Šiandien Tel Avive pristatoma Icchoko Rudaševskio knyga „Vilniaus geto dienoraštis”.
Pristatymas vyks hebrajų kalba, todėl publikuojamas skelbimas yra taip pat hebrajų kalba.
Beieškant Todes šeimos šaknų Panevėžyje
Panevėžio žydų bendruomenėje gegužės mėn. 15 dieną apsilankė dvi šeimos iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Izraelio. Jack Todes su žmona Rose atvyko iš Filadelfijos, o jo sesuo Philippa Segan su vyru Benjaminu atvyko iš Kibbutz miesto Izraelyje. Jack ir Philippa yra aštunta Todes šeimos karta. Jų protėviai gyveno Ukmergės gatvėje Panevėžyje. Senelis Todes 1890 m. buvo Panevėžio miesto tarybos narys. Ši šeima turėjo nekilnojamojo turto, parduotuvių ir fabrikų.
Philippa Segan nors ir gyvena Izraelyje nepamiršo savo šeimos šaknų Panevėžio mieste. Ji dideliu susidomėjusi apžiūrėjo žydų bendruomenės nuotraukų archyvą, gilinosi į archyvinius duomenis ir žadėjo palaikyti ryšius, kad būtų galima gauti kuo daugiau informacijos apie savo giminaičių praeitį.
Apie LŽB visą savaitę vykusius renginius, skirtus mažiems ir dideliems
Praėjusią savaitę LŽB buvo daug reikšmingų ir įdomių renginių. Antrojo pasaulinio karo veteranams gegužės 8 ir 9 dienos kasmet primena pergalę prieš fašizmą.
Gegužės 8d Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje diena. Prie, paminklo, skirto Vilniaus geto pasipriešinimo organizacijos vadovui Icikui Vitenbergui ir partizanei, kovojusiai prieš nacizmą Šeinai Madeiskerytei pagerbti, susirinko Antrojo pasaulinio karo veteranai prisiminti karo aukas bei pasipriešinusiųjų nacistiniam režimui žydų, palaidotų, Sudervės kapinėse, atminimą. Taip pat pagerbtas ir žuvusių vaikų atminimas. Gegužės 9d. Karių kapinėse Vilniuje paminėta pergalės diena.
Geguzes 10d. Jašos Heifetzo pilnutėlėje salėje iškilmingai pagerbti karo veteranai, žydų bendruomenės nariai.
Žydų dainų ir šokių ansamblis “Fajerlach” veteranams surengė koncertą – siurprizą,- kolektyvo muzikantai išvertė visų mylimas dainas į jidiš kalbą. Veteranus sveikino, jautrias kalbas sakė vykdantysis LŽB direktorius Renaldas Vaisbrodas, taip pat karo veterano Levo Jagniatinskio anukė – Lijana Jagniatinskyte.
Dalyvavo veteranu vaikai: Ela Gurina( Shpiz) ir jau išėjusių anapilin karo veteranų vaikai: Gala Dagman, Vladimiras ir Sofja Shpanerflig, Larisa Kuckova, Ruta Kaplinskaja.
Veteranai aplankė ir savo draugą namuose Liovą Jagniatinskį, negalėjusį dalyvauti iškilmingame renginyje.
LŽB lektoriume gegužės 13d. surengta paskaita apie Gošė (Gaucher) ligą, kuri yra paveldima lir dėl kurios tam tikruose organuose ir kauluose ima kauptis specifinė medžiaga. Gošė liga, palyginti su visa bendrąja populiacija, dažniau diagnozuojama žydų aškenazių bendruomenėse (Rytų Europos kilmės). Po paskaitos ne vienas pasinaudojo proga atlikti specialius kraujo tyrimus nemokamai.
Ssavaitgalį LŽB vaikų klubų dalyviai džiaugėsi įdomia jiems skirta programa. Dubi klubo vaikai ėjo į teatrą, jie matė spektaklį – pasaką.
Vyresni Ilan klubo vaikai Vingio parke gražią saulėtą dieną mokėsi žaidimo su lankais ir strėlėmis, vaikus prižiūrėjo jų vadovai ir lankininkai specialistai.
Dar daugiau nuotraukų iš renginių žiūrėkite galerijoje.
