Regioninės bendruomenės

LSK  “Makabi”  plaukimo  varžybos  Kaune

LSK “Makabi” plaukimo varžybos Kaune

2018 m. spalio 28  d.  Kaune  geriausiame  Lietuvos  plaukimo  baseine (Kauno  m.  daugiafunkcinis  sporto  ir  pramogų  kompleksas  „GIRSTUTIS“)  vyko  LSK  „Makabi“ rudens plaukimo  varžybos, kuriose  dalyvavo  plaukikai  iš  Vilniaus, Kauno,  Panevėžio  bei  pirmą  kartą  Šiaulių  plaukikai. Sportininkai  rungtyniavo  atskirose  amžiaus  grupėse. Varžybos  buvo  vykdomos  25 m. laisvu  stiliumi  ir  50 m.  krūtine  distancijose  tarp  moterų  ir  vyrų.

Moterų  grupėje  po 2 distancijas laimėjo  Vilniaus  plaukimo  trenerė  Valentina  Timofejeva  ir  jos  auklėtinė  Erika  Kolokolenkova.  Vyrų  tarpe  2  kartus  nugalėjo  Albertas  Savinčius (Panevėžys)  ir  vilnietis  Vilius  Rackevičius. Kandidatai  į  Europos  „Makabi“  žaidynes:  daugkartinis  Europos  ir  Pasaulio  Makabiadų  nugalėtojas  Andrej  Fadeev  ir  Robert  Nikitin  pasidalijo  po  pergale. Reikia  pažymėti , kad  plaukdamas  50 m. krūtine, Robertas  aplenkė  Andrejų  tik  0,01 s. dalimi. Gaila  kad  varžybose  negalėjo  dalyvauti  jaunoji  kaunietė  Kamilė  Ilijonskytė, ji   kitose  varžybose  plaukė 1 km. distanciją.

Kauno VII-ajame forte pagerbti žuvusieji

Kauno VII-ajame forte pagerbti žuvusieji

Vėlinių išvakarėse Kauno tvirtovės VII-ajame forte prisiminti ir pagerbti čia žuvusius žmones susirinko lietuvių ir žydų bendruomenės.  “Kasmet degdami Vėlinių žvakeles ant artimųjų kapų, vis dažniau susimąstome apie tuos, kurių atminimo nebesaugo buvę gyvenimo bendražygiai. Slenkant dešimtmečiams, tragiški 1941 m. įvykiai, pareikalavę tūkstančių nacistinės Vokietijos vykdytos antisemitinės politikos aukų, šiandien nėra pamiršti”, – teigė renginio organizatoriai.  Kauno tvirtovės VII forto direktorius Vladimiras Orlovas portalui kauno.diena.lt teigė, kad tai yra tikriausiai vienintelis renginys, kai žydų bendruomenės atstovai, šiuo atveju, Kauno žydų bendruomenė, dalyvauja Vėlinėse. Žydai tokio papročio šiomis dienomis pagerbti, prisiminti mirusiuosius neturi.

“Kauno diena”, nuotraukos Vidmanto Raupelio.


Aktyvi Šiaulių krašto žydų bendruomenė

Aktyvi Šiaulių krašto žydų bendruomenė

Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Tą dieną Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai susirinko į Luponių mišką netoli Kužių (Šiaulių r.), kuriame masinių žudynių metu Antrajame pasauliniame kare nužudyta per aštuonis tūkstančius žydų. Tylos minute pagerbė žuvusiųjų atminimą, padėjo gėlių, uždegė žvakutes. Buvo prisiminti istoriniai įvykiai. Iš ten vyko atiduoti pagarbą žuvusiems Šiaulių gete.

Bendruomenės nariai pagerbė Holokausto aukas ir  Bubių bei Žagarės masinių žudynių vietose.  Is­to­ri­niai šal­ti­niai liu­di­ja, kad Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tu, vo­kie­čiams įžen­gus į Šiau­lius, bu­vo pra­dė­ti steig­ti du ge­tai (žy­dų ra­jo­nai). Juo­se ka­lė­ję žmo­nės bu­vo iš­žu­dy­ti. Vie­ni – Lu­po­nių miš­ke, ki­ti pa­kliu­vo į Ža­ga­rės ge­tą ir ten bu­vo nu­žu­dy­ti. Ma­si­nes ka­pa­vie­tes, pa­de­dant vie­ti­niams žmo­nėms, Lu­po­nių miš­ke at­ra­do Alek­sand­ras Ra­bi­no­vi­čius. Šiau­lių vi­suo­me­nės lė­šo­mis bu­vo pa­sta­ty­tas at­mi­ni­mo obe­lis­kas, ka­pa­vie­tės pa­ženk­lin­tos, pa­da­ry­ti ta­kai.

