Naujienos

Naujienos iš Kauno žydų bendruomenės

Naujienos iš Kauno žydų bendruomenės

Nors pastaruoju metu Kauno žydų bendruomenė (ypač kai kurie jos nariai😉) aktyviai dalyvauja įvairių renginių, kurių praleisti tiesiog neįmanoma!!!, ir žydų švenčių maratone, tačiau rado laiko vieną savaitgalio dieną iš 2022 metų Europos kultūros sostinės nulėkti į 2022 m. Lietuvos kultūros sostinę.
Pakeliui aplankėme Butrimonis – miestelį su vienintele Lietuvoje, šimtmečius menančia, trikampe aikšte ir vieninteliu Lietuvoje, prieš kelis metus įrengtu, sūkuriniu fontanu. Kadaise jame virte virė gyvenimas, kurį aktyviai kurstė vietos žydai (įvairiais laikotarpiais jie sudarė nuo 80 iki 40% miestelio gyventojų). Pvz., 1930 m. Butrimonyse veikė 54!!! parduotuvės, iš kurių 52!!! priklausė žydams, žydai buvo amatininkai, gaisrininkai, gydytojai, turėjo mokyklą ir mūrinę sinagogą, kurią nugriovė sovietai. Už pasakojimus dėkojame net 60 metų Butrimonių gimnazijai pašventusiai mokytojai, tik šiais mokslo metais tapusiai laisvo oro direktore, gimtojo miestelio istorinės atminties puoselėtojai Danutei Anušauskienei
Beje, gerbiamai Danutei niekur nepavyko rasti sinagogos nuotraukų, gal kas turite idėjų, kur jų ieškoti?
Alytuje mūsų laukė japoniško “Ryto rasos” sodo įkūrėjas, bonsai medelių auginimo meistras Kęstutis Ptakauskas, pažintis su juo buvo ne tik įdomi, bet ir įkvepianti, kelianti susižavėjimą Kęstučio asmenybe, jo pomėgiais, veiklomis ir pasiektais rezultatais. Jo puoselėjamas sodas ir bonsai medelių kolekcija – tikras balzamas akims, širdžiai ir protui.
Nuo japoniškos kultūros – į litvakišką: aplankėme puikias litvakų menininkų parodas, eksponuojamas Alytaus kraštotyros muziejuje ir restauruotoje Alytaus sinagogoje (dabar tai muziejaus padalinys – Audiovizualiųjų menų centras). Muziejuje nustebino puiki iš Alytaus kilusio, kurti pradėjusio tik 65-ių metų Saadios Bahato akmens ir medžio skulptūrų paroda, o sinagogoje buvome laimingi, galėdami apžiūrėti Lietuvoje dar neregėtus Chaimo Soutine’o ir kitų žinomų bei mažiau garsių litvakų dailininkų darbus iš Samuelio Taco Shmuel Tatz kolekcijos bei iki šiol dar niekur neeksponuotą, Amadeo Modigliani pieštą Ch. Soutine’o portretą! Už šiltą priėmimą dėkojame Linai Valaitytei LeaIn Valley, Arvydas Kinderis ir savanorei Vestai
Dvasinis penas – puiku! Bet vien juo gyvas nebūsi, todėl savo viešnagę Dzūkijos sostinėje baigėme nuostabioje vietoje įsikūrusiame “Dzūkijos dvare”, skanaudami tradicinius dzūkiškus patiekalus (ačiū Meilė Platūkienė už rekomendaciją).

Tarptautinių Nechamos Lifšicaitės vokalistų konkursų garbei skirtas laureatų koncertas

Plakatas

2022 m. lapkričio 3 d. 18 val. Lietuvos žydų (livakų) bendruomenės Jašos Heifetzo salėje
Atlikėjai:
Marija Maminskaitė, Lukrecija Šiaulytė,
Estera Reches, Emilija Lopaitytė,
Alfredas Miniotas,
Elzė Liškauskaitė, Deividas Bartkus
Koncertmeisteriai: Rūta Mikelaitytė – Kašubienė ir prof. Nijolė Ralytė

