Mes

Chanukos  šventė Panevėžio miesto žydų bendruomenėje

Chanukos šventė Panevėžio miesto žydų bendruomenėje

Panevėžio miesto žydų bendruomenė pirmą kartą Chanukos šventėje suteikė teisę dalyvavusiems šventėje vaikams uždegti žvakes.

Susirinkusius bendruomenės narius pirmininkas Gennady Kofman pasveikino su Chanukos švente, perskaitė sveikinimus, atsiųstus Panevėžio bendruomenei iš viso pasaulio,  taip pat Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimą. Vėliau buvo išklausytas Izraelio prezidento J.E. Reuveno Rivlino sveikinimas visiems Pasaulyje gyvenantiems žydams.

Pagal tradicijas, prieš uždegdami žvakes visi išklausė skaitomą maldą „Šlovinimas ir palaiminimas už stebuklus”. Dalyvavusiems priminta istorija apie Chanukos šventę.  Tai žydų pergalė prieš graikų ir sirų užkariautojus ir Jeruzalės šventyklos išlaisvinimas. Kadaise  priešai sugriovė Jeruzalės šventyklą ir išniekino aliejų, skirtą šventyklos aliejinei lempai uždegti. Nugalėję priešus žydai grįžo į šią šventyklą ir rado tik vieną indą tinkamos naudoti alyvos. Stebuklingai jos užteko ne vienai, o aštuonioms dienoms. Tai ir yra Chanukos stebuklas, atspindintis šviesos pergalę prieš tamsą ir žymintis ne jėgos, o dvasios laimėjimą.

Prezidento rūmuose pirmą kartą įžiebiama Chanukos žvakė

Prezidento rūmuose pirmą kartą įžiebiama Chanukos žvakė

Sekmadienį Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Kolonų salėje pirmą kartą įžiebta 6-oji Chanukos žvakė. Chanukijos uždegimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ministrai, politikai, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky ir  regioninių žydų bendruomenių pirmininkais, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininku arkivyskupu Gintaru Grušu, Vilniaus sinagogos rabinu Šolomui Ber Krynskiu.

Šventiniame vakare pristatyta Chanukos istorija, skambėjo  tenoro Rafailo Karpio ir Dariaus Mažinto koncertas  su dainomis jidiš kalba, taip pat atliktas kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo kūrinys „Iš užmirštos knygos…”.

Renginį organizavo Izraelio ambasada.

Kaune veikia paroda „Aš neturėjau kito pasirinkimo“, skirta Švedijos diplomatui Raoliui Wallenbergui

Sugiharos namuose Kaune veikia Švedijos instituto parengta paroda „Aš neturėjau kito pasirinkimo“, skirta architektui, verslininkui, Švedijos diplomatui Raoliui Wallenbergui, kuris 1944 m. Budapešte Vengrijos žydams išdavinėjo Švedijos vyriausybės patvirtintus pasus, liudijančius, kad šio paso turėtojas yra Švedijos gyventojas. 1944 metais būdamas 32-iejų metų Raoulis Wallenbergas atvyko į Budapeštą vykdyti gyvybiškai svarbios misijos. Naudodamas netradicinius ir neįprastus metodus per 6 mėnesius Raoulis Wallenbergas ivykdo savo misiją ir taip tampa žmogumi, išgelbėjusiu daugiausia žydų gyvybių Antrojo pasaulinio karo metais. Karo pabaigoje liko gyvų apie 120 000 Vengrijos žydų, iš kurių apie 20 000 išgelbėjo švedų diplomatas. Deja, 1945 metų sausio 17-ąją R. Wallenbergas tampa Sovietų Sąjungos politiniu kaliniu. 
Raimundo Kaminsko nuotraukose akimirkos iš parodos atidarymo, kuriame dalyvavo diplomatinio korpuso (Švedijos, Vengrijos, Nyderlandų, Japonijos ambasadoriai, Izraelio ambasadoriaus pavaduotoja), miesto valdžios, visuomeninių organizacijų, akademinės bei Kauno žydų bendruomenės atstovai.

