Brangūs draugai,

Pasitikdami naujuosius metus, žvelgiame atgal į sudėtingus ir kupinus iššūkių metus, kuriuos ženklino karas ir nepaprastoji padėtis, neramus socialinis klimatas bei gilūs klausimai apie tapatybę, priklausymo jausmą ir bendruomenę. Greta šių iššūkių, tai buvo ir veiksmo, kūrybiškumo, iniciatyvos bei ryšio metai.

Tęsėme savo darbą, vadovaudamiesi įsitikinimu, kad svarbu kurti erdvę susitikimui, klausymuisi bei atviram ir pagarbiam dialogui – tiek Izraelyje, tiek bendraujant su žydų bendruomenėmis visame pasaulyje. Šiais metais praplėtėme pasakojamą istoriją per hebrajų literatūros šventes, „Šeimos maisto istorijas”, pokalbius galerijoje, Alijos dieną, FOODISH festivalį „Paslėptos bendruomenės” ir ‘ANU sportą’, kuris atskleidė sporto galią kuriant tapatybę, bendruomenę ir priklausymo jausmą. Tuo pat metu papildėme muziejaus kolekcijas ir gilinome bendradarbiavimą tiek Izraelyje, tiek visame pasaulyje.

Į 5787-uosius metus žengiame su atnaujintu tikslo jausmu, pasiryžę likti atvira, aktualia ir svetinga kultūros bei bendruomenės židiniu, iškeliančiu į pirmą planą mūsų visų bendrą istoriją.

Iš visos širdies dėkojame mūsų partneriams, rėmėjams, lankytojams ir muziejaus komandai.

Tegul ateinantys metai visiems mums atneša vilties, atsinaujinimo, partnerystės, kūrybiškumo ir prasmingų ryšių.

Linkime laimingų ir saldžių Naujųjų metų,

Oded Revivi
ANU – Žydų tautos muziejaus generalinis direktorius

Baigiantis dar vieniems žydų metams, sunku žvelgti atgal į 5786-uosius negalvojant apie tebesitęsiantį spalio 7-osios poveikį ir viską, kas po jo sekė. Karas, politinis nepastovumas bei netikrumas ir augantis antisemitizmas, įskaitant siaubingą išpuolį prieš Heaton Park žydų bendruomenę praėjusį Jom Kipurą, – visa tai formavo žydų gyvenimą Didžiojoje Britanijoje ir už jos ribų.

Didžioji dalis JPR (Žydų politikos tyrimų instituto) darbo per praėjusius metus buvo skirta suprasti šių įvykių poveikį: tapatybei, priklausymo jausmui, pasitikėjimui, įsitraukimui į platesnę visuomenę ir santykiams su Izraeliu. Vėl ir vėl surinkti duomenys rodė bendruomenę, kuri yra sudėtingesnė – ir svarbiais aspektais atsparesnė, nei galėtų atrodyti iš antraščių.

Žemiau pateikiamuose dviejuose naujuose trumpuose skaitiniuose apmąstau, ką sužinojome iš šio darbo. Pirmajame išgryninamos penkios pagrindinės šių metų JPR tyrimų pamokos – nuo žydų tapatybės stabilumo ir gebėjimo prisitaikyti iki neformalaus švietimo svarbos ir tebesitęsiančio žydų gyvenimo atsparumo. Antrasis žvelgia į priekį ir kelia kitokį klausimą: ar skiriame pakankamai dėmesio gilesniems pokyčiams, vykstantiems žydų gyvenime, ir tam, ką jie gali reikšti mūsų ateičiai?

Per ateinantį mėnesį JPR paskelbs du naujus tyrimus, tiesiogiai susijusius su šiais klausimais – vienas nagrinės tai, ką pavadinome „foniniu antisemitizmu” (angl. ambient antisemitism), o kitas tirs ilgalaikį spalio 7-osios poveikį Didžiosios Britanijos žydų tapatybei. Taip pat pradėsime vadovauti NERON – naujai visos Europos masto tyrimų ir politikos iniciatyvai apie žydų gyvenimą ir antisemitizmą, finansuojamai Europos Komisijos. Kartu šie projektai atspindi mūsų tęstinį įsipareigojimą suprasti, kaip kinta žydų gyvenimas ir ką šie pokyčiai reiškia bendruomenėms, politikos formuotojams bei praktikams visoje Europoje.