Programa skambės 2022 m. lapkričio 7 d. Tel Avivo „Einav Center“
koncertų salėje drauge su Nechamos Lifšicaitės jidiš dainų studijos
Tel-Avive dalyviai

Solomono Teitelbaumo pastelių premjera

Solomono Teitelbaumo pastelių premjera

Sukkot šventės proga – dalinė Solomono Teitelbaumo pastelių premjera.
Derlius nuimtas, žydai stato palapines ir 10 09- 16 jose vaišinasi su šeima ir draugais. Taip buvo, o dabar tik liko aidas išlaikyti tradicijas ir neišnykti, padėkojus mūsų gelbėtojams, kuriems vis dar Vilniuje nepastatytas paminklas.
Sunkios, kampuotos, painios Vilniaus gatvės – mūsų bendras atminties skausmas. Žydą jis tiesiog sukausto ir verčia tuo skausmu dalintis su lietuviu, lenku, ar atvykėliu svetimšaliu. Bet be pykčio, o su meile savo artimam, tik primenant, kad to niekada nepasikartotų – ypač dabartinio grėsmingo laiko fone.
Ruošiamės būsimai piešinių parodai tradicinėje Pylimo galerijoje. Tai dienoraščiai su pastele rankoje, fiksuojant gyvenimą iš natūros.
Bus ir labai džiugių ir filosofiškų bei tragiškų akimirkų – pilna gyenimo taurės mozaika. Sekite informaciją.
Lietuvos sporto klubas Makabi informuoja

Lietuvos sporto klubas Makabi informuoja

Tęsdamas kasmetinę tradiciją, Lietuvos sporto klubas Makabi planuoja pravesti Lietuvos Makabiadą.
Renginys bus organizuojamas Tauro sporto mokykloje.
Bus organizuotos šių sporto šakų rungtynės:
– badmintono
– salės futbolo
– tinklinio
– krepšinio
– stalo teniso
Visus norinčius dalyvauti prašome registruotis iki spalio 23 dienos el paštu
info.maccabilt (eta) gmail.com nurodant planuojamą sporto šaką.

Tragiškas už Lietuvos laisvę kovojusios žydės likimas: karininkai leido palikti mirties duobę, bet jos šeimai – ne

 

Šiandien pirmieji Lietuvos savanoriai, kovų už respublikos nepriklausomybę dalyviai, yra nepelnytai pamirštami. O jie – paprasti kaimo bernai ar miestelių darbininkai, rečiau – carinės kariuomenės rekrutai, apgynę ir mūsų galimybę gyventi laisviems. Įdomiausia, kad tose kovose grumtasi ne tik lietuvių – už nepriklausomybę kovėsi būriai kitataučių. Laisvės idėja buvo svarbi ir moterims. Tarp Vyčio kryžiaus kavalierių apdovanotos ir moterys. Širvintos – miestelis, kurio etninė sudėtis ir anuomet, ir šiandien – marga ir nevienalytė, puiki vieta atskleisti šias istorijas, juolab, kad ir vienas garsiausių mūšių vyko būtent čia. Tai ir buvo priežastis, kodėl būtent šį miestelį „Daiktų istorijų“ kūrybinė grupė pasirinko, norėdama papasakoti šiuos ne itin plačiai žinomus nepriklausomybės kovų aspektus.

>>Laidos įrašas

Holokausto aukų paminėjimas Švenčionių krašte

Holokausto aukų paminėjimas Švenčionių krašte

Minėjimą Švenčionių miesto parke pradėjo renginio vedančioji Kristina Sizonova.
Švenčionyse, šioje vietoje, kur dabar miesto parkas, antrojo Pasaulinio karo metais buvo fašistų
įkurtas getas. Prieš keletą dešimtmečių getui atminti – pastatyta Menora, kurią sukūrė Švenčionių
rajone gyvenantis meno kūrėjas, tautodailininkas skulptorius Juozapas Jakštas.

1943 m. baigėsi Vilniaus geto stabilizacijos laikotarpis. Tuomet buvo likviduoti Vilniaus
apygardoje esantys mažieji getai (Švenčionių, Ašmenos, Salų). Dalis jų gyventojų perkelti į
Vilniaus getą, kiti traukiniu atvežti į Panerius ir čia sušaudyti.

