Praėjusį savaitgalį kartu su negalią turinčių žmonių klubo “Telšių Atjauta” nariais, Telšių Gailestingieji samariečiai dalyvavo dvasingumo ugdymo stovykloje, kuri organizuota artimoje vietovėje: Biržuvėnų dvare, šalia Luokės miestelio. Klubo savanoriai motyvuoja negalią turinčius Žemaitijos žmones, turinčius psichinę negalią, daryti gerus darbus be atlygio. Visi savanoriai  dalyvauja projekte “Pagražinkime mūsų Telšius”. Žydų kapinių tvarkymas yra vienas iš projekto darbų. Samariečiai darniai bendradarbiauja vienoj komandoj su specialistais: medikais, socialiniais darbuotojais, pedagogais.

Samariečiai susibūrė tam, kad galėtų apsiimti globoti žmonių su negalia klubą „Telšių Atjauta“. Taip pernai gimė Samariečių bendrijos Telšių skyrius, jau atšventęs veiklos metines. “Jei ne samariečių raginimas, tie žmonės su negalia negalėtų daryti tų gerų darbų.Vasarą vykdoma vaikų dienos centro programa, skirta rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių šeimų vaikams, kad jie netaptų „gatvės klientais“. Atostogų metu vaikus galima sudominti tik „duona ir žaidimais“, todėl samariečiai stengiasi juos įtraukti ir į ugdymo programą, daryti gerus darbus, tokius kaip žydų kapų tvarkymas, tuo pačiu vaikai susipažįsta ir su žydų istorija. Mes džiaugiamės, kad jie noriai dalyvauja“, – pasakoja Telšių samariečių atstovas Kazimieras Mitkus.

“Telšių Atjautos” savanoriai kas dvi savaites tvarko Telšių žydų kapines. Kazimieras Mitkus atsiuntė Lietuvos žydų (litvakų) benruomenės tinklapiui šias nuotraukas:

Švenčionėlių masinės žydų žudynių vietos tvarkymo darbai pagal jau parengtą projektą turėtų prasidėti rugpjūčio-rugsėjo mėnesį,- sako Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro. 1941 m. birželis-lapkritis – pirmasis žydų genocido Lietuvoje laikotarpis. Tai pats baisiausias ir tragiškiausias genocido tarpsnis, kurio metu nužudyta apie 80 proc. tuo metu Lietuvoje gyvenusių žydų. Švenčionyse buvo įsteigtas getas, pradėti masiniai naikinimai. Skirtingų istorinių šaltinių teigimu, miške prie Švenčionėlių už Žeimenos upės buvo sušaudyta 7-8 tūkstančiai žydų. Dabar ten stovi aukų atminimui įamžinti skirtas memorialas.

Identifikuoti konkrečius asmenis, nužudytus ir palaidotus šalia Švenčionėlių, už Žeimenos upės,  sekasi sunkiai – buvo kreiptasi į ne vieną archyvą, tačiau pavyko sužinoti vos septynių ten atgulusių Holokausto aukų pavardes. Moisiejus Šapiro kreipiasi į Švenčionių rajono, mažųjų miestelių-štetlų Holokaustą išgyvenusius, jų vaikus, anūkus, gimines, kur jie begyventų šiuo metu, papasakoti jiems žinomą istoriją, pranešti vardą, pavardę Švenčionėliuose nužudytų žmonių.

Rašyti Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkui Moisiejui Šapiro: moisa50@mail.ru

Mūsų bendruomenėje apsilankė garsūs svečiai iš JAV Philip S. Shapiro su žmona Aldona.

Philip Shapiro dažnai aplanko Lietuvą. Jis yra surinkęs beveik visą istorinę medžiagą apie savo šeimą, kuri buvo labai didelė ir garsi Panevėžyje, nes šeimoje buvo daug mokslininkų, pramonininkų, mokytojų ir gydytojų.

Philipo seneliai gimė Lietuvoje, Panevėžyje ir Rokiškyje. Prieš karą jo mama, kuri gimė Panevėžio mieste, su visa šeima emigravo į JAV, o mamos sesuo su šeima liko gyventi Panevežyje. Deja, visa jos šeima buvo sušaudyta karo metais Panevėžio miške.

