Mes

Praeities atgarsiai apie panevėžiečių Brozinų ir Zuskinų šeimas

Praeities atgarsiai apie panevėžiečių Brozinų ir Zuskinų šeimas

2017 birželio 15 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenė susitiko su Brozinų šeimos giminaičiais. Brozinų šeimos atstovai Art  Puškinas ir jo žmona Joann gyvena USA Long Island.  Art Puškinas yra Mildred Miller sūnus, Many Raf anūkas, Rivkos dukros Aiziko Brozino proanūkis.  Jo proproseneliai Rafų ir Brozinų šeimos gyveno Panevėžyje ir turėjo siuvėjų amatus.  Benjamino Zuskino šeima ir Brozinų šeima buvo  artimi giminaičiai. A. Puškinas papasakojo savo plačios šeimos istoriją, kuri  gyveno Panevėžyje  iki  Pirmojo pasaulinio karo ir po jo. Suplanavus vizitą, A. Puškinas  atsiuntė savo protėvių gyvenimo istorijos aprašymą ir nuotraukas,  iš kurių galima daryti išvadą, kad buvęs proprosenelis Aizikas  Brozinas ir jo žmona Fruma Berkovič  buvo ne tik aktyvūs Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai, bet ir vykdė labdaringą veiklą. Nuotraukoje  matyti iškaba apie paramą sinagogai “Chayei Odam”, kuri buvo Panevėžyje, Jablonskio g. 1, “Sinagogos moterų antro aukšto įrengimui skyrė paramą Aizikas ir jo žmona Fruma. Iškaba- padėka Rabino Dancigo kūrinys.  Savo nedidelėmis lėšomis jie sugebėjo skirti lėšas medinės sinagogos  „Chayei Odam“  antram aukštui įkurti ir žydų moterų prieglaudos namų įkūrimui.

Nuotraukoje paminklas Brozino proproseneliui.

Istorinis dėmesys istoriniams Lietuvos žydų pastatams

Martynas Užpelkis, LŽB paveldosaugininkas

Istorinis įvykis! Šiomis dienomis, gal ir sutapimas, bet greičiau kaip kryptingo ir nuoseklaus pasiruošimo rezultatas, vienu metu Vilniuje tvarkomi visi trys žydų bendruomenės istoriniai pastatai. Nepaisant laikinų nepatogumų, džiaugiamės ir dėkojame visiems, kas prisideda prie žydų nekilnojamojo paveldo išsaugojimo.

Tęsiama Vilniaus sinagogos Gėlių gatvėje (Zavel Germaize ir David Levinson sinagoga) tvarkyba – baigiama restauruoti fasadus, nuogrindą, įrengti pagal seną pavyzdį pagamintus langus ir duris. Pastato savininkas – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Tvarkybos darbų užsakovo funkcijas vykdo VĮ “Lietuvos paminklai”. Tvarkybos darbus atlieka UAB “Nivara”. Šiemet kaip ir praėjusius 3 metus darbai ir toliau finansuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Geros valios fondo lėšų. 2017 m. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, vadovaudamasis Kultūros ministro įsakymu, skyrė 120.000 EUR; Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė prisideda 16.000 EUR, kuriuos skyrė Geros valios fondas.

Pradėta tvarkyti Vilniaus choralinė Taharat Ha Kodeš sinagoga Pylimo gatvėje – remontuojamas stogas, restauruojamas pagrindinis fasadas, atliekami vidaus remonto ir avarijos grėsmės šalinimo darbai. Pastato savininkas – Vilniaus žydų religinė bendruomenė. Tvarkybos darbų užsakovo funkcijas vykdo VĮ “Lietuvos paminklai”. Tvarkybos darbus atlieka UAB “Statresta”. Darbai finansuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Geros valios fondo lėšų. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, vadovaudamasis Kultūros ministro įsakymu, skyrė 60.000 EUR; Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė prisideda 15.000 EUR, kuriuos skyrė Geros valios fondas.

Išsamų fotoreportažą apie Vilniaus sinagogas skaitykite čia: 

Lietuvių politinės iliuzijos: Lietuvos laikinosios vyriausybės „Politika” ir Holokausto pradžia Lietuvoje 1941 metais

Lietuvių politinės iliuzijos: Lietuvos laikinosios vyriausybės „Politika” ir Holokausto pradžia Lietuvoje 1941 metais

Penktoji dalis

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tinklapyje baigiame Algimanto Kasparavičiaus, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos istorijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo straipsnio “Lietuvių politinės iliuzijos: Lietuvos laikinosios vyriausybės „Politika” ir Holokausto pradžia Lietuvoje 1941 metais”  publikaciją.

