Mokslas, Istorija ir Kultūra

Kviečiame Jus į A. Švedo knygos apie I. Veisaitę “Gyvenimas turėtų būti skaidrus” vertimo į rusų k. pristatymą

Kviečiame Jus į A. Švedo knygos apie I. Veisaitę “Gyvenimas turėtų būti skaidrus” vertimo į rusų k. pristatymą

Žydų bendruomenė “Vilnius – Lietuvos Jeruzalė” kviečia Jus į A. Švedo knygos apie I. Veisaitę “Gyvenimas turėtų būti skaidrus” vertimo į rusų k. (vertė A. Gerasimova) pristatymą, kuris vyks LŽB patalpose, Pylimo g. 4, 3 a. J. Heifeco salėje, rugsėjo 26 d., 15 val.
Dalyvaus knygos autoriai Aurimas Švedas ir Irena Veisaitė, moderuos Olga Ugriumova ir Daumantas Todesas. Renginys vyks rusų k.
Žydų bendruomenė “Vilnius – Lietuvos Jeruzalė”
Į Panevėžį – paskui kruviną Dovydo žvaigždę

Į Panevėžį – paskui kruviną Dovydo žvaigždę

Sekundė.lt . P. Židonio nuotr.

Aštuntą dešimtį perkopęs panevėžietis Jurijus Smirnovas vaikystę prisimena tik šautuvo taikiklyje. Daugybę kartų būdamas vaikas jis galėjo atsisveikinti su gyvybe nušautas, pakartas, užmuštas ar nunuodytas – dėl to, kad per Antrąjį pasaulinį karą buvo pažymėtas milijonų gyvybių krauju aplaistyta Dovydo žvaigžde.

Tik ši įtampos pilna istorija su laiminga pabaiga. „Panevėžyje aš jau 75-erius metus. Vokiečiai čia mane atvežė, kai dar neturėjau aštuonerių“, – tokiais žodžiais, giliai atsidusęs, ilgą ir filmo scenarijaus vertą pasakojimą pradėjo J. Smirnovas. Nedidukas, kresnas senukas rudomis akimis ir kaulėtomis rankomis, kurios viso pokalbio metu kartu su ištrykštančiomis ašaromis nejučia ima virpėti. „Man labai sunku apie tai kalbėti, nenorėjau ir dabar pasakotis, visko iš naujo išgyventi, grąžinti tą siaubą, baimę. Tokiomis akimirkomis jaučiuosi labai blogai“, – sunkiai alsuodamas atsiveria žydų tautybės vyras.

Vilniaus sinagogoje buvo skaitomi nužudytų Holokausto aukų vardai

Vilniaus sinagogoje buvo skaitomi nužudytų Holokausto aukų vardai

Per Antrąjį pasaulinį karą nacių ir jų pakalikai nužudė šešis milijonus žydų. Lietuvoje buvo sunaikinta beveik visa žydų bendruomenė visuose miestuose ir miesteliuose. Daugelyje vietų neliko nė vieno, kuris papasakotų ten gyvenusių žydų šeimų istoriją. Toks buvo nacių plano „galutinis žydų klausimo sprendimas“ Europoje.


23d. rugsėjo Lietuvoje buvo pažymėta tragiška data – Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. 1943 m. rugsėjo 23 d. Buvo pradėtas Vilniaus geto likvidavimas.

Iki 1943 m. rugsėjo pabaigos getas buvo galutinai likviduotas, kaliniai perkelti į koncentracijos stovyklas Estijoje, mirties bausmė įvykdyta Paneriuose arba išsiųsta į mirties stovyklas Lenkijoje.

Vilniaus choralinėje sinagogoje buvo skaitomos Šiaulių, Vilniaus, Kauno, Ukmergės ir kitų getų kalinių pavardės, uždegtos žvakės už tuos, kuriuos nužudė Holokausto metu naciai ir jų vietiniai kolaborantai. Lietuvoje sunaikinta daugiau nei 90 proc. žydų bendruomenės.

Paneriuose paminėta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena

Paneriuose paminėta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena

Genocido aukų mnėjimas prasidėjo Gyvųjų maršu Paneriuose. Eisenoje tradiciškai dalyvavo Izraelyje gyvenantys litvakai, jų gretas  pranoko lietuviai ir ypač daug buvo Lietuvos mokyklų mokinių. Kaip įprasta, žmonės susirinko vakarinėje geležinkelio kelio pusėje Paneriuose. Eisena pajudėjo link memorialo. Šiais metais šimtai moksleivių atvyko traukiniu ir ėjo pėsčiųjų viaduku per geležinkelį. Šiemet eisenoje dalyvavo  Lietuvos garbės sargyba.

