Naujienos

Pieno ir medaus šalis: Tora apie maistą

Pieno ir medaus šalis: Tora apie maistą

Visą vasario mėnesį kalbame apie sveiką maistą!
Natalja Heifec kviečia į paskaitą. Sužinokite viską apie maistą pagal Torą!

Lauksime jūsų Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, vasario 14 d., 18.00 val. Pylimo g. 4, Vilniuj, II a. konferencijų salėje. Registracija >>goo.gl/Eo6KW1
Sekite naujienas ir nepraleiskite skanių siurprizų – mėnesio tema – Izraelio gatvės maistas. #Izraeliogatvesmaistas
Didžioji šventė – vasario 17d. Programa : https://www.lzb.lt/2019/02/06/56473/

Nuotrauka LŽB – Karmel turgus, Tel Avivas.

Maloniai kviečiame į knygos pristatymą– atsiminimų popietę – Aaronas Garonas „Vilnietiškas žydų pasaulis”

Maloniai kviečiame į knygos pristatymą– atsiminimų popietę – Aaronas Garonas „Vilnietiškas žydų pasaulis”

Vasario 17 d. (sekmadienis) 15 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, J.Heifetzo salėje 3 a., Pylimo g. 4, Vilniuje

Dalyvauja:  dukra Tamara Garon, sūnus Eugenijus Garonas, Fania Brancovskaja, Simas Levinas, Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras Česlovas JuršėnasFaina Kukliansky, knygos leidėjas Stasys Lipskis, Maša Grodnikienė, Milanas Chersonskis.

“Vilnietiškas žydų pasaulis” – tai žinomo žurnalisto Aarono Garono straipsnių, rašytų jidiš kalba leidžiamiems periodiniams leidiniams, rinktinė, iliustruota archyvinėmis nuotraukomis. Dauguma rašinių knygoje – gyvo liudininko pasakojimai apie tarpukario žydišką Vilnių, Lietuvos Jeruzalę, jos įvairialypį visuomeninį gyvenimą, ryškias asmenybes. Aaronas Garonas (1919-2009) gimė Vilniuje ir beveik visą savo gyvenimą susiejo su gimtuoju miestu, kurį gerai pažinojo ir labai mylėjo. Ypatingas ikikarinio Vilniaus žydų pasaulio fenomenas, kurio liudininku A. Garonas tapo ankstyvoje jaunystėje, įskiepijo jam neblėstančią meilę žydų kultūrai ir gimtajai jidiš kalbai. Prabėgę metai neišdildė jaunų dienų įspūdžių ir prisiminimų, tik sustiprino norą jais pasidalinti. Juk kiekvieno žuvusios Lietuvos Jeruzalės liudininko balsas yra prasmingas.

Knygos parengimą ir leidybą dalinai finansavo “Geros valios fondas”.

Daugiau informacijos tel (8 5) 261 3003.

JAV prezidento D.Trumpo sprendimu paskirtas specialusis pasiuntinys kovai su antisemitizmu

JAV prezidento D.Trumpo sprendimu paskirtas specialusis pasiuntinys kovai su antisemitizmu

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo trečiadienį paskyrė buvusį prokurorą ir kariškį Elaną Carrą specialiuoju pasiuntiniu antisemitizmo stebėsenai ir kovai su juo.

Pasaulio žydų kongreso prezidentas Ronaldas S. Lauderis pasveikino JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą paskirti JAV kariuomenės veteraną Elaną Carrą kaip valstybės departamento pasiuntinį antisemitizmui. Tikimės, kad Elanas Carras galės atlikti sudėtingas pareigas, su kuriomis susiduria rūpestingai “, – sakė Lauder. Pasaulinis žydų kongresas jau seniai pasisako už šį paskyrimą,  organizacija yra įsipareigojusi padėti šioms pastangoms visais įmanomais būdais. “„Antisemitizmas auga visame pasaulyje, taip pat ir Jungtinėse Valstijose, todėl labai svarbu, kad į šį pasaulinį klausimą būtų kreipiamas rimtas dėmesys, kokio jis nusipelno. JAV jau seniai yra kovos su antisemitizmu lyderė, ir dabar paskyręs specialūjį pasiuntinį, prezidentas Trumpas ėmėsi teigiamo ir stipraus žingsnio, dar kartą patvirtindamas savo vyriausybės moralinį vadovavimą šiuo klausimu ir nuramindamas žydų bendruomenes, kad JAV palaiko juos ir yra pasirengusi juos remti bei užtikrinti saugų gyvenimą “, – pridūrė Lauderis.

