Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
Dviejų Vyties Kryžių kavalierius Volfas Kaganas – aukščiausiai už narsą pažymėtas žydų kilmės karys. 1919 m. / Autoriaus archyvas
1-ojo Gedimino pulko eilinis (1900-1941?) apdovanotas dviem Vyties Kryžiaus 1-ojo laipsnio Nr. 505 ir 2-ojo laipsnio Nr. 56.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
11-ojo Vilniaus pulko eilinis (1901-1923) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 1335.
Vyties Kryžiaus kavalierius eilinis Motelis Kacas. 1922 metai / Nuotrauka iš „Kario” žurnalo.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
7-ojo Butegeidžio pulko eilinis (1903-1944?) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 1018.
Septintos kuopos eilinis Mejeris Gordonas. 1920 m. / Nuotrauka iš „Kario” žurnalo.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
7-ojo Butegeidžio pulko eilinis (1900-nežinoma) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 1017.
7-ojo pulko vado Vlado Rėklaičio pasirašytas Leibos Barakovo žygdarbio aprašymas ir pristatymas apdovanojimui. 1920 m. / LCVA
Kovojant už Nepriklausomybę, Lietuvos žydų bendruomenė ant aukų altoriaus padėjo ir savo svarų įnašą. Žydų tautybės Lietuvos karių buvo skaičiuojama apie 3 tūkstančius. Iš jų apie pusė tūkstančio į Lietuvos kariuomenę atėjo savanoriais. Apie šimtas žydų savanorių žuvo, keli šimtai buvo sužeisti. Apie 20 žydų buvo įvertinti aukščiausiais kariniais Lietuvos valstybės apdovanojimais – Vyčio kryžiaus ordinais. Tai rodo, kad žydų bendruomenė buvo tvirtai pasirinkusi – kartu su lietuviais kurti demokratinę Lietuvos Respubliką ir uoliai saugoti savo Valstybę.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pradeda pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie šių 20 didvyrių žygdarbius.
6-ojo pėstininkų Margio pulke tarnaujantys žydų kariai prie valgyklos, kur paruošta Peisacho vakarienė. Alytus, 1924 metų balandžio 20 diena / Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus
Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos Jurbarko skyriaus vėliava. 1933 metai / Nacionalinis M.K.Čiurlionio muziejus
Vyčio paramos fondo medžiaga
Pasirodė tarpukario žydų autoriaus Kalmeno Zingmano knyga „Ant sraigtinių laiptų“, kurią išleido leidykla „Hubris“, o išvertė jidiš literatūros tyrinėtoja, vertėja GODA VOLBIKAITĖ. Kuo šis pirmąkart lietuviškai prabilęs, 1925 metais parašytas romanas aktualus mūsų skaitytojams šiandien?
Jidiš literatūros tyrinėtoja, vertėja Goda Volbikaitė / Remio Ščerbausko nuotrauka
Jurga Tumasonytė
Straipsnis publikuotas portale www.bernardinai.lt
Traukiniui artėjant prie Šiaulių stoties, žiūriu į du aukštus rudų plytų bokštus. Šiandien jie tik ženklai, priminimas vienos Šiaulių istorijos. Ji nei labai smagi, nei itin graudi, bet tikrai ryški. Mintyse sveikinuosi. Truputį nerimauju. Nekantrauju. Netrukus būsiu šalia jų, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Frenkelių šeimos viloje.
Aistė Paulina Virbickaitė, žurnalas „Naujasis židinys-Aidai“
Šis tekstas buvo publikuotas žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ nr. 7 ir LRT.lt portale.
Chaimo ir Doros Frenkelių su sūnumi Jokūbu portretas, apie 1892-1894 m. ir Chaimo Frenkelio dvaras / Šiaulių Aušros muziejaus ir J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Vytautas Toleikis / D. Umbraso/LRT nuotr.
Kol daugelis mėgavosi Olga Tokarczuk, J. M. Coetzee ir kitomis knygų naujienomis, mokytojas, kultūrininkas Vytautas Toleikis pastaraisiais metais gilinosi į lietuvių literatūrą, net trečiarūšę, kad susidarytų įspūdį, kaip joje 19 a. pab.–20 a. pr. vaizduoti Lietuvos žydai. „32 metus šios temos niekas nelietė. Mane, tiesą sakant, tai šokiruoja“, – pabrėžia V. Toleikis.
Mindaugas Klusas,
© LRT.lt
Jis parašė knygą „Žydai lietuvių literatūroje“, 2022 metais ją išleido „Naujasis Židinys-Aidai“, o neseniai leidinys pristatytas Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje.
„Ši knyga… bjauri, – su humoro gaidele balse pabrėžia jis. – Niekam nepavyks žaisti balta-juoda. Nepavyks sukurti teorijos, kad dešinieji labiau linkę į antisemitizmą, o kairuoliai – šventieji angelai. Knygoje pateikiami literatūros pavyzdžiai rodo visišką „košelieną“, makalynę. Nes buvo visaip.“
Sausio pabaigoje BBC televizija pristatė dokumentinį filmą, kuriame britų Imperijos karo muziejaus istorikas Jamesas Bulginas atskleidžia daug kam nepatogią Holokausto istorijos pusę. Kviečiame paskaityti šio dokumentinio filmo recenziją, kurią parengė „The Telegraphs“ apžvalgininkė Anita Singh.