Europos dienos šventė Kalvarijoje
2018 m. paskelbti Europos kultūros paveldo metais. Kultūros paveldas vienija Europą bendra istorija ir vertybėmis. Kiekvienas miestelis turi savo istorinius pastatus, tradicijas, papročius – visa tai – maža dalelė Europos kultūros paveldo. Praskleidus Kalvarijos istorijos uždangą, iškyla svarbaus Sūduvos miesto paveikslas, kuris savo reikšme nenusileido didiesiems Lietuvos miestams. Tuometinė Kalvarija buvo vadinama Žydų Kalvarija. Iš to laikmečio mieste yra išlikęs Žydų sinagogų kompleksas – vienintelis Lietuvoje. Taip pat išlikusios gatvės menančios žydų kromelius, vaistines, fotoateljė ir kitas vietos gyventojams svarbias įstaigas. Visa tai – mūsų krašto kultūros paveldas.
Gegužės 9 d. Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka, minėdama Europos dieną, visas veiklas skyrė savo krašto kultūros paveldo pažinimui, gyventojų aktyvinimui jį naujai atrasti ir puoselėti.
Renginys prasidėjo pažintine ekskursija „Žydų pėdsakai Kalvarijoje“. Jos metu istorikas, kraštotyrininkas Alvydas Totoris gausų būrį savo krašto istorijos mylėtojų, vedė Kalvarijos miesto Laisvės gatve (o ji – seniausia ir pagrindinė gatvė mieste), pasakojo kiekvieno namo istorijas, kartu supažindindamas ir su miestelio praeitimi. Pažintinės ekskursijos programos paskutinė „stotelė“ – Kalvarijos sinagogų kompleksas, kur pažintis su miestelio istorija tęsėsi pristatant senose fotografijose užfiksuotus architektūrinius objektus.
LSK “Makabi” ataskaitinė konferencija
2018 m. gegužės 13 d. 12 val. Lietuvos žydų bendruomenės salėje vyko Lietuvos sporto klubo “Makabi” ataskaitinė konferencija.
Darbotvarkėje išklausyta– valdymo organų ataskaita ir pristatytas 2018 m. veiklos planas.
rpt
Sveikiname Izraelio dainininkę Nettą Barzilai, laimėjusią Eurovizijoje 2018 !
Nettos Barzilai šventė, laimėjus Eurovizijos dainų konkurso finalą Lisabonoje, Portugalijoje, 2018
Nettos Barzilai laimėjimas Eurovizijoje izraeliečiams tapo džiaugsminga švente, Tel Avive ir kituose Izraelio miestuose gyventojai šventė aikštėse ir kavinėse. Sekmadienį ryte jau pradėta svarstyti, kaip kitais metais Jeruzalė taps Eurovizijos miestu, nes Nettos laimėjimas reiškia, kad Izraelis laimėjo teisę surengti kitų metų Eurovizijos konkursą, kuris pastaraisiais metais tapo didžiuliu ekstravagantišku įvykiu su dešimtimis tūkstančių gerbėjų ir milijonais prisijungusių šventės žiūrovų visame pasaulyje, – rašo “The Times of Israel”.
Šavuot šventė jau greitai
Šavuot šventė su visu savo grožiu jau stovi ant mūsų slenksčio. Ši šventė prašo iš mūsų pačio brangiausio dalyko. Žmogus turi atnešti pirmąjį derlių, taip kaip įsako mūsų šventoji Tora šią išaukštintą, Toros dovanojimo dieną, Mes stengiamės tai „pamatyti“ ir pajusti savo sieloje. Iš tikro šią dieną mes galime nusipelnyti ne tik „Dovanos“, bet ir patys dovanoti.
Parašyta: „Kai ateisi į žemę, kurią Kūrėjas duoda tau kaip palikimą, kad paveldėtum ją ir apsigyventum joje. Paimsi iš žemės pirmąjį derlių, kurį atneši iš savo žemės ir sudėsi į pintinę, nueisi į vietą, kurią išrinks Kūrėjas, kurioje bus Jo vardas“.
