Mokslas, Istorija ir Kultūra

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. IGNOTAS ROZENBERGAS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

2-ojo Algirdo pulko eilinis (1898-nežinoma) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 416.

Ignas Rozenbergas (Rozenbergeris), Giršos sūnus, gimė 1898 metų lapkričio 11 dieną Marijampolės mieste (kitais duomenimis – 1899 metais Marijampolės apskrities Šunskų valsčiaus Tarpučių kaime).

Turėjo du brolius ir tris seseris. Baigė pradžios mokyklą. Žydas, pagal tikėjimą – judėjų. Pagal profesiją – žemdirbys.

1919 metų sausio 2 dieną (kitais duomenimis – 1918 metų gruodžio 27 dieną) savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo 2-ojo pėstininkų Algirdo pulko pirmoje, vėliau – pirmoje ir trečioje kulkosvaidžių kuopose, 3-ojo pėstininkų Vytauto Didžiojo pulko žvalgų ir kulkosvaidžių komandose.

1919 metų vasario mėnesį išvyko į frontą, į Jiezno apylinkes.

Netoli Jiezno mūsų kuopa sustojo. Pirmas būrys pradėjo pulti bolševikus Jiezne. Jie stipriai laikėsi. Būriui teko trauktis. Paskutinieji pasitraukė būrininkas Plioplys, jaunesnysis puskarininkis Kučinskas ir eilinis Rozenbergas. Visiems jau pasitraukus, šie dar taikliai šaudė į priešą.

Skaityti plačiau

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. LIBA MEDNIKIENĖ

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

Civilė pilietė (1875-1941) apdovanota antrosios rūšies Vyties Kryžiaus ordinu.

Liba Mednikienė (Mednik), Leizerio duktė, gimė apie 1875 metus Ukmergės apskrities Gelvonų valsčiaus Jaskaudžių kaime. Pagal profesiją – prekybininkė.

Gyvendama Širvintose, karo su lenkais metais rinko karines žinias ir teikė Lietuvos kariuomenei bei partizanams, siuntė lietuviams lenkų štabų dokumentus ir pinigus. Dažnai žvalgybinę medžiagą rinko per savo tautiečius žydus, buvojusius lenkų okupuotoje Lietuvos dalyje. Apie viską pranešdavo lietuvių partizanų vadams.

Mūšių metu saugodavo pas save partizanų paliekamas stambias pinigų sumas (knygoje apie Širvintų valsčių „Širvintos“ aprašytas atvejis, kai lenkams staigiai įsiveržus į Širvintas, pas L. Mednikienę buvo palikta stambi pinigų suma, kurią moteris vėliau grąžino lietuvių karinei vadovybei). Jos žinioje buvo ir Neutraliojoje zonoje veikiančių partizanų šovinių ir granatų atsarga. Dažnai „pati išdavinėjo mūšių metų partizanams šovinius ir bombas”.

Jos bute lietuviai partizanai gaudavo prieglobstį, čia buvo ir jų štabas.

Po Nepriklausomybės karo dirbo prekybininke. Buvo labia gerbiama Širvintų miestelyje.

Skaityti plačiau

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. HACKELIS KRICERIS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

Nepriklausomybės kare kovojusių žydų savanorių garbės ženklas „Už nuopelnus Sąjungai”. 1938 metai.

2-ojo Algirdo pulko eilinis (1899-1919) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 280.

Skaityti plačiau

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. LIPAS KOPANSKIS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

Civiliai aprengti Lietuvos kariai, jau po paliaubų slapta veikę prieš lenkus Neutraliojoje zonoje. 1923 metai.

4-ojo Mindaugo pulko eilinis (datos nežinomos) apdovanotas Vyties Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu.

Skaityti plačiau

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. ISAKAS KANTARAVIČIUS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

Karo valdininkas (1895-1924) apdovanotas antrosios rūšies Vyties Kryžiaus ordinu.

Didelius darbus santykiuose su okupacine vokiečių valdžia atlikęs karo valdininkas Isakas Kantaravičius. 1920 metai.

