Regioninės bendruomenės

Kaune važinėja troleibusas su Čijunės Sugiharos ir Pasaulio teisuolio olando Jano Zwartendijk portretais

Kaune važinėja troleibusas su Čijunės Sugiharos ir Pasaulio teisuolio olando Jano Zwartendijk portretais

kauno.diena.lt

Į Kauno gatves išriedėjo troleibusas, kurį puošią dviejų istorinių asmenybių portretai. Menininkai įamžino japonų ambasadorių Čijunę Sugiharą ir Pasaulio teisuolį olandą Janą Zwartendijką. Šios dvi asmenybės žinomos dėl to, jog padėjo išgelbėti žydus nuo baisios mirties. Tiek Č.Sugihara, tiek J.Zwartendijkas buvo įsikūrę Kaune ir išdavė žydams „gyvybės vizas“, kurios leido laiku išvykti iš Europos.

Apeliacinė instancija pripažino Lietuvos žydų bendruomenės vadovybę išrinkta teisėtai

Apeliacinė instancija pripažino Lietuvos žydų bendruomenės vadovybę išrinkta teisėtai

Pranešimas žiniasklaidai

2018 m. gruodžio 11 d.

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky 2017 m. gegužę buvo išrinkta laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Tai patvirtino Vilniaus apygardos teismas, panaikinęs ankstesnį Vilniaus apylinkės teismo sprendimą ir atmetęs Vilniaus žydų bendruomenės ieškinį dėl LŽB konferencijos sprendimų teisėtumo.

„LŽB rinkimų teisėtumo byloje triumfavo teisinės valstybės principas. Lietuvos žydų bendruomenės darbas turi būti skirtas rūpinimuisi bendruomenės tradicijų tęstinumu ir narių poreikiais, opiausių problemų sprendimui ir žydiško gyvenimo puoselėjimui Vilniuje ir visoje Lietuvoje. Visi turime pagrindinį dėmesį skirti tam, kas iš tiesų svarbu, o ne griaunamajai veiklai. Pasibaigus šiam sekinančiam teisiniam ginčui, metas bendruomenei susitelkti ir drauge tęsti darbus. Žydai turi būti vieningi, turime rūpintis vieni kitais ir aplinkiniais, o ginčus turi pakeisti darbai“, – sakė F.Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.

Daugelio LŽB asociacijos narių vertinimu, atsakomybę už žmonių supriešinimą, iššvaistytą laiką ir išteklius, bendruomenės skaldymą turėtų prisiimti Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Gurevičius, siekęs, kad visi svarbiausi LŽB veiklos klausimai būtų priimami tik Vilniaus bendruomenės balsais. Jo paties išrinkimo Vilniaus žydų bendruomenės pirmininku teisėtumo klausimas sprendžiamas kitoje byloje. Teismams atmetus nepagrįstas pretenzijas, visos bendruomenės laukia ilgas darbas atstatant, kas buvo sugriauta sukurtos nesantaikos ir šmeižto.

Žydų organizacijų ginčas kilo dėl skirtingų požiūrių į nuostatas, reglamentuojančias narių atstovavimą metinėje konferencijoje, kuri priima svarbiausius bendruomenės sprendimus. LR asociacijų įstatymas numato, kad kiekvienas asociacijos narys, nepriklausomai nuo vienijamų asmenų skaičiaus, visuotiniame narių susirinkime (konferencijoje) turi po vieną balsą, taip užtikrinant visų asociacijos narių lygiateisiškumą ir vienodą sprendžiamojo balso teisę.

LŽB įstatai anksčiau numatė, kad regioninės žydų bendruomenės konferencijoje turi balsų skaičių, proporcingą atstovaujamų narių skaičiui. Įžvelgusi šį prieštaravimą tarp įstatymo ir įstatų, LŽB Taryba, siekdama užtikrinti būsimos Konferencijos teisėtumą ir skaidrumą, 2017 m. balandį balsų dauguma priėmė sprendimą į ataskaitinę-rinkiminę LŽB Konferenciją deleguoti po vieną kiekvienos LŽB vienijamos organizacijos atstovą.