Kaip visada, dalinsimės savo išvadomis su jumis, kai tik jos bus paskelbtos, kartu su naujausiomis žiniomis apie mūsų darbą Jungtinėje Karalystėje ir visoje Europoje. Esame nuoširdžiai dėkingi visiems, kas seka, naudojasi ir remia JPR tyrimus. Mūsų gebėjimas kurti nepriklausomą, įrodymais grįstą darbą – ir užtikrinti, kad jis pasiektų tuos, kurie gali juo pasinaudoti – priklauso nuo asmenų ir institucijų, tikinčių jo verte, dosnumo. Jei galite mus paremti, prašome apsvarstyti galimybę paaukoti čia.

Šis žydų kalendoriaus laikotarpis suteikia retą progą tuo pačiu metu žvelgti ir atgal, ir į priekį: apmąstyti, kas pasikeitė, kas išliko, ir ką norime pasiimti su savimi į ateinančius metus. Kad ir ką atneštų 5787-ieji, viliuosi, kad tai bus didesnio saugumo, pasitikėjimo ir ryšio metai – žydų bendruomenėms Didžiojoje Britanijoje, Izraelyje ir visame pasaulyje.

Šana tova u’metuka,

Dr. Jonathan Boyd
Vykdomasis direktorius

Mieli Lietuvos žydų bendruomenės nariai, mieli bičiuliai,

Artėjant Roš Hašanai – žydų Naujiesiems metams – noriu nuoširdžiai palinkėti Jums ir Jūsų artimiesiems Shana Tova U’Metuka – gerų ir saldžių metų!

Roš Hašana – tai ne tik naujų metų pradžia, bet ir metas sustoti, pažvelgti į praėjusius metus, įvertinti tai, ką nuveikėme, ir su viltimi žengti į priekį. Tai laikas, kai dar kartą prisimename, kokia svarbi yra mūsų bendrystė, gebėjimas būti kartu ir rūpintis vieni kitais.

Žydų maldoje sakoma: „Tegul Tas, kuris sudaro taiką aukštybėse, suteikia taiką mums ir visam Izraeliui.“ Tegul šie žodžiai lydi mus prasidedant 5787-iesiems metams.

Linkiu, kad Naujieji metai į Jūsų namus atneštų sveikatą, ramybę, gėrį ir gausą, kad juose netrūktų tikrumo, šilumos ir šviesių akimirkų. Tegul mūsų bendruomenė išlieka stipri bei vieninga, o kiekvienam iš mūsų netrūksta vilties ir tikėjimo geresne ateitimi.

Tegul 5787-ieji būna saugesni, taikesni ir kupini gerų darbų, gražių susitikimų bei priežasčių šypsotis.

Gerų, saldžių ir prasmingų Naujųjų metų!
Shana Tova U’Metuka!

Faina Kukliansky
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė

Rugsėjo 6-ąją, sekmadienį, Ukmergės rajone, Pivonijos šile, buvo pagerbtas čia nužudytų Holokausto aukų atminimas. Masinių žudynių vietoje susirinkę žmonės prisiminė tūkstančius nužudytų Ukmergės krašto žydų ir dar kartą priminė atsakomybę saugoti jų atminimą.

Tačiau jau netrukus šią atminimo vietą išniekino vandalai.

Rugsėjo 8 d. policija gavo pranešimą, kad Pivonijos šile, Holokausto aukų atminimo vietoje, apgadintas paminklas. Policijos duomenimis, įvykis buvo pastebėtas rugsėjo 6-ąją. Dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Deja, Pivonijos šile ir Ukmergėje tai nėra vienintelis atvejis, keliantis nerimą. Holokausto aukų kapai nėra tinkamai apsaugoti – juos ne kartą niokoja keturračiais važinėjantys asmenys. Netoliese tebestovi paminklas Jonui Krikštaponiui – vienam iš Lietuvos partizanų vadų, kuris istoriniuose šaltiniuose siejamas su žydų žudynėmis.