Spalio 21 d. Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai susitiko su bičių karaliene Roma Mačienė – vieno pirmųjų ekologinio bityno šeimininkių šalyje savininke. Susitikimo metu sužinojome daug faktų, kurių nežinojome apie bites, jų rūšis, apie tai, kad bitės turi penkias puikiai išvystytas akis bei gerą uoslę.
Bičių pasaulyje yra labai svarbu turėti gerą ir stiprią šeimą, kuri geba daugintis ir tokiu būdu užtikrinti šeimos tęstinumą, kas yra viso kas gyva pagrindas. Bičių produktus bitininkė vadina stebuklų stebuklu. Sužinojome daug naujo apie medaus bei kitų jo produktų – žiedadulkių, bičių duonelės ir pienelio – poveikį žmogaus organizmui, naudą sveikatai. Užsiėmimo metu galėjome paskanauti, paragauti įvairių rūšių medaus, žiedadulkių, bičių duonelės.

Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai aktyviai įsijungia į LSK „Makabi“ organizuojamus renginius. Rugsėjo 16 d. dalyvavome Vilniuje Vingio parke vykusiame antrajame Lietuvoje „FUN RUN“ bėgime. Kaip sakoma, svarbu ne rezultatai, o žydų susibūrimas kartu, bendravimas.
Spalio 28 d. nusprendėme išbandyti savo jėgas plaukimo čempionate, kuris vyko Kaune daugiafunkciniame sporto ir pramogų komplekse „GIRSTUTIS“. Mūsų plaukikai Z.Barienė ir V.Bočkus namo grįžo su pergale, iškovotos net trys prizinės vietos.

 

 

Pasaulinis Šabatas 2018

Pasaulinis Šabatas 2018

“Atidėk visus reikalus. Mėgaukis momentu”🔯

Juk negali Pasaulinis Šabas praeiti be Šiaulių apskrities žydų bendruomenės!

Ketvirtadienį, spalio 25 dieną 17.30  bendruomenės narės rinkosi mūsų virtuvėje ir mūsų  administratorė Antonina pasidalino  patirtimi, kaip išsikepti gardžias chalas mūsų Šabui.

Kviečiame dalyvauti Didžiosios akcijos aukų pagerbime

Kviečiame dalyvauti Didžiosios akcijos aukų pagerbime

2018 spalio 28 d. 12 val. IX forte Kauno žydų bendruomenė, uždegdama žvakes prisimins Kauno geto Didžiosios akcijos tragediją ir malda pagerbs Holokausto aukas.
Didžiausia Kauno geto gyventojų naikinimo akcija buvo įvykdyta 1941 m. spalio 28- 29 d.  „Didžiosios“ akcijos metu IX forte buvo nužudyta 10 tūkstančių žmonių, tarp jų – 4273 vaikai.

Kaune įamžintas Pasaulio Tautų Teisuolio, iškilaus pedagogo Vlado Varčiko atminimas

Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje iš kolegų ir išgelbėtųjų prisiminimų, nuotraukų ir muzikos pagarbiai sudėliotas žinomo smuikininko, pedagogo ir Pasaulio tautų teisuolio Vlado Varčiko portretas, atidengta jo atminimui skirta lenta.

70-metį neseniai paminėjusi Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija (NMG) kartu su Kauno žydų bendruomene įamžino čia 1946–2008 m. dirbusio iškilaus pedagogo, smuikininko V.Varčiko asmenybę, kuri žinoma ne vien muzikos bendruomenei. V.Varčikas itin gerbiamas ir žydų bendruomenėje – tai patvirtina ir įrašas atminimo lentoje (skulptorius Gediminas Pašvenskas), atidengtoje ant NMG Kamerinės salės sienos. Balto marmuro lentoje šalia smuikininko, pedagogo pavardės įrašyti jo humanizmą nacistinio pragaro tamsoje liudijantys trys žodžiai – Pasaulio tautų teisuolis.

