Taip greitai ir taip smagiai praūžė Europos žydų kultūros diena mūsų bendruomenėje. Klausėmės šventinių giesmių Sinagogoje, vaikščiojom po žydišką Vilnių, diskutavome apie žydų kultūros atspindžius šiuolaikinėje Lietuvos kultūros scenoje, kepėm šventines chalas ir ilgai virėme legendinį Floimen Cimes, šokom, žaidėm ir dainavome. O ar jūs apsilankėte pas mus? Pasidalinkite įspūdžiais. Shavua tov!

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Nuo arbatėlės su Rabinu Vilniaus Sinagogoje iki autentiško Izraelio gatvės maisto P.Cvirkos aikštėje, nuo hebrajų kalbos pamokos iki unikalios progos išgirsti išraiškingų ladino dainų: sekmadienį, rugsėjo 4 d., į Vilnių sugrįžta Europos žydų kultūros dienos renginiai, rašoma pranešime spaudai.

Tradicija jau virtusius renginius 7-us metus iš eilės organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Kasmet jie sulaukia gausaus vilniečių dėmesio, tad ir šiemet visi kviečiami geriau pažinti žydų tautos istoriją, meną, kultūrą ir tradicijas.

Šių metų renginių tema – „Atsinaujinimas“. Atsinaujinimas yra įaustas beveik į visus žydų gyvenimo ir praktikos aspektus – iš tiesų žydai kaskart naujai žvelgia į praeitį, o nuolatiniai pokyčiai užtikrina tradicijos tęstinumą. Plati renginių gama atlieps šią temą kviesdama susipažinti, kaip žydai Lietuvoje tęstinumo jausmą puoselėja naujais būdais.

Legendinius žydų patiekalus bus galima gaminti kartu su bendruomene

Žydų, kaip ir kiekvienos tautos, kultūra glaudžiai susijusi su kulinarėmis tradicijomis. Lietuviams jos ypač gerai pažįstamos – vieni iš kitų mes mokomės gaminti kugelį, latkes ar žydišką silkę.

Šiemet Beigelių krautuvėlėje kviečiama išmokti supinti keturių pynių šventines. Chala bus ypatinga – ne daugeliui įprastos pailgos, o apvalios formos. Per žydų Naujuosius metus, kurių išvakarės šiemet bus rugsėjo 25 d., kepama būtent apvali duona, mat ji simbolizuoja cikliškumą.

O ar girdėjote, kas yra floimen cimes?

Šis tradicinis jautienos troškinys tirpsta burnoje, o jo receptai žydų šeimose keliauja iš kartos į kartą. Sekmadienį savuoju pasidalins Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Šio patiekalo pavadinimo niekas net neverčia, jį taip ir vadina jidiš kalba – ir dar priduria „ach!“. Floimen cimes slypi visa žydų litvakų namų ir šabo stalo jaukumo ir saldumo filosofija. Tai saldus slyvų ir jautienos troškinys, kurį dažnai gamindavo šabo stalui bei Roš ha‘ Šana – žydų naujiesiems metams. Kad tradicijos nėra nutolusios nuo šiuolaikinio gastronominio pasaulio, bus galima įsitikinti P.Cvirkos aikštėje. Čia visą popietę vyks izraelietiškas brunč – kvapais vilios Izraelio gatvės maistas, toks kaip pitos, humusas, falafeliai ir kt.

Arbatos – su Rabinu

Atsinaujinimo tema ypatingą prasmę įgaus vienintelėje sostinėje tebeveikiančioje choralinėje – arba Taharat Ha-Kodesh – Sinagogoje. Ji likusi vienintelė iš 105 sinagogų, Vilniuje buvusių prieš karą. Paversta sandėliu Sinagoga nacių okupaciją išgyveno beveik nenukentėjusi, o netrukus po karo netgi vėl pradėjo veikti.

Rugsėjo 4 d. Sinagogoje lankytojai kviečiami išgirsti Kantoriaus giesmes, daugiau sužinoti apie Didžiąsias žydų rudens šventes ir šiuolaikinės Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės gyvenimą.

Vienas populiariausių jau tradicija tampančių renginių – susitikimas su Rabinu Šolom Ber Krinsky, kuris atvers Sinagogos duris ir papasakos apie religingų žydų gyvenimą, šventes ir kasdieną.