Kauno Rotušėje pirmą kartą Lietuvos žydų istorijoje buvo įžiebtos Chanukijos žvakės

Šventiškai pasipuošusioje Kauno baltąja gulbe ir miesto širdimi vadinamoje Rotušėje pirmą kartą Lietuvos žydų istorijoje buvo įžiebtos Chanukijos žvakės, kurias uždegė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, o malda palydėjo Kauno chasidų sinagogos pirmininkas Iseris Šreibergas. Izraelio ambasados, bendradarbiaujant su Kauno žydų bendruomene ir Kauno miesto savivaldybe, sukviesti Chanuką šventė KŽB nariai ir gausus jaunimo bei garbingų svečių būrys. Malonu buvo matyti ilgamečius bendruomenės bičiulius, miesto valdžios, Katalikų bažnyčios atstovus, žmones, besirūpinančius litvakų paveldo išsaugojimu, istoriniais tyrinėjimais, lietuvių ir žydų santykių puoselėjimu. Izraelio ambasadoriaus pavaduotoja Efrat Hochstetler pasveikino visus susirinkusiuosius ir pasidžiaugė atgimstančia litvakų kultūra, vis stiprėjančia Izraelio ir Lietuvos valstybių draugyste. Vakaro metu širdis šilumos pripildė nuostabios tenoro Rafailo Karpio bei pianisto Dariaus Mažinto atliekamos jausmingos ir linksmos dainos jidiš kalba, o skrandžius pamalonino spurgos – tradicinis Chanukos skanėstas Izraelyje, ten vadinamos “suvganijot”. Todėl Izraelio ambasados iniciatyva Chanukai keptos spurgos Lietuvoje pavadintos “spurganiyot”. Nuo šiol ir Kauno žydai siūlo  vartoti žodį “spurganiyot”.
Nuotraukos iš Izraelio ambasados Facebooko

Leipalingio miestelyje pristatytas informacinis stendas, skirtas 1941 metais įvykdytų Leipalingio žydų žudynių aukoms atminti ir pagerbti

Gruodžio 15 d. Leipalingio miestelyje (Druskininkų r.) pristatytas informacinis stendas, skirtas 1941 metais įvykdytų Leipalingio žydų žudynių aukoms atminti ir pagerbti. Renginyje dalyvavo Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje J. E. Amiras Maimonas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. Eugenijus Jovaiša, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.

Leipalingio progimnazijos mokiniai, miestelio bendruomenė. Renginio metu Leipalingio progimnazijos mokiniai perskaitė visų Leipalingio žydų žudynių aukų vardus.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko akad. Eugenijaus Jovaišos teigimu, Holokausto, itin skaudaus istorijos laikotarpio Lietuvoje, aukų atminimas turi būti deramai įamžintas. Ypač svarbu, kad aukos neliktų bevardės, todėl siūloma atlikti kuo išsamesnius mokslinius tyrimus, nustatyti kiek įmanoma daugiau Holokausto aukų vardų, nusikaltimus žmoniškumui vykdžiusių asmenų vardus ir visą informaciją pateikti visuomenei patogiu būdu. Būtina tinkamai pažymėti visas masines žydų žudynių vietas Lietuvoje ir atiduoti pagarbą Holokausto aukoms.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro gen. direktorės Teresės Birutės Burauskaitės teigimu, įmanoma nustatyti maždaug 80 proc. Holokausto aukų Lietuvoje vardų. Tam reikalingi išsamūs tyrimai ir bendradarbiavimas tarp įvairių tyrimus atliekančių institucijų.

Liepalingio miestelyje pastatytas stendas yra pirmasis tokio pobūdžio informacinis stendas, kuriame pateikiama informacija apie toje vietoje 1941 metais įvykdytas žydų tautybės Lietuvos gyventojų masines žudynes. Stende yra integruotas NFC lipdukas, kurį nuskenavus mobiliajame telefone bus galima susipažinti su aukų sąrašu. Tai pirmasis rengiamo projekto „Holokausto aukų vardai gyvi“ stendas. Projektą tikimasi įgyvendinti visoje Lietuvoje visose žinomose masinių žydų žudynių vietose, kurių yra apie 270. Šis projektas būtų įgyvendinamas kelerius metus, vieniems metams reikėtų per 86 000 eur.