Tokioje vietoje, kur buvo nužudyti tūkstančiai nekaltų žmonių, pagarba aukoms negali būti vien kartą per metus vykstančios ceremonijos klausimas. Atminimo vietos turi būti saugomos ir gerbiamos visus metus.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tikisi, kad šį kartą įvykis nebus vertinamas formaliai ir kad teisėsauga imsis realių veiksmų, siekdama nustatyti vandalizmo kaltininkus bei visas įvykio aplinkybes. Tikimės, kad tyrimui bus skirta pakankamai dėmesio ir pastangų, o atsakingi asmenys bus nustatyti ir sulauks atsakomybės.

Panevėžyje vieši 30 litvakų delegacija, kurios daugumos narių šeimų šaknys siekia Panevėžį ir jo apylinkes. Šiandien svečiai lankėsi Panevėžio miesto savivaldybėje, kur susitiko su miesto mere Loreta Masiliūniene ir kalbėjosi apie Panevėžio žydų bendruomenės istoriją, jos atminimo išsaugojimą bei ryšį su iš šio krašto kilusių litvakų šeimomis.

Šią savaitę Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje buvo pagerbti Vilniaus žydų bendruomenės istorijos tyrėjai Irina Guzenberg ir Henrikas Agranovskij. Daugiau kaip 30 metų tyrimus vainikavo knygą „Vilnius“,  išleista rusų ir anglų kalbomis.

Pirmąjį rugsėjo sekmadienį, rugsėjo 6-ąją, jau 22 kartą bus minima Europos žydų kultūros dienų tema. Šiemet visoje Europoje pasirinkta ypatinga tema – MEILĖ. Tai kvietimas pažvelgti į žydų kultūrą per meilės prizmę: meilės žmogui, šeimai, bendruomenei, tradicijai, menui, mokymuisi ir pačiam gyvenimui.

Žydų tradicijoje meilė niekada neapsiribojo vien romantiniais jausmais. Ji kūrė ryšius tarp žmonių ir kartų, jungė praeitį su dabartimi, tradiciją su naujomis idėjomis, skirtingas kultūras ir bendruomenes. Per tūkstančius metų meilė buvo išgyvenama ir švenčiama įvairiausiomis formomis – nuo šeimos ryšių ir dvasinio atsidavimo iki meilės menui, knygai, kalbai ir bendruomenei.

Meilė nėra paprasta, tačiau būtent ji padeda mums būti kartu – nepaisant mūsų skirtumų.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia Europos žydų kultūros dieną švęsti kartu. Parengėme ypatingą, meilės temos persmelktą programą.

„Niekada nenorėjau rašyti knygos apie save. Mano tikslas buvo papasakoti apie pokario žydų gyvenimą, o vienintelis pavyzdys, kurį gerai žinau, – mūsų šeima“, – penktadienį Palangos vasaros skaitykloje vykusį biografinės knygos „Dainos iš mėlynos užrašinės“ pristatyme kalbėjo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, advokatė Faina Kukliansky.

Kviečiame į šį penktadienį Palangos vasaros skaitykloje vyksiantį Fainos Kukliansky biografinės knygos „Dainos iš mėlynos užrašinės“ pristatymą ir parašų dalijimo akciją.

Data: penktadienis, rugpjūčio 28 d.
Laikas: 16 val.
Vieta: Palangos vasaros skaitykla (Vytautog. 72, Palanga).

2026 m. rugsėjo 13 – spalio 7 dienomis sostinėje bus surengtas trečiasis tarptautinis žydiškos muzikos ir kultūros festivalis „Vilnius Shalom Festival“ – vienas reikšmingiausių žydiškos muzikos ir kultūros renginių Baltijos regione.

Beveik mėnesį truksianti festivalio programa pakvies į klasikinės muzikos, klezmerio ir džiazo koncertus, edukacinius renginius bei analogų regione neturintį Šofarų maršą – simbolinę vienybės, taikos ir atminties eiseną. Šis unikalus renginys, skirtas hebrajiškų Naujųjų metų – Roš Hašanos – pradžiai, jau trečius metus iš eilės suburia šimtus dalyvių iš Lietuvos ir užsienio.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą dėl iškilios poetės, dramaturgės, rašytojos ir mūsų brangios bičiulės Violetos Palčinskaitės (1943 – 2026) mirties.
Mūsų mintys ir maldos skrieja Violetos šeimai, artimiesiems, bičiuliams ir visiems, kuriems ji buvo brangi.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą rašytojui, brangiam bendruomenės bičiuliui Rimantui Stankevičiui ir jo artimiesiems dėl sesers, pirmosios atkurtos nepriklausomos Lietuvos ministrės pirmininkės, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarės Kazimiros Danutės Prunskienės, netekties.

