Naujienos

Šabo sutikimas LŽB su dizainere Agne Kuzmickaite

Šabo sutikimas LŽB su dizainere Agne Kuzmickaite

Tęsiama tradicija Šabą pasitikti su kviestiniu svečiu, menininku. Šį kartą LŽB Vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas susirinkusiems Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariams pristatė drabužių dizainerę Agnę Kuzmickaitę, mokslų daktarę, dažnai vadinamą „Drugelių karaliene“, nes drugeliai yra jaunos aktyvios dizainerės gerai pažįstamas prekės ženklas.

Pokalbį vedė R.Vaisbrodas, užduodmas klausimus. Pirmiauskai apie įdomi ir Agnės Kuzmickaitės šeimos istoriją. Tėvas Bronislovas Kuzmickas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius,  Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio Seimo tarybos narys. 1990–1992 m. LR Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, signataras, Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio pavaduotojas.

Močiutė Gita Jekentienė, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, buvo Palangos pionierių stovykloje, kurios vaikus, taip pat ir Gitą evakavo į Rusiją. Agnė Kuzmickaitė nekartą pasakodama apie šeimą, prisiminė savo močiutę ir sakė, tik dabar supratusi, kokia aplinka ją formavo. Su močiute dažnai kalbėdavo apie žydiškumą, jidiš kalbą, apie tragišką jos artimųjų žūtį, – išliko gyvas tik močiutės brolis, visi buvo nužudyti  9-ajame forte. Močiutė išliko gyva, nes buvo evakuota. Pasak Agnės, po karo močiutei Lietuvoje teko patirti patyčias dėl žydiškumo, nekartą išgirsti jos adresu mestą žodį „žydelka“. Nieko panašaus neteko patirti Agnei, mokykloje ją gerbė už tėvo Br. Kuzmicko kovą už Lietuvos laisvę.

Mama – Leonarda Jekentaitė-Kuzmickienė – filosofė, humanitarinių mokslų daktarė, jaunystėje buvo gerai pažįstama TV laidų vedėja, išėjusi iš televizijos, apsigynė filosofijos daktaro laipsnį. Nepriklausomybės pradžioje – Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Generalinė sekretorė. Ji išleido monografiją „Froidizmas ir humanistinė psichoanalizė“, vadovėlius „Etika“ , „Žmogus tarp žmonių“.

Drugelių simboliui jau 10 metų. Jie pritraukė daugiau dėmesio ir simbolikos, dizainerės darbams, tapo suprantamesni. Atsiradus ,,Drugelių linijai“, kūryba tapo pragyvenimo šaltiniu. Agnei Kuzmickaitei gerai sekasi dirbant su įvairiais projektais. Ji pasakojo, kad kuria moterims ir savo vyrui dainininkui, kompozitoriui Sauliui Prūsaičiui.Dizainerę įkvepia aktualios idėjos, sėkmingi menininkai, žmonės, radę vietą savo laikmetyje ir save realizavę. LŽB susitikime dizainerė pasakojo, kaip svarbu teisingai pasirinkti specialybę, tuomet ir idėjos savaime ateina. Jai teko kurti drabužius 20 teatro spektaklių. Ypač įsiminė Viljamo Šekspyro „Hamletas“ ir darbas drauge su garsiu režisieriumi Oskaru Koršunovu, taip pat su žinomais režisieriais Jonu Vaitkumi ir Gediminu Šeduikiu. Operos ir Baleto teatre sukurtas dizainas G.Donizetti operai „Meilės eleksyras“ ir J. Štrauso operetei “Šikšnosparnis”.

Įdomus pokalbis ir neformalus bendravimas su Agne Kuzmickaite malonioje aplinkoje tęsėsi prie Šabo žvakių ir vaišių.

