Akimirka iš Makabi sporto žaidynių / LŽB nuotr.
Savaitgalį Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai ir bičiuliai rinkosi į netoli Vilniaus esančią poilsiavietę „Pailgio perlas“. Ten vyko tradicinė Lietuvos sporto klubo „Makabi“, kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene rengta sporto šventė.
Praėjusią savaitę Panevėžio žydų bendruomenėje svečiavosi iš Izraelyje esančio Kiryat Ono miesto atvykęs žymus ponas Baruh Yorex. Šio litvakų kraujo turinčio aukšto rango Izraelio armijos atsargos karininko močiutė ir senelis Jurotewskiai kilę iš Lenkijos.
Susitikimo akimirkos – Panevėžio žydų bendruomenės nuotr.
Sekmadienį Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio ambasados komanda su pačia ambasadore Hadas Wittenbergu Silverstein ir jos šeima bei JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas ir jo komanda, vietoje tingaus savaitgalinio poilsio, ėmėsi itin kilnios misijos – tvarkė istorines Paberžės žydų kapines. Jie rinko šiukšles, šlavė lapus, valė samanas, plovė antkapius.
Apleistos senosios Paberžės žydų kapinės / LŽB nuotr.
Šiandien Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky aplankė vieną garbiausių bendruomenės narių – legendinę Fanią Brancovskają, įteikė gėlių, jaukiai ir pasikalbėjo, prisiminė praeities istorijas ir džiugius įvykius.
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky aplankė netrukus gimtadienį švęsiančią Fanią Brancovskają / LŽB nuotr.
Gegužės pabaigoje AP galerijoje bus eksponuojama savitu stiliumi garsėjusio dailininko paroda „Švytintys štetlai”.
S. Karczmaro paveikslas “Vestuvės leidžiantis saulei” / S. Karczmaro kūrybos namų nuotr.
Jie dar ne paaugliai, tačiau jau turi tvirtą savo nuomonę beveik apie viską, ką nors pasakodami įterpia žodžius, kurių net vyresnieji broliai ir sesės dažnai nėra girdėję, pametę galvas dėl daugeliui visai nesuprantamų dalykų. Jiems ne mažiau nei oras ir jų mobilieji telefonai svarbus bendravimas su bendraamžiais. Taigi, klubas „ILAN“ laukia 7-12 metų jaunuolių ir siūlo ne tik būvimą kartu, bet ir prasmingas veiklas.
Laikas: sekmadienis, 12 val.
Vieta: Lietuvos žydų bendruomenė II aukštas.
Iki susitikimo!
Kiekvieną sekmadienį Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje susirinkusių mažųjų narių „Dubi” klube laukia vis kitokios smagios pramogos.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės senjorams gegužė – itin svarbus mėnuo, nes minima nacistinės Vokietijos kapituliacija II pasaulinio karo metu.
Eliziejus Rimanas su LŽB pirmininke Faina Kukliansky / LŽB nuotr.
Renginio akimirka / LŽB nuotr.
Buvimas kartu suartina vienišus žmones, leidžia pajusti bendrystę su panašios patirties bendraamžiais. Tai – vienas iš Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės senjorų klubo, vadovaujamo programų direktorės Žanos Skudovičienės, tikslų.
„Fajerlech“ vadovė Larisa Vyšniauskienš / Izraelio ambasados Lietuvoje nuotr.
Nė viena svarbi Lietuvos žydų šventė nepraeina be dainų ir šokių ansamblio „Fajerlech“ pasirodymo. Pusę amžiaus gyvuojantis, jau legendiniu tapęs kolektyvas šįkart parengė išskirtinę programą „Pažadėtoji žemė“, skirtą Izraelio 75-osioms Nepriklausomybės metinėms.
Buvo nepaprastai šiltas, jaudinantis ir įspūdingas vakaras, už kurį susirinkę žiūrovai audringais aplodismentais dėkojo „Fajerlech“ artistams ir ansamblio vadovei Larisai Vyšniauskienei.
Mazel tov, Israel!
Šventės akimirkos – nuotraukų galerijoje. Už nuotraukas dėkojame Izraelio ambasadai Lietuvoje.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės jaunimas turėjo progą puikiai pasirodyti balandžio pabaigoje vykusioje nepakartojamoje viso Vilniaus krašto skautų stovykloje ,,Geležinio vilko ūksmas“.
Jaunieji žydų skautai / M. Adomo Kofmano nuotr.
