Mes

Sveikiname Feigą Tregerienę su jubiliejiniu 90-uoju gimtadieniu!

Sveikiname Feigą Tregerienę su jubiliejiniu 90-uoju gimtadieniu!

Vasario 17-ąją Kauno žydų bendruomenės narė Feiga Tregerienė šventė garbingą 90-ies metų jubiliejų. Šia proga ji sulaukė daugybės sveikinimų ne tik iš Kaune gyvenančių, bet ir po visą pasaulį išsibarsčiusių artimųjų ir draugų.
Sveikiname ir linkime kuo stipresnės sveikatos, kuo geresnės nuotaikos, artimųjų meilės ir šilumos!!!
Tregeriene2
Mir vinshen aih noch zien cusamen 120 jor!!!
Vasario 16-osios proga Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) atstovai eitynes surengė Kaune

Vasario 16-osios proga Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) atstovai eitynes surengė Kaune

kauno.diena.lt

Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) atstovai Kaune Vasario 16-osios proga tradiciškai surengė jau ne vienerius metus išskirtinio dėmesio sulaukiančias savo eitynes.

Nors šiemet jų organizatoriai deklaravo tradicijos modernizavimą, prieštaringiausiai vertinamų savo skanduočių „Lietuva – lietuviams!“ bei „Jei nenori imigrantų, tai suplok!“ neatsisakyta.

Tikėtasi kelis kartus daugiau dalyvių?

Dažniausiai ketvirtadienį po pietų per Kauną žygiavusių tautininkų skanduotas šūkis buvo: „Didžiuokis ir apgink savo lietuvybę!“ Tačiau eitynių dalyvių gretos, palyginti su ankstesniais metais, buvo skystokos. 

 

 

Šeduvoje iškils muziejus „Dingęs Štetlas“ („The Lost Shtetl“ )

 PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI

Lietuvoje iškils pasaulinio lygio muziejus

Žymiausi pasaulio muziejininkai ir architektai Lietuvoje kuria analogų pasaulyje neturintį projektą – moderniausiomis technologijomis paremtą litvakų miestelių istorijos, kultūros bei atminimo muziejų „Dingęs Štetlas“  („The Lost Shtetl“ ). Muziejaus architektūrinis projektas jau pateiktas derinimui.

Atkurtas gyvenimas

Pasak projekto vadovo, Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjo Sergejaus Kanovičiaus, muziejus „Dingęs Štetlas” bus atidarytas iki 2019 metų vidurio Šeduvoje, Radviliškio rajone.

Čia bus atkurtas kažkada vienos didžiausių Europoje žydų diasporos miestelių gyvenimas.

Tikrų Šeduvoje gyvenusių žydų gyvenimo istorijų pavyzdžiu bus pristatytas tipinės Lietuvos žydų šeimos gyvenimas ir tradicijos, litvakų mokslo reikšmė, kultūriniai, socialiniai ir politiniai judėjimai, jų plėtojami verslai bei užsiėmimai. Muziejaus lankytojai susipažins ir su tragiška Lietuvos ir Šeduvos istorijos dalimi, kai Antrojo pasaulinio karo metais štetlo gyventojų gyvybės buvo nutrauktos netoliese esančiose trijose Holokausto vietose.

Pasak S. Kanovičiaus, tarptautinė muziejų kurianti komanda „Dingusiame Štetle” atkuriamą istoriją pateiks suprantamai ir įtaigiai, naudojantis šiuolaikinėmis pažangiausiomis technologijomis. Siekiama, kad muziejus  taptų traukos centru ne tik viso pasaulio žydams, bet ir visai Europai.

Litvakų paveldą Kaune pristatantis žemėlapis susilaukė komplimentų Izraelyje

Litvakų paveldą Kaune pristatantis žemėlapis susilaukė komplimentų Izraelyje

bernardinai.lt

Nuo anarchistės Emmos Goldman bei Albertui Einšteinui dėsčiusio Hermanno Minkowski iki lietuviškos estrados pradininko Danieliaus Dolskio ir Kauno sporto halę per rekordiškai trumpą laiką suprojektavusio Anatolijaus Rozenbliumo. Keliasdešimt asmenybių, pastatų, objektų ir istorijų sudėta į ką tik išleistą ženklu „It’s Kaunastic“ pažymėtą Kauno žemėlapį „The Litvak Landscape“ (liet. „Litvakų peizažas“).