Skaityti plačiau

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. CHAIMAS KAINOVIČIUS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

3-ojo artilerijos pulko eilinis (1901-1941?) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 12156.

Vyties Kryžiaus kavalierius, žydų kilmės artileristas Chaimas Kainovičius. 1924 metai.

Skaityti plačiau

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. VOLFAS KAGANAS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

Dviejų Vyties Kryžių kavalierius Volfas Kaganas – aukščiausiai už narsą pažymėtas žydų kilmės karys. 1919 m. / Autoriaus archyvas

1-ojo Gedimino pulko eilinis (1900-1941?) apdovanotas dviem Vyties Kryžiaus 1-ojo laipsnio Nr. 505 ir 2-ojo laipsnio Nr. 56.

Skaityti plačiau

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. MOTELIS KACAS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

11-ojo Vilniaus pulko eilinis (1901-1923) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 1335.

Vyties Kryžiaus kavalierius eilinis Motelis Kacas. 1922 metai / Nuotrauka iš „Kario” žurnalo.

Skaityti plačiau

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. MEJERIS GORDONAS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

7-ojo Butegeidžio pulko eilinis (1903-1944?) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 1018.

Septintos kuopos eilinis Mejeris Gordonas. 1920 m. / Nuotrauka iš „Kario” žurnalo.

Skaityti plačiau

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. LEIBA BARAKOVAS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

7-ojo Butegeidžio pulko eilinis (1900-nežinoma) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 1017.

7-ojo pulko vado Vlado Rėklaičio pasirašytas Leibos Barakovo žygdarbio aprašymas ir pristatymas apdovanojimui. 1920 m. / LCVA

Skaityti plačiau

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. HERMANAS ARONSONAS

Kovojant už Nepriklausomybę, Lietuvos žydų bendruomenė ant aukų altoriaus padėjo ir savo svarų įnašą. Žydų tautybės Lietuvos karių buvo skaičiuojama apie 3 tūkstančius. Iš jų apie pusė tūkstančio į Lietuvos kariuomenę atėjo savanoriais. Apie šimtas žydų savanorių žuvo, keli šimtai buvo sužeisti.  Apie 20 žydų buvo įvertinti aukščiausiais kariniais Lietuvos valstybės apdovanojimais – Vyčio kryžiaus ordinais. Tai rodo, kad žydų bendruomenė buvo tvirtai pasirinkusi – kartu su lietuviais kurti demokratinę Lietuvos Respubliką ir uoliai saugoti savo Valstybę.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pradeda pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie šių 20 didvyrių žygdarbius.

6-ojo pėstininkų Margio pulke tarnaujantys žydų kariai prie valgyklos, kur paruošta Peisacho vakarienė. Alytus, 1924 metų balandžio 20 diena / Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos Jurbarko skyriaus vėliava. 1933 metai / Nacionalinis M.K.Čiurlionio muziejus

Vyčio paramos fondo medžiaga

Skaityti plačiau

Jidiš literatūros tyrinėtoja G. Volbikaitė: „Kaunas nėra joks „lietuviškas“ miestas, kaip ilgą laiką buvo bandoma visuotinai įteigti“

Pasirodė tarpukario žydų autoriaus Kalmeno Zingmano knyga „Ant sraigtinių laiptų“, kurią išleido leidykla „Hubris“, o išvertė jidiš literatūros tyrinėtoja, vertėja GODA VOLBIKAITĖ. Kuo šis pirmąkart lietuviškai prabilęs, 1925 metais parašytas romanas aktualus mūsų skaitytojams šiandien?

Jidiš literatūros tyrinėtoja, vertėja Goda Volbikaitė / Remio Ščerbausko nuotrauka

Jurga Tumasonytė

Straipsnis publikuotas portale www.bernardinai.lt

Skaityti plačiau

Aistė Paulina Virbickaitė. Šiaulių milijonierių Frenkelių namai šiandien – muziejus: tik kiek jame tikro tos šeimos gyvenimo?