Muzika ir Makabi klubo sportininkų pamokos

Šiuolaikiškos ir atviros kultūros gerbėjams vis geriau pažįstama „CVI parko“ erdvė P.Cvirkos skvere sekmadienį virs muzikos, maisto, šokių ir sporto festivaliu. Čia skambės bajanisto ir smuikininko iš Ukrainos dueto „YeS Duet“ muzika, šoks Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vaikai, vyks nuotaikingas žydų dainų ir šokių ansamblio FAJERLACH pasirodymas, o su jautriomis dainomis ladino kalba supažindins Lina Žemaitytė ir svečias iš Jungtinės Karalystės Glen Strachan.Visi renginiai yra nemokami, tačiau į kai kuriuos jų būtina registracija.

Renginio informacija „Facebook“ – čia.

Bičiuliai, organizacija “Dingęs Štetlas” dalinasi gražiomis akimirkomis iš renginio bendruomenei. Tai graži bendruomenės įtraukties iniciatyva! Džiaugiamės kartu su šeduviškiais, pynusiais chalas, dengusiais Šabo stalą ir ragavusiais skaniausią litvakišką ČIOLNTĄ, kurį visą naktį gaminome specialiai šiai progai.

Paskutinį vasaros savaitgalį vyko Mėlynasis Šeduvos šeimų piknikas. Kadaise buvo ir tebėra Išskirtinis Šeduvos bruožas – bendruomeniškumas. Kadangi miesteliuose be pastangų nebūdavo ir rezultato, norėdami paragauti tradicinių litvakų virtuvės patiekalų, šventės dalyviai atlikinėjo užduotis. Kviesti atpažinti žydiškus religinius objektus, užrašyti savo vardą hebrajiškai, iš istorinių
Šeduvos nuotraukų sudėlioti štetlą, supinti tradicines Šabo chalas ir padengti Šabo stalą. Mažieji šventės dalyviai statė miestelį-štetlą, dėliojo produktus Pesacho sederio lėkštėje, patys žaidė ir kitus mokė žaisti dreidlais.

Šią vasarą Preiloje vyko vaikų ir jaunimo orkestro stovykla “Skambanti šiaurės Jeruzalė”. Lepinant puikiam vasariškam orui kartu dirbo ir stovyklavo 20 vaikų iš Vilniaus, Kauno, Trakų, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos muzikos mokyklų.

Kasdien vyko dalyvių koncertai, improvizaciniai vakarai, skaitymo iš lapo vakarai Preilos bibliotekoje. Finalinis dalyvių koncertas orkestro sudėtyje įvyko rugpjūčio 25d. Nidos švč. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos bažnyčioje, kartu prisijungus Šv. Kristoforo kameriniui orkestrui. Koncerto klausėsi Neringos gyventojai, poilsiautojai iš visos Lietuvos ir užsienio, Stovyklos dalyvių tėvai.

Kasdien vyko repeticijos su Stovyklos dalyviais orkestro sudėtyje, vyko individualios pamokos su smuikininkais – Dalia Dedinskaite, Martynu Švėgžda von Bekker, Artūru Šilale, violončelininku Glebu Pyšniak ir pianistu Dariumi Mažintu. Taip pat, su orkestru dirbo ir finanlinį koncertą  dirigavo – smuikininkas ir dirigentas Artūras Šilalė. Kiekvieną vakarą vyko įvairios diskusijos apie scenos baimę, pasiruošimą koncertams, savijauta koncertų metu  ir t.t.

Taip pat stovyklautojai mėgavosi judesio terapija su judesio terapeute, Psichologe, šokėja – Kamile Pundziūte,  paskaita apie litvakų istoriją, tradicijas, kultūra su dėstytoju Algirdu Davidavičium,  kultūrinis žygis į Nidą su istorike, gide, rašytoja – Raimonda Meyer.

Baigiamojo koncerto programoje skambėjo:

Pasaulinės klasikos ir gerai žinomi žydiškos Muzikos šedevrai.