Jameso Bulgino dokumentiniame filme yra siaubingų kadrų, atskleidžiančių, kaip paprasti žmonės padėjo naciams žudyti žydus / B. Holgate/BBC nuotr.
Kas ateina į galvą išgirdus žodį „Holokaustas“? Tai klausimas, kuriuo prasidėjo Jameso Bulgino filmas „Kaip prasidėjo Holokaustas“ (BBC Two kanalas). Greičiausiai pagalvosite apie Aušvicą ir nacius, vadovaujančius masinėms žudynėms. Tačiau Londono Imperijos karo muziejaus istorikas J. Bulginas norėjo mums parodyti kitą šios tragedijos pusę.
Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną pristatyta knyga apie Onos Šimaitės – pirmosios pripažintos pasaulio tautų teisuolės iš Lietuvos – gyvenimą ir interviu su knygos autoriumi Rimantu Stankevičiumi.
Rimantas Stankevičius. Nepadariusi tautai gėdos / Asmeninio archyvo nuotr.
Šiandien Vilniuje, minint Holokausto aukų atminimo dieną, šešios Lietuvoje reziduojančios diplomatinės atstovybės ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sukvietė visus į renginį „78 Years Later. Honoring, Learning & Seeking Justice“. Jo metu buvo diskutuojama istorinio teisingumo bei Holokausto švietimo Lietuvoje temomis.
Renginį organizavę ambasadoriai (iš kairės) – Japonijos ambasadorius Tetsu Ozaki, Nyderlandų ambasadorius Timas van Gulijkas, Izraelio ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas, JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky / organizatorių nuotr.
Kalbėdama diskusijoje Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pasidalijo asmenine patirtimi.
„Lietuvoje į konkretiems asmenims pastatytus paminklus žiūrima pagarbiai – jie lankomi, tvarkomi, nepamirštami, apie juos kalbama. Visai kitaip yra su masinių žudynių aukoms skirtais paminklais.
Visai neseniai Kaune, vadinamųjų garažo žudynių vietoje, kur buvo nužudytos pirmosios Holokausto Lietuvoje aukos, daviau interviu italų žurnalistams. Ten yra paminklas. Aš patariau žurnalistui paklausti pro šalį ėjusių greta esančios mokyklos mokinių, kas jiems yra žinoma apie garažo įvykius. Nė vienas iš mokinių negalėjo pasakyti, kas atsitiko toje vietoje, nežiūrint to, kad jie mokėsi prie to žudynių vietoje pastatyto paminklo. Mano manymu, tai yra klasikinis pavyzdys, kad mes galime daug kalbėti, priiminėti įstatymus, bet turi būti žmogiškasis faktorius, kad žmogus, o konkrečiu atveju, mokyklos direktorius atkreiptų dėmesį, papasakotų apie tai, kas turėtų būti savaime suprantama gyvenimo dalimi“, – kalbėjo F. Kukliansky.
Advokatė, Lietuvos žydų bendruomenės vadovė pabrėžė apie kolektyvinę pareigą prisiminti, kurios nė vienas neturėtume pamiršti. Antraip tragiški praeities įvykiai gali vėl pasikartoti.
Akimirka iš diskusijos / organizatorių nuotr.
Renginį organizavo Vokietijos, JAV, Japonijos, Nyderlandų ir Izraelio ambasados, Europos Komisijos atstovybė bei Lietuvos žydų bendruomenė. Diplomatinės atstovybės parengė ir bendrą pareiškimą.
Bendras diplomatinių atstovybių pareiškimas tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos proga
Minėdami Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną prisimename šešis milijonus žydų, vyrų, moterų ir vaikų, tarp jų daugiau nei 200 000 Lietuvos žydų, nužudytų per Holokaustą. Prisimename kitas bendruomenes, kurios buvo žudomos: romus, neįgaliuosius, LGBTQI+ asmenis, slavus ir kitas. Ir prisimename daugybės žmonių, kurie rizikavo savo gyvybėmis, kad išgelbėtų tūkstančius žydų, didvyriškumą. Tačiau nepamirškime ir to, kad naciai šiuos baisius nusikaltimus vykdė padedami vietinių kolaborantų visoje Europoje.
Šiandien yra proga apmąstyti atviros diskusijos ir objektyvaus Holokausto tyrimo svarbą kovojant su neapykanta, netolerancija ir antisemitizmu. Kova su Holokausto iškraipymu ir neigimu, taip pat bet kokiu istorijos iškraipymu yra politikos prioritetai, kurie mus visus jungia. Mūsų misijos bendradarbiauja su vietos institucijomis, kad sustiprintų švietimą apie Holokaustą ir skatintų objektyvią istorijos analizę. Siekdami šių tikslų vertiname partnerystę su Lietuvos Vyriausybe, Lietuvos pilietine visuomene ir žydų bendruomenėmis visoje Lietuvoje.
