Mes

„Ana Frank – istorija šiandienai“

„Ana Frank – istorija šiandienai“

2015 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio Saulėtekio progimnazijoje buvo atidaryta paroda „Ana Frank – istorija šiandienai“, kurią Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas atvežė į regioną iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, suderinus su muziejaus direktoriumi Marku Zingeriu.

Pagrindinis parodos momentas akcentuojamas ties tragišku žydų vaiko likimu, vardu Ana Frank, kuri gimė 1929 m. birželio 12 dieną. Kartu su seserimi ir tėvais ji gyveno Vokietijoje, Frankfurte prie Maino. Kai į valdžią atėjo A.Hitleris, Anai buvo 3 metai. Šalyje prasidėjus žydų persekiojimui, Frankų šeima nusprendė ieškoti prieglobsčio užsienyje. Jie emigravo į Amsterdamą (Olandija). Ana ir sesuo Margo pradėjo lankyti mokyklą, greitai išmoko olandų kalbą, susirado draugų. Tačiau 1940 m. Olandiją okupavo Vokietijos kariuomenė ir prasidėjo žydų persekiojimai. „Pasibaigus 1940 m. gegužei, baigėsi ir geri laikai: iš pradžių atėjo karas, po to – kapituliacija, galiausiai įžengė vokiečiai, – tuomet prasidėjo mūsų, žydų, vargai“ (Ana Frank). Iki 1941 m. pabaigos Vokietijoje ir daugumoje okupuotų valstybių buvo baigta žydų registracija ir izoliacija. Olandijoje visi vyresni nei šešerių metų vaikai turėjo nešioti geltoną Dovydo žvaigždę, lankyti specialias „žydiškas“ mokyklas. Ne išimtis buvo ir Ana.

Skaityti plačiau
Į senąsias žydų kapines grįžo keturi antkapiai

Į senąsias žydų kapines grįžo keturi antkapiai

Loreta EŽERSKYTĖ

Užupyje, Vilniaus gatvėje, esančios senosios Ukmergės žydų kapinės buvo įsteigtos XVII a. pab.-XVIII a. pr. Po karo, beveik nelikus mieste žydų, jos buvo smarkiai apleistos. Apie 1960 m. tuometinės valdžios sprendimu jos panaikintos, dauguma antkapių panaudoti kaip statybinė medžiaga. Buvusių kapinių teritorijoje – dideliame, tuščiame lauke – čia buvus amžino poilsio vietą mena tik simboliškai pastatytas vienas antkapis ir memorialinis akmuo.

Neseniai Ukmergės žydų bendruomenė šalia pastatė keturis akmeninius antkapius. Beveik neabejojama, kad jie grįžo į senąją vietą. Bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas tikisi, kad čia sugrįš ir daugiau kapinėse buvusių antkapių, paminklų.

 

Skaityti plačiau

Kauno bendruomenės sveikinimas

kau
KAUNO ŽYDŲ BENDRUOMENĖ SVEIKINA JUS SU NAUJAISIAIS 
        5776-AISIAIS METAIS!!!
TEGU STEBUKLINGI ŠOFARO GARSAI ATVERIA JUMS DURIS Į NAUJUS NUOSTABIUS METUS, PILNUS DŽIAUGSMO APLINK JUS IR RAMYBĖS JUMYSE. LAIMĖS, MEILĖS, SVEIKATOS, ŠILTŲ AKIMIRKŲ BENDRAUJANT SU ŠEIMA IR DRAUGAIS!!!

Kauno bendruomenės pranešimas

2015 m. spalio mėn. 11 d. 12 val. Kauno A. Puškino gimnazijos aktų salėje vyks Kauno žydų bendruomenės ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Norintys kelti savo kandidatūrą į KŽB pirmininko postą prašymus apie dalyvavimą rinkimuose turi pateikti iki 2015 m. rugsėjo mėn. 21 d. Prašymai priimami KŽB patalpose (Vytauto pr. 50).