„Pirmasis derlius simbolizuoja „šventumo vaisius“, kuriuos žmogui skiria pats Kūrėjas. Tai lyg padėkos Kūrėjui suvokimas, lyg pasakymas: „Pirmasis derlius yra Tavo nuopelnas“. Pirmasis derlius reiškia nuostabius dalykus:
„Mano tėvas buvo „pražuvęs“ aramėjas, nusileido į Egiptą ir apsigyveno ten su negausiu būriu, kol tapo ten didele ir labai stipria tauta. Egiptiečiai elgėsi su mumis blogai, kankino, vertė sunkai dirbti. Tada kreipėmės į mūsų Kūrėją ir Kūrėjas išgirdo mūsų balsus, pamatė mūsų vargus, sunkų darbą ir priespaudą. Kūrėjas išvedė mus iš Egipto stipria ranka, ištiesta dešine, su didele baime ir ženklais. Ir atvedė į šią vietą, davė šią žemę, kur teka pienas ir medus. Todėl dabar aš atnešiau žemės pirmuosius vaisius, kuriuos man davė Kūrėjas“.
Kas gi tas aramėjas? Tai „Lavano“ aspektas žmoguje.Tačiau labai keista, kodėl šis „juodas“ (neigiamas) aspektas Toroje yra vadinamas „baltu“ (lavan – baltas)?
2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais
Sveikiname LR Seimo vienbalsį sprendimą paskelbti 2020-uosius Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Vertiname, kad ši iniciatyva buvo aptarta kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene.
Laikome tai svarbiu ir tęstiniu Lietuvos įsipareigojimu atsigręžti į Lietuvos žydų istoriją ir skirti jai deramą dėmesį valstybiniu lygmeniu.
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky
Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2020 metais minėsime didžiojo Lietuvos rabino, litvakų misnagdų religinės minties lyderio, iškiliausio litvakų kultūros atstovo Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-ąsias gimimo metines, nusprendė 2020-uosius paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-1289(3) vieningai balsavo 92 Seimo nariai.
Priimtame dokumente pabrėžiama, kad Lietuvos žydai yra neatskiriama mūsų visuomenės dalis dar nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų ir jų visuomenė reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo, istorijos, kultūros ir mokslo raidos.
Šiuo sprendimu siekiama puoselėti daugiau negu 700 metų siekiančią Lietuvos žydų istoriją, kaip neatskiriamą Lietuvos istorijos dalį ir plėtoti visų gyvenančių Lietuvoje ir išvykusių iš Lietuvos žydų tautybės asmenų bendrystės su Lietuvos valstybe santykius.
Seimas Vyriausybei pasiūlė sudaryti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų minėjimo komisiją, kuri iki 2019 m. vasario 1 d. parengtų Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų minėjimo priemonių planą, ir biudžete numatyti lėšų šiam planui įgyvendinti.
Apie Gaucher ligą daugiau informacijos.
LŽB klubas “ILAN” kviečia
Informuojame, kad LŽB Socialinių programų departamentas (toliau – SD) gavo informaciją, kad SD klientai sulaukia skambučių, kurių metu yra teiraujamasi apie gaunamą paramą, jos apimtį, yra bandoma išvilioti kitokią asmeninę informaciją bei skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija apie paramos mažinimą/netekimą.
Informuojame, kad LŽB Socialinių programų departamentas šiuo metu jokių apklausų nevykdo, todėl prašome būti atsargiems ir budriems, nes ir Jums gali paskambinti telefoniniai sukčiai. Prašome neatsakinėkite ir nebendraukite su nepažįstamais asmenimis ir saugokite savo asmeninę informaciją.Telefoniniai sukčiai, pasinaudodami žmonių patiklumu gali išvilioti ne tik asmeninę infomaciją, bet ir nemažas pinigų sumas.
Jei su Jumis buvo susisiekta ir telefoninis skambutis Jums sukėlė įtarimą, prašome kreiptis į LŽB ir apie tai informuoti šiais kontaktais:Tel.: (8 5) 2613 003; El. p.: info@lzb.lt
Papildomai informuojame, kad netrukus įsigaliojus Europos Sąjungos Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, grės didesnės sankcijos už asmens duomenų teisinės apsaugos taisyklių pažeidimus ir neteisėtą asmens duomenų rinkimą.