Jau tradicija tapusi, kiekvieną mėnesį vykstanti viktorina šį kartą skirta trims didiesiems 1945 – 2023 metų Lietuvos žydų rašytojams – Grigorijui Kanovičiui, Icchokui Merui ir Markui Zingeriui.
Viktoriną moderuos aktorius ir publicistas Arkadijus Vinokuras.
Tiesiogiai transliuos Saulius Vinokuras.
Data: sekmadienis, gegužės 21 d.
Laikas: 14 val.
Vieta: Beigelių krautuvėlė (Pylimo g. 4, Vilnius).
Makabi ORT stalo teniso komanda pirmojoje moterų lygoje iškovojo II vietą! Šio pasiekimo dėka mūsų sportininkės pakilo į aukščiausią Lietuvos lygą ir kitąmet žais tarp 12 stipriausių šalies komandų. Perėjimą į aukščiausią lygą nulėmė sėkmingas pagrindinės komandos žaidėjos Netos Alon pasirodymas Play-off etape, kur ji rezultatu 3-0 nugalėjo lygos favoritę. Komanda, kurioje žaidžia LŽB narės ir bičiulės, aplošė Šiaulių ir Utenos komandas, o finale nusileido tik Jonavos komandai.
Makabi ORT stalo teniso komanda ant apdovanojimų pakylos / Makabi nuotr.
Laidos akimirka / LŽB nuotr.
LRT laidoje „Dienos tema“ – antisemitiniais pasisakymais pagarsėjęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ir jam argumentais oponavęs publicistas Arkadijus Vinokuras.
Šeštadienį Liverpulyje vyksiančiame didžiausiame Europos dainų konkurse, kartu su kitų 24 šalių atlikėjais, didžiajame finale pasirodys ir dvi mums svarbios dainininkės.
Monika Linkytė ir Noa Kirel „Eurovizijoje“.
Lietuvai atstovaus lietuvišką saulę į dainų konkursą nuvežusi Monika Linkytė su daina „Čiūto tūto“. Izraelis šiemet į „Euroviziją“ išsiuntė viena ryškiausių šių metų atlikėjų vadinamą, jau gerai už savo šalies ribų žinomą dainininkę Noa Kirel, konkursui paruošusią energingą dainą „Unicorn“.
Gintaras Varnas / Lrytas.lt nuotr.
„…Imkit vaikai pagaliuką ir UŽMUŠKIT TĄ ŽYDUKĄ“ – cituoju Lietuvos Respublikos Seimo narį R.Žemaitaitį, kuris mielai prisiminė šitą gėdingą lietuvišką vaikišką skaičiuotę kaip gilios ir senos neapykantos mūsų bendrapiliečiams žydams pavyzdį. Suprask, net folklore kadaise vaikus kviesdavom užmušinėti žydus, o toliau patys darykit savo išvadas…
Ar tai nėra neapykantos kurstymas tautiniu atžvilgiu? Ar tai nėra kurstymas vykdyti smurtą žydų atžvilgiu? Aš supratau būtent taip. Ar mes vėl imsime gyventi žydšaudžių laikais?
Pirmadienį, neišsiaiškinęs visų faktų apie Palestinoje nugriautą nesaugų mokyklos pastatą, parlamentaras Remigijus Žemaitaitis savo Facebook paskyroje užsipuolė Izraelį ir žydus. Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl, įtariama, neapykantos skatinimo bei kurstymo prieš žmonių grupę dėl jų tautybės.
R. Žemaitaičio pasisakymas sukėlė audrą Lietuvos žiniasklaidoje / LŽB nuotr.
Šiuo metu darbo vizito išvykusi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vadovybė Izraelyje mini nacistinės Vokietijos kapituliaciją II pasauliniame kare. Šiandien visos LŽB bendruomenės narių mintyse – skausmas dėl nužudytų 6 milijonų pasaulio ir 250 tūkstančių Lietuvos žydų, pagarba žydus gelbėjusiems Pasaulio tautų teisuoliams ir pasmerkimas žudikams bei jų heroizavimui.
Šis diskusijų klubo #ŽydiškiPašnekesiai susitikimas skirtas netikėtai mus palikusio rašytojo Marko Zingerio asmenybei ir kūrybai pristatyti.
Per penkiasdešimt savo kūrybos metų Markas Zingeris paliko mums turtingą palikimą: mintis, idėjas, publicistiką, knygas, dramas, eilėraščius ir Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejų. Savo mintimis, įžvalgomis M. Zingeris aktyviai dalyvavo mūsų visuomenės kultūriniame ir politiniame gyvenime, nuosekliai jį formavo atvirumo, tolerantiškumo bei principingumo dvasia.