Draugiškas šachmatų turnyras  „Vytauto Landsbergio taurė – 2019“

Draugiškas šachmatų turnyras „Vytauto Landsbergio taurė – 2019“

Seime 2019 m. birželio 8 d. vyko žaibo šachmatų varžybos „Vytauto Landsbergio taurė – 2019“, skirtos propaguoti šachmatų sportą ir prisiminti prof. Vytauto Landsbergio sportinį kelią. Varžybas organizavo ir vykdė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija kartu su Vilniaus šachmatų klubu ir Elitiniu Šachmatų, Šaškių Klubu „Rositsan ir Maccabi“. Varžybų vyriausiasis teisėjas – Raimondas Paliulionis. Turnyre dalyvavo Vytautas Landsbergis, pasaulio čempionas Garis Kasparovas, geriausi Lietuvos šachmatų profesionalai, kviestiniai svečiai – diplomatai, parlamentarai, valstybės institucijų vadovai – iš viso 48 dalyviai. Varžybos vyko Lietuvos Respublikos Seime (Vilnius, Gedimino pr. 53), Vitražo ir Laisvės gynėjų galerijose. Turnyro nugalėtojas apdovanotas pereinamąja Vytauto Landsbergio taure. Taurėmis apdovanoti ir dalyviai laimėjusieji moterų, vaikų (U16), senjorų (U60) ir mėgėjų (FIDE reitingas iki 1800) kategorijose. Visi dalyviai apdovanoti atminimo medaliais ir suvenyrais.

https://www.youtube.com/watch?v=2R5fovuxjfo

Lenkijos dienos Panevėžyje

Lenkijos dienos Panevėžyje

Saulėtą  sekmadienio  rytą Panevėžyje  vyko VI  Lenkijos  kultūros festivalis.Šiais metais  Panevėžio visuomene  sulaukė daug meno kolektyvų iš įvairių  Baltijos  miestų. Nebuvo užmiršta ir  Panevėžio miesto žydų bendruomenė. Jau daugiau kaip prieš dešimt metu užsimezgė nuoširdi  abipusė draugystė ir susitikimai  tarp  Panevėžio  m. žydų bendruomenės  ir  šio festivalio organizatorės – kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorės Danutes Kriščiūnienes.  Šį kartą Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman pasveikino visus festivalio dalyvius su geru renginio organizavimu, nes jame demonstruotas aukštas tolerantiškas požiūris  į įvairias tautybes.

Pasiklausyti Lenkijos kolektyvų susirinko nemažai panevėžiečių. Žiūrovus pakerėjo spalvingi  kaimynų tautiniai  drabužiui ir atlikėjų  pasirodymas. Šventėje  dalyvavo ir  Panevėžio miesto žydų  bendruomenės  nariai, kurie noriai  lankosi  įvairiuose renginiuose,  į kuriuos maloniai pakviečia  D. Kriščiūnienė.

NCSEJ – Nacionalinė koalicija palaikanti Eurazijos žydus (tekstas papildytas laišku)

NCSEJ – Nacionalinė koalicija palaikanti Eurazijos žydus (tekstas papildytas laišku)

NCSEJ aktyviai dalyvauja Eurazijos regione, atlikdama svarbų vaidmenį, skatindama žydų savimonės atgimimą po sovietinių dešimtmečių. Šiandien NCSEJ pagrindinė veikla –  pokomunistinių šalių žydų organizacijų plėtra. NCSEJ lyderiauja visuose žydų bendruomenių gyvenimo reikaluose, santykiuose su nepriklausomomis regiono valstybėmis ir su Jungtinėmis Valstijomis.

Ketvirtadienį, birželio 4 d. Vašingtone, NCSEJ surengė vadovų susitikimą su vykdomojo komiteto ir valdybos nariais, ambasadoriais ir kitais diplomatinio korpuso nariais, žydų organizacijų atstovais, draugais bei rėmėjais.

NCSEJ dėkojo pranešėjams, už jų pranešimus ir dalinimąsi įdomiomis nuomonėmis, požiūriu į antisemitizmą Eurazijos regione: JAV kongresmenas Ted Deutch ir Brian Fitzpatrick, Kongreso dviejų partijų kovos su antisemitizmu darbo grupės pirmininkai, dalyvavo diskusijoje „Susidūrimas su Antisemitizmu – vaizdas iš Kapitolijaus”, kuriai vadovavo generalinis direktorius Mark Levin.