Pergalės prieš fašizmą diena minima Panevėžyje
Saulėtą gegužės 9-osios rytą Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai kartu su Panevėžio miesto visuomene susirinko prie memorialo, skirto „Nežinomam kariui“, kur palaidoti 1941 – 1945 m. žuvusieji karo dalyviai Panevėžyje ir Panevėžio apskrityje. Šis renginys skirtas Pergalės prieš fašizmą dienai. Per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjo visų tautybių žmonės, taip pat ir žydai, kurie procentine išraiška nukentėjo labiausiai. Panevėžio žydų bendruomenės nariai padėjo gėles ir uždegė žvakes prie paminklo „Geto vartai“ buvusioje žydų geto vietoje. Visi susirinkusieji tylos minute pagerbė Holokausto aukas Panevėžio mieste ir rajone, kur žuvo daugiau negu 13000 žydų. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Rusijos ambasados Lietuvoje patarėjas L. Nikolaj Jurjevič ir Baltarusijos ambasados Lietuvoje patarėjas Aleksandras Ignatenko. Garbingi svečiai palinkėjo visiems taikos ir ramybės.
Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman pasveikino visus susirinkusius ir svečius su Pergalės diena. Šalia paminklo, kur visi susirinko buvo Panevėžio getas, kuriame žuvo daugiau negu 10000 žmonių. Visi jie buvo sušaudyti aplinkiniuose miškuose.
Buvo prisiminti gelbėtojai lietuviai, kurie rizikuodami savo ir šeimos narių gyvybėmis, gelbėjo žydus nuo mirties. G. Kofman pasakė, kad žydų bendruomenėje yra žmogus -Jefim Grafman, kuris išgyveno Leningrado blokadą, o Jurij Smirnov išgyveno Holokaustą ir per stebuklą liko gyvas. Bendruomenės pirmininkas padėkojo susirinkusiems, kad nepamiršta šios šventės ir prisimena karius, žuvusius už mūsų visų gyvybę ir palinkėjo taikos, sveikatos ir klestėjimo.
Vėliau Panevėžio miesto žydų bendruomenėje susirinko nariai ir garbingi svečiai, kur prisiminė apie savo tėvų, senelių, prosenelių likimą bei jų didvyriškumą, kovojant prieš fašizmą ir žūtį per Antrąjį pasaulinį karą. Pasibaigus susitikimui, bendruomenės nariai išsiskirstė nešdami širdyse prisiminimus apie žuvusius ir viltį, kad tokie dalykai daugiau pasaulyje nepasikartos.
Paskelbė geriausias Lietuvos gimnazijas ir aukštąsias mokyklas
Geriausios mokyklos, nedarančios mokinių atrankų:
1. Klaipėdos licėjus (pernai buvo 1-as),
2. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija (pernai buvo 2-a),
3. Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija (pernai buvo 7-oje vietoje).
Iš viso buvo vertinta 360 gimnazijų, kurios nedaro mokinių atrankų. Gimnazijų reitingas sudarytas įvertinus visų praėjusių metų abiturientų, baigusių konkrečią gimnaziją, kiekvieno valstybinio brandos egzamino – lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, anglų kalbos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos – balų vidurkius. Aukščiausią įvertį už konkretų egzaminą turinti gimnazija gavo aukščiausią balą, tai yra 8 taškus. Žemiausią įvertį turinti mokykla gavo 0 taškų.
Taip pat, remiantis Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenimis įvertinta, kiek dvyliktokų konkretų brandos egzaminą išlaikė vienu šimtuku (1 taškas), kiek dviem – (2 taškai), trimis – (3 taškai), keturiais – (keturi taškai) ir kiek penkiais šimtukais – (5 taškai). Tos gimnazijos, kurių 2017-aisiais laidos abiturientai negavo nė vieno šimtuko, buvo įvertintos 0 taškų. Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, vertinome, kiek kiekvienos gimnazijos absolventų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas arba gavo studijų stipendijas (8 taškų svoris). Taip pat, remiantis gimnazijų pateikta informacija, buvo atsižvelgta ir kiek mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus. Mokykla, kurios daugiausia praėjusių metų laidos abiturientų išvyko studijuoti į užsienio šalių universitetus gavo 5 taškus.