Kauno bendruomenėje ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas

2015 m. spalio mėn. 11 d. 12 val. Kauno A. Puškino gimnazijos aktų salėje vyks Kauno žydų bendruomenės ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Norintys kelti savo kandidatūrą į KŽB pirmininko postą prašymus apie dalyvavimą rinkimuose turi pateikti iki 2015 m. rugsėjo mėn. 21 d. Prašymai priimami KŽB patalpose (Vytauto pr. 50).

 

Holokausto dienos minėjimas Panevėžyje

Kviečiame dalyvauti Holokausto dienos paminėjime ir seminaruose, kurie vyks š.m. rugsėjo 22 d. 12.00 val. ir 24 d. 14 val. Panevėžio kraštotyros muziejuje

 1994 metais LR Seimas rugsėjo 23 – ąją  paskelbė Lietuvos valstybine atmintina diena. Rugsėjo 23 –ioji svarbi Lietuvos istorijoje tuo, kad 1943 metais, šią dieną, buvo likviduotas Vilniaus getas ir dalis jo gyventojų buvo sušaudyti Paneriuose (Vilniuje), kiti išvežti iš Lietuvos į koncentracijos stovyklas. Tai – liūdna atminimo diena, kuomet prisimename gyvenusią Lietuvoje didelę žydų bendruomenę.

            Lietuvoje žydų bendruomenė apsigyveno XIV a. pabaigoje. Iki XX a. pradžios tai buvo didelė tautinė bendruomenė, gyvenusi Lietuvos miestuose ir miesteliuose. XIX a. pab. – XX a.pr. dažnai jie sudarydavo ¼, 1/3, o kartais net pusę miesto ar miestelio gyventojų dalį. Jie buvo mūsų šalies piliečiai, tie patys Lietuvos gyventojai, turėję savo kasdienius džiaugsmus, vargus, rūpesčius. Žydų bendruomenė, palyginus su kitomis tautinėmis bendruomenėmis, buvo viena didžiausių.

Skaityti plačiau
Holokausto aukų pagerbimo ceremonija Ukmergėje

Holokausto aukų pagerbimo ceremonija Ukmergėje

Pirmąjį rugsėjo mėnesio sekmadienį, per patį vidurdienį, Ukmergės rajono Pivonijos šilo tylą perskrodžia šiurpus automobilių sirenų gausmas. Taip kasmet prasideda Holokausto aukų pagerbimo ceremonija, į kurią atvyksta ne tik ukmergiškiai, bet ir Vilniaus, Kauno žydų bendruomenių, kitų miestų atstovai. Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas priminė, kad esame trečioje pagal dydį masinių žudynių vietoje Lietuvoje (po Panerių ir IX forto), jis kalbėjo apie tai, kaip svarbu kiekvienam prisiminti ir nepamiršti perduoti žinią apie tragiškus Antrojo pasaulinio karo įvykius savo vaikams, kaip svarbu padėti jaunajai kartai išmokti skaudžią istorijos pamoką, kad jie žinotų, kad buvo tokių Lietuvos gyventojų, kurie dalyvavo žydų žudynėse (talkindami naciams ar net savo pačių iniciatyva), ir kad buvo tokių Lietuvos piliečių, kurie gelbėjo žydus rizikuodami savo gyvybe.

Holokausto aukas pagerbė ir apie būtinybę išsaugoti istorinę atmintį bei žydų paveldą, bendrauti bei šviesti žmones kalbėjo Ukmergės rajono vicemerė Klavdija Stepanova. Maldą už mirusiuosius sakė Kauno žydų bendruomenės tarybos narys, Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės pirmininkas Iseris Šreibergas. Savo prisiminimais apie karo baisumus ir nebūtin išėjusius Ukmergės žydus pasidalino gydytojas Henrikas Gintautas.