Skaityti daugiau: http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/atveres-sirdi-ne-tik-muzikai-884689

Švenčionyse paminėtos Holokausto aukos

Švenčionyse paminėtos Holokausto aukos

Spalio 7 d Lietuvos žydų bendruomenė kartu su švenčioniškiais pagerbė Švenčionių Holokausto aukų atminimą Švenčionių miesto parke prie “Menoros”. Po to visi susirinkusieji dalyvavo Holokausto aukų pagerbime žydų masinių žudynių vietoje – Švenčionėlių poligone (miške tarp Platumų kaimo ir Šalnaičio ežero), kur amžinam poilsiui atgulė 8 tūkst. žiauriai nužudytų visos Vilniaus apskrities žydų.

Atminimo ceremonija buvusio geto vietoje – prie „Menoros“ Švenčionių parke vyksta kasmet pirmąjį spalio trečiadienį.

Atmintis gyva ir niekas neužmiršta. Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisej Šapiro susitikimo metu stengėsi paminėti visus atvykusiuosius ir padėkoti jiems, o ypač – atvykusiems iš toli.

Holokausto aukų atminimą taip pat pagerbė J.E. p. Urszula Doroszewska – Lenkijos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvos Respublikoje, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Vilniečių išeivių  asociacija Izraelyje „Beit Vilna“ su vadove Mickey Kantor.

Šiaulių apskrities Žydų bendruomenės senjorai kardiologės paskaitoje

Šiaulių apskrities Žydų bendruomenės senjorai kardiologės paskaitoje

Spalio 4d. Šiaulių apskrities Žydų bendruomenės senjorams buvo organizuota gydytojos kardiologės Virginijos Ežerskienės paskaita – konsultacija. Gerbiami mūsų senjorai turėjo galimybę sužinoti apie šiuolaikinius širdies gydymo metodus, po paskaitos gydytoja visus susirinkusius konsultavo individualiai, atsakė į užduotus klausymus.

Šiaulių apskrities Žydų bendruomenės senjorai sako, kad tokios paskaitos – konsultacijos yra labai jiems reikalingos. Atsižvelgdami į mūsų bendruomenės senjorų pageidavimą mėginsime organizuoti įvairių specializacijų gydytojų paskaitas – konsultacijas kas mėnesį. Šiaulių apskrities Žydų bendruomenė dėkoja gerbiamai gydytojai kardiologei Virginijai Ežerskienei už padovanotą mūsų bendruomenės senjorams puikią paskaitą – konsultaciją.

Priimtas sprendimas Šiaulių miesto Elnio gatvę pervadinti į Frenkelių gatvę.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenė spalio 4d. gavo džiugią žinią – šauni idėja tapo realybe.  Šiaulių miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Šiaulių miesto Elnio gatvę pervadinti į Frenkelių gatvę.

Jokūbas, Dora ir Chaimas Frenkeliai Šiauliuose apie 1893 m. Šiaulių Aušros muziejaus archyvas.

Mūsų bendruomenės pasiūlymą tokiu būdu įamžinti žymų šiaulietį pramoninką Chaimą Frenkelį, su dideliu entuziazmu ir nuoširdumu palaikė be galo daug garbingų šiauliečių.

Už idėjos įgyvendinimą, per tokį trumpą laiką, dėkojame Šiaulių miesto savivaldybės tarybai (ypatingai norime išskirti Ziną Žuklijienę, Gintarą Karalevičių ir Domą Griškevičių), LR Seimo nariui Stasiui Tumėnui ir jo šauniai padėjėjų komandai, politikui Vytautui Juškui, Šiaulių “Aušros” muziejaus vadovybei ir kolektyvui, Šiaulių “Laiptų” galerijos vadovei Janinai Ališauskienei, Šiaulių Turizmo informacijos centro direktorei Rūtai Stankuvienei ir kolektyvui bei kitiems.

Tikimės, kad tai yra viena iš pilietiškumo pamokų, kuri padės mums visiems po truputį atstatyti istorinį teisingumą.

 

 

Ypatingas renginys Panevėžyje

Ypatingas renginys Panevėžyje

Buvusi panevėžietė profesorė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė pakvietė Panevėžio m. žydų bendruomenę dalyvauti renginyje, skirtame autorės knygos pristatymui „Iškilūs XX a. Lietuvos atlikėjai ir pedagogai Aleksandras Livontas ir Olga Šteinberg“, „Šiaurės pašvaistė“, ir į dokumentinių filmų „Žmogus su laiko žyme“  ir „Dainos galia“ peržiūrą bei pokalbį apie kitus iškiliausius dvidešimto amžiaus atlikėjus ir pedagogus. Profesorės knyga turi istorinę vertę, joje išdėstytas šiandienos skaitytojo akimis matomas kultūrinis paveldas, amžinybė. Tą gali tikrai ne kiekvienas, o gerbiamai profesorei Ritai Aleknaitei – Bieliauskienei pavyko kaip visada. Šį kultūros renginį organizuoti padėjo panevėžietė poetė Elvyra Pažemeckaitė.

