Naujienos

Užuojauta

Su liūdesiu pranešame, kad lapkričio 28 d. mirė ilgametis Šiaulių krašto žydų bendruomenės narys Giršas Bikas (1939-2019). Nuoširdi užuojauta jo artimiesiems.

Kaune pagerbti žydai – Lietuvos kariai

Kaune pagerbti žydai – Lietuvos kariai

2019-11-23 Kaune, Gričiupio seniūnijoje, Žaliakalnio žydų kapinėse, vyko žydų – Lietuvos kariuomenės karių pagerbimas, kuriame dalyvavo Gričiupio seniūnijoje startavusio pėsčiųjų pažintinio žygio, skirto  paminėti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metus dalyviai, Kauno žydų bendruomenės atstovai ir kiti kauniečiai.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas renginio dalyviams pasakojo apie istorinius žydų ir lietuvių santykius, žydų dalyvavimą Lietuvos nepriklausomybės kovose 1919-1920 m., jų tarnybą Lietuvos kariuomenėje.

Kovo 11-osios gatvės bendrijos vadovas dr. Raimundas Kaminskas pasidalino mintimis apie pilietiškai ir patriotiškai nusiteikusius žydus Lietuvos  karius 1918-1940 m. ir Kauno žydų bendruomenės pirmininkui Gercui Žakui įteikė Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos Nepriklausomybės atvadavime, sąjungos atminimo ženklą.

Po to renginio dalyviai pagerbė Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios  šventoriuje  esantį šios bažnyčios statytojo, žydų gelbėtojo ir Lietuvos savanorio kun. Juozo  Želvio (1899–1985) kapą. 1861 m. įsteigtos Kauno Žaliakalnio žydų kapinės buvo uždarytos 1952 m.

Kultūros paveldo departamento duomenimis, šiose kapinėse palaidota ne tik daug žymių visuomenės, kultūros, politikos ir religijosveikėjų, bet ir Lietuvos kariuomenėje tarnavusių ir nepriklausomybės kovose žuvusių 14 žydų – Lietuvos karių. Dr. Raimundas Kaminskas

Arkadijus Vinokuras. Keičiasi santvarkos, tik ne bailių ir padlaižūnų įpročiai

Arkadijus Vinokuras. Keičiasi santvarkos, tik ne bailių ir padlaižūnų įpročiai

Panevėžio Juozo Miltinio teatro pjesės „Mūsiškiai“ pastatymo epopėja eilinį kartą patvirtino tiesą, kad bailiai ir padlaižūnai tarsi keliauja laiku – visose santvarkose jie išlieka tokie patys.

Šių savybių turėjimas paverčia tokį asmenį šlykščiausiu bet kokios valdžios įrankiu. Jokio skirtumo tarp nacių, komunistų ar demokratijos santvarkų. Visose bailys taps ura patriotu pasiruošusiu įvykdyti bet kokį valdžios arba minios įsakymą. Pavyzdžiui, siekti uždrausti kažkam neįtikusį spektaklį prieš tai jo net nepažiūrėjus. Kas prisiims atsakomybę už persekiotą teatro meno vadovą Andrių Jevsejevą? Už lenkų dramaturgo Michalo Walszeko kritiką, neskaičius pjesės arba skaičius, bet nieko nesupratus?

Kas atsiprašys be galo talentingų teatro jaunųjų aktorių nepriekaištingai atlikusių savo vaidmenis? Kas teatre prisiims atsakomybę už sutartyje su dramaturgu numatytą idiotišką reikalavimą, kad jo pjesė neturi turėti sąsajų su R. Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“? Laukinės sovietinių politrukų dvasios lakioja teatro erdvėmis. Matyt, iš baimės gatvei, kažkokiems biurokratams, teatro laikinasis direktorius A. Venckus spektaklio kūrėjų premjeros proga net nepasveikino

Kauno apskrities policijos pareigūnai nustatė jaunuolius, kurie užrašė prie sinagogos Hitlerį garbinantį užrašą

Kauno apskrities policijos pareigūnai nustatė jaunuolius, kurie užrašė prie sinagogos Hitlerį garbinantį užrašą

Lietuvos policijos Facebook

Kauno apskrities policijos pareigūnai nustatė jaunuolius, kurie lapkričio 17 d. apmėtę mečetę, išdaužė maldos namų langus. Policijos pareigūnams atliekant tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus, paaiškėjo, kad tai – galimai ne vienintelis jaunuolių padarytas nusikaltimas.