Rokiškyje šiandien yra išsaugotos žydų kapinės, kurioms tvarkyti Philip Shapiro pastangomis buvo surinkta nemaža suma pinigų, kad ten pastatytų paminklą, naują tvorą bei naujus vartus. Į šio projekto darbus įsijungė Panevėžio žydų bendruomenė. Kartu buvo tariamasi dėl leidimo darbams  ir paminklinio memorialo statymo su Rokiškio rajono savivaldybės kultūros paveldo atstovais, architektas ir Rokiškio meru. Už visą Rokiškio žmonių ir institucijų suteiktą pagalbą mes – žydai, esame labai dėkingi. Tokio tolerantiško pavyzdžio darbai duoda naudą bei gerina santykius

Šiandien galima didžiuotis, kad Philip Shapiro šeimos dėka, kapinės yra išsaugotos ir prižiūrimos.

Kauno žydų bendruomenės nariai kartu su miesto visuomeninių organizacijų, savivaldos atstovais šventė Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Besidomintys miesto, žydų gyvenimo jame istorija dalyvavo ekskursijoje po Vilijampolę, žydiškąsias jos vietas, tarp kurių yra ir Kauno geto teritorija.

Paskutinį karštąjį ilgąjį birželio savaitgalį Kaune vyko “Lietūkio” garažo žudynių aukų atminimui skirti renginiai. Praėjo 75-eri metai nuo šio žiauraus įvykio.  Birželio 24 d. prisiminėme ir pagerbėme žudynių aukas prie šiems įvykiams skirto paminklo, kuris žudynių vietoje buvo pastatytas prieš 10 metų Kauno žydų bendruomenės iniciatyva. Birželio 26 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje vyko atminimo koncertas, kuriam specialų, ypatingai jautrų jaudinantį repertuarą parengė vyrų vokalinis ansamblis “Quorum”. Renginiuose aktyviai dalyvavo ne tik Kauno žydų bendruomenės atstovai, kartu su jais atėjo kauniečiai, visuomeninių organizacijų, savivaldos, katalikų bažnyčios atstovai. Savo užuojautą, solidarumą bei viltį, kad žiaurumas ir žudynės niekada nepasikartos, išsakė Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus atstovai Raimundas Kaminskas bei Julija Iskevičienė, kunigas Robertas Pukenis, Kauno m. mero pavaduotojas Vasilijus Popovas. Lietuvių liaudies daina žudynių aukas pagerbė Kauno krašto skautų jaunimas, kuriuos matyti karštą dieną tokiame renginiuose, o ne laiką leidžiant paplūdimyje, buvo ypatingai svarbu.

Matfsiras gimė Rygoje, Latvijoje 1947 metais ir 1971 metais emigravo į Izraelį, kur dirba Holokausto tyrimų institute  Jadvašeme (Yad Vashem)  nepriklausomu režisieriumi. Jis prodiusavo  400 dokumentinių filmų ir televizijos dokumentinių filmų. Taip pat yra daugiau nei 30 dokumentinių filmų režisierius.

Šiuo metu jis ruošia scenarijų naujam filmui apie Lietuvos teisuolius, kurie gelbėjo žydus  II Pasaulinio karo metais. 2008 m., būdamas Lietuvoje, jis aplankė Panevėžio miesto žydų bendruomenę. Šio vizito tikslas – įamžinti Lietuvos didvyrių, kurie gerbė žydus, atminimą. Šį kartą B. Matfsiras Panevėžio žydų bendruomenėje  susitiko su generaline vyresniąja Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos  seserimi Leonora Kasiulyte. Ši sesuo dvejus metus rinko medžiagą ir parašė knygą apie Mariją Rusteikaitę, moterį, kuri prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, išgelbėjo penkiolikos žydų gyvybes, visai nesirūpindama dėl savosios.

Gegužės 30 dieną Kupiškyje Povilo Matulionio progimnazijoje įvyko tarptautinė konferencija ,,Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“, kurią organizavo Kupiškio etnografijos muziejus drauge su progimnazija. Konferencijoje dalyvavo: Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje J.E. Amir Maimon, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofmanas, Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, Kupiškio rajono vicemeras Aurimas Martinka, Kupiškio Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos direktorius Rimvydas Latvys.

Seimo narys Aleksandras Zeltinis savo sveikinamajame žodyje pranešė, kad jo iniciatyva bus restauruojama buvusi sinagoga (dabart. Kupiškio biblioteka), kur 2001 m. buvo atidengta bronzinė memorialinė lenta su žuvusiųjų Holokausto metais Kupiškio žydų vardais. Seimo narys S. Jovaiša išreiškė viltį, kad ateityje pats svarbiausias  tikslas turėtų būti  geri santykiai tarp žydų ir Lietuvos valstybės gyventojų. 

Gegužės 26 dieną Panevėžio žydų bendruomenė priėmė gausų būrį svečių iš  Izraelio: studentus ir dėstytojus iš Jeruzalės pedagoginio koledžo, kuriam vadovauja profesorė Michal Benfiatov. Susitikime dalyvavo tuo metu bendruomenėje viešėjusi  viena iš Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos narių Leonora Kasiulytė, kuri svečiams pristatė savo knygą ,,Teisuolė Marija Rusteikaitė gimnazistų piešiniuose“. 

Kiekvieną penktadienio vakarą apie 30 Kauno žydų bendruomenės narių susirenka kartu atšvęsti Šabatą: uždegamos žvakės, meldžiamasi, komentuojamas pasirinktas Toros skirsnis, bendraujama, vaišinamasi, prisimenami išėjusieji ir sveikinami pažymintys asmenines šventes. Neretai sulaukiama ir svečių- tai ir žydai studentai, dėstytojai, turistai, kurie nori Šabatą sutikti ne vieni, o kartu su žydiška bendruomene, ir kitų tautų atstovai, besidomintys žydų kultūra, tradicijomis, istorija. Pastarąjį kartą prie bendruomenės prisijungė iš Gruzijos bei Serbijos atvykusios VDU studentės, rengiančios projektą apie žydus Lietuvoje.

Už paramą rengiant Šabatus dėkojame GVF.

2014 m. rugpjūčio mėnesį Panevėžio miesto Tarybos posėdyje  buvo svarstomas klausimas dėl Amerikos žydų labdaros organizacijos JOINT įamžinimo Panevėžyje. Pagrindinis projekto tikslas – 100-to metų labdaringos veiklos sukakties Lietuvoje ir Panevėžyje įamžinimas. Posėdyje siūlyta tuometinėje Džointo gatvėje (dabartinė Zikaro g.), pastatyti stelą šios organizacijos garbei.

Svarstymo metu vienintelis iš Panevėžio miesto tuometinių tarybos narių, Raimondas Pankevičius prieštaravo šio projekto įgyvendinimui. Savo pasisakymu R. Pankevičius ne tik apšmeižė žydų labdaros organizacijos veiklą, bet ir suklaidino kitus tarybos narius dėl Holokausto istorijos Lietuvoje.

Panevėžio žydų bendruomenę aplankė žydiškų savo šaknų ieškantys  svečiai: Gilla Back iš Australijos, Melburno miesto bei Leanne Cohen su dukra iš Pietų Afrikos, Johanesburgo miesto. Apžiūrėjusios Panevėžio miestą, viešnios džiaugėsi daug sužinojusios apie čia gyvenusius savo protėvius. 

Panevėžio žydų bendruomenės patalpose jos apžiūrėjo fotografijų stendus, papasakojo apie savo protėvius, kurie gyveno čia, Panevėžyje ir  buvo labai turtingi žmonės, leidę sau tais laikais nuvykti net į Maskvą. 1900 metais gravo į Pietų Afriką. Viešnios pasirašė bendruomenės svečių knygoje: ,,Mūsų protėvių Panevėžys jau nebeegzistuoja, bet pasivaikščioti miesto gatvėmis ir įkvėpti šio miesto oro buvo mums lyg privilegija. Buvo be galo gera sužinoti, kad praėjus daugiau nei 70 metų po šio miesto žydų sunaikinimo, vis dar išliko įrodymų apie jų įnašą į miesto gerovę.“

Jau du dešimtmečius gyvuoja graži Kauno žydų bendruomenės iniciatyva- kasmet pavasarį pagerbti žydų gelbėtojus. Šventinių pietų metu susitinka geri bičiuliai- karo metais išgelbėtieji Kauno žydų bendruomenės nariai ir žydų gelbėtojai bei jų vaikai ar vaikaičiai, nes net išėjus anapilin, patiems gelbėtojams draugiški ryšiai su jų šeimomis nenutrūksta (beje, šiuo metu, KŽB gelbėtojų komisijos pirmininkės Juditos Mackevičienės duomenimis, Kauno apskrityje gyvena 32 žydų gelbėtojai). Renginį pradėjęs Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas džiaugėsi ilgamete KŽB tradicija bei galimybe padėkoti daugybei šviesių žmonių, įrodžiusių, kad net gūdžiausiais nužmogėjimo laikais galima švęsti gėrio bei humanizmo pergalę.