Linksma Sukkot šventė Panevėžyje

Linksma Sukkot šventė Panevėžyje

Šį kartą Panevėžio miesto žydų bendruomenė kartu su Šiaulių krašto žydų bendruomene Sukkot šventę sutiko linksmoje ir jaukioje aplinkoje. Pagal žydų tradicijas visi kartu statė palapinę (sukka), kurioje švenčiamas Sukkot – įvykis sutampa su derliaus nuėmimu. Buvo prisiminta žydų kelionė, kai prieš 3,5 tūkstančio metų jie klajojo po Sinajaus dykumą, glausdamiesi palapinėse ir neturėdami nuolatinės gyvenamosios vietos. Įprasta, kad visos bendruomenės ar šeimos palapinę (sukką) stato pagal savo galimybes. Panevėžyje prie palapinės stovėjo stalas, ant jo buvo sudėtos daržovės ir vaisiai, kurias šiais metais užaugino ir šventiniam stalui atnešė bendruomenės nariai. O pagrindinis stalo akcentas – Sukkoto puokštė :lulav, gadas ir aravu, etrog, kurie suišti palmės lapu. Kaip pažymėjo Gennady Kofman Sukkot šventė – švenčių Roša ha Šana ir Jom Kipur pratęsimas.

Zapyškio žydų tragediją primins informaciniai stendai

Dviejose Kauno rajono Zapyškio miestelio vietose Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro ir savivaldybės pastangomis pastatyti informaciniai stendai, kuriuose glaustai pateikta nuo XVI a. čia gyvenusios ir 1941 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. sunaikintos žydų bendruomenės istorija. „Brainė Abramovičiūtė (17 m.), Benjaminas Zilbermanas (13 m.), Volfas Solskis (19 m.), Moišė Rachenas (46 m.), Giršas Engelmanas (40 m.)…“, – nužudytųjų vardus skaitė dvi Zapyškio pagrindinės mokyklos moksleivės. Tyloje nuskambėjo 178 vardai ir pavardės: 47 vyrų, 118 moterų ir 13 vaikų.

 

 

Kviečiame visus pramokti hebrajų kalbos ar atgaivinti jau turimus įgūdžius!

Kviečiame visus pramokti hebrajų kalbos ar atgaivinti jau turimus įgūdžius!

Sekmadieniais vyks ilgai laukti edukaciniai užsiėmimai vaikams!
Informacija ir registracija: ruthreches@gmail.com (dėstytoja Ruth Reches)

SEKMADIENIAIS
9.30-11 hebrajų suaugusiems 2 lygis (pratęsimas) (konferencijų salė)
13-14.30 hebrajų suaugusiems pradedantiesiems (konferencijų salė)
14.45-16.15 hebrajų suaugusiems 1 lygis (pratęsimas)(konferencijų salė)
Juda Vagner ves hebrajų PIRMADIENIAIS 18.30-20.00 pažengusiems

SEKMADIENINĖ MOKYKLĖLĖ VAIKAMS
10.00 – 11.00 anglų k. (Ilan klubas) ves anglų k. mokytojas Viačeslav Mlynkovskij
11.15 -12.00 hebrajų k. (Konferencijų salė)
12.00-12.45 Tradicijos (Konferencijų salė)

Kauno žydų bendruomenė ir Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija kviečia į mokytojo, smuikininko, žymaus žydų gelbėtojo, Pasaulio tautų teisuolio Vlado Varčiko atminimui skirtą koncertą – minėjimą ir memorialinės lentos atidengimo ceremoniją, kuri vyks 2018 m. rugsėjo 28 d. 13 val. Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijoje.

Lietuvos žydų genocido dienos minėjimas Kauno IX forte

Lietuvos žydų genocido dienos minėjimas Kauno IX forte

2018 m. rugsėjo 21 d. Kauno IX forto muziejuje paminėta Lietuvos žydų genocido diena. Minėjime dalyvavo LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Izraelio valstybės ambasadorius Amir Maimon, Kauno miesto atstovai, Kauno žydų bendruomenės nariai, buvusi Kauno geto kalinė Fruma Kučinskienė, Kauno mokyklų moksleiviai ir kiti svečiai.


