Mokslas, Istorija ir Kultūra

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus renginiai, skirti paminėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną

Rugsėjo 17–23 d. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia nemokamai aplankyti Holokausto ekspoziciją, įsikūrusią Pamėnkalnio g. 12, Vilniuje. Ekspozicijoje taip pat vyks nemokamos ekskursijos: rugsėjo 17 d. 12 val., rugsėjo 18 d. 16 val., rugsėjo 19 d. 12 val., rugsėjo 20 d. 12 val., rugsėjo 21 d. 15 val. Reikalinga registracija el. paštu jewishmuseum@jmuseum.lt.

Rugsėjo 21 d. 12.30 val. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia bendrojo ugdymo mokyklas, tolerancijos ugdymo centrus ir visas Lietuvos švietimo institucijas paminėti 75-ąsias Vilniaus geto likvidavimo metines sudalyvaujant pilietinėje iniciatyvoje „Atminties kelias“. Dalyviai kartu eis nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo, kur paliks atsineštus akmenėlius čia nužudytų žydų atminimui. Daugiau informacijos ir registracija el. paštu ingrida.vilkiene@lrv.lt arba telefonu (8~706) 63 818.

Kauno geto kalinys: gimęs Efraimu, užaugo kaip Kazimieras

Kauno geto kalinys: gimęs Efraimu, užaugo kaip Kazimieras

Efraimas sutiko būti fotografuojamas tik iš šono. Karolinos Savickytės nuotr.

Bernardinai.lt

Šiandien Paneriuose tvyro sakrali ramybė – vėjas švelniai įsiūbuoja pušų viršūnes, retkarčiais atnešdamas bėgiais riedančių traukinių gausmą. Bevaikštinėdamos vingiuotais memorialo teritorijos takais išgirstame guvius amerikiečių turistų balsus. Susidūrus su jais akis į akį, vienas vyrukas mums mosteli ranka rodydamas garbaus amžiaus vyro pusėn ir sušnabžda: „This man is the survivor of Kaunas ghetto“ (liet. Šis žmogus išsigelbėjo iš Kauno geto).

Šviesi traškančios medžiagos sportinė striukytė, melsvai žalsvos spalvos marškiniai, tamsios džinsinės kelnės ir juodi odiniai batai – sakyčiau, įprastas šiuolaikinio inteligento įvaizdis. Senolis šypteli, mes jam atsakome tuo pačiu. Staiga dirsteli į jų grupei ekskursiją vedančią bei apie Panerių tragediją pasakojančią gidę ir švaria lietuvių kalba mums sako: „Ji labai įdomiai kalba, teisingai viską pasakoja. Pasiklausykit.“

„O mes norėtume jūsų pasiklausyti“, – atsakau ir sugaunu kiaurai veriantį jo rudų akių žvilgsnį.

 

Šeima. Žydų tikėjimas ir gyvenimas

Šeima. Žydų tikėjimas ir gyvenimas

Ruth Reches

Jonatanas Vitkauskas

Antroji dalis

Kodėl ramus ir romantiškas Ruth  Reches pranešimas apie žydų išsivadavimą iš Egipto vergijos sukėlė chaosą susitikimo Žinijos draugijos GAUBLIO klubo dalyvių jausmuose, mintyse ir kalbose?

Trys klasteriai[1], kuriuos autoriui pavyko sudaryti iš vienas kitą paneigiančių susitikimo dalyvių nuomonių skatina galvoti, jog prelegentė netyčia užgavo slepiamus post  komunistinės visuomenės skaudulius.

„Raktiniais“ įėjimų į kiekvieną klasterių žodžiai pasirinkti šie: „šeima“, „tauta“ ir  „Mesijas“.

  1. Šeima

1.1. Senasis Testamentas (1300 pr. m. e.–324 m.e.)

  Pareigą permesti gyvybės estafetę iš praeities į ateitį Pasaulių Kūrėjas uždėjo ant šeimos pečių.

Knygų knyga[2] prasideda Dievo įsakymu šeimai, kuris skamba taip: „…veiskitės ir dauginkitės…užvaldykite žemę…“ (Pirmoji knyga – Būtis, 28 pastraipa).

Kaip svarbiausią įsakymą Žmonijai realizavo žydų tauta, Dievo pasirinkta pavyzdžiu visoms kitoms tautoms?     Patogiausia šeimos  evoliucijos peržiūrą pradėti nuo laikmečio po „Pasaulio sukūrimo“[3], kada Dievas davė Mozei Įstatymą, mūsų laikais vadinamą Senuoju Testamentu.