Buvo sunaikinti ne tik žmonės, bet ir šimtmečius kurta kultūra, papročiai, tradicijos, išgrobstytos
materialinės vertybės ir kitoks turtas. Holokaustas, kaip istorijos pamoka, parodo ateities kartoms, ką gali padaryti neapykantos apakinti ir moralinę atsakomybę praradę žmonės.
Holokaustą svarbu pažinti ir suvokti, siekiant įveikti nacionalistines ir antidemokratines ideologijas, plėtoti demokratinę visuomenę, ugdyti toleranciją ir kitoniškos kultūros supratimą. Ir kiekvieną kartą, prisimindami holokaustą, turime viltis, kad daugiau žmonijos istorijoje tokie atvejai nepasikartotų.

Nesuvokiamas žmogiškumą praradusių budelių troškimas sunaikinti žmones vien todėl, kad jie
saugojo savo tautinį orumą, tautinę tapatybę, gerbė savo papročius ir juos puoselėjo prasmingai
sugyvendami su kitais – susirinkusiems priminė Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisėj Šapiro ir pakvietė Šmuel Jatom, sinagogos kantorių, kartu sukalbėti maldą. Po maldos visus pakvietė prie paminklo padėti akmenukus, gėlių vainikus ,uždegti žvakutes ir toliau renginį pratęsti Nalšios muziejuje. Muziejuje renginio vedančioji Kristina Sizonova susirinkusiems pristatė projekto virtualus žemėlapis „Žydų kultūros paveldas Švenčionių apylinkėse“ rezultatus.
Įgyvendintas Nalšios muziejaus vykdytas projektas, parengtas interaktyvus žemėlapis su specialiai sukurtomis fotografijomis ir istoriniais faktais įprasmino žydų kultūrinio paveldo elementus.

Švenčionių rajono žemėlapis su aktyviais taškais Švenčionyse, Pabradėje, Adutiškyje,
Kaltanėnuose, Švenčionėliuose ir multimedijų turiniu, leidžia lankytojams savarankiškai
susipažinti ir atrasti apylinkes. Taškuose yra nurodytos koordinatės, veikia telefonų navigacija.
Stilizuotai nupieštas virtualus žemėlapis integruotas į Nalšios muziejaus tinklalapį nalsia.lt

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Švenčionių rajono savivaldybė. Vedančioji pakvietė
trumpai apžvelgti virtualaus žemėlapio turinį. Apie projektą kalbėjo ir Švenčionių žydų
bendruomenės pirmininkas Moisėj Šapiro.

Po renginio dalyviai vyko į Švenčionėlius prie Švenčionių apskrities žydų nužudymo vietos Platumų kaime, Švenčionėlių seniūnijoje.
Tęsiant minėjimą prie Švenčionių apskrities žydų nužudymo vietos Memorialo – vedančioji Kristina Sizonova pradėjo eilėraščiu  „Po tavom žvaigždėtom baltom“ parašytu poeto Avrom Sutzkever Vilniaus gete 1943m.

PO TAVOM ŽVAIGŽDĖM BALTOM
Po tavom žvaigždėm baltom
Baltą ranką man ištiesk.
Ašaromis mano žodžiai
Tau į delnus telašės.
Žvelk, kaip jų šviesa užgęsta
Požemiuos manų akių.
Ir slėptuvės jiems surasti
Savyje nebegaliu.
Savo turtą, Dievas mato,
Noriu tau padovanot.
Nes liepsnoja mano metai,
Mano siela tuoj liepsnos.
Apleisti rūsiai, pastogės –
Mirtina tyla visur.
Bėgu aš aukštyn per stogus

2

Ir vis ieškau: kur tu, kur?
Ima vytis it padūkę
Laiptai, skersgatviai, kiemai.
Kybau aš – styga nutrūkus –
Ir dainuoju tau liūdnai:
Po tavom žvaigždėm baltom
Baltą ranką man ištiesk.
Ašaromis mano žodžiai
Tau į delnus telašės.