Kauno „Aušros“ gimnazijos teatro studija pristatė spektaklį – jaudinančią istoriją apie žydų mergaitę ir tris jos mamas…


Minėjimą užbaigė pilietinė moksleivių iniciatyva „Atminties kelias“, prie kurios prisijungė LSMU gimnazija, Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazija, Kauno Juozo Grušo meno gimnazija, Kauno technikos profesinio mokymo centras. 

Ukmergės Senamiesčio grindiniuose Holokausto aukas įamžino „Atminimo akmenys“

Ukmergės Senamiesčio grindinyje ukmergiečiai ir miesto svečiai nuo pirmadienio gali pastebėti variu dengtus „Atminimo akmenis“ – taip įamžintas dvejų Holokausto metu žuvusių garbių ukmergiečių atminimas.

„Atminimo akmenų“ idėjos autorius, vokiečių menininkas Gunteris Demnigas. Ply­te­lės mon­tuo­jamos ten, kur įam­žin­ti as­me­nys gy­ve­no ar dir­bo. Viena plytelė sumontuota Vasario 16 g.  prie sporto mokyklos (Ukmergės Didžioji sinagoga) ir skirta rabinui Josifui Zusmanovičiui (tėvavardis Dovido), antra sumontuota Kauno g. 17 prie buvusios fotostudijos ir skirta fotografui Moše Levi (tėvavardis Abraomo).
Fleitos me­lo­di­ją išė­ju­siems ir ne­grį­žu­siems sky­rė muzikantas, mokinys iš muzikos mokyklos.
„Daug metų minėdami Lietuvos žydų genocido atminties dieną, kartu su mokiniais prisimename ir nagrinėjame žydų kultūrą, istoriją, lankomės Pivonijos šile – masinėje žydų naikinimo vietoje. Šie „Atminimo akmenys“ – pirmieji Ukmergėje ir tikimės, kad šio projekto įgyvendinimas paskatins tęsti iniciatyvą, o „Atminimo akmenų“ atsiras ir daugiau“, – sakė Veprių pagrindinės mokyklos mokytojai Aldona Medonienė ir Vitas Medonas.
 
Ukmergės žy­dų bend­ri­jos pir­mi­nin­kas Artūras Taicas vi­sos bend­ruo­me­nės var­du idė­jos ini­cia­to­riams ir įgy­ven­din­to­jams dė­ko­jo už tai, kad pri­me­na­mas din­gęs žy­dų pa­sau­lis.
“Džiaugiamės jų atsiradimu Ukmėrgeje, tikimės, kad jie ne tik supažindins su tais, kurių netekome Holokausto metu, bet ir leis atviriau žvelgti į savo istoriją”,- kalbėjo  Lietuvos žmogaus teisių centro atstovės Simona Gaidytė ir  Jūratė Juškaitė. Daug apie Ukmėrges fotografo M.Levi gyvenimą papasakojo Ukmergės kraštotyros muziejus atstovė Jolanta Petraitytė.
Rabinas Josifas  Zusmanovičius ( 1895-1941) 
Rabinas gimė Minske 1895m. rabino šeimoje, kuri  po poros metų emigravo į Palestiną, gyveno Jeruzalėje. Josifas  Zusmanovičius grįžo į Lietuvą, mokėsi Telšių ir Slabodkės ješivose. Buvo Slabodkės ješivos vadovas ir rabinų teismo teisejas. Paskelbė  virš 30 religinių ir teisinių veikalų
.Nuo 1936 m. buvo Ukmėrges rabinas.  Rabinas J.Zusmanovičius   su šeima  (žmona Leja dukros: Rachel, Hilde, Golda, sūnūs: Moše, Mordechai) kartu su Ukmėrgės žydų bendruomene nužudyti Pivonijos šile 1941m.
Fotografas Moše Levi ( 1886-1941)
 
