uždegtos žvakės už tuos, kuriuos nužudė Holokausto metu naciai ir jų vietiniai kolaborantai. Lietuvoje sunaikinta daugiau nei 90 proc. žydų bendruomenės.

Paneriuose paminėta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena

Paneriuose paminėta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena

Genocido aukų mnėjimas prasidėjo Gyvųjų maršu Paneriuose. Eisenoje tradiciškai dalyvavo Izraelyje gyvenantys litvakai, jų gretas  pranoko lietuviai ir ypač daug buvo Lietuvos mokyklų mokinių. Kaip įprasta, žmonės susirinko vakarinėje geležinkelio kelio pusėje Paneriuose. Eisena pajudėjo link memorialo. Šiais metais šimtai moksleivių atvyko traukiniu ir ėjo pėsčiųjų viaduku per geležinkelį. Šiemet eisenoje dalyvavo  Lietuvos garbės sargyba.

Paneriuose Holokausto metu buvo žudomi įvairaus amžiaus žmonės, žydai, lenkai, rusai, lietuviai ir sovietiniai karo belaisviai, nors jų buvo žymiai mažiau nei žydų. Šiais metais Lenkijos delegacija ir katalikų kunigas laukė eisenos prie Lenkijos paminklo, kuris yra prie iėjimo į memorialo kompleksą.

Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas pradėjo minėjimą jidiš kalba, primindamas, kad šalia žuvusiųjų buvo sušaudyta ir jidiš kalba, todėl pagerbdamas žuvusius, jis kreipėsi į minią, susirinkusią prie memorialo jidiš žodžiais. Vėliau  perskaitė  garaus vilniečio žydo poeto A.Suckeverio eilėraštį, kurį į lietuvių kalbą išvertė R.Bieliauskienė.

Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis buvo aukščiausias Lietuvos politikas, kalbėjęs prie memorialo, jis sakė, kad nors lietuviai vis dar nesutaria, ką iš tikrųjų reiškia kolaboravimas vykdant genocidą, lietuviai pradeda suprasti, kas vyko Holokausto metu, ypač jaunimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis atsiuntė vainikus, jų pranešimus perskaitė prezidento patarėja ir vyriaysybės vicekancleris.

Prie memorialo kartu žengė Vilniaus geto kalinė ir ginkluoto pasipriešinimo su naciais dalyvė , žydė Faina Brancovska  ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Fania kalbėjo jidiš kalba, o Faina – vertė į lietuvių kalbą, po to ji pasakė kalbą apie pavojų, prasidedantį dėl  artėjančios nelaimės ženklų nepaisymo. Kas agitavo už žydų išvežimą iš šalies? Kas juos izoliavo? Kas juos nužudė? Šie klausimai vis dar kelia gilų skausmą ir liūdesį po 78 metų nežinojimo ir neišprusimo, – sakė LŽB pirmininkė Kukliansky.

LŽB pirmininkė taip pat atkreipė dėmesį į iš pažiūros išsamių knygų apie Lietuvos miestus turinį, kuriose neminima apie ten gyvenusius žydus, kurių iki Holokausto būta apie 30-60 procentų štetluose ir dideliuose miestuose,  tokiuose kaip Vilnius, Kaunas ir Alytus. F.Kukliansky citavo knygą „Mažasis princas“, primindama, kad jei dabar nesirūpinsime mažais baobabų medžiais, jie ilgainiui užkariaus planetą.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius – vienintelis Lietuvos politikas, turintis stiprų stuburą, pašalinęs Vilniuje „Noreikos lentą“, po drąsaus palakančio, nebijančio sakyti tiesos Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pareiškimų. Šimašius buvo beveik vienintelis kalbėtojas, sulaukęs aplodismentų iškilmingame minėjimo renginyje.

Naujasis Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossi Avni Levy kalbėjo asmeniškai apie  tai, ką jam reiškė žodis Paneriai, kurį jis žinojo nuo vaikystės.