Šio sprendimo pagrįstumą metų viduryje kitoje byloje jau patvirtino Vilniaus apygardos teismas. Jis LŽB įstatų punktą, numatantį vienintelei LŽB asociacijos narei Vilniaus žydų bendruomenei naudingą balsavimo modelį, pripažino negaliojančiu.

LR Asociacijų įstatymą atitinkančios tvarkos LŽB laikėsi pernai ir šiemet vykusiose bendruomenės konferencijose, kuriose buvo priimti organizacijos veiklai svarbiausi sprendimai – rinkta vadovybė ir vertintos finansinės bei veiklos ataskaitos.

 Daugiau informacijos:

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė,info@lzb.lt,
+370 5 2613 003, +370 672 40942 (Monika Antanaitytė)

Jubiliejinė 30-ji Lietuvos žydų Chanuka

Jubiliejinė 30-ji Lietuvos žydų Chanuka

Jubiliejinė 30-ji Chanuka – tokia pati linksma, su dideliu būriu dalyvių, beveik 400 kaip ir prieš 30 metų. Žinoma, pasikeitė kartos, nebėra daugelio dalyvavusių  1988, mes juos prisimenam, minim geru žodžiu ir džiaugiamės dabar, kad dalyvauja įvairaus amžiaus bendruomenės nariai, vaikai, jaunos šeimos, atvažiavo Lietuvos žydų regioninės bendruomenės. Pažvelgus į nuotraukas, – kaip smagu būti drauge, aišku, kad šventė buvo tikrai ypatinga jubiliejinė, įsimintina.

Susirinkusius sveikino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, apie pirmąją bendrą Chanuką, praėjus keliems dešimtmečiams po karo, 1988 m. gruodžio 4d, vykusią Vilniaus centre, restorane Dainava pasakojo Žana Skudovičienė, LŽB programų vadovė. Tuomet kaip ir dabar skambėjo jidiš kalba ir jidiš dainos, koncertavo ansamblis Fajerlach, o šventę su programa prieš 30 metų organizavo Lietuvos žydų Kultūros draugijos kultūros renginių grupė.

Fajerlach ansamblio jaunučių grupės programa sulaukė nuoširdžių plojimų.

Solo dainavo Estera Reches.

Šį kartą Chanuką šventėm Radison Blu Lietuva viešbučio restorane. Svečius linksmino klezmerių ansamblis is Izraelio „Gefilte Ddrive“ ir puikus saksofonininkas Juozas Kuraitis su savo magišku saksofonu.

Šiaulių krašto ir Panevėžio miesto žydai švenčia Chanuką drauge

Šiaulių krašto ir Panevėžio miesto žydai švenčia Chanuką drauge

Šiaulių krašto žydų bendruomenė švenčia visas tradicines žydų šventes. Chanuka nėra išimtis. Gruodžio 8 d. Šiaulių krašto ir Panevėžio miesto žydų bendruomenės susirinko kartu švęsti šviesos šventę. Bendruomenių pirmininkai Naum Gleizer ir Gennady Kofman pasveikino susirinkusius su švente, palinkėjo laimės, sveikatos ir šilumos šeimoje. Frida Šteinienė perskaitė maldą, uždegė žvakes ir priminė šventės istoriją.

Šiaulių krašto žydų bendruomenės atkūrimo 30-mečiui skirtas vakaras

Šiaulių krašto žydų bendruomenės atkūrimo 30-mečiui skirtas vakaras

Gruodžio 3 d. kamerinėje salėje „Polifonija“ vyko minėjimas – koncertas, skirtas Šiaulių krašto žydų bendruomenės (ŠKŽB) atkūrimo 30-mečiui paminėti.