 

Provokiškos, pronacinės Lietuvos valstybingumo atkūrimo strategijos 1941 m. vasaros pradžioje laikėsi ne vien LAF’o politinė vadovybė Berlyne ar Laikinoji Vyriausybė Kaune, bet ir dalis tremtyje dar likusios lietuvių diplomatinės tarnybos. Tame tarpe kurį laiką iš dalies ir pats diplomatijos šefas Stasys Lozoraitis vyresnysis. Kontroversišką S. Lozoraičio veiklą 1941 m. birželio gale rodo mažiausiai du faktai. Jau birželio 23 d. lietuvių diplomatijos šefas, tuomet veikęs Romoje, nacių invazijos į SSRS proga specialia telegrama pasveikino fašistinės Italijos užsienio reikalų ministrą Galeazzo Ciano, o kiek vėliau nesėkmingai bandė patekti ir pas Trečiojo Reicho ambasadorių Romoje, kad šiam taip pat „galėtų pareikšti linkėjimus dėl karo su bolševikais[1]. Tiesa, nacių ambasadoriui sveikinimų S.Lozoraitis tuomet taip ir neišreiškė, nes nacių pareigūnas elgėsi arogantiškai ir lietuvių diplomato net nepriėmė. Kaip matyti iš šaltinių, būtent tokį S. Lozoraičio veikimą lėmė įsitikinimas, jog „bolševikų okupacijos pakeitimas vokiečių okupacija mums yra didelis žingsnis pirmyn, Nepriklausomybės atstatymo linkui[2].

Jeigu turėsime galvoje, kad dar nuo 1940 m. vasaros tarp nacistinės Vokietijos ir Didžiosios Britanijos vyko žūtbūtinės kautynės ore ir jūrose istoriografijoje dažnai vadinamos  „Mūšiu dėl Britanijos[3], kad 1941 m. birželio 16 d. JAV prezidento Franklin Delano Roosevelt nurodymu visoje JAV teritorijoje buvo uždarytos visos nacių Vokietijos diplomatinės atstovybės, Hitlerio diplomatai išprašyti iš šalies, o įtartini vokiečių tautybės asmenys internuoti specialiose stovyklose; jeigu turėsime omenyje, kad charizmatiškasis Didžiosios Britanijos premjeras Winston’as Spencer’is Churchill’is jau 1941 birželio 22 d. popietę viešai per BBC radiją pareiškė apie „visokeriopą” britų imperijos paramą užpultai Sovietų Sąjungai ir Jo Didenybės vyriausybės „tvirtą ryžtą sunaikinti Hitlerį ir jo nacistinį režimą”, tai negalėsime nepripažinti, kad lietuvių diplomatijos šefo veikla tomis dienomis buvo mažų mažiausiai keista ir kontroversiška. 

Šaptai Cionas su šeima lankėsi Panevėžio žydų bendruomenėje

Šaptai Cionas su šeima lankėsi Panevėžio žydų bendruomenėje

Birželio 13d. Panevėžio m. žydų bendruomenėje apsilankė Šaptai Cionas su šeima. Antrojo pasaulinio karo metais Kupiškio raj. Trinapolio vienkiemyje Markevičių šeima, kuri augino septynis vaikus, nedvejodama priglaudė 10 žydų, tarp kurių buvo ir Šaptai Ciono mama Sima Ševelytė. Juozapo Markevičiaus ūkyje ir šalia miške esančioje žieminėje  buvo slepiami dar 9 iš Panevėžio geto 1941 metų vasarą išsigelbėję žydai: Voltas Kušneris (žmona jo jau buvo sušaudyta), dukros Sonia ir Asia, sūnus Jozefas, vairuotojas Levinas, advokatas Keselis, anglų kalbos mokytojas (pavardė nežinoma), Šolomas Šerenzonas, Špindelis. Sonia Kušneraitė tais pačiais 1941 metais paliko Juozapo Markevičiaus ūkį ir su drauge slapstėsi Subačiaus miestelyje geležinkelio stotyje. Likę 9 žydai išbuvo iki 1943 metų rudens. Markevičiai juos maitino ir slėpė, gelbėjo nuo neišvengiamos žūties. Vėliau už šiuos nuopelnus Markevičiai buvo pakviesti būti žydų bendruomenės garbės nariais, jiems suteikti Pasaulio teisuolių vardai.

Lietuvos žydų bendruomenės pozicija LR Pilietybės įstatymo pataisų projekto klausimu

Lietuvos žydų bendruomenės pozicija LR Pilietybės įstatymo pataisų projekto klausimu

114 parlamentarų Seime registravo Pilietybės įstatymo pataisų projektą, kuris leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, po Nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems į Europos Sąjungos ir NATO šalis bei įgijusiems šių šalių pilietybę.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė svarstymus dėl dvigubos pilietybės, emigravusiems Lietuvos piliečiams, vertina teigiamai, – sako LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, „tačiau manome kad žydų kilmės lietuvių teisės neturi būti mažesnės apimties negu  kitų lietuvių. Žydų kilmės lietuviai, po Nepriklausomybės atkūrimo išvykę į istorinę tėvynę Izraelį,  turi ne mažesnį ryšį su Lietuva negu lietuvis, gyvenantis Europos Sąjungoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau dabartinis Pilietybės įstatymo pataisų projektas numato, jog  žydų kilmės lietuviai, po Nepriklausomybės atkūrimo išvykę į JAV, turės teisę į dvigubą pilietybę, o išvykę į Izraelį – ne. Pietų Afrikos žydams, kilusiems iš Lietuvos, tai nėra taip aktualu, nes dauguma jų išvyko gerokai iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.

#Ištark #Išgirsk #Išsaugok

#Ištark #Išgirsk #Išsaugok

Prieš 76 metus birželio 14-ąją dieną prasidėjo masiniai šalies gyventojų trėmimai į Sibirą. Vadovėliuose dažnai matome nesuvokiamo dydžio tremties skaičius, tačiau į Sibirą ištremti buvo ne skaičiai, o žmonės. Antrus metu projekto MISIJA SIBIRAS organizuojama atminties akcija #IŠTARK #IŠGIRSK #IŠSAUGOK šiemet istorijos tiltais suvienys Lietuvą tam, kad visi kartu ištartume tremtinių bei politinių kalinių vardus, išgirstume jų likimus ir išsaugotume istoriją.

Remiantis žydiškos istoriografijos duomenimis, vien per 1941 metų birželio trėmimus buvo ištremta apie 3000 dešiniojo ir kairiojo politinio spektro žydų aktyvistų, stambių pramonės įmonių ir fabrikų savininkų. Birželio 14–18 d. iš Lietuvos buvo deportuota apie 17500 žmonių (nustatyti 16246 tremtinių likimai), t. t. 4663 suimtieji ir 12832 tremtiniai. Tremtis tapo didžiule Lietuvos piliečių tragedija ir netektimi, pavadinta „juoduoju birželiu“.

Vilnius, Kaunas ir Klaipėda susijungs tam, kad visi kartu perskaitytume 60 000 ištremtų ir kalintų žmonių vardų ir likimų – po 20 000 kiekviename mieste.

Nauji Atminimo Akmenys Kaune

Nauji Atminimo Akmenys Kaune

Kaune, prie pastato Vilniaus g. 72, kadaise priklausiusio Chaimui Basui, įdėti keturi nauji “Atminimo akmenys”. Vienintelė Holokaustą išgyvenusi šios šeimos ainė Rūta Glikman (Basaitė) taip įamžino savo tėvų, senelio ir broliuko atminimą. R. Glikman senelis ir tėvas vertėsi kailių, kepurių, skrybėlių prekyba, turėjo garsią Kaune įmonę, įkurtą XIX a. pabaigoje. Visa ponios Rūtos šeima žuvo Kauno gete: senelis Chaimas nacių buvo nužudytas 1941 m. rugpjūčio mėn., broliukas Eliazaras Vaikų akcijos metu, tėvai Tirca ir Leiba sudegė likviduojant Kauno getą. 9 mėn. Rūtą išgelbėjo šviesios atminties kauniečiai Jadvyga ir Alfonsas Babarskiai, vėliau apsigyvenę Marijampolėje. R. Glikman pastangomis jiems suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai.