Iki nacių–sovietų karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų. Nacių okupacijos metais savo istorija ir kultūra garsi Lietuvos žydų bendruomenė buvo beveik visiškai sunaikinta: nužudyta per 200 tūkst. Lietuvos žydų. 1941 metų rugsėjo 11 d. Leipalingyje buvo nužudyta 154 miestelio žydai – vyrai, moterys, vaikai.

Tekstą parengė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas

 

Naujas TV dokumentinių pasakojimų ciklas „Kauno žydų pėdsakais“ kviečia pažinti ir suvokti

 

Nuotraukos iš KAVB Kaunistikos skyriaus archyvo.

Šį savaitgalį INIT EKSTRA TV kanalu kviečiame žiūrėti naują dokumentinį pasakojimą  bendru pavadinimu „Kauno žydų pėdsakais“. Šeštadienį, gruodžio 16 dieną 17:00val.- pasakojimo  apie religiją pirmoji dalis. Drauge su ekspertais – dr. Larisa Lempertiene, dr. Marija Rupeikiene, dr. Aušrele Kristina Pažėraite, gide Asia Gutermanaite, kolekcininku Michailu Duškesu ir kitais , kalbėsime apie Kauno  žydų bendruomenę iki Holokausto.  Ieškodami sąvasties, arba to, kas yra asmens tapatybės sudedamosios dalys ir kaip jos formuojasi ar transformuojasi laiko ir erdvės mikrokosmose, mūsų  atveju Kaune, pabandysime keliauti tais pėdsakais, kurie išliko mieste, puoselėjant  atmintį  ir prisimenant  tradicijas.   Sekmadienį, gruodžio 17 dieną, 17:00 pakviesime pirmąjam pokalbiui apie švietimą. Vilniaus Universiteto docentas  dr. Saulius Kaubrys,  LNB Judaikos tyrimų centro vadovė   Larisa Lempertienė,  LSIM rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėja, muziejininkė Gabija Mackevičiūtė ir lektorė, žydų kultūros tyrinėtoja, gidė  Asia Gutermanaitė  pasakos apie švietimą, kone  labiausiai išplėtota žydų kultūros sritį tarpukario Lietuvoje.  Ciklo scenarijaus autorius ir režisierius Sigitas Valadka sako, kad pirmieji du pusvalandiniai filmai – tik pradžia, autoriai planuoja ateityje tyrinėjimus tęsti ir jais dalintis su visuomene.

Ciklo kūrybinė grupė: Eglė Bendikaitė, Vaida Girčė, Sigitas Valadka, Rytis Meškauskas, Paulius Šlamiškis, Kęstutis Druškevičius.

Projektą  iš dalies finansavo Geros valios fondas. 

———————————————

Prie masinių žydų kapaviečių siūloma skelbti ir aukų, ir budelių pavardes

Prie masinių žydų kapaviečių siūloma skelbti ir aukų, ir budelių pavardes

Nuotraukoje:Tarptautinė mokslininkų komanda tyrinėja Kaune masinių žydų žudynių ir kapaviečių vietas

Gruodžio 14 d. (BNS). Prie masinių žydų kapaviečių Lietuvoje siūloma įrengti stendus, kuriuose būtų skelbiamos ir nužudytųjų pavardės, ir kuo išsamesnė informacija apie egzekucijos vykdytojus.

Iniciatyvą ketvirtadienį Seime pristatęs Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša sako, kad šią idėją dar prieš metus iškėlė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, ją jau kurį laiką puoselėja ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), tačiau tam reikėtų padidinti centro finansavimą.

„Padaryti nėra lengva, nes nėra išsamių tyrinėjimų, negalima kiekvienoje vietoje tiksliai pasakyti, kas yra palaidota. Taip, yra tokie tyrinėjimai, yra dalis medžiagos, tačiau norint apeiti visą Lietuvą, pastatyti tokius stendus, kokį matote Leipalingyje, kaip pavyzdiniame, kaip memorialui, kuris turi pasklisti po visą Lietuvą, medžiagos neužtenka. Todėl akivaizdu, kad reikės finansuoti genocido centro veiklą, reikės lėšų ir mes jas surasime“, – teigė E. Jovaiša.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė švenčia Chanuką

Antradienio pavakarę skirtingose Lietuvos vietose sužibo pirmosios Chanukijų žvakės ir iškilmingai prasidėjo vieną svarbiausių žydų metų švenčių Chanuka. Šiemet šviesos ir stebuklo švente vadinama Chanuka –  prasidėjo antradienį (gruodžio 12 d.) nusileidus saulei ir tęsis aštuonias dienas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę pasiekė sveikinimai iš Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, Vilniaus miesto savivaldybės ir mero Remigijaus Šimašiaus. 