JAV specialusis pasiuntinys antisemitizmo stebėsenai ir kovai su juo Elan Carr pasidalino Valstybės departamento nuomone. Susitikime išklausyta  Bulgarijos užsienio reikalų ministro pavaduotojo ir nacionalinio koordinatoriaus kovai su antisemitizmu Georgo Georgievo ir Ukrainos vyriausiojo rabino Jakovo Dov Bleicho nuomonė.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky skaitė pranešimą „Lietuvos žydai XXI amžiuje“. NCSEJ vadovai po susitikimo atsiuntė padėkos laišką už pranešimą, suteikusį daugiau informacijos ne tik apie dabartinį Lietuvos žydų gyvenimą, bet ir  Vyriausybės požiūrį į bendruomenę.

NCSEJ pagerbė buvusį sovietinį “refjuzniką”, kalėjusį už sionistinę veiklą, Josifą Beguną,  kuris atvyko į Jungtines Valstijas iš  savo namų Jeruzalėje.

Laiškas anglų kalba. NCSEJ thanks- Kukliansky

Sveikinimas

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Michaelį Schneiderį, Pasaulio žydų kongreso Generalinį sekretorių emeritą su 80-mečiu ir linki geros sveikatos, energijos ir artimųjų meilės.

Nuo 1987 m. iki 2002 m.  Michaelis Schneideris buvo Amerikos JDC (Jewish Joint Distribution Committee) JOINT-o Vykdantysis viceprezidentas ir generalinis direktorius. Schneideris gimė Pietų Afrikoje, savo karjerą JDC (JOINT) jis pradėjo1978 m.

Schneideris daug nusipelnė garbingai atstovaudamas JOINT-ą įvairiose šalyse,  teikdamas paramą žydams. Jis dirbo ir Izraelio JOINT-o biuro generaliniu direktoriumi.  Persikėlęs į Niujorką, tapo JOINT-o Vyriausiu Administracijos vadovu, tuomet 50 000 Sovietų sąjungos žydams migrantams buvo suteiktą pagalba ir įvairios paslaugos Vienoje ir Ladispoli. Ta pati paramos praktika vėliau buvo pakartota Argentinos ekonominio žlugimo metu, kai JOINT-as suteikė skubią pagalbą 40 000 skurstančių žydų. Schneideris vadovavo deryboms su Sirijos ir Jemeno vyriausybėmis dėl šių šalių žydų masinio išvykimo į Izraelį ir JAV. Po sėkmingų derybų su Bosnijos, Serbijos ir Kroatijos kariniais vadais, jam pavyko iš Bosnijos perkelti žydus ir musulmonus.

2005 m. Michaeliui Schneideriui buvo suteiktas  Prancūzijos Garbės legiono kavalieriaus vardas už visą gyvenimą teiktą humanitarinę pagalbą. 2007 m. jis paskirtas Pasaulio žydų kongreso generaliniu sekretoriumi.

 

Keiptaune pristatyta paroda apie Lietuvos žydų istoriją

Keiptaune pristatyta paroda apie Lietuvos žydų istoriją

URM.lt Naujienos
Birželio 6 dieną Lietuvos ambasada Pietų Afrikos žydų muziejuje Keiptaune pristatė parodą – „Vienas amžius iš septynių. Lietuva. Lite. Lita“. Meninė instaliacija, pasakojanti apie išskirtines žydų tautos istorijos detales nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iki šiandieninės Lietuvos, į antrą pagal dydį šalies miestą atkeliavo iš Johanesburgo Holokausto ir genocido centro. 

Parodos atidaryme gausiai susirinkusią Keiptauno žydų bendruomenę bei Pietų Afrikos Parlamento narius pasveikino Lietuvos ambasadorė Sigutė Jakštonytė. Ambasadorė pažymėjo, kad Lietuvos  Seimas paskelbė 2020 metus Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, tokiu būdu siekiama įvertinti Lietuvos žydų bendruomenės indėlį Lietuvos valstybės gyvenime, išsaugoti atminimą apie Holokausto aukas. Ambasadorė taip pat padėkojo muziejui už ketverius metus trunkantį glaudų bendradarbiavimą.

Paroda Pietų Afrikos žydų muziejuje Keiptaune bus eksponuojama iki birželio mėnesio pabaigos.

