Regioninės bendruomenės

Žydų iš Australijos viešnagė Panevėžyje

Žydų šeimos išeiviai, kurie iki karo gyveno Panevėžyje šiandien išsibarstę po visą pasaulį. Dar caro laikais XX a. pr. Panevėžio žydai emigravo į įvairias Amerikos šalis: Čilę, Argentiną, Braziliją, Kanadą, Meksiką, JAV, o taip pat PAR ir Australiją. Todėl Panevėžio žydų bendruomenėje dažnai lankosi svečiai iš šių šalių, o ypač iš PAR. Šį kartą į bendruomenę atvyko Kelly Rozmarim kartu su vyru, dviem dukromis ir broliu. Jie atvyko iš Australijos bei atsivežė dokumentų ir nuotraukų, kuriuos gavo iš įvairių archyvinių šaltinių. Juose matyti, kad Kelly senelis Hona Šepc 1908 m. gimė Panevėžyje, o 1939 m. kartu su savo broliu emigravo į PAR. Tėvas Judel Šepc buvo Rabinas. Jis ir trys seserys taip pat gimė Panevėžyje ir liko gyventi Lietuvoje, vėliau visi žuvo Holokausto metu.

1939 m. PAR buvo visame pasaulyje garsi žydų bendruomenė, pasivadinusi „Ponevež“. Kelly turi išsaugojusi dokumento kopiją – žmonių sąrašą, kurie plaukė laivu į PAR, jų tarpe buvo ir Kelly šeimos nariai.

Užuojauta

Nuoširdžiai užjaučiame ilgametę ir aktyvią Panevėžio m. žydų bendruomenės narę, seniūnų sueigos pirmininkę  Vandą Klug, netekus mylimo tėvelio. Sunkią netekties valandą linkime stiprybės jai ir artimiesiems.

 

Pirmoji hebrajų kalbos stovykla

Pirmoji hebrajų kalbos stovykla

Šią vasarą pirmą kartą Lietuvoje surengta hebrajų kalbos stovykla, ji vyko birželio 22-24 dienomis. Ją organizavo Ruth Reches – Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos hebrajų kalbos mokytoja metodininkė,  kuri Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje jau antrus metus veda hebrajų kalbos kursus suaugusiems.

Idėja surengti stovyklą Ruth Reches kilo spontaniškai: „Su mokiniais pradėjom diskutuoti apie tai kalbėti, kad neužtenka vien klasėje mokytis hebrajų kalbos. Pamanėme, kad reikia panirti į hebrajų kalbos aplinką ir tuo tikslu būtų labai gerai nuvykti į Izraelį, kur, girdėdami hebrajų kalbą, gilintume savo žinias. Bet pradžioje nusprendėme pabandyti sukurti hebrajišką aplinką stovykloje“, — pasakoja mokytoja.

Stovykla vyko kaimo sodyboje, kur trims dienoms susirinko apie 40 žmonių iš visos Lietuvos: ne tik hebrajų kalbos kursų studentai iš Vilniaus, bet atvyko ir klaipėdiečiai bei kauniečiai, kurie taip pat buvo suinteresuoti gilinti hebrajų kalbos žinias, daugiau sužinoti apie žydų tradicijas, istoriją ir kultūrą. Džiugu, kad stovykla ir kalbos mokymasis sudomino įvairaus amžiaus žmones — nuo mokyklinio iki pensinio.

Stovykloje vyko ne tik hebrajų kalbos pamokos, bet ir įvairūs renginiai, susiję su žydų tautos tradicijomis ir kultūra. Patys mokiniai aktyviai dalyvavo rengdami stovyklos programą, patys rengė protmūšius  apie žydų kultūrą ir istoriją, atskleisdami savo gilias žinias ir išprusimą. Paaiškėjo, kad stovyklautojai daug žino, yra apsiskaitę, išprusę, vienas stovyklautojų veža turistų grupes į Izraelį.

Penktadienį visi pagal žydų tradicijas kepė chalas, sutiko Šabatą. Vienas mokinys vedė Šabato apeigas su malda, taip pat šeštadienio vakare, sužibus pirmoms trims žvaigždėms, su dainomis Šabatas buvo išlydėtas.

Rytais stovyklautojai gamino izraelietiškus pusryčius: humusą ir šakšuką.

Moterys mokėsi žydiškų šokių su profesionaliomis šokėjomis. Natalija Heifetz vedė įdomią paskaitą apie vyrų ir moterų santykius pagal judaizmo tradicijas, Rūta Ostrovskaja skaitė paskaitą apie garsų fotografą, litvaką Izraelį Bidermaną.

Stovykla baigėsi ir dabar jau planuojama vykti į Izraelį.

Ruth Reches pastebi, kad pastaraisiais metais žydų bendruomenė tapo atviresnė, prieinama visiems, dabar įvairių tautybių žmonės gali geriau pažinti savo kaimynus žydus, tuo pačiu skleisdami  toleranciją ir tautų draugystę.

Daugiau nuotraukų :

Stovyklos gyvenimo akimirkas fiksavo Arkadij Palej.