1941 m. spalio pradžioje čia, netoli Švenčionėlių, kitapus Žeimenos upės, prasidėjo pirmieji
masiniai žydų žudymai. Per visą holokausto laikotarpį buvo sušaudyta apie 8 tūkst. Švenčionių
apylinkėse ir ne tik, jose gyvenusių žydų.

Holokaustas – sistemingas, masinis žydų genocidas, vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais
Hitlerio vadovaujamų nacių bei jų kolaborantų.

Žydų bendruomenė nesustoja ties praeitimi, nors jos nepamiršta, bet žiūri į ateitį. Ir dėl to yra
puikus tiltas tarp praeities, ateities ir dabarties. Judaizme, ko gero, nėra svarbesnio dalyko, kaip
sujungti praeitį, dabartį ir ateitį“. Minėjimo vedančioji Kristina Sizonova pakvietė tylos minute
pagerbti Holokausto aukas.


Minėjime kalbėjo Švenčionių rajono mero pavaduotoja Violeta Čepukova, Lenkijos Respublikos
ambasadorė Lietuvoje Uršula Doroševska, Lietuvos žydų bendruomenės Tarybos narė, nukentėjusių nuo Holokausto asmenų komisijos pirmininkė Ela Gurina, Ruth Reches Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorė su gimnazistais.Ginazistai skaitė eiles žydų ir lietuvių kalbomis, Pabradės „Ryto“ gimnazijos istorijos mokytoja Danguolė Grincevičienė. Taip pat
dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės administracijos vykdantysis direktorius Michail Segal,
Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Mojsėj Šapiro pakvietė visus susirinkusius
pasimelsti kartu su Sinagogos kantoriumi Šmuel Jatom. Po maldos buvo padėti akmenėliai,
vainikai, gėlės, uždegtos žvakutės. Grojo Pabradės miesto kultūros centro pučiamųjų kvintetas
„PABBRASS“ – vadovas Bronislavas Vilimas.


Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Mojsėj Šapiro padėkojo Švenčionių rajono
mero pavaduotojai Violetai Čepukovai, Lenkijos Respublikos ambasadorei Lietuvoje Uršulai
Doroševskai, Lietuvos žydų bendruomenės Tarybos narei, nukentėjusių nuo Holokausto asmenų
komisijos pirmininkei Elai Gurinai, Ruth Reches Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos
direktorei ir gimnazistams, Švenčionių rajono Tarybos nariams, Pabradės „Ryto“ gimnazijos
istorijos mokytojai Danguolei Grincevičienei, už dalyvavimą renginyje, rūpestį ir pagalbą
Švenčionių žydų bendruomenei.
Dėkojo Švenčionių miesto seniūnei Inai Sinienei ir Švenčionėlių seniūnui Albertui Razmiui,
Pabradės seniūnei Anai Zingerienei už paramą prižiūrint žydų tautos atmintinas vietas ir dalyvaujant renginiuose.
Dėkojo Pabradės miesto kultūros centro pučiamųjų kvintetui "PABBRASS" ir vadovui
Bronislovui Vilimui , Nalšios muziejaus muziejininkei Nadeždai Spiridonovienei, Švenčionėlių
kultūros centro direktorei Andželikai Terleckienei ir kolektyvui už rūpestį įgarsinant minėjimą.
Žydų bendruomenės pirmininkas M. Šapiro dėkojo minėjimo vedančiajai Kristinai Sizonovai ir
didelį ačiū tarė finansiniam rėmėjui UAB“VELGA VILNIUS“ generaliniam direktoriui Jozefui
Federovič, visiems susirinkusiems pagerbusiems žydų aukų atminimą.

Informaciją parengė
Nadežda Spiridonovienė
Nalšios muziejaus muziejininkė, istorikė

ES pareigūnė ragina skirti daugiau dėmesio žydų kultūros ir istorinių vietų priežiūrai Lietuvoje

ES pareigūnė ragina skirti daugiau dėmesio žydų kultūros ir istorinių vietų priežiūrai Lietuvoje

LRT.lt

 

Lietuvoje viešinti Europos Sąjungos (ES) kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo koordinatorė Katharina von Schnurbein trečiadienį aplankė Vilniaus getą ir įsimintinas atminties vietas, rašoma Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės (LŽB) pranešime.