Prieš 30 metų dauguma dabartinės mūsų bendruomenės narių atsiliepė į laikraštyje „Šiaulių naujienos“ paskelbtą Šiaulių miesto Sąjūdžio iniciatyvinės grupės kvietimą atvykti į susitikimą Projektavimo instituto salėje. Į susitikimą susirinko apie šimtas Šiauliuose gyvenusių žydų, buvo atkurta Šiaulių žydų bendruomenė, sujungusi Šiaulių krašto žydus, pasivadinusi Šiaulių krašto žydų bendruomenė, kuri pratęsė buvusios gausios Šiaulių miesto žydų bendruomenės veiklą, nutrūkusią 1941 metais.

Vakaro pradžioje ŠKŽB pirmininkas Naumas Gleizeris pasveikino visus susirinkusius su Chanukos  švente  bei bendruomenės atkūrimo 30-mečiu, padėkojo visiems svečiams, kad šį vakarą yra kartu su bendruomenės nariais.

Į vakarą atvykę rusų, baltarusių, ukrainiečių tautinių mažumų atstovai ne tik gražiais žodžiais, bet ir  dainomis bei šokiais pasveikino  mūsų bendruomenę su švente.

Šventės dalyvius pasveikino Šiaulių miesto vicemeras J. Sartauskas, Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narys D.Todesas, Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai A.Venckus ir S.Jakubauskas, kurie sakė, kad tam tikra prasme jaučiasi žydų bendruomenės nariais po to, kai suvaidino spektakliuose „Tevje pienininkas“  ir „Dibukas“,  VŠĮ „Agapao reabilitacijos centras“ vadovas V.Karpovas, Šiaulių Gegužių progimnazijos direktorė S.Baranauskienė.

Bendruomenę sveikino ir buvęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Šiaulių skyriaus tarybos narys K.Alminas, kuris ir buvo žydų bendruomenės atkūrimo iniciatorius ir vykdytojas. Jis prisiminė kaip jam kilo ši mintis, kuria pasidalijo su žydų sąjūdiečiais V.Cinevojumi ir A.Dubu. Jie tai idėjai pritarė ir įgyvendino.

Linas Adomaitis: „Kaunas pilnas kultūros, Kaunas pilnas inteligencijos“

Kultūra yra plačiai atvertos durys. Ji yra kelionė į save. Dar – žmogaus santykis su kitu žmogumi. Šią savaitę į atvirų durų dieną susipažinti iš arčiau kauniečius, Kauno rajono gyventojus, bičiulius ir partnerius pakvietė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda.
„Mums tai – jau ne pirmieji, o ketvirtieji metai, kuriuos palydime su komanda. Dvejus metus ruošėmės, o jau antrus metus – veikdami“, – sakė „Kaunas 2022“ direktorė Virginija Vitkienė. Prieš kelias savaites kauniečiai lankėsi Briuselyje, kur susitiko su Europos Komisijos, stebinčios ir vertinančios Europos kultūros sostinių veiklą, atstovais. Pasak V.Vitkienės, tai buvo pirmasis veiklos patikrinimas, o jų iki 2022 metų iš viso bus trys.

Neatsitiktinai nuotraukoje šalia V.Vitkienės stovi Gercas Žakas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas.

„Kauno žydai, tarpukariu pradėjo kurti kultūrinę infrastruktūrą, naują ekonominį, politinį ir švietimo centrą. Laikinojoje sostinėje pradeda telktis įvairių organizacijų, draugijų būstinės. Kaune įsitvirtino sionistinės pakraipos mokyklos su dėstomąja hebrajų kalba ir gana greitai tapo dominuojančios. 

Tarpukario laikotarpiu pradeda formuotis abipusis dialogas tarp žydų ir lietuvių kūrėjų. Kauno žydų literatai ima save sieti su lietuviška aplinka ir įprasmina tai savo kūryboje. N. Šapiros žodžiais tariant, „ilgai ir taikiai gyvendami Lietuvoj žydai pamilo lietuvišką žemę“.
Tuomet Kaune susiklosčiusios sąlygos leido pradėti formuotis naujam žydų „sociokultūriniam tipui“, atviram lietuviškai kultūrai, o padėti abipusio pažinimo pamatai, turėjo didelį potencialą natūraliai vystytis toliau.“ – Citata iš Julianos Leganovič straipsnio.