Prieš 80 metų žydų tautybės žmonės sudarė apie ketvirtadalį Kauno gyventojų, jų mieste buvo per 30 tūkstančių – tai pirkliai, verslininkai, mokslininkai, kultūros ir visuomenės veikėjai, menininkai, amatininkai, politikai. Per Holokaustą didžioji dalis žydų Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo nužudyti nacių ir šių bendrininkų, kai kuriems pavyko pabėgti ar pasislėpti ir tik labai nedidelė dalis jų po karo grįžo į Kauną bei liko jame gyventi.

Prasidėjo Tu bi-Švat – Naujieji medžių metai

Prasidėjo Tu bi-Švat – Naujieji medžių metai

Tubisva

Dr.doc. Aušra Pažeraitė

Kalendorinių metų bėgyje būna keturi „Naujieji metai“: Nisano mėnesį, Elulo mėnesį, Tišrėjaus mėnesį (Roš ha-Šana) ir Švato mėnesio 15 dieną. Kiekvieni naujieji metai turi savo atskirą prasmę. Nisano mėnuo – kaip mėnesių skaičiavimo pradžia. Atskaitos taškas, istoriškai turintis sąsajų su senovės Tarpupyje (Babilonijoje) egzistavusiais Naujaisiais metais, kurie būdavo švenčiami per pavasario lygiadienį. Kita vertus, kai dar nebuvo priimto jokio chronologiškai nuoseklaus metų skaičiavimo, atsispiriančio nuo kokios nors priimtos datos, metai būdavo nurodomi, atsižvelgiant į karaliaus valdymo metus. Bet pastarieji būdavo skaičiuojami, atspirties tašku kalendoriniuose metuose imant pavasario Naujųjų metų šventę, kuri dar senovės šumerų ir akadų laikais siejosi su karaliaus inauguracijos iškilmėmis ir jos kasmetiniu atnaujinimu. Žydų kalendoriuje, pagal Toros nurodymus, Nisano mėnesio pradžia, pririšta prie mėnulio jaunaties, o ne lygiadienis, tapo atspirties tašku. Tačiau karaliaus karaliavimo metų skaičiavimo tradicijos, susietos su pavasario atėjimu, atrodo, buvo priimtos ir senovės Izraelyje.

Roš ha-Šana, kaip žinoma, Naujieji metai, kurie leidžia skaičiuoti metus, kaip atskaitos tašką paėmus Pasaulio sukūrimą. Tai ir Teismo diena, ir šabo bei jubiliejinių metų, jaunų vaismedžių pirmų trijų metų  periodo (per kurį draudžiama naudoti jo vaisius) bei dešimtinių (maaserot) nuo daržovių ir grūdų skaičiavimo atskaitos taškas.

Elulo 1 ir Tu bi-Švat (Švato 15) – naujieji metai, taip pat susiję su atskaitos tašku, svarbiu dėl maaserot – dešimtinių, kurias reikia atskirti. Elulo mėnesį – nuo naminių galvijų, o Švato mėnesį – vaismedžių. Taigi Tu bi-Švat – tai vaismedžių naujieji metai. Dešimtinės atskiriamos kohenams, levitams, arba tiems, kas šiandien autoritetų nurodoma, gali būti vietoj jų. Šis atskaitos taškas svarbus, siekiant atskirti, kurių metų derlius priklauso kuriems metams. Vaisiai, užsimezgę iki šios dienos, priklauso einamiems metams, o po jos – sekantiems.