Bendraujant su religinėmis bendruomenėmis, tikrinant gautą pilietiškų gyventojų informaciją, nustatyti trys asmenys: 17-metis, 18-metis ir 15-metė mergina. Vienas iš jų, 17-metis, įtariamas dalyvavęs kartu tik apgadinant mečetę, o likę du jaunuoliai įtariami lapkričio 26 d. Kaune, Savanorių prospekte, padegę namą ir lapkričio 23 d. ant Kauno žydų religinės bendruomenės informacinės lentos aerozoliniais dažais užrašę užrašą „Heil Hitler“.

,,Kauno dienos” nuotrauka

Šiuo metu vykdomos jaunuolių apklausos ir kiti tolimesni ikiteisminio tyrimo veiksmai, kadangi gali paaiškėti ir daugiau įvykdytų nusikalstamų veikų.

Už turto sunaikinimą ar sugadinimą ir kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninės, religinės ar kitokią žmonių grupę, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d., 170 str. 2 d. gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Užuojauta

Būdama 98 m. Floridoje  mirė Rivke (Rut) Katz. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia sūnų  Dovydą Kacą ir artimuosius. Netekties valandą dalinamės išgyvenamu skausmu.

Ji mirė savo namuose, tyliai ir be jokių kančių. Rivke (Rut) Katz buvo mokytoja ir dailininkė, žymaus žydų rašytojo, kilusio iš Švenčionių, jau mirusio Menke Katzo žmona.

Amerikiečių istorikas: Rusija suteikia užuominų, kokia kryptimi viskas klostysis kitur

Amerikiečių istorikas: Rusija suteikia užuominų, kokia kryptimi viskas klostysis kitur

Hans H. Luik, Kadri Veermäe, www.DELFI.lt

Besilankydamas Estijoje, žymusis autorius ir Jeilio universiteto profesorius savo mintimis apie dabartinę pasaulio darbotvarkę pasidalino su žurnalistu, „Ekspress Grupp“ akcininku Hansu H. Luiku ir žurnaliste bei meno kritike Kadri Veermae.

Timothy Snyderis (T.S.): „Juodoji žemė“ – tai ne knyga apie rytų ar vakarų europiečius. Tai yra knyga apie žmones, kurioje iškeliama pagrindinė su kolaboravimu susijusi mintis: tai, kaip žmonės reaguoja į okupaciją, priklauso nuo pačios okupacijos pobūdžio. Tad aš pateikiu argumentą, kad kolaboravimas Holokausto metu – tai yra mano knygos tema – buvo daug labiau tikėtinas tais atvejais, kai pati valstybė yra likviduota. Toks buvo Rytų Europos scenarijus, nes tokia buvo pasaulio geopolitika: sovietai sunaikino kai kurias valstybes, naciai sunaikino kai kurias valstybes, o drauge jie sunaikino Lenkiją.

Šiaulių krašto žydų bendruomenės aktyvi veikla lapkričio mėnesį

Šiaulių krašto žydų bendruomenės aktyvi veikla lapkričio mėnesį

Lapkričio 24 d. Vilniuje vyko Lietuvos sporto klubo “Makabi” kulkinio šaudymo pistoletais varžybos. Labai džiaugiamės už mūsų bendruomenės šaules Elą Madastavičienę ir Svajonę Neverauskienę, kurios pademonstravo puikius šaudymo rezultatus. Moterų grupėje Ela Madastavičienė užėmė 2 vietą (78 taškai), o Svajonė Neverauskienė užėmė 3 vietą (73 taškai).

2019 m. lapkričio 20 d. Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai susitiko su gydytoja Jurgita Jankauskiene ir išklausė paskaitą “Širdies ir kraujagyslių ligos – kaip sumažinti jų riziką?”.

2019 m. lapkričio 19 d. Šiaulių Didždvario gimnazijoje atidaryta autentiškų fotografijų bei prisiminimų paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. Parodą parengė Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Stenduose – 48 išsigelbėjusių vaikų skaudžios ir viltingos istorijos, kai kuriuose – gerai žinomi Lietuvos žmonės, atpažįstami šiauliečiai. Parodos atidaryme dalyvavo Šiaulių Didždvario gimnazijos mokytojai, mokiniai, Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai, garbūs miesto svečiai. Parodos atidarymo metu savo skaudžią istoriją papasakojo mūsų bendruomenės narė Ida Vileikienė, kurią dvejų metų mergaitę pavyko išgelbėti iš Šiaulių geto. Šiaulių miesto mero pavaduotojas Egidijus Elijošius, ŠKŽB pirmininkas Naum Gleizer ir ŠKŽB Tarybos narys Josifas Buršteinas padėkojo gimnazijai už galimybę šiauliečiams pamatyti šią parodą, tolerancijos ir santarvės ugdymą.