Paneriuose Holokausto metu buvo žudomi įvairaus amžiaus žmonės, žydai, lenkai, rusai, lietuviai ir sovietiniai karo belaisviai, nors jų buvo žymiai mažiau nei žydų. Šiais metais Lenkijos delegacija ir katalikų kunigas laukė eisenos prie Lenkijos paminklo, kuris yra prie iėjimo į memorialo kompleksą.

Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas pradėjo minėjimą jidiš kalba, primindamas, kad šalia žuvusiųjų buvo sušaudyta ir jidiš kalba, todėl pagerbdamas žuvusius, jis kreipėsi į minią, susirinkusią prie memorialo jidiš žodžiais. Vėliau  perskaitė  garaus vilniečio žydo poeto A.Suckeverio eilėraštį, kurį į lietuvių kalbą išvertė R.Bieliauskienė.

Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis buvo aukščiausias Lietuvos politikas, kalbėjęs prie memorialo, jis sakė, kad nors lietuviai vis dar nesutaria, ką iš tikrųjų reiškia kolaboravimas vykdant genocidą, lietuviai pradeda suprasti, kas vyko Holokausto metu, ypač jaunimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis atsiuntė vainikus, jų pranešimus perskaitė prezidento patarėja ir vyriaysybės vicekancleris.

Prie memorialo kartu žengė Vilniaus geto kalinė ir ginkluoto pasipriešinimo su naciais dalyvė , žydė Faina Brancovska  ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Fania kalbėjo jidiš kalba, o Faina – vertė į lietuvių kalbą, po to ji pasakė kalbą apie pavojų, prasidedantį dėl  artėjančios nelaimės ženklų nepaisymo. Kas agitavo už žydų išvežimą iš šalies? Kas juos izoliavo? Kas juos nužudė? Šie klausimai vis dar kelia gilų skausmą ir liūdesį po 78 metų nežinojimo ir neišprusimo, – sakė LŽB pirmininkė Kukliansky.

LŽB pirmininkė taip pat atkreipė dėmesį į iš pažiūros išsamių knygų apie Lietuvos miestus turinį, kuriose neminima apie ten gyvenusius žydus, kurių iki Holokausto būta apie 30-60 procentų štetluose ir dideliuose miestuose,  tokiuose kaip Vilnius, Kaunas ir Alytus. F.Kukliansky citavo knygą „Mažasis princas“, primindama, kad jei dabar nesirūpinsime mažais baobabų medžiais, jie ilgainiui užkariaus planetą.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius – vienintelis Lietuvos politikas, turintis stiprų stuburą, pašalinęs Vilniuje „Noreikos lentą“, po drąsaus palakančio, nebijančio sakyti tiesos Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pareiškimų. Šimašius buvo beveik vienintelis kalbėtojas, sulaukęs aplodismentų iškilmingame minėjimo renginyje.

Naujasis Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossi Avni Levy kalbėjo asmeniškai apie  tai, ką jam reiškė žodis Paneriai, kurį jis žinojo nuo vaikystės.

Maždaug įpusėjus jo jaudinančiai kalbai apie į Panerius prie duobių suvarytas motinas su vaikais, matančias kaip žudo jų vaiką,   vertėja staiga nutilo sakinio viduryje, negalėdama dėl susikaupusių ašarų išversti teksto. Tai kartojosi keletą kartų ir buvo aišku, kad moteris išgyveno, verkė ir negalėjo kalbėti. “Sunku įsivaizduoti moterį, kuri neša savo vaikus į mirties vietą. Ketverių, penkerių ar dešimties metų vaikai nenori mirti. Sunku įsivaizduoti žmones, pasislėpusius už medžių, gyvenančius šalia ir girdinčius šaudymus, riksmą, žinančius, kad artėja mirtis ir pabaiga. Galvodami apie tokias vietas kartais sakome: „kokia baisi vieta“. Ne, tai nėra vieta, kuri yra siaubinga, nei medžiai, nei dangus, nei purvas. Žmonės gali būti siaubingi, žmonės, kurie gali žiauriai atimti kitų gyvybes, nužudyti tik todėl, kad jie buvo kitokie, tik todėl, kad jie Žydai “, – sakė ambasadorius Levy. Jis teigė, kad žydų pareiga  atsiminti, bet neatleisti. „Tik aukos turi teisę siūlyti atleidimą“, – sakė Izraelio ambasadorius.