Kviestiniai svečiai Vilniuje paminėjo 93-ąjį karalienė Elžbietos gimtadienį

Kviestiniai svečiai Vilniuje paminėjo 93-ąjį karalienė Elžbietos gimtadienį: besipuošdami atkreipė dėmesį į svarbų akcentą. Damos nepamiršo ir itin svarbios D. Britanijos oficialiuose renginiuose stiliaus detalės – skrybėlaitės.

Penktadienį Didžiosios Britanijos ambasadoje Vilniuje buvo švenčiamas Anglijos karalienės Elžbietos II-osios gimtadienis. Tiesa, nors monarchė yra gimusi baladžio 21-ąją, antrąkart griausmingai ši šventė minima dėl puikaus oro, kuris suteikia progą švęsti lauke.

Gimtadienio šventėje dalyvavo ir LŽB pirmininkė Faina Kukliansky.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/veidai/zmones/kviestiniai-sveciai-vilniuje-paminejo-93-aji-karaliene-elzbietos-gimtadieni-besipuosdami-atkreipe-demesi-i-svarbu-akcenta.d?id=81390667

Biržuose bus atidengtas neįprasto dizaino memorialas Holokausto aukoms

Biržuose bus atidengtas neįprasto dizaino memorialas Holokausto aukoms

DELFI.lt

Birželio 16 d. (sekmadienį) Biržuose organizuojamas Holokausto aukų – Biržų žydų atminimo renginys: žydų gelbėtojų pagerbimas, atminimo eisena ir net 30 metrų ilgio memorialo Holokausto aukoms atidengimas.

Paminkle bus įamžinta daugiau (nei) 500 žinomų aukų vardų. Pakamponyse 1941 m. buvo sušaudyta 2400 žmonių, iš jų 900 vaikų. 

Renginį organizuoja Biržų žydų kultūros ir istorijos draugija, Biržų rajono savivaldybė, Biržų krašto muziejus „Sėla“. Renginio partneriai: Izraelio ambasada Lietuvoje, Užsienio reikalų ministerija, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas.

 

Seime šachmatų turnyras „Vytauto Landsbergio taurė 2019″

Seime šachmatų turnyras „Vytauto Landsbergio taurė 2019″

 2019 birželio mėn. 8 d. 09:50 Seime 2019 m. birželio 8 d., šeštadienį vyks žaibo šachmatų varžybos „Vytauto Landsbergio taurė – 2019“, skirtos propaguoti šachmatų sportą ir prisiminti prof. Vytauto Landsbergio sportinį kelią.

Varžybas organizuoja ir vykdo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija kartu su Vilniaus šachmatų klubu ir Elitiniu Šachmatų, Šaškių Klubu „Rositsan ir Maccabi“. Varžybų vyriausiasis teisėjas – Raimondas Paliulionis. Turnyre dalyvaus Vytautas Landsbergis, pasaulio čempionas Garis Kasparovas, geriausi Lietuvos šachmatų profesionalai, kviestiniai svečiai – diplomatai, parlamentarai, valstybės institucijų vadovai – iš viso 48 dalyviai. Varžybos vyks Lietuvos Respublikos Seime (Vilnius, Gedimino pr. 53), Vitražo ir Laisvės gynėjų galerijose (Seimo I rūmai), 2019 m. birželio 8 d., šeštadienį.

Atvykusius turnyro dalyvius registruos varžybų teisėjai nuo 9.00 val. iki 10.00 val.. Varžybų atidarymas – 10.00 val.; Turnyro pradžia – 10.30 val.. Laiko kontrolė – 10 minučių iki partijos pabaigos, be laiko pridėjimo. Turnyro nugalėtojas apdovanojamas pereinamąja Vytauto Landsbergio taure. Taurėmis apdovanojami ir dalyviai laimėjusieji moterų, vaikų (U16), senjorų (U60) ir mėgėjų (FIDE reitingas iki 1800) kategorijose. Visi dalyviai apdovanojami atminimo medaliais ir suvenyrais.