Kauno, Ukmergės, Šiaulių, Panevėžio žydų bendruomenės taip pat atsiuntė šiltus ir jaukius sveikinimus –  vieni kitiems linkėdami šviesos, sėkmės ir šilumos Chanukos proga. 

Mokėkime džiaugtis  ir švęsdami prisiminkime, kokį stebuklą Chanuka mums visiems reiškia. ” – sveikinimu dalijosi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirminininkė Faina Kukliansky.

Vilniaus sinagogoje – bendruomenės nariai ir garbūs svečiai kartu pasitiko Chanuką

Vienos didžiausių Chanukijos įžiebimo ceremonijų tradiciškai vyko Vilniaus Choralinėje sinagogoje, kurioje paminėti šios judėjams svarbios šventės – rinkosi bendruomenės nariai ir garbūs svečiai: Airijos ambasadorius Lietuvoje David Noonan, JAV ambasadorė Anne Hall, Lenkijos ambasadorė Uršulė Doroževska, Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, Vilniaus  vyskupas Arūnas Poniškaitis, Nepriklausomybės akto signataras profesorius Vytautas Landsbergis.

Koncertuoja grupė – Rakija Klezmer Orkestar

„Aš labai džiaugiuosi, kad kasmet vis daugiau ir daugiau žmonių ateina švęsti Chanukos į sinagogą. Šiemet susirinko pilna salė – gerų žmonių ir šviesių svečių, kurie atėjo čia sutikti mums labai svarbios šventės kartu ” – gyvuojančiomis tradicijomis džiaugėsi Vilniaus religinės žydų bendruomenės vadovas Simas Levinas.

Pirmoji Chanukos žvakė sinagogoje 

Susikaupę maldai ir įžiebę pirmąją žvakę – šventės švečiai klausėsi išraiškingos žydiškos muzikos, kurią atliko jaunuolių grupė Rakija Klezmer Orkestar.

Chanukija įžiebta ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

Chanukija taip pat buvo įžiebta ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pastato balkone, todėl visą šventės laikotarpį bus gerai matoma ir savo šviesa šildys miesto gyventojus ir jo svečius.

Chanukijos įžiebimas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

Chanuka švenčiama visoje Lietuvoje

Kauno žydų bendruomenė taip pat ruošiasi visą savaitę truksiančiam Chanukos renginių maratonui.
Sveikinimas iš Kauno žydų bendruomenės


„Kaip ir kasmet – šiemet numatytą daugybė šventinių renginių ir minėjimų. Nuostabu, kad mūsų bendruomenė kiekvienais metais aktyviai tęsia tradicijas ir švenčia šventes kartu” – sakė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.

„Sveikinu visus pasaulio žydus ir jų draugus su švente, kuri žymi dvasios stiprybės pergalę prieš jėgos kultą.” – šventinį sveikinimą siuntė Kauno chasidų sinagogos religinė bendruomenės pirmininkas Iseris Šreibergas.

Chanukos šventė neaplenkia ir kitų Lietuvos miestų – Chanukijos sužimba ir Ukmergėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Švenčionyse.

Chanukijos uždegimas Ukmergėje

Žvakių uždegimo simbolis – pati svarbiausia šventės dalis

Chanukijos įžiebimo simbolis yra pati svarbiausia  šventės dalis. Chanukos istorija pasakoja, kad atkovotoje šventykloje buvo likęs tik vienas šventinto aliejaus indas ir jo galėjo užtekti tik vienai dienai menoros šviesos. Bet įvyko stebuklas ir menora degė visas aštuonias dienas, kol buvo pagamintas naujas aliejus. Tai ir yra Chanukos stebuklas,  atspindintis šviesos pergalę prieš tamsą ir žymintis būtent ne jėgos, o dvasios pergalę prieš kultūrinę, etninę ar religinę priespaudą.

