Naujienos

Minime Matildos Olkinaitės šimtmetį

Minime Matildos Olkinaitės šimtmetį

2022 m birželio 6 d. sukako 100 metų nuo tragiškos lemties Lietuvos žydų poetės panemunėlietės Matildos Olkinaitės gimimo. Matilda kartu su šeima ir kaimynais Jofemis 1941- ųjų liepą buvo sušaudyti   Sacharos durpyne (Rokiškio r) prieš prasidedant masinėms žydų žudynėms.

Rokiškio krašto muziejuje renginiai prasidėjo asociacijos „Rokiškio teatras“ atkurtu spektakliu ,,Nutildytos mūzos“. Po  spektaklio vyko kiti jubiliejui skirti renginiai : filmai: „Atrandant Matildą“ pristatymas; dokumentinio filmo ir koncerto pristatymas „Dangaus stulpai – skambančios sinagogos“.  Parodos  ekspozicijos atidarymas.

Dienraštis  „Rokiškio sirenos“ pasakoja apie poetės žydaitės kūrybą “… per stebuklą, išlikęs dienoraštis  ir eilėraščių sąsiuvinys pateko į a.a. prof. Irenos Veisaitės rankas, kuri sukrėsta Matildos minčių ir talento, nusprendė suteikti poetei balsą. O 2016 m. asociacijos „Rokiškio teatras“ kūrybinė komanda, bei Rokiškio muziejininkai pastatė spektaklį „Nutildytos mūzos“  (rež. N.Danienė)  Išleista poetės eilėrtaščių knyga „Matilda Olkinaitė. Atrakintas dienoraštis“ (sudarytojas M.Kvietkauskas).

Dabar Matildos Olkinaitės vardas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje tapo lietuviškuoju Anos Frank sinonimu.

Kiti jubiliejui skirti renginiai vyko poetės gimtajame miestelyje Panemunėlyje. Rokiškio bibliotekininkų pastangomis Panemunėlio geležinkelio stoties aikštėje, šalia buvusių Olkinų namų iškilo medinis stogastulpis (aut. Vidmantas Zakarka), o prie Sacharos durpyno, kur buvo sušaudytos ir palaidotos Olkinų ir Jofių šeimos, teatralų iniciatyva, pastatytas paminklinis akmuo, žymintis Holokausto aukų vietą. Renginys tęsėsi šeimų kapavietės pagerbimo ceremonija bei gėlių padėjimu prie Matildos Olkinaitės stogastulpio.

Pagrindiniai šio jubiliejinio renginio iniciatoriai ir organizatoriai  – Neringa Danienė, Rokiškio kultūros centras.

Neringa Danienė išreiškė didelę padėką  Geros Valios fondui už paramą vykdant projektą.  Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman  pareiškė   padėką  Rokiškio Liaudies teatro aktoriams, Rokiškio krašto muziejaus darbuotojams, Rokiškio  administracijai, visiems renginio  dalyviams  įteikė firminius PŽB ženkliukus, knygas  apie Panevėžio apskrities  žydų istoriją, o tai pat padovanojo maca.

Daugau informacijos galima rasti laikraštyje ” Serena” arba Facebok puslapiuose. https://www.facebook.com/nutildytosmuzos

 

 

Užuojauta

Užuojauta

Birželio 6d. mirė Ana Kaplan (1943 – 2022)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą dukrai Tatjanai dėl mamos netekties…
AMEHAYE 2022 kviečia

AMEHAYE 2022 kviečia

Gerbiamieji!