Šavuot šventė – pieno ir sūrio vaišės

Šavuot šventė – pieno ir sūrio vaišės

Birželio 9-10 švenčiam Šavuot. Birželio 8 d. šventės išvakarės, o visa naktis į Šavuot paskiriama Žodinės ir Rašytinės Toros mokymuisi. Tą naktį skaitoma Tora.
Šavuot yra senoji piligrimystės šventė, jos ritualai sutelkti į bendruomenę. Šventės metu gaminama ir degustuojama sūrio ir pieno produktų meniu. Šavuot stalo karalius, tai klasikinis sūrio pyragas. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos žydų bendruomenėse labai populiaru kepti blynelius su varške. Izraelyje šiomis dienomis klesti sūrių verslas, mažosios sūrių daryklos atveria duris grupėms. Turistai per Šavuot kviečiami į III metus rengiamą „Šiaurės sūrio pyrago festivalį“, vaikams siūloma pieno melžimo stotyje išmokti melžti pieną, kepti, pasigaminti gabalėlį sviesto.
Šavuot šventė sekmadienį, birželio 9d.

Šavuot šventė sekmadienį, birželio 9d.

Šavuot šventę žydai pažymi, kaip svarbiausią įvykį žmonijos istorijoje.                                          Tą dieną 2448 metais nuo pasaulio sukūrimo (1312 p.m. erą) Aukščiausiasis dovanojo judėjams Torą ir Dešimt Įsakymų – moralinį etinį pagrindą visos žmonijos civilizacijai.

Pavadinimas Šavuot hebrajų kalba reiškia „savaites“. Tai apsprendžia šventės laikotarpį, ji švenčiama 7 savaites, skaičiuojant nuo antros Pesacho dienos.

Talmude randamas ir pavadinimas Aceret (baigiamoji šventė). Taip pabrėžiama idėja, jog Toros gavimas neatskiriamas nuo mūsų išlaisvinimo iš vergovės.

Vilniaus Religins bendruomenės vadovas Simas Levinas

 

Apie konferenciją, skirtą Anos Achmatovos 130-čiui, vykusią LŽB, – „Žydai Anos Achmatovos likime“ (papildyta)

Apie konferenciją, skirtą Anos Achmatovos 130-čiui, vykusią LŽB, – „Žydai Anos Achmatovos likime“ (papildyta)

Osipas Mandelštamas ir Ana Achmatova

Birželio 5 d. iškilmingoje ir puošnioje Jašos Heifetzo salėje įvyko mokslinė-praktinė konferencija „Žydai Anos Achmatovos likime“. Konferenciją inicijavo kaunietė poetė Elena Suodienė – Humanitarinių mokslų daktarė, Europos meno ir literatūros akademijos apdovanota “Auksinės plunksnos” premija. Konferenciją vedė Levas Mesengiseris, Tarptautinės rašytojų ir publicistų asociacijos (RO MAPP) ir MAPP viceprezidentas, Europos literatūros ir meno akademijos narys korespondentas.
Konfrerenciją pranešimu „Osipas Mandelštamas ir Ana Achmatova“ pradėjo poetas Samoilas Lormanas. “Arturas Lurje ir Anatolijus Naimanas Anos Achmatovos gyvenime ir darbe” Elviros Pozdniajos paruošta tema. Ji – poetės, almanacho ,,Stupeni”, kuris apdovanotas Auksinio laureato” vardu, vyriausioji redaktorė. Vaizdo galeriją apie A. Achmatovą pristatė Dora Mesengiser. Apie “Amedeo Modigliani ir Josifo Brodskio draugystę su Ana Achmatova” pasakojo Raisa Melnikova (poetė, eilėraščių rinkinio ir vadovėlių autorė. „Ana Akhmatova ir Borisas Pasternakas“ – poetės Laimos Debesunienės pristatyta tema. Ji –ne tik poetė, – vertėja, lietuvių poeziją verčianti į rusų, bulgarų, serbų, vengrų, rusų, kalmukų kalbas.

E.Suodienė konferencijoje pristatė savo naują, ką tik išleistą poemą rusų kalba apie  Aną Achmatovą. Specialiai tinklapiui www.lzb.lt poemos autorė parašė straipsnį apie didžiąją poetę, nepaprastą asmenybę.

