Sausio 13 d. išvakarėse Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pakvietė vaikus ir jaunimą nupiešti neužmirštuolės žiedą, taip prisimenant bei pagerbiant gynusius mūsų laisvę ir išsaugojusius šalies nepriklausomybę. Dėkojame Kauno žydų bendruomenei, Panevėžio žydų bendruomenei, Šiaulių krašto žydų bendruomenei, Žydų bendruomenei “Vilnius – Lietuvos Jeruzalė” , Klaipėdos žydų bendruomenei ir vaikams – Bernardui, Arianai, Vincui, Danieliui, Kajui, Luizai, Daniel, Tėjai, Sofijai, Luisai, Emiliui, Anitai, Polinai, Augustinui, Elizai, mažąjai Beatryčei, Dianai, Zojai, Adomui, Arnui, Soniai, Natanui, Liukai, Dianai, Vladikui, Zlatai, Nikolei, Marijai, Norai, Dovui, Meirai,  Lizai Markui ir visiems!

Dalinamės Jūsų piešiniais!

DELFI.lt

Užsisakyti iš anksto, dosniai sumokėti, skaitmenizuoti paskirstymą ir užtikrinti tiekimą net į atokiausius šalies kampelius – štai kaip Izraeliui pavyko tapti vakcinavimo nuo COVID-19 lyderiu: vos per dvi savaites šalis sugebėjo paskiepyti daugiau nei 15 proc. iš 9,3 mln. šalies gyventojų, skelbia „Reuters“.

Pirmasis teisingas Izraelio sprendimas buvo nepagailėti lėšų pirmosioms vakcinoms. Šalies valdžia viešai neatskleidžia, kiek sumokėjo už JAV bendrovės „Pfizer“ ir partnerių iš Vokietijos „BionTech“ sukurtus skiepus. Vienas anonimu panoręs išlikti šaltinis teigia, kad ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vyriausybė už „vieną vakcinos dozę moka 30 dolerių, o tai kone dvigubai daugiau nei kitos šalys“. „Pfizer“ išplatintame pareiškime teigiama, kad bendradarbiaudama su Izraeliu farmacijos bendrovė „taiko kainos formulę, paremtą vakcinos kiekiu ir pristatymo terminais“, tačiau daugiau detalių atskleisti nepanoro. Be to, Izraelis farmacijos bendrovėms pasiūlė greito populiacijos vakcinavimo modelį, kuris galėtų pasitarnauti kaip šablonas, taikytinas ir kitoms šalims: stebėtinai sėkmingi nedidelės valstybės su universalia sveikatos priežiūros sistema, centralizuota pacientų duomenų baze ir technologinėmis galimybėmis užtikrinti skaitmenizuotą platinimo tinklą rezultatai.

Izraelio sveikatos ministras Yuli Edelsteinas sako, kad ekonomikos kontekste net ir didesnė suma už vakcinas yra pagrįstos ir būtinos išlaidos, kurios neabejotinai atsipirks.

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir iniciatyvą globojantis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kviečia Lietuvos švietimo įstaigas, valstybės institucijas, įstaigas ir organizacijas bei visus geros valios žmones prisiminti 1991 metų sausį iškovotą pilietinę pergalę prieš agresorių ir prisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“.

Kviečiame visus prisiminti ir paminėti prieš trisdešimt metų iškovotą mūsų laisvės pergalę.  2021 metų sausio 13 d. 8.00 valandą ryto kartu dešimčiai minučių languose uždekime vienybės, atminimo ir pergalės žvakutes.

1991 metų sausį vienybės ir laisvės siekio vedini  Lietuvos piliečiai pasiekė istorinę pergalę.  Tauta atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją bei bandymą karine jėga įvykdyti perversmą ir apgynė atkurtos valstybės nepriklausomybę.

Riaušininkai susirinko prie JAV Kapitolijaus pastato.

2021 m. Sausio 7 d. – Niujorkas

Sausio 6 d. prezidento D.Trumpo įkvėptų ir kurstomų lojalistų puolimas prieš JAV Kapitolijų nebuvo politinis protestas. Tai buvo asmenų, kai kurių ginkluotų karinio stiliaus ginklais, maištas, jie tikėjo ir turėjo pagrindo manyti, kad vykdo aukščiausių tautos pareigūnų ir dešimčių kitų išrinktų pareigūnų nurodymus „sustabdyti vagystę“.

AJC (Amerikos žydų komitetas)   buvo pasibaisėjęs,  sausio 6-osios įvykiu. Nuliūdino tai, kad Amerikos demokratijai bandyta nuplėšti garbę, maištininkai organizavo kraujo praliejimą, chaosą ir negarbę. Tie, kurie įvykdė nusikaltimus, turi už tai atsakyti – taip pat ir tie, kurie skatino ir tikėjosi jais pasinaudoti.

Kol Amerika apmąsto šį gėdingą epizodą, AJC ragina pripažinti šias tiesas:

Zigmas Vitkus, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, LRT.lt

2021.01.01 11:38

2020-uosius Lietuvos Respublikos Seimas buvo (jau rašau „buvo“) paskelbęs Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Nors kiekvienąsyk jubiliejinių metų skelbimas susilaukia visuomenės aktyvistų kritikos (esą tai formalumas, kam to reikia, kažkas turbūt nori susikrauti politinį kapitalą), vis dėlto metų gale apžvelgus tai, kas įgyvendinta, tampa akivaizdu, kad tokie nutarimai turi teigimą poveikį – jie pasiūlo „temą“ (ir programas) įvairioms atminimo veikloms. Apie jas ir pakalbėsiu šiame tekste, bet pradėti norėčiau nuo platesnės apžvalgos. Nes tai, ką matome šiandien, iš dalies yra 30 metų įdirbis.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę išryškėjo du platūs sovietmečiu apleisti kultūros ir istorijos laukai: Lietuvos žydų kultūros paveldas, kuris sovietmečiu neimtas domėn ir tiesiog niokotas, ir Holokausto atmintis, kuri tuo metu buvo arba nutylima, arba iškraipoma.

Tiek žydiškąjį paveldą, tiek Holokaustą Lietuvos politinis elitas ir akademija iškart pripažino Lietuvos kultūros istorijos ir istorijos dalimi (dar 1989 m. Lietuvos Sąjūdis pripažino žydų indėlį į Lietuvos istoriją, jų lojalumą nepriklausomai Lietuvos valstybei, sykiu ir Holokaustą, kuriame „deja, dalyvavo ir lietuviai“). Taip, skleidžiantis Atgimimui, pradėtos kurti dvi naujos „atminimo vietos“ – „Lietuvos žydai“ ir „Holokaustas“.

Sakydamas „atminties vietos“ turiu galvoje prancūzų istoriko Pierre‘o Nora nukaltą „atminties vietos“ apibrėžimą, pagal kurį jomis laikomos ne tik fizinės istorinės vietos, bet ir idėjos, procesai, asmenybės ir kt. Kolektyvas, pasak Nora, atrenka ir iškelia iš praeities įvykių tirštumos tam tikrus simbolinius įvykius, asmenybes, idėjas, kaip turinčias išskirtinę svarbą savo tapatumui ir įtvirtina jas tekstais, atminimo ritualais, paminklais, steigiant muziejus ir pan. „Lietuvos žydai“ ir „Holokaustas“ buvo kaip tik tokios atminties vietos.

>>Skaitykite visą straipsnį