Traukiniui artėjant prie Šiaulių stoties, žiūriu į du aukštus rudų plytų bokštus. Šiandien jie tik ženklai, priminimas vienos Šiaulių istorijos. Ji nei labai smagi, nei itin graudi, bet tikrai ryški. Mintyse sveikinuosi. Truputį nerimauju. Nekantrauju. Netrukus būsiu šalia jų, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Frenkelių šeimos viloje.

Aistė Paulina Virbickaitė, žurnalas „Naujasis židinys-Aidai“

Šis tekstas buvo publikuotas žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ nr. 7 ir LRT.lt portale.

Chaimo ir Doros Frenkelių su sūnumi Jokūbu portretas, apie 1892-1894 m. ir Chaimo Frenkelio dvaras / Šiaulių Aušros muziejaus ir J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Skaityti plačiau

Ar Valančius – antisemitas, kodėl Kudirka degė neapykanta žydams, o Basanavičius buvo jų gerbiamas?

Vytautas Toleikis / D. Umbraso/LRT nuotr.

Kol daugelis mėgavosi Olga Tokarczuk, J. M. Coetzee ir kitomis knygų naujienomis, mokytojas, kultūrininkas Vytautas Toleikis pastaraisiais metais gilinosi į lietuvių literatūrą, net trečiarūšę, kad susidarytų įspūdį, kaip joje 19 a. pab.–20 a. pr. vaizduoti Lietuvos žydai. „32 metus šios temos niekas nelietė. Mane, tiesą sakant, tai šokiruoja“, – pabrėžia V. Toleikis.

Mindaugas Klusas,

© LRT.lt

Jis parašė knygą „Žydai lietuvių literatūroje“, 2022 metais ją išleido „Naujasis Židinys-Aidai“, o neseniai leidinys pristatytas Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje.

„Ši knyga… bjauri, – su humoro gaidele balse pabrėžia jis. – Niekam nepavyks žaisti balta-juoda. Nepavyks sukurti teorijos, kad dešinieji labiau linkę į antisemitizmą, o kairuoliai – šventieji angelai. Knygoje pateikiami literatūros pavyzdžiai rodo visišką „košelieną“, makalynę. Nes buvo visaip.“

Skaityti plačiau

„Kaip prasidėjo Holokaustas“ – šiurpinantis priminimas, kad naciai veikė ne vieni

Sausio pabaigoje BBC televizija pristatė dokumentinį filmą, kuriame britų Imperijos karo muziejaus istorikas Jamesas Bulginas atskleidžia daug kam nepatogią Holokausto istorijos pusę. Kviečiame paskaityti šio dokumentinio filmo recenziją, kurią parengė „The Telegraphs“ apžvalgininkė Anita Singh.  

Jameso Bulgino  dokumentiniame filme yra siaubingų kadrų, atskleidžiančių, kaip paprasti žmonės padėjo naciams žudyti žydus / B. Holgate/BBC nuotr.

Kas ateina į galvą išgirdus žodį „Holokaustas“? Tai klausimas, kuriuo prasidėjo Jameso Bulgino filmas „Kaip prasidėjo Holokaustas“ (BBC Two kanalas). Greičiausiai pagalvosite apie Aušvicą ir nacius, vadovaujančius masinėms žudynėms. Tačiau Londono Imperijos karo muziejaus istorikas J. Bulginas norėjo mums parodyti kitą šios tragedijos pusę.

Skaityti plačiau

Knygą apie pasaulio tautų teisuolę Oną Šimaitę parašęs Rimantas Stankevičius: paradoksas, kad apie ją labiau žinoma JAV, Izraelyje ir Prancūzijoje nei Lietuvoje

Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną pristatyta knyga apie Onos Šimaitės – pirmosios pripažintos pasaulio tautų teisuolės iš Lietuvos – gyvenimą ir interviu su knygos autoriumi Rimantu Stankevičiumi.

Rimantas Stankevičius. Nepadariusi tautai gėdos / Asmeninio archyvo nuotr.