Maždaug įpusėjus jo jaudinančiai kalbai apie į Panerius prie duobių suvarytas motinas su vaikais, matančias kaip žudo jų vaiką,   vertėja staiga nutilo sakinio viduryje, negalėdama dėl susikaupusių ašarų išversti teksto. Tai kartojosi keletą kartų ir buvo aišku, kad moteris išgyveno, verkė ir negalėjo kalbėti. “Sunku įsivaizduoti moterį, kuri neša savo vaikus į mirties vietą. Ketverių, penkerių ar dešimties metų vaikai nenori mirti. Sunku įsivaizduoti žmones, pasislėpusius už medžių, gyvenančius šalia ir girdinčius šaudymus, riksmą, žinančius, kad artėja mirtis ir pabaiga. Galvodami apie tokias vietas kartais sakome: „kokia baisi vieta“. Ne, tai nėra vieta, kuri yra siaubinga, nei medžiai, nei dangus, nei purvas. Žmonės gali būti siaubingi, žmonės, kurie gali žiauriai atimti kitų gyvybes, nužudyti tik todėl, kad jie buvo kitokie, tik todėl, kad jie Žydai “, – sakė ambasadorius Levy. Jis teigė, kad žydų pareiga  atsiminti, bet neatleisti. „Tik aukos turi teisę siūlyti atleidimą“, – sakė Izraelio ambasadorius.

Amerikos žydų komiteto direktorius rabinas Andriu Bakeris savo iškalbingą kalbą pradėjo minėdamas  Baltijos kelio 30-metį, kai žmonės visose trijose Baltijos respublikose, susikibę rankomis sudarė žmonių grandinę, protestuodami prieš savo šalių sovietinę okupaciją. Andriu Bakeris sakė, kad  prieš 30 ar net 20 metų galėjo būti atleista už nežinojimą apie Holokausto istoriją Lietuvoje, tačiau šiandien nėra jokio pasiteisinimo, matyt, jis turėjo omenyje visišką visų Lietuvos politikų nutylėjimą dėl Jono Noreikos lentos užkabinimo antrą kartą. Rabinas Bakeris teigė, kad kai kurie Lietuvos politikai žino apie Holokaustą, tačiau jo ignoravimą naudoja kaip priemonę politiniam kapitalui kurti. Jis taip pat sakė, kad šaliai neįmanoma susikurti demokratijos, jei žmonės nepaiso istorinės atminties.

Izraelio litvakų asociacijos narys pasakė kalbą gražia lietuvių tartimi. Rabinas Sholom Ber Krinksy ir Choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Yatoms sukalbėjo Kadišą už nužudytuosius. Įvairios užsienio ambasados, tarp jų Japonijos, Didžiosios Britanijos, JAV ir Rusijos Federacijos, padėjo vainikus prie paminklo, kaip ir Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti. Lietuvos kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas – jidiš mokslininkas – taip pat padėjo vainiką ir pasakė kalbą.

Kauno žydų bendruomenė pagerbė savo aktyvius narius

Kauno žydų bendruomenė pagerbė savo aktyvius narius

Daugelį metų Kauno žydų bendruomenėje gyvuoja graži tradicija – padėkoti bendruomenės nariams, aktyviausiai dalyvaujantiems įvairiose veiklose, padedantiems jas organizuoti ir vykdyti.

Įprasta jų pagerbimo forma buvo jauki šilta vakaronė, grojant gyvai muzikai, tačiau šiais metais Kauno žydų bendruomenės savanoriai buvo pakviesti pasižvalgyti po Kauno apylinkes.

Į turiningą visos dienos programą išsiruošę kauniečiai susipažino su Kačerginės miestelio istorija ir kultūriniu paveldu, klausydami entuziastingo Linos Sinkevičienės pasakojimo bei kvėpuodami ramybe ir gaiviu pušynų oru, buvo šiltai sutikti nuostabioje Kačerginės seniūnijoje.Deja, šiame nuostabiame krašte yra ir kruvinos istorijos ženklų – Kauno žydų bendruomenės nariai pagerbė Šakių, Lukšių, Zapyškio ir jų apylinkių Holokausto aukų atminimą.   

?