Regioninės bendruomenės

ES Tarybos atstovai domisi Tautinių mažumų apsaugos konvencijos įgyvendinimu Kaune

ES Tarybos atstovai domisi Tautinių mažumų apsaugos konvencijos įgyvendinimu Kaune

Kaune lankėsi  Europos Sąjungos Tarybos atstovų delegacija, kurios vizito tikslas buvo išsiaiškinti, kaip Lietuvoje įgyvendinama Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija. Kauno įvairių tautų kultūrų centre garbingi svečiai susitiko su tautinių bendrijų atstovais, tarp jų ir su Kauno žydų bendruomenės aktyvu. Susitikimo metu ES Tarybos atstovai domėjosi įvairių valdžios institucijų požiūriu į žydų bendruomenę, jos poreikius, finansinę ir kitokią paramą bendruomenei, bendradarbiavimu su Izraelio ambasada ir kitomis organizacijomis, bendru mikroklimatu Lietuvoje. KŽB pirmininkas Gercas Žakas pasidžiaugė aktyvia Izraelio ambasadoriaus veikla ne tik puoselėjant ir skleidžiant žydų kultūrą (plačiąja  žodžio prasme), bet ir plėtojant ryšius tarp dviejų valstybių, aptarė antisemitizmo apraiškas Lietuvoje bei informavo delegaciją apie akademinės etikos ir procedūrų komisijos kontrolieriaus V. Sadausko, pasiūliusio 1000 eurų premiją už publikaciją apie žydų tautybės asmenis, žudžiusius ar prisidėjusius prie trėmimų, kankinimų, akibrokštą.

 

Šimtmetis: Lietuvos žydai. Nepriklausomos Lietuvos žydai paskatino lietuvius drąsiau imtis verslų

Šimtmetis: Lietuvos žydai. Nepriklausomos Lietuvos žydai paskatino lietuvius drąsiau imtis verslų

Dr. Ona Biveinienė

Nuotraukos iš kolekcininko Michailo Duškeso kolekcijos

Žydai vadinami ne tik knygos, bet ir verslininkų tauta. Tai patvirtina ir Lietuvos žydų (litvakų) XX a. pirmosios pusės istorija, atskleidžianti jų svarų indėlį į jaunos valstybės ekonomikos plėtrą.

Žydų verslumas Lietuvoje turi gilias šaknis. Jau XIX a. pabaigoje išryškėjo lietuvių ir žydų „biznio“ skirtumai. Lietuvių, kuriems didžiausia ir, ko gero, vienintelė vertybė per amžius buvo žemė, absoliuti dauguma gyveno kaime ir vertėsi žemės dirbimu, tik su juo siedami savo gerovę. Žydai gi, kurių teisės pirkti, nuomotis bei dirbti žemę buvo suvaržytos, turėjo rasti kitus pragyvenimo šaltinius miesteliuose ir miestuose, kuriuose gyveno. Ilgainiui, XIX a. pab.– XX a. pradžioje, jie ėmė dominuoti prekyboje: Kauno gubernijoje net 87 proc. krautuvių buvo žydų rankose. Amatuose ir pramonėje buvo panaši padėtis – žydams priklausė visi 6 muilo fabrikai, iš 6 tabako įmonių – 5, iš 32 odos apdirbimo įmonių – 31. Iš pastarųjų išsiskyrė Chaimo Frenkelio fabrikai Šiauliuose.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą juose dirbo beveik 1000 darbininkų. Šie fabrikai buvo įvertinti net 25 mln. aukso rublių. Iki I pasaulinio karo 53 proc. pramonininkų ir 74 proc. prekybininkų Lietuvoje buvo žydai.1 Pirmasis pasaulinis karas ne tik sugriovė Lietuvos ūkį, bet ir sudarė palankias sąlygas lietuvių tautiniam judėjimui užbaigti „valstybės atstatymo bylą“. 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas buvo tik deklaracija, kurią paversti „kūnu“ reikėjo visos visuomenės pastangų. Šiame Lietuvos valstybės ekonomikos kūrimo ir stiprinimo kelyje žydų indėlis yra ženklus ir reikšmingas.