Turo metu ES pareigūnė atkreipė dėmesį į kai kurių paminklų būklę ir paragino skirti daugiau dėmesio jų priežiūrai Lietuvoje.

Ekskursiją po Vilniaus geto teritoriją vedęs LŽB darbuotojas, gidas Viljamas Žitkauskas viešniai pasakojo apie 700 metų siekiančią bendrą lietuvių ir žydų istoriją, Šiaurės Jeruzale vadinamo Vilniaus svarbą, neatstatomą Holokausto žalą.

„Vilnius ypatingas tuo, kad jo neužtenka tik pamatyti. Pastatai, paminklai, net grindinio plytelės turi gilią ir prasmingą istoriją – Vilnių reikia išgirsti. Džiaugiuosi, kad K. Schnurbein savo įtemptoje darbotvarkėje rado laiko aplankyti svarbiausius objektus, sužinoti apie mūsų istoriją, kultūrą ir tradicijas“, – sakė LŽB pirmininkė Faina Kukliansky.

K. Schnurbein pagerbė geto partizanų pasipriešinimo aukas, prie paminklo palikusi gėlių ir mažą akmenėlį – taip pagerbiami žydų tautybės mirusieji ir parodoma, jog paminklas yra lankomas.

Ji atkreipė dėmesį, kad kai kurie paminklai, žydų kultūrai svarbūs objektai nėra pačios geriausios būklės – užrašai išblankę, sunkiai įskaitomi. ES pareigūnė paragino šio paveldo priežiūrai skirti daugiau dėmesio ir kaip pavyzdį pateikė Vokietijoje galiojančią tradiciją vieną dieną per metus skirti būtent žydų memorialų ir jų prieigų tvarkymui.

Pasak F. Kukliansky, žydų istoriją menančių paminklų, pastatų, sinagogų priežiūrai ir apsaugai Lietuvoje nėra skiriamas finansavimas, visa tai atliekama privačia iniciatyva. „Esame dėkingi visiems žmonėms, kuriems rūpi mūsų istorija, kultūra, kurie padeda visa tai puoselėti skirdami savo laiką, jėgas ar finansinę pagalbą“, – teigė LŽB pirmininkė.

Apie K. Schnurbein vizitą

ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo koordinatorė į Lietuvą atvyko Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės kvietimu. Tai pirmas K. Schnurbein vizitas mūsų šalyje, kuris truks iki rugsėjo 30 dienos.

Vizito metu garbinga viešnia iš Briuselio kartu su Lietuvos žydais švęs Rosh HaŠana, tradicinę žydų naujųjų metų šventę, taip pat numatyti susitikimai su Seimo pirmininke, premjere, užsienio reikalų ministru, Vilniaus ir Kauno vicemerais bei įvairių institucijų atstovais, Kaune ji atidarys Litvakų kultūros forumą.

Į dabartines pareigas Katharina von Schnurbein buvo paskirta 2015 metais. Prieš tai ji penkerius metus dirbo Europos Komisijos pirmininko José Manuelio Barroso patarėjų grupėje, dar anksčiau ji buvo Čekijos ES komisaro Vladimiro Špidlos ir ES delegacijos Prahoje atstove spaudai.

2018 m. K. Schnurbein gavo B`nai B`rith Europe žmogaus teisių apdovanojimą, o 2021 m. – Vienos žydų bendruomenės Mariettos ir Friedricho Torbergų medalį.

