Kauno žydų bendruomenės nariai kartu su miesto visuomeninių organizacijų, savivaldos atstovais šventė Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Besidomintys miesto, žydų gyvenimo jame istorija dalyvavo ekskursijoje po Vilijampolę, žydiškąsias jos vietas, tarp kurių yra ir Kauno geto teritorija.

Paskutinį karštąjį ilgąjį birželio savaitgalį Kaune vyko “Lietūkio” garažo žudynių aukų atminimui skirti renginiai. Praėjo 75-eri metai nuo šio žiauraus įvykio.  Birželio 24 d. prisiminėme ir pagerbėme žudynių aukas prie šiems įvykiams skirto paminklo, kuris žudynių vietoje buvo pastatytas prieš 10 metų Kauno žydų bendruomenės iniciatyva. Birželio 26 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje vyko atminimo koncertas, kuriam specialų, ypatingai jautrų jaudinantį repertuarą parengė vyrų vokalinis ansamblis “Quorum”. Renginiuose aktyviai dalyvavo ne tik Kauno žydų bendruomenės atstovai, kartu su jais atėjo kauniečiai, visuomeninių organizacijų, savivaldos, katalikų bažnyčios atstovai. Savo užuojautą, solidarumą bei viltį, kad žiaurumas ir žudynės niekada nepasikartos, išsakė Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus atstovai Raimundas Kaminskas bei Julija Iskevičienė, kunigas Robertas Pukenis, Kauno m. mero pavaduotojas Vasilijus Popovas. Lietuvių liaudies daina žudynių aukas pagerbė Kauno krašto skautų jaunimas, kuriuos matyti karštą dieną tokiame renginiuose, o ne laiką leidžiant paplūdimyje, buvo ypatingai svarbu.

Matfsiras gimė Rygoje, Latvijoje 1947 metais ir 1971 metais emigravo į Izraelį, kur dirba Holokausto tyrimų institute  Jadvašeme (Yad Vashem)  nepriklausomu režisieriumi. Jis prodiusavo  400 dokumentinių filmų ir televizijos dokumentinių filmų. Taip pat yra daugiau nei 30 dokumentinių filmų režisierius.

Šiuo metu jis ruošia scenarijų naujam filmui apie Lietuvos teisuolius, kurie gelbėjo žydus  II Pasaulinio karo metais. 2008 m., būdamas Lietuvoje, jis aplankė Panevėžio miesto žydų bendruomenę. Šio vizito tikslas – įamžinti Lietuvos didvyrių, kurie gerbė žydus, atminimą. Šį kartą B. Matfsiras Panevėžio žydų bendruomenėje  susitiko su generaline vyresniąja Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos  seserimi Leonora Kasiulyte. Ši sesuo dvejus metus rinko medžiagą ir parašė knygą apie Mariją Rusteikaitę, moterį, kuri prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, išgelbėjo penkiolikos žydų gyvybes, visai nesirūpindama dėl savosios.

Gegužės 30 dieną Kupiškyje Povilo Matulionio progimnazijoje įvyko tarptautinė konferencija ,,Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“, kurią organizavo Kupiškio etnografijos muziejus drauge su progimnazija. Konferencijoje dalyvavo: Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje J.E. Amir Maimon, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofmanas, Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, Kupiškio rajono vicemeras Aurimas Martinka, Kupiškio Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos direktorius Rimvydas Latvys.

Seimo narys Aleksandras Zeltinis savo sveikinamajame žodyje pranešė, kad jo iniciatyva bus restauruojama buvusi sinagoga (dabart. Kupiškio biblioteka), kur 2001 m. buvo atidengta bronzinė memorialinė lenta su žuvusiųjų Holokausto metais Kupiškio žydų vardais. Seimo narys S. Jovaiša išreiškė viltį, kad ateityje pats svarbiausias  tikslas turėtų būti  geri santykiai tarp žydų ir Lietuvos valstybės gyventojų. 

Gegužės 26 dieną Panevėžio žydų bendruomenė priėmė gausų būrį svečių iš  Izraelio: studentus ir dėstytojus iš Jeruzalės pedagoginio koledžo, kuriam vadovauja profesorė Michal Benfiatov. Susitikime dalyvavo tuo metu bendruomenėje viešėjusi  viena iš Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos narių Leonora Kasiulytė, kuri svečiams pristatė savo knygą ,,Teisuolė Marija Rusteikaitė gimnazistų piešiniuose“. 