Amerikos žydų komiteto direktorius rabinas Andriu Bakeris savo iškalbingą kalbą pradėjo minėdamas  Baltijos kelio 30-metį, kai žmonės visose trijose Baltijos respublikose, susikibę rankomis sudarė žmonių grandinę, protestuodami prieš savo šalių sovietinę okupaciją. Andriu Bakeris sakė, kad  prieš 30 ar net 20 metų galėjo būti atleista už nežinojimą apie Holokausto istoriją Lietuvoje, tačiau šiandien nėra jokio pasiteisinimo, matyt, jis turėjo omenyje visišką visų Lietuvos politikų nutylėjimą dėl Jono Noreikos lentos užkabinimo antrą kartą. Rabinas Bakeris teigė, kad kai kurie Lietuvos politikai žino apie Holokaustą, tačiau jo ignoravimą naudoja kaip priemonę politiniam kapitalui kurti. Jis taip pat sakė, kad šaliai neįmanoma susikurti demokratijos, jei žmonės nepaiso istorinės atminties.

Izraelio litvakų asociacijos narys pasakė kalbą gražia lietuvių tartimi. Rabinas Sholom Ber Krinksy ir Choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Yatoms sukalbėjo Kadišą už nužudytuosius. Įvairios užsienio ambasados, tarp jų Japonijos, Didžiosios Britanijos, JAV ir Rusijos Federacijos, padėjo vainikus prie paminklo, kaip ir Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti. Lietuvos kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas – jidiš mokslininkas – taip pat padėjo vainiką ir pasakė kalbą.

Apie atmintį Lietuvoje, minint žydų genocido aukų dieną (papildyta)

Apie atmintį Lietuvoje, minint žydų genocido aukų dieną (papildyta)

Sergejus Kanovčius

Atmintis negali gyventi nuo minėjimo iki minėjimo. Istorinių atminties komisijų nariai suguldyti čia ir dar keliuose šimtuose Lietuvos miestelių r bažnytkaimių duobėse. Jiems viskas aišku – jų neapgynė tada. Kad ir kaip būtų keista juos tenka ginti ir šiandien. Vieni anuomet rinkosi gelbėti, kiti rinkosi šėtono kelią. 1941-aisiais mano tautiečiams sakė, kad getuose jie bus saugūs. Melavo. Šiandien, po aštuonių dešimtmečių kaip ir tada, mums vėl įžūliai aiškina, kad getai buvo gėris, o juos padėję kurti yra didvyriai arba beveik šventieji.

Ar yra šiandien kas nors, kuris aiškiai ir nedviprasmiškai pasakytų, kad tai yra amoralu? Kas ir kada?

  “Istorijos niekada negalima palikti vien politikams, nesvarbu demokratiškiems ar autoritariniams. Istorija nėra nei politinės doktrinos, nei kurio nors režimo nuosavybė. Istorija, jei teisingai suvokiama, yra mūsų moralinių kasdienių pasirinkimų simbolis.” Ir aš prie šių a.a. profesoriaus Leonido Donskio žodžių pridurčiau: mūsų požiūris į šią tragediją, jos aukas, gelbėtojus, stalo žudikus, tiesioginius vykdytojus ir nežabotą jų garbinimą,- atspindi mūsų atminties būklę. Ir šiandieną yra akivaizdžių ženklų, kad mūsų atmintį ir moralinius pasirinkimus mėginama susargdinti. Pagydyti atmintį galima tik vienu būdu – vieną kartą pasakius tiesą. Jei norime, kad JIE ilsėtųsi ne tik ramybėje, bet ir pagarboje.