Ch.W. Gluck simfonija G- dur

A.Vivaldi koncertas 2 smuikams ir orkestrui a-moll op.3

Faure Pavane

Hebrew Folk Song Suite (arr. L. Osmon)

J.Wiliams Theme from “Schindler’s List”

Klezmer Celebration (arr. J. L. Lieberman)

Terkisher Klezmer Fest

E.Morricone Cinema paradiso

Fantasy on Tum Balalaika (Arr. A. Bernstein)

Rugpjūčio 1-24 dienomis Vilniuje vyko stalo teniso stovykla „Stalo teniso šakos vystymas LŽB“ projekto rėmuose.

Joje dalyvavo 27 jaunieji sportininkai, dauguma Š. Aleichemo ORT gimnazijos moksleiviai ir LŽB nariai. 3-jų savaičių trukmės stovyklą vykdė treneriai Khen ir Neta Alon, bei vienas stipriausių šalies stalo tenisininkų Šimonas Lukša.

Stovykla veikė kaip pasiruošimas artėjančiam varžybų sezonui, kuriame varžysis komandos, sudarytos iš jaunųjų LŽB sportininkų, tiek Lietuvos vyrų ir moterų lygoje, tiek Lietuvos jaunių, jaunučių ir mini jaunučių čempionatuose ir kituose turnyruose.

Viena labiausiai pasižymėjusių stovykloje LŽB sportininkių Maja Bliumin, kuri treniruočių metu ruošėsi Europos jaunučių čempionatui Strasbūre. Maja pagal bendrus Lietuvos turnyrų rezultatus savo amžiaus grupėje užima antrą vietą, ir šiuo metu su Lietuvos rinktine, tėčiu Arkadij Bliumin ir trenere Neta Alon jau keliauja į Prancūziją dalyvauti Europos čempionate.

Stovykloje išryškėjo jaunųjų sportininkų talentas. Š. Aleichemo gimnazijos moksleiviai Arnas Federas ir Uosis Račinskas (10-a vieta Lietuvos čempionate savo amžiaus grupėje ) turi didžiulį potencialą stalo teniso šakoje. Arnas, būdamas ir Lietuvos karate čempionu savo amžiaus grupėje, išskirtinai sugeba siekti aukštumų net dviejose skirtingose sporto šakose.

Naujas stalo teniso treniruočių sezonas prasidės rugsėjo 1 d. Užsiėmimai vyks:

• Š. Aleichemo stalo teniso centre 2k/sav (tvarkaraštį skelbsime artimiausiu metu)

1. Daukanto stalo teniso centre (Naugarduko g. 7) darbo dienomis 17:00-19:00

Daugiau informacijos: Neta Alon tel.: 862957005

Khen Alon tel.: 861375124

Projektą remia

Lietuvos Žmogaus teisių centro iniciatyva Gedimino pr. 37 ir 46 Vilniuje įdėti šeši nauji Atminimo akmenys, skirti Rabinovičių-Bruk šeimai atminti.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dalyvavo atidengime ir pasidalino mintimis:

Šiandien dalyvavau labai jautrioje ceremonijoje.

Prie pastatų, esančių Gedimino pr. 37 ir 46 įdėti šeši Atminimo akmenys, skirti RABINOWICZ-ZUPRANER šeimai atminti. Šie žmonės buvo nužudyti Paneriuose.

Džiaugiuosi, kad jų ir artimųjų atmintis sugrįžo į Vilnių. Ačiū giminaičiams, radusiems jėgų pasirūpinti artimųjų atminties išsaugojimu ir atvykti į Vilnių.

Dalinamės akimirkomis:

Šiuo metu Lietuvoje yra įrengti 64 Atminimo akmenys trylikoje šalies miestų ir miestelių – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Ukmergėje, Plungėje, Jurbarke, Švėkšnoje, Darbėnuose, Kuliuose, Krakėse, Vilkaviškyje.

Nuoširdžiai sveikiname naująją Izraelio ambasadorę Hadas Wittenberg Silverstein atvykus į Lietuvą!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir visa žydų diaspora Lietuvoje linki Izraelio ambasadorei turiningų veiklų ir kūrybingų bendrų iniciatyvų!