Į „Kaunas 2022“ biurą, esantį Laisvės alėjoje, užsukę kauniečiai buvo kviečiami susipažinti su Europos kultūros sostinės programa bei čia dirbančiais žmonėmis, pasidalinti idėjomis ar prisijungti prie nuolat augančios „Kaunas 2022“ komandos bei užmegzti KAUNtaktą.

Panevėžys švenčia Chanuką

Panevėžys švenčia Chanuką

Sekmadienio vakarą Panevėžyje žydų bendruomenė šventė pirmą Chanukos dieną.  Nepriklausomybės aikštėje susirinko Panevėžio žydų bendruomenės nariai, svečiai ir miesto valdžios atstovai. Pagal žydų tradicijas šventė prasidėjo tradicinėmis žydų dainomis ir šokiais.

Kartu su Panevėžio žydų bendruomene švęsti Chanukos atvyko rabinas Sholom B. Krinsky su savo vaikais.  Tai šeimos šventė, todėl buvo malonu matyti šaltą žiemos vakarą aikštėje susirinkusius žmones, su gera nuotaika, šokančius ir dainuojančius. Atmosfera iš tiesų, buvo puiki, ją sukūrė rabinas Sholom B. Krinsky.

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofman dienraščio „Sekundė“ korespondentei paaiškino, šventės, kuri susijusi su žydų tauta prasmę ir pabrėžė, kad ši šventė populiari visame pasaulyje, kur tik gyvena žydai. Ją švenčia ir kitų tautybių žmonės – tie, kurie yra tolerantiški ir gerbia žydų tradicijas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sveikina su Chanukos švente

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sveikina su Chanukos švente

Nuoširdžiai sveikinu Lietuvos žydus sulaukus Chanukos, viltingos  šviesos šventės. Linkiu visiems sveikatos, laimės, taikos ir šilumos šeimoje. Mūsų bendruomenei linkiu, kad išsipildytų plačios veiklos planai, kuriuos palaiko Lietuvos valstybės institucijos ir savivaldybės, todėl svarbus ir ambicingas  žydų bendruomenės įnašas, įrodantis, kad mes esam ir skleidžiam daugiau tiesos apie žydų bendruomenės gyvavimą, jos istoriją, kultūrą bei veiklą. Ačiū už gerus darbus, už palaikymą ir Jūsų šypsenas.  Visus sudėtingus klausimus, kylančius mūsų veikloje, turime išspręsti drauge.

 

LSK “Makabi” kulkinio  šaudymo  varžybos Vilniuje  skirtos  Lietuvos  kariuomenės  savanoriui Volfui  Kaganui

LSK “Makabi” kulkinio šaudymo varžybos Vilniuje skirtos Lietuvos kariuomenės savanoriui Volfui Kaganui

      LSK “Makabi” kulkinio  šaudymo  varžybos Vilniuje  skirtos  Lietuvos  kariuomenės  savanoriui, dviejų  Vyčio  kryžių  ordinų  kavalieriui  Volfui  Kaganui

     Š.m. lapkričio 25 d. Vilniuje  VŠĮ „Šaudymo  sporto  klube  GSKA“   vyko  LSK „Makabi“  kulkinio  šaudymo  varžybos, kuriose dalyvavo   šauliai: jauniai, moterys,  vyrai  ir  veteranai.  Varžybos  buvo  vyko   šaudant  po 15 šovinių ( 5 bandomieji  ir  10  įskaitiniai) iš  pistoleto  20 m. distancijos  į  krūtinės  formos  taikinius  su  pažymėtu  10  taškų  ploto  centru. Pirmą  kartą  atvyko  Šiaulių, Trakų  ir Šalčininkų  šauliai. Džugu,  kad  varžybose dalyvavo šeimos: LSK „Makabi“ prezidentas  Semionas  Finkelšteinas  su žmona  Valentina,  Julius Fišas  su  žmona  Kristina ir sūnumis  Adomu ir Nojumi, tėvas  ir sūnus  Zimanai, šiauliečiai Sandrijus  ir  Robertas  Visockai.