2019 m. lapkričio 17 d. Lietuvos sporto klubas “Makabi” Vilniuje surengė, jau tradicija tapusį, Lietuvos plaukimo čempionatą. Mūsų bendruomenės sportininkas Vilmantas Bočkus čempionate pasirodė labai sėkmingai ir iškovojo net 2 aukso medalius, užimdamas pirmąsias vietas distancijose 25 m ir 50 m  vyrų grupėje.

Šiais metais Šiaulių krašto žydų bendruomenė prisijungė prie Pasaulinio Šabo šventimo.
Pusiaudienį senjorės susirinko kepti chalų. Visam procesui vadovavo Maja Burštein. Moterys atidžiai klausėsi jos patarimų ruošiant tešlą bei aiškinimą apie chalos pynimo būdus. Kiekviena gaspadinė stengėsi nupinti kuo gražesnę pynutę. Pagaliau viskas paruošta kepimui. Kol kepė chalos, moterys ruošė stalą vakarienei. Susirinkus bendruomenės senjorams, visi sėdo prie Šabo stalo su milijonais žydų visame pasaulyje. Šventinės vakarienės metu vyravo šilta, draugiška, nuoširdi atmosfera.

Nuo apipjaustymo iki geresnio gyvenimo

Nuo apipjaustymo iki geresnio gyvenimo

Ar teko domėtis judėjų gyvenimo ciklu?
Kviečiame pažinti žydų bendruomenės ir jos narių gyvenimą reguliuojančius įstatymus ir gyvenimo būdą kartu su lektore Natalja Cheifec.
Gyvenimo ciklas prasideda gimus judėjui, Brit milah – apipjaustymas berniukams, sulaukus 12-kos – bat micva mergaitėms ir 13-kos bar – micva berniukams – pilnametystės šventė. Subrendus – Šidduch – vedybos, gimus vaikui Zeved habat – judėjų vaiko vardo parinkimas, Skyrybos taip pat ir neišvengiama mirtis, artimieji aprauda mirusiuosius per Šiva ritualą.
Sužinokite daugiau!

Laukiame Jūsų lapkričio 27 d. 18.00-19.30 val. III a. J.Heifetzo salėje, adresu Pylimo g. 4, Vilnius.

#NataljaPasakoja
Registracija>>http://bit.ly/2WkMFV4
Iliustracija Ilex Beller

“Makabi” šaudymo varžybos 2019

“Makabi” šaudymo varžybos 2019

Lapkričio 24 dieną vyko Lietuvos sporto klubo “Makabi” šaudymo varžybos, kuriose rungtyniavo 32 dalyviai iš Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio. Varžybose dalyvavo ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Puikius šaudymo rezultatus pademonstravo vilniečių Miliajevų šeima. Valentinas Miliajev  (98 taškai) vyrų grupėje vos vienu tašku nusileido puikiai šaudžiusiam ir pirmąją vietą iškovojusiam Jakov Kapustin (99 taškai). Jūratė Miliajevienė užėmė 1 vietą moterų tarpe (84 taškai). Emilija Miliajevaitė, Šolomo Aleichemo mokyklos mokinė užėmė 1 vietą (83 taškai) mergaičių grupėje. 3 vietą vyrų grupėje užėmė Jurij Rozovskij (94 taškai), Vilnius.

Moterų grupėje labai gerus rezultatus pademonstravo šaulės iš Šiaulių: 2 vietą užėmė Ela Madastavičienė (78 taškai), 3 vietą  Svajonė Neverauskienė (73 taškai).

Mergaičių grupėje 2 vietą iškovojo Šolomo Aleichemo  mokyklos  mokinė  Estera Reches (24 taškai).

 

Berniukų grupėje pirmąją vietą iškovojo Jokūbas Fišas (19 taškų).

Varžybų dalyvius lydėjo puiki nuotaika, skambėjo muzika, bei žydiškos dainos.

