„Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris, vienas įtakingiausių žurnalistų.

Spaudiname V.Bruverio pasisakymą Penktajame Pasaulio Litvakų Kongrese.

Daugelis čia kalbėjo apie karą Ukrainoje. Natūralu – juk jis yra tos pačios istorijos, apie kurią mes visi kalbame, dalis, tąsa ir žiauri metastazė. Tačiau aš norėčiau paminėti kitą jo aspektą – empatiją. Lietuvos visuomenė rodo, kad yra itin pajėgi žmogiškai empatijai bei solidarumui. Ypač aiškiai tai matome, stebėdami tą didžiulį, pasigėrėtiną pakilimą, priimant Ukrainos karo pabėgėlius.

Tačiau man šiame kontekste iškyla ir klausimas – ar nėra taip, kad Lietuvos visuomenė labiausiai ir pirmiausiai pajėgi yra empatijai atžvilgiu tų, kuriuos supranta, kaip „savus“, kaip tos pačios istorijos dalyvius?

Bet kokiu atveju, empatija – vienas iš dalykų, apie kuriuos aš ir labiausiai norėčiau šnekėti. Antrasis – teisingumas. Mat epmatija ir teisingumas – absoliučiai neatskiriami, vienas be kito neįmanomi dalykai šios temos kontekste.

Kaip egzistuoja istorija – praėjęs gyvenimas? Daugiausiai dvejais pavidalais.

Pirmasis – kaip muziejiniai artefaktai ar atrandama, kaupiama, saugoma bei perduodama informacija apie tą gyvenimą, kuri dabartyje užima vietą ant kažkurios lentynos.

Antrasis – kaip tam atviras, empatinis ryšys su ta praeitimi, teisingiau, su žmonėmis, toje praeityje gyvenusiais. Ir šis ryšys visuomet yra ir dabartyje, tapdamas bendryste ir su žmonėmis, kurie dabar yra kartu, aplinkui. Tai mus visus buria į vieną bendruomenę, kuri kartu gyvena laiko tėkmėje – istorijoje.

Taigi, atsakyti į pavadinime esantį klausimą taip pat galima dvejopai.

Pirmąja prasme žydai Lietuvoje egzistuoja, Taip vis labiau atrandama istorija. Įvairių istorinių tyrimų, kaip ir tų tyrimų sklaidos visuomenėje įvairiais pavidalais – vis daugiau. Vis daugiau įvairių Lietuvoje buvusio žydų gyvenimo, paveldo, kultūros įamžinimo vietų, atvejų, pavidalų.

Sinagogos ir jos komplekso teritorijoje turėtų būti suformuotas Vilniaus Didžiosios sinagogos memorialinis skveras, kuriame atsiras ir Žydų bendruomenės centras, pasakosiantis apie Didžiąją sinagogą ir plačiajai visuomenei.

„Daugelis vilniečių žino, kodėl Vilnius vadintas Šiaurės Jeruzale. Žydų dvasingumo ir mokslo istoriją šiandien mena išblukę hebrajiški užrašai ant buvusio Vilniaus geto pastatų, atminimo lentos ir paminklai. Sutarėme, kaip sovietų sunaikintos Didžiosios sinagogos vietoje sukursime naują traukos centrą lietuviams ir užsieniečiams“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Vilniaus Didžiosios sinagogos vietos archeologiniai tyrinėjimai pradėti 2011-aisiais. Atlikdami kasinėjimus, archeologai aptiko itin svarbias sakyklos (bimos) dalis – 2 kolonų pagrindus, dviejų mikvių (ritualinių baseinų) vietos, didžiulę išorinę galinę Didžiosios sinagogos sieną, dalį Sinagogos grindų. Taip pat aptikti ant sienų šalia bimos anksčiau buvę iškalti užrašai su nuorodomis į Senąjį Testamentą – viename minimi žmonės ir cituojama Pradžios knyga, kitame – eilės iš religinių giesmių.

Tiksli Vilniaus Didžiosios sinagogos pastatymo data nėra žinoma. Istorikai mano, kad ji buvo pastatyta po 1633 metų Vladislovui IV Vazai suteikus žydams privilegiją įkurti kvartalą Vilniuje. Sinagogos architektas nėra žinomas.