Tai įvyko prieš 3312 metus (1300pr.m.e.+2018).   Rašytiniai šaltiniai[4] rodo, kad Senasis Testamentas (Įstatymas) leido vyrams  turėti kelias žmonas.

Be kita ko, žmonų skaičius buvo savotišku vyro prestižo rodikliu. Tarkim, Izraelio ir Judėjos karalius Saliamonas (965-928 pr. m. e.) turėjo 700 žmonų, o eilinis žemdirbys džiaugdavosi turėdamas nors vieną.

Kadangi kilmingieji jaunikiai dažniausiai būdavo žymiai vyresni už savo nuotakas,  jie ir numirdavo pirmieji.

Paprastai vedybinė sutartis–Ketuba buvo sudaroma iki vestuvių. Sudarant vedybinę sutartį, mergaitės amžius neturėjo reikšmės, nes sutartį sudarydavo jos tėvai. Seksualinis gyvenimas tarp vyro ir jo būsimosios žmonos prasidėdavo ne anksčiau, negu mergaitėms prasidėdavo mėnesinės. Iki mėnesinių nuotaka gyvendavo tėvo šeimoje. Tėvas ir  broliai šventai saugojo merginos skaistybę, nes nuo jos priklausė „nuotakos  kaina“*. Be tėvo leidimo arba giminaičių palydos neištekėjusi moteris neturėjo teisės išeiti į gatvę.

Prasidėjus mėnesinėms (13-14 metų), būdavo pradedama ruoštis vestuvėms.

Vestuvės įvykdavo tada, kai abi šeimos įsitikindavo, kad visi Ketuba punktai yra įvykdyti arba nėra kliūčių jiems įvykdyti.

Svarbiausias Ketuba punktas būdavo susijęs su kraičiu. Kraitis vaidino rolę kompensacijos už tai, kad po vestuvių  jaunikio šeima privalės naująją žmoną  išlaikyti. Jeigu vyras nuspręsdavo išsiskirti arba numirdavo anksčiau už žmoną, atgavusi dalį kraičio,  moteris neretai ištekėdavo antrą kartą. Pastaruoju atveju jaunikį pasirinkdavo ji pati.

Graikų ir romėnų (iki Kristaus) pasaulyje, žmonės gyveno sunkiau ir trumpiau. Ypač sunkus buvo moters likimas  nes, palyginus su vyriškiu moteris buvo tiek fiziškai, tiek ir teisiškai silpnesnė. Todėl moterims 40 metų pabaigoje prasidėdavo menopauzė, o 50 metų tada reiškė tą patį, ką dabar  mums  reiškia 90.

Ant moters pečių buvo uždėta pareiga pamaitinti, aprengti, apskalbti šeimą, pašerti gyvulius, jau nekalbant apie pagalbą vyrui sodo ir lauko darbuose. Moterys, nežiūrint į jų statusą šeimoje, privalėjo visada būti pasiruošusiomis bet kuriuo momentu viską mesti ir daryti tai, ką liepia „šeimininkas“.

Mergaitės nuo  6-7 metukų privalėjo padėti motinoms ne tik namų ruošoje, bet ir buvo ruošiamos būsimoms žmonos pareigoms. Tuo tikslu jos buvo mokinamos  austi  ir verpti.

Berniukai nuo mažens buvo ruošiami būsimoms „šeimos galvos“ pareigoms. Tuo tikslu  jie nuo šešerių metų buvo pradedami mokinti rašto.

Šeimos buvo  patriarchalinės. Iki šiol šeimos galva hebrajiškai vaidinamas „baal“, kas reiškią  „poną“ arba „šeimininką“.

Galime savęs paklausti, pas kurį iš dviejų „ponų“- tėvą ar vyrą – moteriai buvo gyventi lengviau?

Panašiau, kad  pas  tėvą, nes, išėjus gyventi pas vyrą, prie visų darbų, kuriuos  tekdavo dirbti pas  tėvą,  prisidėdavo nėštumai ir vaikų gimdymas.

Visur ir visada žemdirbių veiksmus rikiavo  „gamtos laikrodis“. Tačiau,     kai kuriais atžvilgiais, panašumas tarp moters gyvenimo prieškariniame Lietuvos kaime ir Palestinoje prieš Kristaus gimimą  yra tiesiog pritrenkiantis.      O juk šiuos laikotarpius   skiria daugiau negu 2000 metų arba 60 žmonių kartų!

Prieškario Lietuvos kaime gyvavo posakis: „moteris laiko keturis namo kampus, o vyras –tik vieną“.

…Tyliai Nemunėlis teka, o dar tyliau mūsų seselė verkia – dainuodavo kaime mūsų žemdirbėliai.

LŽB sinagogoje švenčiama Rosh Hashana – Naujieji metai

Rugsėjo 9d. Lietuvos žydų bendruomenė rinkosi į sinagogą pasitikti Naujųjų 5779 metų šventės -“Rosh Hashana” – vienos iš svarbiausių Judėjų švenčių, kurios tradiciškai išvakarėse pasitinkamos sinagogoje.

 

Rosh Hashana simbolizuoja šeštąją pasaulio kūrimo dieną, – Aukščiausiasis šią dieną sukūrė pirmąjį žmogų – Adomą, davusį pradžią žmonijai. Vėliau Adomas atmetė draudimą, už kurį buvo išmestas iš Rojaus.

Nuo labai senų laikų Aukščiausiasis tą dieną reiškia nuosprendį ir nustato visai žmonijai ateitį  ateinantiems 12 mėnesių.

Pivonijos šile pagerbtas nužudytų žydų atminimas

Pivonijos šile esančioje Holokausto vietoje tradiciškai paminėtas čia nukankintų ir palaidotų žydų atminimas. Šiame renginyje nemažai dėmesio skirta ir atminties ženklams, kurie įamžina bei įamžins šios tautos atstovus.

Į iškilmes trečioje pagal dydį Lietuvos Holokausto vietoje susirinko Ukmergės žydų bendruomenės nariai, atvyko jų tautiečių iš Kauno, Vilniaus, kitų miestų bei šalių. Renginyje dalyvavo rajono mero pavaduotoja Klavdija Stepanova, kaip ir kasmet, sulaukta Dukstynos pagrindinės mokyklos bendruomenės atstovų, būrelio ukmergiškių.

Bėgantys metai retina 1941-iais vykusios tragedijos amžininkų gretas. Nusilenkti savo tautos atstovams skuba jau kitos kartos žydai. Daugelis jų į tėvų ir senelių žemę atsiveža savo vaikus ir tarsi perduoda tradiciją pirmą rugsėjo sekmadienį susirinkti Pivonijos šile ir kartu prisiminti čia palaidotus šeimų narius, kitus artimuosius.

1941-ųjų rugpjūtį-rugsėjį į paskubomis iškastas duobes dešimtimis gulė vyrai ir moterys, vaikai ir seneliai. Pivonijos šile nekaltai žuvo beveik visa Ukmergės žydų bendruomenė. Po šimtametėmis pušimis kartu su nužudytaisiais palaidota didelė dalis šios tautos tradicijų, kultūros… Ukmergės žydų bendruomenės duomenimis, 1941 m. rugpjūčio 18–19 ir rugsėjo 5 d. nužudyta 6 354 žydų tautybės asmenys, gyvenę Ukmergėje. Pivonijos šile iš viso ilsisi beveik dvylikos tūkstančių žydų palaikai.

Shana Tovah u’metukah – Gerų ir saldžių metų!

Sveikiname su  Rosh Hashana švente !
Su Naujaisiais 5779 žydų metais, mieli bendruomenės nariai. Gerų metų linkime, sveikų, saldžių kaip obuolys meduje per Roš Hašana. Likime, kad metai būtų taikūs ir laimingi!
Shana Tovah u’metukah !
Šis Naujųjų metų atvirukas – ypatingas, rastas Vilniaus senamiesčio namo kamine.
Kiek jis ten išbuvo ir kas jį padėjo kartu su šeimyninėmis nuotraukomis, – niekas nežino, nudilo net datos ant nuotraukų ir atvirukų. Viso radinyje buvo 15. Dvi pažymėtos datos liudija, jog tai galėjo būti 1915 – 1925m.
Nuotraukas bendruomenei įteikė, jas radęs 1998m. Vladas Grybas. Radinys pastebėtas remontuojant apleistas patalpas Etmonų g. 4. Nuotraukos išgulėjo kamine labai nešvarios ir apdegusios. Vladas Grybas prie radinio pridėjo namo, prieš remontą ir po jo bei kamino fotografijas.
Suremontuotas patalpas galima pamatyti iš kiemo pusės Aušros Vartų 3.
Dėkojame už LŽB padovanotą radinį.

Šiaulių krašto žydų bendruomenės išvyka į Žiemgalą

Šiaulių krašto žydų bendruomenės išvyka į Žiemgalą

2018-08-25 Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai kartu su projekto „ŽYDMIESČIAI ŽIEMGALOJE“ vadove, VšĮ MTD „ARASAI“ direktore Izolda Žagrakaliene visą dieną keliavo po šiaurės Lietuvos miestus ir miestelius, aplankė vietas, kur gyveno didžiulės žydų bendruomenės ir kūrė bendras urbanistines erdves, sociokultūrinius santykius su kitų konfesijų bendruomenėmis. Kelionė, prasidėjusi Šiauliuose, tęsėsi Joniškyje, kur buvo apžiūrėtos iš išorės ir vidaus dvi sutvarkytos sinagogos, aptarta buvusi šulhof – sinagogos kiemas – erdvė.

Nuotrauka išlikusių žydų namų fone.

Pasukus nuo Joniškio keliu į rytinę pusę, buvo aplankyti trys Pakruojo rajono miesteliai, kuriuose gausu kultūros, architektūros ir gamtos paveldo objektų. Tai – Žeimelis, Linkuva ir Lygumai.

Kauno žydų bendruomenė pagerbia Holokausto tragedijos aukas

Kauno žydų bendruomenė pagerbia Holokausto tragedijos aukas

Kiekvienais metais paskutinę rugpjūčio savaitę Kauno žydų bendruomenė pagerbia Holokausto tragedijos aukas, tradiciškai aplankomos Petrašiūnų žydų žudynių ir Inteligentų akcijos IV forte vietos, o pastaruoju metu į šį liūdną maršrutą įtraukta ir Prienų bei aplinkinių miestelių (Birštono, Stakliškių, Jiezno, Balbieriškio ir kt.) žydų žudynių vieta.
Minėjime Prienuose pasisakiusios Prienų krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė, Prienų rajono mero patarėja Jūratė Zailskienė kalbėjo apie istorinės atminties ir tokių renginių svarbą ne tik ir ne tiek žydams, kiek lietuviams, apie būtinybę suvokti, kad Holokaustas buvo ne kitos tautos, ne “jų”, bet mūsų, visų Lietuvos piliečių tragedija ir siaubinga netektis, sugriovusi įprastą miestelių gyvenimą, atėmusį iš jo spalvas ir įvairovę. 
 KŽB pirmininkas Gercas Žakas tarė keletą žodžių jidiš kalba, deja, jau nebeskambančia Prienuose ir jų apylinkėse, jis išreiškė padėką organizatoriams, jauniesiems muzikantams bei susirinkusiems, tarp kurių buvo ir seni KŽB bičiuliai balbieriškiečiai – Rymantas Sidaravičius, Balbieriškio pagrindinės mokyklos direktorius Stasys Valančius, mokytoja Reda Valančienė ir jų mokiniai. Po minėjimo jo dalyviai aplankė Prienų krašto muziejuje veikiančią, iš Vilniaus Gaono žydų muziejaus atkeliavusią parodą “Išgelbėtas žydų vaikas pasakoja apie Šoa”.
Jos kuratorei muziejininkei Viktorijai Bielievičienei tikras stebuklas buvo sutikti gyvą buvusią Kauno geto kalinę, KŽB narę Frumą Kučinskienę, kuri pasidalino prisiminimais ne tik apie save, savo gelbėtojus, bet ir apie kitus, kurių istorijos pasakojamos ekspozicijoje.
LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimas su Roš Hašana – Naujaisiais žydų metais 5779

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimas su Roš Hašana – Naujaisiais žydų metais 5779

Artėjant didžiosioms judėjų šventėms, džiaugiuosi galėdama su Jumis pasidalinti svarbiausiomis Lietuvos žydų bendruomenės naujienomis. Lietuvos žydų bendruomenė kasdienis gyvenimas pilnas iššūkių, tačiau kasmet augame, stiprėjame, jaučiame vis didesnį visuomeninį ir politinį palaikymą. Susidomėjimas žydų kultūra taip pat neblėsta – ta liudija Lietuvoje vykstantys Europos žydų kultūros dienos renginiai, kurių programa kiekvienais metais tampa vis turtingesnė.  Labai vertinu tai, kad prie Lietuvos žydų bendruomenės oficialiai prisijungė per 1500 žydų išeivių iš Lietuvos vienijanti Litvakų asociacija Izraelyje vadovaujama Arie Ben-Ari Grodzensky . Žydų vienybė –  didžiausias siekis tautinio atgimimo 30-metį šiemet švenčiančiai Lietuvos žydų bendruomenei.

Regioninių žydų bendruomenių  ir žydų organizacijų aktyvaus darbo dėka Lietuvoje neblėsta žydiškosios vertybės. Auga jaunoji žydų karta, kuriai galime patikėti savo istoriją ir savo ateitį. Ilgai brandinome įdėją atgaivinti Lietuvos žydų skautų tradiciją ir šiemet pagaliau pavyko ją paversti realybe bendradarbiaujant su Prancūzijos žydų skautais ir Lietuvos skautija. Lietuvos žydų skautijos dalimi buvo ir Vilniaus geto kalinė bei pogrindžio pasipriešinimo judėjimo dalyvė Fania Brancovskaja bei buvusi Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkė, jidiš kalbos tyrinėtoja Bliuma Kac. Nors išlikusi žydų bendruomenė Lietuvoje nėra gausi, įrodėme, jog esame pajėgūs tęsti senas tradicijas ir kurti naujas.

Klausimai ir atsakymai dėl istorinės ceremonijos, rašant naują TORĄ

 

Ką reikia žinoti apie rytdienos, rugsėjo 4d.  istorinę ceremoniją, rašant naujos Toros ritinį.

1.Ką mes rytoj švęsime?

Unikalią naujos Toros ritinio rašymo pradžią ! Pirmą kartą pokario Lietuvoje !

Naują Tora rašo specialius, kaligrafijos mokslus baigęs Soferis (rašantis Torą) – ant specialaus pergamento, ypatinga plunksna ir ypatingu rašalu. Visos Toros rašymas užtrunka apie metus.

2. Kas gali dalyvauti šioje istorinėje šventėje?

Visi žydai – vyrai, moterys ir vaikai.

3. Kaip galima dalyvauti šioje šventėje?

Atvažiuokite į Vilniaus choralinę sinagogą RYTOJ (antradienis, rugsėjo 4 d. 18:30 v.)

4. Kiek kainuoja dalyvavimas ceremonijoje?

Dalyvavimas nemokamas.

5. Kaip vyks ceremonija?

Kiekvienas gali individualiai arba su šeima prisijungti prie Soferio ir parašyti raidę ant naujos Toros ritinio.

Unikalus atminimo dokumentas apie šį įvykį: Soferis parašys Jūsų vardą ant Jums skirto pergamento. Pasiimkite jį į namus ir išsaugokite !

6, Kas bus su Tora, kai ji bus parašyta?

Ją naudosimės Vilniaus choralinėje sinagogoje, kaip pirma litvakiška Tora!

Rugpjūčio  31-os  Šabatas LŽB su Teatro ir kino aktoriumi Mariumi Repšiu (Cohenu)

Rugpjūčio 31-os Šabatas LŽB su Teatro ir kino aktoriumi Mariumi Repšiu (Cohenu)

Ką reiškia Cohenas? Spėliojo daugelis susirinkusių į susitikimą su jaunu ir žinomu aktoriumi Mariumi Repšiu, kuriam rugsėjo 1d. suėjo 34-eri. Susitikimas vyko su Šabato žvakėmis Jašos Heifetzo salėje, pokalbį vedė LŽB vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas.


„Aš norėjau susigrąžinti tėvo pavardę Cohenas, kurios netekau vaikystėje, bet nuėjęs į Teisingumo ministeriją, sužinojau, kad to padaryti negaliu, nes bus sunku įrodyti, po to, kai tėvas mirė Izraelyje“,- pradėjo pasakojimą apie savo gyvenimą Marius Repšys, patraukęs publiką atvirumu. Mariaus Repšio tėvas – žydas, mama – turinti totorės ir rusės maišytą tautybę. Kai Mariui buvo 8-eri, mama nusprendė, kad jam geriau pasikeisti pavardę, būti lietuviu ne žydu, nes „rusus ir žydus visi puola”. Mama su tėvu Michailu Cohenu išsiskyrė, kai Mariui buvo 4-eri. Apie tėvo žydiškumą Marius sužinojo, sulaukęs 7-erių.

Po 20 metų jis aplankė tėvą Izraelyje gimtadienio proga ir nuvežė dovanų savo vaikystės nuotraukų albumą. “Tėvas susijaudino, apsiverkė, bet kitą dieną ant albumo stovėjo peleninė”, – liūdnai pasakojo Marius. Antrą kartą į Izraelį jis nuvyko į tėvo laidotuves.

Renaldas Vaisbrodas priminė Mariui, kad tautybės keitimas sovietmečiu buvo neretas atvejis, kai tėvai norėdavo apsaugoti savo vaikus nuo patyčių.

Pastaruoju metu M.Repšys skaito knygas apie žydus. Jis sakė, kad iš visų perskaitytų, jam labiausiai patiko „Berniukas su smuiku“, kurios leidimą parėmė GVF. Aktorius mėgsta repuoti, žaisti šachmatais, nes jam šis žaidimas yra azartiškas.


Susitikime dalyvavęs Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas paragino Marių dar kartą kreiptis dėl tėvo pavardės susigrąžinimo, pastebėjęs jo žydiškas akis, siūlė skaityti Grigorijaus Kanovičiaus knygas, kurios padės sužinoti ir suprasti lietuvių ir žydų santykius, kas įvyko per Holokaustą. M.Jakobas pakvietė aktorių susitikti su jo vadovaujamos gimnazijos vyresniųjų klasių moksleiviais, papasakoti apie savo vaidmenis ir repuoti drauge.

Vilniaus religinės bendruomenės vadovas Simas Levinas pakvietė ateiti į Viniaus Choralinę sinagogą.

Aktoriui Repšiui labiausiai patinka, kai jis vaidindamas, gali ir improvizuoti. Sunkiausias vaidmuo ilgam išliko atminty – J.Marcinkevičiaus spektaklyje „Katedra“ – Lauryno vaidmuo, kurį aktorius vadina patosišku, sunkiu ir įdomiu.

Į susitikimą susirinkusių daugumai patiko spektaklis „Išvarymas“, Marius kūrė Vandalo vaidmenį, spektaklis patiko jam ir publikai. Be to aktoriui šis vaidmuo daug reiškia, nes sėkmingas karjeros šuolis prasidėjo nuo Vandalo. Šį vaidmenį Marius išsikovojo pats, nes pradžioje jam buvo siūlytas kitas mažesnis, bet aktorinė sėkmė lėmė tolesnius gerus pasiūlymus vaidinti teatre ir filmuotis.

Šiuo metu Marius Repšys rašo knygą „Heraklis“, kurioje pasakoja apie psichikos ligą – dvipolį, nuotaikų sutrikimą. Nors psichikos ligomis serga daugybė žmonių, jie dažniausiai tai slepia ir neigia. Marius gydėsi, pasveiko ir apie tai dabar rašo su baime, nes abejoja, ar jį supras skaitytojai ir kolegos. Knyga turėtų pasirodyti būsimoje knygų mugėje.

Kantoriaus giesmė kiauroje Alantos sinagogoje

Bernardinai,lt, Vaidotas Žukas

Rugsėjo 29 d. – Molėtų krašto žydų atminimo diena. Prieš porą metų čia buvo suorganizuota didžioji atminties eisena iš miesto centro į žudynių vietą. Tąsyk Molėtų renginys buvo transliuojamas tiesiogiai per Izraelio TV, video reportažai pasklido po pasaulį, medžiagas publikavo didžiausi JAV laikraščiai.

Dabar ši diena buvo paminėta ne tik Molėtuose, bet ir netoliese esančioje Alantoje. Pirmą kartą nuo karo laikų vis dar apgriuvusioje medinėje sinagogoje skambėjo žydų kantoriaus giedama rauda, aidėjusi Alantos miestelyje pro atviras sinagogos duris (audio fragmentas).

Į renginį Alantoje atvyko Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky, kantorius Shmuelis Yatomas su žmona, Izraelio litvakų asociacijos nariai Chona ir Ilana Kritzeriai, rašytojas Chaimas Bargmanas,LŽB atstovai Renaldas Vaisbrodas ir Martynas Užpelkis, Alantos seniūnas Aidonas Užubalis ir kiti. Svečiai dėkojo šalia gyvenančiam ūkininkui Algiui Jakutoniui už sinagogos priežiūrą, raktų ir svečių globą.

 

Paroda Vilniaus Zavelio ir Levinsono sinagogoje, Gėlių g. 6

Paroda Vilniaus Zavelio ir Levinsono sinagogoje, Gėlių g. 6

Rugsėjo 2d. Richard Schofield foto instaliacijos “Back to Shul” pristatymas sukvietė lankytojus, į Vilniaus Zavelio ir Levinsono sinagogą, Gėlių g. 6

Paroda atidaryta Žydų kultūros dienos proga pirmąjį rugsėjo sekmadienį. Šiemet ši diena pavadinta  „Žydų pasakojimai“ – tema, leidžianti kuo plačiau skleisti žinias apie turtingą žydų paveldą, suteikianti puikią progą išgirsti istorijas apie tikrus  nutikimus, prisiminimus arba vaizduotės kūrybą.

 

 

Richard Schofield- fotografas, save pristatantis Tarptautinio litvakų fotografijos centro direktoriumi. Jis studijavo Foto žurnalistiką ir dokumentinę fotografiją Londono komunikacijų kolegijoje.

Gėlių g. esančios sinagogos renovavimas dar nebaigtas, pastoliais paremta patalpa tiko parodai, primenančiai žydų gyvenimą iki Holokausto. Parodą atidarė LŽB pirrmininkė Faina Kukliansky.

Parodos atidaryme giedojo Vilniaus Choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Jatomas.

 

 

 

LŽB edukacinio dailės plenero dalyvių paroda

LŽB edukacinio dailės plenero dalyvių paroda

Šiais metais LŽB edukacinis dailės pleneras vyko naujoje, nuostabaus grožio vietoje Vilniaus rajone,  „Karvio dvaro“ sodyboje. Į jį rugpjūčio 31 – liepos 4 dienomis susirinko šešiolika dalyvių, kurie, padedami Savicko dailės mokyklos (SDM) pedagogų Ramunės Savickaitės-Meškėlienės ir Raimondo Savicko, grožėjosi aplinka ir drobėje fiksavo sodybos gėlynus, ežero vingius ir lygumų horizontus. Viso sukurta virš šešiasdešimt paveikslų akrilo ir aliejinės tapybos technikomis, iš kurių geriausi bus atrinkti ir eksponuojami LŽB J.Heifeco salėje.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas, atidarydamas žydų bendruomenės narių dailės plenero darbų parodą, džiaugėsi paveiksluose nutapytais vasaros vaizdais. Paveikslai rodo, kad per 3  mokslo metus,  16 dalyvių paveikslai tapo ne tik gražūs, jie – brandūs. Šiais metais baigė pirmoji R.Savicko dailės mokyklos „abiturientų“ laida. Jų darbai jau puošia LŽB ir tikriausiai ne vienus namus. R. Vaisbrodas dėkoja bendruomenės nariams už dalyvavimą R.Savicko dailės mokyklos pamokose ir plenere, tuo pačiu visi šie menininkai buvo kartu su bendruomene. Vykdančiojo direktoriaus nuomone, prasminga veikla turėtų tęstis. Jis padėkojo R.Savicko dailės mokyklos mokytojams ir LŽB programų direktorei Žanai Skudovičienei už plenero organizavimą.

Raimundo Savicko Dailės mokyklai yra 18 metų, ją Lietuvoje baigė daug įvairaus amžiaus mokinių. Žydų bendruomenės narių suformuotas kursas yra pirmas toks, kai per 3 metus visa grupė išklausė R.Savicko pateiktą dailės įvado kursą, tapė praktiniuose užsiėmimuose ir parodos metu dabar gauna mokyklos baigimo diplomus. R.Savickas dėkoja LŽB už darbui ir mokslui sudarytas sąlygas: „Prisimenu, kad pradžia buvo spontaniška, įvyko pirmas pleneras, skirtas litvakams. L’école de Paris laikotarpis“, kurio meno vadovu buvo SDM įkūrėjas, dailininkas R. Savickas. Šio plenero ir po jo vykusios parodos sėkmė paskatino įdėją įsteigti nuolatinę dailės mokyklą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje.  Nepamirškime, kad litvakai savo laiku išgarsino Paryžiuje save ir Lietuvą.

Lyginant pirmojo plenero darbus su ketvirtojo, matyti didelė tų pačių dalyvių pažanga. Šią vasarą pleneras vyko gražioje prie Karvio ežero, įsijungė nauja dėstytoja Ramunė Savickaitė – Meškelienė, jos iniciatyvos dėka paveiksluose atsirado daug gražių gėlių. R.Savickas reziumuoja darbo rezultatus: džiaugsmas 3 metų darbo rezultatais, mokymo programą išsiplėtė žydų tema, tapytos sinagogos, drauge švęstos žydų šventės, tapyti natiurmortai, mokinių akiratis tapo platesnis. Jų darbai tapo žinomi, juos kviečia į parodas“, – kalbėjo parodos atidaryme R.Savickas.

Tiems, kas išklausė visą kursą, buvo įteikti diplomai. LŽB sveikina pirmąją dailės mokyklos laidą

LŽB sveikina pirmąją Dailės mokyklos laidą ir linki visiems gerų kūrybinių idėjų. Diplomus gavo:

Elen Janovskaja, Ala  Segal, Svetlana Liser, Sergej Liser, Jelena Comik, Jevgenij Comik, Frida Vitkauskienė, Salomėja Rybokienė, Inga Mališauskaitė, Viktorija Gudžiūnaitė.

Ne ožkoje laimė

Ne ožkoje laimė

Europos žydų kultūros dienų, prasidėjusių rugsėjo 2d. 2018, tema – „Pasakojimai“. Kviečiame skaityti, klausyti, pasakoti ir perpasakoti žydiškas istorijas, domėtis senais ir naujais žydų raštais, pažinti litvakišką kultūrą kaip neatsiejamą Lietuvos kultūros dalį.
Pristatome keliatą užmirštų žydiškų pasakojimų, lyg žinomą, bet dar neskaitytą istoriją apie ožką ir litvakiškos dvasios kupinas Iljos Bereznicko iliustracijas. Šavua tov!
Apsilankykite ir Europos žydų kultūros dienose, užsukite į “Beigelių krautuvėlę”. 