Skaityti plačiau

Faina Kukliansky: „Prisiminti – mūsų kolektyvinė pareiga“

Šiandien Vilniuje, minint Holokausto aukų atminimo dieną, šešios Lietuvoje reziduojančios diplomatinės atstovybės ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sukvietė visus į renginį „78 Years Later. Honoring, Learning & Seeking Justice“. Jo metu buvo diskutuojama istorinio teisingumo bei Holokausto švietimo Lietuvoje temomis.   

Renginį organizavę ambasadoriai (iš kairės) – Japonijos ambasadorius Tetsu Ozaki, Nyderlandų ambasadorius Timas van Gulijkas, Izraelio ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas, JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky / organizatorių nuotr.

Kalbėdama diskusijoje Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pasidalijo asmenine patirtimi.

„Lietuvoje į konkretiems asmenims pastatytus paminklus žiūrima pagarbiai – jie lankomi, tvarkomi, nepamirštami, apie juos kalbama. Visai kitaip yra su masinių žudynių aukoms skirtais paminklais.

Visai neseniai Kaune, vadinamųjų garažo žudynių vietoje, kur buvo nužudytos pirmosios Holokausto Lietuvoje aukos, daviau interviu italų žurnalistams. Ten yra paminklas. Aš patariau žurnalistui paklausti pro šalį ėjusių greta esančios mokyklos mokinių, kas jiems yra žinoma apie garažo įvykius. Nė vienas iš mokinių negalėjo pasakyti, kas atsitiko toje vietoje, nežiūrint to, kad jie mokėsi prie to žudynių vietoje pastatyto paminklo. Mano manymu, tai yra klasikinis pavyzdys, kad mes galime daug kalbėti, priiminėti įstatymus, bet turi būti žmogiškasis faktorius, kad žmogus, o konkrečiu atveju, mokyklos direktorius atkreiptų dėmesį, papasakotų apie tai, kas turėtų būti savaime suprantama gyvenimo dalimi“, – kalbėjo F. Kukliansky.

Advokatė, Lietuvos žydų bendruomenės vadovė pabrėžė apie kolektyvinę pareigą prisiminti, kurios nė vienas neturėtume pamiršti. Antraip tragiški praeities įvykiai gali vėl pasikartoti.

Akimirka iš diskusijos / organizatorių nuotr.

Renginį organizavo Vokietijos, JAV, Japonijos, Nyderlandų ir Izraelio ambasados, Europos Komisijos atstovybė bei Lietuvos žydų bendruomenė. Diplomatinės atstovybės parengė ir bendrą pareiškimą.

Bendras diplomatinių atstovybių pareiškimas tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos proga

Minėdami Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną prisimename šešis milijonus žydų, vyrų, moterų ir vaikų, tarp jų daugiau nei 200 000 Lietuvos žydų, nužudytų per Holokaustą. Prisimename kitas bendruomenes, kurios buvo žudomos: romus, neįgaliuosius, LGBTQI+ asmenis, slavus ir kitas. Ir prisimename daugybės žmonių, kurie rizikavo savo gyvybėmis, kad išgelbėtų tūkstančius žydų, didvyriškumą. Tačiau nepamirškime ir to, kad naciai šiuos baisius nusikaltimus vykdė padedami vietinių kolaborantų visoje Europoje.

Šiandien yra proga apmąstyti atviros diskusijos ir objektyvaus Holokausto tyrimo svarbą kovojant su neapykanta, netolerancija ir antisemitizmu. Kova su Holokausto iškraipymu ir neigimu, taip pat bet kokiu istorijos iškraipymu yra politikos prioritetai, kurie mus visus jungia. Mūsų misijos bendradarbiauja su vietos institucijomis, kad sustiprintų švietimą apie Holokaustą ir skatintų objektyvią istorijos analizę. Siekdami šių tikslų vertiname partnerystę su Lietuvos Vyriausybe, Lietuvos pilietine visuomene ir žydų bendruomenėmis visoje Lietuvoje.