Iš emigranto atsiminimų. Eksursija. Vilnius

tą rytą prisikelę
išėjome iš Panerių
mūsų niekas niekas
niekas nematė
buvo migla
ir mes buvom migla
ėjome ėjome ėjome
visi iki vieno
manėm kad einam namo

neatpažįstamai pasikeitęs Vilniaus getas
tiesiog pavyzdinės tvarkos namai
ir žmonės
rūsiuose kuriuose su mirtim
žaidėm slėpynių
putoja šaltas šaltas šaltas šampanas
ligi vidurnakčio durininkų šypsenų mugė
galbūt ten geria į mūsų sveikatą

ką ant viduramžių sienos
paslapčia rūpestingai
vaikas nuoruka piešia
barzdotas kūdikis žaidžia svastika
jūs esat migla juden raus

eksursijos vadovas
sušaudytas senas Stiklių gatvės batsiuvys
nusiplęšia geltoną lopą
žvaigžde nuo krūtinės
uždengia atgyjančią praetį
ir prašo visų pasiimti į Panerius
tiek akmenų
kiek protėviai atnėšė miestui
jo sienoms namams ir grindiniui
Lietuvos Jeruzalei nebereik mūsų duoklės
šitas miestas neatmena kraujo
šitas miestas neatmena mūsų gyvenimo
jo istorija jau gerai apskaičiuota
ji lygi
šito miesto istorijai
minus
mes

ei jūs
su minuso ženklu
lupkite akmenis
tik neimkite svetimo
kiti patys ateis
atsiimti savo likimo

gražiai restauruotas Vilnius
be mūsų ištirpsta rūke
gynybinėj sienoj žioji kiaurymės
mes nešame akmenis amatus
karaimai išsineša ietis ir strėles
koks kiauras virš miesto dangus

eksursija baigėsi
mes vėl emigruojam
į Panerius

Gediminas Kirkilas. Litvakų genocido atminimas: kaskart pagalvokime, kas slypi už skaičių

Gediminas Kirkilas. Litvakų genocido atminimas: kaskart pagalvokime, kas slypi už skaičių

Rugsėjo 23-oji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Šią dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Už šio fakto slypi nepaprastai sudėtinga ir tragiška Lietuvos žydų (litvakų) istorija, neįsivaizduojamai skaudūs ir tragiški asmeniniai žydų ir jų šeimų likimai. Iš apie 208 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų buvo nužudyta apie 195–196 tūkst. žydų. Kasmet minėdami litvakams svarbias datas, kiekvieną kartą gerai pagalvokime, kas slypi už šių skaičių.

Privalome toliau kuo daugiau mokytis ir mokyti litvakų bei Holokausto istoriją, didinti mūsų sąmoningumą ir kritinį mąstymą, kad užkirstume kelią bet kokiam dešiniajam ekstremizmui, kad Lietuvoje nebūtų vietos ksenofobijai, rasinei ir tautinei neapykantai, kasdieniam ir buitiniam antisemitizmui.

Elitinis Šachmatų, šaškių klubas Rositsan ir Maccabi švenčia 30-metį

Elitinis Šachmatų, šaškių klubas Rositsan ir Maccabi švenčia 30-metį

Rugsėjo 22 d. (sekmadienį). Vilniaus žydų bendruomenėje susirinko Lietuvos žinomi šachmatininkai su šeimomis ir vaikais į gražų jubiliejinį renginį ir turnyrą, skirtą paminėti šachmatų ir šaškių klubo „Rositsan & Maccabi“ 30 metų sukaktį.

Visus sveikino Borisas Rositsanas, spaudė ranką Izraelio ambasadoriui Yossi Levi, LŽB pirmininkei Fainai Kukliansky, Vytautui Landsbergiui ir kitiems garbiems svečiams.

„Elitinį Šachmatų, šaškių klubą Rositsan ir Maccabi“ sukūrė du broliai – Lietuvos šachmatininkas, FIDE meistras Borisas ir jo brolis Michailas Rositsanai – vieninteliai šachmatų klubo ,,Maccabi“ steigėjai. Savo lėšomis jie abu entuziastingai steigė šį klubą prieš 30 metų.

Po sveikinimo kalbų buvo apdovanoti mažiausieji šachmatininkai, kurie lanko šachmatų klubą Lietuvos žydų bendruomenėje, jie visi mokosi Šolomo Aleichemo mokykloje. Po to prasidėjo rimtas šachmatų  turnyras.

 

 

Andrius Navickas. Neapykanta visada yra bailus pasirinkimas

Andrius Navickas. Neapykanta visada yra bailus pasirinkimas

Rugsėjo 23-iąją minime Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, pagerbdami Vilniaus geto likvidavimo 1943-iaisiais aukas. Tai buvo kraupi diena, kai buvo nužudyti arba išvežti į koncentracijos stovyklas paskutiniai išlikę gyvi žydų tautybės Vilniaus gyventojai.