Lietuvos įvaizdis pasaulyje – priekaištai dėl Holokausto ir klijuojama nesąžiningumo etiketė

Lietuvos įvaizdis pasaulyje – priekaištai dėl Holokausto ir klijuojama nesąžiningumo etiketė

Lietuvoje buvo atliktas Lietuvos žinomumo ir reputacijos tikslinėse užsienio šalyse ir šalies gyventojų Lietuvos vertinimo tyrimas. Toks tyrimas Lietuvoje atliktas pirmą kartą nuo 2006 metų. 2019 m. sausio 3 d. buvo pasirašyta sutartis su tyrimų bendrove „KOG institutas“ bei socialinių inovacijų institutu ir bendrove NORSTAT. Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvos įvaizdis tirtose šalyse yra geras, tačiau žinomumas – nedidelis. Anot tyrimo autorių, Lietuvai trūksta atpažįstamumo, formuojamo per komunikacijos turinį.

Anot Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės vyriausiosios patarėjos, projekto vadovės Eglės Kudzmanienės, natūralu, kad Lietuvos žinomumas kaimyninėje Lenkijoje, taip pat ir Švedijoje ar Norvegijoje yra didesnis nei Prancūzijoje.

Kaip Lietuvos įvaizdžio problema visose tirtose valstybėse išryškėjo Holokaustas, šią problemą labiau akcentavo Jungtinėje Karalystėje ir JAV kalbinti ekspertai, tačiau tai yra ypač ryški problema Izraelyje – ne tik ekspertiniu vertinimu, bet ir tarp gyventojų.

Lietuvos žydų (litvakų bendruomenėje trilerio ,,Gaono kodas” pristatymas

Lietuvos žydų (litvakų bendruomenėje trilerio ,,Gaono kodas” pristatymas

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje pristatyta žurnalisto Ryčio Sabo knyga „Gaono kodas“. Pristatyme dalyvavo autorius  Rytis Sabas, pristatymą moderavo garsus žurnalistas, publicistas Rimvydas Valatka, dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, bendruomenės nariai, nemažai žurnalistų, gausiai susirinkusi  publiką vos tilpo į Jašos Heifetzo salę.

Pateikiame Olgos Ugriumovos pokalbį su Ryčiu Sabu ir Rimvydu Valatka.

– Daugumai žydų Vilniaus Gaono vardas yra šventas. Ne kiekvienas „ješive bocheris” (ješivos studentas) ne kiekvienas rabinas turės drąsos kalbėti ir rašyti apie Gaoną, nes tam reikia gilių žinių. Mano aplinkoje yra žmonių, kurie tardami Gaono vardą, atsistoja. Jūs pavadinote savo knygą „Gaono kodas“…

– Šią knygą parašė lietuvis žmonėms, nežinantiems, kas yra Gaonas. Aš neturiu nieko bendra su judaizmu. Aš esu lietuvis. Ši knyga yra mano žvilgsnis į istoriją, per nuotykių detektyvą. Norėjau parodyti žydų istoriją Lietuvoje paprasčiausiu būdu: per trilerį, per detektyvo istoriją.

– Ryti, kodėl susidomėjote Lietuvos žydų istorija? Duoklė madai?

– Šią knygą sumaniau prieš penkerius metus. Tada tokios mados nebuvo. Aš pats esu iš Vilniaus, augau buvusio Didžiojo geto teritorijoje. Miesto gatvėje mačiau jidiš užrašus, gyvenau Šv. Stepono gatvėje. Visada domėjausi šia istorija, nusprendžiau ją pristatyti kitiems.

– Rimvydai, jūs pristatote R. Sabo knygą Lietuvos žydų bendruomenėje, parašėte šios knygos recenziją

– Sakyčiau, kad parašiau savo įspūdį apie šią knygą. Kadangi esu žmogus rašantis, jautriai priimu tekstus, kurie man patinka. Man patinka tekstai, kurių autoriai greitai rašo, greitai mąsto ir moka pasakoti istorijas. Rytis Sabas yra nuostabus pasakotojas, jis mane nustebino. Pasakojimas yra pagrindinis dalykas. Gebėjimas pasakoti – tai talentas. Rytis Sabas labai gerai pasirengė knygos rašymui. Jis  pasinėrė į šią istoriją – litvakų istoriją nuo XVIII amžiaus iki šių dienų.

Ši istorija pateikta žmogui ne per mokslą, o per žmogaus įvaizdį: Želva yra mažas miestelis dabar ir kadaise, toks mažas, bet kokie žmonės kilo iš šio miestelio ?! Brazilijos milijardierius, chemikas, Nobelio  premijos laureatas Klugas, garsūs žurnalistai, rašytojai ir kt. Ši istorija perteikiama per dviejų pagrindinių veikėjų istoriją. Kai pradedi skaityti, neįmanoma atsitraukti.