Kauniečiai pagerbė Lietūkio garažo žudynių aukas

Kauniečiai pagerbė Lietūkio garažo žudynių aukas

Permainingą pirmadienio pavakarę Kauno žydų bendruomenė nariai, jos bičiuliai ir Holokausto tragedijai neabejingi miestiečiai pagerbė Lietūkio garažo žudynių aukas. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky priminė šios pirmosiomis karo dienomis įvykusios egzekucijos istoriją, kai vieni piliečiai vidury baltos dienos būrio stebėtojų akivaizdoje ypatingai žiauriai niekino ir žudė kitus tos pačios valstybės piliečius tiesiog dėl to, kad jie buvo žydai, bei kalbėjo apie iki šių dienų gajus mitus apie žydus, Holokaustą ir jo priežastis.
Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir buvusi geto kalinė Fruma Kučinskienė pasidalijo artimųjų prisiminimais ir liudijimais apie tuos baisius, ne tokius jau ir tolimus laikus, atmintyje įstrigusiais ir iki šiol gyvais, siaubą keliančiais vaizdais.
Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas ir IX forto muziejaus direktorės pavaduotojas Marius Pečiulis išreiškė užuojautą visiems nukentėjusiems nuo Holokausto ir jų ainiams bei atsiprašė už tautiečių nusikaltimus.
Visų pasisakiusiųjų mintis jungė viena bendra gija – būtinybė šviesti vaikus, jaunimą, kalbėti su jais ne tik apie istorinius faktus, nusikaltimus prieš tautas ir žmoniją, bet ir aiškintis kartu su jais, kaip ir kodėl tokie nusikaltimai įvyksta, kas nutinka žmogaus sąmonei, psichikai, dvasiai, kad jis praranda bet kokį žmoniškumą ir daro sveiku protu nesuvokiamus dalykus.

Panevėžį aplankė izraeliečiai

Jau ketvirtus metus  pagal sutartį  Panevėžio m. žydų bendruomenė ir vadovė  Edit Perry (Izraelis) planuoja vizitus į Panevėžio miestą ir Panevėžio žydų bendruomenę, susitikimams ruošiamasi iš anksto.

Panevėžio m. žydų bendruomenėje apsilankė grupė žmonių, kurie tyrinėja žydų paveldą, gilinasi į istorinę praeitį. Šioje grupėje susirinkę žydai iš Izraelio, Tel Avivo ir kitų miestų. Tai trečiojo amžiaus universiteto studentai, kurie ištisus metus studijuoja žydų  istorijos tarpsnius, o vasaromis stengiasi aplankyti kuo daugiau žymių vietų, susijusių su protėvių gyvenimu Lietuvoje ir Lenkijoje. Šį kartą 2018 m. birželio 25 dieną apie 23 žmonių grupė su vadove ir mokytoja Edit Perry apsilankė Panevėžio mieste.

Susitikime Panevėžio žydų bendruomenės narys Jurij Smirnov pasidalino savo atsiminimais apie tai, ką jam teko išgyventi per II Pasaulinį karą, būnant mažamečiu koncentracijos stovyklose Šiauliuose ir Panevėžyje, apie savo artimųjų žūtį, apie tai, kaip atvyko į Panevėžį su savo šeima.

Konferencija Pušalote apie žydų paveldo išsaugojimą

Konferencija Pušalote apie žydų paveldo išsaugojimą

Birželio 15 dieną Pušalote įvyko konferencija dėl Pušaloto miestelio žydų paveldo objektų: Pušaloto sinagogos ir „Joškės namo“ įprasminimo ir pritaikymo bendruomenės reikmėms ir išsaugojimo. Šios konferencijos organizatoriai:  Pasvalio raj. Savivaldybės administracija ir jos meras G. Gegužinskas, LR Seimo narys A. Matulas, Pušaloto miestelio seniūnė P. Stravinskienė ir Pušaloto bendruomenės pirmininkas A. Kumpauskas, kuris ir yra pagrindinis idėjos sumanytojas.

Konferencija prasidėjo nuo Pušaloto miestelio apžiūros, vėliau „Joškės namo“, kuriame buvo žydų pradinė mokykla ir sinagoga. Ši sinagoga pastatyta litvako  Howard Margol prosenelio pastangomis. Visi jo  giminės ir artimieji caro laikais gyveno Lietuvoje. Vienas jo giminaičių buvęs garsus politinis veikėjas, Iraelio premjeras Jachud Barak.

Visa konferencijos delegacija – J. E. Izraelio ambasadorius A. Maimon, Kultūros paveldo departamento atstovas, Pušaloto bendruomenės nariai, Panevėžio žydų bendruomenės nariai bei visuomenė apžiūrėjo sinagogos pastatą, kurio būklė yra kritiška. Daugiau nei 75 metus ši sinagoga buvo naudojama ne pagal paskirtį, buvo apleista. 2005 m. Howard Margol ir jo giminaičių pastangomis buvo atidaryta memorialinė lenta ant sinagogos pastato ir sutvarkytos senosios Pušaloto žydų kapinės. Išorinė sinagogs dalis liko autentiška, todėl ją galima restauruoti ir panaudoti vietos bendruomenės reikmėms.