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo viena didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą. Sinagoga buvo 25 m ilgio, 22,3 m pločio ir 12,1 m aukščio. Dar 2 metrus buvo įleista į žemę. Teigiama, kad šie žydų maldos namai savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų Respublikoje pastatytas sinagogas. Kai kurie istorijos šaltiniai teigia, kad joje tilpdavo iki 5000 žmonių.

Per Antrąjį pasaulinį karą Didžioji sinagoga ir kiti komplekso pastatai stipriai apgriauti. 1955–1957 m. pastatų liekanos sulygintos su žeme. 1964 m. Didžiosios sinagogos vietoje buvo pastatytas vaikų lopšelis-darželis.

>>Šaltinis

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Nuotr. Sauliaus Žiūros

5 Pasaulio Litvakų Kongreso dalyviai ir svečiais šiandiena lankosi Panerių memoriale.

Čia vyksta Holokausto aukų pagerbimo ceremonija, giedamas Kadišas – malda už mirusiuosius.

Tapytojo Aleksandro Ganelino (Izraelis) parodos atidarymas vyko jaukioje aplinkoje 5-tojo Pasaulio Litvakų Kongreso  renginių kontekste.

Aleksandras Ganelinas

A. Ganelinas baigė I Maskvos dailės mokyklą, mokėsi Rusijos valstybiniame kinematografijos institute, vėliau išvyko gyventi į Izraelį. Baigęs Bezalelio meno ir dizaino akademiją Jeruzalėje, Jafoje įkūrė meno galeriją „Mannsohn House Gallery“. Tapytojas yra dalyvavęs daugybėje grupinių parodų ne tik Izraelyje, bet ir Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Juntinėse Amerikos Valstijose, Indijoje. Jo kūriniai yra saugomi privačiose kolekcijose bei muziejuose visame pasaulyje.

Portretas

Dailininko meilė Lietuvai gimė dar studijų laikais atradus M. K. Čiurlionio kūrybą – nuo tada tapytojas yra aktyvus plenerų, simpoziumų ir parodų, rengiamų Lietuvoje, dalyvis
Vieta: Jašos Heifetzo salės fojė, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Pylimo g. 4.

Dalinamės parodos atidarymo akimirkomis.

Mirė žydų bendruomenės darbuotojo Viktoro Peleckio dukra.

Skaudžią netekties valandą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučiaBendruomenės darbuotoją Viktorą Peleckį ir jo žmoną Tatjaną  dėl  jų mylimos dukrelės Jelenos mirties. Liūdime kartu su Jumis.

Mirė Lietuvos žydų bendruomenės narė, Socialinio departamento klientė

Raja Lifšic –  (1948 – 2022) .  Skaudžią netekties valandą Lietuvos žydų bendruomenė nuoširdžiai užjaučia velionės vyrą Jakovą, dukrą Lizą, sūnus Marką ir Semioną dėl žmonos ir mylimos mamos mirties.

BNS

Seimo pirmininkė litvakų kongrese: krečiant karo karštinei svarbu akcentuoti žmoniškumą Karo karštinei krečiant regioną svarbu nuolat akcentuoti žmoniškumą ir atjautą, pirmadienį atidarydama Pasaulio litvakų kongresą sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Šis Pasaulio litvakų kongresas vyksta siautėjant agresijai Ukrainoje, kai karo karštinė krečia visą regioną, kuris reikšmingas ir Lietuvai, istorinei bei šiandieninei, ir visam jidiš kultūros pasauliui. Aklo žiaurumo ir apskaičiuotos prievartos akivaizdoje svarbu nuolat akcentuoti žmoniškumą, atjautą, amžinąsias dvasines vertybes, iš kurių visada jėgos sėmėsi ilgametė litvakų tradicija“, – į Seime vykstančio kongreso dalyvius kreipėsi parlamento vadovė.

Ji pažymėjo, kad amžinosios vertybės ypač aktualios šiuo metu, kai Europos rytuose „vėl kelia galvą agresyvus imperinis revanšizmas“. Parlamento vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad tragiška Lietuvos žydų istorija, Holokaustas yra įsitvirtinusios temos Lietuvos viešojoje erdvėje ir keičia bendrapiliečių sąmonę.