Skaityti plačiau
Izraelio ambasadorius J. E. Amiro Maimono vizitas Panevėžyje

Izraelio ambasadorius J. E. Amiro Maimono vizitas Panevėžyje

2015 m. rugpjūčio 6 d. Panevėžyje lankėsi Izraelio ambasadorius J. E. Amiras Mamonas. Vizito tikslas – plėtoti bendradarbiavimo ryšius, skatinti verslo plėtrą tarp Izraelio ir Lietuvos, susitikti su Panevėžio verslininkais, žydų bendruomene. Ambasadorius apsilankė miesto savivaldybėje, kur jį priėmė Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.
„Mes gyvename Lietuvos viduryje, palankioje geografinėje vietoje, pusiaukelėje tarp Lietuvos ir Latvijos sostinių – Vilniaus ir Rygos. Esame kompaktiškas, palankus verslo plėtrai miestas. Turime didelių įmonių, tokių kaip AB „Amilina“, Panevėžio statybos trestas, „Panevėžio keliai“, esame sulaukę užsienio investuotojų, džiugina čia įsikūrusios norvegų kapitalo įmonės.
Skaityti plačiau
Panevėžio miesto žydų bendruomenės kelionė Rygoje

Panevėžio miesto žydų bendruomenės kelionė Rygoje

2015 m. rugpjūčio 7 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai aplankė Rygos getą. Rygos getas,nacių politiko Hugo Wittrock įsakymu, buvo įkurtas 1941 m. spalį. Geto vieta pasirinkta neatsitiktinai – tai buvo gausiausiai žydų gyvenamas Rygos mikrorajonas, vietinių vadintas Maskvos priemiesčiu. Visi Rygos žydai gyvenę už įkurto geto ribų, buvo priversti nedelsiant palikti namus ir įsikelti į šią 9000 kv. metrų aptvertą teritoriją.
Nehumaniškose Rygos geto sąlygose iš viso gyventi suvaryta buvo per 30.000 žydų. Apytikriai viename kambaryje gyveno po 12 žmonių, kurie turėjo dalintis 5 miegamas vietas. Bendruomenės nariams geto darbuotojas pravedė trumpą ekskursiją, kurios metu papasakojo, jog nuo 1941 m. lapkričio iki 1944 m. birželio Rygos geto gyventojus be perstojo žudė. 1941 m. lapkričio 28 d. vokiečiai įsakė atskirti visus vyrus nuo moterų, įskaitant vaikus.

Skaityti plačiau
Kauno žydų bendruomenės informacija

Kauno žydų bendruomenės informacija

Artėjant žydų Naujiesiems metams, kurie šiemet švenčiami rugsėjo 14- 15 dienomis, tradiciškai yra lankomi artimųjų kapai. Tragiški Antrojo pasaulinio karo įvykiai,Holokaustas beveik kiekviename  Lietuvos mieste ar miestelyje paliko ne vieną masinių žudynių kapavietę.
Rugsėjo 3 dieną Kauno žydų bendruomenės nariai lankė 1941 m. rugpjūčio mėn. vykdytų žydų žudynių vietas Petrašiūnuose bei IV forte. 1941 rugpjūčio 30 d. Petrašiūnuose buvo nužudyti 23 vaikai, 72 moterys ir 30 vyrų vien dėl to, kad jie buvo žydų tautybės.
IV  forte dėl tos pačios priežasties buvo nukankinti daugiau kaip 4000 žydų, vien rugpjūčio 18 d. buvo nužudyta daugiau kaip 500 Kauno gete kalėjusių žydų inteligentų, taip siekiant kuo greičiau sunaikinti iškilausius, labiausiai išsilavinusius žmones, tautos žiedą.
Skaityti plačiau
Biržų miesto žydų genocido dienos minėjimas

Biržų miesto žydų genocido dienos minėjimas

2015 m. rugpjūčio 8 d. Biržuose vyko “Biržų miesto žydų genocido dienos minėjimas”. Renginyje dalyvavo seniausias Biržų miesto žydas Melamed, svečiai iš Izraelio, Šiaulių žydų bendruomenės nariai. Rajono savivaldybės ir tolerancijos klubo vadovo ir istorijos mokytojo Vidmanto Jakunio kvietimu mitinge taip pat dalyvavo Panevėžio miesto žydų bendruomenės atstovai. Biržų savivaldybė nuolat rūpinasi masinių žydų žudynių vietų priežiūra.  Būtina atkreipti dėmesį, kad miesto valdžia skiria ypatingą dėmesį  šiai problemai. Po mitingo Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman apžiūrėjo memorialą ir pasiūlė rengti bendrą projektą, skirtą žydų kapinių priežiūrai.