Kviečiame bendruomenės vaikus į vasaros stovyklą!
Registracija vykdoma užpildžius dalyvio anketą!
Dalyvavimo sąlygas galite perskaityti paspaudus anketą!
Stovyklos data: liepos 11-16 dienomis (su nakvyne). Vieta kur vyks stovykla pranešama tėvams registracijos metu individualiai.
Registracija vyksta nuo birželio 8 iki 26 dienos.
Kviečiame į seminarą „Istorinė atmintis – kodėl mums svarbu ją išsaugoti“ Druskininkuose

Kviečiame į seminarą „Istorinė atmintis – kodėl mums svarbu ją išsaugoti“ Druskininkuose

Prasidėjo vasara, o mūsų bendruomenėse toliau verda gyvenimas. Žydų ir Romų bendruomenių narius kviečiame į pirmąjį bendrą seminarą Druskininkuose birželio 30 – liepos 1 dienomis.
Seminaro „Istorinė atmintis – kodėl mums svarbu ją išsaugoti“ lektorius – mokytojas, eseistas, visuomenininkas Vytautas Toleikis, įsišaknijęs vilnietis, užaugęs istoriniame Klaipėdos krašte. Seminaro metu mėginsime apsibrėžti, kaip galėtumėme prisidėti prie Lietuvos romų ir žydų istorinės atminties fiksavimo ir išsaugojimo, susipažinsime su sakytinės istorijos rinkimo prasmingumu, gal net parengsime klausimyno apmatus.
Romų ir Žydų bendruomenių Lietuvoje narių koalicijų iniciatyvas remia EVZ fondas įsibėgėjus projektui „Jaunieji romų ir žydų bendruomenių lyderiai už istorinės atminties ir teisingumo išsaugojimą“ (Young leaders of Jewish and Roma communities for historical justice and memory). Apie projektą: https://bit.ly/3gtBq8v
Kviečiame dalyvauti, užpildyti trumpą registracijos formą. Dalyvavimas nemokamas, organizatoriai dengia bendruomenių narių kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidas. Bendruomenių vadovų prašome išplatinti šį kvietimą savo socialiniuose tinkluose bei savo bendruomenių aplinkoje! Dalyvauti kviečiami visi norintys Lietuvos Romų bei Žydų bendruomenių nariai ir bičiuliai. Dalyvių skaičius ribotas, suskubkite registruotis. https://bit.ly/3vU5fI2
Bendruomenę aplankė studentai iš Miami University Ohajo valstijos JAV

Bendruomenę aplankė studentai iš Miami University Ohajo valstijos JAV

Vilniuje jau vasara, o bendruomenėje – jokių atostogų. Prasidėjo ir turistinis sezonas, sulaukiam vis daugiau svečių. Mus aplankė žingeidūs studentai iš Miami University Jie domėjosi bendruomenės istorija, žydų istorija Lietuvoje, Vilniaus žydišku gyvenimu. Mes kartu kepėme beigelius Beigelių krautuvėlėje nes taip susijungia bendruomenės! Supažindinome svečius su Saulo Kagano gerovės centro idėja ir darbais taip pat pakvietėme į unikalią Izraelio gatvės maisto oazę Cvi parkas Užsukite ir jūs!
#OurCommunitiess #MūsųBendruomenės EVZ Foundation

Šavuot šventė bendruomenėje

ŠAVUOT šventės laikas:
– birželio 4 d. – išvakarės sinagogoje 20:15
– birželio 5 d. – sinagogoje pradžia 10:00
– birželio 6 s. – sinagogoje pradžia 10:00
Sveikiname su šia ypatinga švente ir rekomenduojame birželio 6 d. nedirbti.
Linksmų švenčių ir skanių patiekalų iš pieno produktų!

Kviečiame į ekskursiją po Žiežmarių sinagogą aplankyti parodą “Mozės klajonės”

Birželio 7d. 10 val. prie LŽB (Pylimo g. 4) Žydų bendruomenė “Vilnius – Lietuvos Jeruzalė” organizuoja nemokamą ekskursija į Žiežmarių sinagogą aplankyti parodą “Mozės klajonės”.
Ekskursijos gidas – D.L.Todesas.
Visus norinčius prašome skubiai užsiregistruoti pas LŽB sekretoriate
(Liuba Šerienė, tel.:8 5 2613003; +370 685 06900, arba e- mailu: office@lzb.lt)
KVIEČIAME DALYVAUTI!

