Nepaisant sunkios padėties Izraelyje, žydų valstybės gyventojai tęsia senąsias tradicijas ir lankosi Lietuvoje ieškodami informacijos apie čia kadaise gyvenusius protėvius. Visi jie save laiko litvakais, ir tai labai svarbu žydų valstybės istorijai.

Panevėžio miesto žydų bendruomenėje lankėsi garbingi svečiai iš Izraelio – Mowdi Ben-Shach . Šis vizitas buvo ypatingas, nes svečio tėvai ir seneliai gyveno Panevėžyje, Vasario 16-osios gatvėje.,jiems priklausė „Kommercio viešbutis“.Jo senelis Yaacov Chachvich iš Tuchų šeimos 1890 metais į Panevėžį atvyko iš Gedera miesto Izraelyje.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenė kviečia į jaukų kaimynišką vakarą „Vieno namo istorija iš atminties ir gyvai…“.

Sužinosite P. Višinskio g. 24-uoju numeriu pažymėto namo istorija, kurią papasakos gidas, istorijas Alfonsas Zaleskis.

Užsuksite į kaimynų dailininkų studijos „Iš Šiaulių“ naujos parodos pristatymą.

Poeziją skaitys Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorius Juozas Bindokas.

Gros S. Sondeckio menų mokyklos auklėtiniai.

Įdomias knygas pristatys žurnalistė Jūratė Sobutienė, o ant stalo garuos kava bei arbata.

Data: birželio 9 d., antradienis.
Laikas: 17:30 val.
Vieta: Žydų namai (P. Višinskio g. 24, Šiauliai).

Šiemet sukanka 140 metų, kai Seredžiuje gimė Asa Yoelsonas, penktasis ir jauniausias miestelio žydų šeimos vaikas – būsima JAV estrados pirmoji superžvaigždė, aktorius ir dainininkas Alas Jolsonas. Šia proga Seredžiuje vyks ypatingas minėjimas – prie buvusios sinagogos bus atidengtas atminimo suoliukas, koncertuos Kauno žydų bendruomenės muzikantai.

Data: gegužės 29 d., penktadienis.
Laikas: 16 val.
Vieta: Seredžius.

Bus nepaprastas renginys, nepraleiskite!

Štetl tai žydų žodis, jidiš kalba jis reiškia miestelį. Žydų istorijoje ne bet koks miestelis vadinamas štetl, o tas, kuriame žydai sudarė ženklią gyventojų dalį, darė įtaką miestelio raidai, kultūrai, gyvenimui. Lietuvoje buvo nemažai miestelių, kur žydai sudarė pusę, o neretai ir gerokai daugiau gyventojų.

Panevėžio žydų bendruomenę aplankė Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos mokiniai ir jų mokytojai.

2026 m. gegužės 6 d. Panevėžio m. žydų bendruomenės atstovai buvo pakviesti į visame pasaulyje pripažinto muziejaus „Dingęs Štetlas“ viešą paskaitą tema: „Kaip tai įvyko? Klausantis daugelio balsų. Antrasis pasaulinis karas ir Šoa Lietuvoje“.

Praėjusį savaitgalį iniciatyvinė Panevėžio bendruomenės žydų grupė CHEVRA TORAH sinagogos patalpose ir apylinkėse surengė dar vieną švaros dieną.

Abraomo Abelskio pastangomis 1910 m. Valančiaus g. Zundelio Abelskio sklype pastatyta jau minėta Chevra Tora plytinė sinagoga. Būdama Penkiagnygės studijų grupės, kuriose vien vyrai, maldos namais ji yra moterų galerijos. Istorizmo stiliaus pastatas buvo netinkuotas, su dekoro elementais fasaduose ir gotikinio tipo langais, apie 100 m2 didžio. Sinagoga veikė iki 1940 metų. Išlikusio pastato tūris nepakito, tačiau smarkiai pakeisti fasadai, o interjeras sunaikintas. Šis žydų paveldo paminklas yra viena iš kelių religinių vietovių, išlikusių iš kadaise gyvenusių ir aktyvių žydų organizacijų ir bendruomenių mieste.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nariai susibūrė paminėti pavasariškos Lag Ba-Omer šventės. Tai laikas, skirtas puoselėti tradicijas, stiprinti bendrystę ir džiaugtis bendravimu.