Pasaulio žydų kongreso prezidentas Ronaldas Lauderis pagyrė prezidento Donaldo Trumpo sprendimą taikyti sankcijas Iranui
Pasaulio žydų kongreso prezidentas Ronaldas Lauderis antradienį gyrė JAV Prezidento Donaldo Trumpo sprendimą leisti taikyti sankcijas Iranui, pavadinęs šį sprendimą “neabejotina žinia Iranui ir jo sąjungininkams, kad reali Irano grėsmė JAV bei visoms kitoms laisvoms ir demokratiškoms tautoms pasaulyje nebus toleruojama. Iranas yra nesąžininga šalis, kurios vadovų režimu negalima pasitikėti, nes jis nevykdo duoto žodžio.
Dar daugiau – kuriami branduoliniai pajėgumai leistų jiems pakenkti pasauliui ir galėtų sukelti katastrofiškas ginklavimosi varžybas regione”, – sakė L. Lauderis. “Prezidentas Trumpas šiandien drąsiai pareiškė, kad Islamo Respublikai būtų aišku, jog jis netylės, jei toliau bus žlugdomas branduolinis susitarimas ir apgaudinėjama tarptautinė bendruomenė. Mes primygtinai raginame kitas šalis sekti JAV administracijos pavyzdžiu ir neleisti Iranui pažeisti tarptautinės teisės. “
Paul Monty. Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas
Unikali istoriniu ir kultūriniu atžvilgiu knyga „Vilniaus kelrodis“, pasirašyta Paulio Monty pseudonimu, pirmą kartą buvo išleista vokiškai Vilniuje, „Wilnaer Zeitung“ laikraščio leidykloje 1918 m., remiantis straipsniais, periodiškai skelbtais tame pačiame leidinyje nuo jo įkūrimo pradžios 1916 m. I-ojo pasaulinio karo metu Vilnius vokiečių kariams, tarnaujantiems Rytų fronte, įgijo tranzitinės geografijos prasmę. Tai buvo miestas, pasak P. Monty, jungiantis svetimą ir mažai pažistamą kraštą su gimtaisiais namais ir tuo pačiu primenantis apie prarastas taikaus gyvenimo galimybes. „Vilniaus kelrodis“ kviečia keliauti po miestą vietinio gyventojo žingsniu. Tokia miesto pažintis, skelbia P. Monty, – ypatinga meno forma, sudaranti kievienam keliautojui galimybę pajusti kūrybinę laisvę.
Nutaręs išsiaiškinti, kas gi slepiasi po Paulio Monty pseudonimu, žymus sociologas, kultūrologas, Kanadoje gyvenantis mokslininkas Laimonas Briedis po ilgų tyrinėjimų neseniai identifikavo, kad „Vilniaus kelrodis“ iš tiesų yra parašytos dviejų autorių – Paulio Fechterio ir Montague’o Jacobso. Abu rašytojai buvo Vokietijos publicistai ir literatūros veikėjai: P. Fechteris (1880–1958) garsėjo kaip vienas iš pirmųjų ekspresionistinio meno kritikų Europoje, o M. Jacobsas (1875–1945) buvo žymus teatrologas ir dramaturgas. Nors P. Fechteris ir M. Jacobsas buvo draugai, „Vilniaus kelrodis“ – vienintelis žinomas jų kūrybinio bendradarbiavimo kūrinys.
Paul Monty knygą apie Vilniaus gyvenimą prieš šimtmetį vertė Aida Ivinskis, išleido „Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla“.
Lietuvos žydų bendruomenės Sudervės kapinėse paminėta Europos diena, pagerbiant žuvusius
Gegužės 8d Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje diena. Prie, paminklo, skirto Vilniaus geto pasipriešinimo organizacijos vadovui Icikui Vitenbergui ir partizanei, kovojusiai prieš nacizmą Šeinai Madeiskerytei pagerbti, susirinko Antrojo pasaulinio karo veteranai prisiminti karo aukų bei pasipriešinusiųjų fašistiniam režimui žydų, palaidotų, Sudervės kapinėse.
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky prie paminklo kalbėjo, kad žydams atėjusiems pagerbti taip pat ir savo šeimos narių, žuvusių per karą, sunku šią dieną vadinti švente. „Argi tai šventė, netekus daug šeimos narių, kuriuos prisimename, būdami antrąja karta, – klausdama kalbėjo F.Kukliansky? Žinome, kokį siaubą jiems teko išgyventi. Gyvi likę, nešioja savyje netekimo skausmą. Švente galima vadinti tik karo siaubo pabaigą ir už tai dėkoti Aukščiausiajam”.