Holokausto tragedijos supratimas yra būtinas norint išsaugoti ir sustiprinti vertybes, kurios yra mūsų santykių pagrindas, ir tokios pastangos dar niekada nebuvo tokios svarbios visų mūsų tautų taikai ir saugumui.  Mes ir toliau atvirai pasisakysime ir ginsime demokratines vertybes, kurios mus sieja.

JAV ambasada Lietuvoje

Izraelio ambasada Lietuvoje

Vokietijos ambasada Lietuvoje

Nyderlandų ambasada Lietuvoje

Japonijos ambasada Lietuvoje

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje

 

 

#MesPrisimename

Sausio 27-ąją, minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną ir Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo 78-ąsias metines, visas pasaulis jungiasi prie akcijos #WeRemember. Ja siekiama priminti, kas gali nutikti, kai neapykantai leidžiama klestėti nekontroliuojamai.

Per Holokaustą naciai ir jų vietiniai talkininkai nužudė šešis milijonus žydų. Praeities pamokas ir suvokimas, kas sukėlė didžiausią naujųjų amžių tragediją, gali padėti užkirsti kelią būsimiems genocidams ir neapykantos aktams, pateisinamiems etnine priklausomybe, religiniais ar kitokiais skirtumais.

Kiekvienais metais išgyvenusiųjų skaičius mažėja, todėl mūsų bendra pareiga yra išsaugoti aukų atminimą ir užtikrinti, kad praeitis niekada nebūtų pamiršta.

Prie pasaulinės #MesPrisimename iniciatyvos aktyviai prisijungė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai ir mokyklų mokiniai.

Akcijos akimirkos – nuotraukų galerijoje.

 

 

 

 

Naujose knygose – netikėtas požiūris į žydų ir lietuvių santykius

Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pradėjo simboliškai – prasminga pažintimi su dviem naujomis knygomis, pasakojančiomis apie žydų ir lietuvių santykius įvairiais istoriniais laikotarpiais. Jų leidybą dalinai finansavo VšĮ „Geros valios fondas“.

Nuotraukoje – Vytautas Toleikis, dr. Tomas Venclauskas ir Arkadijus Vinokuras.

Kultūrininko, eseisto, visuomenininko Vytauto Toleikio knygoje „Žydai lietuvių literatūroje“ pasakojama apie tai, kada Lietuvos gyventojų tarpe atsirado ir tapo pastebimi žydai, kaip į juos žiūrėjo aukštuomenė ir paprasta liaudis, kokį požiūrį į žydus formavo rašytojai ir žymūs visuomenės veikėjai.

Dr. Lino Venclausko knygoje „Tekstų byla: lietuvių antisemitinis diskursas nuo XIX a. antros pusės iki 1940 metų” analizuojamas jau kitas lietuvių ir žydų santykių laikotarpis, kuris sutapo su tautiniu atgimimu, valstybingumo idėjomis, vėliau jo įtvirtinimu ir kūrimu.

Padedami susitikimą moderavusio publicisto ir aktoriaus Arkadijaus Vinokuro, autoriai susirinkusiems papasakojo daugybę į jų knygas nugulusių įsimintinų istorijų.

Vakaro metu tylos minute susirinkusieji pagerbė Holokausto aukas.

Ypatingą nuotaiką sukūrė viena ryškiausių savo kartos Baltijos šalių smuikininkių, Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universiteto absolventė, tarptautinių konkursų laureatė Dalia Dėdinskaitė vienas ryškiausių Lietuvos pianistų, daugybės tarptautinių konkursų laureatas pianistas Darius Mažintas. Muzikantai atliko labai simbolinę programą – litvako, smuikininko ir kompozitoriaus Josepho Achrono „Hebrajišką melodiją” ir Maxo Brucho „Kol Nidrei”. Tai – ritualinis kūrinys, kuriuo buvo jautriai pagerbtos Holokausto žiaurumų aukos.

Vakaro nuotaiką žydų kompozitorių kūriniais nuspalvino smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir pianistas Darius Mažintas.