Izraelio ambasadorius A. Maimonas ir Kultūros paveldo departamento atstovas, o taip pat Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės paveldosaugininkas M. Užpelkis kartu su svečiais apžiūrėjo vidinę sinagogos dalį. Pušaloto bendruomenės pirmininkas A.Kumpauskas kartu su gyventojais, iškėlė idėją, kad sinagogą reikia restauruoti ir pritaikyti bendruomenės reikmėms: rengti susitikimus, koncertus, parodas, susijusias su Pušaloto miestelio bendruomene ir tuo pačiu pritraukti turistus keliu Pušalotas-Pakruojis-Joniškis, kur restauruotos ir atstatytos sinagogos patalpos ir erdvė, trauktų dažniau lankytis Lietuvos gyventojus ir užsieniečius. Šiandien pagrindinė užduotis – suderinti projektą, padaryti sąmatą ir ieškoti rėmėjų bei valstybės pritarimo.

Konferencijos metu J. E. Izraelio ambasadorius A. Maimon, Pušaloto bendruomenės pirmininkas A. Kumpauskas, LŽB paveldosaugininkas M. Užpelkis pristatė viziją apie projekto įvykdymą, o LR Seimo narys A. Matulas padėkojo visiems pranešėjams už įdomias mintis ir žydų palikimą Pasvalio rajone, Pušaloto miestelyje. Konferencijoje pasisakė Lietuvos (litvakų) žydų bendruomenės vykdantysis direktorius R. Vaisbrodas, kuris pabrėžė, kad ši idėja labai svarbi ne tik Lietuvos visuomenei, bet ir likusiems žydų palikuonims, kurie išsibarstė po visą pasaulį.

Vašingtone liudijęs apie Holokaustą Kretingoje

 “Pajūrio naujienos”

Aut. Romualdas Beniušis. Nuotraukoje : P.Jurkus Vokietijoje apie 1950 m.

Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis kretingiškis Pranas Jurkus su JAV Holokausto memorialinio muziejaus darbuotoja Ina Navazelskis 2012 m. balandžio 30 dieną įrašė savo, tada keturiolikmečio paauglio prisiminimus ir liudijimus apie 1941 metų Holokaustą Kretingoje. Šis anglų kalba darytas interviu tapo šio muziejaus žodinių liudijimų dalimi ir yra pasiekiamas internetu. Jurkus gimė 1927 m. Onos (1895–1944 m.) ir Prano (1886–1958 m.) Jurkų šeimoje. Be jo, čia augo dar trys vaikai: Jadvyga (gim. 1924 m.), Adelė (gim. 1931 m.) ir Aldona (gim. 1937 m.). Šeima nuomojosi namą su žeme tuometinėje Kluonalių gatvėje, pietinėje miesto dalyje už dabartinio turgaus, toliau nuo miesto centro. Tėvas Pranas, kilęs nuo Jokūbavo, buvo nagingas dailidė ir statybininkas, Šiauliuose baigęs amatų mokyklą. Prie namų turėjo savo dirbtuves, nors daugiausia dirbdavo pas žmones, taip pat Kretingos pranciškonų vienuolyne. Nagingas dailidė pradžiugindavo šeimą ir darydamas įvairius medžio gaminius: dėžutes, indus, velykinius kiaušinius, kas tada buvo retenybė. Juos gaminant ir marginant dalyvaudavo visa šeima, juos noriai prieš šv. Velykas pirkdavo ir kretingiškiai. P. Jurkus savo šeimai buvo pagaminęs ir smuiką bei cimbolus, kuriais grodavo ir vaikai. Smuiko gaminimo paslapčių jį mokė labiau patyręs meistras žydų tautybės kretingiškis, vardu Motkis. P. Jurkus smuiko viduje buvo įrašęs ir savo pavardę. Po jo mirties muzikos instrumentai buvo perduoti Kretingos muziejui ir čia šiandien yra saugomi.