Su liūdėsiu reikia pranešti, kad visą gyvenimą kartu su savo šeimą  nugyvenęs mieste, Melamed po sunkios ilgos lygos mirė ir bus palaidotas rugsėjo 3 d. 11 val. Biržų kapinėse. Visi išreiškia gylią užuojautą vėlionio artimiesiems.

 www.jewishpanevezys.lt

Kristinos Dubin viešnagė Panevėžy

2015 m. rugpjūčio 15 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenėje svečiavosi  kinoaktorė, scenaristė ir prodiuserė Kristina Dubin, išgarsėjusi  tokiais savo filmais kaip “Kol nenuėjau miegoti” (2014), Pagrobimas (2012), “Žolelė” (2009). Kristinos senalis ir kiti giminaičiai gyveno Panevėžyje ir Krekenavoje. Ji domėjosi savo šaknimis ir aplankė kelias žinomas vietas. Svečią visur lydėjo bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman.
Vieno žmogaus išgelbėjimas tolygus visos žmonijos išgelbėjimui

Vieno žmogaus išgelbėjimas tolygus visos žmonijos išgelbėjimui

2015 m. 30 d. Panevėžyje vyko konferencija, kurią organizavo Dievo Apvaizdos seserų kongregacija. Dalyvius pasveikino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, įteikusi organizatoriams padėkos raštą ir gėlių puokštę. Pirmininkė šiltai paminėjo ir nuoširdžiai padėkojo žmonėms, gelbėjusiems žydus, pabrėždama teisuolės Marijos Rusteikaitės vaidmenį, kuri nuo Holokausto oficialiai išgelbėjo 15 žydų, ir keletą neoficialiai pasiuntė pas kitus žmones. Už Marijos Rusteikaitės didvyriškumą Izraelio vadovybė po mirties ją apdovanojo Pasaulio Tautų Teisuolės atminimo medaliu ir Garbės raštu.

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėjaDanutė Selčinskaja skaitė pranešimą apie teisuolę Mariją Rusteikaitę. Tarp konferencijos dalyvių buvo vienas iš Marijos išgelbėtų ir išgyvenusių žmonių – Sulamita Lev, kuri, savo ruožtu, pasidalino savo nelengvo likimo ir šeimos istorija. Danutė Selčinskaja pristatė ir pakomentavo stendą su nuotraukomis ir medžiaga apie Sulamitos Lev išgelbėjimo istoriją.

Skaityti plačiau
Hesed klubo naujienos iš Kauno

Hesed klubo naujienos iš Kauno

Saulėtą rugpjūčio 26 dienos popietę gražus būrys šaunių, žvalių ir visada gerai nusiteikusių Hesed klubo aktyvisčių rinkosi Kauno žydų bendruomenėje pasveikinti ilgametę savo draugę, Kauno žydų bendruomenės ir Hesed klubo narę, Aną Orlovą su garbingu 95 metų jubiliejumi.
Ana Orlova gimė Baltarusijoje, prasidėjus karui buvo evakuota į Kazanę, jam pasibaigus tęsė medicinos studijas Minske, o 1948 m. kartu su vyru, karo gydytoju, atvyko į Lietuvą. Pradžioje jauna šeima su dviem mažomis dukrelėmis įsikūrė Marijampolėje, o 1956 m. persikėlė gyventi į Kauną, jauna, žingeidi, savo darbą mylinti ir puikiai išmananti gydytoja buvo paskirta vidaus ligų skyriaus vedėja vienoje Kauno ligoninių, kurioje dirbo ilgus metus, į pensiją išėjo jau Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Ponia Ana užaugino tris puikias dukras, kurios padovanojo jai 5 anūkus, o šie- 5 proanūkius.
Ji visada buvo kompanijos siela, linksmas, išradingas, kūrybingas (dar visai neseniai ji skaitė savo kūrybos eiles Kauno žydų bendruomenės renginiuose) žmogus, o savo vaikaičiams buvo ir yra vienas didžiausių autoritetų. Jubiliatę sveikino ir KŽB pirmininkas Gercas Žakas, kuris džiaugėsi ponios Anos jaunatviškai spindinčiom akim, jos neblėstančia energija ir jumoru ir ragino visus sekti jos pavyzdžiu, o jai linkėjo sulaukti 120!
Nuotraukoje Ana Orlova su dukterimis: iš Izraelio atvykusia Olia ir kauniete Nataša.