Holokausto tragedijos supratimas yra būtinas norint išsaugoti ir sustiprinti vertybes, kurios yra mūsų santykių pagrindas, ir tokios pastangos dar niekada nebuvo tokios svarbios visų mūsų tautų taikai ir saugumui. Mes ir toliau atvirai pasisakysime ir ginsime demokratines vertybes, kurios mus sieja.
JAV ambasada Lietuvoje
Izraelio ambasada Lietuvoje
Vokietijos ambasada Lietuvoje
Nyderlandų ambasada Lietuvoje
Japonijos ambasada Lietuvoje
Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje
Sausio 27-ąją, minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną ir Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo 78-ąsias metines, visas pasaulis jungiasi prie akcijos #WeRemember. Ja siekiama priminti, kas gali nutikti, kai neapykantai leidžiama klestėti nekontroliuojamai.
Per Holokaustą naciai ir jų vietiniai talkininkai nužudė šešis milijonus žydų. Praeities pamokas ir suvokimas, kas sukėlė didžiausią naujųjų amžių tragediją, gali padėti užkirsti kelią būsimiems genocidams ir neapykantos aktams, pateisinamiems etnine priklausomybe, religiniais ar kitokiais skirtumais.
Kiekvienais metais išgyvenusiųjų skaičius mažėja, todėl mūsų bendra pareiga yra išsaugoti aukų atminimą ir užtikrinti, kad praeitis niekada nebūtų pamiršta.
Prie pasaulinės #MesPrisimename iniciatyvos aktyviai prisijungė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai ir mokyklų mokiniai.
Akcijos akimirkos – nuotraukų galerijoje.
Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pradėjo simboliškai – prasminga pažintimi su dviem naujomis knygomis, pasakojančiomis apie žydų ir lietuvių santykius įvairiais istoriniais laikotarpiais. Jų leidybą dalinai finansavo VšĮ „Geros valios fondas“.
Nuotraukoje – Vytautas Toleikis, dr. Tomas Venclauskas ir Arkadijus Vinokuras.
Kultūrininko, eseisto, visuomenininko Vytauto Toleikio knygoje „Žydai lietuvių literatūroje“ pasakojama apie tai, kada Lietuvos gyventojų tarpe atsirado ir tapo pastebimi žydai, kaip į juos žiūrėjo aukštuomenė ir paprasta liaudis, kokį požiūrį į žydus formavo rašytojai ir žymūs visuomenės veikėjai.
Dr. Lino Venclausko knygoje „Tekstų byla: lietuvių antisemitinis diskursas nuo XIX a. antros pusės iki 1940 metų” analizuojamas jau kitas lietuvių ir žydų santykių laikotarpis, kuris sutapo su tautiniu atgimimu, valstybingumo idėjomis, vėliau jo įtvirtinimu ir kūrimu.
Padedami susitikimą moderavusio publicisto ir aktoriaus Arkadijaus Vinokuro, autoriai susirinkusiems papasakojo daugybę į jų knygas nugulusių įsimintinų istorijų.
Vakaro metu tylos minute susirinkusieji pagerbė Holokausto aukas.
Ypatingą nuotaiką sukūrė viena ryškiausių savo kartos Baltijos šalių smuikininkių, Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universiteto absolventė, tarptautinių konkursų laureatė Dalia Dėdinskaitė vienas ryškiausių Lietuvos pianistų, daugybės tarptautinių konkursų laureatas pianistas Darius Mažintas. Muzikantai atliko labai simbolinę programą – litvako, smuikininko ir kompozitoriaus Josepho Achrono „Hebrajišką melodiją” ir Maxo Brucho „Kol Nidrei”. Tai – ritualinis kūrinys, kuriuo buvo jautriai pagerbtos Holokausto žiaurumų aukos.
Vakaro nuotaiką žydų kompozitorių kūriniais nuspalvino smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir pianistas Darius Mažintas.
Likus kelioms dienoms iki 78-ųjų Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos metinių minėjimo, Europos Žydų Kongreso (EŽK) prezidentas dr. Arielis Muzicantas įspėjo, kad pasaulis praranda budrumą ir tai yra didžiulė klaida.
EŽK prezidentas dr. Arielis Muzicantas / EŽK nuotr.
„Pavojingame šiandienos politiniame klimate, kai neapibrėžtumas ir neviltis temdo mūsų horizontą, turime toliau kovoti su tais, kurie kelia grėsmę demokratijai ir žmogaus teisėms, – sakė dr. A. Muzikantas. – Neturime prarasti ryžto, nes, jei atsisakysime kovoti, nugalės neapykanta ir netolerancija“.
Trečiadienį EŽK surengtame minėjime daugiau nei 400 svečių – įtakingų ES pareigūnų, įvairias politines pažiūras atstovaujančių europarlamentarų, ambasadorių ir pilietinės visuomenės lyderių susirinko paminėti Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos ir pagerbė Aušvico baisumus išgyvenusios žmogaus teisių aktyvistės Simone Veil, pirmosios Europos Parlamento pirmininkės, atminimą.
„Šiemet, kai minime ir Varšuvos geto sukilimo 80-ąsias metines, to meto herojai ir jų pasiaukojimas turi būti įkvėpimas mums visiems. Jų palikimas verčia mus tęsti kovą su tais, kurie ir vėl meta iššūkį mūsų visuomenei savo diskriminacija, rasizmu ir antisemitizmu“ – savo kalboje pažymėjo dr. A. Muzicantas.
Šiandien Vilniuje prasideda 700-ojo gimtadienio šventiniai renginiai. Visus septynis šimtmečius šiame mieste ne tik gyveno, bet jį statė, kūrė, verslo, medicinos, kultūros pasiekimais ir iškiliomis asmenybėmis visame pasaulyje garsino žydų tauta.
Kalendoriaus „Vilne 700“ iliustracija. Autoriai – kūrybinė grupė JUDVI&AŠ.
„Šiandien likusi labai negausi vilniečių žydų bendruomenė, tačiau daugybės žydų kartų indėlio į Šiaurės Jeruzale vadinto miesto klestėjimą neleidžia pamiršti mūsų atmintis ir senosios nuotraukos“, – įsitikinusi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Vilniaus 700 jubiliejaus proga Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė išleido 2023 m. kalendorių, kurį puošia specialus „Vilne 700“ jubiliejinis logotipas, o iliustracijose – senojo Vilne žydų gyvenimą atspindintys koliažai. Kalendoriaus dėjos ir dizaino autoriai – kūrybinė grupė JUDVI&AŠ. (dizaineriai Viktorija Sideraitė Alon ir Albinas Šimanauskas).
Žinutė iš senojo Vilne
„Vilniaus miesto įkūrimo 700 m. jubiliejus – itin graži bei reikšminga data visiems sostinės gyventojams ir ne tik. Deja, šventinio pasiruošimo šurmulyje mažai kas prisimena, kas statė Lietuvos sostinę, kas itin reikšmingai prisidėjo sukuriant UNESCO perlą – Vilniaus senamiestį“, – sako Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
LDK valdovas Gediminas, nusprendęs Neries ir Vilnelės santakoje įkurdinti LDK sostapilį, savais laiškais pakvietė žmones iš visos Europos atvykti, įsikurti ir prisidėti kuriant šio krašto gerovę.
Metraščių kronikos rodo, jog valdovo žodis buvo išgirstas. Žmonės iš kitų kraštų vyko į Vilnių, kūrėsi čia ir liko gyventi kartų kartomis.
Kitataučių vilniečių pėdsaką iliustruoja ir sostinės gatvių pavadinimai: „Vokiečių“, „Totorių“, „Rusų“, „Žydų” gatvė…
Kalendoriaus „Vilne 700“ iliustracija. Autoriai – kūrybinė grupė JUDVI&AŠ.
Vaikštant po senamiestį, bandome atrasti ženklų, liudijančių tai, kad čia, vos prieš keliasdešimt metų, šurmuliavo gausi žydų bendruomenė.
Pro naują renovacijų glianco sluoksnį tuos ženklus atrasti tikrai nelengva. Vilnius gerokai „apvalytas“ nuo autentiškų žydiškumo rudimentų. Fasadai blizga, vitrinos švyti, o naujų trinkelių plotai neleidžia užsimiršti ir nuklysti į nepatogią istoriją.
Tačiau, iš bet kurios senamiesčio gatvės pro bromą įžengus kieman, ištinka kultūrinis šokas – sostinės kiemuose atsiveria kitas, visiškai nepažįstamas Vilnius. Nuo pamatų iki kaminų žydiškas Vilne. Terra incognita. Visiškas déjà vu.
Kalendoriaus „Vilne 700“ iliustracija. Autoriai – kūrybinė grupė JUDVI&AŠ.
Žvelgiant į senamiesčio kvartalus „iš vidaus“, neapleidžia jausmas, jog atsidūrei paralelinėje visatoje, alsuojančioje visiškai nežinomu, bet labai tikru gyvenimu.
Mame lošn, įsisunkusi į pastatų sienas, skamba per visą kvartalą, bet netrukus suvoki, kad tie balsai aidi tik tavo galvoje. Žydų čia nebėra. Bet – žydiškumas likęs!
Šio kalendoriaus iliustracijos yra viso labo spontaniškas bandymas, emocinė frustracija užfiksuoti tą déjà vu – žydišką Vilne. Foto – koliažuose nerasite istorinės faktologijos tikslumo – vaizdai pro bromas yra sąlyginiai. Autentiški gatvių ir kiemų atvaizdai parinkti iš negausių foto archyvų likučių, o jų vieta „šiapus ir anapus“ bromų neatitinka topografijos. Tačiau jausmas bei žydiškoji Vilne miesto dvasia yra tikri ir kupini emocionalaus vitališkumo dramaturgijos.
Šiemet kalendorius paženklintas specialiu logotipu, dedikuotu Vilniaus 700 jubiliejui. Visuomenei, o ypač valdžioms neretai „pamirštant“ žydišką šio miesto kilmės dėmenį.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė šiuo logotipu santūriai primena, jog vietos žydų bendruomenė dar tebeegzistuoja, žydai, kad ir neskaitlingai, tačiau tebegyvena savo protėvių mieste ir pamena, kas drauge su kitų tautybių vilniečiais statė, kūrė ir puoselėjo Vilnių ilgus šimtmečius. Juk būti žydu-vilneriu, būti Jidišlando sostinės istorijos ir kultūros paveldėtojais yra ne tik garbė bei privilegija – tai ir atsakomybė prieš ateities kartas. Nes mes gyvi, kol gyva Atmintis.
