Palangos žydų senosios kapinės yra svarbus miesto istorinės atminties liudijimas, atskleidžiantis Palangą kaip daugiakultūrį miestą, kuriame šimtmečius greta gyveno skirtingos bendruomenės. Antkapinių epitafijų, mirties metrikų ir archyvinių šaltinių analizė leidžia ne tik atkurti palaidotų asmenų biografinius duomenis, bet ir tiksliau apibrėžti šios istorinės vietos raidą bei teritorines ribas.

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena Panevėžyje paminėta prisimenant vieną skaudžiausių žmonijos istorijos tragedijų – Holokaustą, nusinešusį šešių milijonų žydų gyvybes.

Šiauliuose, prie buvusių geto vartų, Ežero ir Trakų gatvių kampe, vyko Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimas.

Sausio 27- ąją, Holokausto aukų atminimo dieną, Žydų namuose, (P. Višinskio 24) Vulfo Visockio arbatos vakaras ,,Atmintis. Tikėjimas. Viltis” sukvietė Šiaulių apskrities žydų bendruomenę kartu su kultūrininkais iš Žagarės, Šiaulių ir Klaipėdos šiltam prisiminimų ir bendravimo vakarui.

Kartu su visu pasauliu minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Palangos žydų bendruomenės nariai kartu su Palangos miesto savivaldybės atstovais ir Palangos senosios gimnazijos gimnazistais, dalyvaujančiais tarptautiniame projekte „Holokausto vaikai: Lietuvos istorijos šešėlių apšvietimas“ aplankė Holokausto aukų kapą Palangos miesto civilinėse kapinėse. Atminimo metu uždegtos žvakės, padėti atminimo akmenėliai, simbolizuojantys nepamirštamus šių žmonių gyvenimus, tragiškai nutrauktus per Holokaustą.

Gruodžio 29 d. Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nariai dalyvavo Žagarės kultūros centro organizuotame renginyje – Arbatos gėrimo ceremonijoje.

Panevėžio TAU Tautinių mažumų Lietuvoje grupė, besidominti tautų, gyvenančių mūsų šalyje,  istorija, kultūra ir paveldu, gruodžio 28 dieną buvome pono Gennady Kofmano pakviesti  paminėti  vieną žiauriausių žydų istorijos datų – Krištolinę naktį. 

Sekmadienio vakarą Kauno žydų bendruomenė uždegė paskutinę Chanukos žvakelę. Greitai prabėgo dienos nuo to pirmojo šventinio vakaro, kurį jos nariai sutiko šiltame bičiulių būryje. Smagu, kad kartu buvo ir Izraelio ambasadorės Lietuvoje pavaduotojas Shimonas Pesachas bei Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas.

Chanuka Kauno žydų bendruomenėje / KŽB nuotr.

Turbūt dauguma, šiuos aštuonis vakarus įžiebdami vis viena žvakute daugiau, galvojo ne tik apie save ir savo artimuosius, bet ir apie pasaulį, linkėdami jam daugiau šviesos, ramybės, sutarimo, meilės, įžvalgumo, išminties. Arba, kaip puikiai pasakė miela Kauno žydų bendruomenės bičiulė, labai Kauną mylinti charizmatiškoji jidiš dainų atlikėja Alejandra Czarny: “Only one miracle – a better world for everybody”!

Chanukos šventė Panevėžyje prasidėjo nuo to, kad atvykę svečiai uždegė pirmąją žvakę. Žvakių šventė – vienas svarbiausių įvykių žydų gyvenime. Ji švenčiama prisimenant stebuklą, kuris įvyko Izraelyje.

Gruodžio 14 d., uždegdami pirmąją Chanukijos žvakę, žydai visame pasaulyje pradėjo švęsti vieną svarbiausių žydų tautos švenčių – Chanukos šventę, kuri mini šviesos pergalę prieš tamsą ir judaizmo pergalę prieš pagonybę.

2025 m. gruodžio 15 d. Palangoje sulaukėme ypatingų ir garbingų svečių – mieste viešėjo Izraelio ambasadorė Lietuvoje Shelly Hugler Livne ir konsulas Shimon Pesach. Vizito metu vyko šiltas ir atviras pokalbis su Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi, Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus atstovais ir Palangos žydų bendruomenės pirmininku Viliumi Gutmanu. Susitikimo metu buvo pristatyta Palangos miesto infrastruktūra, turizmo potencialas, kultūros ir istorijos paveldas, sveikatinimo, reabilitacijos ir sanatorinio gydymo galimybės.

Šįvakar Šiauliuose uždegėme pirmąją Chanukijos žvakę.  ​ Šis aštuonių dienų laikotarpis – tai atminimas istorinio stebuklo, kai šviesa nugalėjo tamsą, o mažas kiekis aliejaus degė aštuonias dienas.

Chag Hanukkah Sameach!

Tarpukariu Panevėžys buvo daugiakultūris miestas, kuriame natūraliai persipindavo papročiai. Čia šimtmečius gyvavusi didžiausia miesto tautinė mažuma – žydų bendruomenė – formavo ne tik ekonominį, bet ir kultūrinį miesto veidą. Todėl Chanuka, aštuonias dienas žvakių liepsnelėmis nušviesdavusi sinagogų ir namų langus, buvo gerai žinoma ir lietuviams.
Panevėžio žydų bendruomenės medžiaga

Palangos žydų bendruomenė kartu su Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu – Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejumi – gruodžio 11 d. 17 val. kviečia į susitikimą „Drąsa ir viltis: Pasaulio tautų teisuolių pasirinkimai ir išgelbėti gyvenimai“. Renginio metu Europos Parlamento narys, profesorius Liudas Mažylis dalinsis įžvalgomis apie žydų gelbėtojų ryžtą Antrojo pasaulinio karo metais, istorinių dokumentų ir atminimo svarbą šiandien. Kartu dalyvaus Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas, kuriam ši tema – asmeniškai artima ir gyva. Tai vakaras, skirtas ne tik istorijai, bet ir klausimui, kurį svarbu išgirsti kiekvienam iš mūsų: ar ir šiandien, ištikus išbandymui, pasirinktume drąsą?

Lapkričio 25 d. Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijoje Kupiškio muziejaus muziejininkė istorikė Aušra Jonušytė gimnazijos mokytojams ir mokiniams papasakojo apie muziejaus ir jos pradėtų darbų pradžią 2002 m. ruošiantis pristatyti 2004 m. atvykstantiems Kupiškio žydų palikuonims jų protėvių miesto istoriją.

Žydų istorija – svarbi Žagarės ir Šiaulių žydų bendruomenės tapatybės dalis. Sekmadienį dalyvavome ekskursijoje „Žydų namai, amatai ir istorija“, ragavome beigelių ir klausėmės paskaitos apie žydų muziką, kurią skaitė etnomuzikologas Eirimas Velička.