     Trijose  kategorijose  dominavo  Fišų  šeimos  nariai. Tarp  jaunių (visi prizininkai  2005 m. gimimo)   pirmą, antrą  vietas  Iškovojo  broliai  Fišai –Adomas (50 tšk.)  ir  Nojus (43 tšk.), trečias  buvo  Nikolas  Vasjanovas.  Moterų  grupėje  pirmavo  jų  mama  Kristina (81 tšk.),  aplenkusi  Valentiną  Finkelšteinienę (78 tšk.), trečią  vietą  iškovojo  Greta  Sinkevičiūtė (57 tšk.).  Vyras, parodęs  absoliučiai  geriausią  taiklumą  buvo  Julius Janavičius (97 tšk.), antras  liko  Julius  Zimanas ( 95 tšk.), trečias – šiaulietis  Daniel   Lupšic (92 tšk.). Veteranų  grupėje  nenugalimas  buvo  Julijus  Fišas (94 tšk.), antras – trakietis  Arkadijus  Goldinas (92 tšk.), trečias – šalčininkietis  Ivanas  Miškinis (91 tšk.). 

Konferencija „Iškilios Panevėžio krašto moterys“

Konferencija „Iškilios Panevėžio krašto moterys“

„Labai prasminga jau antrą kartą rengiamoje konferencijoje prisiminti iškilias savo krašto moteris, kurios įnešė didžiulį  indėlį  į kultūros, švietimo, sveikatos, pramonės ir kitas svarbias veiklos sritis ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje“, – sveikindamas konferencijos dalyvius sakė laikinai einantis Panevėžio miesto mero pareigas Petras Luomanas. Bibliotekos direktorė Loreta Breskienė kalbėjo  apie bibliotekos veiklą bei joje eksponuojamą siuvinėtų vėliavų parodą „Lietuvos didieji“. Parodos autorė – dailininkė, buvusi panevėžietė, dirbusi J. Miltinio dramos teatre scenografe Sofija Kanaverskytė.

Pagrindinė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininko Gennady Kofman pranešimų tema – istoriniai duomenys apie Panevėžio žymių žydų moterų veiklą iki 1940 m. Mažai yra žinoma apie žydes moteris, kurių tarpe buvo skulptorė Marija Dilon, verslininkės Ana Kisina, Lėja Chazanienė, visuomenininkė daktarė Ana Merienė, Panevėžio žydų ligoninės gydytojos Mirijam Todesaitė – Blatienė, Zinaida Kukliansky, dantų gydytojos  – Vera Dembienė, Golda Izraelienė, Liuba Gurevičienė, Chasjė Feigelienė. Kiek plačiau buvo paminėta žydų moterų esperantininkių organizacija Panevėžio mieste, kuriai priklausė ir rabino Abraomo Grinbergo duktė Ana Grinberg.

 

Kofman pažymėjo, kad tema apie žymias žydų moteris yra labai mažai nagrinėta ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje. Daugelis rašo apie vyrus ir jų nuopelnus, o moterys lieka nuošalyje. Todėl šios konferencijos sumanymas yra labai puiki mintis, kuri parodo tolerantišką požiūrį į gyvenimą ir istoriją.

Konferencijos dalyviai: Panevėžio miesto savivaldybės administracijos  direktoriaus  pavaduotoja švietimo reikalams Sandra Jakštienė, Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskis, Panevėžio gimnazijų direktoriai ir mokytojai bei kiti miesto švietimo įstaigų darbuotojai. Su dideliu susidomėjimu buvo išklausyti 9 pranešimai, kuriuos skaitė: Panevėžio kolegijos bibliotekos vedėja Vilija Raubienė, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos bibliotekininkė Albina Saladūnaitė, Garbės kraštotyrininkė iš Šiaulių Irena Dambrauskaitė-Rudzinskienė, Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė, muziejininkas Donatas Juzėnas, Kraštotyrininkė, paįstrietė Stasė Mikeliūnienė, lėlininkas Antanas Markuckis.