Šiaulių miesto žydų bendruomenės Tarybos narių kreipimasis

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės

Pirmininkei Fainai Kukliansky

Rabinui Chaimui Buršteinui

Į Jus kreipiasi Šiaulių miesto žydų bendruomenės Tarybos nariai.

Pastaraisiais metais interneto tinkluose atsirado rabino Chaimo Buršteino pasirašyti kritiniai išpuoliai prieš Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę.

Mums nežinomos priežastys, paskatinusios Ch. Buršteiną užimti priešišką poziciją vadovų atžvilgiu, tačiau mūsų netenkina vyriausiojo rabino pozicija. Mes negalime spręsti, kokį vaidmenį Vilniaus miesto gyvenime jis atlieka, bet būdamas vyriausiuoju Lietuvos rabinu, jis, mūsų nuomone, privalėtų domėtis regioninių bendruomenių gyvenimu. Tačiau šito kaip tik ir nebuvo.

Skaityti plačiau
Susitikimas su JOINTO atstovais

Susitikimas su JOINTO atstovais

JOINT-o darbuotojų apsilankymas Panevėžio žydų bendruomenėje jau tapo tradicija. Panevėžio žydams visada malonūs ir įdomūs šie susitikimai tuo, kad gali daugiau sužinoti apie JOINTO labdaros organizacijos veiklą.Viena iš Panevėžio gatvių dar1923 m. buvo  pavadinta JOINT-o garbei (dabartinė Zikaro g.). Ši istorinė informacija visada pradžiugina atvykstančius JOINT-o atstovus.

   2014 metais lapkričio mėnesį buvo organizuota tarptautinė konferencija apie istorinę JOINTO veiklą Lietuvoje, taip pat apie jo investicijas į žydų organizacijas: švietimo ir sporto įstaigas, senelių ir vaikų namus, medicinos įstaigas, tai buvo svarbi parama žydams Panevėžyje ir Lietuvoje.  Minint JOINT-o 100metį buvo pastatyta stela Zikaro gatvėje (Buvusi Jointo g.), ta  i ir išleista knygą apie JOINT-ą.

Skaityti plačiau
Susitikimas su Biržų vicemere I.Varziene ir istorijos mokytoju V. Jukoniu Panevėžio žydų bendruomenėje

Susitikimas su Biržų vicemere I.Varziene ir istorijos mokytoju V. Jukoniu Panevėžio žydų bendruomenėje

Biržų rajono vicemerė Irutė Varzienė kartu su Biržų „Aušros“vidurinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centro vadovu ir istorijos mokytoju Vidmantu Jukoniu apsilankė Panevėžio žydų bendruomenėje aptarti bendrus projektus. Biržų savivaldybė daug dėmesio skiria žydų istorijos  reikalams. Miesto mokyklos tolerancijos centro vadovas yra istorikas istorikas, gyventojai savo iniciatyva kreipėsi į jį dėl pagalbos sutvarkyti žydų kapines. Atsirado remėjai. Kiekvienais metais pagal sukurtą projektą paskutinius 5 metus savanoriai iš Vokietijos ir „Aušros“ vidurinės mokyklos mokiniai padeda sutvarkyti žydų kapines.

    Pokalbio metu su Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininku Gennady Kofmanu buvo nuspręsta kitais metais kreiptis į Geros Valios fondą su bendru  projektu dėl Biržų miesto žydų kapinių ir masinių žudynių vietos Biržuose bei jų apylinkėje sutvarkymo. Biržų vicemerė pasiūlė įkurti Biržų kraštotyros muziejuje ekspoziciją apie Biržų XIX ir XX amžiaus žydų istoriją.

