Praėjusią savaitę Kaune lankėsi Izraelio ambasadorius Amir Maimon. Jis susitiko su Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu bei kitais miesto savivaldos atstovais. Susitikime ambasadoriaus pakviestas, dalyvavo ir Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.
Ambasadorius pabrėžė, jog su Kaunu aktyviai bendradarbiaujama kultūros ir verslo srityse. Maisto sektoriuje dirbantys kauniečių verslininkai balandžio mėnesio pradžioje Vilniuje kviečiami susitikti su investuotojais iš Izraelio, o Kauno miesto meras kviečiamas į Europos miesto merų susitikimą Jeruzalėje.

2016 m. kovo 3 d. Kauno m. savivaldybėje vyko Darbo grupės 2016 m. kovo 3 d. Kauno m. savivaldybėje vyko Darbo grupės Kauno Žaliakalnio žydų senosioms kapinėms tvarkyti posėdis.Kauno miesto savivaldybės administracijos užsakymu VĮ „Registrų centro“ specialistai atliko Žaliakalnio senųjų žydų kapinių kadastrinius matavimus ir inventorizavimą. Buvo suskaičiuoti visi šiose kapinėse esantys antkapiai (5808), kiekvienam kapui priskirtas numeris ir nustatytos tikslios koordinatės. Darbai, kurie užtruko apie 2 mėnesius, kainavo 8000 Eur ir buvo finansuoti iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšų. Šis atliktas darbas leis žengti tolesnius žingsnius: atlikti kiekvieno kapo fotofiksaciją, perskaityti ir išversti antkapinius įrašus, identifikuoti kapus (nustatyti jame palaidotus asmenis) ir sukurti virtualią duomenų bazę. Viską atlikus, būtų galimas kapinių sutvarkymo techninio projekto parengimas ir jo įgyvendinimas. Kol kas šiems darbams finansavimo šaltiniai nėra numatyti, todėl ketinama kreiptis į įvairius fondus bei svarstoma galimybė kapų identifikavimui pasitelkti savanorius.
Kauno miesto savivaldybėje kapinėms yra rengiamas teritorijų planavimo dokumentas (formuojamas žemės sklypas) bei dar šį pavasarį turėtų būti sumontuotos visos teritorijos vaizdo stebėjimo kameros. Be to, kapinių teritorija yra nuolat prižiūrima, šienaujama, tvarkoma.

Paklaidžioję po senamiesčio kiemelius, išvysime ir ant sienos nutapytą tarpukario žydų krautuvininką. Kaip pasakojo savivaldybės administracijos Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Julius Zareckas, šis piešinys atsirado Rytų Europos žydų kultūros centrui pasiūlius dalyvauti viename projektų. Jo tikslas – iš naujo atrasti žydų kultūrinį paveldą Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

„Piešinio autorius – vilnietis menininkas Jurgis Tarabilda, – sakė J. Zareckas. – Jis
iš autentiškos nuotraukos nutapė tuometinės parduotuvės savininko Taico portretą. Užrašas ivrito kalba skelbia, jog tai „Geležių parduotuvė“.

Rabinas Kalev Krelin, paskirtas Lietuvos žydų bendruomenės Gaono pasekėjų, litvakiškos srovės rabinu pradėjo savo pažintį su regioninėmis žydų bendruomenėmis nuo kelionės į Klaipėdą. Uostamiesčio žydų bendruomenės pirmininkas Feliks Puzemskij pristatė rabiną susirinkusiems ir palinkėjo tęsti darbus Lietuvoje. Rabinas papasakojo apie save ir susipažino su bendruomenės siekiais ir problemomis. Rabinas Krelin dalinosi savo išmintimi ir vėliau meldėsi kartu su susirinkusiais. Savo geranoriškumu ir aiškiu minčių dėstymu rabinas paliko visai Klaipėdos žydų bendruomenei gerą įspūdį.