Pasaulio žydų kongreso Amerikos skyriaus pirmininkas Rabbi Joel Meyers sakė: „Mes per daug gerai žinome, kad antisemitizmas tolsta nuo ekstremalaus, bet išlieka nuolatine problema  ir nebegalime tikėtis, kad  jis išnyks, nepadarius konkrečių ir apgalvotų pastangų įį sustabdyti. JAV Pitsburgo sinagogoje žudynių metu amerikiečiai suprato  dabartinio antisemitizmo pavojų,  mes turime padaryti viską, ką galime, kad užkirstume kelią tokiems žiauriems puolimams. Niekas, žydas ar ne žydas, neturėtų vėl gyventi baimėje dėl savo gyvybės ar turto, tai užtikrinti yra mūsų pareiga.

Izraelio gatvės maistas Beigelių krautuvėlėje

Izraelio gatvės maistas Beigelių krautuvėlėje

Ar pastebėjote, kad gatvės maistas nejučia pakeitė greitą maistą? O gal greitas maistas išėjo į gatves? Būrys draugų šiandiena renkasi šurmulį ir netikėtus skonius prie iš lentų sukaltų stalų, nesuderintų kėdžių chaotiškai neaiškiose erdvėse primenančiose elektros skydines ar sandėlius. Vilniuje tokių erdvių ne viena, jos atviros ir šaltą žiemą, o dažniau po turgaus stogais tarp prekystalių įsiskverbia koks puodas sriubos ir visi ten turi susirinkti pietų. Tas žavus šurmulys bene svarbiau už maistą, nes jo reikia laukti eilėje, o ne kol pagamins. Na o eilėje prasideda malonus bendravimas apie bet ką. Kviečiame pasinerti į Beigelių krautuvėlės 3 metų gimtadienio balaganą, paragauti Izraelio gatvės maisto ir vėl sugrįžti pas mus!

Vasario 8-17 d. ragaukite mūsų falafelių, sabich ir kitų sveikų patiekalų ir balsuokite kuris gi skaniausias. Pažadame laimėjusį patiekalą palikti naujajame Beigelių krautuvėlės meniu.

 

Beigelių krautuvėlė švenčia 3 metų gimtadienį!

Beigelių krautuvėlė švenčia 3 metų gimtadienį!

Prieš 3 metus Vilniuje vėl ėmė kvepėti žydiškais beigeliais – jie grįžo ten iš kur išėjo kartu su visa rytų Europos žydų diaspora. Beigeliai išpopuliarėjo Niujorke ir Monrealyje, dabar jų ten iškepa milijonus. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė po 3 metų pristato Litvakišką beigelį, kurį ragaujate pas mus kasdien su lašiša, sūriu ir kitais populiariais priedais. Beigelių valgymo kultūrą skleidžiame mes kartu su jumis, mūsų mylimais gerbėjais iš viso pasaulio!

Vilniaus ,,SANTAROS“ gimnazijos moksleivės –  Tarptautinio konkurso ,,Atmintis apie Holokaustą – kelias į toleranciją“ nugalėtojai

Vilniaus ,,SANTAROS“ gimnazijos moksleivės – Tarptautinio konkurso ,,Atmintis apie Holokaustą – kelias į toleranciją“ nugalėtojai

Minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Lietuvos ambasadoje Maskvoje surengta akcija ,,Mes prisimename“. Kartu su ambasados diplomatais joje dalyvavo Vilniaus ,,Santaros“ gimnazijos anglų kalbos mokytoja ekspertė, 12 c kl. auklėtoja Tatjana Bruskina  ir 12 c kl. mokinė Anastasija Narbutaitė, kuri tapo Rusijos mokslo ir švietimo centro ,,Holokaustas“ surengto tiriamųjų ir analitinių darbų konkurso ,,Atmintis apie Holokaustą – kelias į toleranciją“ nugalėtoja. A.Narbutaitė šiame darbe kartu su bendraklase Olga Podvorskyte analizavo Holokausto temos atspindėjimą Lietuvos žiniasklaidoje 2016-2018m. Mokinės išanalizavo straipsnius Holokausto tema Delfi.lt; BNS, Bernandinai.lt; taip pat ir skaitytojų komentarus. Darbe pažymima, kad Lietuva atsiprašė už savo piliečių dalyvavimą žydų genocide. Mokinės remiasi nacionalinės teisės nuostatomis dėl neapykantos kurstymo draudimo, mini, kad neigiami komentarai pašalinimi.

Mokinės įtikinamai atskleidė, kad dauguma Lietuvos žmonių yra tolerantiški ir gerbia Holokausto aukų atminimą bei dalyvauja įvairiuose renginiuose joms pagerbti. Sausio 28 d. Rusijos žydų kongreso organizuotame vakare  A.Narbutaitei ir kitiems tarptautinio konkurso nugalėtojams buvo įteikti ,,Holokausto“ centro apdovanojimai. Juos teikė garsi Rusijos žurnalistė ir fondo pirmininkė Ala Gerber. Renginyje dalyvavo ir Lietuvos ambasadorius Remigijus Motuzas.

Mes esame labai dėkingi Lietuvos ambasadai Rusijoje, kuri atsiliepė į konferencijos organizatorių prašymą materialiai paremti mus, ko pasekoje nugalėtojos tris dienas gyveno prie Lietuvos ambasados, buvo pakviestos į susitikimą su ambasadoriumi p. Remigijum Motuzu, taip pat ambasados atstovų buvo organizuotas transportas į/iš oro uosto. Ambasados prašymu Lietuvos žydų bendruomenė pažadėjo apmokėti lėktuvo bilietus, už ką jiems esame labai dėkingi.

Daugiau informacijos URM Naujienose

Lietuva ir Izraelis – draugiškų valstybių ryšius stiprina kultūrinis bendradarbiavimas

Lietuva ir Izraelis – draugiškų valstybių ryšius stiprina kultūrinis bendradarbiavimas

Lietuvos ir Izraelio kultūrinis bendradarbiavimas, jo stiprinimo kryptys, bendri projektai ir artimiausi renginiai aptarti kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko susitikime su Izraelio Valstybės ambasadoriumi Amiru Maimonu.

Kaip artimiausias intensyvaus kultūrinio bendradarbiavimo pavyzdys trumpai aptartas šių metų kovo–birželio mėnesiais Tel Avive rengiamas Lietuvos kultūros festivalis „Lietuviškos istorijos“. Tai vienas reikšmingiausių Lietuvos kultūros projektų užsienyje 2019-aisiais. Jo metu, glaudžiai bendradarbiaujant su Izraelio kultūros organizacijomis, bus pristatyta lietuvių literatūra, muzika, šiuolaikinis šokis, dokumentinis kinas, vizualieji menai. Festivalis turėtų sustiprinti Lietuvos ir Izraelio kultūros organizacijų ryšius, Lietuvos kultūros žinomumą Izraelyje.

Susitikime kalbėta, kad aktyvesnius mainus tarp Lietuvos ir Izraelio kultūros profesionalų turėtų paskatinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės bendradarbiavimo švietimo, mokslo, kultūros, jaunimo reikalų ir sporto srityse 2019–2022 metų programa, kurios reikšminga dalis yra skirta kultūriniams ryšiams stiprinti.

Sveikinimas Auksinių vestuvių proga !

Sveikinimas Auksinių vestuvių proga !

LŽB sveikina Dovydą ir Valentiną Kocus Auksinių vestuvių proga!

Auksinių vestuvių laimė aplanko tik tuos, kurie gyvenime buvo kartu. Už negandas, už rūpesčius lemtis Jums dovanojo vaikų meilę. Žydų bendruomenė Jus sveikina, linki sveikatos, Naches ir laimingo  gyvenimo iki 120!