 

Ana Achmatova, skirtingai nuo A. Puškino, O. Mandelštamo, M. Cvetajevos, suteikė mums galimybę mėgautis jos senatvės apmąstymais, leidus prisiliesti prie giluminių sentencijų lyrikos perlų knygoje „Бег времени“, o taip pat veikale „Поэма без героя“, kurį ji rašė iki savo gyvenimo pabaigos ir kuris taip ir liko nebaigtas.

Anos Achmatovos vėlyvos lyrikos šedevrai turi susitaikymo ir garbingo neišvengiamumo priimti žymę, nesuvokiamu meninio meistriškumo būdu, perteikiant savo eilėse Absoliuto vientisumo pajautimą, pačios amžinybės alsavimą. Vėlyvoje Anos Achmatovos lyrikoje vis labiau, vis aštriau iškyla asmeninės atsakomybės klausimas lyg prieš Paskutinįjį Teismą. Apmąstant nueitą kelią, net ir sapnuose sugrįžta ženklūs jos jaunystės, praeities vaizdai – Artūras Lurje (Артур Лурье), Borisas Anrėpas (Борис Анреп). Poetė Ana Achmatova tęsia  su jais nesibaigiantį meninį dialogą, iš brandos metų mintyse  sugrįžta Isaja Berlinas (Исайя Берлин), atgyja jos sudegintas sąsiuvinis („Из сожжённой тетради“). Poetiniame cikle „Венок мёртвым“, greta kitų, ryškėja O.Mandelštamo ir B.Pasternako figūros, siaubingos poetės išgyvenamos epochos pajauta skverbiasi į eilutes. Savo kūrinyje „Поэма без героя“, Sidabrinio rusų kultūros amžiaus ir jo herojų atspindžiai maksimaliai užšifruoti, tarsi siekiant išsaugoti poemos kode slaptus vardus,sublimuojant epochą net iki natų. Vėliau Artūras Lurje (Артур Лурье) parašys poetės kūriniui „Поэма без героя“ libretą.

„Tuo laiku aš svečiavausi žemėje“, – rašė Ana Achmatova savo cikle „Эпические мотивы“ 1913 metais, užduodama tuo pačiu amžinybės ir begalybės koordinates, lygiagrečiai savo žemiško buvimo „čia ir dabar“ egzistencijai.

Visa tai byloja, kad poetė meniškai analizavo savo gyvenimą, savo žemišką egzistenciją, artimų žmonių likimų susipynimus bei atspindžius vienas kito kūryboje, jų pasaulėjautos ir pasaulio vizijų atšvaitų vienas kito tekstuose, kaip ir savo įvaizdžių jų meniniuose darbuose, jausdama savo asmeninę atsakomybę prieš Didį Kūrėją – Pasaulio Kūrėją, įskaitant ir sakralumo dimensiją.

Tuo pačiu metu poetė vėlyvoje lyrikoje pati atskleidžia save kaip teisėją, labai dažnai epocha jos eilėse yra nuteisiama. Taigi, stovint prie amžinybės slenksčio, Achmatova savo lyrikoje įsivaizduoja save teisiamą Paskutiniajame Aukščiausiajame Teisme, ji ir pati teisia epochą, istorinį Rusijos raidos etapą, o taip pat, žvelgdama į savo jaunystę, teisia save ir tuos, kurie buvo jai brangūs.

Ir jos vėlyvoje lyrikoje, ir kūrinyje „Поэма без героя“ akivaizdus vienas kitam lyg ir prieštaraujantys diskursai – poetė ir nuteisia dabartį kaip Rusijos kelio ruožą, ant kurio išmesti kazematuose nukankintų bolševikų kaulai, užlieti išniekintų rūsiuose bolševikų krauju ir tuo pačiu laiku jaučiamas nuolankus susitaikymas ir didi ramybė, įkvėpta pasaulėvaizdžio grožio, stebuklingu būdu perduodama eilėse amžinybė, įkūnijant Absoliuto vientisumo įvaizdį („В Выборге“, „Земля, хотя и не родная“, „Летний сад“ ir kt.).

Įtampa, su kuria Ana Achmatova iš naujo permąsto savo sąsajas su seniai ne egzistuojančiais jos realiame kasdieniame buvime asmenimis, byloja apie šių asmeninių santykių gilumą, apie poetės žmogišką orumą, skausmingai dešimtmečiais išgyvenančios vidinį dialogo dramatizmą, su žmonėmis, kuriuos „likimas išsiskirti lėmė“(„С кем разлуку бог послал“),.

Visa jos poezija gali būti suvokiama kaip vientisumo žiedas, „Absoliuto sujungiant ratą“ („Абсолют замыкая круга“), kai tie, kas buvo jai brangūs jaunystėje, ateina vėl į jos tekstus žemiško gyvenimo pabaigoje, sujungiant žemiškos egzistencijos pradžią ir pabaigą, lyg būtų Absoliuto Vientisumo meninė projekcija.

Kodėl jos likime didelį vaidmenį suvaidino žydai? Buvo ir lietuviai – pavyzdžiui, Vladimiras Šileiko (Владимир Казимирович Шилейко).  Pažino ji, be abejonės ir Jurgį Baltrušaitį.

Galime numanyti, kad tas atstumtų žmonių orumas bei aukštinimas, įkūnyti žydų tautos kode, daugiau buvo artimi jos vidinei muzikai, jos vidinio balso tembrui, kadangi ir ji totalitarinėje epochoje akivaizdžiai  buvo atstumtoji, išstumta iš oficialaus to meto Rusijos literatūrinio gyvenimo, nustumta į socialinius pakraščius, o prieš tai itin skausmingai pergyvenusi artimų žmonių, pasirinkusių emigraciją, o ne raudonąjį terorą, išvažiavimą, netektį, ir apmąstymai to, kas atsitiko su jos šalimi ir su ja pačia, o taip pat su jos rato žmonėmis, tik sustiprindavo kitoniškumo, išskirtinumo jausmą. Be to, kiekvienas didis poetas yra tam tikra prasme žydas – jis privalo sukurti savo nuosavą, išskirtinę poetinę kalbą, nepanašią į kieno nors kalbėseną, turi sukurti savo leksiką, be kurios nebus tikros poezijos, todėl kiekvienas didis poetas pasmerktas  nepakartojamam unikalumui, vienatvei lingvistiniame lauke. Be kita ko, iš savo šalies poetai buvo išstumiami, ujami vien už žodį: – Ovidijus, Dantė, Brodskis,- jie tapo tremtiniais.

Paradoksalu,  bet tam tikra prasme toje tremtyje būta ir gėrio grūdo: O. Mandelštamas ir A. Achmatova, atstumtieji, išskirtiniai, kurių mąstymo nekaustė šablonai, elgesio dogmos ir stereotipai, o  tai išplėsdavo kūrybinės laisvės erdvę, leido kurti savas individualias ženklų sistemas poezijoje: pavyzdžiui: akmeizmas, dar vadinamas adamizmu, – jie, kaip Adomas, kurdavo vardus daiktams ir reiškinių pavadinimus. Tam tikra prasme jų tremtis iš žmonių bendrijos į egzistencinius pakraščius, paaštrino būties tragizmą, su „sielos aukštąja laisve“ („Души высокая свобода“), leido Anai Achmatovai ir Osipui Mandelštamui pasiekti tas meninio apibendrinimo aukštumas savo sentencijose, ką skaitome būtent jų vėlyvoje poezijoje. Galime teigti, kad egzistencinis ir socialinis Anos Acmatovos išskirtinumas, sąlygojo jos padėtį totalitarinėje epochoje, leido jai pajausti per amžius besitęsiančią žydų tautos dramą dar jautriau.

Apie tai byloja Anos Achmatovos tamprūs ryšiai su žymiais ir nelabai XX amžiaus žydais, kūrybinių bei asmeninių santykių fenomenas, įtakojant vienas kito kalbos, leksikos, semantikos, idėjų, metaforų, sintaksės darbų bei tekstų klodus ir faktūras. Ar Amadėjaus Modiljanio paveikslų prailgintos linijos nėra Anos Achmatovos įvaizdžio pasąmonės refleksija?