Pokalbyje dalyvauja:
EMANUELIS ZINGERIS – M. Zingerio brolis, filologas, LR Seimo narys,
EMILIS ZINGERIS – M. Zingerio sūnus,
VIOLETA DAVOLIŪTĖ – VU TSPMI politinės filosofijos ir idėjų istorijos katedros profesorė, kultūros istorikė, Holokausto atminties Europoje tyrinėtoja, daug bendravusi su M. Zingeriu,
GYTIS PADEGIMAS – garsus teatro režisierius, artimai bendravęs su M. Zingeriu (nuotoliu).
Pokalbį moderuoja aktorius, publicistas ARKADIJUS VINOKURAS.
Data: gegužės 10 d.
Laikas: 17 val.
Vieta: Beigelių krautuvėlė (Pylimo g. 4, Vilnius).
Renginys bus tiesiogiai transliuojamas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės FB puslapyje. Transliacijos nuoroda >>> https://rb.gy/uok94
Transliacijos režisierius SAULIUS VINOKURAS.
Portalas DELFI.lt pranešė, kad savaitgalį nuo Vrublevskių bibliotekos Vilniuje fasado dingo anksčiau daug aistrų visuomenėje kėlusi atminimo lenta Jonui Noreikai.
Atminimo lenta J. Noreikai – Generolui Vėtrai / DELFI / Oresto Gurevičiaus nuotr.
Bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas antradienį Delfi teigė, kad lenta nuimta dėl fasado remonto darbų. Ji perduota saugoti lentą pakabinusiai organizacijai „Pro Patria“.
„Ruošdamiesi sutvarkymo pradžiai statybininkai nuima visas lentas, vėliavų laikiklius ir kitokius dalykus, kurie yra ant fasado, o pabaigus tuos darbus lentos, laikikliai ir kiti dalykai vėl atsidurs ant fasado. Čia laikinas dalykas“, – sakė jis.
Dėl šios lentelės 2019 metų vasarą buvo kilę daug aistrų. Atminimo lenta Generolui Vėtrai Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva buvo nuimta tų metų liepą. Labiausiai J. Noreikos gerbėjus papiktino tai, kad „Grindos“ darbuotojai tai padarė naktį. R. Šimašius aiškino, kad sprendimą nuimti atminimo lentą priėmė remdamasis tam tikrais J. Noreikos biografijos faktais – būdamas Šiaulių apskrities viršininku jis tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.
Po kelių mėnesių Generalinė prokuratūra nusprendė, kad liepdamas nuimti šią lentą tuometis sostinės meras Remigijus Šimašius viršijo įgaliojimus.
„Tikiuosi, kad šita teisinė ekvilibristika dėl detalių neprisidės prie to, kad būtų pateisinamas garbinimas asmenų, kurie savo veiksmais prisidėjo prie Holokausto Lietuvoje“, – tuomet komentavo R. Šimašius.
Tačiau dar iki prokurorų sprendimo ant Vrublevskių bibliotekos fasado buvo pakabinta nauja lentelė. J. Noreikos – Generolo Vėtros gerbėjai tai padarė tuo pačiu metu, kai prie Prezidentūros vyko mitingas prieš R. Šimašiaus sprendimą nuimti atminimo lentą.
Lentą pakabinusios „Pro Patria“ atstovai tuomet aiškino turintys Kultūros paveldo departamento leidimą, o departamento atstovai patvirtino sulaukę Vrublevskių bibliotekos kreipimosi ir tokiai iniciatyvai neprieštaravę. Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslui Rima Cicėnienė vėliau viešai patvirtino, kad oficialus Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sutikimas ant jos pastato pakabinti atminimo lentą karininkui J. Noreikai nebuvo duotas, bet ji galėtų likti.
Prezidentas Gitanas Nausėda tuomet buvo pareiškęs, kad lentos J. Noreikai nukabinimas sukiršino visuomenę, o tuometinis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tikino, kad lentą pakabinę aktyvistai pakenkė Lietuvai.
„Šis veiksmas vėl pritrauks dėmesį, deja, ne iš gerosios pusės parodys Lietuvą. Tikrai pakenks Lietuvos įvaizdžiui, vienareikšmiškai bus pasmerktas visų žydų organizacijų ir Izraelio, neabejoju, kad labai neigiamai bus įvertintas ir Jungtinių Valstijų“, – BNS tuomet teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.