Saulėtą praėjusio ketvirtadienio (birželio mėn. 11 d.) popietę Kauno žydų bendruomenės nariai susirinko į talką Radvilėnų žydų kapinėse. Tvarkėme aplinką- grėbėme lapus, rinkome sudžiūvusias šakas ir šiukšles. Darbo įrankius parūpino SĮ “Kauno kapinių priežiūra”. Šios įmonės vadovai bei savivaldybės atstovai atvyko į kapines pasitarti dėl tolesnių aplinkos, kapinių teritorijos sutvarkymo darbų.

Nuotraukos:

2015 birželio 3 d. Kauno žydų bendruomenei buvo svarbi susitikimais su miesto valdžios atstovais. Saulėtą trečiadienio rytą KŽB pirmininkas, Lietuvos žydų religinės bendrijos pirmininko pavaduotojas Gercas Žakas ir istorija bei paveldu besidomintys Kauno bendruomenės nariai prie paminklo, Lietūkio garažo įvykiams atminti, susitiko su Kauno miesto mero pavaduotoju Simonu Kairiu, miesto kultūros paveldo skyriaus vadovais ir specialistais, S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos, kurios teritorijoje stovi paminklas, direktore.

Diskutuota, ar tinkamoje vietoje stovi paminklas. Nutarus jį palikti esamoje vietoje, buvo sprendžiami aplinkos sutvarkymo ir apželdinimo klausimai. Pasitarimo metu vyravo geranoriška atmosfera, nesunkiai pavyko rasti visiems dalyviams priimtinus sprendimus.   

2015 m. gegužės pabaigoje Panevėžio m. žydų bendruomenę aplankė gausi svečių iš Izraelio grupė, kurią į Panevėžį atlydėjo„Iš Jeruzalės į Lietuvą“ centro administratorius Sela Akiva. Grupėje buvo dėstytojai (vyrai ir moterys) iš skirtingų religinių Jeruzalės universitetų, du rabinai-universitetų dėstytojai. Susitikimo metu vyko įdomi diskusija, buvo nagrinėjami skirtingų tautybių žmonių, gyvenančių Lietuvoje, sutarimo paieškos klausimai. Svečiai itin domėjosi antisemitizmu Lietuvoje, taip pat ir valdžios bei žiniasklaidos reakcija į pasitaikančias antisemitizmo apraiškas. Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas, atsakinėdamas į klausimus, pastebėjo, kad Lietuvoje masinio ir tikslinio antisemitizmo, tokio, kurį dabar galime stebėti Prancūzijoje, Anglijoje ar kitose Europos šalyse, šiuo metu nėra.
Pokalbyje buvo aptarti paskutiniai įvykiai Ukrainoje. Svečiai pabrėžė, kad dėl karinių veiksmų šiuo metu stebimas masinis žydų išvykimas iš Lugansko ir Donecko regionų. Atkreiptinas dėmesys: per pastaruosius 4 mėnesius iš Ukrainos į Izraelį persikėlė apie 5 tūkst. Ukrainos žydų.

Gegužės 9 d. sukako 70 metų nuo II Pasaulinio karo pabaigos.Kauno Žydų Bendruomenės nariai susirinko paminėti šią istorinę datą šiltoje,draugiškoje atmosferoje kavinėje-muzikiniame klube „Punto Jazz“.Datą kuri žydų tautai pažymi masinių žudymų nusinešusių milijonus nekaltų aukųgyvybių finalą.

Renginį organizavusi B.Šragienė ir KŽB pirmininkas G.Žakas pasveikino susirinkusiuosius su švente ir išreiškė padėką didvyriams iškovojusiems šią pergalę.

Šventės metu ypatingai buvo pagerbtas karo veteranas Š.Šragė neseniai atšventęs savo 90 metų sukaktį,peržiūrėtas dokumentinis filmas apie žydų pasipriešinimo judėjimą karo metais,susirinkusieji pasidalino savo asmeniniais ir šeimos narių prisiminimais apie karo baisumus,netektis,išbandymus bei  kovą dėl išlikimo.