Ar būdvardžio „juodas“ („чёрный“) dažnas vartojimas Anos Acmatovos ir Osipo Mandelštamo tekstuose nėra vienas kito meninių sistemų atspindžiai ir tarpusavio meninės sąšaukos liudijimas?

Amadėjus Modiljanis, Osipas Mandelštamas, Artūras Lurije, Borisas Anrepas, Borisas Pasternakas, Jsaja Berlinas, Michailas Lozinskis, sekretorius Najmanas – visi jie buvo iš artimiausio Anos Achmatovos bičiulių bei draugų rato. Tai gali byloti apie didžiulę Anos Achmatovos vidinę laisvę, apie stiprų asmeninį ryžtą kaip pavyzdys, įrodantis, kad bet kuriuose istoriniuose laikotarpiuose, „vegetariškuose“ ir nelabai, galima įkūnyti savo asmeniu orios laikysenos ir bendrystės pavyzdį.

Tai lyg Anos Achmatovos asmeninė projekcija į ateitį, kur nebus vietos nacionalizmui bei antisemitizmui.

Elena Suodienė, poetė, humanitarinių mokslų daktarė

Akimirkos iš konferencijos:

Kvietimas LSK “Makabi” nariams

Kvietimas LSK “Makabi” nariams

                                        Gerbiamieji  Lietuvos  sporto  klubo  “Makabi” nariai,

       Šių   metų  birželio  16 d. sekmadienį 12-16 val. Vilniuje (Studentų g. 39),  Lietuvos edukologijos  universitete vyks  LSK “Makabi” Mažoji  Makabiada. Badmintono varžybos vyks Vilniaus A. Puškino mokykloje (Gabijos 8).  Kviečiame  dalyvauti   Jūsų miesto  komandas  šiose rungtyse:

  • Salės futbolas (7  žaidėjai  ir  treneris)
  • Krepšinis 3×3  (5  žaidėjai  ir  treneris)
  • Tinklinis (8 žaidėjai  ir  treneris)
  • Stalo tenisas (vyrai, moterys)
  • Šachmatai (vyrai, moterys)
  • Badmintonas (vyrai, moterys)

.  Varžybų  reglamentas  bus  nustatytas  kai bus žinomas  tikslus  komandų  ir  individualių  sporto  šakų  žaidėjų  skaičius.

     Paraišką  prašau  siųsti   email’u  makabilita.duskes@gmail.com  iki  2018-06-14.

      Išsamesnė  informacija : 8 698 19999

     Vykdantysis direktorius   Michailas  Duškesas

Kalvarijoje prisiminta žydų bendruomenė

Kalvarijoje prisiminta žydų bendruomenė

Tarpukariu didesnę Kalvarijos gyventojų dalį sudarė žydai. Tuos laikus mena senamiesčio architektūra, unikalus sinagogų kompleksas (žieminė ir vasarinė sinagogos, Talmudo mokykla) ir vienintelis gyvas likęs šios tautos atstovas Moiše Segalis. Lydimi pavasarinio žydėjimo skirtingų skaitovų balsais keturis šeštadienius iš eilės skleidžiasi Icchoko Mero romano ,,Lygiosios trunka akimirką” puslapiai Kalvarijos sinagogos kaiminystėje ar jos kieme. Finaliniam skaitymui priskirtame renginyje vykusiame gegužės 24 d. dalyvavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas.

Moksleiviai ir Kalvarijos choro “Sonantem“ solistai skaitė kūrinį apie Vilniaus geto gyvenimą; apie gyvenimą, kuris galutinai nulemtas gali būti vieno figūrėlės pastūmimo.

Jaunimo iniciatyva sudarė galimybę ir pakvietė vietos bendruomenę į netiesioginį susitikimą su kadaise Kalvarijoje gyvenusiųjų artimaisiais, mūsų visų protėviais ir kaimynais.

Renginys buvo papuoštas choro ,,Sonantem” atliekamomis giesmėmis hebrajų kalba.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai dėkojo visiems renginio iniciatoriams ir dalyviams, o ypatingai asociacijos ,,Skambėjimas” pirmininkei Ausmai Sakalauskaitei ir choro ,,Sonantem” solistei Teresei Pučinskaitei.