Kiekvieną penktadienio vakarą apie 30 Kauno žydų bendruomenės narių susirenka kartu atšvęsti Šabatą: uždegamos žvakės, meldžiamasi, komentuojamas pasirinktas Toros skirsnis, bendraujama, vaišinamasi, prisimenami išėjusieji ir sveikinami pažymintys asmenines šventes. Neretai sulaukiama ir svečių- tai ir žydai studentai, dėstytojai, turistai, kurie nori Šabatą sutikti ne vieni, o kartu su žydiška bendruomene, ir kitų tautų atstovai, besidomintys žydų kultūra, tradicijomis, istorija. Pastarąjį kartą prie bendruomenės prisijungė iš Gruzijos bei Serbijos atvykusios VDU studentės, rengiančios projektą apie žydus Lietuvoje.

Už paramą rengiant Šabatus dėkojame GVF.

2014 m. rugpjūčio mėnesį Panevėžio miesto Tarybos posėdyje  buvo svarstomas klausimas dėl Amerikos žydų labdaros organizacijos JOINT įamžinimo Panevėžyje. Pagrindinis projekto tikslas – 100-to metų labdaringos veiklos sukakties Lietuvoje ir Panevėžyje įamžinimas. Posėdyje siūlyta tuometinėje Džointo gatvėje (dabartinė Zikaro g.), pastatyti stelą šios organizacijos garbei.

Svarstymo metu vienintelis iš Panevėžio miesto tuometinių tarybos narių, Raimondas Pankevičius prieštaravo šio projekto įgyvendinimui. Savo pasisakymu R. Pankevičius ne tik apšmeižė žydų labdaros organizacijos veiklą, bet ir suklaidino kitus tarybos narius dėl Holokausto istorijos Lietuvoje.

Panevėžio žydų bendruomenę aplankė žydiškų savo šaknų ieškantys  svečiai: Gilla Back iš Australijos, Melburno miesto bei Leanne Cohen su dukra iš Pietų Afrikos, Johanesburgo miesto. Apžiūrėjusios Panevėžio miestą, viešnios džiaugėsi daug sužinojusios apie čia gyvenusius savo protėvius. 

Panevėžio žydų bendruomenės patalpose jos apžiūrėjo fotografijų stendus, papasakojo apie savo protėvius, kurie gyveno čia, Panevėžyje ir  buvo labai turtingi žmonės, leidę sau tais laikais nuvykti net į Maskvą. 1900 metais gravo į Pietų Afriką. Viešnios pasirašė bendruomenės svečių knygoje: ,,Mūsų protėvių Panevėžys jau nebeegzistuoja, bet pasivaikščioti miesto gatvėmis ir įkvėpti šio miesto oro buvo mums lyg privilegija. Buvo be galo gera sužinoti, kad praėjus daugiau nei 70 metų po šio miesto žydų sunaikinimo, vis dar išliko įrodymų apie jų įnašą į miesto gerovę.“

Jau du dešimtmečius gyvuoja graži Kauno žydų bendruomenės iniciatyva- kasmet pavasarį pagerbti žydų gelbėtojus. Šventinių pietų metu susitinka geri bičiuliai- karo metais išgelbėtieji Kauno žydų bendruomenės nariai ir žydų gelbėtojai bei jų vaikai ar vaikaičiai, nes net išėjus anapilin, patiems gelbėtojams draugiški ryšiai su jų šeimomis nenutrūksta (beje, šiuo metu, KŽB gelbėtojų komisijos pirmininkės Juditos Mackevičienės duomenimis, Kauno apskrityje gyvena 32 žydų gelbėtojai). Renginį pradėjęs Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas džiaugėsi ilgamete KŽB tradicija bei galimybe padėkoti daugybei šviesių žmonių, įrodžiusių, kad net gūdžiausiais nužmogėjimo laikais galima švęsti gėrio bei humanizmo pergalę.