Birželio 14 d. dokumentinio filmo „Seserys“ vakaras Kauno V.Kudirkos viešojoje bibliotekoje

Birželio 14 d. 17.30 dokumentinio filmo „Seserys“ (2016) vakaras Kauno m. V.Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje (A.Mapu g. 18). Dalyvaus filmo autorės Danutė Selčinskaja ir Lilija Kopač bei filmo herojės – Danutė Pomerancaitė-Mazurkevič ir Aušra Petrauskaitė. Organizuojama kartu su Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi ir Kauno žydų bendruomene.
 
Filmas „Seserys“ – 2017 m. „Sidabrinės gervės“ kino apdovanojimų nominantas. Filmas seka jaudinamą garsios smuikininkės Danutės Pomerancaitės, gimusios Kauno gete, gelbėjimo istoriją. Tai – pasakojimas apie kilnius, pasiaukojančius žmones, išskirtines asmenybes – aktorę Eleną Žalinkevičaitę-Petrauskienę, jos vyrą, operos dainininką Kiprą Petrauską, pirmąjį D. Pomerancaitės ir jos pusseserės Rūtos Lopianskaitės gelbėtoją Balį Simanavičių. Juosta filmuota autentiškose Kauno ir Vilniaus vietose.
 

Žydai ir lietuviai: gyvename šalia, bet ar artėjame vieni prie kitų?

Autorius: Ieva Elenbergienė
lzb.lt ir 15min.lt

Nors nemažai lietuvių, paklausti apie priešiškas nuostatas žydų atžvilgiu, pasakytų nieko panašaus savo aplinkoje nepastebintys, tyrimai rodo, kad antisemitinių stereotipų Lietuvoje turi daugiau kaip trečdalis gyventojų. Kaip tas trečdalis paveikia  bendrapiliečių žydų kasdienybę, pokalbis su Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktoriumi Miša Jakobu.

– Priešiškumo apraiškas žydų atžvilgiu, kai su jomis tiesiogiai nesusiduri, išties kartais sunku pastebėti. Ką atsakytumėte tiems lietuviams, kurie mano, kad šito Lietuvoje „beveik nėra“? –

– Atsakymas vienareikšmiškas: antisemitizmas yra, buvo ir bus. Jis egzistuoja visame pasaulyje, net ir Izraelyje taip pat. Visiems turbūt teko girdėti, kaip ant kapų išrašoma svastika, nors galioja nerašytas įstatymas leisti mirusiesiems ilsėtis ramybėje. Įvairūs nekorektiški straipsniai pasirodo netgi tose šalyse, kur žydų išvis nėra nė kvapo. Neapykanta mus lydi nuo labai senų laikų, ir išnaikinti antisemitizmą pavyktų nebent išnaikinus jį iš motinų pieno. Neapykanta mus lydi nuo labai senų laikų, ir išnaikinti antisemitizmą pavyktų nebent išnaikinus jį iš motinų pieno. Antraip galime rašyti, kalbėti, rodyti, ir vis tiek jo neišnaikintume. Labai svarbu, kaip šeimoje žiūrima į kitataučius apskritai, ne vien žydus, kaip šeimoje suprantama tolerancija ir pagarba žmogui. Svarbu nuo pat mažumės žinoti ir pajausti, kad mes visi esame Dievo vaikai. Ir kita sąlyga – mes galime ir turime būti skirtingi. Kiekviena tauta turi savo privalumų ir trūkumų. Kiekvienoje tautoje yra savų išgamų iš šviesuolių.

Tačiau tolerancija iš tikro auga. Negaliu nepastebė fakto, kad pro truputį, žingsnis po žingsnio, žmonės artėja vienas prie kito. Tarp jaunimo juo labiau, jaunimas supranta istorijos pasekmes ir tai, kad mes visi turime gyventi po vienu stogu. Laimei, mes tapome laisvi, ir mūsų žmonės dabar gali keliauti, susidaryti savo nuomonę. Vakaruose išvis laikoma labai neetiška net paklausti, kokios tu tautybės. Jau suprantama, kad žydai nėra žmonės su ragais, tai tiesiog išmintinga tauta, kurioje taip pat yra visokio plauko žmonių.

LSK “Makabi” plaukimo varžybos  Kaune

LSK “Makabi” plaukimo varžybos Kaune

2017 birželio 4 d. Kaune, geriausiame Lietuvos plaukimo  baseine ( Kauno  m.  daugiafunkcinis  sporto  ir  pramogų  kompleksas  „GIRSTUTIS“vyko  LSK  „Makabi“ plaukimo  varžybos, kuriose  dalyvavo  plaukikai  iš  Vilniaus, Kauno  ir  Panevėžio. Sportininkai  rungtyniavo  7-iose  amžiaus  grupėse. Varžybos  buvo  vykdomos  25 m. laisvu  stiliumi  ir  50 m.  krūtine  distancijose  tarp  moterų  ir  vyrų.