„Tai, kas palyginti neseniai mūsų krašte buvo vadinama žydų tragedija, dabar įsitvirtina kaip Lietuvos tragedija. Atsiranda supratimas, kad netekome talentingos, gyvybingos bendruomenė su pajėgia, savita kultūra“, – kalbėjo Seimo pirmininkė. Ji pažymėjo, kad Lietuva per Holokaustą neteko šimtų tūkstančių Lietuvos piliečių, žydų kilmės lietuvių, prisidėjusių prie nepriklausomybės atkūrimo, valstybės įtvirtinimo, ekonomikos ir kultūros suklestėjimo. „Netekome didžiulio potencialo ir ateities perspektyvos“, – pabrėžė V.Čmilytė-Nielsen. Pasaulio litvakų kongreso atidarymo konferencijos metu numatyti pranešimai ir diskusijos kovos su antisemitizmu, litvakų istorijos, švietimo ir kitomis temomis.

15min. lt

Seime pirmadienį prasideda penktasis Pasaulio litvakų kongresas. „Šis Pasaulio litvakų kongresas vyksta siautėjant agresijai Ukrainoje, kai karo karštinė krečia visą regioną, kuris reikšmingas ir Lietuvai, istorinei bei šiandieninei, ir visam jidiš kultūros pasauliui“, – sakė kongresą globojanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.  Šaltinis: BNS

„Šis Pasaulio litvakų kongresas vyksta siautėjant agresijai Ukrainoje, kai karo karštinė krečia visą regioną, kuris reikšmingas ir Lietuvai, istorinei bei šiandieninei, ir visam jidiš kultūros pasauliui“, – sakė kongresą globojanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aklo žiaurumo, prievartos akivaizdoje svarbu nuolat akcentuoti žmoniškumą, atjautą, amžinąsias dvasines vertybes, iš kurių jėgos visada sėmėsi ilgametė litvakų tradicija. Tai ypač aktualu dabar, kai Europos rytuose vėl kelia galvą agresyvus, imperinis antisemitizmas, kraipantis istorinius faktus ir manipuliuojantis žmonių jausmais. Turime tam pasipriešinti“, – pažymėjo parlamento vadovė.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad šis kongresas siunčia žinią, kad žydiškumas Lietuvoje turi ne tik praeitį. „Šiomis dienomis mes kviečiame atviram pokalbiui apie litvakų kultūros ateitį ir kaip svarbu ją perduoti mūsų vaikų bei anūkų kartoms. Esu tikra, kad ir Lietuvos valstybė yra suinteresuota, kad visi pasaulio litvakai savo gimtojoje protėvių žemėje jaustųsi kaip namuose“, – teigė F.Kukliansky.

Pasaulio litvakų kongreso atidarymo renginys vyks Kovo 11-osios salėje, taip pat Seime bus atidaryta paroda „XXI amžiaus litvakų kultūros metraštis“. Kongreso atidarymo konferencijos metu numatyti pranešimai ir diskusijos kovos su antisemitizmu, litvakų istorijos, švietimo ir kitomis temomis.

Rusijos milijardierių, kuriems taikomos sankcijos, galimybė bėgti į tokias šalis kaip Izraelis sukėlė daug prieštaravimų. Kai kurie milijardieriai, nubausti už ryšius su Kremliumi, „turi ES pasus, nes tikriausiai nenori gyventi chaose, kurį patys susikūrė, sakė „Transparency International“.

Daugelis Rusijoje gimusių milijardierių pasinaudojo ,,Sugrįžimo įstatymu” (Alija), kuris suteikia galimybę automatiškai atvykti į Izraelį ir turėti pasą bet kuriam žydui arba bet kuriam asmeniui, kuris gali įrodyti, kad turi bent vieną žydą senelį arba močiutę.

Jurijus Milneris, kuris laiku investavo į aukštąsias technologijas, sukaupęs apie 7,3 milijardo dolerių turtą, 1999 metais gavo Izraelio pilietybę. Milneris gimė Ukrainos žydo tėvo ir Rusijos žydės motinos šeimoje. „Pagrindinė noro gauti Izraelio pasą priežastis buvo jo žydiška kilmė ir stiprus asmeninis ryšys su žydų kultūra“. 2005 m. Milneris su šeima persikėlė į Izraelį, kur gimė dvi jo dukterys. Milneris dabar gyvena San Francisko įlankos rajone.