Izraelyje, Jeruzalėje ant Atminimo kalno, 1953 m. buvo įkurtas Tautos atminimo institutas-muziejus Jad Vašem. Nuo pat įkūrimo dienos pagrindinis komplekso tikslas – išsaugoti Holokausto (Šoa) laikotarpio žydų istoriją. Edukologams, istorikams ir Tolerancijos centro vadovams iš viso pasaulio Jad Vašemas siūlo programas, sukurtas Tarptautinėje Holokausto dėstymo ir tyrimo mokykloje. 2015 m. minėta mokykla organizavo kursą apie Holokausto (Šoa) istoriją „Ir prisiminimų nėra baisesnių…“. Kartu su dalyviais iš viso pasaulio kursą klausė ir baigiamąjį darbą parengė Panevėžio m. žydų bendruomenės atstovė – Oksana Navickienė. Jai įteiktas diplomas, įrodantis sėkmingą kurso pabaigą. Dabar Oksana Navickienė gali skaityti paskaitas Holokausto temomis ne tik Panevėžio, bet ir visos Aukštaitijos mokiniams bei gimnazistams.

Apie ištiestą pagalbos ranką gelbstint žydus Holokausto metu Lietuvoje, patirtus mažus ir didelius stebuklus, kai pavykdavo išgelbėti žmogaus gyvybę, mokiniai kalbėjo sausio 27 –Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną Ariogalos gimnazijoje, vykusioje mokiniams ir mokytojams skirtoje konferencijoje. Šių metų renginio tema buvo „Kito žmogaus gelbėjimas – aukščiausia žmogiškumo vertybė“.  Į Ariogalos gimnazijoje vykusį renginį atvyko mokiniai ir mokytojai iš mokyklų, kuriose veikia Tolerancijos ugdymo centrai. Konferencijos buvo gausus būrys svečių: Izraelio ambasadorius Lietuvoje – Amir Maimon, Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Dainius Junevičius, Raseinių rajono meras Algirdas Gricius, Kauno žydų bendruomenės atstovai su bendruomenės pirmininku Žaku Gercu, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman ir dar būrys svečių iš Raseinių rajono savivaldybės švietimo skyriaus bei įvairių institucijų. Renginio pradžioje kalbėjęs Izraelio ambasadorius pasidžiaugė galimybe aplankyti Ariogalos miestelį bei supažindino susirinkusius su Ariogalos žydų istorija iki Antrojo pasaulinio karo. Pasak ambasadoriaus, iš 27 veikusių verslo įmonių – 16 priklausė vietos žydams.

Sausio 25 dieną Dukstynos pagrindinėje mokykloje buvo atidaryta paroda „Ana Frank – istorija šiandienai“, kurią Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas atvežė iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus. Parodos atidaryme dalyvavo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon bei Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas, vyresnių klasių moksleiviai, mokyklos mokytojai, svečiai. Taip pat buvo pristatyta 2015 metais išleista knyga “Ukmergės žydų bendruomenės istorija” (autorius Julius Zareckas).

Pagrindinis parodos momentas akcentuojamas ties tragišku žydų vaiko likimu, vardu Ana Frank, kuri gimė 1929 m. birželio 12 dieną. Kartu su seserimi ir tėvais ji gyveno Vokietijoje, Frankfurte prie Maino. Kai į valdžią atėjo A.Hitleris, Anai buvo 3 metai. Šalyje prasidėjus žydų persekiojimui, Frankų šeima nusprendė ieškoti prieglobsčio užsienyje. Jie emigravo į Amsterdamą (Olandija). Ana ir sesuo Margo pradėjo lankyti mokyklą, greitai išmoko olandų kalbą, susirado draugų. Tačiau 1940 m. Olandiją okupavo Vokietijos kariuomenė ir prasidėjo žydų persekiojimai. „Pasibaigus 1940 m. gegužei, baigėsi ir geri laikai: iš pradžių atėjo karas, po to – kapituliacija, galiausiai įžengė vokiečiai, – tuomet prasidėjo mūsų, žydų, vargai“ (Ana Frank)

Apniūkusi ir lietinga  2016 metų  sausio 26 diena  Panevėžyje . Paminėti Holokausto dienos, buvusiose žydų kapinėse prie memorialo “Liūdinti žydų motina”, susirinko Panevėžio visuomenė, moksleivija ir  žydų bendruomenės nariai.