Šeima turėjo ir savo smulkų verslą – nuomodavo kretingiškiams tėvo padarytus oblius kopūstams smulkinti prieš juos rauginant. Nedidelis nuomos mokestis atitekdavo vaikams, nes kiekvienas turėjo „savo“ asmeninius oblius. Visi vaikai lankė pradinę mokyklą, vėliau gimnaziją. Tėvai buvo raštingi, skaitė knygas ir įvairius leidinius, o P. Jurkus turėjo ir Klaipėdos krašto tarme gotiškais rašmenimis spausdintą Bibliją. Šeima gyveno vidutiniškai, vaikai buvo gerai aprengti. 1938 m. jie įsigijo ir žemės sklypą, ruošėsi statyti savo namus, buvo įsigiję ir statybinių medžiagų. Deja, šio sumanymo nepavykus įgyvendinti, teko persikelti gyventi į dviaukštį mūrinį namą Kęstučio gatvėje prie žvyrduobės, šalia raudonų plytų pastato, kuriame nuo 1935 m. buvo įsikūręs miesto muziejus. Abu pastatai priklausė tam pačiam savininkui A. Vilkui. Čia gyvendama Jurkų šeima sulaukė 1940 m. sovietinės bei 1941 m. nacistinės okupacijos. Kretingos pradžios mokykloje besimokantis P. Jurkus buvo be galo judrus, smalsus, visur norintis dalyvauti paauglys, aplinkinių laikytas net ir padykusiu. 1938 m. gegužės mėnesį, kilus pusę Palangos miestelio nuniokojusiam gaisrui, po kelių dienų smalsumo vedamas čia su keliais savo draugais 12 kilometrų pėsčiomis atkeliavo ir jis. Čia, Palangos pionierių stovykloje, 1941 m. birželio 22 d. rytą jis sutiko ir prasidėjusį SSSR–Vokietijos karą, nors pionierių organizacijai ir nepriklausė, į stovyklą pakliuvęs prikalbintas kaimynystėje muziejaus name gyvenusio pedagogo, muziejaus vedėjo Viktoro Lingio, stovykloje dirbusio vienu iš vadovų. Patyręs karo pradžios suirutės sunkumus besitraukiant Latvijos link, kartu su kitais keliais kretingiškiais pasienyje atsiskyrė nuo stovyklautojų būrio ir po dviejų sunkių kelionės pėsčiomis dienų pasirodė namuose, pradžiugindamas skausmingoje nežinioje gyvenusius namiškius. O kitą dieną jam jau pačiam su šeima ir daiktais teko trauktis už miesto nuo Kretingos centrą nuniokojusio gaisro, kilusio naciams padegus žydų maldos namus. Siaubingame gaisre sudegė miesto centras, katalikų bažnyčia, vienuolynas, apdegė ir gimnazija, nors gaisrininkai buvo atvykę net iš aplinkinių rajonų. Ugnies nepaliesti išliko Šv. Antano rūmai, kurių rūsiuose buvo kalinami nacistiniam režimui neįtikę žmonės, taip pat ir žydai vyrai.

Aldonos Jurkutės krikštynos 1937 m. Kluonalių gatvėje. Ona (sėdi pirma iš dešinės) ir Pranas (sėdi pirmas iš kairės) bei jų vaikai: Pranas(stovi pirmas iš kairės), Adelė (stovi atsirėmusi į tėvą) bei Jadvyga (stovi už Adelės) su krikštatėviais ir svečiais.

Kaune įamžintas Nyderlandų garbės konsulo Lietuvoje, Pasaulio tautų teisuolio J. Zwartendijk atminimas

Kaune įamžintas Nyderlandų garbės konsulo Lietuvoje, Pasaulio tautų teisuolio J. Zwartendijk atminimas

Penktadienio popietę Kaune įamžintas Nyderlandų garbės konsulo Lietuvoje, Pasaulio tautų teisuolio J. Zwartendijk atminimas. Laisvės alėją, vietą priešais buvusį J. Zwartendijk, kaip kompanijos “Philips Lietuva” vadovo, ofisą, papuošė šviesos instaliacija ir atminimo plokštė grindinyje.
Nyderlandų menininkė Giny Vos savo kūriniu siekė įamžinti ne tiek  J. Zwartendijk, kuris buvo be galo kuklus žmogus ir niekada nesigyrė savo poelgiu, kurio net nelaikė žygdarbiu, asmenybę, kiek jo humanistinį poelgį, kai 1940 m. vasarą per 10 dienų jis išdavė 2400 vizų į Kiurasao salą, taip suteikdamas ateitį ne tik šiems tūkstančiams žydų, bet ir jų palikuonims. Šviečianti spiralė simbolizuoja gyvenimą, judėjimą, augimą, viltį, kiekviena joje esanti skirtingo ilgio ir spalvos LED juostelė skirta vis kitam išgelbėtam žmogui, akcentuojamas ne tų laikų tragizmas, bet išgelbėjimas, jo nešama viltis, šviesa ir ateitis.
Renginio metu J. Zwartendijk ir jo pasiaukojamą veiklą prisiminė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, Lietuvos respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, J. Zwartendijk sūnus Rob Zwartendijk.
Stipriu emociniu užtaisu ceremoniją papildė trumpas, bet įspūdingas Kauno šokio teatro “Aura” pasirodymas. Atminimo plokštę atidengė J. Zwartendijk sūnus ir dukra garbingoje Nyderlandų karaliaus Willem Alexander, Prezidentės D. Grybauskaitės ir Kauno mero akivaizdoje. Atskiros padėkos nusipelno ir Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos fleitininkės gražia gaida pradėjusios ir užbaigusios įsimintiną įvykį.
Kalba J. Zwartendijk sūnus Rob Zwartendijk.
Sugiharos fondo “Diplomatai už gyvybę” valdybos pirmininkas Ramūnas Garbaravičius.
Buvęs Kauno vicemeras, žydų kultūrai ir istorijai neabejingas žmogus, Vytautas Vasilenka bei Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus vadovai Raimundas Kaminskas ir Julija Iskevičienė šakia KŽB pirmininkas Gercas Žakas.
Renginio programas ir daugiau nuotraukų.
Panevėžio miesto žydų bendruomenėje birželio ir liepos mėnesiai  patys turtingiausi gimtadieniais

Panevėžio miesto žydų bendruomenėje birželio ir liepos mėnesiai patys turtingiausi gimtadieniais

Yra puiki tradicija kiekvieną mėnesį minėti bendruomenės narių gimtadienius. Šį kartą net septynems nariams, senjorams, buvo paruoštas vaišių stalas. Šventinėje aplinkoje pasveikinti: Jurijus Smirnovas, Konstantinas Kružkovas, Tamara Antanaitienė , Sergejus Amitonas ir Janina Kelmienė. Tačiau ypatingas dėmesys buvo skirtas jubiliatams.