Katalikų kunigas, kuris atrado, kad yra žydas

Katalikų kunigas, kuris atrado, kad yra žydas

 Kostas Kajėnas

ROMUALDAS JAKUBAS VEKSLERIS-VAŠKINELIS nuo gimimo buvo auginamas kaip katalikas ir tapo kunigu. Vėliau sužinojo, kad yra žydas, ir išvyko į Izraelį, kur pirmą kartą susitiko su savo ultraortodoksais giminaičiais. Sugrįžimas prie savo šaknų buvo nelengvas: viena vertus, laimė atradus jas, kita vertus – konfrontacija su žydų grįžimo teise į Izraelį.

Tai neeilinio likimo žmogus, turintis du vardus ir dvi pavardes, per Antrąjį pasaulinį karą gimęs Švenčionyse ir per laimingą atsitiktinumą vienintelis savo giminėje išlikęs gyvas. Šio likusio gyvo kūdikio istorija nebūtų tapusi realybe, jei ne lenkų kilmės Piotras ir Emilija Vaškineliai. Jiems prieš likviduojant Švenčionių getą Jakubas ir Batya Veksleriai perdavė ir patikėjo didžiausią turtą – savo gimusį sūnų. Jį Vaškineliai pakrikštijo bažnyčioje ir augino kaip kataliką.

Nacionalinėje konferencijoje buvo pasakotos dramatiškos Lietuvos žydų vaikų istorijos

Nacionalinėje konferencijoje buvo pasakotos dramatiškos Lietuvos žydų vaikų istorijos

2019 m. sausio 25 dieną Ariogalos Kultūros centre vyko meninė konferencija „Žydų vaikų istorijos“. Šis renginys jau tapęs tradiciniu, nes vyksta kasmet, minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną.

Konferencijoje dalyvavo gausus būrys mokytojų su mokiniais iš 25 Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose veikia Tolerancijos ugdymo centrai. Ronaldas Račinskas, Tarptautinės komisijos vykdomasis direktorius susirinkusiems konferencijoje minėjo, jog svarbu kalbėti apie vietos žydų bendruomenės gyvenimą iki Antrojo pasaulinio karo ir ypač svarbu prisiminti apie tai, kas nutiko Holokausto metu. Renginio pradžioje, konferencijos dalyviams buvo perskaityta Tarptautinės komisijos pirmininko Emanuelio Zingerio sveikinimo kalba.

 Mokiniai, meninės išraiškos priemonėmis, pasakojo Lietuvoje gyvenusių žydų vaikų, paauglių istorijas. Pristatymams siužetus mokytojai parinko iš Holokausto liudininkų atsiminimų – Icchoko Rudaševskio dienoraščio, Trudi Birger ir Stanislovo Rubinovo prisiminimų, knygos apie Kauno geto vaikus „Išgelbėti bulvių maišuose“, iš rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus kūrybos ir kitų šaltinių. Renginio svečiai ir dalyviai susipažino su keliaujančia per Lietuvą litvako Simono Karczmaro, kilusio iš Dieveniškių, paroda „Paminklas Dieveniškėms”.

Renginyje dalyvavo svečiai iš Kauno, Panevėžio, Šiaulių apskrities, Vilniaus žydų bendruomenių, Sugiharos namų – muziejaus, Kauno IX forto muziejaus. Gercas Žakas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas, savo kalboje išreiškė viltį, jog šie mokiniai, atliekantys vaidmenis meninėse ir literatūrinėse kompozicijose, galbūt neturės stereotipų dėl tautybės, religijos ar kitokio žmogaus požiūrio. Visi konferencijos svečiai ir dalyviai prisijungė prie pasaulinės iniciatyvos #We Remember . Konferencijos metu buvo įkurtas naujas Tolerancijos ugdymo centro Kauno Kazio Griniaus progimnazijoje.

Konferenciją organizavo Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su Ariogalos gimnazijos Tolerancijos ugdymo centru.