​Simbolinis šventės akcentas ir jau tradicinėmis vaišėmis tapusios lauže keptos bulvės subūrė visus jaukiam ir prasmingam laikui kartu.

​Dėkojame visiems už dalyvavimą ir kartu sukurtą jaukią atmosferą!

Praėjęs Šabas Kauno žydų bendruomenėje buvo išskirtinis – susipažinti, padiskutuoti apie bendruomenės istoriją bei šiandienos iššūkius ir kartu palydėti besibaigiančią savaitę atvyko Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto studentai, besigilinantys į vietos etninių ir konfesinių mažumų paveldą.

2026 m. balandžio 18-19 d. asociacija „Paribio pažinimo centras“, kartu su Švenčionių r. žydų bendruomenės pirmininku Moisejumi Šapiro, suvienijo jėgas bendrai iniciatyvai – dviejų dienų pažintinei kelionei po Šiaurės Lietuvą. Kelionės tikslas buvo ne tik aplankyti garsius kultūros paveldo objektus, bet ir pagilinti supratimą apie daugiatautę Lietuvos praeitį bei bendrą istorinę atmintį.

Kauno IX forto muziejuje atidaryta nauja paroda „Prikelti iš pelenų. Kaunas“, kviečianti į Holokausto Kaune istoriją pažvelgti per menininko Mindaugo Lukošaičio sukurtą piešinių ciklą.

į Ramygalos kultūros centrą / RKC / rinkosi miesto gyventojai ir svečiai, skulptoriaus Kazimiero Kisielio 100-ojo gimtadienio iškilmingą minėjimą.

Balandžio 1-ąją, nusileidus saulei, viso pasaulio žydų bendruomenė pradėjo švęsti svarbiausią šventę – Pesachą. Ši šventė susijusi su nepaprastu įvykiu, kai „Visagalis išvadavo savo mylimą tautą iš Egipto vergijos ir išvedė į Pažadėtąją žemę“. Pradedant 15-ąją Nisano mėnesio diena, ši pavasario šventė šiemet buvo švenčiama iki balandžio 9 d.

2026 m. balandžio 9 d. Palangoje įvyko prasmingas seminaras, subūręs švietimo ir kultūros lauko profesionalus iš įvairių Lietuvos regionų. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, bendradarbiaudama su Palangos žydų bendruomene, tęsdama Claims Conference (Conference on Jewish Material Claims Against Germany) finansuojamą projektą „Holokausto atminties ir istorinio teisingumo švietimo programa Lietuvoje, 2025–2027 m.“, oficialiai atidarė naują edukacinį sezoną.

Kauno žydų bendruomenė susirinko prie tradicinio Pesacho sederio švenčių stalo. Susibūrime, kaip visada, netrūko šypsenų, smagių pokalbių, geros nuotaikos, nuotaikingos muzikos, skanių vaišių ir net galvą pasukti verčiančių Pesahui skirtos viktorinos klausimų.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas / KŽB nuotr.

Pesach – tai viena svarbiausių žydų švenčių švenčiama visame pasaulyje, visose žydų bendruomenėse.

Kovo 30-ąją, minint Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimimo dieną, Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga ceremonija, kurios metu buvo įteikti „Tarnaukite Lietuvai“ medaliai. Šie Lietuvos Respublikos Seimo įsteigti apdovanojimai šiemet jau 15-ąjį kartą skirti 16-ai nusipelniusių žmonių. 2026-ieji taip pat žymi 165-ąsias šios iškilios visuomenės veikėjos gimimo metines.

Šiaulių krašto žydų bendruomenė bendradarbiauja su Šiaulių Gegužių progimnazija ir Šiaulių Saulėtekio gimnazija, kurios įgyvendina Olga Lengyel Institute for Holocaust Studies and Human Rights patvirtintą tarptautinį projektą „Holokausto atminties kelias: gyvenimai, kurie kalba“. Projekto tikslas – gilinti mokinių istorines žinias, puoselėti istorinę atmintį, ugdyti empatiją, istorinio sąmoningumo jausmą bei pagarbą žmogaus teisėms, remiantis autentiškomis asmeninėmis istorijomis.