Šventė žymi II a. pr. m. e. vykusį judėjų sukilimą ir Jeruzalės šventyklos išlaisvinimą iš Seleukidų imperijos priespaudos. Judėjai sukilo neapsikentę religinio, kultūrinio, ekonominio persekiojimo ir vedami didvyrių Makabiejų išlaisvino išniekintą šventyklą ir uždegė specialią žvakidę-menorą.

Chanukija tradiciškai įžiebta ir V. Kudirkos aikštėje

Vinco Kudirkos aikštėje susirinkusi žydų bendruomenė kartu su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi  uždegė Didžiąją Chanukiją. Šventinėje ceremonijoje dalyvavo žydų religinės bendruomenės „Chassidie Chabad Lubavitch“ Rabinas Sholomas Ber Krinsky, Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkas Shmuelis Levinas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir kt.

Renginio metu Vilniaus merui taip pat buvo įteiktas simbolinis žydų bendruomenės apdovanojimas „Jeruzalės ranka“.

Daugiau nuotraukų iš šventinių renginių:

Profesorius Vytautas Landsbergis ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Pirmininkė Faina Kukliansky

Premjeras sveikina Lietuvos žydų bendruomenę su Chanukos švente

Premjeras Saulius Skvernelis pasveikino Lietuvos žydų bendruomenę, kuri  šiandien įžiebia pirmąsias Chanukos žvakes ir kviečia visus geros valios  žmones į ilgametes tradicijas turinčią šventę.

„Nuoširdžiai sveikinu visą Lietuvos žydų bendruomenę su prasidedančia šviesos ir tikėjimo švente.  Chanuka suteikia puikias galimybes prisiminti senąsias tradicijas ir puoselėti pamatines vertybes. Sveikintina, kad  ši yra graži Lietuvos žydų bendruomenės šventė susilaukia vis didesnio visuomenės dėmesio“,- teigia Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

  Artėjančių švenčių proga premjeras padėkojo Lietuvos žydų bendruomenei už dalykišką bendradarbiavimą su Vyriausybe, kitomis institucijomis konstruktyviai sprendžiant bendruomenei aktualius klausimus.

„Galime tik pasidžiaugti restauruojamais žydų kultūros paveldo objektais, atgyjančiomis  sinagogomis. Šiandien visoje valstybėje šie pastatai naudojami Lietuvos žmonių kultūriniams ir švietimo poreikiams. Registruojamos ir tvarkomos žydų kapinės, puoselėjama žydų kultūra, atgaivinamos senosios tradicijos. Visa tai leidžia drąsiai  teigti,  jog mūsų bendradarbiavimas ateityje tik intensyvės ir bendromis pastangomis nuveiksime daug svarbių darbų“, –  teigia Vyriausybės vadovas S.Skvernelis.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sveikina visus bendruomenės narius su Chanukos švente!

Kasmet švęsdama Chanuką su anūkais, aš prisimenu savo vaikystės Chanuką pas senelę. Šventė nebūdavo linksma kaip dabar ir  vaišių neturėjome. Mano senelė, slėpdamasi  šventė virtuvėje, kur nebuvo langų, uždegdavo žvakutes ir melsdavosi. Chanukijos neturėjom, nes šeimos relikvijas praradome per Holokaustą. Ji meldėsi, bet malda nebuvo šventiška, nes senelė visada galvodavo apie savo sūnų, jai vaidenosi, kad kažkas ateina, ir perspėdama mane, sakydavo: „slėpkis, nes ateina vaikų akcija”. Po karo linksmybių nebūdavo. Mano senelė turbūt – ne vienintelė tokia, kuri prisimindavo ne tik Jeruzalės šventovę, bet ir savo nužudytus vaikus.