Moše Levi gimė Panėvezyje 1886m.,  XIX amž. pradžioje jo šeima persikėlė  į Ukmėrgę. Po gimnazijos baigimo jis mokėsi dantų techniko amato Rusijoje, Kazanėje, vėliau iki 1918m. sėmėsi fotomeno pagrindų JAV, Niujorke.
Nuo 1919 m.M.Levi  kartų su Š.Bajeru Ukmergėje,Kauno g.32 įsteigė fotoateljė.Veliau apie 1923m M.Levi liko Ukmergėje vienas ir iškėlė fotoateljė į kitą vietą – Kauno g.15.  M.Levi buvo vienas pagrindinių Ukmergės portretistų, savo fotoateljė jis kūrė miestelėnų portretus, vinjetes, šeimos nuotraukas. Šiuo amatu jis vertėsi iki 1941m..1941m. fotoateljė ir gyvenomaji namai buvo nacionalizuoti sovietų.
1941m. rugpjuti m. M.Levi kartu su žmona Feigė ir dukra Rivka nužudyti Pivonijos šile.
S.Bajerio,  M.Levi fotografijų paroda atidaroma Kauno miesto muziejuje, Rotušės aikštė 15.  Spalio 4 d. 17 val.
Holokausto aukų minėjimas Panevėžyje

Holokausto aukų minėjimas Panevėžyje

Panevėžio m. žydų bendruomenėje rugsėjį vyko daug renginių: koncertai, šventės, žydų genocido minėjimas.

Šį kartą renginiuose, skirtuose žydų genocido aukų paminėjimui gausiai dalyvavo miesto gimnazistai ir moksleiviai: Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos, J. Balčikonio, V. Žemkalnio, J. Miltinio gimnazijų ir M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos mokytojai ir moksleiviai. Šios mokymo įstaigos yra Panevėžio žydų bendruomenės partneriai ir jau dešimt metų dalyvauja renginiuose, skirtuose Lietuvos žydų Holokausto istorijos nagrinėjimui.

Pirmame renginio etape viktorinos metu mokiniai parodė ypatingas istorijos žinias bei gilų susidomėjimą žydų tautos istorija bei tragišku jų likimą Antrojo pasaulinio karo metu. Tokiu būdu mokiniai gauna daugiau žinių apie toleranciją, sąžiningumą ir pagarbą kitoms Lietuvoje gyvenančioms mažumoms. Mokiniai pademonstravo puikias žinias apie žydų tautą ir jų tragišką likimą. Praėjo 75 metai nuo Vilniaus geto likvidavimo. Daugelis moksleivių pirmą kartą išgirdo apie Vilniaus, Kauno, Šiaulių Panevėžio ir kitų miestų geto likimus. Kiekvieną atsakymą į užduotus klausimus papildė savo žiniomis kitų mokyklų moksleiviai. Mokytojų dėka auga protinga ir tolerantiška jaunoji karta, kuri savo žinias perduoda draugams, artimiesiems.

Pakaunės litvakų gyvenimą primins knyga

Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje pirmadienį pristatyta autorių kolektyvo parašyta knyga „Žydai Pakaunėje“.

Leidinį sudarė Garliavos Jonučių gimnazijos mokytoja, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė, dr. Inga Stepukonienė. Knygoje atskleisti dar mažai žinomi Pakaunės litvakų gyvenimo puslapiai.

Renginyje dalyvavo knygos autoriai, istorikai, žydų bendruomenės atstovai.

Istorinių šaltinių teigimu, žydai Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje įsikūrė dar XIV a., o XVIII a.  jų čia buvo jau daugiau kaip ketvirtis milijono.

Litvakai buvo darbštūs, sumanūs, kūrybingi, talentingi. Nemažai jų kovėsi Lietuvos kariuomenės savanorių gretose, aktyviai dalyvavo valstybės gyvenime. Tarpukario lietuvių ir žydų politikai, mokslininkai ir literatai kūrė bendrą naujos Lietuvos viziją

Knygoje daug autentiškų prisiminimų. Dauguma Pakaunės miestelių žydų gyvenimą nagrinėję autoriai – vietos gyventojai. Pavyzdžiui, Čekiškės žydų gyvenimą pristatė čekiškietis kraštotyrininkas Antanas Vaičius, Kulautuvos litvakų gyvenimo skerspjūvį pateikė kulautuviškis Algirdas Marazas, garliaviškiai Inga Stepukonienė, Robertas Keturakis ir Ovidijus Jurkša atidavė duoklę Garliavos ir jos apylinkių žydų istorijai.

Kai kurie Pakaunėje gyvenę žydai išgarsėjo ir tarptautiniu mastu. Pavyzdžiui, Leiba ir Estera Tilė Karnovskiai. Šiuos Vilkijoje gyvenusius litvakus likimas nubloškė į Ameriką. Į istoriją sutuoktinių pora pateko todėl, kad įvaikino ir užaugino pasaulinę džiazo legendą Louisą Armstrongą.