Šią ideologemą fiksuoja ir jubiliejinis „Vilne 700“ logotipas, kurio semantikos sluoksniuose sutilpo ne tik Gedimino laiškai ir kronikų metraščiai, čia yra ir Toros ritinys, ir Vilniaus Gaono išminties pergamentai bei vilnietiško baroko motyvas, foto/kino dokumentikos juostos dramaturgija.
Viskas, kas tikra.
„Tokia šio kalendoriaus žinutė urbi et orbi iš senojo Vilne“, – sako F. Kukliansky.
Tarptautinės Holokausto minėjimo dienos proga sausio 26 d., ketvirtadienį, 18 val., Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vyks susitikimas su monografijos „Tekstų byla: lietuvių antisemitinis diskursas nuo XIX a. antros pusės iki 1940 metų” autoriumi VDU dr. Linu Venclausku bei kultūrininku, eseistu, visuomenininku Vytautu Toleikiu, 2022 m. parašiusiu ir išleidusiu knygą „Žydai lietuvių literatūroje“.
Apie abipusį gebėjimą gerbti ir pasitikėti. Apie abipusį gebėjimą atsiprašyti ir atleisti. Apie gebėjimą bendrai spręsti klausimus. Ar tai įmanoma?
Lietuvių ir žydų santykių priešpriešos
Dr. Lino Venclausko knygoje „Tekstų byla: lietuvių antisemitinis diskursas nuo XIX a. antros pusės iki 1940 metų” analizuojamas lietuvių ir žydų santykių laikotarpis sutampa su tautinio atgimimo, valstybingumo idėjų, vėliau jo įtvirtinimo ir kūrimo laikotarpiu.
Šiuo atveju žodis „kūrimas“ yra esminis: istoriškai lietuvių ir žydų santykiai turėjo savo raidą, tačiau modernybės logika sako, kad tikrovė ir santykiai yra kuriami, čia svarbus ir individualus, ir kolektyvinis apsisprendimas, o kūrimas prasideda nuo vaizdinio ir žodžio.
Turint žodžiais sukurtą pasaulį kuriami elgesio ir santykių modeliai. Analizuojamas laikotarpis Lietuvai buvo nauja patirtis, todėl reikėjo daug ką kurti iš naujo ar kitaip.
Kaip tik dėl to žodinės lietuvių ir žydų santykių projekcijos buvo svarbios, priimamos kaip veiklos pagrindas: dvejojančiuosius – drąsinančios, nežinantiesiems – pateikiančios galimus elgsenos modelius, o tekstų autorius ir juos palaikančius – skatinančios toliau laikytis savo pozicijų.
Kaip ir kodėl keitėsi lietuvių ir žydų santykių projekcijos per beveik šešis knygoje analizuojamus dešimtmečius? Kaip buvo siūloma spręsti matomas problemas? Į šiuos ir kitus klausimus knyga padės rasti atsakymus, skatinančius ir tolesnį smalsumą.
Žydai lietuvių literatūroje
Vytautas Toleikis savo knygoje kelia klausimus ir kviečia pasvarstyti: kada atsirado ir tapo pastebimi žydai Lietuvos gyventojų tarpe, kaip į juos žiūrėjo aukštuomenė ir paprasta liaudis?
Daug ko nesužinosime, bet žydo įvaizdis gali nemažai pasakyti. XIX – XX a. pirmoje pusėje gimstančioje lietuvių literatūroje bei spaudoje randasi žydas. Koks jis – geras kaimynas ar sukčius smuklininkas, gelbstintis gydytojas ar priešas, kuris nužudė Dievą? Ką apie tai sakė Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Antanas Strazdas, Kristijonas Donelaitis, Simonas Stanevičius, Vincas Kudirka ir kiti rašytojai?
Autorius žengia į mažai mokslininkų tyrinėtą teritoriją, istoriškai ir kultūriškai jautrią temą – imasi tirti, kaip lietuvių ir žydų santykiai atsispindėjo grožinėje literatūroje lietuvių kalba – nuo pirmųjų tekstų iki pat Antrojo pasaulinio karo ar dar vėliau.
Ar šioje tekstų visumoje galime užčiuopti lietuvių tautos sąmoningumo formavimosi procesus? Ar galime tekstuose rasti antisemitizmo, antijudaizmo apraiškų? Ar Lietuva to meto Europos kontekste kuo nors išsiskiria?
Knygų leidybą dalinai finansavo VšĮ „Geros valios fondas“.
Vėlų penktadienio vakarą Tel Avive mirė pirmasis Lietuvosžydų bendruomenės pirmininkas – vienas žinomiausių pasaulyje žydų rašytojų, litvakas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Grigorijus Kanovičius. Jam buvo 93-eji.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir visa bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą rašytojo šeimai – sutuoktinei Olgai, sūnums Sergejui ir Dmitrijui.