Edurdui Solovjovui šiais metais sukako 80-ties metų jubiliejus. Jo mama  Roza Gozenpud gimė 1909 m., 1936 m. ištekėjo už Stepano Solovjovo. Prednestrove Stepanas sukūrė šeimą, pradėjo tarnybą, buvo karo gydytojas. Čia Solovjovų šeimą užklupo II Pasaulinis karas. Tik tėvo dėka visa šeima evakavosi į Odesą, o iš ten į Rusijos gilumą, tai buvo  galimybė išsigelbėti nuo mirties. Eduardas ir jo brolis išgyveno sunkų karo laikotarpį, prarado tėvą.  Eduardui teko patirti ir Holokausto žiaurumą.

Kitas jubiliatas Borisas  Marijampolskis, jam sukako 60 metų. Jis ilgametis, aktyvus Panevėžio žydų bendruomenės narys, jo tėvas Jakovas Marijampolskis buvo II Pasaulinio karo dalyvis.  Po karo grįžęs į savo gimtinę Panevėžio rajone, Stalino režimo už pasisakymus buvo ištremtas į Sibirą. 1953 m. reabilituotas, sukūrė šeimą, Užaugino du vaikus. Vienas jų –  Borisas kaip ir jo tėvas, tapo fotografu mėgėju.

Daugumai bendruomenės senjorų, kurie gimė pokario laikotarpiu teko sunkus likimas: Holokausto metu prarado artimuosius, išgyveno badą ir skurdą arba buvo represuoti. Todėl Panevėžio žydų bendruomenė priėmė sprendimą kiekvienais metais švęsti narių gimtadieniuis, ypatingą dėmesį skiriant jubiliatams, kurie išgyveno sunkų pokario laikotarpį. Prie šventinio stalo jiems dovanojamos gėlės ir atminimo dovanos.

Nuoširdžiai sveikiname visus bendruomenės narius, kurie gimė birželio ir liepos  mėnesiais. Visiems linkime stiprios sveikatos, geros nuotaikos, artimųjų meilės, gerovės, ilgų ir šviesių metų.

Senojoji Kalvarijos sinagoga nušvito nuo žydiškų dainų

Senojoji Kalvarijos sinagoga nušvito nuo žydiškų dainų

Kai senojoje Kalvarijos sinagogoje suskambo pirmieji Lenkijos ansamblio „Vocal Varshe“ akordai ir dainininkų balsai, juk jie dainavo  sinagogų dainas ten, kur jas daugiau nei prieš 77 metus giedodavo rabinas, kantorius ir Kalvarijos žydai, o pati sinagoga buvo tokia pat pilna besimeldžiančių šio Kalvarijos štetlo gyventojų kaip dabar susirinkusių į koncertą, senasis pastatas nušvito…

Į vis dar apleistą sinagogą atvyksta puikus dainininkų tercetas iš Lenkijos, nuostabūs balsai per atidarytus sinagogos langus aidi per visą Kalvariją garsiai, o  žydų dainų klausytis susirinkę miesto gyventojai, sausakimšoje sinagogos erdvėje ploja ir ne vienas tą akimirkq pagalvojo, kad garsusis Kalvarijos trijų sinagogų kompleksas vis tik turėtų atgimti kuo greičiau, kad tokia muzika ir dainos skambėtų dažniau, kad jų klausytis važiuotų iš viso pasaulio, čia gyvenusių žydų anūkai ir proanūkai, juk Kalvarijoje iki Holokausto žydai sudarė daugumą gyventojų. Jų atminimą koncerto pradžioje pagerbė vietos jaunimo choras su žydiška daina.

Kai 1713 metais Abiejų Tautų Respublikos valdovas Augustas II žydų kahalui suteikė privilegiją užsiimti įvairiais verslais ir amatais, prekiauti, įrengti kapines, pastatyti ne aukštesnę už bažnyčią sinagogą,  „Žydų Kalvarijoje“ ėmė kilti maldos namų stogai.

Kalvarijos sinagogų kompleksas dabar yra Lietuvos valstybės saugomų kultūros vertybių sąraše: barokinė sinagoga, statyta 18 amž. , eklektinė sinagoga, pastatyta 19 amž. antroje pusėje, šalia iškilo plytinė Talmudo mokykla ir rabino namas, tai buvo 19 amž. pabaigoje – 20 amž. pradžioje.

2014 metais pagal panaudos sutartį Lietuvos žydų bendruomenė Kalvarijos savivaldybės administracijai 50-čiai metų perdavė teisę valdyti maldos namus, administracija įgijo galimybę į juos investuoti. Pasirašiusi panaudos sutartį, Kalvarijos savivaldybės administracija įsipareigojo šią sinagogą, radus finansų, restauruoti, o iki tol – užkonservuoti. Planuota skirti kultūrinei veiklai, tačiau iki šiol darbai nevyksta, keičiasi valdžios, požiūris į sinagogų restauravimą  keičiasi taip pat. Po sutarties pasirašymo savivaldybė nedarė nieko, nerodė jokios iniciatyvos, net ir ten kur buvo galima gauti lėšas tvarkybai.

