Dėkoju už pakvietimą sudalyvauti jūsų renginyje. Leiskite pristatyti žmogų, kuris kaip sako Makabi prezidentas Semionas Finkelšteinas, sukūrė mažą stebuklą ką tik pasibaigusioje Makabiadoje Izraelyje.

Daniel Šer – sidabro medalio laimėtojas junior  šachmatu turnyre. Danieliui 13 metu, o turnyre jis žaidė su vaikinais kuriems buvo 16,17 ir 18 metų.Sidabro medalis, kuris tik per plauką netapo aukso medaliu, nes Danielius surinko vienodą skaičių taškų su turnyro nugalėtoju iš JAV ir pagal šachmatų turnyrų taisykles, tada yra skaičiuojami papildomi rodikliai, kurie visada yra tam tikrą loteriją, kuri šį kartą buvo ne mūsų naudai.

Labai geras turnyras, labai geras rezultatas ir labai aukštas įvertinimas ne tik dėl iškovoto medalio, bet ir dėl to, kad mus pasiekė žinia, kad turnyro organizatoriai ir vyr. teisėjas pateikę galutinius turnyro rezultatus į tarptautinę šachmatų federaciją, taip pat pateiks prąšymą  suteikti Danieliui ,,Candidate Master‘‘ ( kandidato į meistrus) titulą už gerą žaidimą turnyre.

Dėl to tai dar turėsime palaukti ir šansus vertiname labai atsargiai, bet čia būtų dar vienas WOW ir didelė vyšnia ir ant taip jau didelio torto. Turbūt verta truputį papasakoti kaip viskas prasidėjo .

Šachmatais pradėjom žaisti 6.5 metų , nes Danielius labai mėgo visokius matematinius ir loginius žaidimus, o šachmatai kaip tik buvo tas žaidimas kuris mūsų manymu buvo tas užsiėmimas kuris išmokys jį kantrybės ir išmokys jį sėdėti kėdėje. Jis nuo pat mažens buvo labai aktyvus ir mes su žmona labai bijojom, kad mokykloje jis gali paprasčiausiai iškristi iš kėdės su savo nenusėdėjimu.

Taigi matėme 2 tikslus. Išmokti sėdėti kėdėje ir išmokyti galvą mąstyti. Pradėjome žaisti namie, truputį senelis, truputį aš, o paskui mūsų šeimos draugas Josifas Buršteinas supažindino mus su savo kaimynu, šachmatų treneriu Gintautu Plunge, kuris ateidavo į mūsų namus kartą į savaitę. Jokių rimtų ambicijų neturėjome, paprasčiausiai tai buvo kažkoks įdomus užsiėmimas, kuris kaip mums atrodė, Danieliui patiko.

Po to treneriui pasiūlius, pradėjome dalyvauti vaikų turnyruose, bet didelių pasiekimų neturėjome. Negalėjom laimėti jokių prizinių vietų turbūt daugiau nei metus. Tas dalykas yra gana svarbus, nes jei nėra rezultatų, tai nėra ir entuziazmo treniruotis toliau ir tobulėti.

Aš asmeniškai jaučiau, kad viską darome teisingai ir reikia tik dar trupučio daugiau ir turėtume būti prizuose, bet tos 4 , 5 ir 6 vietos mušė per pasitikėjimą ir buvo nelengva tiek jam tiek visai palaikymo komandai. Pirmas rimtas laimėjimas tapo Lietuvos aštuonmečių čempionato aukso medalis, kai Danieliui buvo jau aštuoneri metai. Jau buvome sukaupę beveik 2 metų turnyrinę praktiką, paruošę naujų dalykų savo varžovams ir jų treneriams ir nustebinome ne tik juos bet ir patys save.

Šiai dienai Danielius jau daugiau kaip 20 kartų šalies čempionatų laimėtojas, sidabro ir bronzos medalininkas įvairiose disciplinose ir skirtingose amžiaus grupėse. 5 kartus dalyvavo vaikų pasaulio ir Europos čempionatuose, 4 kartus baigė juos tarp 20 geriausių čempionato žaidėjų. Prieš 3 metus su Lietuvos nacionaline dešimtmečių komanda iškovojo 4 vietą Europos čempionate. Pernai tapo jauniausiu visų laikų Lietuvos Respublikos Seimo suaugusių taurės laimėtoju, kurią savo laiku laimėjo Viktorija Čmilytė-Nielsen ir jos vyras Peter Nielsen, taip pat daug kitų garsių Lietuvos meistrų.

Na ir dabar, Makabi žaidynių sidabro medalis, tikrai vertas būti vienu iš garbingiausių apdovanojimų Danieliaus trofėjų lentynoje.

Dabar noriu papasakoti, kaip organizuojame visą mūsų darbą, kad pasiektume tokius rezultatus ir darome viską kad tie rezultatai gerėtų. Tai visų pirma treniruotės. Didžiausias darbas atliekamas vasarą, kadangi yra daug laisvo laiko ir tada stengiamės papildyti žinių bagažą kuo daugiau. Manau, kad šią vasarą Danielius praleidžia po 3-4 valandas kiekvieną dieną be išeiginių, ryte, kažkiek antroje dienos pusėje.

Turnyrų metu, vyksta pasiruošimas ryte, ir tada jau pats turnyras dienos metu.  Prasidėjusmokslo metams, tiek laiko nėra, bet 1-1.5 valandų kiekvieną dieną vis tiek stengiamės surasti. Svarbiausia dirbti reguliariai, nes jei nutarsi, kad tau reikia 2 savaičių poilsio, tai po jo žaidimo lygis krenta 10-15 procentų ir užima keletą savaičių sugrįžti ten, kur buvai prieš atostogas.Po turnyrų visada darome pertraukas, 3 dienas ,bet Danieliaus kūnas jau pats nebegali be šachmatų, jis pats nieko neraginamas, jungiasi kompiuterį ir eina treniruotis.

Per visus tuos 7 metus supratome, kad sistemingas darbas atneša rezultatus, asmeniniai kompiuterio matuojami rodikliai eina aukštyn ir tas atsispindi rezultatuose vis rimtesniuose turnyruose.

Ačiū Lietuvos Makabi prezidentui Semionui Finkelšteinui už visą paramą ir pagalbą ir visai LŽB tarybai ir jos pirmininkei Fainai Kukliansky už pasitikėjimą ir paramą, tikiuosi, kad jūs nesate nusivylę mūsų rezultatais. Noriu pasakyti, kad namuose auga Danieliaus sesė Karina, kuri būdama šešerių metų jau laimėjo absoliučiai visus galimus turnyrus tarp aštuonmečių mergaičių Lietuvoje ir jeigu tik ji panorės, nes kol kas ji nori būti dainininke, tai į kitą Makabiadą galbūt jau turėsime dar vieną rimtą žaidėją į šachmatų turnyrą.