Po  2  pirmas  vietas  iškovojo  vilniečiai  Ksenija  Tretjakova ,  Daniel  Bedulskij , Robert  Nikitin , Danielė  Balčiūnaitė  ir  Vladimir Perepelica. Kauniečiai   Dovidas Ganelinas, Aidas  Ganelinas, Polina  Vainer, Jolita  Makštutienė  ir  Leonid  Levin  iškovojo po  1 pirmą vietą.  Panevėžietis   Albertas  Savinčius  laimėjo  2  pirmas  vietas, Virginija  Petkevičienė  nugalėjo  vienoje  distancijoje.

Linksmi, trumpi ir juokingi žydų anekdotai

Linksmi, trumpi ir juokingi žydų anekdotai

– Fima, kažkodėl Saračkos nesimato.

– Mes susibarėme ir ji išvažiavo pas savo mamą. Taip sakant, į isterinę tėvynę.

 

Mirštantis Rabinovičius prašo žmonos:

– Kai aš mirsiu, įdėk į mano karstą Torą.

– Na, gerai, Abramčikai.

– Ir dar įdėk Bibliją ir Koraną.

– Kam?

– Dėl viso pikto, Roza. dėl viso pikto.

Panevėžio  žydų bendruomenės nariai lanko apskrities žydų kapines

Panevėžio žydų bendruomenės nariai lanko apskrities žydų kapines

Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai kiekvienais metais lanko Panevėžio apskrities miestus, kad  patikrintų senųjų žydų kapinių ir masinių žydų žydynių vietų būklę, kur seniau gyveno didelės žydų bendruomenės, jų kapines ir visą kitą buvusią sukurtą infrastruktūrą. Deja, reikia pažymėti, kad ne visos vietos yra tinkamai prižiūrimos. Šiai dienai, kaip ir kasmet jau yra parengti kreipimaisi visiems Panevėžio apskrities rajonų vadovams, savivaldybių administracijoms, mažų miestelių seniūnams, kad laiku nupjautų žolę prie kapinių bei masinių žydų žudynių vietų. Juk atėjus vasarai iš viso pasaulio atvyksta artimieji aplankyti savo senelių, protėvių laidojimo vietų bei masinių  žudynių vietų. Šį kartą po Pasaulio Teisuolio  apdovanojimo ceremonijos, kurią organizavo Izraelio ambasada Lietuvoje Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje, Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofman ir bendruomenės narys E. Grafman  kartu su profesore A. Vasiliauskiene ir Kupiškio rajono Savivaldybės kultūros skyriaus vyresniuoju specialistu V. Zavacku, vyskupu J. Kaunecku ir vietiniais seniūnais aplankė Kupiškio rajono minėtas vietas.

Kupiškyje pagerbtas Pasaulio tautų teisuoliu pripažintas kunigas

2017 m. gegužės 30 d. Panevėžio m.  žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofman ir bendruomenės narys F. Grafman dalyvavo Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje, kur vyko  Izraelio valstybės ambasados Lietuvoje  organizuota Pasaulio Tautų teisuolio apdovanojimo ceremonija. Iškilmingame renginyje buvo pagerbtas kunigas Feliksas Ereminas (1890 – 1962), kuris Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo žydaitę Rachelę Rozenbergaitę. Už jos išgelbėjimą ir tolesnę globą ambasadorius Amiras Maimonas įteikė dvasininko Felikso Eremino giminaičiui Taurui Budziui Jad Vašemo Pasaulio tautų teisuolio medalį ir garbės raštą. Ambasadorius pažymėjo, kad ši iškilminga diena tai pamoka mūsų ateičiai.

Lietuvos žydų bendruomenės vadovo rinkimus laimėjo F.Kukliansky

 

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininko rinkimuose sekmadienį antrai kadencijai perrinkta Faina Kukliansky. Lietuvos žydų bendruomenės sekretoriato vadovė Monika Antanaitytė BNS pranešė, jog „balsų dauguma (rinkimuose) nugalėjo F.Kukliansky“. „Balsuotojai balsavo arba už F.Kukliansky, arba susilaikė. Už S.Gurevičių balsavusiųjų nebuvo“, – sakė M.Antanaitytė.

Žydų nedaug, bet bruzdesys didelis

F.Kukliansky pavadino neteisėtais rinkimus, po kurių Vilniaus žydų bendruomenės pirmininku tapo S.Gurevičius.
lrytas.lt

Ar tai sukilimas tik prieš dabartinę bendruomenės vadovybę, ar ir prieš dialogą su Lietuvos valstybe? Taip klausti verčia vis didėjanti trintis tarp Lietuvos žydų.  Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) ir Vilniaus žydų bendruomenės (VŽB) pirmininkė Faina Kukliansky teigė dar neapsisprendusi, ar sieks antrosios ketverių metų kadencijos. Tačiau buvęs ilgametis LŽB darbuotojas Simonas Gurevičius, kuris buvo iš bendruomenės pasitraukęs, jau atakuoja dabartinę vadovę visu frontu. Beje, vienas S.Gurevičiaus pagrindinių rėmėjų yra JAV žydų veikėjas Dovydas Katzas, kuris nuolat kaltina Lietuvos valstybę antisemitine politika. Užvakar įvyko VŽB pirmininko rinkimai, kuriuos didžiule persvara laimėjo S.Gurevičius. Už jį balsavo keli šimtai bendruomenės narių. Tačiau į posėdį atvykusi F.Kukliansky pakartojo anksčiau skelbtą poziciją, kad šie rinkimai neteisėti.

 

Arkadijus Vinokuras: Suskaldyta bendruomenė

15min.lt

Vakar, 2017 metų gegužės 24 dieną, sukilusi prieš Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky, 15 vyrų valdyba įvykdė, anot esamos pirmininkės neteisėtus rinkimus, taip suskaldydama bendruomenę.

Aš, Arkadijus Vinokuras, teisėtas kandidatas, atsisakiau dalyvauti šiuose rinkimuose dėl trijų priežasčių, kurias galima susumuoti dabar jau išrinkto VŽB pirmininko Simono Gurevičiaus ciniškais žodžiais: „Bendruomenės vieningumas yra svarbus. Tačiau vieningumas niekuomet nebuvo kvailumo sinonimu. Bendruomenė vieninga savo tikslų siekime, padėties gerinime, savitarpio pagalboje, augime, tobulėjime, kituose teigiamuose dalykuose. Ne tylėjime prieš nesąžiningumą ir abejingumą.“. Supratote? Bendruomenės vieningumas laikomas kvailumo sinonimu. Matyt, siekiantys bendruomenės vieningumo (nepainioti jokiais būdais su vieninga nuomone) taip pat yra kvailiai. Kad naujasis „pirmininkas“ S.Gurevičius laiko VŽB narius kvailiais, o sąžiningumo gynimas virto farsu, jis žaibiškai įrodė rinkimų metu, kai man pasitraukus iš rinkimų, tą pačią minutę iššoko naujas kandidatas „vardan demokratinių rinkimų“.

Lietuvos  sporto  klubo (LSK)  “Makabi” mažoji  “Makabiada”  skirta  Lietuvos  “Makabi”  100-mečiui

Lietuvos sporto klubo (LSK) “Makabi” mažoji “Makabiada” skirta Lietuvos “Makabi” 100-mečiui

            

       Šių   metų  gegužės  21 d. sekmadienį  Vilniuje  įvyko    LSK “Makabi” mažoji “ Makabiada”,  skirta  Lietuvos  “Makabi”  100  metų  jubiliejui,   kurioje dalyvavo  74 LSK “Makabi” sportininkai iš  Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių   ir Ukmergės. Visi  varžybų  dalyviai  buvo  apdovanoti  atminimo  medaliais.

Jie  rungtiniavo  5 sporto  šakose: salės  futbolo, krepšinio (trys  prieš  tris), tinklinio, stalo  teniso (vyrai, moterys), šachmatai.

Krepšinio  varžybose  Kauno   komanda  įveikė  Vilniaus (IIv.) ir Klaipėdos (III)v.   Kauno  krepšininkas  Elvis  Ušpicas  laimėjo  baudų  metimo  konkursą  (9 dalyviai),  pataikydamas  6  baudas  iš  eilės.

Salės  futbolo  ir  tinklinio  varžybas  laimėjo  šeimininkai – Vilniaus  komandos.