Liepos 20 d. Šiauliuose paminėtos 85-osios geto įkūrimo metinės, o Kužiuose, Holokausto aukų žudymo vietoje, vyko Atminties kelio renginys.


Liepos 20 d. Šiauliuose paminėtos 85-osios geto įkūrimo metinės, o Kužiuose, Holokausto aukų žudymo vietoje, vyko Atminties kelio renginys.

Šiandien viso pasaulio žydų gyvenimą sustabdė didžiausio metų gedulo diena Tiša be Av (hebr. Tisha B’Av). Devintoji Avo mėnesio diena (paprastai sutampanti su liepos arba rugpjūčio mėnesiu) yra svarbiausia visuomeninė gedulo diena žydų kalendoriuje. Nors tradicija šią dieną sieja su daugybe žydų tautą ištikusių nelaimių, svarbiausias jos minėjimo objektas – Pirmosios ir Antrosios Jeruzalės Šventyklų sunaikinimas.

Minint Holokausto aukų atminimo dieną rugsėjo 6 d., sekmadienį, Ukmergėje vyks atminimo renginiai: aukų pagerbimas Pivonijos šile, parodos „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“ atidarymas bei internetinės svetainės „Žydai, gyvenę Ukmergėje iki II pasaulinio karo“ pristatymas.
Renginio programa:
12:00 – Holokausto aukų pagerbimas Pivonijos šile (Pivonijos šilas, Ukmergės r.),
13:00 – Parodos „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“ atidarymas Ukmergės tolerancijos centre (Vasario 16-osios g. 11, Ukmergė),
13:30 – „Sugrįžtantys vardai: Ukmergės žydų istorijos atmintis“. Internetinės svetainės „Žydai, gyvenę Ukmergėje iki II pasaulinio karo“ pristatymas Ukmergės tolerancijos centre (Vasario 16-osios g. 11, Ukmergė).
Kviečiame dalyvauti ir prisiminti tragiškus istorijos įvykius, pagerbiant aukų atminimą bei žmones, kurie išsaugojo žmogiškumą sunkiausiomis aplinkybėmis.

Išlydėdami besibaigiančią savaitę visus kviečiame į Šiaulius, kur pirmadienį, liepos 20-ąją, minėsime 85-ąsias Šiaulių geto įkūrimo metines.
Renginio programa:
13:00 – minėjimas prie buvusių Šiaulių geto vartų (Trakų ir Ežero gatvių sankirtoje).
13:45 – minėjimo tęsinys Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai).
Kviečiame kartu pagerbti Šiaulių geto kalinių atminimą ir prisiminti Holokausto aukas.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai, norintys vykti kartu, prašome rašyti iki sekmadienio, liepos 19 d. 19 val. el. paštu: info@lzb.lt
Shabbat Shalom!

Žymiausia Lietuvoje žydų tradicijų žinovė, edukatorė Natalja Cheifec kviečia susitikti šį trečiadienį, liepos 22 d., 18:00 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ZOOM svetainėje.
Kodėl Tisha B’Av laikoma liūdniausia diena žydų kalendoriuje? Kokius istorinius įvykius ji primena? Kokią prasmę judaizme turi pasninkas ir kuo Tisha B’Av skiriasi nuo kitų pasninko dienų?
Paskaitos metu sužinosite apie žydų pasninkų kilmę, jų religinę ir istorinę reikšmę, su Tisha B’Av susijusius papročius bei tradicijas, išgirsite įdomių faktų ir atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.
Kviečiame prisijungti visus, besidominčius žydų istorija, religija ir tradicijomis.
Norėdami gauti tiesioginio susitikimo ZOOM nuorodą registruokitės ČIA ir nepamirškite užduoti jus dominančių klausimų.
Taip pat kviečiame simboliškai paremti #NataljosPaskaitą ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę. Visą info, kaip tai padaryti, rasite čia 👇
https://www.lzb.lt/kvieciame-paremti-lietuvos-zydu-litvaku-bendruomene/
Laukiame visų!

1941 metų liepą nacių okupacinė valdžia Šiauliuose įsteigė du getus – Ežero–Trakų ir Kaukazo kvartaluose. Į juos buvo prievarta suvaryta beveik šeši tūkstančiai Šiaulių ir aplinkinių vietovių žydų – žmonių, kurie be jokios kaltės buvo įkalinti, atskirti nuo savo namų, artimųjų ir įprasto gyvenimo.

Liepos 12-ąją Europa minėjo Alfredo Dreyfuso dieną. Ji skirta žydų kilmės prancūzų karininko, kurio neteisėtas nuteisimas už tariamą valstybės išdavystę tapo vienu ryškiausių šiuolaikinio antisemitizmo simbolių, atminimui. Praėjus daugiau nei šimtmečiui, Europa įsitikinusi, kad Dreyfuso byla jau priklauso istorijai – tai priminimas apie įveiktus prietarus ir išmoktas pamokas. Vis dėlto nemaloni tiesa yra ta, kad, nors forma pasikeitė, daugelis pagrindinių modelių išliko tie patys.

Liūdėdami dalijamės žinia, kad liepos10-ąją mirė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Saulo Kagano Gerovės centro narys Malkelis Bliacheris (1935 – 2026).
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir socialinio centro darbuotojai siunčia nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems.

Šiauliuose apsilankė Jos Ekscelencija Izraelio valstybės ambasadorė Lietuvoje ambasadorė Shelly Hugler Livne.