Vilniaus Choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Jatomas pagerbė aukas giedodamas Kadišą žuvusiems.
Po to visi susirinkusieji nuėjo prie kapinėse esančio paminklo žuvusiems vaikams. Ten taip pat buvo meldžiamasi.
Panevėžio žydų bendruomenę lanko savo šaknis branginantys žydai
Į Panevėžio miesto žydų bendruomenę atvyko Navias ir Frame šeimų palikuonys, kuriuos iš Vilniaus atlydėjo gidas Viljamas Žitkauskas. Jų kelionės tikslas – ištirti savo giminės šaknis ir kuo daugiau sužinoti apie prosenelius.
Prie puodelio arbatos svečiai papasakojo šeimų istorijas. Jų šaknys prasidėjo Lietuvoje, Raguvos miestelyje. 1894 m. Raguvoje gimė ir gyveno jų prosenelis Isaak Frame, turėjo odos dirbtuvėles, o prosenelės šaknys Pašventinyje, Šiaulių rajone.
XX a. pradžioje Isaak Frame ir Navias šeimos emigravo į Pietų Afrikos Respubliką. Vėliau apie 1900-1910 m. visi skirtingais keliais emigravo į Kanadą, Izraelį, Angliją, Kiniją.
Malonioje aplinkoje Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman svečiams papasakojo tarpukario laikotarpiu Panevėžyje gyvenusių žydų istoriją, parodė dokumentinį filmą, atsakė į svečių užduotus klausimus. Su dideliu susidomėjimu atvykusieji apžiūrėjo Panevėžio žydų bendruomenės istorijos muziejaus „Panevėžio žydų istorijos fragmentai“ nuotraukas.
Susitikimo pabaigoje svečiai nuoširdžiai padėkojo bendruomenės pirmininkui už svetingumą ir suteiktą jiems labai vertingą istorinę informaciją, palinkėjo kuo geriausios kloties.
Kauno žydų bendruomenė pagerbė gelbėtojus
KŽB pirmininkas sveikina žydų gelbėtojų, Pasaulio tautų teisuolių Matuzevičių dukrą Iną, gyvenančią Druskininkuose.
Kauno žydų bendruomenei be galo svarbu ne tik nepamiršti Holokausto tragedijos aukų, bet ir prisiminti bei pagerbti tyliuosius žiaurios tų laikų kasdienybės didvyrius, tikruosius humanizmo apaštalus, rizikavusius ne tik savo, bet ir savo artimųjų, šeimos narių, vaikų gyvybėmis, kad padėtų tiems, kurie tada buvo labiausiai paniekinti ir pažeminti, žudomi, kankinami ir net nelaikomi žmonėmis.
Kaune aptartos nykstančio žydų paveldo išsaugojimo gairės
LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis kartu su Lietuvos žydų bendruomenės Pirmininke Faina Kukliansky apžiūrėjo avarinės būklės buvusios Kauno chasidų sinagogos pastatą. Susitikime taip pat dalyvavo kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Andrius Liakas bei dabartinio pastato valdytojo- Vilniaus dailės akademijos- Kauno fakulteto dekanas bei Kauno m. savivaldybės tarybos narys prof. Jonas Audėjaitis.
Dalyviai aptarė buvusios Chasidų sinagogos pastato- autentiško nykstančio žydų paveldo išsaugojimo gaires. Kauno žydų bendruomenės pirmininkas G. Žakas ir aktyvūs nariai Seimo Pirmininkui pristatė dabartinius žydų bendruomenės poreikius, akcentuodami funkcionalios sinagogos reikalingumą. Ši, dar 1880 m. statyta sinagoga, ją restauravus, būtų viena iš nedaugelio Lietuvoje, kuri realiai atliktų maldos namų funkcijas, galėtų tarnauti bendruomenės nariams kaip bendruomenės religinis-kultūrinis centras. Antra pagal dydį Lietuvoje Kauno žydų bendruomenė šiuo metu vienija daugiau kaip 300 žydų.