„Forbes“ duomenimis, daugiau nei 40% iš 111 Rusijoje gimusių milijardierių turi bent vieną pasą, išskyrus rusišką (6% turi du ar daugiau).

Beveik pusė iš 35 Rusijos milijardierių, kuriems taikomos sankcijos, turi dvigubą pilietybę. Po Kipro – kur 15 milijardierių įgijo pilietybę per dabar nutrauktą pilietybės pagal investiciją programą. Izraelio pasas yra labiausiai paplitęs antrasis pasas Rusijoje gimusiems. milijardieriams. Bent 11 iš jų turi vieną, kiti DB  (5) ir Maltos (3) pasus.

Rusijos operacija Ukrainoje atskleidė Izraelio pilietybės programą. Trys ryškiausi Rusijos milijardieriai oligarchai, kuriems taikomos sankcijos, taip pat yra Izraelio piliečiai: „Alfa Bank“ įkūrėjai Michailas Fridmanas ir Germanas Khanas bei Romanas Abramovičius.

Garsiausias iš trijų,  Abramovičius turtus užsidirbo turėdamas didelį naftos milžinės „Sibneft“ akcijų paketą, kurį 2005 metais pardavė Rusijos valstybei už 13,1 mlrd.

2018 m. gavęs Izraelio pasą, Abramovičius buvo pastebėtas VIP salėje Ben Guriono tarptautiniame oro uoste, praėjus kelioms dienoms po to, kai jam skyrė JK vyriausybės sankcijas (jam taip pat buvo taikomos ES, Kanados, Australijos ir Šveicarijos sankcijos).

Apie tai rašo žurnalas Lechaim.

„Cvi parkas“ vėl džiugina vilniečius bei miesto svečius!

Šis projektas buvo įkurtas koronaviruso pandemijos metu, siekiant laikantis griežtų saugumo reikalavimų tęsti garsiosios Beigelių krautuvėlės veiklą. Taip gimė nauja, vasaros sezonu veikianti ir didelio populiarumo jau sulaukusi, atviros erdvės kavinė „Cvi parkas“.

Pats žodis „cvi“ hebrajų kalba reiškia stirną, tad atsižvelgiant į skaldančią aikštės istoriją bei parkelio atmosferą, nuspręsta čia apgyvendinti šią „stirną“, skatinančią nuoširdų bendravimą bei dialogą. Tikimės, kad ši atgimstanti vasaros sezono tradicija suteiks naują veidą šiam senam skverui, esančiam priešais Lietuvos žydų bendruomenės namus. Savo ruožtu, esame pasirengę būti patikimais partneriais Vilniaus miesto savivaldybei tobulinant bei kuriant savitą, tvarumu grįstą Cvirkos aikštės identitetą.

„Cvi parkas“ svečiams siūlome sveiką Izraelio gatvės maistą: falafelius, humusą, pitas ir kt. kartu su šviežiomis, Lietuvoje užaugintomis daržovėmis bei unikaliu Vidurio Rytų prieskonių bei avinžirnių mišiniu. Meniu yra draugiškas veganams, o visi ingredientai atrenkami itin kruopščiai, remiantis sezoniškumo bei ekologijos principais. Tikimės, kad naujus augalinės kilmės maisto skonius pamėgs bei įvertins ir mūsų lankytojai. Nuoširdžiai džiaugiamės savo bendradarbiavimu su kraftinio alaus pankais „Genys Brewing“ bei „New Skanu“ vyno ekspertais.