 

Liudviko Zamenhofo paroda  Panevėžyje

Liudviko Zamenhofo paroda Panevėžyje

Parodos organizatoriai labai džiaugėsi, kad į renginį atvyko garbūs svečiai: Lenkijos instituto direktoriaus pavaduotojas, Lenkijos Respublikos ambasados pirmasis patarėjas Pavel Krupka ir Panevėžio vyskupas emeritas bei 2017 metų  rajono savivaldybės Garbės pilietis Jonas Kauneckas. Panevėžio miesto esperantininkai  dėkingi Panevėžio miesto savivaldybei už suteiktą erdvę  parodos eksponavimui, dėkota mero pavaduotojui, Petrui Luomanui bei Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkei Loretai Masiliūnienei už geranoriškumą ir palaikymą.Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady  Kofman, atvykęs į parodos atidarymą, buvo pasiruošęs tarsi egzaminui. Puikiai išstudijavęs kai kuriuos istorijos faktus, su istorine foto nuotrauka ir išsamiais paaiškinimais iš archyvo, jis dar konsultavosi su atsakingais asmenimis. G,Kofmanas patikino, kad L. L.Zamenhofo – vieno žymiausių pasaulio litvakų sukurta kalba, tikrai paskatins tautas geriau pažinti viena kitą ir draugiškai bendradarbiauti.

Liudvikas Zamenhofas

Metų kaunietės rinkimų finalininkė Bella Shirin

Metų kaunietės rinkimų finalininkė Bella Shirin

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon ir Kauno žydų bendruomenės pirmininkas  Žakas sveikina didelio miestiečių palaikymo sulaukusią ir  Metų kaunietės rinkimų finalininke tapusią Bellą Shirin. Į Kauną iš Izraelio gyventi sugrįžusi Bella, įsitraukė į aktyvią visuomeninę ir kultūrinę veiklą, tapo Kauno kaip Europos kultūros sostinės ambasadore ir savo entuziazmu, pozityvumu, meile Lietuvai ir noru suvienyti skirtingas tautas bei puoselėti daugiakultūrį Kauno gyvenimą, meile Lietuvai sulaukė daugelio simpatijų ir pripažinimo.
Tarptautinė moters diena švenčiama Panevėžyje kartu su miesto  žydų bendruomene

Tarptautinė moters diena švenčiama Panevėžyje kartu su miesto žydų bendruomene

Kovo 8 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenė kartu su Panevėžio miesto Dailės galerija organizavo koncertą, skirtą Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui, tolerancijai ir moterų dienos šventei.  Dailes galerijos salėje  koncertavo  Lietuvoje puikiai žinomi atlikėjai: smuikininkai Borisas Traubas ir Boris Livschiz (Šveicarija), pianistė Rūta Mikelaitytė – Kašubienė.

Renginyje dalyvavo Panevėžio m. meras Rytis Mykolas Račkauskas, mero pavaduotojas Petras Luomanas, tarybos nariai Alfonsas Petrauskas, Kęstutis Lukoševičius, Savivaldybės direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė.

Sausakimša salė ūžė nuo aplodismentų. Atsidėkodamas už gerą koncertą, Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman atlikėjams įteikė pavasarinių gėlių, pasveikino visus susirinkusius su  šventėmis ir palinkėjo sveikatos, ramybės ir supratimo. Ši pavasario šventė negali nedžiuginti! . Panevėžio m. žydų bendruomenės vyrai bei garbingi svečiai Borisas Traubas ir Boris Livschiz susirinko bendruomenės patalpose pagerbti moterų. Skambėjo sveikinimo žodžiai. Kiekvienas vyras, dalyvavęs šventėje, pakėlė taurę šampano, pasakė tostą, skirtą Tarptautinei moters dienai.  Visus džiugino nuoširdi atmosfera.

Šventės rėmėjai GVF ir Lietuvos žydų (litvakų) žydų bendruomenė.

 

         

Prezidentė apdovanojo konkursuose įvertintus muzikus

Pagerbtas ir Kauno žydų bendruomenės  narys klarnetininkas Rokas Makštutis.

Trečiadienis, kovo 7 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė padėkos raštus tarptautiniuose konkursuose nugalėjusiems Lietuvos muzikams.