Užuojauta

Užuojauta

Spalio 2 d. mirė Natalija Dvorakovskaja, ilgametė Klaipėdos žydų bendruomenės narė
(1949 – 2022).
Nuoširdžiai užjaučiame vyrą Aleksandrą ir artimuosius.
Lietuvoje vieši Europos Komisijos kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo koordinatorė Katharina Schnurbein

Lietuvoje vieši Europos Komisijos kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo koordinatorė Katharina Schnurbein

„Su vis mažiau išgyvenusiųjų ir liudininkų tarp mūsų, Holokausto atminimo išsaugojimas gula ant mūsų pečių. Maža to, Rusija pavertė Holokausto atminimą ginklu, kad pateisintų savo agresiją prieš Ukrainą. Turime užtikrinti, kad faktai būtų žinomi, nebūtų iškraipomi ar menkinami,“ sakė Lietuvoje viešinti Europos Komisijos kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo koordinatorė Katharina Schnurbein.
ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategija siekia užkirsti kelią visų formų antisemitizmui, saugoti ir puoselėti žydų gyvenimą bei skatinti tyrimus, švietimą ir Holokausto atminimą.
Sužinokite daugiau: https://europa.eu/!yx9pr4
Europos Komisija per artimiausius dvejus metus investuos 22 mln. eurų į Holokausto atminimo Lietuvoje projektus.
Europos Komisijos kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo koordinatorė glaudžiai bendradarbiauja su žydų bendruomenėmis ir organizacijomis.
Vizito Lietuvoje metu K. von Schnurbein susitiko su Prezidentu Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininke Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministre Pirmininke Ingrida Šimonytė, Užsienio reikalų ministru Gabrielius Landsbergis, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene, LR Prezidento vyr. patarėja Asta Skaisgiryte, Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos tyrimo centras vadovu Arūnu Bubniu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atstovais, dalyvavo Litvakų kultūros forume, kurį surengė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda.
Siūloma nauja atmintina diena – Lietuvos žydų gelbėtojų diena

Siūloma nauja atmintina diena – Lietuvos žydų gelbėtojų diena

Į atmintinų dienų sąrašą siūloma įrašyti naują dieną- Lietuvos žydų gelbėtojų dieną, kuri būtų minima kovo 15 d.

Tai numatantį Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą įregistravo Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

Šiuo įstatymo projektu siūloma įvertinti Lietuvos žydų gelbėtojų nuopelnus žmogiškumui ir Lietuvos valstybei, siekiama, kad daugiau dėmesio būtų skirta žydus gelbėjusiems asmenims. Projekto iniciatorių nuomone, jų žygdarbiai verti išskirtinės valstybės ir visuomenės pagarbos.

Pasak Seimo narės P. Kuzmickienės, Lietuvos žydų gelbėtojai – žmonės, kurie dažnai niekuo neišsiskyrė, bet buvo orūs savo vertybėmis, išliko žmogiški net ir sunkiausiomis aplinkybėmis, nekolaboravo su naciais, gelbėjo kitus rizikuodami savo ir savo artimųjų laisve ir gyvybe.

„Lietuvos žydų gelbėtojai yra verti išskirtinio valstybės dėmesio ir visuomenės pagarbos. Šiandien šių žmonių herojiškos istorijos ir nuopelnai Tėvynei bei žmogiškumui, deja, mūsų visuomenei yra per mažai žinomi. Vilniuje niekaip nepavyksta pastatyti paminklo, nors, tiesa, pavienių gražių iniciatyvų yra – architekto Tauro Budzio pasaulio tautų teisuolių paminklų ženklinimas ar Šiauliuose praeitais metais atvertas Pasaulio tautų teisuolių skveras“, – akcentavo P. Kuzmickienė.

Kovo 15-oji pasirinkta prisimenant Oną Šimaitę. 1966 m. kovo 15 d. Vilniaus geto žydų gelbėtoja Ona Šimaitė tapo pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas garbingas Pasaulio Tautų teisuolės vardas. Ona Šimaitė, dirbdama Vilniaus universiteto bibliotekoje, tapo tikra geto ryšininke, slėpė pabėgėlius, ieškojo slapstymo vietų vaikams, nešė į getą ginklus ir šaudmenis, laiškus, o iš ten nešdavo slėpti žydų kultūros vertybes. Ji kasdien rizikavo savo gyvybe stengdamasi padėti kitiems, buvo suimta ir kankinama, bet išliko tvirta. O. Šimaitė tapo viena pirmųjų lietuvių, apdovanotų Pasaulio Tautų Teisuolio vardu (1966 m.).

Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpiu beveik 1600 Lietuvos piliečių, gelbėjusių žydus nacių okupuotoje Lietuvoje, yra apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, iš kurių 921 asmenys Jad Vašem yra pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais (2021 m. lapkričio 14 d. duomenys).

Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama kovo 15-ąją paskelbti Lietuvos žydų gelbėtojų diena, pasirašė Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Stasys Tumėnas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Emanuelis Zingeris ir Liudvika Pociūnienė.

Minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną konstatuojama – nacizmas Rusijoje atgimė kita forma

Minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną konstatuojama – nacizmas Rusijoje atgimė kita forma

Minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną ir Vilniaus geto likvidavimo 79-ąsias metines, surengta „Atminties kelio“ eisena. Šiandien vykstant karui Ukrainoje, atkovotose teritorijose randant vis daugiau masinių žudynių vietų, konstatuojama – nacizmas Rusijoje atgimė kita forma.

Vilniaus senamiesčio gatvės – kupinos išskirtinių istorijų. Jei tik sienos galėtų kalbėti… būtų daug nuostabos, juoko, bet kartu ir skausmo.

Nuo tos dienos, kai likviduotas Vilniaus getas, praėjo 79 metai. Vaikščiojantys po šią teritoriją net nesusimąsto, kad prieš daugelį dešimtmečių čia nacių okupantai sėjo siaubą.

Šiandien buvusioje Vilniaus geto teritorijoje kasmet susirenkama prisiminti holokausto aukų. Ypač prisiminti, domėtis ir suprasti tai, kas nutiko, kad to nebūtų galima pakartoti, skatinami vaikai.

„Mums vyresniems tas 80 metų nėra toks jau didelis periodas, bet jau žmogui tai taip. Bet kai mato per televiziją, mato internete kas vyksta, tai aš manau, kad mokytojas gali paaiškinti, kad panašūs istoriniai įvykiai kartojasi. Ką mes turėjome kažkada prieš 80 metų Lietuvoje, masinių žudynių vietos, tai tas pats yra visai netolimoje kaimynystėje“, – LRT TELEVIZIJAI sako Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos švietimo koordinatorė Ingrida Vilkienė.

„Atminties kelias“ – eisena nuo buvusio Vilniaus geto iki Stoties ir galiausiai į Panerių memorialą. Tokie minėjimai šiandien vyksta visoje Lietuvoje.

Eisenoje ir žmogus, kuriam genocidas – ne tik kadaise įvykusi tragedija. Šiandien siaubingi vaizdai iš Bučos, Iziumo yra realybė. Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta sako, kad Rusijos agresija yra naujai atgimęs nacizmas.

„Ši, dar viena nacizmo dalis, yra taip įsiskverbusi į režimą. Rusijos žmonėms į galvas įrėžiami nacizmo naratyvai ir visa tai galiausiai virto karu Ukrainoje. Tai ne tik karas, tai – ukrainiečių genocidas. Matėte, kas nutiko Bučoje, Irpinėje, Mariupolyje. Bet, deja, dar tik pamatysime, kas iš tiesų nutiko kitose okupuotose teritorijose“, – dėsto jis.

Naciai žydus versdavo pėsčiomis eiti šimtus kilometrų. Iš vienos stovyklos į kitą. Pėsčiomis į Panerius ėjo žydai ir iš Vilniaus geto. Bilietas į vieną pusę. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kaip ir tada naciai, taip ir šiandien Kremliaus režimas trykšta neapykanta žmonėms, kurie kitokie, kurie didžiuojasi būdami kitokie, kaip didžiuojasi ukrainiečiai savo tauta, savo nepriklausomumu.

„Šaknys viso šito yra labai panašios. Tai yra neapykanta. Ir mes labai dažnai sakėme: „Niekada daugiau, niekada daugiau“. Klausimas, ar tikėjome? Neapykanta išgyveno, ji pasislėpė, ji užsimaskavo ir išlindo. Tai… Turbūt, mes visko nepadarėme“, – apgailestauja ji.