Nuo tos dienos oficialiai žydų Vilniuje nebeliko – tik tie, kurie slapstėsi šeimose, išdrįsusiose išsaugoti žmogiškumą, taip pat dar liko tie, kurie pasitraukė pas sovietinius partizanus į miškus. Šiaurės Jeruzalė buvo užsmaugta, nuskurdome mes visi.

Krikščionys puikiai žino, kad prisikėlimas neįmanomas be nukryžiavimo. Užkelti holokausto istoriją ant mūsų atminties kryžiaus, tai pirmiausia širdimi pripažinti, kad tai ne JŲ, bet MŪSŲ skausmas ir tragedija. Tai nėra istorija apie nuskriaustą tautą, kuri reikalauja keršto.

Kviečiame į hebrajų kalbos kursus pradedantiems ir pažengusiems

Kviečiame į hebrajų kalbos kursus pradedantiems ir pažengusiems

Niekada nevėlu pradėti mokytis naujų kalbų ar atnaujinti bei praturtinti savo žinias visados pravartu,
todėl kviečiame pradėti spalio 6d.  pamokomis hebrajų kalba drauge su Dr. Ruta Reches!

Sekmadieniais: 9:45 – PAŽENŽGUSIŲJŲ grupė,
13:00 – MINIMALIAS ŽINIAS turinčių grupė,
14:45 – PRADEDANČIŲJŲ grupė.

Pamoka vyks Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4, II a. Konferencijų salėje. Kviečiame prisijungti, laukiame visų! Būtina registruotis el-laišku ruthreches@gmail.com
Sekmadieniais  susitiksime hebrajų kalbos pamokoje .
Pamoka vyks Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4, Konferencijų salėje (II a.)

Kviečiame prisijungti, laukiame visų!

Kviečiame aplankyti S. Teitelbaumo parodą Užsienio reikalų ministerijoje

Kviečiame aplankyti S. Teitelbaumo parodą Užsienio reikalų ministerijoje

Užsienio reikalų ministerijoje (J. Tumo-Vaižganto g. 2) eksponuojama vieno ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos tapytojų Solomono Teitelbaumo paroda. Paroda skirta paminėti rugsėjo 23-ąją, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną. Šią dieną 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus getas.

Paroda veiks iki spalio 15 dienos. Ją galima aplankyti užsiregistravus ir sutarus laiką el. paštu viesojidiplomatija@urm.lt. Su savimi maloniai prašome turėti asmens tapatybės dokumentą.

 

Apie fotografiją ir atmintį. A. Sutkaus paroda „Pro Memoria“ Kauno žydų geto likvidavimo 75-osioms metinėms paminėti

Apie fotografiją ir atmintį. A. Sutkaus paroda „Pro Memoria“ Kauno žydų geto likvidavimo 75-osioms metinėms paminėti

Paulius Jevsejevas

Kultūros laikraštis „Šiaurės Atėnai“ (2019 m. Nr. 17)

Antanas Sutkus yra nufotografavęs labai skirtingo socialinio statuso žmonių, nuo tokių pasaulinių garsenybių kaip Jeanas-Paulis Sartre’as, Simone de Beauvoir, Jonas Mekas ir Marija Gimbutienė iki visuomenės paraštėse gyvenusių aklų ar silpnaregių ir kurčių vaikų.

Vis dėlto ciklo „Pro memoria“ fotografijos mane trikdo, neleidžia remtis ankstesne patirtimi. Ne dėl ko nors, kas būdinga jose vaizduojamiems žmonėms kaip asmenybėms, ne dėl jose matomų fotografo meninės raiškos pasirinkimų ir ne dėl mano, kaip žiūrovo, nuostatų. Sutrinku veikiau todėl, kad neturiu parankių vienareikšmių žodžių apibūdinti tą bendrą fotografinę situaciją, kurioje dalyvauju stovėdamas priešais šiuos portretus. Mat žvelgiant į šiuos veidus manyje prabyla bent du balsai ir mezga nerimastingą vidinį dialogą.

Viena vertus, dabar jau visi tiesiog žinome, kad keletą neišmatuojamai ilgų metų šiose fotografijose vaizduojami žmonės kartu su šimtais tūkstančių kitų apskritai buvo išstumti už visuomenės ribų, sąmoningai atskirti, galiausiai pasmerkti žūti. Taigi, skirtingai nei kiti Sutkaus fotografuoti Lietuvos žmonės, šie neturėjo išvis jokio socialinio statuso. Portretuose matomi žmonės išliko, bet aš negaliu pamiršti visų nužudytųjų, nesvarbu, kad jų nematau: kiekvienas portretų ciklo veidas, rankos, žvilgsnis yra priešais mane kaip gyvas kūnas ir kartu kaip tekstas, kuriame užrašytas pasakojimas apie žuvusiuosius.

Žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“ dalyvavo tradicinėje Tautų mugėje

Žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“ dalyvavo tradicinėje Tautų mugėje

Vienuoliktą kartą Vilniaus centre vyko tradicinė „Tautų mugė“. Šio spalvingo renginio tikslas – pristatyti amatus, nacionalinę virtuvę, tradicijas, kultūrą ir Lietuvos tautinių bendruomenių gyvenimą.

Kiekvienais metais mugėje dalyvauja aktyviausi amatininkai ir kulinarijos meistrai, muzikantai ir šokėjai.Lietuvos sostinės gyventojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik susipažinti su mūsų šalies tautine įvairove, bet ir pamatyti vienintelio Lietuvoje žydų dainų ir šokių ansamblio „Fajerlech“ pasirodymą. Režisierė Larisa Vyšniauskienė, šokių grupės vadovė Elizaveta Volynska.

Kviečiame į parodos “Tadeusz Romer ir žydai karo pabėgėliai Tolimuosiuose Rytuose“atidarymą

Kviečiame į parodos “Tadeusz Romer ir žydai karo pabėgėliai Tolimuosiuose Rytuose“atidarymą

Parodos „Lenkijos Respublikos ambasadorius Japonijoje Tadeusz Romer ir žydai karo pabėgėliai Tolimuosiuose Rytuose“ atidarymas vyks Rugsėjo 19 d. 18:00 val. LŽB III a. Jašos Heifetzo salėje. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Lenkijos instituto paroda pirmą kartą buvo pristatyta š.m. kovo mėn. Sugiharos namuose Kaune. Parodos atidaryme Vilniuje dalyvaus parodos autorės dr. Olga Barbasiewicz ir Barbara Abraham. Paroda veiks iki spalio 19 d.

Parodą pristato  Dr. Olga Barbasiewicz, Krokuvos Jogailaičių universiteto Tarptautinių ir politinių tyrimų fakulteto Vidurinių ir Tolimųjų Rytų studijų instituto docentė. Politikos mokslų  daktarė, Varšuvos universiteto japonų kalbos ir literatūros mokslo magistrė. Gavo Japonijos vyriausybės  (JASSO) stipendiją ir studijavo tarptautinius ryšius Tsukubos universitete Japonijoje. Šiuo metu tyrinėja Japonijos ir Korėjos santykių atminties politiką bei šių šalių aljansą su JAV. Dėsto Japonijos, Vokietijos ir Vengrijos universitetuose.

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia kartu minėti rugsėjo 23-iąją

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia kartu minėti rugsėjo 23-iąją

Nuotraukoje buvusios Vilniaus geto bibliotekos pastatas (Žemaitijos g. 4, Vilnius). VVGŽM

VALSTYBINIS VILNIAUS GAONO ŽYDŲ MUZIEJUS

Pranešimas spaudai

2019-09-16

 1994 m. rugsėjo 23-oji buvo paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, skirta pagerbti Vilniaus geto likvidavimo 1943 metais aukas. Tų metų rugsėjį buvo nužudyti arba išvežti į koncentracijos stovyklas paskutinieji išlikę gyvi žydų tautybės Vilniaus gyventojai.

Vilniaus geto kalinio žetonas. 1943 m. VVGŽM eksponatas

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus šiai atmintinai datai skiria net keturis renginius Vilniuje ir vieną Londone. Rugsėjo 19 d. 17.00 val. Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) vyks Bartosz‘o Frątczak‘o fotografijų parodos „(Ne)Būtis“ atidarymas. Lenkijoje gimusio, o šiuo metu Vilniuje gyvenančio menininko užfiksuotuose kadruose pasakojama tragiška Lietuvos žmonių ir šalies vietovių istorija, paženklinta nykstančios žydų kultūros pėdsakais.

Tos pačios dienos vakarą, 18.00 val. Tolerancijos centre svečių lauks pianistės Goldos Vainberg-Tatz koncertas. Buvusi vilnietė, M. K. Čiurlionio mokyklos, vėliau – Izraelio S. Rubino muzikos akademijos, Manhatano ir Juilliardo aukštosios muzikos mokyklų Niujorke auklėtinė, yra daugelio konkursų laureatė. Golda Vainberg-Tatz savo koncertą skiria Pasaulio Tautų Teisuoliams, tarp kurių ir pianistės mamą išgelbėjęs kunigas Antanas Gobis, atminti. Programoje Johan Sebastian Bach, Claude Debussy ir kitų kompozitorių kūriniai.