Grigorijus Kanovičius / Courtesy of Noir Press nuotr.
Gyvenimas ir kūryba
„Man regis, kad šiame pasaulyje nieko aukštesnio už žodį nėra. Negalėčiau savęs pavadinti žmogumi, kuris visa laiką mėgina žodžiais išaukštinti tą pasaulį, apie kurį didelę dvidešimtojo amžiaus dalį žydai buvo priversti tylėti. Aš nesutinku su tais, kurie sako, kad žydai tylėjo. Jie netylėjo nei Aušvice, nei getuose“, – yra sakęs rašytojas.
Dramaturgas, scenarijų autorius gimė 1929 metų birželio 18-ą dieną, Jonavoje, tradicinėje Lietuvos žydų šeimoje. Kartu su tėvais jis pabėgo iš karo apimtos Lietuvos, gyveno Kazachstane ir prie Uralo.
1945 metais šeima grįžo į Vilnių. 1953 metais G.Kanovičius baigė slavistikos studijas Vilniaus valstybiniame universitete. Garsusis litvakas yra parašęs daugiau negu dešimt romanų – savotišką sagą – apie Rytų Europos žydų istorijos vingius nuo XIX amžiaus iki mūsų dienų. Tai – romanų trilogija „Žvakės vėjyje“, dilogija „Kvailių ašaros ir maldos“, romanai „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Ožiukas už du skatikus“, „Ir nebus vergams rojaus“, „Neatsigręžki nuo mirties“, „Žydų parkas“, „Nukirstų medžių šlamėjimas“, „Šėtono apžavai“ – ši knyga knyga 2020 m. laimėjo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) literatūrinę premiją. Vienas iš žymiausių ir populiariausių G.Kanovičiaus kūrinių – 2013 metais išleistas romanas „Miestelio romansas“.
Rašytojo knygos yra išverstos į 12 kalbų – anglų, lietuvių, vokiečių, hebrajų, prancūzų, čekų, lenkų, bulgarų, vengrų ir kt.
Kanovičius yra daugelio kino scenarijų autorius, kūręs drauge su R.Vabalu („Marš, marš, tra ta ta“), Vytautu Žalakevičiumi („Ave, vita“), Almantu Grikevičiumi, Algirdu Araminu ir kitais įžymiais Lietuvos kino režisieriais.
2014-aisais rašytojui įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija
Taip pat rašytojas apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu bei Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.
Nuo 1989 iki 1993 metų G. Kanovičius buvo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas.
Nuo 1993 metų rašytojas nuolat gyveno Izraelyje.
Švedijoje įsikūręs Paideia Europos žydų studijų institutas kviečia vaikinus ir merginas į vienerių metų žydų studijų programą, skirtą žydų civilizacijos ištakų tekstų mokymuisi ir tarpdisciplininiam aiškinimui.
Tai – viena iš intensyviausių žydų mokymosi patirčių Europoje. Ji siūlo tradicinės teksto studijų metodikos (Hevruta) derinį, akademinį ir kritinį požiūrį į interpretaciją bei šiuolaikinius poreikius atitinkančias taikomąsias patirtis. Jaunuoliams suteikiama galimybė mokytis įvairių lygių hebrajų kalbos, gilintis į daug įvairių žydų studijų disciplinų, kurias dėsto žymūs Izraelio, Europos ir JAV mokslininkai. Tad tai yra išties unikali žydų studijų programa.
Bendradarbiaujant su akademinėmis institucijomis ir universitetais, vienerių metų žydų studijų programa suteikia galimybę dalyviams studijuoti magistrantūroje.
Paideia institutas siūlo itin palankias sąlygas – mokslas yra nemokamas, galimos stipendijos apgyvendinimui ir pragyvenimui, nereikia išankstinių hebrajų kalbos žinių, dėstoma anglų kalba, nėra studentų amžiaus ribos.
Daugiau apie vienerių metų žydų studijų programą galima sužinoti virtualios Atvirų durų dienos metu, kuri vyks antradienį, sausio 24 d., per zoom programėlę.
Registruotis galima čia: shorturl.at/rwXY6
Apsisprendusiems studijuoti dokumentus reikia pateikti iki 2023 m. sausio 31 d.
Paideia Europos žydų studijų institutą 2000 m. įkūrė Švedijos vyriausybė bei Švedijos milijardierių šeimos Marianne ir Marcus Wallenbergų įsteigtas fondas. Instituto tikslas – puoselėti Europos žydų kultūrą, remti tarpkultūrinį dialogą ir skatinti teigiamą mažumų kultūros pavyzdį Europos visuomenėse. Paideia kiekvienais studijuoja jaunuoliai iš 14-16 Europos šalių. Tai leidža dalintis gerosiomis patirtimis ir lavinti kritinį mąstymą.
Europos žydų kongresas (EŽK) išreiškė susirūpinimą ir pasipiktinimą po Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo komentarų, lyginančių Vakarų vyriausybių paramą Ukrainai su Hitlerio „galutiniu sprendimu“ – Holokausto planu, dėl kurio buvo nužudyta šeši milijonai žydų.
Šaltinis: European Jewish Congress, LŽB
Nuotraukoje – Arielis Muzicantas / LŽB archyvo nuotr.
Savo metinėje spaudos konferencijoje S. Lavrovas pareiškė, jog Jungtinės Valstijos subūrė Europos valstybių koaliciją, kad išspręstų „Rusijos klausimą“ taip, kaip Hitleris surengė „galutinį sprendimą“ Europos žydams.
„Esame sukrėsti ir pasibaisėję šio gėdingo ministro Lavrovo palyginimo tarp demokratinių šalių koalicijos veiksmų ir Hitlerio Holokausto – šešių milijonų žydų persekiojimo ir nužudymo“, – sakė EŽK prezidentas Arielis Muzicantas. – Tai yra Holokausto iškraipymas pačiame pamatiniame lygmenyje. Mes raginame poną Lavrovą nedviprasmiškai atsiprašyti ir atšaukti šiuos komentarus“.
Savo kalbose Hitlerį ir žydus S. Lavrovas mini ne pirmą kartą. Dėl to jau buvo kilęs ne vienas skandalas, o politikas kaltintas antisemitizmu.
Pernai gegužę V. Putinas atsiprašė Izraelio po to, kai S. Lavrovas pareiškė, kad Hitleris „turėjo žydiško kraujo“.
„Tai ne pirmas kartas, kai ministras netinkamame kontekste mini Holokaustą ir Hitlerį, – pažymėjo EŽK prezidentas. – Tai turi baigtis. Po kelių dienų minėsime Tarptautinę Holokausto atminimo dieną, kai raudonoji armija išlaisvino Aušvicą. Holokausto aukų atminimas niekada neturėtų būti vartojamas taip neatsakingai ir siaubingai“.
Gruodžio pabaigoje nemaža grupė romų ir žydų bendruomenių atstovų viešėjo Varšuvoje ir net dvi dienas praleido Žydų muziejuje POLIN. Iš karto norisi pasidalinti rekomendacija – skirkite tam mažiausiai tris dienas, nes informacijos gausa, modernios ekspozicijos, gilus turinys tiesiog užburia.
Pagrindinė muziejaus ekspozicija skirta žydų istorijai nuo senų iki modernių laikų, o besikeičiančių parodų erdvėse suspėjome pamatyti parodą, skirtą žydų kulinarinėms tradicijoms “What’s Cooking?” – Kas verda?. Taip pat susitikome ir su POLIN edukacijų vadove ir parodos apie žydų virtuvę kuratore.
“Praktiškai, mano mokiniams tai yra reguliaraus darbo vieta”
– apie POLIN muziejų sako Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos tradicijų dėstytojas Algis Davidavičius
Kodėl tokie mokomieji vizitai turi būti privalomi visiems, dirbantiems žydų paveldo puoselėjimo ir tyrinėjimo srityje? Atsakymas paprastas – nėra nieko stipresnio ir kokybiškesnio Lietuvos pašonėje nei šis muziejus Varšuvoje, nėra nieko kelių šimtų kilometrų spinduliu, kas galėtų konsoliduoti ekspertų, istorikų bei kitų specialistų pajėgas ir perteiktų tiek daug informacijos tokiu išsamiu, moderniu ir patogiu formatu kaip POLIN muziejus.
Kas ta žydų kulinarijos tradicija per edukacijas?
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dar 2016 m. atvėrė žydiškos kavinė Beigelių krautuvėlės duris vilniečiams ir miesto svečiams ir iš karto susilaukė pasaulinio dėmesio Čia iki šiol kepamos chalos, sukami įmantrūs teiglach, verdamas žydiškas penicilinas – sultinys su macos kukuliais, o per šventes kemšamas litvakiškas karpis. Šį maistą atpažįsta vyresnioji karta, nes kapoti silkę ir kepenėles Lietuvos šeimininkės mokėsi iš žydžių kaimynių.
Simboliškas sutapimas – tiek Beigelių krautuvėlės atidarymą tiek po 7 metų įvykusį vizitą rėmė tas pats fondas, kurio pagrindinė misija remti žmogaus teises ginančias iniciatyvas. Tad nuo 2016 m. BK kovoja su diskriminacijos ir antisemitizmo apraiškomis kepdama beigelius ir pristato litvakiškos virtuvės patiekalus bei tradicijas.
Beigelinė, tai sinagoga žydam pasauliečiams.Tai ne muziejus, bet socialinė, kultūrinė, gurmaniška patirtis. Dažnai bendruomenė kviečia kartu pasitikti Šabatą, taip pristato gislesnį žydų tradicijų supratimą. Kiekviena vieša šventė neapsieina be žydiškų saldėsių ar košeriniomaisto ypatingiems svečiams.