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky naujajai ambasadorei pristatė  Buvusių getų kalinių labdaros ir paramos fondo vadovę Rozetą Ramonienę.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė pasiūlymui suteikti Paneriuose esančios Agrastų gatvės daliai, vedančiai iki Panerių memorialo ir masinių žudynių vietos, Memorialo gatvės pavadinimą. Šioje vietoje 1941–1944 m. buvo nužudyta 50–70 tūkst. žmonių, kurių dauguma buvo Vilniaus ir Vilniaus regiono žydai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Miesto taryba pritarė ir kelių bevardžių gatvių pavadinimams. Panerių seniūnijoje netoli Strazdų, Apuokų gatvių atsiras Fazanų, Putpelių gatvės. Abi jos kirsis su Alksnynų gatve. Netoli Lentvario gatvės atsiras Kazlų Rūdos gatvė.

Pilaitės seniūnijoje įamžintas Didžiojo Prūsų sukilimo vadų Glapo atminimas. Vilniuje yra ir Prūsų sukilimo vado Glando vardu pavadinta gatvė. Kitai bevardei Pilaitės seniūnijos gatvei suteiktas Karaliaučiaus tematikos pavadinimas – Raušių (nedidelis miestelis buvusiame Karaliaučiuje).

Į Panerių masinių žudynių vietą ves Memorialo gatvė / S. Žiūros nuotr.

Su giliu liūdesiu pranešame, kad eidama 101 metus mirė Polina Zingerienė.

Nuoširdžiai užjaučiame sūnus Marką ir Emanuelį Zingerius bei artimuosius ir gimines.

Polina Zingerienė gimė Kaune. Gimtajame mieste Polina baigė gimnaziją. Tuomet jaunos ir savo svajonių siekiančios Polinos gyvenimą sukrėtė baisūs antrojo pasaulio karo įvykiai. Polina pateko į Kauno getą, vėliau buvo išremta į koncentracijos stovyklą. Sąjungininkų armijai išvadavus koncentracijos stovyklos kalinius, p. Polina grįžo į gimtąją Kauną.

Po skaudžios patirties išgyvenus koncentracijos stovyklą ir matant, kiek karas pareikalavo vaikų gyvybių, Polina suprato – jos pašaukimas būti medike ir dirbti su vaikais bei moterimis. Įstojus į medicinos mokyklą Polina įgijo akušerės diplomą ir pradėjo karjerą Kauno „Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose“, vėliau darbus tęsė moterų konsultacijų skyriuje. Ponia Polina vedama savo pašaukimo dirbo iki 76 metų amžiaus.

Pareigas pradėjo eiti naujai paskirta Izraelio ambasadore Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein ir jos pavaduotojas Erez Golan. Izraelio ambasadorei įteiktos skiriamųjų raštų kopijos, jas rugpjūčio 22 d. teikė Valstybinio ir diplomatinio protokolo departamento direktoriui Neilas Tankevičius.

Izraelis Lietuvoje foto

Tarptautinės žydų kultūros dienos „Šalom visuos kraštuos“ grįžta į Klaipėdą!

Visi renginiai – nemokami.

Šiais metais tarptautinis festivalis, skirtas žydų tautos istorijos, kultūros, meno, tradicijų pažinimui „Šalom visuos kraštuos“ vyks antrą kartą ir yra Klaipėdos miesto 770-tam gimtadieniui skirtų renginių programos dalis. Tarptautinio festivalio renginių metu bus siekiama akcentuoti žydų visuomenės istorines šaknis Mėmelyje, pabrėžti uostamiestį kūrusių ir jį garsinusių žydų tautybės gyventojų indėlį į tuometinio miesto raidą.

Gausi renginiais, graži ir prasminga šventė vėl kvies visus, nepriklausomai nuo tautybės, religijos, įsitikinimų susitikti koncertuose, pokalbiuose, kino filmų peržiūrose, parodose, kūrybinėse dirbtuvėse, žydų tradicinių šokių pamokose, ekskursijose.

Laukiami jaunimas, suaugusieji, šeimos, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, pomėgių.

Būk su mumis ir tarp mūsų!

>>DAUGIAU INFORMACIJOS

Birželio 25 –lapkričio 7 d. įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose vyksta dešimtasis Žydų kultūros ir meno festivalis „Jewish Art festival in Lithuania“, šiais metais pristatantis programą „Epochos garsai“.