Ukmergės rajono žydų bendruomenė sulaukė ypatingo svečio – rabino Harry Pell, kurio šeimos šaknys veda į Ukmergę. Jo seneliai kilę iš mūsų krašto, todėl viešnagė tapo prasminga pažintimi su protėvių žeme ir jos istorija.

Visuomenė keičiasi, žmonės, šventai tikėję nepaprastai gyvybingu stereotipu, lakoniškai nusakomu žodžiais „jūs mus vežėt – mes jus šaudėm“, traukiasi. „Ateina nauja tyrėjų karta, kuriai visiškai neįdomios ideologinės manipuliacijos istorijos faktais“, – įsitikinęs Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus vadovas Sergejus Kanovičius.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina visus su Lietuvos valstybės diena – Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės diena.
Lietuvos stiprybė visais laikais buvo jos žmonės – skirtingų tautybių, kultūrų ir tikėjimų bendruomenės, kartu kūrusios ir tebekuriančios mūsų valstybę. Didžiuojamės būdami šios istorijos dalimi ir prisidėdami prie šiandienos Lietuvos augimo.
Šią ypatingą dieną linkime vienybės, tarpusavio supratimo, drąsos kurti ateitį ir saugoti tai, kas mus jungia.
Su Lietuvos valstybės diena!
Kaipkada.lt nuotr.

Šeštadienį Šiaulių apskrities žydų bendruomenėje lankėsi Geros valios fondo valdybos pirmininkai rabinas Andrew Bakeris ir advokatė, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Vizito metu svečiai domėjosi bendruomenės veikla, aptarė vykdomus projektus bei pasidalino įžvalgomis apie tolesnį bendradarbiavimą.
Dėkojame už prasmingą diskusiją ir rodomą dėmesį regionų bendruomenėms!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai sveikina Jungtines Amerikos Valstijas su išskirtine sukaktimi – 250-osiomis Nepriklausomybės metinėmis.
Ši reikšminga data žymi du su puse šimtmečio laisvės, demokratijos, žmogaus teisių ir galimybių kurti atvirą bei stiprią valstybę. JAV ne vienai kartai litvakų tapo namais, kuriuose galėjo puoselėti savo tapatybę, kurti, dirbti ir prisidėti prie šalies pažangos.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ypač vertina ilgametę JAV paramą Lietuvai, nuoseklų įsipareigojimą demokratinėms vertybėms, kovai su antisemitizmu bei pastangas saugoti istorinę atmintį.
Šios garbingos sukakties proga linkime JAV žmonėms vienybės, klestėjimo, taikos ir neblėstančio tikėjimo laisvės idealais. Tegul ateinantys dešimtmečiai būna kupini pažangos, stiprybės ir įkvėpimo ateities kartoms.
Su 250-uoju Nepriklausomybės jubiliejumi!
J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Kviečiame į vakarinę ekskursiją Vilniaus choralinėje sinagogoje su žydų tradicijų žinove Natalja Cheifec.
Edukatorė ekskursijos metu supažindins jus su sinagogos architektūra, simbolika ir tradicijomis, atskleis šios vietos reikšmę Vilniaus žydų bendruomenės gyvenime – nuo praeities iki šių dienų. Taip pat dalyvaus kantorius Shmuelis Yatomas. Jei nežinote, koks svarbus žmogus judaizme yra kantorius – tai puiki proga sužinoti.
Po ekskursijos pakviesime atviro pokalbio – edukatorė mielai atsakys į visus jūsų klausimus.
Data: 2026 m. liepos 9 d., ketvirtadienis
Laikas: 18:00 val.
Vieta: Vilniaus choralinė sinagoga, Pylimo g. 39, Vilnius
Auka sinagogai: 5 EUR
Būtina išankstinė registracija, ją rasite ČIA.

Šiandien Panerių memoriale paminėjome Holokausto Lietuvoje pradžios 85-ąsias metines.
Vienas šiurpiausių ir gėdingiausių Lietuvos istorijos puslapių prasidėjo 1941-ųjų birželio pabaigoje, kai, pamynę žmogiškumą, nacistai ir jų vietiniai kolaborantai pradėjo sistemingą Lietuvos žydų naikinimą. Per kelerius metus buvo nužudyta apie 95 procentai Lietuvos žydų bendruomenės – viena didžiausių netekčių Europoje.

Šiandien pagerbėme Palangos žydų bendruomenės vyrų ir jaunuolių, nužudytų 1941 m. pietinėje Birutės parko dalyje, atminimą. Tai vienas skaudžiausių mūsų miesto istorijos puslapių, primenantis, kokią kainą gali pareikalauti neapykanta, smurtas ir žmogiškumo praradimas. Palangos miesto civilinėse kapinėse Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas kartu su Palangos miesto savivaldybės vicemeru Rimantu Mikalkėnu, Kultūros skyriaus vedėju Robertu Trautmanu bei bendruomenės nariais uždegė atminimo žvakeles ir padėjo atminimo akmenėlius.

Palangos žydų bendruomenė kartu su Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejumi liepos 15 d. 17 val. kviečia palangiškius ir miesto svečius į susitikimą su Lietuvoje viešinčia istorike, JAV žurnaliste Ina Navazelskis. Muziejuje vyks paskaita-diskusija „Balsai iš kruvinų žemių“, kviečianti pažvelgti į XX amžiaus tragediją per ją išgyvenusių žmonių liudijimus.

Panevėžio miesto žydų bendruomenėje lankėsi garbingi svečiai – Panevėžio vyrų krepšinio klubo „Lietkabelis“ direktorius Jonas Mačiulis ir klubo viceprezidentas Sigitas Gailiūnas.