Žasis, žasies taukai ir kuom svarbus česnakas
Žydų kulinarinis paveldas skaičiuoja šimtmečius ir gefilte fiš (farširuota žuvis) tiek pat metų nekeičia savo keistos konsistencijos ir drebučių atspalvio su pervirta morka. Senoji, tradicinė žydų virtuvė – pripažinta pasaulyje, o pasak istorikų pasaulio paveldo sąraše yra ir Lietuvos pėdsakas, palikęs populiariąsias beigelines. Didžiuojamės tuo, kad pavyko mažais žingsneliais atgaivinti šį paveldą ir nesustoti. Nuo 2016 m. pavyko pasiekti ne tik nostalgiškai žydų virtuvę menančius kaimynus, bet ir jaunąją Lietuvos kartą. Keli šimtai moksleivių pagal Kultūros paso programą ir progresyvių mokytojų iniciatyva apsilankė BK organizuojamose edukacijose, kepėme chalas ir ragavome beigelius miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje.
Kinder tiš (vaikų stalas jidiš) kasmet sulaukia didėjančio mažųjų kulinarų skaičiaus tarkuojant bulves, sukant blinces, verdant buljoną, o vaikų tėveliai nuolat reikalauja edukacijų suaugusiems. Tarp maisto ruošos Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės edukatorės stengiasi pasakoti kiekvieno patiekalo esmę ir prasmę – juk viskas parašyta Toroje.
Kiekvieną kartą sulaukiame klausimo apie specifiškai litvakų virtuvei būdingus patiekalus ir kaip juos atrasti tarp gausios žydų patiekalų pasiūlos.
Koks turėtų būti sekantis žingsnis – tikriausiai nesustoti, o gal net pradėti bėgti pirmyn, kol dar bendruomenės nariai prisimena autentišką litvakiškų patiekalų skonį ir kvapą ir turi jėgų receptus perduoti jaunajai kartai.
Šabatinės staltiesės menininkės akimis
Grįžkim į Varšuvą. Laikinąją parodą apie žydų virtuvės tradicijas apžiūrėjome per kelias valandas su gide. Vertinome ne tik turinį, bet ir visą ekspozicijos dizainą, pasakojimo seką, surinktus eksponatus, meninius intarpus apie Šabato staltieses ir žvakių uždegimą. Viena erdvė nuosekliai pasakojo istoriją ir virtuvės taisyklių pagrindus, kurie surašyti Toroje ir remiasi Košerio taisyklėmis.
Apžiūrėjome retus eksponatus – pavyzdžiui gyvulių ir paukščių skerdimo peilius ir Lietuvos, aliuminius puodus, kelis įrankius, lydytų paukštienos taukų indelius. Eksponatai iš Europos žydų bendruomenės yra labai retas dalykas, nes Holokaustas sunaikino viską. Matėme kaip kepama maca Kabule ir Lydoje. Ypač svarbūs ir reti eksponatai yra garsiosios Fanios Levando iš Vilniaus receptų knyga ir archyvinės nuotraukos.
Fania Lewando (centre) kartu su savo kulinarijos mokyklos mokinėmis
Dalis pasakojimo susijęs su JAV žydų diasporos kasdienybe, nes būtent čia iškeliavo didelė Rytų Europos žydų bendruomenės dalis, čia suklestėjo beigeliai.
Žydų kulinariojos testas vaikams
Kol apžiūrėjome parodą, erdvėje nuolat lakstė vaikai su rašikliais, pieštukais, popieriais, kuriuos įnirtingai pildė ir spalvino. Žavu buvo matyti jų degančias akis ieškant chalos recepto ar košerinio žvėries atvaizdo. Tai dar vienas modernaus muziejaus darbo su lankytojais aspektas – absoliutus įtraukimas mažo ir seno. Na o antrasis ekspozicijos aukštas kvietė suptis ant beigelio sūpuoklių, virti čiolnto puodą iš teisingų ingredientų ir pinti chalos pynes!
Kviečiame pažiūrėti mūsų foto akimirkų albumą ir POLIN virtualią parodą, kuri taip pat profesionaliai integruota į visą pažinimo ir mokymosi paketą, kurį norisi vėl ir vėl atsiversti, kaip ir pačios parodos katalogą.
Tad kada susitiksime litvakiškos virtuvės erdvėse Vilniuje, Žąsliuose, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Šeduvoje, Telšiuose…?
O kelionės įspudžius užfiksavo lrt.lt laida MENORA (žiūrėti nuo 15.36 min)
Straipsnis paruoštas įgyvendinant projektą, „Jaunieji romų ir žydų bendruomenių lyderiai už istorinės atminties ir teisingumo išsaugojimą“ (Young leaders of Jewish and Roma communities for historical justice and memory) kurį remia EVZ Foundation
Šią kelionę į parodą ir galimybę susitikti su Lenkijos romų bendruomenės aktyvistais iš dalies rėmė Aktyvių piliečių fondas, finansuojamas EEE finansinio mechanizmo lėšomis įgyvendinat projektą “Hear the Other – open dialogue on historical justice and memory: empowering Jewish and Roma community leaders”.
Lietuvos žydų bendruomenė kartu su Viešoji įstaiga Romų visuomenės centras aktyviai siekia jog abiejų tautų istorija nebūtų užmiršta ir perrašoma.
Apie projektą: https://bit.ly/3gtBq8v
#evzfoundation #SupportedByEVZ #mūsųbendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding #AtmintisAtsakomybeAteitis
Taip pat skaitykite:
Nepaprasta kelionė į POLIN – žydų istorijos muziejų Varšuvoje