Šiemet valstybės vadovė apdovanojo 30 konkursų nugalėtojų. Laureatų gretose – 29 solistai ir 1 ansamblis, užėmę pirmąsias vietas arba iškovoję didžiuosius prizus konkursuose Austrijoje, Italijoje, Japonijoje, Portugalijoje ir kitose šalyse.

Daugiausia konkursų laimėjo jaunieji Lietuvos akordeonistai, dainininkai ir pianistai. Garbingų apdovanojimų sulaukė ir jaunieji dirigentai, koncertmeisteriai, kanklininkai, taip pat grojantys pučiamaisiais instrumentais.

Pasak šalies vadovės, į šalies muzikos padangę ateina jaunoji muzikų karta, kuriai suteiktos visos galimybės siekti dar daugiau ir toliau tam, kad Lietuva būtų girdima, matoma ir žinoma visame pasaulyje.

Sveikindama laureatus Prezidentė pabrėžė, kad šie pasididžiavimą keliantys laimėjimai – ne tik dėl įgimtų gabumų – absoliučios klausos ar kitų išskirtinių savybių. Svarbiausia – mokėjimas dirbti, siekti savo tikslo ir visada eiti tik į priekį. Šalies vadovė taip pat padėkojo muzikus ugdantiems pedagogams, kurių dėka auga puiki, laisvoje Lietuvoje gimusi muzikų karta. Prezidentė palinkėjo atkaklumo, darbštumo, sėkmės ir kad naujajame valstybės šimtmetyje jaunųjų muzikų vardai vis garsiau skambėtų mūsų šalies ir pasaulio muzikos salėse.

Prezidentės spaudos tarnyba
Izraelio ambasados dovana panevėžiečiams ir Purimo šventė Panevėžyje

Izraelio ambasados dovana panevėžiečiams ir Purimo šventė Panevėžyje

„Lietuvai švenčiant valstybingumo atkūrimo šimtmetį, savo šventę – 70-metį mini ir Izraelis. Tačiau mus sieja ne tik panašios šventės. Džiaugiuosi gražiu mūsų bendradarbiavimu ir šiltu bendravimu su ambasada. Jau netrukus Panevėžyje sulauksime Izraelio kino festivalio, na o šiandien malonu sveikinti Jus koncerte, kurį mums taip pat dovanoja Izraelio ambasada ir ambasadorius Amir Maimon. Naudodamasis proga, noriu padėkoti ambasadoriui už bendradarbiavimą ir mūsų kultūrų suartinimą“,- prieš koncertą sakė miesto meras Rytis Račkauskas kuris vyko  perpildytoje Panevėžio Dailės galerijos salėje .


Izraelio ambasadorius Amir Maimon padėkojo panevėžiečiams už dėmesį džiazo atlikėjams iš Izraelio Iris ir Ofer Portugaly ir į  koncertą susirinkusiems Panevėžio žydų bendruomenėms nariams. Koncertas paliko puikų ispūdį visiems žiūrovams.

Rafael Chwoles paroda Tolerancijos centre “Vilniečių portretai 1945-1959”

R. Chvolesas gimė Vilniuje 1913 m. Čia jis užaugo, pradėjo dailininko karjerą, o tarpukariu priklausė novatoriškų pažiūrų žydų menininkų sambūriui „Jung Vilne“. Po Antrojo pasaulinio karo, negrįžtamai pakeitusio Vilniaus ir jo gyventojų veidą, R. Chvolesas portretavo daug nepaprastų asmenybių – pokariu įkurto Žydų muziejaus darbuotojus, literatus, menininkus ir kitus šviesuolius, kaip kad jidiš dainininkę Nechamą Lifšicaitę ar rašytoją Hiršą Ošerovičių. R. Chvoleso nutapyti jo gimtojo miesto gyventojai į mus žvelgia iš XX a. vidurio Vilniaus. Portretuose atgijo ir tie, kuriems nepavyko išgyventi – per Holokaustą tragiškai žuvę Jungtinės partizanų organizacijos nariai. Atskirą paveikslų grupę sudaro jautriai nutapyti R. Chvoleso artimųjų – poetiškos prigimties žmonos Marijos, ryžtingos sesers Rivkos, vėliau tapusios Lietuvos ir Izraelio šachmatų čempione, sūnų Alexanderio ir Milijo, įsūnio Antono, draugų ir pažįstamų vaikų portretai.