Nuotraukos Gustės Adamavičiūtės 

Sinagogos: sunkus kelias į prisikėlimą

Sinagogos: sunkus kelias į prisikėlimą

Kazys Kazakevičius

 Iš tarpukariu Lietuvoje buvusių beveik pusės tūkstančio žydų sinagogų iki mūsų dienų liko apie 80. Tik dvi jų yra veikiančios, visi kiti pastatai pritaikyti kitai paskirčiai arba stovi nenaudojami. Norint prikelti sinagogas naujam gyvenimui reikia nemenkų pinigų. Tokių lėšų neturi nei žydų bendruomenės, nei savivaldybės, dažnai tampančios sinagogų šeimininkėmis ten, kur žydų bendruomenių nėra. Gelbsti nebent Europos Sąjungos (ES) parama.

Atsirado galimybė galutinai sutvarkyti buvusią Alytaus sinagogą, kuri pokario metais buvo paversta druskos sandėliu, viščiukų perykla. Sausio mėnesį miesto merija pasirašė sutartį su rangovu dėl 1911-aisiais iškilusios ir jau trejus metus po truputį tvarkomos sinagogos tolesnio kapitalinio remonto. Numatyta, kad jis truks iki pusantrų metų ir kainuos per 400 tūkst. eurų. Beveik pusę būtinų lėšų sudarys ES parama, kitą dalį skirs pati savivaldybė. Anot Alytaus miesto merijos Finansų ir investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės Ingridos Leskevičienės, pastatas bus pritaikytas Vizualiųjų menų centro, kaip Alytaus kraštotyros muziejaus padalinio, veiklai. Pirmame aukšte planuojama įkurti universalią ekspozicijų salę ir joje rengti parodas, konferencijas, seminarus, paskaitas, knygų pristatymus, filmų peržiūras.

Tačiau, anot LŽB pirmininkės  F. Kukliansky, dar yra sinagogų, kurių likimas kelia nemažai rūpesčių. Jas renovuoti ar atstatyti net ir turint lėšų vertėtų tik tuomet, jei būtų aišku, kad pastatais kas nors naudosis.

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena Panevėžyje

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena Panevėžyje

2005 metais Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kurią pasirašė 100 valstybių vadovai, tame tarpe J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, apie privalomus minėjimų vykdymus visose valstybėse sausio 27 dieną, kai 1945 metais Tarybinės armijos kareiviai išlaisvino likusius gyvus žmones iš koncentracijos stovyklos Aušvicas-Berkenau. Šioje stovykloje per Antrąjį Pasaulinį karą buvo nužudyta daugiau nei 1,5 mln. žmonių, iš jų 1,1 mln. žydai.

Panevėžio žydų bendruomenė, minėdama šiuos tragiškus įvykius, kiekvienais metais organizuoja renginius ir dalyvauja susitikimuose mokyklose bei gimnazijose Panevėžyje bei Panevėžio rajone, skirtuose Holokausto aukų atminimui, taip pat kovai su antisemitizmu ir diskriminacija.

Sausio 25 d. Panevėžio žydų bendruomenės nariai Virginija ir Albertas Savinčiai dalyvavo Ariogaloje konferencijoje “Žydų vaikų istorijos”. Konferencijos organizatorius Tarptautinė komisija nacių ir sovietinių okupacinių režimų Lietuvoje įvertinimui ir Ariogalos gimnazijos Tolerancijos ugdymo centras, organizavo daugiau nei 20 tolerancijos ugdymo centrų visoje Lietuvoje. Tą pačią dieną Panevėžio žydų bendruomenės narys Jurijus Smirnovas (RAAK) pasakojo   Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės verslo mokykloje su savo atsiminimais apie išgyventus metus koncentracijos stovyklose Panevėžyje ir Šiauliuose. J.Smirnovas papasakojo istoriją, kaip stebuklo dėka jis išliko gyvas.

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman 25 sausio 2019 m. dalyvavo konferencijoje, skirtoje Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai Vilniuje, kurįą organizavo Tautinių mažumų departamentas ir Lietuvos (Litvakų) žydų bendruomenė.

Sausio 27 d. 2019 m. Holokausto aukas prisiminė dauguma Europos šalių. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir užsienio reikalų ministras Xaiko Maas pabrėžė, kad negalima toleruoti antisemitizmo ir kitų rasinės neapykantos formų, neužtenka vien prisiminti praeities, bet ir privaloma mokytis iš šių pamokų. Izraelio prezidentas J.E. Reuven Rivlin pasakė, kad nacių nusikaltimams prieš žydų tautą negalima atleisti ir negalima kalbėti apie Holokaustą, kaip apie istorinį įvykį  žinant, kad antisemitizmas ir neapykanta  egzistuoja šalia mūsų.