Lietuvos žydų bendruomenė tikisi, jog Kalvarijos savivaldybės atstovai duotų pažadų laikysis. Prieš kelerius metus daugumos kalvarijiečių nedomino galimybė unikalų paveldą išsaugoti ateities kartoms.

Toliau fotografės Mildos Rūkaitės nuotraukose: „Vocal Varshe“ koncerto Kalvarijos sinagogoje akimirkos ir drauge su ansambliu nusifotografavęs, Holokaustą išgyvenęs, nes tetos buvo išgelbėtas, vienintelis kalvarijietis žydas Maušis Segalis su žmona.

Lenkijos ansamblio „Vocal Varshe“ koncertas sakralinėje Vilniaus vietoje

Birželio 6-os vakare, ypatingoje Vilniaus vietoje, Vokiečių g.  kieme, kur dar prieš 75 metus stovėjo Didžioji Vilniaus sinagoga,  skambėjo nepaprastos, jautrios, nuostabaus grožio kompozicijos jidiš, hebrajų ir ladino kalba. Koncertavo grupės „Vocal Varshe“ ansamblis. Renginį organizavo Lenkijos Kultūros institutas Vilniuje ir Lietuvos žydų bendruomenės. Lenkai muzikantai iš Varšuvos pristatė klausytojams jaudinančias dainas iš Varšuvos ir Vilniaus geto.

Lietuvos žydų bendruomenės Vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas pradėjo renginį didžio žydų poeto Mošė Kulbako „Vilniaus“ poemos žodžiais:

Su talesu vaikšto kažkas tavo mūrais.
Naktį liūdėdamas vienišas budi mieste.
Įsiklauso: seni pereinami kiemai ir šventyklos
Aidi lyg apdulkėjus, užkimus širdis.
Tu esi psalmynas iš geležies ir iš molio;
Kiekviena siena – melodija, kiekvienas akmuo – malda,
Kai liejasi mėnesiena į kabališkas gatves
Ir iškyla tavo stingdantis nuogas grožis. (Vertė Alfonsas Bukontas)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sveikindamas visus susirinkusius į koncertą, kalbėjo, kad ši koncertui pasirinkta vieta visiems Vilniaus gyventojams, lietuviams ir lenkams primena, jog mes padarėme ne viską, kad Holokausto metu išgelbėtume daugiau gyvybių. „Todėl pasakymas, kad čia turi stovėti Didžiosios sinagogos bent jau atminimas ar dalinis atstatymas, ar jos ženklai, kurie telks bendruomenę, nes tai rūpi ne tik žydams, bet ir visiems Vilniaus gyventojams. Manau, kad tai būtų suvienijimas tautų, gyvenančių Vilniuje. Leisiu sau pasakyti šiek tiek apie žydų bendruomenės reikalus, nes tai gali tapti jos susitaikymo simboliu.  Kai ateina reikalas kalbėti apie Didžiąją sinagogą, visi susėdame prie stalo ir kalbamės apie tai, kas čia turėtų būti. Man atrodo, kad tai labai svarbu ne tik dėl to, kad čia stovi baisus sovietinio darželio pastatas, juk stovėjo  kažkada gražūs pastatai ir buvo kitokia aplinka.

Man šis darželis yra dar baisesnis ne dėl šių silikatinių plytų, bet dėl to, kad čia užaugo karta žmonių, kurie žaidė, mokėsi, jų auklėtojos rūpinosi vaikais ir nieko nežinojo ant kokių pamatų šis darželis stovi. Bandau pažvelgti akimis savo bendraamžių, jaunesnių ir vyresnių, ką reiškia vieną dieną suvokti , kad tu žaidei ir gražias dienas leidai ant praeities didybės griuvėsių ir net nenutuokei, kas tai yra. Man atrodo mūsų galvose jau šiandien vyksta Didžiosios sinagogos atstatymas, kai mes čia esame ir renkamės į tokį renginį. Net neabejoju, kad fizinis atstatymas vienokia ar kitokia forma, įvyks. Mano kaip mero noras, kad Vilnius savo 700 metus pasitiktų su visiškai pasikeitusia šia vieta, kur nebus baisių sovietinių paminklų ir praeities nuoskaudos bus tapusios ateities kūrimu. Ačiū visiems, kurie čia atėjo ir koncertuos, nepamirškim, mes čia šiandien pradedam atstatinėti Didžiąją sinagogą“, – kalbėjo Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dėkojo visiems atvykusiems pasiklausyti muzikos ir Vilniaus merui, leidusiam organizuoti koncertą tokioje ypatingoje vietoje, kur atgyja žydų dvasia, nuo kurios prasidėjo Vilniaus Gaono mokslai. „Man tas darželio pastatas, stovintis dabar sinagogos vietoje irgi nepatinka, bet Jūs, mere nuspręsite, ar jį reikia nugriauti. Mes žydai nuspręsime, ar reikia atstatyti sinagogą, o gal dar pagalvoti, ar kitokiu būdu įamžinti, bet sutvarkyti aplinką, kurioje mes čia esame, būtina, matyt, visi su manimi sutiks. Labiausiai noriu pasveikinti atvykusius svečius, dainininkus, kurie šį vakarą praskaidrins gera muzika. F. Kukliansky palinkėjo visoms bendruomenėms viso geriausio, taikos Vilniuje ir Lietuvoje“.