Rugsėjo 22 d. 16.00 val. lankytojams bus atvertas buvusios Vilniaus geto bibliotekos kiemas (Žemaitijos g. 4, Vilnius). Po kelerių metų planuojama buvusios Vilniaus geto bibliotekos pastate įkurti Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinį muziejų. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Istorijos tyrimų skyriaus ir Holokausto ekspozicijos vadovė Neringa Latvytė-Gustaitienė supažindins su pastato kultūrine ir istorine reikšme. Nemokama ekskursija kartu bus minimos ir Europos kultūros paveldo dienos.

Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną – rugsėjo 23 d. 13.00 val. vyks jau tradicija tapęs gyvųjų maršas „Atminties keliu“ – eisena nuo Panerių geležinkelio stoties link Panerių memorialo (Agrast ų g. 15, Vilnius), kur kviečiame dalyvauti ir aukų atminimo ceremonijoje. Renginio organizatoriai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Vilniaus miesto savivaldybė.

Rugsėjo 26 d. 19.00 val. atmintinos dienos minėjimas įvyks ir Lietuvos Respublikos ambasadoje Londone (Lithuania House, 2 Bessborough Gardens, Londonas, Didžioji Britanija), kur Vilniaus getą išgyvenusio dailininko Samuelio Bako (g. 1933) gyvenimą ir kūrybą pristatys šio menininko muziejaus ir Tolerancijos centro Vilniuje vadovė Ieva Šadzevičienė. Vakaro metu vyks tele-tiltas su dailininku Samueliu Baku ir  Holokausto aukų pagerbimo ceremonija.

Kviečiame šiomis dienomis kartu būti visus, kurie neabejingi Holokausto atminčiai. Visi renginiai nemokami.

Daugiau informacijos:

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus

Tel. 8 612 60 339

El. p. muziejus@jmuseum.lt

www.jmuseum.lt

Svastika prie Lietuvos žydų bendruomenės

Svastika prie Lietuvos žydų bendruomenės

Likus savaitei iki Lietuvoje minimos Žydų genocido aukų atminimo dienos, Vilniaus centre Pylimo 2, prie pat LŽB, ten kur kameros, atsirado svastika. Kas jie, tie veikėjai ir sumanytojai? Kaip rašo Sergejus Kanovičius:

,,Juk nieko baisaus, ar ne? Juk ir getai buvo gėris…ir juos kūrė didvyriai. Kas po to – dūžtantis langas, degtukas? Kol autoritetai tyli blogis nemiega“.

Nėra žydų bendruomenės Europoje, kurios nesaugotų valstybė.

Telšiuose atkuriama ješiva – žydų dvasininkų mokykla

Telšiuose atkuriama ješiva – žydų dvasininkų mokykla

Gintaras Šiuparys „Lietuvos rytas“

Istorinį Telšių senamiestį sutvarkęs miestas ėmėsi atkurti ješivą – rabinų ir žemesnio rango žydų dvasininkų mokyklą.

Iždinės gatvėje stovintys griuvėsiai dabar nė iš tolo neprimena pastato, apie kurį garsas sklido po visą pasaulį. Telšių ješivoje tobulinosi rabinai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Pietų Afrikos Respublikos, Vengrijos, Urugvajaus, kitų valstybių. Pirmasis ješivos pastatas čia iškilo 1875 metais. Po gaisro XX a. pradžioje atstatyta ir išsiplėtusi mokykla buvo didžiulė – joje vienu metu studijuodavo net iki 500 rabinų ir žemesnio rango dvasininkų.

Ši viena žymiausių Rytų Europoje judaizmo dvasinių seminarijų veikė iki Lietuvos okupacijos 1940-aisiais. Tiesa, ji buvo atkurta ir tebeveikia už Atlanto – nuo 1941 m. lapkričio Telšių ješiva atidaryta Klivlande (JAV). Čia tebetaikoma ta pati Telšių ješivoje sukurta mokymo ir dvasinio tobulinimo sistema.

Kaune K. Borjeson koncerte pagerbta žydų gelbėtoja

Kaune K. Borjeson koncerte pagerbta žydų gelbėtoja

Kol siaučia istorijos interpretacijų ir politinių aistrų vėtros, Kaune prisimenami žmonės, kurie turėtų būti aukštinami kaip tikrieji tautos didvyriai.