Ši diena, jei švenčiama paprastą savaitės dieną, niekuo ypatingesniu neišsiskiria iš kitų dienų, t.y. nėra ypatingų apribojimų ar įpareigojimų, išskyrus tai, kad tą dieną nėra raudama mirusiųjų, o jei per šabą – per rytines maldas nėra skaitoma Av haRahaman, kuriame užsimenami mirusieji.  Yra tradicija valgyti vaisius, kurie susiję su Izraelio žeme, t.y. ten auga, kaip parašyta: „…nes VIEŠPATS, tavo Dievas, veda tave į puikų kraštą – kraštą upelių, šaltinių ir vandens, trykštančio slėniuose ir kalvose; kraštą kviečių ir miežių, vynmedžių, figmedžių ir granatmedžių, kraštą alyvmedžių ir medaus“ (Įst 8,7-8) Labai pasiseka, jei galima paragauti tais metais dar neragauto vaisiaus, ir tokia proga pasakyti palaiminimą Šehechejanu

Panevėžio žydų bendruomenėje svečiavosi III amžiaus universiteto klausytojai

Panevėžio žydų bendruomenėje svečiavosi III amžiaus universiteto klausytojai

Panevėžio TAU (Trečiojo amžiaus universiteto) istorijos fakultetas, kuriam vadovauja Jonas Lazauskas, organizuoja įvairias paskaitas, susitikimus, ekskursijas. Vienas tokių susitikimų įvyko Panevėžio m. žydų bendruomenėje su pirmininku Gennady Kofman.

Lektorius papasakojo apie Panevėžio žydų bendruomenę, jos veiklą. Susirinkusieji sužinojo, kokie pastatai priklausė žydams, koks tolimesnis tų pastatų likimas. Visus sujaudino pasakojimas apie buvusias Panevėžio žydų kapines, jų sunaikinimą 1966m., paminklinių akmenų likimą. Jaudino dar ir todėl, kad fakulteto klausytojai, patys būdami garbaus amžiaus panevėžiečiai, prisimena žydų krautuvėles dabartinėje Laisvės aikštėje, ir seniausias – 250 m. Panevėžio. apskrities žydų kapines ir akmenų sieną prie teatro.

Iz.šokiai

Dar yra vietų, nepraleiskite progos! Pirmą kartą Lietuvoje Izraelietiškų šokių seminaras su svečiu iš Londono Ilai Szpiezak! Skubėkite registruotis! Renginys skirtas ne tik pažengusiems šokėjams bet ir pradinukams, kurie visai neseniai pradėjo šokti arba šoko vaikystėje ir dabar nori atgaivinti savo atmintį!
Jūsų laukia nuostabus vienos dienos izraelietiškų šokių seminaras. Tarp šokių pamokėlių Jūs galėsite atsigaivinti vandeniu arba karštais gėrimais bei pasivaišinti užkandžiais. Norint užsiregistruoti, Jums reikia atsiųsti el. laišką adresu: karina.semionova@gmail.com

Nurodykite: žmogaus, norinčio dalyvauti seminare vardą, pavardę, el. pašto adresą bei telefono numerį. Registracija iki vasario 20 dienos, todėl prašome paskubėti, nes dalyvių skaičius ribotas!

 

Kauno jaunųjų turistų centre – susitikimas “Neužmiršti”

Kauno jaunųjų turistų centre – susitikimas “Neužmiršti”

Kauno jaunųjų turistų centre vasario 9 dieną vyko popietė – susitikimas “Neužmiršti”, kuriame dalyvavo žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir Feiga Koganskienė. Pasakojimo klausėsi jaunųjų kraštotyrininkų, turizmo teisėjų, turistų, vyresniųjų jūrų skautų būrelių nariai ir vadovai. Istorikų būrelis paskaitė prisiminimus iš tragiško likimo žmonių gyvenimo Kauno gete. Norime pasidžiaugti, kad Kauno žydų bendruomenę ir jūrų skautus sieja sena draugystė, kuri užsimezgė, kai patys jaunuoliai parodė iniciatyvą dalyvauti mūsų renginiuose.

Kauniečiai dalyvavo istoriko Aurimo Švedo knygos “Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus” pristatyme

Kauniečiai dalyvavo istoriko Aurimo Švedo knygos “Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus” pristatyme

Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus kartu su leidykla “Aukso žuvys” vasario 9 d. pakvietė kauniečius į istoriko Aurimo Švedo knygos “Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ pristatymą, kuriame dalyvavo knygos autorius Aurimas Švedas ir knygos herojė profesorė Irena Veisaitė. Pokalbį moderavo prof. Egidijus Aleksandravičius. Į susitikimą su viena iškiliausių šių laikų lietuvos asmenybių sugužėjo nemažas būrys skaitytojų, tarp jų ir Kauno žydų bendruomenės nariai. Nors daliai klausytojų teko stovėti, tačiau laikas jiems neprailgo, susirinkusieji buvo apdovanoti įdomiomis svečių įžvalgomis, intelektualiu diskursu, žavėjosi prof. I. Veisaitės išmintimi, tolerancija, supratingumu ir šviesiu protu, o kauniečių širdis pamalonino profesorės sentimentai gimtajam Kaunui, kuris, jos žodžiais, yra jai “po oda”. 
Veisaite3