– Ryti, dirbdamas prie knygos, atradote ką nors naujo? Ar pasikeitė požiūris į Lietuvos žydų istoriją, į litvakus?

– Pats sau atradau daugybę faktų, labai daug, tiesiog kažkoks kosmosas! Lietuvos žydų istorija yra mūsų istorija. Keista, kaip aš galėjau nežinoti. Kalbant apie požiūrį … Aš visada maniau ir dabar manau, kad visi, kas  gyvena Lietuvoje: rusai, žydai, lenkai, baltarusiai ir kt. yra mūsų bendrapiliečiai, jie mūsų žmonės. Jūs gyvenate šioje šalyje, esate šios šalies piliečiai, gyvenate pagal šios šalies įstatymus, esate mano broliai.

– Ryti, ar yra daug žmonių, kurie galvoja kaip Jūs?

– Manau, kad po šios knygos bus daugiau. Tikiuosi.

– Jūsų knyga „Gaono kodas“ buvo išleista Gaono metų išvakarėse. Ar tai nutiko atsitiktinai?

– Ne, aš prie to dirbau.

– Ar turite planų išversti knygą į kitas kalbas?

– Taip, žinoma. Mes planuojame versti į rusų, anglų, lenkų ir latvių kalbas.

– Rimvydai, kokia Jūsų nuomonė, ar ši knyga gali pakeisti požiūrį į žydų istoriją, į žydus?

– Labai sunkus klausimas. Kadangi esu minimalistas, galiu atsakyti taip: paprastai mąstantys, rašantys žmonės daro tai, kas yra jų galioje. Likusi dalis priklauso skaitytojui. Prieš karą kiekvienas lietuvis žinojo, bendravo, gyveno šalia žydų. Dabar žydų beveik nėra. Paradoksas, kad didžiausi antisemitai yra tie, kurie niekada nematė žydo. Jei paklaustume žmonių gatvėje, pavyzdžiui, apie Grigorijų Kanovičių. Kiek žmonių atsakys teigiamai? Bet tai yra vienas geriausių rašytojų Lietuvoje! Manau, kad tokie lengvai skaitomi romanai paskatins skaitytojus daugiau sužinoti apie litvakus. Turime daug nuostabių knygų apie litvakus, žydų istoriją: A. Eidinto, S. Atamuko knygas ir kt. Jei Ryčio Sabo romanas „Gaono kodas“ žmonėms padės rasti kelią į biblioteką ieškoti kitos ir dar kitos knygos, tai bus nuostabu.

Šeštadienio rytą Kaune ant Choralinės sinagogos pastebėtas užrašas, garbinantis Hitlerį

Šeštadienio rytą Kaune ant Choralinės sinagogos pastebėtas užrašas, garbinantis Hitlerį

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Faina Kukliansky nuomone, Kaune įvykdytas antisemitinis išpuolis prieš Kauno sinagogą. dar kartą rodo, kad išpuoliai prieš žydus tęsiasi. Pastaruoju metu jų buvo penki : Vilniuje, Kaune, Šiauliuose. Nepaisant paskelbtų ikiteisminių tyrimų,  nei vienas išpuolis neišaiškintas iki šiol.

Policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis BNS sakė, kad, tai be jokios abejonės antisemitizmo apraiška ir pripažinkime, jų paskutiniu metu vis daugiau“. Pasak jo, tyrimas pradėtas dėl neapykantos kurstymo.

Pasak F. Kukliansky, ypatingą nuostabą kelia išpuoliai, rengiami prieš svarbų Lietuvos žydams įvykį.

Vilniuje gruodžio pradžioje vyks regioninė konferencija apie Holokausto aukų turto restituciją. Bus apžvelgta Europos šalių patirtis grąžinant turtą, žymūs istorikai pateiks savo tyrimus, kas vyko Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais.

Konferencija skirta pažymėti Terezino deklaracijos dešimtmetį. 2009 metais 47 valstybės, tarp jų ir Lietuva, Prahoje pasirašė minėtą dokumentą ir paskelbė veiklų programą, nukreiptą į pagalbos užtikrinimą, žalos atlyginimą ir nacių aukų atminimo įamžinimą. Svarbu paminėti, kad pasirašiusios šalys pabrėžė bendruomeninio ir individualaus nekilnojamojo turto restitucijos užtikrinimo svarbą.