Žydų tradicijų žinovė, edukatorė Natalja Cheifec kviečia į klubo #ŠALOM susitikimą, kuris vyks šį ketvirtadienį, rugpjūčio 6 d., 18:00 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ZOOM svetainėje.

Norėdami gauti tiesioginio klubo #ŠALOM susitikimo ZOOM nuorodą registruokitės ČIA ir nepamirškite aktyviai dalyvauti – užduoti jus dominančių klausimų.

Taip pat kviečiame simboliškai paremti #NataljosPaskaitą ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę. Visą info, kaip tai padaryti, rasite čia 👇
https://www.lzb.lt/kvieciame-paremti-lietuvos-zydu-litvaku-bendruomene/

Laukiame visų!

Lietuvos apeliacinis teismas pripažino Seimo narį Remigijų Žemaitaitį kaltu dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir šiurkštaus Holokausto menkinimo. Teismas padidino pirmosios instancijos teismo skirtą baudą nuo 5 000 iki 10 000 eurų, konstatavęs, kad pirminė bausmė neatitiko padarytų nusikalstamų veikų sunkumo.

Teismas nustatė, kad R. Žemaitaitis, eidamas Seimo nario pareigas, sistemingai ir viešai tyčiojosi iš žydų, juos niekino, kurstė neapykantą žydų tautybės žmonėms, iškraipė istorinius faktus ir sąmoningai skatino tautinę nesantaiką bei priešpriešą tarp lietuvių ir žydų bendruomenės. Teismas taip pat konstatavo, kad Holokausto lyginimas su sovietų nusikaltimais bei žydų apibūdinimas nužmoginančiais epitetais yra nusikalstama Holokausto menkinimo forma.

Baudžiamoji byla buvo iškelta dėl 2023 m. viešų R. Žemaitaičio pasisakymų ir įrašų socialiniuose tinkluose. Atskiroje konstitucinėje byloje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas jau buvo pripažinęs, kad šiais veiksmais jis sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vertinimu, šis sprendimas dar kartą patvirtina, kad demokratinė valstybė grindžiama ne tik teisėmis ir laisvėmis, bet ir atsakomybe. Saviraiškos laisvė negali būti naudojama kaip priedanga neapykantai kurstyti, antisemitizmui skleisti ar Holokaustui menkinti.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Liepos 20 d. Šiauliuose paminėtos 85-osios geto įkūrimo metinės, o Kužiuose, Holokausto aukų žudymo vietoje, vyko Atminties kelio renginys.

Šiandien viso pasaulio žydų gyvenimą sustabdė didžiausio metų gedulo diena Tiša be Av (hebr. Tisha B’Av). Devintoji Avo mėnesio diena (paprastai sutampanti su liepos arba rugpjūčio mėnesiu) yra svarbiausia visuomeninė gedulo diena žydų kalendoriuje. Nors tradicija šią dieną sieja su daugybe žydų tautą ištikusių nelaimių, svarbiausias jos minėjimo objektas – Pirmosios ir Antrosios Jeruzalės Šventyklų sunaikinimas.

Išlydėdami besibaigiančią savaitę visus kviečiame į Šiaulius, kur pirmadienį, liepos 20-ąją, minėsime 85-ąsias Šiaulių geto įkūrimo metines.

Renginio programa:

13:00 – minėjimas prie buvusių Šiaulių geto vartų (Trakų ir Ežero gatvių sankirtoje).

13:45 – minėjimo tęsinys Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai).

Kviečiame kartu pagerbti Šiaulių geto kalinių atminimą ir prisiminti Holokausto aukas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai, norintys vykti kartu, prašome rašyti iki sekmadienio, liepos 19 d. 19 val. el. paštu: info@lzb.lt

Shabbat Shalom!