Žydai – Lietuvos futbolo broliai

futbolas Makabi

Po Kauno L.F.L.S. ir Kauno “Makabi” futbolo rungtynių.1926 m. nuotrauka

Tarpukario Lietuvos futbolo raidai ir plėtrai įtaką darė žydų bendruomenė, kuri įvairiu laikotarpiu mūsų šalyje sudarė nuo 8 iki 13 proc. visų gyventojų. 1916 metais Vilniaus žydai pasekė tautiečių Varšuvoje pavyzdžiu ir įkūrė gimnastikos bei sporto sąjungą „Makabi“ (Jehuda Makabi buvo legendinis žydų kovos už laisvę simbolis). Vilniečių „Makabi“ aktyviai propagavo ne tik gimnastiką, kitas sporto šakas, bet ir futbolą. Pamišę dėl futbolo Tarpukariu laikinoji sostinė Kaunas ilgainiui tapo sportinės veiklos centru. 1919-aisiais čia buvo įkurta Lietuvos sporto sąjunga (LSS), po metų ją pakeitė Lietuvos fizinio lavinimosi sporto sąjunga (LFLS). Netrukus žydai „Makabi“ sąjungą įsteigė ir Kaune.

Spaudos pranešimas

Jurbarko sinagoga

Vasario 9 d. 13 val. pasirašoma sutartis dėl Jurbarkui kuriamo Sinagogų aikštės memorialo

Vasario 9 d. 13 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (Pylimo g. 4, Vilnius) bus pasirašoma sutartis tarp Jurbarko rajono savivaldybės, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Naujosios menininkų kolegijos CAN iš Izraelio dėl kuriamo projekto „Sinagogų aikštės memorialas“ įgyvendinimo. Sutartį pasirašys Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, LŽB pirmininkė Faina Kukliansky ir Naujosios menininkų kolegijos CAN atstovas Grigorijus Zundelovičius.

Memorialas, skirtas miestelio žydams atminti, stovės Jurbarke, Kauno gatvėje, kur anksčiau stovėjo viena gražiausių Europoje medinių sinagogų, jį kuria iš Lietuvos kilęs Izraelio skulptorius Davidas Zundelovičius. Sinagogų aikštės memorialas skirtas Jurbarke gyvenusiems žydams atminti. Skulptoriaus kuriamas memorialas vaizduoja Nemuno bangas ir medinę sinagogą. Jas ketinama nukalti iš pilko ir juodo bazalto. Memoriale bus iškalti kadaise Jurbarke gyvenusių žydų vardai ir pavardės bei juos gelbėjusių žmonių vardai. Įrašai bus daromi anglų ir hebrajų kalbomis.

Pasak Jurbarko rajono savivaldybės mero, kolegija taip pat apsiėmė surinkti lėšų šiam memorialui. „Žydai Jurbarke gyveno ilgą laiką, ir nėra jokio paminklo, jokios žymos, nors jie sudarė didesnę dalį bendruomenės“, – BNS sakė S. Mockevičius. Prieš Holokaustą Jurbarke gyveno 3–4 tūkst. žydų. Jurbarko rajono savivaldybės meras teigia, kad gyventojai nenorėtų kapinių memorialo, norima, kad tai būtų memorialas jaunimui, žmonėms, kad matytųsi bendruomenės bendras atminimo paminklas“. Pagal sumanymą, memorialas turi būti pastatytas per aštuonis mėnesius nuo sutarties pasirašymo. S. Mockevičius vylėsi, kad rudenį jis jau stovės Jurbarke.

Telefonas pasiteiravimui: +370 672 40942

Nuo parodos – iki meilės, supratimo ir žmogiškumo tarp žmonių ir tautų

Nuo parodos – iki meilės, supratimo ir žmogiškumo tarp žmonių ir tautų

Galina Romanova

Sausio 31 d. jauki Nalšios muziejaus salė buvo sausakimša: čia iškilmingai atidaryta visam pasauliui įdomi, o katalikams išvis ypatinga paroda – „Popiežiaus Pranciškaus viešnagė Izraelyje“. Į atidarymą atvyko Izraelio ambasados Vilniuje Misijos vadovo pavaduotoja Efrat Hochstetler, Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius, savivaldybės tarybos nariai, kiti visuomenės veikėjai ir tiesiog švenčioniškiai.

Nalsia6

Apie tai, kaip Izraelio ambasadoje gimė idėja organizuoti tokią parodą ir išleisti ją „į kelionę“ po didžiuosius ir mažuosius Lietuvos miestus, papasakojo šios ambasados spaudos atstovė Liana Jagniatinskytė.

Meras Rimantas Klipčius pasidžiaugė tuo, kad visą laiką stiprėja draugystė tarp Izraelio ir Švenčionių rajono, tame tarpe – ir dažnai Švenčionių rajone viešinčio ambasadoriaus Amir Maimono dėka. Kalbant apie parodoje pavaizduotą Popiežiaus Pranciškaus vizitą Izraelyje, meras prisiminė šviesios atminties Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje, kaip tik „aušroje, kai mes išsivadavom“, turint omenyje atgautą nepriklausomybę . Meras savo optimistinę kalbą užbaigė gražiu gestu – gėlių ir suvenyrų apie Švenčionis įteikimu pirmąkart rajone viešėjusiai Efrat Hochstetler.

Laiškas iš Šilalės, kuriame neigiama, kad Šilalės žydų kapinių vieta yra neprižiūrima

Laiškas iš Šilalės, kuriame neigiama, kad Šilalės žydų kapinių vieta yra neprižiūrima

Lietuvos žydų bendruomenė gavo laišką iš Šilalės po Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tinklapyje lzb.lt išspausdinto interviu su vieninteliu gyvu po Holokausto išlikusiu Šilalės žydu R. Zeligmanu, kuriame jis kalbėjo apie nepagarbą nužudytų 1,5 tūkstančio žydų atminimui, apie neprižiūrimas buvusias žydų kapines kapines ir žudynių vietas.

Silale1

Gavome laišką iš Jurgitos Viršilienės, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus kultūros paveldo apsaugos vyr. specialistės ir iš Šilalės seniūno, kuriuose paneigiami faktai, apie kuriuos kalbėjo R.Zeligmanas.

Kaip rašoma Jurgitos Viršilienės laiške ” Savivaldybė artimiausią mėnesį planuoja skelbti konkursą projektui dėl Kaltinėnų sinagogos rekonstrukcijos ir pritaikymo lankymui. Tikiuosi, kad žydų kultūros ir nekilnojamojo paveldo atmintis bus išsaugota ir įprasminta Šilalės rajone. Taip pat noriu pasidžiaugti, kad 2016 m. Šilalės rajonas pirmą kartą dalyvavo Žydų kultūros dienoje, aktyviai dalyvavo Šilalės, Upynos, Laukuvos, Kvėdarnos, Pajūrio, Kaltinėnų gimnazijos ir bendruomenės, tikimės, kad tai bus tęstiniai projektai, kurių metų prisimenam, saugom ir įprasminam čia gyvenusių žydų (litvakų) bendruomenes”.

Silale2

Holokausto aukų minėjimo diena Šešuoliuose

Holokausto aukų minėjimo diena Šešuoliuose

Sausio 27 d. Šešuolių seniūnijos kaimų bendruomenės pirmininkas Stanislovas Budraitis organizavo atmintinos dienos minėjimą. Šešuolių administracinio pastato salėje minėjimo dienai buvo suorganizuota fotografijų paroda „Žydai mūsų kaimynai“  bei knygų paroda  „Lietuvos žydai“. Susirinkusiesiems sveikinamąjį žodį tarė Šešuolių seniūnijos seniūnė Jolanta Lukšienė.

Minėjime pranešimus skaitė istorikas Stanislovas Budraitis „Žydų kultūros įnašas į Lietuvos istoriją“,  Želvos gimnazijos  muziejaus vadovė Zita Kriaučiūnienė  „Žydų gyvenimas Želvoje“, Molėtų k. muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė „Prisiminimai apie Molėtų krašto žydus“, Almanacho Eskizai“ redaktorius Vytautas  Česnaitis  „Ukmergės žydai almanacho puslapiuose“. Anita Albužienė, Ukmergės rajono žydų bendruomenės narė, prisiminė skaudžius įvykius ir pasidalino jais su atvykusiais renginio dalyviais. 

Vilkaviškio legenda: statyti sinagogą leidimą davė karalienė Bona

Vilkaviškio legenda: statyti sinagogą leidimą davė karalienė Bona

 LRT RADIJO laida „Radijo dokumentika“, LRT.lt. Nuotrauka iš Vilkaviškio muziejaus

Žydų bendruomenėse sklando legenda, kad karalienė Bona 1545 m. skyrė žydų miško statyti sinagogą Vilkaviškio mieste, tad galima sakyti, kad žydai čia gyveno jau nuo XVI a., LRT RADIJUI sako istorikas muziejininkas Antanas Žilinskas. Bet, nacių kariuomenei 1941 m. birželio 22 d. užėmus Vilkaviškį, klestėjusiai bendruomenei teko galvoti, kaip išlikti gyviems. Deja, per kelis tų metų mėnesius buvo sušaudyta daugiau nei 3 tūkst. žmonių – beveik pusė miestelio. Vilkaviškio žydų sinagoga buvo viena gražiausių Lietuvoje Anot istoriko muziejininko A. Žilinsko, prieš Pirmą pasaulinį karą Vilkaviškyje stovėjo medinis tiltas, kuris pateko į visus leidinius apie Vilkaviškio žydų istoriją. „Kai atvažiuoja čia žydų palikuonys ieškoti savo artimųjų kapaviečių, jie paprastai rodo nuotrauką būtent su šiuo tiltu“, – sako A. Žilinskas. Jis jau kurį laiką aktyviai domisi ir tiria miestelio žydų istoriją, tad yra pirmas žmogus, į kurį kreipiasi bet kuris, besidomintis kadaise klestėjusiu Vilkaviškio štetlu. „Šitas tiltas jiems svarbus dėl to, kad čia pat buvo didžioji sinagoga. Kitoje upelio pusėje išlikusiame pastate buvo įsikūrę žydų senelių namai. Čia buvo jų kaip ir centras. Vilkaviškio žydų sinagoga buvo viena gražiausių Lietuvoje“, – pastebi istorikas.

Vokietijos mieste Waldkirche atidengiamas memorialas per Holokaustą nužudytų Lietuvos žydų atminimui

Vokietijos mieste Waldkirche atidengiamas memorialas per Holokaustą nužudytų Lietuvos žydų atminimui

 Tarptautinę Holokausto dieną Vokietija oficialiai pažymi kaip nacionalsocializmo aukų dieną. Ši diena minima nuo 1996 metų. Nedideliame Vokietijos mieste Waldkirche šiemet pristatomas filmas “Karl Jäger ir mes – ilgas Holokausto šešėlis  Lietuvoje”. Filmas buvo sukurtas, naudojant įvairių laikotarpių dokumentinius kadrus. Filmas ir memorialo atidegimas – tai kelių kartų miestelio bendruomenės projektas. Memorialas skiriamas nužudytųjų Lietuvos žydų, 1941- 1942m. Holokausto aukų atminimui. Jis atidengiamas sausio 29 d., dalyvaujant miesto gyventojams ir pakviestiems Lietuvos žydų bendruomenės atstovams. Ceremonijoje dalyvaus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Panevėžys mini Tarptautinę Holokausto dieną

Panevėžys mini Tarptautinę Holokausto dieną

     2005 m. lapkričio 1 d. Jungtinių Tautų organizacijos Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją ir paragino kasmet pasaulyje sausio 27-ąją dieną minėti kaip tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Šios datos minėjimas siejamas su 1945 m., kuomet dar tebevykstant Antrajam pasauliniam karui sausio 27 d. buvo išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai. Tai didžiausia nacistinės Vokietijos įkurta naikinimo stovykla, kurioje nužudyta apie 1,5 mln. žmonių, jų tarpe pagyvenusių ir vaikų, iš kurių apie 1 min. – žydų.

Lietuva yra Holokausto atminimo aljanso narė,i aktyviai dalyvaujanti tarptautinėse kovos su antisemitizmu programose. 1941 m. Lietuvą okupavo nacistinė Vokietija ir per kelis mėnesius buvo sunaikinta didelė Lietuvos žydų bendruomenės dalis. Dalis Lietuvos žydų, kaip darbo jėga, pateko į miestuose įsteigtus getus. Panevėžio getas buvo likviduotas 1941 m. rugpjūčio 17 d. Sušaudyta 13,5 tūkst. žydų. Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos tyrimų duomenimis per karą buvo sunaikinta 200 tūkst. žydų. Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių žudynių vietų, tiek pat senųjų žydų kapinių.

Paa5 getas

  

Vienintelis Holokaustą išgyvenęs Šilalės žydas – Ruvinas Zeligmanas pasakoja apie gyvenimą Šilalėje, kas vyko žydų kapinėse, kurių nebeliko, o ant buvusių namų – nei vienos lentelės su užrašu apie gyvenusius žydus

Vakarų Lietuvos miestelyje Šilalėje iki Antrojo pasaulinio karo pradžios dauguma gyventojų buvo žydai.  Mūrinė žydų sinagoga pastatyta apie 1910 – 1914 metus dabartinių V. Kudirkos ir Maironio gatvių kampe. Dabar joje „Senukų“ parduotuvė. Žydų buvusiose kapinių nebėra, yra  aptverta  žudynių vieta.

Zeligmanas

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narys Ruvinas Zeligmanas – vienintelis išsigelbėjęs iš 1,5 tūkstančio Holokausto metu nužudytų Šilalės žydų. Kai 1941m. prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, jis buvo 10-metis vaikas.

Nors Ruvinas jau seniai nebegyvena Šilalėje, kalbėdamas,  žemaičiuoja. Jo žmona taip pat žemaitė, namuose jie kalba žemaitiškai.

Šeimos namas sudegė prieš karą, degė visa gatvė, daug medinių namų,- prisimena didįjį 1939m. gaisrą R.Zeligmanas.

– Kokią Šilalę prisimenate, kai gyvenote su tėvais ir visa šeima?

– Tuo metu Šilalėje 60% gyventojų buvo žydai. Mano  tėvas  buvo religinis veikėjas: kantorius, apipjautymo specialistas, religijos mokytojas ir reznikas (košerinio skerdimo žinovas). Mokslus tėvas baigė garsioje Telšių ješivoje. Jis buvo gerbiamas žmogus, padėdavo Šilalės gyventojams, nes išmanė mediciną, gydydavo susirgusius. Šeimoje augome  4 vaikai. Mama rūpinosi namais ir vaikais. Gyvenom pasiturinčiai, tais laikais visi vaikai turėjom namuose po auksinę taurelę, mama per šventes statydavo sidabrines žvakides.

R.Zeligmanas uždega žvakes už nužudytus Šilalės žydus Vilniaus Choralinėje sinagogoje

Zeligmanas Ruvinas2

Tarptautinė Holokausto atminimo diena sausio 27d

Tarptautinė Holokausto atminimo diena sausio 27d

Tūkstančiai “We remember – Mes atsimename” nuotraukų rodoma Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje kaip Pasaulio žydų kongreso kampanija, kurioje jau dalyvavo milijonai žmonių visame pasaulyje

Šios žmonių nuotraukos “Mes prisimename” Aušvice-Birkenau  įrodo, kad Holokausto aukos nepamirštos. Ant milžiniško ekrano buvusioje nacių Vokietijos mirties stovykloje Aušvice-Birkenau nuo sausio 24d. iki 26d. 2017, pažymint Tarptautinę Holokausto atminimo dieną, nuotraukos rodomos visas tris dienas. Šalia Tarptautinio paminklo Birkenau demonstruojamos nuotraukos yra dalis  socialinės žiniasklaidos kampanijos, kurią sumanė ir įgyvendino Pasaulio žydų kongresas. Kampanijos tikslas – skleisti informaciją apie Holokaustą.

WJC 1