Kukliansky apgailestavo, kad renginys nesulaukia dėmesio iš aukščiausių Lietuvos vadovų bei valstybinių institucijų, nors galėtų tapti puikia platforma susipažinti su kitų šalių patirtimi bei pabendrauti su pasaulyje žinomais Holokausto istorikais. Konferenciją rengia Geros valios fondas Lietuvoje, kuris įkurtas tam, kad administruotų žydų bendruomeninės restitucijos lėšas.

Vengrija pasirašė ypatingą susitarimą su vietos žydų ortodoksais

Vengrija pasirašė ypatingą susitarimą su vietos žydų ortodoksais

Vengrijos vyriausybė pirmadienį pasirašė ypatingą susitarimą su vietos žydų ortodoksų grupe, suteikdama jai statusą, kurį šalyje turi tik nedaugelis krikščionių bendruomenių.

Pavyzdžiui, susitarimas numato, kad Vengrijos jungtinės žydų kongregacijos (EMIH) institucijos, įskaitant mokyklas, gaus tokį patį finansavimą kaip ir panašios valstybinės įstaigos.

Premjero pavaduotojas Zsoltas Semjenas pareiškė, kad pirmadienio susitarimu buvo pripažintas jau 15 metų besitęsiantis kongregacijos darbas plėtojant Vengrijos žydų bendruomenę.

Regioninė konsultacija apie Holokausto laikotarpio turto restituciją

Regioninė konsultacija apie Holokausto laikotarpio turto restituciją

2019-11-29

Pranešimas spaudai (papildytas)

Regioninė konsultacija apie Holokausto laikotarpio turto restituciją

Vilniuje kitą savaitę vyks regioninė konsultacija apie Holokausto aukų turto restituciją. Bus apžvelgta Europos šalių patirtis grąžinant turtą, žymūs istorikai pateiks savo tyrimus, kas vyko Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais.

Konferencija skirta pažymėti Terezino deklaracijos dešimtmetį. 2009 metais 47 valstybės, tarp jų ir Lietuva, Prahoje pasirašė minėtą dokumentą ir paskelbė veiklų programą, nukreiptą į pagalbos užtikrinimą, žalos atlyginimą ir nacių aukų atminimo įamžinimą. Svarbu paminėti, kad pasirašiusios šalys pabrėžė bendruomeninio ir privataus nekilnojamojo turto restitucijos užtikrinimo svarbą.

„Pažymint bendruomeninės ir individualios nuosavybės, kuri priklausė Holokausto (Šoa) ir kitoms nacių persekiojimo aukoms, grąžinimo svarbą, dalyvaujančios šalys ragina, kad visos pastangos turėtų būti dedamos ištaisyti neteisėto turto užgrobimo pasekmes, tokias kaip konfiskacijos, priverstinis pardavimas, kas iš tikrųjų buvo dalies tų nekaltų pavienių žmonių ir grupių persekiojimas, kurių dauguma mirė be palikuonių“, – sakoma Terezino deklaracijoje.

Pasak Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) pirmininkės Fainos Kukliansky, prieš dešimtmetį Bendruomenė sveikino Lietuvos sprendimą pasirašyti minėtą dokumentą. „Dabar galime pasakyti: visų pastangų progresas yra reikšmingas, bet dažniausiai – dalinis“, – sakė F. Kukliansky.

Pabrėžusi, kad 2020-ieji paskelbti Lietuvos žydų istorijos ir Vilniaus Gaono metais, LŽB pirmininkė akcentavo, jog tai yra puiki proga pažymėti sėkmes bei identifikuoti gerąsias praktikas, taip pat atkreipti dėmesį į klausimus, kuriuos reikia spręsti.

Kartu F. Kukliansky pasidžiaugė, kad renginys taps puikia platforma susipažinti su kitų šalių patirtimi, pabendrauti su pasaulyje žinomais Holokausto istorikais, pristatyti Lietuvą, kaip gerą pavyzdį bei apsibrėžti tikslus ir uždavinius ateičiai.

Pirmadienį, gruodžio 2 dieną Vilniuje vyksiančioje konferencijoje dalyvaus garsūs diplomatai ir mokslininkai, tarp kurių tarptautinės teisės specialistas Dirk Roland Haupt (Lundo universitetas), prof. Joachim Tauber (Hamburgo universitetas), dr. Christoph Dieckmann (Berno universitetas), rabinas Andrew Baker (Amerikos žydų komitetas). Taip pat Čekijos, Lenkijos, Vengrijos, Latvijos, Ukrainos, Moldovos žydų bendruomenių lyderiai, JAV ir Izraelio tarptautinių žydų organizacijų atstovai, Lietuvoje reziduojantys ambasadoriai, Lietuvos žydų paveldo fondo ir Geros valios fondo valdybos nariai.

Konferenciją rengia Geros valios fondas Lietuvoje, kuris administruoja žydų bendruomeninės restitucijos lėšas.

Renginys yra atviras žiniasklaidai, tačiau būtina registracija žemiau nurodytais kontaktais. Renginio pradžia 10 val. Konferencija vyks Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4.

Kontaktas:

Indrė Rutkauskaitė

Tel.: +37068413902

El. paštas: info@gvf.lt

 

Knygą pristatęs Rytis Sabas: „Tai Lietuvos istorija, kurios nežino lietuviai“

Knygą pristatęs Rytis Sabas: „Tai Lietuvos istorija, kurios nežino lietuviai“

15min.lt

„Broli. Tavimi pasitikiu kaip niekuo kitu. Tai, ką patikiu tau, yra gyvybiškai svarbu. Saugok nuo blogų akių. Žinau, dabar nesuprasi, kas tai yra, tačiau įsidėmėk, kad tai turi neapsakomą reikšmę mūsų ir visų žmonių ateičiai. Tai – raktas į slaptus Toros vartus, o Tora, kaip žinoma, yra pasaulio išmintis. Pats žinai, kokie laikai atėjo, ir kas dabar valdo šias žemes, kuriose gyvena mūsų tauta. Žinau – bus baisu. Per artimiausius pusantro šimto metų mūsų gali nebelikti. Galbūt šie žodžiai ant pergamento padės rasti kelią į mūsų visų saugumą“, – jidiš kalba rašė Elijahu, Vilniaus Gaonas.

Lietuvos knygynus pasiekė ypatingas trileris, kuriame susipina šių laikų realijos ir senovės paslaptys. Knyga, pasakojanti apie protą jaukiančius nuotykius ir paslaptingą Vilniaus Gaono – vieno ryškiausių žydų pasaulio asmenybių – palikimą. Apie slaptus šventųjų raštų kodus ir jų besigviešiančius piktadarius.

Knygos, kurią išleido „Alma Littera“, autorius Rytis Sabas teigia norįs patrauklia forma atkreipti dėmesį į ne tik Lietuvai, tačiau ir visam pasauliui reikšmingą paveldą.

2020 /5780 metus žymi Vilniaus Gaono, žydų išminčiaus, dvasinio lyderio 300 metų jubiliejus, Pirmosios Vilniaus sinagogos, vėliaus pavadintos Didžiaja, 580-metis.

Lapkričio 20d. knygos pristatymas vyko Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje. Pristatymą moderavo Rimvydas Valatka.

 

Gediminaičių stulpai – Lietuvos valstybės ženklas

Gediminaičių stulpai – Lietuvos valstybės ženklas

Autorė Faina Kukliansky

Prieš ~700 metų Didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas šiuo ženklu pažymėtais laiškais pakvietė žydus atvykti į Lietuvą ir prisidėti prie valstybės kūrimo.

Visus tuos amžius žydai litvakai, jausdamiesi LDK piliečiais, savo prakaitu ir talentu kūrė ir tobulino Lietuvos valstybę kartu su lietuviais ir kitomis čia gyvenusiomis tautomis.

1919-1920 metais žydai, Lietuvos Nepriklausomybės atvadavimo sąjungos nariai, su šiuo ženklu kilo į kovą už savo tėvynės laisvę ir nevienas jų žuvo po lietuviškai-žydiška kovine vėliava, papuošta Gediminaičių stulpais.

       

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATVADAVIMO SĄJUNGOS ŽENKLAS

Po ilgų okupacijos dešimtmečių, 1991 m. Lietuvai vėl atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvos žydai vėl aktyviai prisidėjo prie valstybės gerovės kūrimo bei šalies vardo pasaulyje garsinimo.

Tai, kad naujausiųjų laikų Lietuvos istorijoje yra atskirų marginalų vykdomų pronacistinių recidyvų, kurių metu pavieniai asmenys ar apgailėtinos grupelės savo nykias ekstremistines ideologijas bando padailinti prisisegdami Lietuvos valstybinės simbolikos ženklus, niekaip negali paneigti 700 metų gyvuojančio Gediminaičių stulpų ženklo istorinės prasmės ir vertės – tos valstybės identiteto dalies, kuri apima ir šioje žemėje šimtmečius gyvenusius Lietuvos žydus.

Tai, kad nužmogėjęs baltaraištis 1941 birželį, eidamas žudyti žydų, ant raiščio vietoj svastikos paišydavo Gediminaičių stulpus – tik dar kartą patvirtina, kad šis ženklas tiksliai ir pilnai nusako žydų istoriją ir likimą Lietuvoje: garbingas Lietuvos valstybės simbolis, kurio antspaudu prieš 700 metų žydai buvo Valdovo pakviesti, prieš 75 metus – niekšiškai prisidengiant tuo pačiu ženklu – 95 % Lietuvos žydų buvo išžudyti.
Koks taiklesnis simbolis šią Lietuvos žydų istoriją galėtų savyje sutalpinti?
Gediminaičių stulpai yra ženklas liudininkas, bet ne kaltinamasis.

Šiandien, kaip ir prieš 700 metų, Gediminaičių stulpai yra demokratinės Lietuvos valstybės heraldikos dalis, ne mažiau svarbi už Vytį ar trispalvę. Šiandieninė Lietuva yra ES, NATO ir daugybės kitų pripažintų tarptautinių organizacijų narė, ir niekas nedrįstų teigti, kad Lietuva yra nacistinio rėžimo valstybė.

Bet koks neatsakingas ir piktybiškas melo skleidimas už Lietuvos ribų ar šalies viduje, kad Lietuvos valstybinis ženklas – Gediminaičių stulpai, atsieit, prilygsta „nacistinei simbolikai“ (vien dėl atskirų aukščiau paminėtų purvinos reputacijos asmenų, naudojusių Valstybės ženklą savo kėslams pridengti) daro žalą ne tik Lietuvos valstybės įvaizdžiui pasaulyje, ne tik kursto tautų nesantaiką Lietuvoje, sukuria nereikalingas rizikas Lietuvoje gyvenantiems žydams, bet ir kelia susipriešinimą Lietuvos žydų tarpe.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė griežtai atsiriboja nuo visų panašių pareiškimų, tendencingai ir nepagrįstai neigiamai interpretuojančių 2017 metais įteisintą Litvako ženklą (patvirtintą teisingumo ministro parašu), kuriame apjungti du svarbiausi Lietuvos žydus identifikuojantys simboliai – Menora ir Lietuvos  valstybė.
LITVAKO ŽENKLAS

Lietuvos žydus identifikuojantis ženklas, turintis tokią talpią, žydų istoriją Lietuvoje nusakančią prasmę, yra panaudotas ir Lietuvos banko išleidžiamoje proginėje monetoje, skirtoje Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams.

Monetos projekto autoriai: Viktorija Sideraitė-Alon, Jūratė Juozėnienė, Albinas Šimanauskas. Dėkojame kūrėjams!

Nominalas 10 eurų Metalas sidabras Ag 925 Masė (svoris) 23,30 g
Monetos paviršiaus kokybė „proof“

 

Lietuva išleidžia   pirmąją euro monetą su hebrajišku užrašu.

Jewish World

Monetos bus išleistos „Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos“ metų garbei; kritikai teigia, kad Menoros simbolis ant monetos averso yra naudojamas kraštutinių dešiniųjų neonacių grupuočių šioje Baltijos valstybėje

Lietuvos bankas planuoja išleisti naują kolekcinę 10 eurų monetą, skirtą garsaus XVIII amžiaus žydų išminčiaus, Viliaus Gaono 300-osioms gimimo metinėms paminėti.

Gimęs 1720 m. Elijahu Ben Saliamonas Zalmanas, Vilniaus Gaonas buvo žymus žydų išminčius ir svarbiausias Misnagedų dvasinis lyderis, litvakų identiteto kūrėjas. Šis tikėjimas prieštaravo chasidų judėjimui Rytų Europoje.

Komentuodamas Talmudą ir kitus tekstus,Vilniaus Gaonas tapo vienu garsiausių ir įtakingiausių rabiniškojo mokslo veikėju nuo viduramžių laikų.

Monetą numatoma išleisti 2020 m. antrąjį ketvirtį. Tai bus pirmasis kontinentinės valiutos tiražas su užrašu hebrajų kalba.

Monetos averse vaizduojamas Lietuvos žydų (litvakų) simbolis – stilizuota menora, atspindinti bendruomenės tapatumą su nuo XIV amžiaus gyvenusiais piliečiais, kai tuo metu valdė Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas.

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossi Avni-Levy gyrė šį Lietuvos monetų kalyklos gestą.

„Tai labai graži duoklė Lietuvos vyriausybės vardu šlovingam Vilniaus žydų paveldui, 300-osioms Gaono gimimo metinėms“, – sakė A. Avni-Levy.