Parodą lydi katalogas, kuriame pateikta detali informacija apie portretuojamus asmenis, menotyros mokslų daktarės Laimos Laučkaitės straipsnis „Rafaelis Chvolesas: vilniečių portretai 1945–1959 m.“ ir kiti tekstai. Paroda „Mes žiūrime į juos, jie žvelgia į mus. Rafaelis Chvolesas: vilniečių portretai 1945–1959 m.“ atidaroma kaip renginių ciklo „2018: Lietuvos šimtmetis ir Prancūzija“ dalis ir veiks iki gegužės 27 d.

Panevėžyje koncertuos Izraelio džiazo atlikėjai

Panevėžyje koncertuos Izraelio džiazo atlikėjai

Izraelio ambasada, palaikydama draugiškus ryšius su Panevėžio miesto savivaldybe, šį penktadienį, kovo 2 d., 17 val. kviečia į Dailės galerijoje vyksiantį Iris ir Ofer Portugaly džiazo atlikėjų koncertą.
I. Portugaly – vokalistė, būgnininkė, kompozitorė, Izraelio Rimon džiazo ir šiuolaikinės muzikos mokyklos direktorė. O. Portugaly – pianistas, kompozitorius, aranžuotojas, Rimon džiazo ir šiuolaikinės muzikos mokyklos fakulteto Tarybos narys. Vadovauja vienai iš rafinuočiausių Izraelio džiazo ir gospelo muzikos grupei.
Abu atlikėjai gimė Izraelyje. 1987-aisiais Bostone įkūrė džiazo kvartetą, pradėjo koncertuoti įvairiuose džiazo klubuose. 1991-aisiais grįžo į Izraelį. Čia jie kuria originalią Izraelio džiazo muziką, nuspalvintą Viduržemio jūros prisilietimais, Izraelio klasika bei naujai aranžuotais džiazo elementais.
„Leiskite man būti savimi… Annos Frank gyvenimo istorija“- edukacinė paroda Pakruojyje

„Leiskite man būti savimi… Annos Frank gyvenimo istorija“- edukacinė paroda Pakruojyje

2018 m. vasario 26 d. – kovo 26 d. Pakruojo ,,Žemynos“ pagrindinėje mokykloje eksponuojama Annos Frank projekto „Leiskite man būti savimi… Annos Frank gyvenimo istorija“ edukacinė paroda.

Mokyklų, bendruomenių, įstaigų, įvairių organizacijų atstovai kviečiami registruotis iš anksto telefonu 869839492 arba elektroniniu paštu aida.stakutiene@gmail.com ir dalyvauti parodoje. Vieno vizito metu lankyti parodą gali ne didesnė kaip 30 asmenų grupė (turas truks apie 45 minutes). Parodos gidais bus mūsų mokyklos mokiniai, apmokyti Annos Frank namų atstovų ir projekto koordinatorių Lietuvoje.

Žydiškojo Kauno ikona, mėgusi kurti Aleksote

V.Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyrius drauge su Kauno žydų bendruomene pažymėjo kauniečio rašytojo ir mokytojo Abraomo Mapu 210-ąsias gimimo metines.

“Meilės Sione” sėkmė

Apie šį Kaune gyvenusį ir kūrusį iškilų žydų bendruomenės atstovą, kurio vardu pavadintoje gatvėje ir vyko minėtas renginys, kauniečiai mažai težino. Tuo tarpu, kaip teigė Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė, A. Mapu (1808–1867) laikomas originalaus pasaulietinio hebrajų kalba parašyto romano pradininku visame pasaulyje.

Jo 1852 m. Vilniuje išleistas biblinio pasakojimo stiliaus romanas “Meilė Sione” – jame aprašytas gyvenimas senovės Izraelyje – sulaukė didžiulės sėkmės visoje Rusijos imperijoje ir už jos ribų. Romanas buvo išleistas net šešiolika kartų ir išverstas į kelias žydų bei Europos kalbas. “Meilė Sione” darė didelę įtaką žydų jaunimui ir net tiems, kurie mokėsi ješivose (žydų religinė akademija), – studentai ne kartą buvo bausti už slaptą šio pasaulietinio kūrinio skaitymą.

 

Paskelbtas metų Tolerancijos žmogus ir įteikta L. Donskio premija

Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis dalyvavo 2017 metų Tolerancijos žmogaus nominacijos paskelbimo bei Leonido Donskio premijos įteikimo ceremonijoje Vytauto Didžiojo universitete ir perdavė jos dalyviams premjero Sauliaus Skvernelio sveikinimo žodžius.

Vicekancleris A. Mačiulis pabrėžė, kad šios nominacijos –  labai svarbūs mūsų valstybės pilietiškumo stiprinimo pavyzdžiai. Šios  kilnios iniciatyvos padeda ugdyti visuomenės sąmoningumą, pakantumą bei toleranciją. Premjero vardu A. Mačiulis nuoširdžiai pasveikino šių metų laureatus ir palinkėjo jiems didelės sėkmės toliau puoselėjant tolerancijos idėjas, didinat skirtingai mąstančiųjų susikalbėjimo galimybes.

2017 – ųjų  metų Tolerancijos žmogumi tapo rašytojas Marius Ivaškevičius, pirmoji Leonido Donskio premija valdybos ir Jolantos Donskienės sprendimu skirta istorikui, profesoriui Sauliui Sužiedėliui.

Sugiharos Fondas „Diplomatai už gyvybę“, atsižvelgdamas į visuomenės ekspertų komisijos siūlymus, metų Tolerancijos žmogų renka nuo 2001 –  ųjų. Juo gali tapti žmogus savo veiksmais, viešu pavyzdžiu arba atviru žodžiu stojęs prieš ksenofobijos ir antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakęs prieš radikalizmo apraiškas bei prietarus politiniame – visuomeniniame Lietuvos gyvenime.

Leonido Donskio premija teikiama už ilgametes pastangas stiprinti pilietinį sąmoningumą, pakantą ir toleranciją taip pat už žmogaus teisių gynimą, dialogo mezgimą ir palaikymą tarp skirtingai mąstančių.

Vyriausybės Spaudos tarnybos puslapis

Atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečio minėjime paminėti  ir Panevėžio žydų savanoriai.

Atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečio minėjime paminėti ir Panevėžio žydų savanoriai.

Apie Panevėžio krašto žydus savanorius ir jų indėlį Lietuvos Nepriklausomybės kovose galima skaityti E. Bendikaitės straipsnyje “Lai kalba žygiai ir faktai”: Panevėžio krašto žydai Nepriklausomybės kovose, kurį galima rasti 2018 m. išleistoje Panevėžio kraštotyros muziejaus knygoje “Iš Panevėžio praeities: Lietuvos nepriklausomybės gynėjai ir puoselėtojai”.

” Nesiliaujantis civilių terorizavimas, savavališkas turto grobstymas vertė Panevėžio krašto vyrus jungtis į apsaugos būrius, kad apsigintų patys ir apgintų aplinkinius kaimus bei miestelius. Į jų gretas taip pat savanoriškai stojo jauni apylinkėse gyvenantys žydai.

Tris panevėžiečių Feinbergų šeimos sūnus karas išskyrė. Icikas ir  Leizeris tapo vokiečių karo belaisviais, o jaunesnysis Mejeris pakliuvo į rusų nelaisvę. Broliai karą išgyveno, bet į gimtąjį miestą grįžo tik trečiajame dešimtmetyje.

1919 m. savanoris eilinis Michelis Goldbergas kovojo ir žuvo kaudamasis už Lietuvos nepriklausomybę prie Panevėžio ir buvo palaidotas miesto žydų kapinėse.

Panevėžiečiai savanoriai Rafas Abraomas ir Šlavinskas Mejeris miesto komendantūros tarnybon stojo 1919 m. vasaros viduryje.

Lietuvos nepriklausomybės kovose įvairiuose Lietuvos frontuose galėjo kautis daugiau nei 80 žydų savanorių ir šauktinių iš Panevėžio krašto. Didžioji jų dalis buvo mobilizuoti į Lietuvos kariuomenę 1919–1920 m.

Šiauliuose vyko Liovos Taico atminimo  turnyras

Šiauliuose vyko Liovos Taico atminimo turnyras

Kasmet Šiaulių apskrities Žydų bendruomenė organizuoja a.a Liovos Taico atminimo  turnyrą. 2018 vasario 11d. Šiauliuose Kane‘s arenoje įvyko jau 9-asis turnyras.  Šiais metais turnyre į įvairias sporto šakų rungtis buvo registruota daugiau nei 120 sportininkų, o kartu su sirgaliais renginyje dalyvavo daugiau nei 200 žmonių. Turnyras, kuris vyksta jau devintą kartą tapo ne tik Šiaulių apskrities Žydų bendruomenės, bet ir Šiaulių regiono renginiu. Turnyre dalyvavo Izraelio ambasadorius Amir Maimon,  Šiaulių miesto ir rajono savivaldybės  ir Šiaulių rajono seniūnijų vadovai, LŽB Vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas, Klaipėdos Žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis, Ukmergės Žydų bendruomenės pirmininkas Artūras  Taicas, rabinas Kalevas Krelinas, Simonas Gurevičius. Šiaulių Žydų bendruomenė dėkinga a.a Liovos Taico broliams, kurie kiekvienais metais atvyksta iš Izraelio ir dalyvauja turnyre.

Varėnos medinė sinagoga įrašyta į Kultūros vertybių registrą

Kultūros vertybių registras papildytas medine dviejų aukštų Varėnos sinagoga, esančia J. Basanavičiaus g. 14, Varėnoje. Medinė sinagoga yra unikali Lietuvos nekilnojamojo paveldo bei svarbi Varėnos žydų istorijos dalis.

Į kultūros vertybių registrą įrašytai medinei Varėnos sinagogai nustatytas vietinis reikšmingumo lygmuo. Vertingosios savybės, suteikusios teisinę sinagogos apsaugą, yra architektūrinio ir memorialinio pobūdžio. Architektūrinės savybės yra sinagogos stačiakampis planas, lemiantis jos monumentalų kompaktišką tūrį, bei valminė stogo forma. Pastato pamatai yra akmenų mūro, o sienos iš medinių rąstų. Fasadų apdaila ir puošyba  kukli. Dalis langų angų panaikintos užkalus dailylentėmis, o išlikę langai su apvadais – autentiški. Taip pat saugoma yra ir fasadų architektūrinio sprendimo visuma, sudaryta iš profiliuotų medinių traukų po apatiniais langais, viršutinės sienų dalies horizontalaus, o po polangiais vertikalaus apkalimo medinėmis lentelėmis, paties pastato kampų apkalimo medinėmis lentelėmis ir medinių langų su apvadais.
Varėnos sinagogos vertingosios savybės susijusios ir su jos memorialine verte. Varėnos sinagoga bei vietos žydų gyvenimas paminėti 1930 m. Varėną aplankiusio P. Biržio-Akiro pastebėjimuose. Jis kalbėjosi su Varėnos rabinu Hiršu Jankeliu Bleimanu, kuris į Lietuvą atvyko iš Krymo 1922 m. P. Biržys-Akiras rašė: „Prieš karą Varėnoj buvo 3 žydų sinagogos ir apie 600 šeimynų. Dabar yra vos 70 šeimynų. Buvo 3 liaudies mokyklos, dabar tik viena. Sinagoga viena, atstatyta 1922 metais. Žydai turi savo liaudies banką, įsteigtą 1920 m., kuris 1929 m. turėjo vieną milijoną litų apyvartos“ . Tarpukariu Varėnos žydai turėjo keliolika parduotuvių, kartono fabrikėlį, knygyną. Dalis varėniškių žydų tarpukariu emigravo į JAV, Argentiną ir Palestiną. 1941 m. pirmomis rugsėjo dienomis abiejų Varėnų žydai buvo suvaryti į miestelio sinagogą. Čia jie buvo kalinami kelias dienas prieš išvežant sušaudyti. 1941 m. liepos 26 d. duomenimis, II Varėnoje gyveno 224 žydai (iš jų 28 vaikai iki 6 metų) ir 1517 kitų tautybių gyventojų. I Varėnos valsčiuje 1941 m. vasarą gyveno 267 žydai.
Po II-ojo pasaulinio karo beveik tris dešimtmečius Varėnos sinagogos pastate buvo įsikūrę Varėnos kultūros namai. Šiuo metu sinagogos pastatas priklauso privačiam asmeniui. Architektūros istorikės Marijos Rupeikienės teigimu, Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje yra išlikusios medinės sinagogos. Todėl šiais pastatais labai domisi įvairių kraštų mokslininkai, o vertingiausių Lietuvos sinagogų maketai ir brėžiniai, istorinės nuotraukos praturtina užsienio šalių muziejų ekspozicijas.
Kultūros paveldo departamento informacija
Atsisveikinimo spektaklis „Visada tavo. Ana Frank“  Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre

Atsisveikinimo spektaklis „Visada tavo. Ana Frank“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre

Daugiau negu 10 metų Panevėžio miesto Juozo Miltinio dramos teatro režisierius Valerijus Jevsejevas pristato ne vaikiško mąstymo mergaitės Anos Frank istoriją, kuri sukrečia žiūrovus. Ši istorija apie dūžtančius nekaltų žmonių gyvenimus, jų baimę ir begalinį tikėjimą, kad karas kada nors pasibaigs. Spektaklis režisuotas pagal Anos Frank dienoraštį, kuriame aprašyti įvykiai nuo 1942 m. birželio 12 dienos iki 1944 m. rugpjūčio 1 dienos, kai mergaitė gyveno slėptuvėje, baimindamasi mirties. Vienintelė paauglės kaltė – jos tautybė. Ana Frank – žydaitė, kurios vaikystę ženklina Antrojo pasaulinio karo siaubas – nacių užmačios sunaikinti visus žydus. Šis spektaklis buvo rodomas Lietuvos teatrų scenose.


2018 m. vasario 4 dieną vyko atsisveikinimo spektaklio „Visada tavo. Ana Frank“ pasirodymas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro scenoje. Peržiūroje dalyvavo Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai. Spektaklio tema labai aktuali ir šiandien. Šiais metais minėsime 75-ų metų Vilniaus geto likvidavimo metines.
Pasibaigus spektakliui, Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai širdingai padėkojo režisieriui Valerijui Jevsejevui ir aktoriams už aukštą profesionalumą ir temos aktualumą.


Renginys Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre baigėsi operos solisto, tenoro Rafailo Karpio žydiškų dainų koncertu. Dainininkas vertė dainų tekstus iš idiš kalbos į lietuvių, kad žiūrovai suprastų jų turinį. Perpildytos Panevėžio miesto teatro salės žiūrovai jautriai klausėsi Rafailo dainų. Koncerto pabaigoje Rafailas atliko „Kadišą“ (paminėjimo malda), skirtą Holokausto aukoms. Panevėžiečiai ovacijomis palydėjo operos solistą Rafailą Karpį.

Tarptautinių jidiš dainų festivalių laureatė iš Izraelio Gita – Enta Broidi dainavo Šiaulių žydų bendruomenei

Vasario 4d. Šiaulių Žydų bendruomenėje buvo puikus jidiš dainų vakaras, susirinko gausus būrys bendruomenės narių ir svečių. Visi buvo sužavėti Gitos – Entos Broidi dainų atlikimu jidiš kalba. Svečias iš Kauno Chaimas Bergmanas buvo maloniai nustebęs, kad beveik visi Šiaulių Žydų bendruomenes nariai puikiai kalba jidiš. Po koncerto dar ilgai niekas neskubėjo išeiti, žmonės prie kavos puodelio dalinosi prisiminimais, atlikėja papasakojo apie jos darbą Izraelyje.Tikimės rugpjūčio mėn. kai vyks Žagarės Litvakų suvažiavimas puiki jidiš dainų atlikėja Gita-Enta Broide ras galimybę atvykti ir dar kartą mus džiuginti savo dainomis.