Nuotraukų galerija

Balandžio 28 d. Panevėžyje lankėsi 17-18 metų moksleiviai ir istorijos mokytojai iš 11 šalių 47 mokyklų (Izraelio, Lietuvos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Rusijos, Baltarusijos, Armėnijos). Visi jie – tarptautinio projekto „Hevtiba“dalyviai. Žydų jaunimas iš buvusios Tarybos Sąjungos šalių keliauja pagal įgyvendinamą projektą,kuris skirtas  Holokausto istorijos, žydų kultūros ir tradicijų pažinimui. Kiekvienais metais projekto dalyviai aplanko  skirtingas šalis. Prieš metus jie lankėsi Baltarusijoje, užpernai – Ukrainoje.

Skaitykite staraipsnį: Prisiminimas gyvas ir amžinas kaip akmuo (nuo 4 psl.)

Irena POŽĖLIENĖ

Devynerius metus iš eilės mūsų rajone apsilanko gausi užsienyje gyvenančių žydų delegacija, kurių tėvai ar seneliai yra kilę iš Vilniaus ir jo apylinkių. Skaudu ir liūdna, kad daugelis jų II pasaulinio karo metais buvo sušaudyti Paneriuose ir Švenčionėliuose. Tačiau jų gyvi išlikę vaikai, anūkai ir kiti artimieji jų nepamiršo, tad kasmet, spausdami rankose akmenukus, atvyksta aplankyti šių fašistų žiaurumus menančių vietų.

Šiemet gausi žydų delegacija apsilankė Lietuvoje paminėti Holokausto aukų atminimo dieną. Beje, balandžio viduryje (kilnojama diena) žydai švenčia ir Pesach šventę – tai žydų tautos išėjimo iš Egipto vergovės ir iš vergovės šventė. O balandžio 19 d. – Varšuvos geto sukilimo diena.

Šiais metais Panevėžio m. žydų bendruomenė kartu su partneriais rengia įdomius projektus. Vienas jų skirtas garsaus Panevėžio daktaro ir visuomenės veikėjo, mecenato Šachnelio Abraomo Mero (1865-1930) vardo įamžinimui.

Š.A. Mero trumpa biografija:

Įžymus Lietuvos gydytojas Šachnelis Abraomas Meras gimė Panevėžyje. Baigė kaimo gimnaziją, studijavo mediciną Maskvos universitete. Gydytojo karjerą pradėjo Ukrainos Černigovo gubernijoje. Nuo 1891 m. dirbo Lietuvoje: iš pradžių Pasvalyje, nuo 1914 m. – Panevėžyje. Nesavanaudiškas, negailėdamas nei laiko, nei jėgų daktaras Š. A. Meras gydė visus žmones, kuriems reikėjo pagalbos. Lankydamasis užsienio šalių klinikose tobulino savo žinias, domėjosi ir taikė pažangius tais laikais gydymo metodus. Buvo puikus medicinos pagalbos organizatorius, aktyvus visuomenės veikėjas. Jo pastangomis 1919 metais Panevėžyje buvo pastatyta ir atidaryta žydų ligoninė, kurioje ėjo ligoninės vadovo pareigas. Ligoninėje buvo gydomi visų tais laikais gyvenusių Panevėžyje tautybių žmonės.

Kauno sinagogoje penktadienį pagerbtas Kauno gete prieš daugiau nei 70 metų žuvusių žydų vaikų atminimas. Minėjime dalyvavo Kauno žydų bendruomenės, Izraelio ambasados, Kauno miesto savivaldybės atstovai.

„71-eri metai prabėgo, bet ta kraujuojanti žaizda neaprimsta, kuo toliau, tuo labiau skauda“, – savo kalboje sakė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Žakas Gercas.

1944 m. Kauno gete buvo nužudyta apie 2000 vaikų ir senelių – didžioji dauguma išvežti į Aušvicą ir ten nunuodyti, likusieji – sušaudyti IX forte.