Mitingą pradėjo Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, Jis kalbėjo, apie tai,  kad abejingumas yra  baisiausias nusikaltimas pasaulyje, dėl to žūsta nekalti žmonės. Lietuvos, kaip ir Europos žydų genocidas yra pasaulinė tragedija, kuri neturi  pasikartoti. Saulėtekio progimnazijos TOC moksleiviai , kuriems vadovauja direktoriaus pavaduotoja Irena Gasiūnienė padėjo vainiką prie paminklo, o Rožyno progimnazijos moksleiviai uždegė atminimo žvakes.

2016 m. sausio 17 d. Kauno žydų bendruomenė ir Sugiharos fondas “Diplomatai už gyvybę” pakvietė visus Vladą Varčiką pažinojusius ir norinčius pagerbti šį žymų žydų gelbėtoją, humanistą, pedagogą, smuikininką į jo 100-sioms gimimo metinėms skirtą koncertą, vykusį VDU Didžiojoje auloje. Į salę netilpo visi norintys, nors oras tą dieną viliojo mėgautis žiemos malonumais. Po įvadinio renginį vedusio dr. Lino Venckausko žodžio, koncertą žydiška melodija, atliekama “žydiško” instrumento klarneto, pradėjo Stasys Makštutis, Kauno žydų bendruomenės narys, Juozo Naujalio muzikos gimnazijos abiturientas, o jį šiltais prisiminimais apie V. Varčiką tęsė Stasio močiutė Elena Andriuškevičienė, šio drąsaus žmogaus dėka išgelbėta iš Kauno geto, o vėliau  tapusi jo kolege.

2016 m. sausio 14 d. panevėžiečiai pagaliau sulaukė ir susipažino su foto paroda, skirta Popiežiaus Pranciškaus viešnagei Izraelyje. Ekspoziciją atidaryta Izraelio ambasados Lietuvoje iniciatyva.Izraelio ambasadorius J. E. Amir Maimon, pristatydamas parodą, padėkojo susirinkusiems ir padėjusiems organizuoti renginį: Panevėžio m. žydų bendruomenei, Panevėžio vyskupijai, Panevėžio m.savivaldybei. Ambasadorius išreiškė viltį, kad prasidėjęs bendradarbiavimas ekonomikos, kultūros, medicinos, sporto ir edukacijos srityse bus tęsiamas ir ateityje.

Sausio 14 d., Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės J. Heifetzo salėje įvyko fotomenininkės Irenos Giedraitienės fotoalbumo ir fotografijų parodos “Prisiminimų aidai” pristatymas. Albume ir parodoje užfiksuoti Lietuvos ir užsienio getuose ir koncentracijos stovyklose išgyvenusių asmenų bei žydų gelbėtojų portretai. Fotoalbume galima rasti ir geriausius I. Giedraitienės retrospektyvinių fotografijų darbus.
Renginio metu kalbėję F. Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė,  Y. Gidron, Izraelio valstybės ambasados Lietuvoje misijos vadovo pavaduotojas pabrėžė, kad parodoje užfiksuotos akimirkos ne tik puikiai atspindi žmonių charakterius, o užfiksuotos šypsenos suteikia optimizmo, bet dar ir viltingai nuteikiančios. Paroda primena ne tik skaudžius įvykius, įamžina Holokausto aukų ir išgyvenusiųjų atminimą, bet ir suteikia vilties, jog ateityje bus dar daugiau įgyvendintų projektų, pabrėžiančių žydų istoriją ir paveldą Lietuvoje.

Jafetas, Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos atstovas, dėkojo autorei už jos atliktą svarbų darbą, įamžinus Holokaustą išgyvenusius žmones nuotraukose – darbuose, kurie išliks ir ateičiai.

 Izraelio ambasados Lietuvoje iniciatyva 2016 m. sausio 13 d. Margaritos Rimkevičaitės technologinėje mokykloje vyko susitikimas su Panevėžio m. mokyklų ir gimnazijų jaunimu. Susitikime ambasadą atstovavo Liana Jagniatinskytė, kuri papasakojo susirinkusiems apie Izraelį. Pilnoje salėje buvo kalbama apie Izraelio istoriją, paskutinius pasiekimus mokslinėje srityje ir inovacinėje veikloje. Renginio dalyviai sužinojo, kad Izraelio medicina pripažinta geriausia pasaulyje. Šalyje, pasak pranešėjos, kasmet gydosi tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio.