Minime smuikininko, iškilaus žydų gelbėtojo Vlado Varčiko 100-ąsias gimimo metines.

Minime smuikininko, iškilaus žydų gelbėtojo Vlado Varčiko 100-ąsias gimimo metines.

    2015 m. gruodžio 31 d. minime smuikininko, humanisto, iškilaus žydų gelbėtojo Vlado Varčiko 100-ąsias gimimo metines.
Vladas Varčikas (1915 12 31–2008 08 10) – smuikininkas, ilgametis Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos pedagogas; 1996 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu, 1999 m. – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi; 1992 m. jam suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.
Apie V. Varčiką pasakoja jo mokinys prof. Petras Kunca (“Literatūra ir menas”, 2008-09-05):
V. Varčikas pirmiausia buvo Lietuvos inteligentas, plataus spektro asmenybė, kurios tikslas – viską aplink kūrybiškai perkratyti, būti kritišku, tačiau geranorišku mokinių, artimųjų ir savo paties įžvalgumo ir sumanumo skatintoju. Tai buvo savotiškas žmogus-vulkanas, menininkas, kuris, tapdamas savimi, susikuria ir įgyvendina unikalią gyvenimo filosofiją.

Tai leido jam išlikti tauriu žmogumi net Antrojo pasaulinio karo metų išbandymų verpete. Šiandien matau, koks prasmingas Mokytojo buvimas mūsų kultūroje, mąstau, kad esmė – jo asmenybės kūrybiškumas, siekimas nuolat tobulintis, nepametant iš akių krikščioniškųjų idealų, t. y. meilės žmogui, meilės savo profesijai ir menui apskritai. Atrodytų, tai susiję su naivumu – jei ne jo akibrokštiška drąsa, gresiančio pavojaus ignoravimas gelbstint žmones per karą… Per karą jis gelbėjo žmones – naktimis perplaukdavo Nerį į žydų getą, kur jam būdavo perduodami maži vaikai, ir juos ant nugaros parplukdydavo. V. Varčikas išgelbėjo iš fašistų užantspauduoto buto Kaune nužudyto kompozitoriaus Edwino Geisto kūrybinį palikimą, išnešęs jį pro langą. Anuomet tokioms V. Varčiko humanistinėms nuostatoms buvo pritariama ir Kazio Binkio šeimoje, su kuria Mokytojas buvo susijęs giminystės saitais. Apie Sofiją Binkienę būrėsi didelė grupė atidavusiųjų visas jėgas žmonėms gelbėti. Nuolatinis gėrio kūrimas, nepasiduodantis aplinkos jėgoms. Bet ir pokario metais, kai V. Varčikui teko dirbti LSSR meno reikalų valdybos inspektoriumi ar eiti kitokias oficialias pareigas, užimamo posto galimybėmis jis naudodavosi padėti trūkumų slegiamiems menininkams. Jis sugebėdavo drąsiai praverti biurokratų duris ir garsiai paklausti, kada bus vykdomi duoti pažadai. Buvo kitiems jautrus, tvirtą vertybių sampratą turintis žmogus. Prisimenu, tą jausdavome ir mes, maži mokinukai, kurių galvą reikėjo paglostyti įduodant į rankas smuiką ir paaiškinant, ką turėsime su juo daryti. Kiekvieną kartą susitikus, žaismingai pasakota apie smuiko paskirtį kurti grožį, garso tapsmą, galintį atskleisti žmogaus dvasios klodus, kad smuikas – tarytum pasaulio harmonijos simbolis.
Kauno žydų bendruomenė kartu su Sugiharos fondu “Diplomatai už gyvybę” pagerbs Vlado Varčiko atminimą koncertu, kuriame gros ir prisiminimais dalinsis šio kilnaus žmogaus kolegos, mokiniai V. Vitkutė, D. Valentaitė, K. Venclovas, prof. P. Kunca, A. Pleškūnas, dr. B. Ulevičius, V. Polianskienė bei mokinių mokiniai. Koncertas vyks 2016 m. sausio 17 d. 15 val. Kauno VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7). Įėjimas nemokamas.
Dešiniausioje nuotraukoje Petras Kunca, Vladas Varčikas, Donatas Katkus (taip pat V. Varčiko mokinys
  • 383_9
  • 383
  • 383_15
  • 3202_7