Kiekvienais metais paskutinį spalio sekmadienį Kauno žydų bendruomenės nariai ir kiti, žiauriems praeities įvykiams neabejingi, miesto gyventojai bei svečiai susirenka IX forte pagerbti Didžiosios akcijos, įvykdytos 1941 m. Kauno gete, aukų. Didžiausia Kauno geto gyventojų naikinimo akcija buvo įvykdyta 1941 m. spalio 28- 29 d.  „Didžiosios“ akcijos metu IX forte buvo nužudyta 10 tūkstančių žmonių, tarp jų – 4273 vaikai.

Pagerbimo ceremoniją šiltu sveikinimo susirinkusiems ir užuojautos, artimųjų čia netekusiems, žodžiu pradėjo IX forto muziejaus direktorė Jūratė Zakaitė. Apie būtinybę prisiminti nacių vykdytus, sveiku protu nesuvokiamus, žiaurumus, kuo daugiau kalbėti apie tai su jaunimu, apie žmonijos negebėjimą pasimokyti iš savo skaudžios patirties, apie paraleles su šių dienų rasistiniais nusikaltimais, kalbėjo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Kauno miesto mero pavaduotojas Vasilijus Popovas, Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotojas Yehuda Gidron, Rusijos ambasados Lietuvoje atašė Svetlana Lepajeva. Prisiminimais ir įžvalgomis dalinosi Holokaustą ir tremtį išgyvenusi KŽB narė Julijana Zarchi.

Algis JAKŠTAS

Kiekvienais metais spalio mėnesio pradžioje į Švenčionių miesto parką prie paminklinės Menoros susirenka būrelis žmonių, kurie prisimena 1941-1943 m. įvykius, susijusius su šia vieta.

Šiųmetį susitikimą pradėjo Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro. Susirinkusiems pristatęs svečius, pirmininkas suteikė žodį Nalšios muziejaus istorikei Nadeždai Spiridonovienei. Paliesdama istorinių įvykių apžvalgą Švenčionyse kalbėtoja pabrėžė, kad žydų atsiradimas Lietuvoje susijęs su tragiškais įvykiais Vakarų ir Centrinėje Europoje XIX a.

„Lietuva buvo žemės ūkio kraštas, priklausęs didžiulei nepramoninei Rusijos daliai. Dauguma valstiečių buvo lietuvių, baltarusių ir lenkų tautybės, išpažinę katalikų tikėjimą. Tai daugiausia ir lėmė vietos gyventojų santykius su žydais. Lietuvio, baltarusio, lenko akimis žydas buvo gudrus ir išmintingas dėl savo įvairiapusių sugebėjimų. Žydai – tai smulkūs prekiautojai, amatininkai, keliavę iš vienos vietos į kitą, buvo labai vertinami kaip informacijos platintojai, naujienų šaltiniai. Švenčionyse tuo metu gyveno apie 4,5 tūkstančių žydų, jie įkūrė vaistažolių fabriką, turėjo miesto centre odos perdirbimo dirbtuves. Visose gamybos srityse reiškėsi žydų verslo žmonių pastangos, iniciatyva ir patyrimas.

Spalis 11, 2015. Švenčionių žydų bendruomenė paminėjo Holokausto aukas prie Menoros paminklo. Liūdnoje ceremonijoje dalyvavo Švenčionių miesto vadovai, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Religinės žydų bendruomenės vadovas Simas Levinas, Izraelio ambasadoriaus pavaduotojas Lietuvoje Yehuda Gidron, profesorius Dovid Katz, švenčioniškiai. Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro padėkojo visiems susirinkusiems, kurie nepaisė šaltų orų, neliko abejingi nužudytųjų atminimui. Gėles prie paminklo padėjo buvę Kauno ir Vilniaus geto kaliniai – Moisiejus Preisas ir Fania Brancovskaja. Vietinio Kraštotyros muziejaus “Nalšia” atstovė papasakojo apie Švenčionių miesto istoriją, apie žydų indėlį į miesto plėtrą, apie jų tragišką likimą per Antrąjį pasaulinį karą.

2015 m. spalio 11 d. Kauno žydų bendruomenės nariai gausiai susirinko į bendruomenės ataskaitinį rinkiminį susirinkimą. Susirinkimo pradžioje KŽB pirmininkas Gercas Žakas pakvietė tylos minute pagerbti per ketverius nuo paskutinio rinkiminio susirinkimo greitai prabėgusius metus anapilin išėjusius bendruomenės narius, kurių dauguma buvo aktyviai bendruomenės gyvenime dalyvavę žmonės. Vėliau susirinkimo vairą į savo rankas perėmė Michailas Duškesas, pirmininkavęs sueigai. G. Žakas apžvelgė savo bei bendruomenės tarybos ketverių metų kadencijos veiklą, pasiekimus ir trūkumus, iškylančias problemas bei jų sprendimo būdus, aptarė ateities planus. Po pasisakymų ir diskusijų prasidėjo balsavimas KŽB pirmininko ir tarybos rinkimuose. Atidarius balsadėžę rasti 176 biuleteniai. 98 % susirinkusiųjų balsų KŽB pirmininku naujai keturių metų kadencijai buvo išrinktas Gercas Žakas. Taip pat buvo išrinkta 13 žmonių bendruomenės taryba.

Europlos Tarybos, įsikūrusios Strasbūre, iniciatyva rugsėjo 26 dieną nuo 2011 metų visoje Europoje minima, kaip Europos kalbų diena. Šios šventės metu Europos valstybėse organizuojami įvairūs renginiai, siekiant išsaugoti kalbų įvairovę, paskatinti mokytis kalbas, išugdyti pagarbą visoms Europos kalboms, tame tarpe ir retoms regionų ir tautinių mažumų kalboms.

Kalbų pažinimas ir jų mokėjimas padeda žmonėms tapti atviresniais kitoms kultūros ir tolerantiškesniais. Dėl šių priežasčių Europos kalbų diena minima daugelyje Lietuvos mokyklų. Siekdami paįvairinti mokyklose vykstančius Europos kalbų dienos renginius ir moksleivius supažindinti ne vien su oficialiomis Europos kalbomis, bet ir su mūsų šalyje gyvenančių kitataučių nuo seno naudojamomis kalbomis, Kauno K. Griniaus progimnazijos anglų kalbos mokytoja Edita Rabizaitė kartu su Kauno įvairių tautų kultūrų centru parengė net septynias virtualias vaizdo pamokas moksleiviams, kurias jie galės peržiūrėti ir panaudoti Europos kalbų dienos renginių metu.

Rugsėjo 23 dieną Batakiuose paminėta žydų genocido diena, atidengtas paminklas žydų genocido aukoms atminti.
Renginys Batakių kultūros namuose pradėtas literatūrine muzikine kompozicija, skirta II-ojo pasaulinio karo žydų genocido aukoms atminti ir pagerbti. Batakių vidurinės mokyklos mokiniai ir mokytojos pristatė literatūrinę- muzikinę kompoziciją, jautriai gvildenančią holokausto temą.
Žydų genocido aukų dienos paminėjime Batakiuose dalyvavo ir kalbėjo Tauragės rajono savivaldybės meras Sigitas Mičiulis, mero pavaduotoja Aušrinė Norkienė, Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.

Klaipėdos žydų bendruomenė rūgsėjo 25d. aplanke Švėkšną “išsaugokime Švėkšnos sinagogą “ renginio metu. Gerb. Monika labai gražiai pravedė ekskursiją ir papasakojo apie Švėkšną , jos istoriją ir lankytinus objektus. Savanoriai palydėjo į senąsiąs žydų kapines ir masinių žudymo vietas. Pabendravome su Kauno delegacija. Su malonumu klausėmė Vitalijo Neugasimovo balados ir gėsmės.
Kartu su susirinkusia minia žmonių aikštėje, mes ilgais plojimais padėkojome organizatoriams už interaktyvinę delionę- Švekšnos sinagogos istoriją.
Važiuojant atgal aš galvojau, ką man atsakyti, jeigu paklaustų “ar negeriau būtų už šiuos pinigus sutvarkyti sinagogos stogą?”

Akimirkos Facebooke

Baigėsi renginiai skirti Lietuvos žydų genocidui atminti. Visą savaitę Kauno rajone vyko pilietiškumo pamokos, socialinės akcijos, kiti renginiai, skirti prisiminti ir pagerbti holokausto aukas.

Šešiose Kauno rajono seniūnijose – Čekiškėje, Babtuose, Vandžiogaloje, Zapyškyje, Garliavoje ir Vilkijoje yra holokausto aukų vietos ir žydų senosios kapinės. Visi šie objektai įtraukti į Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių registrą.

Pakaunėje yra septyni holokausto aukų kapai. Didžiausia kapavietė – Vilkijos apylinkių seniūnijoje esančiame Jaučakių miške. Čia palaidota daugiau nei 3000 žydų tautybės vyrų, moterų ir vaikų. Holokausto aukos taip pat ilsisi Kluoniškių ir Dievogalos kaimuose, Jugintų miške, Rinkūnų kaime. Holokausto aukas mena ir Vandžiogalos miške stovintis paminklas.

2015 m. rugsėjo 22 d. Panevėžyje vyko Lietuvos žydų genocido aukų dienos minėjimas. Šį diena Lietuvoje minima nuo 1994-ųjų. Ji žymi datą, kada 1943 m. likviduotas Vilniaus getas ir buvo sušaudyta dalis jo gyventojų, kiti išvežti į koncentracijos stovyklas. Panevėžio getas sunaikintas 1941 m. rugpjūčio 15 d., sušaudžius 13,5 tūkst. žydų. Skaičiuojama, kad iki II pasaulinio karo Lietuvoje gyvenusi žydų bendruomenė sudarė nuo ketvirtadalio iki pusės miestų ir miestelių bendruomenių. Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos duomenimis, per karą sunaikinta 200 tūkst. žydų. Tai yra 92-94 proc. Lietuvos žydų bendruomenės. Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių žudynių vietų ir tiek pat senųjų žydų kapinių. Žydų kapinėse prie paminklo “Liūdinti žydų motina” susirinko Panevėžio miesto ir rajono valdžios atstovai, miesto gimnazistai ir Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai.

„Šiandien minime Lietuvos žydų genocido aukų dieną. Kiekvienam lietuviui ši diena liudija beprasmę mūsų piliečių netektį. Tuomet praradome svarbią Lietuvos dalį – žmones, kovojusius už Lietuvos nepriklausomybę ir ją kūrusius, mylėjusius ją ir garsinusius savo pasiekimais. Taigi išsaugokime istorinę atmintį, nulenkime galvas prieš tuos, kurių netekome, o savo darbais bei pilietine pozicija užtikrinkime, kad tokios tragedijos daugiau niekada nepasikartotų“, – sakė meras Rytis Mykolas Račkauskas. Panevėžio rajono vicemeras Antanas Pocius pabrėžė, jog visada smagiau švęsti, negu minėti tokius įvykius. “Aš nenorėčiau, būdamas lietuvis, kad mane sušaudytų vien dėl to, kad esu lietuvis. O čia buvo padaryta būtent taip”, – pabrėžė vicemeras.

Pirmadienį Kauno IX forto muziejuje vyko Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos minėjimas. Renginyje dalyvavo Užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius, mero pavaduotojas Vasilijus Popovas, žydų genocido aukų artimieji ir kiti garbūs visuomenės veikėjai.