Lenkijos Kultūros instituto direktorius Marcinas Lapčinskis pabrėžė, kad grupės „Vocal Varshe“ koncertas yra labai simboliškas, nes visi stovi toje vietoje, kur  prieš keliasdešimt metų  skambėjo jidiš, hebrajų, ladino lietuvių, lenkų, rusų ir vokiečių kalba. „Tai buvo žydų pasaulio centras, labai svarbi vieta Vilniaus ir Europos žemėlapyje. Šiandien mums pasisekė pakviesti į Lietuvą vieną talentingiausių jaunų lenkų vokalinį Varšuvos ansamblį „Vocal Varshe“, kuris koncertuos Vilniuje, Kėdainiuose ir Kalvarijoje. Lenkijos Kultūros institutui labai malonu, kad galime prisidėti prie šios vietos atgimimo. Varšuvoje kaip ir Vilniuje iki karo buvo labai intensyvus žydiškas gyvenimas, dabar žydiškoji Varšuva atgimsta, ten vyksta daug koncertų, festivalių. Tikimės , kad ir ši Vilniaus vieta atgims“.

Daugiau nuotraukų ir informacijos apie ansamblį „Vocal Varshe“.

Fotografė Milda Rūkaitė.

Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas pakvietė pagerbti nepriklausomybės akto signatarą, ilgametį Seimo narį Emanuel į Zingerį

Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas pakvietė pagerbti nepriklausomybės akto signatarą, ilgametį Seimo narį Emanuel į Zingerį

Izraelio ambasadoriaus rezidencijoje įvyko priėmimas Lietuvos politinio veikėjo, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataro, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nario Emanuelio Zingerio garbei. Izraelio ambasados iniciatyva surengto renginio metu LR Seimo narį sveikino prof. Vytautas Landsbergis, Lenkijos ambasadorė Urszula Doroszewska, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė- Budrienė.

Renginyje buvo pakviesti dalyvauti Lietuvos žydų bendruomenių Pirmininkai, Seimo nariai, visuomenės veikėjai, diplomatai.

Pasaulio žydų skautų forumo vadovas Alain Silberstein Kaune susitiko su skautais ir Kauno žydų bendruomenės pirmininku bei jaunimu

Pasaulio žydų skautų forumo vadovas Alain Silberstein Kaune susitiko su skautais ir Kauno žydų bendruomenės pirmininku bei jaunimu

Pasaulio žydų skautų forumo (International Forum of Jewish Scouts (IFJS)) vadovas Alain Silberstein savo vizito Lietuvoje praėjusią savaitę metu lankėsi ir Kaune, kur susitiko su Laikinosios sostinės skautais ir Kauno žydų bendruomenės pirmininku bei jaunimu. Svečias iš Prancūzijos patraukliai pristatė “Tsofim Yehudim” programą, planus išplėsti žydų skautų veiklą Europoje, atgaivinti žydų skautų judėjimą Lietuvoje, prisiminta, kad ši organizacija mūsų šalyje prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo labai aktyvi. A. Silbersteino pasakojimas susitikime dalyvavusioms KŽB merginoms pasirodė patrauklus ir įkvepiantis. Svarbu, kad, kaip supratome, skautų judėjime kiekvienas gali atrasti save ir gilintis į tą sritį, kuri jam arčiausiai širdies, o gal net ir pamilti tą, kuri pradžioje neatrodė tokia patraukli. Žydų skautų organizacija patraukia savo vertybine orientacija, tolerancija ir tuo pačiu gilinimusi į savo identitetą, tradicijas. Idėjos sudomino, norėtųsi, kad žydų skautų judėjimas Lietuvoje iš tiesų atgimtų.

Žydų karių- savanorių pagerbimas Kaune

Žydų karių- savanorių pagerbimas Kaune

Gegužės 30d. Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas ir Kauno žydų bendruomenė pakvietė į Lietuvos Nepriklausomybės kovose kovojusių žydų karių pagerbimo iškilmingą ceremoniją. Joje dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Amiras Maimonas, Kauno karinės įgulos dalinių vadai ir kariai, Kauno miesto savivaldybės, Lietuvos žydų bendruomenės ir kitų organizacijų atstovai. Gegužės 30d. primena vieną iš pirmųjų Lietuvos kariuomenės karinės vadovybės suplanuotų karinių operacijų. 1919-ųjų gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje Lietuvos kariai, tarp jų buvo daug žydų, padedami saksų savanorių nuo bolševikų išvadavo Uteną bei perėmė iniciatyvą kovojant su Raudonąja armija.

Karių pagerbime dalyvavo LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Klaipėdos žydų benruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.

 Daugiau nuotraukų.