Vienas idėjos autorių, Rafael Gimelstein viešėdamas Lietuvoje aktyviai prisidėjo prie „Cvi in the park“ lauko kavinės koncepcijos bei jos įgyvendinimo. Nors Rafael gimė Lietuvoje, tačiau užaugo Izraelyje, kur baigė vidurinę mokyklą bei atliko privalomą trejų metų karinę tarnybą. Po jos persikėlė į Australiją, kur studijavo SAE, garso inžinerijos bakalauro studijų programoje, o vėliau tapo nuolatiniu renginių organizatoriumi, muzikos prodiuseriu ir sėkmingu didžėjumi. Turėdamas daugiau nei dvidešimties metų patirtį organizuojant renginius visame pasaulyje, kurių dalis jų siekė net šimtą tūkstančių lankytojų bei dirbdamas su daugybe bendruomenių ir muzikinių legendų, Rafael subrandino „Cvi parkas“ idėją, siekdamas pagelbėti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei kuriant daugiakultūrinę bei atvirą erdvę, skatinančią skirtingų tautų dialogą bei tarpusavio supratimą. Kartu darbuojasi daugiatautė komanda, prie kurios pastaruoju metu prisijungė ir karo pabėgėliai iš Ukrainos.

Neatsiejama „Cvi parkas“ identiteto dalis – kultūra ir kokybiška jos sklaida. Vilniečiams bei miesto svečiams dovanosime pasaulio muzikos skambesį trečiadieniais, džiazo vakarus ketvirtadieniais, elektroninius didžėjų ritmus penktadienio vakarais bei įvairias gyvų grupių šeštadieniais ir klasikinės muzikos popietes sekmadieniais. Esame tikri, kad Tel Avivo ir Berlyno muzikinės tradicijos, kurias siekiame atspindėti, sudomins bei sujungs skirtingo amžiaus auditorijas ir prisidės prie harmoningos erdvės kūrimo. Šią vasarą planuojame mūsų svečius nustebinti ugnies šokėjų pasirodymais, QiGong užsiėmimais, poezijos vakarais bei kitomis prasmingomis veiklomis.

„Cvi parkas“ komanda atsakingai laikosi sveikos visuomenės bei tvarios vartojimo kultūros principų. Bendradarbiaujame su „CupCup“, padėsiančiais aptarnauti klientus daugkartinio naudojimo puodeliais bei kompostuojamomis lėkštėmis, esame atviri ir kitoms žaliosioms iniciatyvoms bei partnerystėms.

„Cvi parkas“  – oficialiai atidarytas ir laukia Jūsų trečiadieniais – sekmadieniais nuo 18:00 valandos iki vidurnakčio.

Naujausią informaciją apie renginius sekite Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/cviinthepark

Linkime labai laimingo 100-jo gimtadienio 22 gegužės Vilniaus getą išgyvenusiai žydų partizanei Faniai Brancovskajai.

Fania ruošėsi mokytis universitete, kai 1941 m. birželio 22 d. įsiveržė vokiečiai. Kai jie įsakė šeimai eiti į Vilniaus getą, Fania perėjo Pylimo gatvę ir nuėjo į geto Žydų ligoninės skyrių tarp Pylimo ir Ligoninės gatvių. Gete įstojote į FPO, vykdėte sabotažo misijas prieš  nacius, kovojote miškuose ir su Raudonąja armija įžygiavote į Vilnių, kai sovietai išlaisvino Lietuvos sostinę. Nors fašistai išžudė visą jūsų šeimą, jūs likote šalyje ir toliau kovojote už geresnę ateitį. Po to, kai mirė jūsų vyras, jūs pasakjote tiesą jaunesnėms kartoms apie Holokaustą ir tai, kaip žydai ėjo ne kaip ėriukai į skerdimą, o kovojo dantimis ir nagais, ir nugalėjo savo engėjus.

Sveikiname jūsų drąsą, sprendimą kovoti už gyvenimą, kurį skyrėte tiesos sakymui ir tarnavimui žmonijai savo gimtojoje žemėje.

Buvusi Vilniaus geto kalinė, karo partizanė, apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, šiandien, gegužės 22-ąją, švenčia 100-ąjį gimtadienį.

Lietuvos žydai gerai pažįsta Fanią, užsienyje gyvenantys taip pat. Su Fania  bendrauti gera, įdomu, nes ji žino daug,  pasakoja apie žydų gyvenimą ir Holokausto istoriją. Prie Panerių memorialo visada sako kalbą jidiš kalba ir ne tik per minėjimus , bet visiems, kas jos paprašo. Smulkutė nedidukė moteri s- optimistė, visada maloniai šypsosi ir sutinka pasakoti  savo istoriją, kurią galima surasti Internete įvairiomis kalbomis, apie ją sukurtas ne vienasi filmas.

Ji tapo legenda.

Nuotraukoje matote Šabatą gete.

F. Brancovskają nuoširdžiai sveikina  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Buvusių getų ir KS-kalinių sąjunga.

Prieš kelerius metus Izraelio prezidentas savo sveikinime rašė: „Jūsų gyvenimas, brangi Fania, mums visiems yra nepalaužiamos vilties ir aistros stebuklas, istorija, kurią mes išdidžiai pasakojame vienas kitam ir mūsų vaikams, kad juos įkvėptume ir paskatintume prisiminti“.

Linkime Fania Jums stiprios sveikatos!
Mazal tov, bis 120!

Ši diena – tai šventė. kuri vyksta nuo 33 iki 49 dienos tarp Pesacho ir Šavuoto . Šią dieną šeimos su vaikais eina į iškylas ir ruošia piknikus. Kartu su savo mokytojais vaikai žaidžia su lankais ir strėlėmis bėgioja po laukus. „Lag BaOmer“ – žydų šventė su laužais, griliais ir kitais linksmais renginiais. Be to nuo Lag BeOmer prasideda vestuvių metas. Lag BaOmer yra šventinė diena pagal žydų kalendorių, švenčiama dėl dviejų priežasčių.

Talmude aprašoma, kaip Sefirato HaOmero laikotarpiu 24 000 rabino Akivos mokinių – užkluo maras, nes jie elgėsi netinkamai. Todėl minint tragediją, tuo metu laikomasi tam tikrų gedulo papročių.

Lag yra hebrajiškas skaičius 33. Gedulas pasibaigia ir žydai  gali minėti  šią dieną kaip šventę.

Visame pasaulyje Lag BaOmer yra pažymėtas šventinėmis išvykomis ir iškylomis, kur vaikai žaidžia su žaisliniais lankais ir strėlėmis. Izraelyje dešimtys tūkstančių žmonių susirenka mažame Aukštutinės Galilėjos kaimelyje Merone švęsti prie rabino Šimono kapo. Naktį šviečia įvairaus dydžio laužai; dainuojama ir šokama. Tai nuostabus vaizdas.

Artėja 5-tasis Pasaulio Litvakų Kongresas Vilniuje. Jis vyks  gegužės 23-26 dienomis. Prisiminkime ankstesnius Pasaulio Litvakų  kongresus.

IV vyko 2013 m. ir buvo skirtas skirtas Vilniaus geto 70-osioms likvidavimo metinėms atminti. Trečiasis pasaulio litvakų kongresas vyko 2009 m. ir buvo skirtas “Vilniui – Europos kultūros sostinei”, Lietuvos vardo tūkstantmečiui ir Lietuvos žydų bendruomenės 20-mečiui paminėti. Ankstesni kongresai vyko 2001 m. ir 2004 metais.

Apie pirmąjį 2001 m. vykusį kongresą spauda rašė kaip apie didelės reikšmės istorinį įvykį ir dalinosi istorijos daktaro Salamono Atamukoo komentarais. Pasak mokslininko, tai, kad kadaise didelė, o dabar negausi Lietuvos žydų bendruomenė sugebėjo surengti puikiai organizuotą turiningą pasaulinės reikšmės įvykį, rodo jos gyvybingumą, sugebėjimą išsaugoti tradicijas neįkainojamas dvasines vertybes.

“Kongresas padėjo sutelkti jėgas, kurios padės išsaugoti ir praturtinti litvakų dvasinį palikimą, stiprinti ne tik jų tarpusavio santykius, bet ir ryšius su Lietuva”, – kalbėjo S. Atamukas 2001 m.

Jo teigimu, tiems, kas, valdant sovietams, išvyko į Izraelį, kelia nuostabą, kad per dešimt nepriklausomybės metų pavyko atkurti ir suformuoti turtingą žydų gyvenimą.

Dalinamės LRT mediatekos archyvo MENOROS laidomis. Čia galite pamatyti 2013 m. ir 2009 metų  Pasaulinių Litvakų kongresų akimirkas ir interviu su dalyviais.

2013 m. IV Pasaulio Litvakų kongresas

2009 m. III Pasaulio Litvakų kongresas