Skaityti plačiau
Į žydų paveldą – europietišku žvilgsniu

Į žydų paveldą – europietišku žvilgsniu

Liepos pradžioje vykusiame Kėdainių rajono tarybos posėdyje buvo pritarta steigti Žydų kultūros paveldo kelio asociaciją.

Ją turėtų sudaryti ne tik kėdainiečiai, bet ir ukmergiškiai bei joniškiečiai.

Kėdainių rajono vadovai jau priėmė teigiamą sprendimą, dabar laukiama, kaip pasielgs likę du partneriai. Ukmergės ir Joniškio savivaldybių Tarybos turėtų posėdžiauti rugpjūčio mėnesį, tad tuomet ir tikimasi sprendimų.

Kai nutartys bus aiškios, bus pradedami asociacijos kūrimo darbai.

Mintis kurti Žydų kultūros paveldo kelio asociacija kilo gegužės pabaigoje Kėdainiuose surengus pasitarimą, kurį inicijavo Kultūros paveldo departamentas.

Skaityti plačiau
Religinis žydų gyvenimas Panevėžyje sulaukia susidomėjimo iš užsienio

Religinis žydų gyvenimas Panevėžyje sulaukia susidomėjimo iš užsienio

Kiekvienais metais, kone kas mėnesį Panevėžio žydų bendruomenė priima svečius iš viso Pasaulio, tarp jų nemažai religingų žydų. Juos domina tiek Panevėžio žydų praeitis, tiek dabartinis religinis jų gyvenimas.

  2015-07-10 į Panevėžį atvyko gausi žydų religinė grupė iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Izraelio, kuri džiaugėsi žydų bendruomenės nuveiktu darbu, siekiant išsaugoti žydų paveldą Panevėžyje. Grupei vadovavo Niujorko Ješivos Universiteto profesorius S. Leiman, kuris dėsto religinę ir dvasinę žydų istoriją. Žydų istorija mieste labai gili, garsi pasaulyje buvo ir Panevėžio Ješiva.

 Svečiams buvo pristatyti bendruomenės projektai: per pastaruosius 10 metų pastatytas  memorialas “Liūdinti žydų motina”, rabino Josefo Kahanemano ir garsaus žydų  aktoriaus Beniamino Zuskino atminimo įamžinimas, knygų apie Panevėžio žydų istoriją išleidimas ir stelos sukūrimas Jointo organizacijos šimto metų veiklos jubiliejui Panevėžyje ir Lietuvoje paminėti.

 Svečiai domėjosi dabartiniu žydų gyvenimu, tačiau nustebo, jog Panevėžio žydų bendruomenė neturi savo sinagogos. Svečiams buvo parodytas 1932 metų filmas apie žydų gyvenimą Panevėžyje ir apie Panevėžio Ješivą. Jie susidomėję išklausė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininko Genadijaus Kofmano  pasakojimą apie dabartinį bendruomenės gyvenimą. Svečiams buvo įteikti atminimo ženkliukai ir padovanotos knygos.

Skaityti plačiau
Žydų bendruomenės vadovas: tai buvo vienos žiauriausių žudynių

Žydų bendruomenės vadovas: tai buvo vienos žiauriausių žudynių

Kauno Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos „Lietūkis“ garažų teritorijoje prieš 74 metus įvykdytas žydų pogromas buvo vienas žiauriausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, penktadienį vykusiame žudynių minėjime kalbėjo Kauno žydų bendruomenės vadovas Gercas Žakas.

„Aš manau, šis pogromas „Lietūkio“ garažo – vienas žiauriausių ne tik Kaune, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Tokie žiaurumai, kokie vyko šioje vietoje, yra sunkiai suvokiami“, – kalbėjo G.Žakas.

„Lietūkio“ žudynių paminklo aplinka gavus žydų bendruomenės skundus sutvarkyta gegužės pabaigoje. G.Žakas dėkojo už miesto vadovų supratingumą ir bendradarbiavimą.

Renginyje kalbėjęs Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas teigė, kad jam sunku patikėti, jog tokia tragedija galėjo įvykti miesto centre, o ši vieta – taip ilgai būti be priežiūros.

Skaityti plačiau