Prancūzijos žydų skautai žada padėti Lietuvos žydų jaunimui atgaivinti šį judėjimą

Prancūzijos žydų skautai žada padėti Lietuvos žydų jaunimui atgaivinti šį judėjimą

Prieš Holokaustą visoje Lietuvoje buvo nemažai žydų berniukų ir merginų skautų būriai. Kai kurie griežtai laikėsi judaizmo įstatymų ir buvo labai religingi, kiti būriai – sionistų, treti – pasaulietiniai. Vienintelis dalykas buvo visiems bendras – linksmai leisti laiką lauke, kartu mokytis pagrindinių įgūdžių ir puoselėti žydų tapatybę.

Šiuo metu planuojama atgaivinti žydų jaunimo skautų judėjimą Lietuvoje, nes dabar žydų bendruomenėje labiau aktyvūs yra  vyresni žydai.

Žydų skautų tarptautinio forumo (IFJS) pirmininkas ir “Éclaireuss” valdybos narys Éclaireuses éclaireurs israélites de France (EEIF) Alain Silberstein atvyko į Vilnių aptarti Prancūzijos ir Lietuvos žydų bendradarbiavimą, žydų skautijos atgimimo procese. Susitikimas vyko LŽB konferencijų salėje. Į skelbimą, kviečiantį dalyvauti, sureagavo nedaug jaunimo, tačiau įdomus pokalbis įvyko, dabar belieka laukti organizacinės veiklos. Atėjusieji išgirdo skautų prezidento Alaino Silberstein pasakojimą apie žydų skautų judėjimą Prancūzijoje.

Jis trumpai apibūdino žydų skautų veiklą tarpukariu Lietuvoje, parodė žemėlapį, kuriame pažymėti dabar esantys žydų skautų judėjimo centrai pasaulyje, artimiausi Lietuvai yra aktyviai veikiantys žydai skautai Čekijoje.

A. Silberstein paaiškino, kad Lietuvos žydų skautų atgimimas yra tam tikra bandomoji programa, prancūzų žydų skautai norėtų padėti organizuoti panašią ir Lenkijoje, ir galbūt ateityje Rusijoje. Kalbėta ir apie mainų programas. LŽB ketina pradžioje finansuoti judėjimą Lietuvoje.

“Jei norite dalyvauti skautų žygyje, reikia susitikti su draugais, išeiti į mišką ir gerai praleisti laiką”, – sakė Silberstein, pabrėždamas, kad tokios grupės sudaro ekologiško skautų judėjimo pagrindą. Jis įspėjo, kad vyresni vaikai ir tėvai turėtų jį pradėti, o paskui perduoti jaunesniems vaikams.

Paklaustas, ar žydų skautai Lietuvoje turėtų būti tik žydai, Silberstein atsakė, kad žydų skautai Prancūzijoje yra atviri visiems, įskaitant ne žydus vaikus. Jis teigė, jog turinys nebūtinai turi būti religinis, tačiau apimantis žydų poreikius, pavyzdžiui, košerinį maistą.

LŽB vyko šachmatų turnyras, skirtas Izraelio 70- mečiui

LŽB vyko šachmatų turnyras, skirtas Izraelio 70- mečiui

Gegužės 27 d., sekmadienį, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vyko šachmatų turnyras, skirtas Izraelio valstybės 70-mečiui paminėti.

Šachmatininkus sveikino Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas, Lietuvos šachmatų federacijos prezidentas Aleksandras Černovas, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas, profesorius Vytautas Landsbergis, ūkio viceministras Gediminas Miškinis.

Prizus bei atminimo dovaną, unikalią Lietuvos žydų bendruomenės pastangomis  išleistą knygą Icchoko Rudaševskio “Vilniaus geto dienoraštis” nugalėtojams įteikė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas. Į šių metų turnyrą atvyko 70 įvairių amžiaus grupių žaidėjų.

Prieš varžybas Jašos Heifetzo salėje buvo pristatyta knyga „Žydai Lietuvos šachmatų istorijoje”, prisimintas žydų šachmatininkų indėlis į Lietuvos šachmatų istoriją.  Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas sakydamas kalbą, pabrėžė: “Pažiūrėkite į žydų tautos laimėjimus, kodėl tiek daug šios tautybės žmonių yra Nobelio premijos laureatai, daug pasiekę verslininkai, nepaprastai talentingi kitų sričių specialistai? Ogi todėl, kad nuo ankstyvos vaikystės žydų vaikams tėvai sako, kad jie yra labai protingi. Šachmatai skatina mąstyti strategiškai, spręsti susidariusias problemas, lavina protą. Žydai – protinga tauta, reikia laikytis žydų.”

“Aštrus protas, ištvermė ir garbinga kova, kuriais žavi šachmatai, telydi Jus ir asmeniniame gyvenime”, – linkėjo šachmatų federacijos prezidentas Aleksandras Černovas.

Ūkio viceministras Gediminas Miškinis pasidžiaugė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje  organizuojamais šachmatų turnyrais, palinkėjo sėkmės ir ilgo pergalių kelio.

Po apdovanojimų prof. V. Landsbergis ir Borisas Rositsanas nepraleido progos sužaisti improvizuotą šachmatų partiją.

Turnyrą rengė ,,Elitinis šaškių ir šachmatų klubas Rositsan ir  Maccabi“ nei Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

 

Daugiau nuotraukų