Rugsėjo  6 d. pilnutėlė Kauno valstybinės filharmonijos salė pagerbė žydų gelbėtojos, Pasaulio tautų teisuolės, žinomos gydytojos Onos Jablonskytės Landsbergienės atminimą koncerte, skirtame jos 125-osioms gimimo metinėms.

Renginį vedęs aktorius, režisierius Aleksandras Rubinovas publikai pristatė O. Jablonskytės Landsbergienės biografiją ir prašydamas profesorių Vytautą Landsbergį pasidalinti prisiminimais apie mamą klausė, kaip ji ryžosi slėpti savo namuose žydus. Atsakydamas į klausimą profesorius akcentavo savo mamytės aukštus moralinius standartus, humanizmą, pasiaukojimą dėl kitų, kurie jai buvo būdingi nuo pat ankstyvos jaunystės, ir kartu jos paprastumą: besistebintiems jos atsidavimu žmonėms, jos poelgiais, kuriuos kiti laikytų didvyriškumu, ji tiesiog replikuodavo “o kas čia tokio?”. V. Landsbergis dėkojo Kauno žydų bendruomenei už jam netikėtą ir jį labai pradžiuginusią iniciatyvą pagebti tokį kilnų ir tuo pačiu kuklų žmogų, kokiu buvo jo Mama.

Koncerte skambėję, publikos ovacijų sulaukę, puikių muzikantų – Keiko Borjeson (vokalas, fortepijonas), Arvydo Joffės (mušamieji), Mykolo Bazaro (bosinė gitara), Tomo Botyriaus (saksofonas) –  atliekami džiazo standartai, improvizacijos, žydiškos melodijos tapo gražia padėka žmogui, kurio žygdarbis niekada nebus užmirštas, nes “išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį”.

Kauno žydų bendruomenė dėkoja savo bičiuliams, partneriams ir rėmėjams, prisidėjusiems prie renginio organizavimo: Astai Kavaliauskaitei, Arvydui Joffei, Aleksandrui Rubinovui ,Kauno miesto savivaldybei, Tautinių mažumų departamentui prie LR vyriausybės, Geros valios fondui, UAB “Immensum”, salonui “Jaukūs namai”, dienraščiui “Kauno diena”, UAB “Lithuanian Pub Entry”. Taip pat dėkojame Landsbergių šeimai už idėjos palaikymą ir dalyvavimą renginyje, muzikantams už nuoširdų bendradarbiavimą ir visiems kauniečiams bei garbiems svečiams iš kitų miestų, atėjusiems į koncertą!

Į Kauną sugrįžo žinoma džiazo pianistė iš Japonijos Keiko Borjeson. Prieš porą metų apsilankiusi Sugiharos savaitėje ji sugrįžo, kad pagerbtų 125-ąsias daktarės ir žydų gelbėtojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės atminimą.

Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/dziazo-pianiste-k-borjeson-muzika-mano-deimantas-928930

Laimio Steponavičiaus nuotraukos

Koncerto akimirkos: Borjeson koncertas | KaunoDiena.lt

LŽB eksponuojama plenero tapybos darbų paroda

LŽB eksponuojama plenero tapybos darbų paroda

Jau 6-tą sezoną Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai lanko Raimondo Savicko Dailės mokyklą, mokosi tapyti, o vasaromis dalyvauja pleneruose, po kurių bendruomenėje surengia savo darbų parodas. Šį kartą nuotraukos iš naujausios parodos, vykusios rugsėjo 6d.

Į atidarymą susirinko tapytojos ir jų draugai, šeimos nariai. Viliniuje, Pylimo 4, bendruomenės trečiojo aukšto fojė visos sienos vos sutalpino spalvingus paveikslus, tapytus vasarą, gražioje vietoje prie Karvio ežero. Šį kartą eksponuojami visi darbai Ryški žaluma, spalvingos gėlės, ežeras, laukai, parkas, – gamta nuteikė malonioms emocijoms ir optimizmui.

Plenero darbų parodoje tapytojoms įteikti Diplomai, skambėjo sveikinimai, padėkos mokytojui Raimundui Savickui ir plenero projekto vadovei Žanai Skudovičienei. Po oficialios dalies visi susirinkusieji pasitiko Šabbatą, prie žvakių šviesos ir su malda.