Kaune pagerbti žydai – Lietuvos kariuomenės kariai

Kaune pagerbti žydai – Lietuvos kariuomenės kariai

2018-11-23. Kaune Gičiupio seniūnijoje senosiose žydų kapinėse vyko žydų-Lietuvos kariuomenės karių pagerbimas, kuriame dalyvavo Gričiupio seniūnijoje startavusio pėsčiųjų pažintinio žygio, skirto atkurtos Lietuvos kariuomenės 100-mečiui paminėti dalyviai, Kauno žydų bendruomenės atstovai, kauniečiai ir jų svečiai.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas priminė renginio dalyviams istorinius žydų ir lietuvių santykius, kai žydai kariavo Lietuvos nepriklausomybės kovose 1919-1920 m. ir tarnavo Lietuvos kariuomenės gretose. Kovo 11-osios gatvės bendrijos vadovas dr. Raimundas Kaminskas pasidalino mintimis apie pilietiškai nusiteikusius žydus Lietuvos  karius 1918-1940 m. ir   Kauno žydų bendruomenės pirmininkui Gercui Žakui įteikė atminimo ženklą-medalį. Renginio metu taip pat kalbėjo LR Seimo narys Gediminas Vasilauskas, Gičiupio seniūnijos seniūnė Jolanta Žakevičienė,  Kauno ukrainiečių  bendrijos pirmininkas Nikolajus Denisenko.


1861 m. įsteigtos Kauno  senosios žydų kapinės buvo uždarytos 1952 m. Kultūros paveldo departamento duomenimis, šiose kapinėse palaidota ne tik daug žymių visuomenės, kultūros, politikos ir religijos veikėjų, bet ir Lietuvos kariuomenėje tarnavusių ar nepriklausomybės kovose žuvusių 14 žydų – Lietuvos karių. 

Kauno žydų bendruomenės susitikimas su moksleiviais

Kauno žydų bendruomenės susitikimas su moksleiviais

Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 kuruoja edukacinę programą 15-18 m. moksleiviams „Kauno iššūkis“.

Programa „Atminties biuras“ siekia moksleivius sudominti daugiakultūre ir daugiataute Kauno atmintimi bei istorija. Moksleiviai turi užduotį – sugalvoti jaunimo ir vyresnės kartos, tarp jų ir Kauno žydų bendruomenės senjorų, bendradarbiavimo projektą. Moksleiviai skatinami pažinti miesto istoriją per gyvus jos liudininkus ir kartu išsiaiškinti, ką jie patys galėtų pasiūlyti vyresnei kartai, kokie galėtų būti kartų bendravimo būdai.

Susitikimo su Kauno žydų bendruomene metu moksleiviai turėjo galimybę susipažinti ir gyvai pabendrauti su bendruomenės nariais, išgirsti jų gyvenimo istorijas, jaunieji projekto dalyviai buvo ne tik susidomėję, bet ir sujaudinti bei sušildyti bendruomenės moterų šiluma.

Tikimės, kad šis susitikimas – naujos, gražios draugystės pradžia.

 

Aplankykite dingusius štetlus – žydiškus Lietuvos miestelius

Aplankykite dingusius štetlus – žydiškus Lietuvos miestelius

Populiarus internetinis kelionių po Lietuvą žemėlapis www.Lietuvon.lt papildytas nauja lankomų objektų grupe – štetlais – vietovėmis, kuriose didelę dalį gyventojų iki Holokausto sudarė žydai.

Nuo šiol čia rasite nuolat atnaujinamus lokalius ir regioninius žydų paveldo maršrutus [nuoroda – https://www.lietuvon.lt/stetlai], kuriuos plėtoja ir siūlo savivaldybių turizmo informacijos centrai, muziejai, bibliotekos bei individualūs kelionių entuziastai.

Projektą įgyvendino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su svetainės www.Lietuvon.lt autoriumi Karoliu Žukausku.

Projektą rėmė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Geros valios fondas.