Mes švenčiame gražiau, gyvename geriau, mokėkime džiaugtis  ir švęsdami prisiminkime, kokį stebuklą Chanuka mums visiems reiškia. Daugiau šviesos ir šiltų malonių  jausmų linkiu visiems mūsų žydų bendruomenės nariams. Tegu Chanukos žvakių liepsna skleidžia gerumą namuose ir suteikia laimės akimirkų vaikams, kurie laukia Chanukos „gelt“,  ir suaugusiems, visiems, kas ateis prie šeimyninio vaišių stalo ragauti skanių žydiškų latkių.

Laimingos Chanukos, mielieji žydų bendruomenės nariai!

Chanuka ir žydų istorijos paradigmos pagal Ravą Josefą B. Soloveičiką

Chanuka ir žydų istorijos paradigmos pagal Ravą Josefą B. Soloveičiką

Doc.dr. Aušra Pažėraitė

Savo gausiose Toros pamokose, skirtose Chanukai, litvakiškos rabiniškos dinastijos tęsėjas JAV, ilgus dešimtmečius vadovavęs Icchako Elchanano vardo Teologinei seminarijai prie Ješivos universiteto,  vienas iš įtakingiausių XX amžiaus rabinų, analizavo daugelį su šia švente susijusių halachinių (religinės teisės) ir prasmės klausimų. Tarp tokių klausimų buvo ir Maimonido formuluotos nuostatos.  Maimonidas (dar vadinamas Rambamu), žymus XII a. gyvenęs žydų filosofas ir halakhistas vienas pirmųjų suteikė šiai šventei  ypatingą reikšmę, jai skyręs atskirą veikalą, pavadinimu Hilkhot Chanuka. Talmudo išminčiai, ypač ankstyviausios jų kartos (vadinami tanajais, kurie mokė I-II m.e.a., ir jų mokymai tapo Talmudo dalies, vadinamos Mišna, pagrindu), buvo skyrę jai labai mažai dėmesio, palikę be platesnio aptarimo ir komentarų, dėl ko ji palaipsniui galėjo būti visiškai užmiršta. Todėl Rambamas suformulavo ir išryškino nuostatas, kad ši šventė neišnyktų. Tarp tų nuostatų buvo ir ta, kad esminis šios šventės akcentas yra Pirsumei nissa, t.y. „Stebuklo viešinimas“. Jis vyksta žvakę ar žibintą, kuris paprastai per šabą uždegamas namuose, uždegant lauke, viešoje erdvėje, prie namų ar namuose ant palangės, kad būtų matoma lauke. Tai Ner Chanuka (Chanukos žvakės uždegimo) micva (įsakas).

Koks tas stebuklas? Kokia jo prasmė? Ravas Soloveičikas plėtojo savo viziją metai po metų, atsiremdamas į savaitinius Toros skaitinius, kurie kasmet skaitomi šios šventės kontekste, nors tiesiogiai ir nėra susiję su Chanuka. Kaip žinia, yra metinis Toros skaitymo ciklas, kiekvieną savaitę skaitant Torą dalimis, skyriais. Pradžios knyga, teigia Ravas, remdamasis Maimonido mintimi, yra knyga, pripildyta simonim, t.y. ženklų, kurių reikšmės susietos ne tik su praeitimi, bet ir su ateitimi. Tai lyg formavimosi knyga (Sefer Jecira), knyga apie formavimąsi, atskleidžianti ne tik Toros viziją, liečiančią visos Kūrinijos kūrimą, bet ir Izraelio formavimosi procesą. Pats šis procesas, kurio reikšmingiausi dalyviai buvo patriarchai Abraomas, Izaokas, Jokūbas ir jo sūnūs (bei matriarchės Sara, Rebeka, Lėja, Rachelė) atskleidė svarbias visos būsimos žydų istorijos paradigmas. Per šias istorijas atsiskleidžia santykių ir konfrontacijų paradigmos: tarp žydų ir kitų žmonių, ir tarp pačių žydų – brolių, tėvų ir vaikų, ir tiesiog kitų.

Ka­ras vai­ko aki­mis

skraštas.lt
 Žur­na­lis­to Al­gi­man­to Sa­vic­kio pa­sa­ko­ji­mus apie ka­ro ir po­ka­rio me­tus.

1941-ųjų bir­že­lio 22-oji bu­vo sau­lė­ta. Gel­to­nas ru­tu­lys ką tik pa­ki­lo virš ho­ri­zon­to. Var­niai mie­go­jo. Gy­dy­to­jas Do­vy­das Kap­la­nas sku­bė­jo pas li­go­nę į Tel­šių gat­vę.

Grį­žęs na­mo, jis ra­do ap­vog­tą bu­tą, ant sta­lo – ne­baig­ta ger­ti stik­li­nė ar­ba­tos. Svar­biau­sia – ne­bu­vo ma­mos. Vė­liau gy­dy­to­jas su­ži­nos, kad jo ma­mą iš na­mų iš­va­rė tos mo­ters, ku­rią jis ką tik kė­lė iš kars­to ,sū­nūs bal­ta­raiš­čiai. Jie Fei­gę Kap­la­nie­nę ir nu­žu­dė.

Už ge­ros va­lan­dos areš­ta­vo Do­vy­dą Kap­la­ną. Kai jis bru­ku žen­gė per Var­nius, ant ša­li­gat­vio bū­ria­vo­si žmo­nės. Gy­dy­to­jas juos vi­sus pa­ži­no­jo: vie­nų vai­kus gy­dė, ki­tų – tė­vus, juos pa­čius. Ta­čiau neat­si­ra­do nė vie­no, ku­ris bal­ta­raiš­čių pa­klaus­tų: „Kur ve­da­te mū­sų gy­dy­to­ją?“ Kai ku­rie jų – net šyp­so­jo­si.

Laz­da tu­ri du ga­lus. Bal­ta­raiš­čiai su­rin­ko ir iš­va­rė į sto­vyk­las – ge­tus vi­sus žy­dų tau­ty­bės gy­dy­to­jus (jų prieš­ka­ri­nė­je Lie­tu­vo­je bu­vo per 80 pro­cen­tų), pra­si­dė­jo „blu­si­nių“ ir kok­liu­šo epi­de­mi­jos. Ne­bu­vo gy­dy­to­jų, ne­bu­vo vais­tų.

Pa­me­nu – vi­si mū­sų vien­me­čiai sir­go, tik mu­du su se­se­ri­mi – ne. Ma­ma siu­vo rū­bus lie­tu­vei, ku­ri gy­ve­no su vo­kie­čiu – „Ar­bait­som­to“ vir­ši­nin­ku. Jis spręs­da­vo, ką iš­vež­ti į Vo­kie­ti­ją dar­bams, o ką pa­lik­ti. Mo­te­ris iš su­gy­ven­ti­nio ga­vo šimtg­ra­mi­nį bu­te­liu­ką vais­tų… Juos mes ger­da­vo­me (po po­rą la­šų) su van­de­niu ar­ba cuk­ru­mi. Tą 1941-ųjų ru­de­nį ir žie­mą daug vai­kų iš­mi­rė. Da­lis lie­tu­vių ga­la­bi­jo žy­du­kus, o Die­vas… Yra jis dan­gu­je.

Liudvikui L. Zamenhofui skirta paroda

Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje (Rotušės a. 15) veikia Liudvikui L. Zamenhofui skirta paroda. 

2017-uosius UNESCO paskelbė Liudviko L. Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai. Lenkijos institutas Vilniuje Lenkijos užsienio reikalų ministerijos užsakymu Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė  parodą atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva, Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis.

 Kas siejo L. Zamenhofą ir Kauną? Ar tik tai, kad Lietuvą jis vadino savo tėvyne, o jo žmona buvo iš Kauno? Kodėl apie Kauną yra girdėję viso pasaulio esperentininkai?

Kauno tautinėms bendruomenėms pristatytos projektinės veiklos galimybės

Kauno tautinėms bendruomenėms pristatytos projektinės veiklos galimybės

Tautinių mažumų departamento (TMD) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja Rasa Paliukienė ir vyriausioji specialistė Aušra Šokaitienė ketvirtadienį Kaune pristatė tautinių bendrijų projektinės veiklos galimybes 2018 metams ir pakvietė organizacijas teikti paraiškas šiuo metu paskelbtam konkursui. Susitikime su departamento atstovėmis dalyvavo ir Kauno žydų bendruomenės, kiekvienais metais teikiančios projektus TMD, pirmininkas Gercas Žakas