Panevėžyje sausio 27 d. minėjimas prasidėjo 12 val. prie memorialo “Liūdinti žydų motina”, kur susirinko PŽB nariai, miesto valdžio atstovai, meras Rytis Račkauskas, Tarybos narys Alfonsas Petrauskas, L.R. Seimo narys Povilas Urbšys, gimnazijų direktoriai ir mokytojai, Panevėžio visuomenė. Mitinge pranešėjai pasmerkė nacistinę to meto politiką, kalbėjo, kad Holokausto istoriją reikia nuolat prisiminti ir pasakoti savo vaikams bei anūkams. Tai yra smerktinas ir niekada neužmirštamas įvykis. Tylos minute buvo pagerbti nekaltai nuo nacių ir kolaborantų veiksmų žuvę žmonės.

Prie paminklo ”Geto vartai”  minėjimo dalyviai uždegė žvakes ir padėjo vainikus nekaltai žuvusiems žmonėms. Renginio tesinys vyko PŽB patalpose, kur dalyviai peržiūrėjo Aušvicas Berkinau filmą.

Daugiau informacijos galima paskaityti –  sekunde.lt   straipsnyje ”Žydų paveldo pėdsakais Panevėžyje”

Jeruzalėje pagerbtas Pasaulio tautų teisuolio Čiunės Sugiharos atminimas

Jeruzalėje pagerbtas Pasaulio tautų teisuolio Čiunės Sugiharos atminimas

Nuotraukoje: Miki Kantor – Izraelyje gyvenenčių litvakų iš Vilniaus asociacijos ,,Beit Vilna” pirmininkė. Avi Rosenthal – Izraelio išgyvenusiųjų Hokokaustą organizacijų centro direktorius; Chaim Chesler – Limmud FSU įkūrėjas; Koichi Aiboshi – Japonijos ambasadorius Izraelyje ir Šlomo Guras – Izraelio Claims Conference viceprezidentas prie atminimo- atminimo plokštelėje „Tiune Sugihara“ (Jeruzalė, 2019 m. Sausio 27 d.) Atmintyje. Fotografas: Rolan Novitsky

Sausio 27, Tarptautinę Holokausto atminimo dieną Jeruzalėje buvo surengtas ypatingas renginys, skirtas Pasaulio tautų teisuoliui, Čiunei Sugiharai. Iškilmingoje ceremonijoje „Martef Ha-Shoah“ buvo atidengta memorialinė lenta, skirta Japonijos diplomatui Čiunei Sugiharai, dirbusiam Kaune Japonijos vicekonsulu nuo1939 m. kovo mėn. iki 1940 m. rugpjūčio mėn. ir padėjusiam 6 000 Lenkijos ir Lietuvos žydų,  pabėgusiems nuo nacių persekiojimo, išvykti iš šalies ir išsigelbėti nuo neišvengiamos mirties. Pradedant 1940 m. liepos 31 d. iki rugpjūčio 28 d. Čiune Sugihara žydų pabėgėlių šeimoms išdavė daugiau nei 2100 Japonijos tranzito vizų, pagal kurias jie per SSRS galėjo keliauti į Tolimuosius Rytus. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Čiunė Sugihara, kalėjo metus internuotų žmonių lageryje, jis sugrįžo namo tuo pačiu keliu, kaip ir jo išgelbėti žydai: traukiniu per visą sovietų sąjungą į Vladivostoką ir iš ten į Japoniją. 1985 m. Izraelis suteikė Čiunei Sugiharai Pasaulio tautų teisuolio titulą už  žydų gelbėjimą.

Memorialinė lenta, skirta atminti Čiunę Sugiharą, yra greta „Gyvybės medžio“ ant  Siono kalno (Har Zion). Atminimo renginį Izraelyje inicijavo “Limmud FSU”, “Claims Conference” ir „Gyvųjų maršas”. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Japonijos ambasados Izraelyje darbuotojai, Č. Sugiharos ir išgelbėtų šeimų atstovai, kuriuos labai sujaudino garsiajam diplomatui skirta daina „Samurajų kelias“, dainą sukūrė Natella Boltyanskaya .