Ilja Bereznickas

Nedidelėje gyvenvietėje, kartu su siuvėjais, batsiuviais, vargšais muzikantais ir keistais išminčiais rabinais, gyveno siuvėjas Mendelis Kacas su savo daugiavaike šeima… Jie gyveno vargingai ir šeimos galva Mendelis dirbo nuo ankstyvo ryto ligi vėlyvo vakaro – siuvo švarkus, liemenes, kelnes.  Darbas labai kruopštus, kad susikaupti reikia  tylos ir ramybės, nes kitaip gaudavosi nesusipratimas: rankovė prisisiūdavo prie kelnių, klešnė prie švarko. Toks brokas Mendeliui gaudavosi gan dažnai. Kodėl? Dėl kelių priežasčių. Jo žmona Sonia buvo didžiausia miestelio bambeklė.  Vaikai – penkios mergaitės, o tai blogiau nei dešimt pramuštgalvių berniukų. Ir dar žmona Sonia turėjo seserį – senmergę, viskuo nepatenkintą senutę motiną ir apykurtį tėvą. Šių priežasčių užtektinai, kad kraustytųmeisi iš proto.

Popiežius vizito Vilniuje metu pagerbs Holokausto aukas geto teritorijoje

 

Rugsėjo 23 d. popiežius Pranciškus, grįždamas iš Kauno, sustos pagerbti Holokausto aukų Vilniaus geto teritorijoje.

Rugsėjo 23-iąją Lietuvoje minima Lietuvos žydų genocido diena. Prieš 75-erius metus, 1943 m. rugsėjo 23 dieną, buvo sunaikintas Vilniaus getas.

Galutinė popiežiaus Pranciškaus vizito programa bus paskelbta rugsėjo pradžioje.

LVK pasiruošimo popiežiaus vizitui komiteto informacija

 

Kauno žydų bendruomenė kviečia dalyvauti

2018 m. rugpjūčio 30 d. Kauno žydų bendruomenė pagerbs Holokausto aukas Petrašiūnų žydų žudynių bei Inteligentų akcijos įvykdymo vietose.
 Minėjimo pradžia 16 val. prie stelos nužudytiems Petrašiūnų žydams atminti, vėliau bus vykstama į IV fortą, kuriame buvo sušaudyti Kauno gete kalėję žydų inteligentai.
Panevėžio m. žydų bendruomenė gauna vis daugiau archyvinės informacijos

Panevėžio m. žydų bendruomenė gauna vis daugiau archyvinės informacijos

PŽB žydų bendruomenėje lankosi vis daugiau svečių iš užsienio, kurie domisi savo protėvių šaknimis.

Rugpjūčio pradžioje į Panevėžį atvyko Coller/Howard Brown šeima, kuri domėjosi savo protėviais gimusiais ir gyvenusiais Pušalote. Gennady Kofman paaiškino, kad Pušalote seniau daugiau nei pusė gyventojų buvo žydai, parodė iki karo ten gyvenusių žydų gyventojų sąrašą, kurie buvo nužudyti Žadeikių miške Pasvalio rajone, taip pat supažindino su  Howard Brown Jewish Gen internetine svetaine, kurią sukūrė Ester ir Howard Margol. Svetainėje galima rasti informaciją apie buvusią Pušaloto žydų bendruomenę. Šiandien šios svetainės vykdantytysis direktorius yra Peggy Freedman.

Ypatingas susitikimas įvyko rugpjūčio 19 dieną. Vulf Gurvich į Panevėžio žydų bendruomenę atvyko kartu su savo giminaičiu iš Izraelio ir Kanados. Susitikimas padėjo išanalizuoti  Gurvich pavardės seką Panevėžyje.

Liuba ir Jevgenijus Berlovičiai (Izraelis), jų žentas Paul Bangel (JAV), pusbrolis Gurvičius (Vilnius) atvyko į Panevėžį išgirdę, kad Panevėžio žydų bendruomenėje yra surinktas archyvas apie Gurvičių šeimą. Liuba Berlovich tvirtina, kad Chaya Gurvič (1902 m.), Scheina Gurvičiaitė (1904 m.), Faivel Gurvič (1917 m.) gimė ir gyveno Panevėžyje. 1923 m. Sheina emigravo į JAV, o Chaya ir Faivel  liko gyventi Vilniuje.