Diskusijų klubas #ŽydiškiPašnekesiai kviečia pasikalbėti itin aktualia tema. Regis, Lietuvoje antisemitiniai išpuoliai nėra dažni, gatvėse nesisklaido tūkstantinės „Hamas“ teroristus remiančios minios, apsimetusios parama palestiniečiams. Politinis Lietuvos elitas  proginiais atvejais griežtai pasisako prieš antisemitizmą, nors kai kuriose įstaigose jis tiesiog institucionalizuotas. Vėlgi, „tradicinės“ Užgavėnės neapsieina be žydo karikatūros, o darželio auklėtoja kviečia vaikus „pažydauti“.

Ar galime šią problemą  išspręsti ir kaip?

Šiaulių apskrities žydų bendruomenės Šiaulių sporto gimnazijos salėje surengtas tradicinis LiovosTaicos (1952–2009) atminimo turnyras šiemet buvo jau 14-tas. Džiugiu akordu tapo Lietuvos žydų bendruomenės „Makabi“ sporto klubo atstovų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų skyrių dalyvavimas.

„Aš, kaip Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, matau didžiausią savo užduotį neleisti kitiems užmiršti, kad mes esame žydai, o žydams neleisti užmiršti, kad jie yra žydai“, – sako Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, advokatė Faina Kukliansky, kurią diskusijų klube #ŽydiškiPašnekesiai kalbina klubo įkūrėjas ir vedėjas Arkadijus Vinokuras.

Publicisto klausimai apie viską – bendruomenės veiklą, pinigus, kritiką, asmeninį laiką ir ateities planus.

Gero žiūrėjimo!

Izraelis turi teisę gintis, bet karinę operaciją prieš „Hamas“ privalo vykdyti, naudodamas tiek jėgos, kiek neišvengiamai būtina. Proporcingas jėgos panaudojimas yra įpareigojantis – Izraelio kariai gali atakuoti tik teisėtus taikinius: teroristus ir jų karinės infrastruktūros objektus.

Pirmadienio vakarą buvo užpulta Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė – apsaugos kameros užfiksavo vandalą, kuris metė akmenį ir išdaužė virš įėjimo esantį stiklą. LŽB dėl šio įvykio kreipėsi į policiją.

Ar teko domėtis judėjų gyvenimo ciklu?

Kviečiame pažinti žydų bendruomenės ir jos narių gyvenimą reguliuojančius įstatymus ir gyvenimo būdą kartu su lektore Natalja Cheifec. Žydų gyvenimo etapai ir šventės yra susiję su kultūra ir religiniais papročiais. Brit Milah – tai apipjaustymo ritualas tik gimusiam berniukui, susijęs su Abraomo sandoros ženklu. Bat Micva ir Bar Micva– pilnametystės šventės sinagogoje mergaitei sulaukus 12 ir atitinkamai berniukui sulaukus 13-kos. Šidduch – susipažinimas ir piršimasis – svarbus etapas, kai asmuo subręsta ir pradeda ieškoti gyvenimo partnerio. Vedybos, skyrybos, neišvengiama mirtis ir šiva ritualas, kai artimieji gedi mirusiojo.

Kiekvienas iš šių etapų ir šventinių momentų turisavo simboliką ir reikšmę judėjų bendruomenei. Tai yra svarbūs momentai žydų gyvenimo cikle, atspindintys religinius, kultūrinius ir šeimos aspektus.

Šį sekmadienį turėsite unikalią galimybę pamatyti nepaprastai gražų ir įdomų dokumentinį filmą apie Izraelio Judėjos ir Samarijos regionus, kuriuos tyrinėja legendinis muzikantas, grupės „Mašina vremeni“ įkūrėjas ir aršus Kremliaus režimo kritikas Andrejus Makarevichius, prieš kamerą keliaujantis kartu su savo žmona – istorike ir gide Einat Klein.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pradeda žiemos – pavasario sezoną ir kviečia į pirmąjį renginį – sugrįžtančią legendinę viktoriną „Kas? Kur? Kada?“, kurią, kaip jau buvo įprasta, ves nepakartojamoji Irina Slutsker.

Tai – puiki proga ne tik pramankštinti smegenis, bet ir smagiai praleisti laiką draugų kompanijoje.

Laukiame visų:

Data: vasario 9 d., penktadienis

Laikas: 18:30 val.

Vieta: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės J. Heifetzo salė (Pylimo g. 4, III aukštas).

Būtina registracija: el paštu: zanas@sc.lzb.lt arba telefonu (+370) 678 81514

Iki susitikimo protmūšyje!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Švedijos Karalystės ambasada Lietuvoje kviečia į koncertą, kuriame pasirodys vienas profesionaliausių Europoje „Stahlhammer Klezmer“ ansamblis.

Praėjusią savaitę Europos Komisija Briuselyje surengė 5-ąjį darbo grupės posėdį, kuriame buvo tariamasi dėl ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategijos įgyvendinimo. Jame litvakams atstovavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, advokatė Faina Kukliansky.

Vakar Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną paminėjome nuostabiu Paliesiaus dvare vykusiu maestro Gidono Kremerio ir Kremerata Baltica kamerinio orkestro koncertu. Neįmanoma apsakyti kiekvieną ten buvusį palietusios atmosferos, nes muzika pasako daug daugiau nei visi kartu sudėti žodžiai.

Sausio 27-ąją visose sąžinę turinčiose pasaulio visuomenėse minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena.

Reaguodamas į penktadienį Hagoje Tarptautinio Teisingumo Teismo priimtą sprendimą, Europos žydų kongresas (EŽK) išreiškė apgailestavimą, kad Izraelis vis dar turi teisintis dėl kaltinimų genocidu savo gynybiniame kare prieš teroristinę grupuotę „Hamas“.

Sausio 27 d. minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena ir 79-osios Aušvico-Birkenau  nacių koncentracijos stovyklos išvadavimo metinės. Prieš šią skaudžius įvykius primenančią datą Europos Sąjungos prezidentė Ursula von der Leyen išplatino pareiškimą, kuriame pasmerkė visoje Europoje prasiveržusį antisemitizmą.

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) penktadienį priėmė sprendimą byloje, kuri sulaukė viso pasaulio dėmesio. Septyniolikos teisėjų kolegija nurodė Izraeliui sudaryti sąlygas humanitarinei pagalbai patekti į Gazos Ruožą. Visgi, nurodymo Izraeliui sustabdyti karinį puolimą Gazos Ruože, kaip to prašė bylą inicijavusi Pietų Afrika, neišgirdome.

„Žinote, prisiminimai yra labai labai svarbus mūsų turtas. Žmonės, kurie išgyveno Holokaustą, ypač Aušvicą, miršta, todėl reikia priminti žmonėms, kas vyko“, – sako vos kelerių metukų į koncentracijos stovyklą patekęs ir tik per stebuklą išgyvenęs Michaelas Bornsteinas.

Pasaulio žydų kongresas kviečia žydų tautybės jaunuolius tapti Lauderio draugijos stipendininkais. Tai išskirtinė programa, padedanti suformuoti ateities lyderio įgūdžius ir suteikianti priemonių keisti pasaulį, kuriame gyvens ateities kartos.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus kviečia į Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimo renginius.