Kalbėdamas atminimo ceremonijoje ,,Limmudo FSU” įkūrėjas Chaimas Česleris priminė: „Č. Sugihara išgelbėjo tūkstančius žydų, jis tai darė prieštaraudamas savo šalies Užsienio reikalų ministerijos nurodymams ir keldamas grėsmę sau ir savo šeimai. Jo drąsa buvo išskirtinė. Susirinkome pirmajame Izraelio Holokausto muziejuje, kad pagerbtume šio Pasaulio teisuolio atminimą ir išsaugotume jo didžio didvyriškumo ir pasiaukojimo visuomenei istoriją. Mes nepamiršime tavęs, Čiune Sugihara!”

“Claims Conference” viceprezidentas Shlomo Guras sakė: „Žydus gelbėdamas Čiunė Sugihara rizikavo ne tik savo galva, bet ir savo žmonos ir trijų mažų vaikų gyvenimu. Tai neabejotinai buvo žygdarbis. Šiandien čia skambėjo puiki daina „Samurajų kelias“, joje yra žodžiai: „Jis suvokė tiek užmarštį, tiek skausmą, bet pasakykit kas nors iš šalies: tai yra daug ar mažai, – pora tūkstančių, kurie nematė karo “. Sugihara  išgelbėjo ne „pora tūkstančių“, jis įteikė „Šeimos“ vizas 2 tūkst. ir tai yra daugiau nei 6 tūkst. žmonių. Jei šiandien skaičiuojame išgelbėtų žmonių, vaikų, anūkų ir vaikaičių, skaičių, bus jau daugiau nei 50 tūkst. žmonių. Mes privalome išsaugoti ir perduoti atminimą apie Čiunę Sugiharą ateinančioms kartoms“.

Kviečiame į filmo peržiūrą

Kviečiame į filmo peržiūrą

Sausio 29 d. 14.00|ANTRADIENIS|Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Jašos Heifetzo salė, Pylimo g. 4.
Dokumentinio filmo “Who Will Write Our History” (liet. Kas rašys mūsų istoriją?) peržiūra

JAV kino festivaliuose laurus pelniusi Nancy Spielberg ir Robertos Grossman dokumentika įtaigiai ir jautriai nukelia žiūrovą į Varšuvos geto realybę ir pasakoja apie pogrindžio pasipriešinimo judėjimo dalyvių kovą už būtį ir orumą. Daugiau informacijos – http://whowillwriteourhistory.com/

Renginio partneris – Pasaulio žydų kongresas (World Jewish Congress)

 

Šiaulių krašto žydų bendruomenė paminėjo Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną.

Šiaulių krašto žydų bendruomenė paminėjo Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną.

Sausio 25 d. bendruomenės nariai susitiko su Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotoja  Vilma Karinauskiene. Paskaitos „Šiaulių žydų bendruomenės istorijos fragmentai” metu buvo kalbama skaudžia tema apie Šiaulių getą. Šių metų liepos 15 d. minėsime Šiaulių geto sunaikinimo 75-ąsias metines.

Visi renginio dalyviai palaikė ir dalyvavo Pasaulio žydų kongreso (WJC) kampanijoje, skirtoje Holokausto aukų atminimui, fotografuodamiesi su ženklu: #WeRemember.

Sausio 27 d. bendruomenės nariai rinkosi prie buvusio Šiaulių geto vartų paminklinio akmens, padėjo krepšelį gėlių, uždegė žvakes, tylos minute pagerbė Holokausto aukas. Tarp susirinkusiųjų buvo ir bendruomenės narės, buvusios Šiaulių geto kalinės, Ida Vileikienė bei Romualda Každailienė, kurios išgyveno Holokausto tragediją. Vėliau bendruomenes nariai susirinko Šiaulių krašto žydų bendruomenės patalpose dokumentinio filmo „Aušvicas specialioji komanda Sonderkommando” peržiūrai bei prisiminimų popietei.