Sukako 10 metų, kai Panevėžio žydų bendruomenė kartu su Rožyno progimnazija vykdo bendrus projektus, skirtus tolerancijai ir jaunimo auklėjimui, draugystei su kitomis tautomis, gyvenančiomis Panevėžyje. Šį kartą projektas skirtas Holokausto atminimui Panevėžio krašte. Projekto pavadinimas ,,Tiltas tarp praeities ir dabarties“. Projektą finansuoja Geros Valios fondas. Projekte dalyvavo apie 200 vyresnių klasių mokinių, kurie gilinasi į Holokausto istoriją. Panevėžio žydų bendruomenė dalijasi informacija su Rožyno progimnazijos mokiniais bei vadovais, istorijos mokytoja Genute Žilyte ir progimnazijos direktore Aida Adikliene, pateikia turimą bendruomenėje informaciją apie Holokausto istorijos įvykius Panevėžyje ir jo apskrityje.

Panevėžio žydų bendruomenėje aptartas projektas su Dievo Apvaizdos vienuolyno generaline vyresniąja seserimi Jūrate Marcinkevičiūte ir seserimi  S. Klara – Hana Bivil dėl Marijos Rusteikaitės atminimo įamžinimo Panevėžyje, Panevėžio miesto gyventojai žinotų apie šios garbingos moters istoriją, susijusią su 15 išgelbėtų žydų vaikų gyvybių II pasaulinio karo metu. Panevėžio žydų bendruomenė paruošė projektą ir pristatė į Panevėžio miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrių.

Projekto tikslas –  įamžinti Pasaulio Tautų Teisuolės Marijos Rusteikaitės (1892 – 1949), Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos įkūrėjos atminimą, pavadinant naują gatvę jos vardu ir gatvės pradžioje pakabinant memorialinę lentą, kurioje būtų trumpai aprašyti Teisuolės darbai.

Pergalės diena Panevėžio žydų bendruomenėje buvo paminėta  gegužės 8 ir gegužės 9 dienomis. Gegužės 8 d. Panevėžio žydų bendruomenės nariai padėjo vainikus prie paminklo, skirto žydų atminimui ,,Geto vartai“. Buvo uždegtos žvakės ir paminėti žuvusieji Panevėžio miesto žydai, taip pat ir visi Europos žydai, nekaltai nukankinti per II pasaulinį karą masinių žudynių vietose Panevėžyje ir daugiau nei 200 vietų visoje Lietuvoje. Sunaikinus Panevėžio žydus, praktiškai neliko ir gyvų tiesioginių Holokausto liudininkų. ,,Dar ilgai nekaltai išžudytų žydų palikuonys vaizduotėje mąstys apie tas paskutines savo artimųjų akimirkas, stovint eilėje prie duobės, įsivaizduos, kas tuo metu dėjosi jų galvose, ir kokios baisios laukimo valandos akistatoje su mirtimi…“

Vėliau bendruomenės nariai perėjo prie paminklo, skirto žuvusiems kariams, kurie gynė Panevėžį ir visą Aukštaitiją. Per karo metus, laisvindami Lietuvą nuo nacių okupacijos, žuvo apie 80 000 Raudonosios armijos karių. Nemaža dalis jų buvo ir žydai, kovoję Lietuvos 16 divizijoje.

Bendruomenėje buvo paruoštas šventinis stalas, prie kurio sėdėjo karo veteranai, Leningrado blokados dalyviai, geto ir koncentracijos stovyklos kaliniai: Jurijus Smirnovas, Irena Giedraitienė, Jefim Grafman ir kiti. Tylos minute šventinio vakaro dalyviai pagerbė savo mirusius artimuosius, kariavusius arba buvo evakuotus iš karo zonų. O tokių Panevėžio žydų bendruomenėje buvo nemažai. Šventėje dalyvavo Rusijos federacijos ambasados atstovas Lietuvoje vyresnysis patarėjas Aleksandras Gancevas. Jis pasveikino visus narius su pergalės švente, veteranams palinkėjo stiprios sveikatos ir stiprybės. Jis pabrėžė, kad Europos žydai  nuo vokiečių nacizmo nukentėjo labiausiai, kaip jokia kita tauta.

Gegužės 9 d. Panevėžio žydų bendruomenės nariai kartu su Panevėžio visuomene aplankė Ramygalos g. esančias kapines, kuriose pagerbė nežinomų sovietų armijos karininkų, žuvusių kovoje su nacizmu, paminklą.