Šavuot šventė vaikams

Gerbiamieji bendruomenės klubų tėveliai ir vaikai!
Maloniai kviečiame jus į Šavuot ir ledų šventę vaikams.
Renginys vyks CVI park Izraelietiško maisto lauko kavinėje (Cvi parkas). birželio 5 d. 12.00 val.
Registracija būtina: julija.lipsic@gmail.com (registruojantis prašome nurodyti vaikų ir suagusiųjų skaičių bei vardus ir pavardes).
Iki pasimatymo!
ŽYDAI LIETUVOJE: DAR NEATRASTA AR JAU PRARASTA BENDRA ISTORIJA?

ŽYDAI LIETUVOJE: DAR NEATRASTA AR JAU PRARASTA BENDRA ISTORIJA?

„Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris, vienas įtakingiausių žurnalistų.

Spaudiname V.Bruverio pasisakymą Penktajame Pasaulio Litvakų Kongrese.

Daugelis čia kalbėjo apie karą Ukrainoje. Natūralu – juk jis yra tos pačios istorijos, apie kurią mes visi kalbame, dalis, tąsa ir žiauri metastazė. Tačiau aš norėčiau paminėti kitą jo aspektą – empatiją. Lietuvos visuomenė rodo, kad yra itin pajėgi žmogiškai empatijai bei solidarumui. Ypač aiškiai tai matome, stebėdami tą didžiulį, pasigėrėtiną pakilimą, priimant Ukrainos karo pabėgėlius.

Tačiau man šiame kontekste iškyla ir klausimas – ar nėra taip, kad Lietuvos visuomenė labiausiai ir pirmiausiai pajėgi yra empatijai atžvilgiu tų, kuriuos supranta, kaip „savus“, kaip tos pačios istorijos dalyvius?

Bet kokiu atveju, empatija – vienas iš dalykų, apie kuriuos aš ir labiausiai norėčiau šnekėti. Antrasis – teisingumas. Mat epmatija ir teisingumas – absoliučiai neatskiriami, vienas be kito neįmanomi dalykai šios temos kontekste.

Kaip egzistuoja istorija – praėjęs gyvenimas? Daugiausiai dvejais pavidalais.

Pirmasis – kaip muziejiniai artefaktai ar atrandama, kaupiama, saugoma bei perduodama informacija apie tą gyvenimą, kuri dabartyje užima vietą ant kažkurios lentynos.

Antrasis – kaip tam atviras, empatinis ryšys su ta praeitimi, teisingiau, su žmonėmis, toje praeityje gyvenusiais. Ir šis ryšys visuomet yra ir dabartyje, tapdamas bendryste ir su žmonėmis, kurie dabar yra kartu, aplinkui. Tai mus visus buria į vieną bendruomenę, kuri kartu gyvena laiko tėkmėje – istorijoje.

Taigi, atsakyti į pavadinime esantį klausimą taip pat galima dvejopai.

Pirmąja prasme žydai Lietuvoje egzistuoja, Taip vis labiau atrandama istorija. Įvairių istorinių tyrimų, kaip ir tų tyrimų sklaidos visuomenėje įvairiais pavidalais – vis daugiau. Vis daugiau įvairių Lietuvoje buvusio žydų gyvenimo, paveldo, kultūros įamžinimo vietų, atvejų, pavidalų.

Memorandumu įtvirtintas Vilniaus Didžiosios sinagogos įamžinimas ir aplinkos sutvarkymas

Memorandumu įtvirtintas Vilniaus Didžiosios sinagogos įamžinimas ir aplinkos sutvarkymas

Iki 2026-ųjų vidurio sostinėje bus sutvarkyta unikali žydų (litvakų) sakralinė vieta – Vilniaus Didžioji sinagoga. Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Geros valios fondas pasirašė sinagogos įamžinimo memorandumą.

Sinagogos ir jos komplekso teritorijoje turėtų būti suformuotas Vilniaus Didžiosios sinagogos memorialinis skveras, kuriame atsiras ir Žydų bendruomenės centras, pasakosiantis apie Didžiąją sinagogą ir plačiajai visuomenei.

„Daugelis vilniečių žino, kodėl Vilnius vadintas Šiaurės Jeruzale. Žydų dvasingumo ir mokslo istoriją šiandien mena išblukę hebrajiški užrašai ant buvusio Vilniaus geto pastatų, atminimo lentos ir paminklai. Sutarėme, kaip sovietų sunaikintos Didžiosios sinagogos vietoje sukursime naują traukos centrą lietuviams ir užsieniečiams“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Vilniaus Didžiosios sinagogos vietos archeologiniai tyrinėjimai pradėti 2011-aisiais. Atlikdami kasinėjimus, archeologai aptiko itin svarbias sakyklos (bimos) dalis – 2 kolonų pagrindus, dviejų mikvių (ritualinių baseinų) vietos, didžiulę išorinę galinę Didžiosios sinagogos sieną, dalį Sinagogos grindų. Taip pat aptikti ant sienų šalia bimos anksčiau buvę iškalti užrašai su nuorodomis į Senąjį Testamentą – viename minimi žmonės ir cituojama Pradžios knyga, kitame – eilės iš religinių giesmių.

Tiksli Vilniaus Didžiosios sinagogos pastatymo data nėra žinoma. Istorikai mano, kad ji buvo pastatyta po 1633 metų Vladislovui IV Vazai suteikus žydams privilegiją įkurti kvartalą Vilniuje. Sinagogos architektas nėra žinomas.

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo viena didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą. Sinagoga buvo 25 m ilgio, 22,3 m pločio ir 12,1 m aukščio. Dar 2 metrus buvo įleista į žemę. Teigiama, kad šie žydų maldos namai savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų Respublikoje pastatytas sinagogas. Kai kurie istorijos šaltiniai teigia, kad joje tilpdavo iki 5000 žmonių.

Per Antrąjį pasaulinį karą Didžioji sinagoga ir kiti komplekso pastatai stipriai apgriauti. 1955–1957 m. pastatų liekanos sulygintos su žeme. 1964 m. Didžiosios sinagogos vietoje buvo pastatytas vaikų lopšelis-darželis.

>>Šaltinis

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Benruomenėje eksponuojama tapytojo Aleksandro Ganelino darbų paroda

Benruomenėje eksponuojama tapytojo Aleksandro Ganelino darbų paroda

Tapytojo Aleksandro Ganelino (Izraelis) parodos atidarymas vyko jaukioje aplinkoje 5-tojo Pasaulio Litvakų Kongreso  renginių kontekste.

Aleksandras Ganelinas

A. Ganelinas baigė I Maskvos dailės mokyklą, mokėsi Rusijos valstybiniame kinematografijos institute, vėliau išvyko gyventi į Izraelį. Baigęs Bezalelio meno ir dizaino akademiją Jeruzalėje, Jafoje įkūrė meno galeriją „Mannsohn House Gallery“. Tapytojas yra dalyvavęs daugybėje grupinių parodų ne tik Izraelyje, bet ir Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Juntinėse Amerikos Valstijose, Indijoje. Jo kūriniai yra saugomi privačiose kolekcijose bei muziejuose visame pasaulyje.

Portretas

Dailininko meilė Lietuvai gimė dar studijų laikais atradus M. K. Čiurlionio kūrybą – nuo tada tapytojas yra aktyvus plenerų, simpoziumų ir parodų, rengiamų Lietuvoje, dalyvis
Vieta: Jašos Heifetzo salės fojė, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Pylimo g. 4.

Dalinamės parodos atidarymo akimirkomis.

Užuojauta

Užuojauta

Mirė žydų bendruomenės darbuotojo Viktoro Peleckio dukra.

Skaudžią netekties valandą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučiaBendruomenės darbuotoją Viktorą Peleckį ir jo žmoną Tatjaną  dėl  jų mylimos dukrelės Jelenos mirties. Liūdime kartu su Jumis.

Užuojauta

Užuojauta

Mirė Lietuvos žydų bendruomenės narė, Socialinio departamento klientė

Raja Lifšic –  (1948 – 2022) .  Skaudžią netekties valandą Lietuvos žydų bendruomenė nuoširdžiai užjaučia velionės vyrą Jakovą, dukrą Lizą, sūnus Marką ir Semioną dėl žmonos ir mylimos mamos mirties.

Pasaulio Litvakų Kongreso dalyviai ir svečiai ragavo Izraelio gatvės maisto

Pasaulio Litvakų Kongreso dalyviai ir svečiai ragavo Izraelio gatvės maisto

BALKANAKTIS!
Autentiškas Izraelio gatvės maistas, gera muzika bei kosmopolitiška kultūra – tai, kuo kviečiame pasimėgauti gastrobare CVI PARKAS

Lietuvos sostinė Vilnius istoriškai buvo didelis katilas, kuriame įvairiais amžiais virė baltų, gudų, ukrainiečų, lenkų, rusų, žydų, vokiečų, totorių, karaimų, britų ir romų kultūros įtakos. Kiemuose, kur kadaise gimė klezmer muzikanto sūnus legendinis smuikininkas Jaša Heifecas ir iš rytų veržėsi gaivi pasaulietiška muzika, startavo Baltic Balkan projektas, siekiantis suderinti šiuolaikinius šokių muzikos ritmus su įvairialypiu šio krašto muzikiniu paveldu. Šis muzikinis ir performansų projektas įkvėpimo sėmėsi iš jugoslaviško pankroko, daugybės įdomių grupių pasirodymų, pamatytų Europos festivaliuose, ir kino filmų, kuriuose atskleista tikra Balkanų (o taip pat ir Baltijos) dvasia.

BALTIC BALKAN  performancu ir Izraelio gatvės maistu mėgavosi minia vilniečių!

 

 

Bendruomenėje duris atvėrė SAULO KAGANO gerovės centras

Bendruomenėje duris atvėrė SAULO KAGANO gerovės centras

Šiltą gegužės vakarą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje iškilmingai atidarytas ilgai lauktas SAULO KAGANO gerovės centras. Buvo pasveikinti visi centro klientai, darbuotojai, aplodismentais dėkota direktoriui Michail Segal, pagerbtas ir pirmasis centro direktorius Shmuel Levin. Memorialinę lentą, skirtą SAUL’UI KAGAN’UI atminti, atidengė adv. Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, Arie Bucheister, (The Conference on Jewish Material Claims Against Germany), Julia Kagan Baumann, Saul Kagan dukra, Yossef Levy, nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvai. Koncertavo žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“ (Vadovė L.Vyšniauskienė).

Memorialinė lentą, skirtą SAUL’UI KAGAN’UI atminti

Kviečiame į renginį “Įžymieji litvakų muzikai Vilniuje”

Kviečiame į renginį “Įžymieji litvakų muzikai Vilniuje”

Birželio 2 d. 17.30 val. kviečiame į renginį Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10, Vilnius)  “Įžymieji litvakų muzikai Vilniuje”, kuriame bus pristatytos tokios legendos kaip Jascha Heifetzas, Misha ir Alexanderis Schneideriai, Leopoldas Godowsky‘s, Nechama Lifšicaitė ir kiti  pasaulinio garso atlikėjai, vienaip ar kitaip glaudžiai susiję su Vilniumi: vieni čia gimė ir pradėjo muzikinę karjerą, kiti atvyko ir kurį laiką gyveno ir kūrė – visi vienaip ar kitaip patyrė Vilniaus mylėtojo Česlovo Milošo žodžiais tariant – „formuojančią miesto dvasią.“

Plačiau apie tai išgirsite muziejininkės Aušros Rožankevičiūtės paskaitoje, kurią papildys smuikininko Boriso Traubo, violončelininko Valentino Kaplūno ir pianisto Sergejaus Okruško muzikinė programa.

Renginys yra viena iš Vilniaus 700 – tojo jubiliejaus iniciatyvų. Daugiau informacijos apie programą www.700vilnius.lt

Pasaulio litvakų kongresą atidarė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Pasaulio litvakų kongresą atidarė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

BNS

Seimo pirmininkė litvakų kongrese: krečiant karo karštinei svarbu akcentuoti žmoniškumą Karo karštinei krečiant regioną svarbu nuolat akcentuoti žmoniškumą ir atjautą, pirmadienį atidarydama Pasaulio litvakų kongresą sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Šis Pasaulio litvakų kongresas vyksta siautėjant agresijai Ukrainoje, kai karo karštinė krečia visą regioną, kuris reikšmingas ir Lietuvai, istorinei bei šiandieninei, ir visam jidiš kultūros pasauliui. Aklo žiaurumo ir apskaičiuotos prievartos akivaizdoje svarbu nuolat akcentuoti žmoniškumą, atjautą, amžinąsias dvasines vertybes, iš kurių visada jėgos sėmėsi ilgametė litvakų tradicija“, – į Seime vykstančio kongreso dalyvius kreipėsi parlamento vadovė.

Ji pažymėjo, kad amžinosios vertybės ypač aktualios šiuo metu, kai Europos rytuose „vėl kelia galvą agresyvus imperinis revanšizmas“. Parlamento vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad tragiška Lietuvos žydų istorija, Holokaustas yra įsitvirtinusios temos Lietuvos viešojoje erdvėje ir keičia bendrapiliečių sąmonę.

„Tai, kas palyginti neseniai mūsų krašte buvo vadinama žydų tragedija, dabar įsitvirtina kaip Lietuvos tragedija. Atsiranda supratimas, kad netekome talentingos, gyvybingos bendruomenė su pajėgia, savita kultūra“, – kalbėjo Seimo pirmininkė. Ji pažymėjo, kad Lietuva per Holokaustą neteko šimtų tūkstančių Lietuvos piliečių, žydų kilmės lietuvių, prisidėjusių prie nepriklausomybės atkūrimo, valstybės įtvirtinimo, ekonomikos ir kultūros suklestėjimo. „Netekome didžiulio potencialo ir ateities perspektyvos“, – pabrėžė V.Čmilytė-Nielsen. Pasaulio litvakų kongreso atidarymo konferencijos metu numatyti pranešimai ir diskusijos kovos su antisemitizmu, litvakų istorijos, švietimo ir kitomis temomis.

Seime prasideda Pasaulio litvakų kongresas

Seime prasideda Pasaulio litvakų kongresas

15min. lt

Seime pirmadienį prasideda penktasis Pasaulio litvakų kongresas. „Šis Pasaulio litvakų kongresas vyksta siautėjant agresijai Ukrainoje, kai karo karštinė krečia visą regioną, kuris reikšmingas ir Lietuvai, istorinei bei šiandieninei, ir visam jidiš kultūros pasauliui“, – sakė kongresą globojanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.  Šaltinis: BNS

„Šis Pasaulio litvakų kongresas vyksta siautėjant agresijai Ukrainoje, kai karo karštinė krečia visą regioną, kuris reikšmingas ir Lietuvai, istorinei bei šiandieninei, ir visam jidiš kultūros pasauliui“, – sakė kongresą globojanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aklo žiaurumo, prievartos akivaizdoje svarbu nuolat akcentuoti žmoniškumą, atjautą, amžinąsias dvasines vertybes, iš kurių jėgos visada sėmėsi ilgametė litvakų tradicija. Tai ypač aktualu dabar, kai Europos rytuose vėl kelia galvą agresyvus, imperinis antisemitizmas, kraipantis istorinius faktus ir manipuliuojantis žmonių jausmais. Turime tam pasipriešinti“, – pažymėjo parlamento vadovė.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad šis kongresas siunčia žinią, kad žydiškumas Lietuvoje turi ne tik praeitį. „Šiomis dienomis mes kviečiame atviram pokalbiui apie litvakų kultūros ateitį ir kaip svarbu ją perduoti mūsų vaikų bei anūkų kartoms. Esu tikra, kad ir Lietuvos valstybė yra suinteresuota, kad visi pasaulio litvakai savo gimtojoje protėvių žemėje jaustųsi kaip namuose“, – teigė F.Kukliansky.

Pasaulio litvakų kongreso atidarymo renginys vyks Kovo 11-osios salėje, taip pat Seime bus atidaryta paroda „XXI amžiaus litvakų kultūros metraštis“. Kongreso atidarymo konferencijos metu numatyti pranešimai ir diskusijos kovos su antisemitizmu, litvakų istorijos, švietimo ir kitomis temomis.