Iki vėlyvo rudens festivalio programoje dar numatyti renginiai Vilniuje, Molėtuose, Žiežmariuose, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Utenoje. Nuo 2009-ųjų metų organizuotas ir Baltijos šalyse analogų neturėjęs Klezmerių muzikos festivalis, po dešimtmečio pakeitė savo pavadinimą, nes, anot jo rengėjų, festivalis išaugo iš vieno muzikos žanro, o savo repertuare apjungė įvairias meno formas – literatūrą, vaizduojamąjį meną bei garsus.

Tvarkant Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčią Pylimo gatvėje, aptikta, kad jos laiptams buvo panaudoti žydų antkapiniai paminklai. Jie grąžinti į žydų kapines, pranešė Kultūros infrastruktūros centras. Pradėjus tvarkybos darbus, iš pradžių pastebėta, kad ant centrinių laiptų pakopų akmenų yra kažkokie užrašai.

Nežymius įbrėžimus, vietomis vos matomus, atpažino Lietuvos žydų bendruomenės atstovai. Jie kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, ir sudaryta komisija patvirtino, jog pakopos iš tiesų pagamintos iš žydų antkapinių paminklų. Laiptai buvo išmontuoti, paminklai grąžinti į senųjų žydų kapinių teritoriją.

Žydų bendruomenės prašymu patikrinti iš šoniniai bažnyčios laiptai, ten taip pat rasta antkapių plokščių. Liepos viduryje Vilniaus savivaldybei perduotos dar 24 granitinės laiptų pakopos, kurios demontuotos vykdant bažnyčios tvarkybos darbus ir identifikuotos kaip žydų antkapių paminklų plokštės. Pasirašius perdavimo sutartis, pakopos išvežtos ir saugomos Vilniaus miesto savivaldybei bei Verkių-Pavilnių regioniniam parkui priklausančioje aikštelėje, esančioje prie Vilniaus žydų senųjų kapinių Kirkuto alėjoje. Buvę žydų antkapiai šių metų liepą demontuoti ir iš Tauro kalno laiptų Vilniuje. Prieš šešerius metus žydų paminklinių akmenų dalys išimtos iš Vilniaus klinikinės ligoninės Antakalnyje pagrindinio įėjimo laiptų, iš elektros pastotės.

Kultūros infrastruktūros centro užsakymu Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios ir kitų statinių komplekso darbai atliekami ketvirti metai. „Pernai restauruotas bažnyčios timpanas su horeljefine kompozicija, kolonos, priekinis fasadas“, – sakė Kultūros infrastruktūros centro techninės priežiūros projekto vadovas Mironas Čebatulis.

Šiais metais planuojama grąžinti bažnyčiai istorinį vaizdą, atkuriant prarastas, ant stogo buvusias skulptūras, taip pat įrengti laiptų pakopas. Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia pastatyta 1830–1835 metais pagal architektūros profesoriaus Karolio Podčašinskio projektą. 1837 metais skulptorius bažnyčios viršų papuošė skulptūromis: dviem klūpinčiais sparnuotais angelais ir Tikėjimą simbolizuojančia mergelės figūra su kryžiumi ir taure rankose. 1949 metais jau nuo nebeveikiančios bažnyčios skulptūros buvo nuimtos, bažnyčios pastatas pertvarkytas, pritaikytas kino teatrui, šoniniuose fasaduose įrengti įėjimai su laiptais.

1990 metais bažnyčia grąžinta tikintiesiems.

Šaltinis

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę pasiekė mokytojos ir direktoriaus pavaduotojos  iš Ukrainos, Dniepropetrovsko žydų mokyklos pagalbos prašymas. Šiuo metu ji yra Lietuvoje su 28 metų sūnumi. Jie ieško vietos gyventi nemokamai arba už nedidelę sumą.

Nuo rugsėjo 1 d. jie neturi kur gyventi ir gali atsidurti gatvėje.

Jei turite galimybę jiems padėti ar žinote, kas gali – prašome tiesiogiai susisiekti.

Ruth Reches ruthreches@gmail.com

Taip pat prašome pasidalinti informacija savo aplinkoje.

Slava Ukraini!